Language of document : ECLI:EU:T:2022:15

BENDROJO TEISMO (septintoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. sausio 19 d.(*)

„Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo – Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Slovakijos plačiajuosčio ryšio telekomunikacijų paslaugų rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 102 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimas – Teismo sprendimas, kuriuo iš dalies panaikinamas sprendimas ir sumažinama skirta bauda – Komisijos atsisakymas mokėti delspinigius – SESV 266 straipsnis – Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 90 straipsnio 4 dalies a punktas – Pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Negalėjimas naudoti nepagrįstai sumokėtos baudos sumos – Negautos pajamos – Norma – Žala“

Byloje T‑610/19

Deutsche Telekom AG, įsteigta Bonoje (Vokietija), atstovaujama advokatų P. Linsmeier, U. Soltész, C. Von Köckritz ir P. Lohs,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą P. Rossi ir L. Wildpanner,

atsakovę,

dėl, pirma, SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2019 m. birželio 28 d. Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta sumokėti ieškovei delspinigius nuo baudos dalies, kuri buvo grąžinta priėmus 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930), pagrindinėssumos, ir, antra, SESV 268 straipsniu grindžiamo prašymo kompensuoti negautas pajamas dėl negalėjimo naudoti šios pagrindinės sumos arba subsidiariai atlyginti žalą, patirtą dėl Komisijos atsisakymo mokėti delspinigius nuo šios sumos,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas R. da Silva Passos (pranešėjas), teisėjai V. Valančius, I. Reine, L. Truchot ir M. Sampol Pucurull,

posėdžio sekretorė S. Jund, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. birželio 30 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2014 m. spalio 15 d. Europos Komisija priėmė Sprendimą C(2014) 7465 final dėl bylos nagrinėjimo pagal SESV 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį (byla AT.39523 – Slovak Telekom), jis buvo ištaisytas 2014 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimu C(2014) 10119 final ir 2015 m. balandžio 17 d. Komisijos sprendimu C(2015) 2484 final (toliau – 2014 m. sprendimas). 2014 m. sprendimo 1 ir 2 straipsniai suformuluoti taip:

1 straipsnis

1. Įmonė, sudaryta iš Deutsche Telekom AG ir Slovak Telekom a.s., padarė vieną ir tęstinį Sutarties 102 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimą.

2. Pažeidimas truko nuo 2005 m. rugpjūčio 12 d. ik 2010 m. gruodžio 31 d. ir jis buvo padarytas šiais veiksmais:

a) informacijos, susijusios su tinklu, reikalingos siekiant atsieti vietines linijas, nuslėpimas nuo alternatyviųjų operatorių,

b) savo pareigų dėl vietinių linijų atsiejimo taikymo apimties sumažinimas,

c) nesąžiningų sąlygų dėl paslaugų teikimo bendroje vietoje, kvalifikavimo, prognozių, remonto ir banko garantijų nustatymas savo orientaciniame pasiūlyme dėl atsiejimo,

d) nesąžiningų tarifų, kurie neleidžia tiek pat produktyviam operatoriui, pasinaudojant didmenine prieiga prie atsietų Slovak Telekom a.s. vietinių linijų, nenuostolingai teikti tokias pačias mažmenines paslaugas, kokias teikia Slovak Telekom a.s., taikymas.

2 straipsnis

„Už 1 straipsnyje nurodytą pažeidimą skiriamos tokios baudos:

a) Deutsche Telekom AG ir Slovak Telekom a.s. solidariai –38 838 000 EUR bauda,

b) Deutsche Telekom AG – 31 070 000 EUR bauda.

Baudos turi būti sumokėtos eurais per tris mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos į šią Europos Komisijos vardu atidarytą banko sąskaitą:

<…>

Pasibaigus minėtam terminui nuo baudų sumos skaičiuojamos palūkanos, taikant pirmą mėnesio, kurį priimtas šis sprendimas, dieną Europos Centrinio Banko pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikytą palūkanų normą, padidintą trimis su puse procentinio punkto.

Jei pirmame straipsnyje nurodyta įmonė pareiškia ieškinį, ji per nustatytą terminą turi užtikrinti baudos sumokėjimą, pateikdama priimtiną banko garantiją arba laikinai sumokėdama baudą pagal [2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1)] 90 straipsnį.“

2        2014 m. gruodžio 24 d. ieškovė Deutsche Telekom AG pareiškė ieškinį dėl 2014 m. sprendimo. Šis ieškinys įregistruotas numeriu T‑827/14.

3        2015 m. sausio 16 d. ieškovė sumokėjo 31 070 000 EUR baudą, ji vienintelė turėjo sumokėti šią baudą.

4        2018 m. gruodžio 13 d. Sprendime Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930) Bendrasis Teismas konstatavo, jog 2014 m. sprendime Komisija neįrodė, kad minėto sprendimo 1 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta Slovak Telekom a.s. kainų politika turėjo išstūmimo iš rinkos poveikį iki 2006 m. sausio 1 d. Be to, jis nusprendė, kad ieškovės apyvarta negali atspindėti jos individualių veiksmų darant nagrinėjamą pažeidimą, todėl minėta apyvarta negali būti pagrindas apskaičiuojant papildomą baudą, tik jai skirtą atgrasymo sumetimais.

5        Taigi, pirma, Bendrasis Teismas panaikino 2014 m. sprendimo 1 straipsnio 2 dalies d punktą, kiek šioje nuostatoje konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 12 d. iki gruodžio 31 d. ieškovė taikė nesąžiningas kainas, kurios neleido taip pat veiksmingai dirbančiam operatoriui, pasinaudojant didmenine prieiga prie atsietų Slovak Telekom vietinių linijų, nenuostolingai teikti tokias pačias mažmenines paslaugas, kokias teikia pastaroji bendrovė.

6        Antra, Bendrasis Teismas panaikino 2014 m. sprendimo 2 straipsnį, kiek jame nustatyta 38 838 000 EUR dydžio bauda, už kurios sumokėjimą solidariai atsakingos Slovak Telekom ir ieškovė, ir kiek jame nustatyta 31 070 000 EUR dydžio bauda, už kurios sumokėjimą atsakinga tik ieškovė.

7        Trečia, Bendrasis Teismas, viena vertus, sumažino baudos, už kurios sumokėjimą solidariai atsakingos Slovak Telekom ir ieškovė, dydį 776 037 EUR ir nustatė 38 061 963 EUR dydžio baudą. Kita vertus, Bendrasis Teismas sumažino baudos, už kurios sumokėjimą atsakinga tik ieškovė, dydį 12 039 019 EUR ir nustatė 19 030 981 EUR dydžio baudą.

8        Ketvirta, Bendrasis Teismas atmetė likusią ieškinio dalį ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9        Po susirašinėjimo, kuris prasidėjo 2018 m. gruodžio 13 d., 2019 m. vasario 19 d. Komisija grąžino ieškovei 12 039 019 EUR sumą.

10      2019 m. kovo 12 d. ieškovė paprašė Komisijos jai sumokėti delspinigius už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d., kai ji sumokėjo baudą, kurią ji vienintelė turėjo sumokėti (žr. šio sprendimo 3 punktą), iki 2019 m. vasario 19 d., kai Komisija jai grąžino baudos dalį, kuri 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendime Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930) pripažinta nepagrįstai skirta (žr. šio sprendimo 9 punktą). Delspinigių, kuriuos sumokėti reikalavo ieškovė, suma buvo 1 750 522,83 EUR ir buvo apskaičiuota 12 039 019 EUR sumai, kurią jai grąžino Komisija, pritaikius 3,55 % normą. 3,55 % norma – tai norma, kurią Europos Centrinis Bankas (ECB) taikė pagrindinėms refinansavimo operacijoms 2015 m. sausio mėn., t. y. 0,05 %, padidinta trimis su puse procentinio punkto.

11      2019 m. birželio 28 d. raštu (toliau – ginčijamas sprendimas) Komisija atsisakė sumokėti ieškovei delspinigius.

12      Pirma, ginčijamame sprendime Komisija nurodė, kad 2019 m. vasario 19 d. grąžino nominaliąją baudos permokos sumą, t. y. skirtumą tarp ieškovei 2014 m. sprendimu iš pradžių skirtos baudos sumos ir baudos sumos, kuri iš tikrųjų turėjo būti sumokėta po to, kai 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimu Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930) Bendrasis Teismas sumažino baudą. Komisija pažymėjo, kad prie nominaliosios baudos permokos sumos nebuvo pridėtos palūkanos, nes iš šios sumos gauta grąža yra neigiama.

13      Ginčijamame sprendime Komisija rėmėsi 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1) 90 straipsniu.

14      Šiuo klausimu Komisija paaiškino, kad kai baudos mokamos laikinai laukiant, kol bus išnaudotos visos teisių gynimo priemonės, ji turi užtikrinti laikinai surinktas sumas „investuodama jas į finansinį turtą – taip užtikrinama, kad pinigai bus saugūs ir likvidūs ir bus gauta teigiama grąža“. Šie paaiškinimai iš esmės atitinka Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 90 straipsnio 2 dalies nuostatas.

15      Komisija taip pat priminė Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 90 straipsnio 4 dalies a punkto nuostatas, t. y. kad „kai bauda <…> panaikinama arba sumažinama, <…> neteisingai surinktos sumos kartu su priskaičiuotomis palūkanomis sugrąžinamos <…> [ir jeigu] bendra gauta atitinkamo laikotarpio grąža yra neigiama, grąžinama neteisingai surinktos sumos nominalioji vertė“.

16      Antra, ginčijamame sprendime Komisija išnagrinėjo ieškovės argumentą, kad pagal 2019 m. vasario 12 d. Sprendimą Printeos / Komisija (T‑201/17, EU:T:2019:81) ji turi teisę gauti delspinigius, kurių norma būtų lygi ECB pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomai normai, padidintai trimis su puse procentinio punkto. Atsakydama į šį argumentą ji paaiškino, kad šis teismo sprendimas nėra teisinis pagrindas mokėti delspinigius, kuriuos ieškovė reikalauja sumokėti. Be to, ji teigė, kad tuo teismo sprendimu nebuvo panaikintos jos pareigos pagal Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 90 straipsnio 4 dalies a punktą. Galiausiai ji nurodė, kad dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą, taigi jis nėra galutinis.

17      Remdamasi šiais paaiškinimais Komisija padarė išvadą, kad negali patenkinti ieškovės prašymo sumokėti delspinigius nuo baudos dalies, kurią 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendime Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930) Bendrasis Teismas pripažino paskirta nepagrįstai.

 Procesas ir šalių reikalavimai

18      2019 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

19      2019 m. spalio 2 d. Komisija paprašė sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio a punktą, kol bus priimtas sprendimas, kuriuo užbaigiamas procesas byloje, kurioje priimtas 2021 m. sausio 20 d. Sprendimas Komisija / Printeos (C‑301/19 P, EU:C:2021:39). 2019 m. spalio 10 d. ieškovė paprieštaravo šiam prašymui. 2019 m. spalio 22 d. Bendrojo Teismo devintosios kolegijos pirmininkas nutarė nestabdyti procedūros.

20      2020 m. gegužės 8 d. buvo baigta rašytinė proceso dalis.

21      2021 m. vasario 25 d. Bendrasis Teismas, taikydamas procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė šalių pateikti pastabas dėl išvadų, kurias jos padarė nagrinėjant šią bylą remdamosi 2021 m. sausio 20 d. Sprendimu Komisija / Printeos (C‑301/19 P, EU:C:2021:39). Šalys atsakė į šį prašymą per nustatytą terminą.

22      Septintosios kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas, vadovaudamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

23      Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (septintoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir paprašė šalių atsakyti į kelis rašytinius klausimus. Komisijos taip pat buvo paprašyta pateikti vieną dokumentą. Šalys šiuos prašymus įvykdė per nustatytą terminą.

24      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus per 2021 m. birželio 30 d. posėdį.

25      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Europos Sąjungos, atstovaujamos Komisijos, 2 580 374,07 EUR dydžio finansinę kompensaciją už žalą, kurią ji patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2019 m. vasario 19 d. negalėjo naudoti nepagrįstai sumokėtos sumos, todėl negalėjo gauti grąžos, kurią naudodama šią sumą ji paprastai būtų galėjusi gauti, arba atitinkamai sumažinti savo kapitalo sąnaudų,

–        subsidiariai, jeigu Bendrasis Teismas netenkintų antrojo reikalavimo, priteisti 1 750 522,83 EUR sumą, kad būtų atlyginta žala, kurią ji patyrė dėl to, kad Komisija, kiek tai susiję su laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2019 m. vasario 19 d., atsisakė jai sumokėti 12 039 019 EUR dydžio delspinigius remiantis ECB pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, padidinta trimis su puse procentinio punkto,

–        nepatenkinus ir šio reikalavimo, kaip žalos atlyginimą priteisti bet kokią kitą, Bendrojo Teismo manymu, tinkamą sumą, apskaičiuotą remiantis delspinigių norma, kurią jis laikys tinkama,

–        konstatuoti, kad nuo sumos, kurią Komisija turi sumokėti pagal antrąjį, trečiąjį arba ketvirtąjį reikalavimus, bus skaičiuojamos palūkanos už laikotarpį nuo sprendimo šioje byloje paskelbimo dienos iki visiško Komisijos sumokėjimo remiantis ECB pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, padidinta trimis su puse procentinio punkto, arba subsidiariai – remiantis kita delspinigių norma, kurią Bendrasis Teismas laikys tinkama,

–        priteisti iš Komisijos ir Sąjungos bylinėjimosi išlaidas.

26      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

27      Pirmuoju reikalavimu ieškovė prašo panaikinti ginčijamą sprendimą. Antruoju–ketvirtuoju reikalavimais ji visų pirma prašo kompensuoti negautas pajamas dėl to, kad negalėjo naudoti pagrindinės nepagrįstai sumokėtos baudos dalies sumos, ir subsidiariai prašo atlyginti žalą, kurią patyrė Komisijai atsisakius sumokėti delspinigius nuo šios sumos. Penktuoju reikalavimu ji prašo iš Komisijos nuo sumos, kurią ši turi sumokėti pagal antrąjį, trečiąjį arba ketvirtąjį reikalavimus, priteisti delspinigius, skaičiuojamus nuo teismo sprendimo, kuris bus priimtas, paskelbimo iki visiško sumokėjimo.

28      Nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti prašymus atlyginti žalą ir prašymą priteisti delspinigius, skaičiuojamas nuo šio sprendimo paskelbimo dienos. Paskui reikės išnagrinėti prašymą dėl panaikinimo.

 Dėl prašymų atlyginti žalą

29      Antruoju reikalavimu ieškovė visų pirma prašo kompensuoti negautas pajamas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2019 m. vasario 19 d. negalėjo naudotis nepagrįstai sumokėtos baudos suma. Trečiuoju reikalavimu ji subsidiariai prašo atlyginti žalą, kurią patyrė tuo pačiu laikotarpiu dėl to, kad Komisija, pažeisdama SESV 266 straipsnio pirmą pastraipą, atsisakė jai sumokėti delspinigius remiantis ECB pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma palūkanų norma, padidinta trimis su puse procentinio punkto. Ketvirtuoju reikalavimu ji taip pat subsidiariai prašo atlyginti žalą, kurią patyrė dėl nesumokėtų delspinigių remiantis delspinigių norma, kurią Bendrasis Teismas laikys tinkama. Penktuoju reikalavimu ji prašo priteisti iš Komisijos delspinigius, skaičiuojamus nuo teismo sprendimo, kuris bus priimtas, paskelbimo dienos.

30      SESV 340 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad deliktinės atsakomybės atveju Sąjunga pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią eidami savo pareigas padaro jos institucijos ar jų tarnautojai.

31      Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją Sąjungos deliktinė atsakomybė kyla, kai tenkinamos visos sąlygos, t. y. turi būti pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas, žalos realumas ir priežastinis ryšys tarp aktą priėmusio subjekto pareigos nesilaikymo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos (žr. 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba, C‑123/18 P, EU:C:2019:694, 32 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

32      Jei netenkinama viena iš šių sąlygų, visas ieškinys turi būti atmestas ir nereikia nagrinėti kitų Sąjungos deliktinės atsakomybės sąlygų. Be to, Sąjungos teismas neprivalo nagrinėti šių sąlygų tam tikra nustatyta tvarka (žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Europos Sąjunga / Guardian Europe ir Guardian Europe / Europos Sąjunga, C‑447/17 P ir C‑479/17 P, EU:C:2019:672, 148 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

33      Būtent atsižvelgiant į šiuos aspektus reikia nagrinėti ieškovės prašymus.

 Dėl pagrindinio reikalavimo atlyginti žalą, kuriuo siekiama kompensacijos už negautas pajamas dėl negalėjimo naudoti nepagrįstai sumokėtos baudos sumos

34      Pirmiausia ieškovė prašo kompensuoti negautas pajamas, kurių suma sudaro 2 580 374,07 EUR ir kurios iš esmės atitinka jos metinę panaudoto kapitalo grąžą (toliau – PKG) arba vidutinę svertinę jos kapitalo kainą (toliau – VSKK) 2015–2018 m. laikotarpiu. Ieškovė teigia, kad ši žala jai buvo padaryta dėl pakankamai aiškaus SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos ir 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101] ir [102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 23 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimo.

35      Kalbant konkrečiai, ieškovė nurodo negautas pajamas remdamasi tuo, kad, jei ji būtų galėjusi toliau valdyti sumą, kurios ji neteisėtai neteko, ji būtų galėjusi gauti pelno. Ji paaiškina, kad turėdama nepagrįstai sumokėtos baudos sumą ji būtų galėjusi vykdyti ekonominę veiklą ir finansuoti investicijas. Tokiu atveju ji būtų įgijusi mažiau išorės kapitalo (ir dėl to sutaupytų kapitalo išlaidų) arba kartu su nepagrįstai sumokėta baudos suma būtų galėjusi finansuoti papildomas investicijas ir gauti didesnę grąžą.

36      Šiuo klausimu, viena vertus, ieškovė detalizuoja savo PKG nuo 2015 m. iki 2018 m. Ji paaiškina, kad taikant šią grąžą 12 039 019 EUR sumai, t. y. nepagrįstai sumokėtai baudos sumai, jos patirtą žalą galima įvertinti 2 580 374,07 EUR suma. Jis pažymi, kad nuo 2015 m. iki 2018 m. įgyvendino daug investavimo galimybių, kaip antai šviesolaidinių tinklų plėtrą, naujų judriojo telefono ryšio antenų statybą ar saugojimo paslaugų debesijos kompiuterijos srityje pasiūlos išplėtimą. Remdamasi tuo ji daro išvadą, kad jei būtų disponavusi nepagrįstai Komisijai sumokėta suma, ji būtų galėjusi ją panaudoti ir minėtai investicinei veiklai.

37      Kita vertus, ieškovė paaiškina, kad labai panašus rezultatas gaunamas, jei ji patirtos žalos apskaičiavimą grindžia savo VSKK atskaičius mokesčius tuo pačiu laikotarpiu. Ji pažymi, kad telekomunikacijų sektoriuje VSKK yra referencinė vertė, pripažįstama siekiant atlikti ekonominį investicijų priemonių vertinimą, ir turi lemiamą reikšmę įmonės tikslams dėl grąžos. Šiuo klausimu ji daro nuorodą į Komisijos pranešimo dėl senosios infrastruktūros kapitalo kainos apskaičiavimo, skelbiamo Komisijai peržiūrėjus nacionalinius pranešimus ES elektroninių ryšių sektoriuje (OL C 375, 2019, p. 1), 2 punktą. Jos teigimu, tai, kad VSKK vertės, kiek tai susiję su ja, yra tikslūs individualūs duomenys, matyti iš verčių, kurias kasmet nustato Bundesnetzagentur (Federalinė tinklų agentūra, Vokietija) ir kurios yra didesnės už vidutinę VSKK, kuria ji grindžia savo teisę į žalos atlyginimą. Ji taip pat pateikia konsultacinės įmonės atliktą reglamentavimo VSKK valstybėse narėse įvertinimą.

38      Komisija ginčija ieškovės teiginius.

39      Pagal suformuotą jurisprudenciją žala, kurią atlyginti prašoma ieškinyje dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės, turi būti reali ir tikra, o tai įrodyti turi ieškovas (žr. 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Agraz ir kt. / Komisija, C‑243/05 P, EU:C:2006:708, 27 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Jis turi pateikti patikimų įrodymų tiek dėl nurodytos žalos egzistavimo, tiek dėl jos dydžio (žr. 1997 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Blackspur DIY ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑362/95 P, EU:C:1997:401, 31 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

40      Pirma, reikia pažymėti, jog ieškovė neįrodė, kad tikrai būtų investavusi sumą, kurios negalėjo naudoti vykdydama veiklą. Iš tiesų suma, kurią Bendrasis Teismas pripažino nepagrįsta ir kurią ieškovė anksčiau permokėjo, galėjo būti panaudota daugeliu kitų tikslų.

41      Antra, ieškovė neįrodė, jog dėl to, kad negalėjo naudoti Komisijai nepagrįstai sumokėtos baudos sumos, ji atsisakė konkrečių projektų, kuriuos įgyvendindama galėjo gauti PKG ar VSKK lygiavertę sumą.

42      Dėl ieškovės nurodyto PKG reikia pažymėti, kad jis atitinka vidutinį visų jos investicijų pelningumą naudojant visą jos kapitalą (nuosavą kapitalą ir ilgalaikes skolas).

43      Tiesa, dublike dėl PKG ieškovė nurodė kelias investicijas, t. y. maždaug 1,7 mlrd. EUR investicijas naujoms judriojo telefono ryšio licencijoms įsigyti, maždaug 108,1 mln. EUR investicijas mokslo tyrimų ir plėtros išlaidoms padengti ir maždaug 101,3 mln. EUR investicijas į nematerialųjį turtą, kuris turėjo būti kapitalizuotas ir kurį ji pati sukūrė.

44      Tačiau ieškovė, nepateikdama kitų paaiškinimų, tik teigia, kad suma, kurią naudoti ji neteko galimybės, ji būtų galėjusi finansuoti papildomas investicijas. Taigi ji konkrečiai nenurodo konkretaus projekto, į kurį būtų galėjusi investuoti ir kurio atsisakė. Priešingai, ji tvirtina, kad nuo 2015 m. iki 2018 m. ji įgyvendino daug investavimo galimybių. Be to, ji nenurodo kiekvieno jos minimo projekto grąžos.

45      Kiek tai susiję su VSKK, ji apibrėžiama kaip visų įmonės finansavimo šaltinių kainos svertinis vidurkis. Kalbant konkrečiai, tai yra vidutinė svertinė nuosavo kapitalo kaina (nerizikinga norma, susijusi su rinkos rizikos priedu, pritaikytu prie įmonės požymių taikant beta koeficientą) ir skolinimosi kaina. Nuosavo kapitalo kaina ir skolinimosi kaina yra numatomos sąnaudos, o ne buvusios sąnaudos. Iš tiesų VSKK atitinka ex ante investuotojų lūkesčius už prisiimamą riziką.

46      Grįsdama savo reikalavimus ieškovė remiasi metine VSKK, t. y. vidutine norma visiems jos projektams, o ne konkrečiam projektui taikytina norma. Kaip ir dėl savo prašymo, grindžiamo PKG, ji nenurodė konkretaus projekto, kuriam ji būtų skyrusi sumą, kurios neteko, ir nenurodo grąžos, kurią būtų gavusi, jei atitinkamas konkretus projektas iš tikrųjų būtų buvęs įgyvendintas, normos, ir tai buvo patvirtinta per posėdį atsakant į Bendrojo Teismo klausimą.

47      Trečia, ieškovė neįrodė, kad neturėjo lėšų, būtinų pasinaudoti investavimo galimybe, susijusia su konkrečia investicija, arba apskritai, kad neturėjo alternatyvaus finansavimo šaltinio. Šiuo klausimu tiesa, jog dublike ieškovė paaiškino, kad jos skolos lygis yra didelis ir kad ji veikia ties savo finansinių galimybių riba. Vis dėlto reikia pažymėti, kad suma, kurios ji neteko, yra nedidelė, palyginti su jos balansu, nuosavu kapitalu ir skolomis, kurie siekia kelias dešimtis milijardų eurų. Kaip pažymi Komisija, iš ieškovės dublike pateiktų įrodymų matyti, kad 2019 m. trečiąjį ketvirtį ieškovė turėjo 45,6 mlrd. EUR nuosavo kapitalo. Be to, iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad 2015–2019 m. laikotarpiu ieškovė taip pat turėjo daug grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų, jų suma vidutiniškai siekė 5,4 mlrd. EUR. Nepagrįstai sumokėta baudos suma sudaro maždaug 0,22 % šių grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų vidutinės sumos.

48      Taigi ieškovė neįrodė, kad jai buvo užkirstas kelias atlikti investiciją, iš kurios būtų gauta grąža, atitinkanti jos nurodytą PKG ar VSKK.

49      Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentai, grindžiami tuo, kad telekomunikacijų sektoriuje VSKK yra referencinė vertė, pripažinta siekiant atlikti ekonominį investicijų priemonių vertinimą, ir turi lemiamą reikšmę įmonės tikslams dėl grąžos.

50      Iš tiesų, viena vertus, savo pranešimo dėl senosios infrastruktūros kapitalo kainos apskaičiavimo, skelbiamo [jai] peržiūrėjus nacionalinius pranešimus ES elektroninių ryšių sektoriuje, 2 punkte Komisija paaiškino, kad kapitalo kaina yra alternatyviosios sąnaudos, patiriamos darant „konkrečią investiciją“ vietoj kitos investicijos, kurios rizika yra tokia pati. Ji pridūrė, kad todėl kapitalo kaina yra bendrovei reikalinga grąžos norma darant „konkrečią investiciją“. Kita vertus, ieškovės VSKK automatiškai taikant bet kokiam jos patirtam pinigų sumos netekimui, būtų pripažinta, jog aišku, kad iš jos buvo atimta galimybė investuoti į konkretų projektą, kurio grąža būtų tokia pati kaip šis VSKK. Toks požiūris nesuderinamas su tuo, kad VSKK apima rizikos priedą. Jis taip pat nesuderinamas su ieškovės pareiga įrodyti, kad ji patyrė realią ir tikrą žalą.

51      Tokiomis aplinkybėmis ieškovė neįrodė, kad realiai ir tikrai negavo pajamų, kurių suma galėtų būti grindžiama arba PKG, arba VSKK.

52      Darytina išvada, jog pagrindinis prašymas kompensuoti negautas pajamas, kurių suma lygi ieškovės PKG arba VSKK, dėl negalėjimo naudotis nepagrįstai sumokėta baudos suma, turi būti atmestas remiantis tuo, kad neįvykdyta sąlyga, grindžiama žalos realumo ir tikrumo įrodymu, ir nereikia nagrinėti, viena vertus, ar Komisija padarė pakankamai aiškius teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimus ir, kita vertus, ar egzistuoja minėtų pakankamai aiškių pažeidimų ir tariamai negautų pajamų priežastinis ryšys (žr. šio sprendimo 32 punktą).

 Dėl subsidiariai pateikto reikalavimo atlyginti žalą, patirtą Komisijai atsisakius sumokėti palūkanas

53      Pirma, ieškovė tvirtina, jog dėl to, kad Komisija atsisakė jai sumokėti delspinigius, ginčijamas sprendimas yra ne tik neteisėtas, bet ir pakankamai aiškiai pažeista SESV 266 straipsnio pirma pastraipa. Antra, ji teigia, kad šis pakankamai aiškus pažeidimas yra tiesioginė jos patirtos žalos, kurią sudaro jai nesumokėti delspinigiai, priežastis.

–       Dėl pakankamai aiškaus SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos pažeidimo egzistavimo

54      Visų pirma ieškovė teigia, jog kai Sąjungos teismas konstatuoja, kad bauda sumokėta nepagrįstai, pagal SESV 266 straipsnio pirmą pastraipą Komisija, grąžindama baudos sumą, privalo sumokėti delspinigius. Taigi visiškas atsisakant sumokėti delspinigius pakankamai aiškiai pažeidžiama minėta nuostata.

55      Be to, ieškovė tvirtina, kad Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 90 straipsnio 4 dalies a punktas neturi įtakos teisei gauti delspinigius. Darant prielaidą, jog šią nuostatą galima aiškinti taip, kad ja reglamentuojama teisė gauti delspinigius, ieškovė, remdamasi SESV 277 straipsniu, nurodo, kad ši nuostata yra neteisėta.

56      Galiausiai ieškovė mano, kad pareiga mokėti delspinigius atsiranda nuo to momento, kai suinteresuotasis asmuo nebedisponuoja ištekliais, t. y. nagrinėjamu atveju nuo tada, kai ji sumokėjo baudą.

57      Remdamasi argumentais, pateiktais atsakant į prašymą dėl panaikinimo, Komisija atsikerta, kad nepažeidė SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos ir kad toks pažeidimas, jei jis būtų pripažintas, nebūtų pakankamai aiškus.

58      Pirma, Komisija tvirtina, jog iš SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos matyti, kad ji tik turi grąžinti sumas remdamasi nepagrįsto praturtėjimo principu. Kitaip tariant, pagal minėtą nuostatą ji neprivalo, grąžindama nepagrįstai gautą baudą, kartu sumokėti ir delspinigius. Komisija priduria, kad Sąjungos teismai atskiria įvairių rūšių palūkanas, t. y. delspinigius, kurie yra fiksuoto dydžio ir kuriais baudžiama už pavėluotą mokėjimą, kompensacines palūkanas, kurios turi būti mokamos už neteisėtai padarytą žalą, ir susikaupusias palūkanas, kurios turi būti mokamos grąžinant sumas.

59      Antra, Komisija teigia, kad jos ieškovės naudai atliktu mokėjimu atsižvelgta į susikaupusias palūkanas remiantis Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 90 straipsniu, siejamu su 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012, p. 1, toliau – finansinis reglamentas) 83 straipsniu. Jos teigimu, susikaupusių palūkanų mokėjimu siekiama sumokėti ieškovei kompensaciją dėl jos nepagrįsto praturtėjimo, kurį lėmė baudos permoka. Ji paaiškino, kad nagrinėjamu atveju investavo ieškovės sumokėtos baudos sumą, tačiau šios investicijos grąža buvo neigiama. Taigi dėl ieškovės sumokėtos baudos permokos jos „praturtėjimas“ buvo neigiamas arba lygus nuliui. Be to, Komisija teigia, kad paskelbus 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930) ji nedelsdama atsižvelgė į susikaupusias palūkanas, kad grąžintų ieškovei sumą, sudarančią nepagrįstą praturtėjimą dėl nepagrįstai gautos baudos sumos.

60      Trečia, Komisija tvirtina, kad neturi mokėti delspinigių.

61      Pirmiausia Komisija paaiškina, kad delspinigiais negali būti siekiama paskatinti ją grąžinti nepagrįstai gautą sumą prieš paskelbiant teismo sprendimą, kuriuo sumažinama bauda. Ji priduria, kad minėti delspinigiai neturi būti skaičiuojami nuo baudos sumokėjimo dienos, t. y. šiuo atveju nuo 2015 m. sausio 16 d. Iš tiesų ji laikosi nuomonės, jog negali būti laikoma, kad ji vėlavo sumokėti dar prieš Bendrajam Teismui pripažinus jos pareigą sumokėti, t. y. nagrinėjamu atveju prieš priimant 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930).

62      Be to, Komisija tvirtina, kad ji privalo mokėti delspinigius tik tuo atveju, jei atsisako grąžinti baudą ir mokėti palūkanas, susikaupusias po to, kai Sąjungos teismas priima sprendimą, kuriuo sumažinama arba panaikinama ši bauda. Tokiu atveju pareigos mokėti delspinigius atskaitos taškas nustatomas po atitinkamo teismo sprendimo paskelbimo.

63      Galiausiai Komisija mano, kad pareikštas prieštaravimas dėl Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 90 straipsnio 4 dalies a punkto teisėtumo yra nepagrįstas.

64      Ketvirta, Komisija mano, kad 2021 m. sausio 20 d. Sprendime Komisija / Printeos (C‑301/19 P, EU:C:2021:39) nustatyta jos pareiga sumokėti naujos rūšies palūkanas, kurias Teisingumo Teismas taip pat laiko „delspinigiais“. Šį teismo sprendimą ji aiškina taip, kad ji turi sumokėti tokio pobūdžio palūkanas net nevėluodama atlikti mokėjimo, t. y. nebūdama skolininkė, kuri laiku nesumokėjo mokėtinos ir nustatyto dydžio sumos. Jos teigimu, atvirkščiai, tai yra kompensacinio pobūdžio palūkanos.

65      Be to, Komisija paaiškina, kad pareiga mokėti delspinigius siekiama dviejų tikslų, t. y. sumokėti kompensaciją kreditoriui ir skirti sankciją už neteisėtus skolininko veiksmus, dėl kurių skola sumokėta pavėluotai. Ji laikosi nuomonės, kad šie du tikslai tam tikra prasme prieštarauja vienas kitam. Iš tiesų jos skirta bauda tuo pačiu laikotarpiu ir tuo pačiu metu negali būti, viena vertus, mokėtina pagal galiojantį ir vykdytiną sprendimą remiantis SESV 299 straipsniu ir, kita vertus, jos grąžintina. Tik išimtiniu atveju, kai jos sprendimas būtų laikomas neegzistuojančiu, šiame sprendime numatyta pareiga sumokėti baudą ex tunc neturėtų jokio teisinio pagrindo. Taigi 2021 m. sausio 20 d. Sprendimas Komisija / Printeos (C‑301/19 P, EU:C:2021:39) turi būti suprantamas taip, kad pareiga mokėti delspinigius nesiekiama nubausti už vėlavimą grąžinti baudą. Kaip matyti iš SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos, pareiga grąžinti baudą egzistuoja nuo 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930).

66      Penkta, Komisija mano, kad 2021 m. sausio 20 d. Sprendime Komisija / Printeos (C‑301/19 P, EU:C:2021:39) nustatyti principai nagrinėjamu atveju netaikytini.

67      Šiuo klausimu Komisija paaiškina, kad byloje, kurioje priimtas 2021 m. sausio 20 d. Sprendimas Komisija / Printeos (C‑301/19 P, EU:C:2021:39), Bendrasis Teismas prieš tai panaikino visą sprendimo, kuriuo Printeos SA skirta bauda, dalį dėl nepakankamo motyvavimo. Taigi, priėmus 2019 m. vasario 12 d. Sprendimą Printeos / Komisija (T‑201/17, EU:T:2019:81), Komisija galėjo atnaujinti procedūrą etape, kuriame padarytas konstatuotas pažeidimas, ir iš naujo pasinaudoti įgaliojimais skirti baudas.

68      Vis dėlto 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendime Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930) Bendrasis Teismas sumažino, taigi pakeitė baudos dydį įgyvendindamas neribotą jurisdikciją pagal SESV 261 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį.

69      Byloje, kurioje priimtas 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimas Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930), įgaliojimai skirti sankcijas buvo perduoti Sąjungos teismui ir Bendrasis Teismas vietoj Komisijos iš naujo nustatė baudos dydį. Bendrojo Teismo naudojimasis šiais įgaliojimais gali sukelti tik padarinių ex nunc. Baudos dydžio sumažinimas yra paties Bendrojo Teismo vertinimo, kuriuo buvo pakeistas Komisijos vertinimas, rezultatas. Pats Bendrasis Teismas įvertino faktinę situaciją ir pasinaudojo įgaliojimais skirti sankcijas. Šis baudos dydžio sumažinimas pirmą kartą buvo nustatytas Bendrojo Teismo sprendimo paskelbimo dieną. Prieš tai nebuvo Komisijos skolos ar juo labiau konkrečios sumos.

70      Remdamasi tuo Komisija daro išvadą, kad kai Sąjungos teismai įgyvendina neribotą jurisdikciją, neįmanoma ex tunc taikyti delspinigių.

71      Pirmiausia reikia konstatuoti, kad SESV 266 straipsnio pirma pastraipa yra teisės norma, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims. Iš tiesų šioje nuostatoje numatyta absoliuti ir besąlyginė institucijos, priėmusios panaikintą aktą, pareiga ieškovo, laimėjusio bylą, atžvilgiu imtis priemonių vykdyti teismo sprendimą dėl panaikinimo, atitinkanti ieškovo teisę į tai, kad šios pareigos būtų visapusiškai laikomasi.

72      Dėl pakankamai aiškaus SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos pažeidimo egzistavimo reikia priminti, kad kai sumos gautos pažeidžiant Sąjungos teisę, iš šios teisės kyla pareiga jas grąžinti kartu su palūkanomis. Taip, be kita ko, yra tuo atveju, kai sumos buvo gautos taikant Sąjungos teisės aktą, kurį Sąjungos teismas pripažino negaliojančiu arba panaikino (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 66 ir 67 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

73      Kalbant konkrečiai, Sąjungos teismui panaikinus teisės aktą, pagal kurį sumokėta suma Sąjungai, delspinigių sumokėjimas yra teismo sprendimo dėl panaikinimo vykdymo priemonė, kaip tai suprantama pagal SESV 266 straipsnio pirmą pastraipą, nes juo siekiama fiksuoto dydžio suma kompensuoti patirtus nuostolius dėl negalėjimo naudoti grąžintinos sumos ir paskatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą dėl panaikinimo (2015 m. vasario 12 d. Sprendimo Komisija / IPK International, C‑336/13 P, EU:C:2015:83, 30 punktas ir 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 68 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Europos Sąjunga / Guardian Europe ir Guardian Europe / Europos Sąjunga, C‑447/17 P ir C‑479/17 P, EU:C:2019:672, 55 punktą).

74      Dėl pagal SESV 266 straipsnį Komisijai tenkančių pareigų vykdant teismo sprendimą, kuriuo panaikinama arba sumažinama įmonei už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirta bauda, nustatymo pažymėtina, kad šios pareigos pirmiausia apima Komisijos pareigą grąžinti visą atitinkamos įmonės sumokėtos baudos sumą ar jos dalį, jei, priėmus teismo sprendimą, šis mokėjimas turi būti laikomas nepagrįstu. Ši pareiga taikoma ne tik pagrindinei nepagrįstai sumokėtos baudos sumai, bet ir nuo šios sumos priskaičiuotiems delspinigiams (šiuo klausimu žr. 2001 m. spalio 10 d. Sprendimo Corus UK / Komisija, T‑171/99, EU:T:2001:249, 52 ir 53 punktus; 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo Corus UK / Komisija, T‑48/00, EU:T:2004:219, 223 punktą ir 2005 m. gegužės 4 d. Nutarties Holcim (France) / Komisija, T‑86/03, EU:T:2005:157, 30 punktą).

75      Delspinigių nuo nepagrįstai sumokėtos sumos mokėjimas atrodo neatskiriamas nuo Komisijai tenkančios pareigos atkurti buvusią padėtį priėmus teismo sprendimą dėl panaikinimo ar teismo sprendimą, kuriuo įgyvendinama neribota jurisdikcija (2001 m. spalio 10 d. Sprendimo Corus UK / Komisija, T‑171/99, EU:T:2001:249, 54 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2019 m. vasario 12 d. Sprendimo Printeos / Komisija, T‑201/17, EU:T:2019:81, 56 punktą).

76      Darytina išvada, kad nemokėdama jokių delspinigių nuo pagrindinės baudos sumos, kuri buvo grąžinta priėmus teismo sprendimą, kuriuo panaikinta ar sumažinta įmonei už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirta bauda, Komisija nesiima šio teismo sprendimo vykdymo priemonės ir dėl to nevykdo pareigų pagal SESV 266 straipsnį (2005 m. gegužės 4 d. Nutarties Holcim (France) / Komisija, T‑86/03, EU:T:2005:157, 31 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo BPB / Komisija, T‑53/03, EU:T:2008:254, 488 punktą).

77      Visų pirma tiesa, kad pagal SESV 299 straipsnį Komisijos sprendimai, kuriais asmenims, išskyrus valstybes nares, skiriama piniginė prievolė, vykdomi privaloma tvarka. Be to, pagal SESV 278 straipsnį Teisingumo Teisme pareikšti ieškiniai dėl tokių sprendimų neturi stabdomojo poveikio. Galiausiai, preziumuojama, kad Komisijos sprendimai yra teisėti tol, kol jie nepanaikinami arba nepripažįstami netekusiais galios (žr. 2010 m. birželio 17 d. Sprendimo Lafarge / Komisija, C‑413/08 P, EU:C:2010:346, 81 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

78      Be to, tiesa, kad pareiga mokėti delspinigius taikoma tik tuo atveju, kai pagrindinio skolinio reikalavimo suma yra aiški arba bent jau ją galima nustatyti remiantis objektyviais kriterijais (2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 55 punktas).

79      Vis dėlto, pirma, reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju taikomo finansinio reglamento 83 straipsnyje, be kita ko, buvo numatyta:

„1. Sumos, gautos baudų, nuobaudų ir sankcijų pavidalu, taip pat bet kurios dėl jų susikaupusios palūkanos arba kitos pajamos į biudžetą nėra įrašomos kaip biudžeto įplaukos tol, kol sprendimus, pagal kuriuos jos yra paskirtos, gali panaikinti [Teisingumo Teismas].

2. Pirmoje dalyje nurodytos sumos kuo greičiau įrašomos į biudžetą kaip biudžeto įplaukos vėliausiai tais metais, kurie eina po to, kai išnaudojamos visos teisinės gynimo priemonės. Sumos, kurios turi būti grąžintos jas sumokėjusiam subjektui pagal [Teisingumo Teismo] sprendimą, neįrašomos kaip biudžeto įplaukos.

<…>

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus <…>, nustatančius išsamias taisykles dėl sumų iš baudų, nuobaudų ir susikaupusių palūkanų.“

80      Nagrinėjamu atveju taikomo Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 90 straipsnyje, be kita ko, buvo numatyta:

„1. Kai [Teisingumo Teisme] iškeliama byla prieš Komisijos sprendimą, kuriuo nustatoma bauda arba kitos nuobaudos pagal SESV arba Euratomo sutartį, kol nebus išnaudotos visos teisinės gynimo priemonės, skolininkas arba laikinai sumoka mokėtinas sumas į apskaitos pareigūno nurodytą banko sąskaitą, arba pateikia apskaitos pareigūnui priimtiną finansinę garantiją. Garantija laikoma nepriklausoma nuo prievolės sumokėti baudą, nuobaudą arba kitas nuobaudas ir vykdoma pirmą kartą pareikalavus. Ši garantija pateikiama visam reikalavimui dėl pagrindinės skolos sumos ir mokėtinų palūkanų, kaip nurodyta 83 straipsnio 4 dalyje.

2. Komisija užtikrina laikinai surinktas sumas, investuodama jas į finansinį turtą – taip užtikrinama, kad pinigai bus saugūs ir likvidūs, ir bus gauta teigiama grąža.

<…>

4. Išnaudojus visas teisines gynimo priemones ir kai bauda arba nuobauda panaikinama arba sumažinama, imamasi bet kurios iš šių priemonių:

a)      neteisingai surinktos sumos kartu su priskaičiuotomis palūkanomis sugrąžinamos atitinkamai trečiajai šaliai. Jeigu bendra gauta atitinkamo laikotarpio grąža yra neigiama, grąžinama neteisingai surinktos sumos nominalioji vertė;

b)      jeigu buvo pateikta finansinė garantija, ji atitinkamai grąžinama.“

81      Iš 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos sprendimo C(2013) 2488 dėl vidaus procedūros nuostatų dėl gautinų sumų, susidariusių dėl tiesioginio valdymo, susigrąžinimo ir baudų, vienkartinių išmokų ir periodinių baudų susigrąžinimo pagal Sutartis, kuriuo pakeistas 2011 m. birželio 17 d. Sprendimas C(2011) 4212 final ir kuris buvo iš dalies pakeistas 2014 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimu C(2014) 2786, 24 straipsnio 2 dalies taip pat matyti, kad, kai skolininkas Sąjungos teisme pareiškia ieškinį dėl Komisijos sprendimo, kuriuo skiriama bauda, apskaitos pareigūnas „laikinai“ surenka skolininko mokėtinas sumas. Be to, šioje nuostatoje numatyta, kad, atsižvelgiant į galutinį teismo sprendimą, laikinai surinktos tiek pagrindinės sumos, tiek palūkanos bus galutinai įskaitytos kaip pajamos arba pro rata „grąžinamos“ ūkio subjektams, kaip nurodyta tame sprendime.

82      Taigi iš šio sprendimo 79–81 punktuose nurodytų taikytinų teisės aktų matyti, kad kai bendrovė pareiškia ieškinį Sąjungos teisme siekdama užginčyti sprendimą, kuriuo Komisija jai skyrė baudą, šios bendrovės atliktas baudos sumokėjimas yra laikino pobūdžio, kol bus išnaudotos visos teisių gynimo priemonės. Minėtuose teisės aktuose taip pat ex ante numatyta, kad bendrovė, kuri sumokėjo vėliau panaikintą ar sumažintą baudą, turi teisę susigrąžinti nepagrįstai surinktas sumas, taigi ir reikalavimo grąžinti teisę.

83      Antra, Komisija nurodo aplinkybę, kad 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendime Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930) Bendrasis Teismas, įgyvendindamas neribotą jurisdikciją, sumažino baudą.

84      Vis dėlto pirmiausia reikia konstatuoti, kad, prieš įgyvendindamas neribotą jurisdikciją ir sumažindamas ieškovei skirtą baudą, 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendime Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930) Bendrasis Teismas iš dalies panaikino nuostatą, kurioje konstatuotas 2014 m. sprendimo 1 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų veiksmų reikšmingumas (žr. šio sprendimo 5 punktą). Be to, Bendrasis Teismas panaikino to paties sprendimo 2 straipsnį, kiek jame nustatyta 31 070 000 EUR bauda, už kurios sumokėjimą atsakinga tik ieškovė (žr. šio sprendimo 6 punktą).

85      Kalbant apie Sąjungos teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas aktas, padarinius, pažymėtina, kad šis sprendimas galioja ex tunc, todėl panaikintas aktas atgaline data išnyksta iš teisės sistemos (šiuo klausimu žr. 1988 m. balandžio 26 d. Sprendimo Asteris ir kt. / Komisija, 97/86, 99/86, 193/86 ir 215/86, EU:C:1988:199, 30 punktą; 1995 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Exporteurs in Levende Varkens ir kt. / Komisija, T‑481/93 ir T‑484/93, EU:T:1995:209, 46 punktą ir 2001 m. spalio 10 d. Sprendimo Corus UK / Komisija, T‑171/99, EU:T:2001:249, 50 punktą).

86      Be to, reikia pažymėti, kad nei šio sprendimo 79–81 punktuose nurodytose nuostatose ar teisės aktuose, nei šio sprendimo 74–76 punktuose nurodytoje jurisprudencijoje nedaromas skirtumas pagal tai, ar Sąjungos teismas tik panaikino visą ieškovei skirtą baudą ar jos dalį, ar sumažino šią baudą po to, kai ją panaikino.

87      Galiausiai, kai Sąjungos teismas pakeičia Komisijos vertinimą savuoju ir sumažina baudą įgyvendindamas neribotą jurisdikciją, jis Komisijos sprendime pakeičia iš pradžių jame nustatytą baudos dydį dydžiu, kuris gaunamas jam atlikus savo vertinimą. Šiuo sumažinimu atgaline data iš dalies pakeičiamas Komisijos sprendimas. Laikoma, kad Sąjungos teismui atlikus naują vertinimą sumažinta bauda visuomet yra Komisijos skirta bauda. Taigi, kiek tai susiję su minėtu sumažinimu, laikoma, kad Komisijos sprendimas dėl Sąjungos teismo priimto sprendimo pakaitinio pobūdžio visuomet yra tas, kuris išplaukia iš šio teismo vertinimo (šiuo klausimu žr. 1995 m. liepos 14 d. Sprendimo CB / Komisija, T‑275/94, EU:T:1995:141, 60–65 ir 85–87 punktus).

88      Trečia, viena vertus, paskata „kuo greičiau įvykdyti sprendimą dėl panaikinimo“ yra tik vienas iš dviejų tikslų, Teisingumo Teismo nurodytų 2015 m. vasario 12 d. Sprendimo Komisija / IPK International (C‑336/13 P, EU:C:2015:83) 30 punkte. Delspinigių, skaičiuojamų nuo laikino atitinkamos baudos sumokėjimo dienos, nustatymu siekiama kito Teisingumo Teismo nurodyto tikslo – fiksuoto dydžio suma kompensuoti baudą sumokėjusiai įmonei nuostolius, kurių ji patyrė dėl to, kad negalėjo naudoti savo lėšų laikotarpiu nuo laikino minėtos baudos sumokėjimo iki jos grąžinimo dienos. Kita vertus, panaikinus sprendimą, pagal kurį reikia laikinai sumokėti sumą, kaip antai baudą už konkurencijos taisyklių pažeidimą, pareiga grąžinti sumokėtą sumą kartu su delspinigiais, skaičiuojamais nuo šios sumos sumokėjimo dienos, skatina atitinkamą instituciją labai atidžiai viską vertinti priimant tokius sprendimus, dėl kurių asmeniui gali tekti nedelsiant sumokėti dideles sumas (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 85 ir 86 punktus).

89      Taigi 2021 m. sausio 20 d. Sprendime Komisija / Printeos (C‑301/19 P, EU:C:2021:39) Teisingumo Teismas konstatavo, kad delspinigių, skaičiuojamų nuo laikino baudos sumokėjimo dienos, nustatymu nesiekiama paskatinti Komisiją „kuo greičiau įvykdyti sprendimą dėl panaikinimo“.

90      Taigi, žinoma, pareiga mokėti delspinigius negali būti siekiama paskatinti Komisiją grąžinti nepagrįstai gautą sumą prieš paskelbiant teismo sprendimą, kuriuo panaikinama arba sumažinama jos skirta bauda. Tačiau pareiga mokėti delspinigius, Sąjungos teismui panaikinus ir sumažinus Komisijos skirtą baudą, nesiekiama nubausti už nepagrįstą šios institucijos vėlavimą. Esant tokiai situacijai pareiga mokėti delspinigius, be kita ko, siekiama fiksuoto dydžio suma atlyginti žalą, patirtą dėl objektyvaus vėlavimo, atsirandančio, pirma, dėl proceso Sąjungos teisme trukmės, antra, dėl to, kad atitinkamuose finansų srities teisės aktuose numatyta, jog bendrovė, laikinai sumokėjusi baudą, kuri vėliau panaikinama arba sumažinama, turi reikalavimo grąžinti teisę (žr. šio sprendimo 79–82 punktus), ir, trečia, dėl Sąjungos teismo atlikto baudos sumažinimo atgaline data (žr. šio sprendimo 84–87 punktus).

91      Komisija tvirtina, jog jei turėtų būti laikoma, kad ji turi mokėti delspinigius už laikotarpį iki Sąjungos teismo sprendimo, kuriuo panaikinama arba sumažinama bauda, priėmimo, tai prieštarautų atgrasomajai baudų konkurencijos bylose funkcijai. Šiuo klausimu ji pirmiausia paaiškina, kad yra neatsiejamas ryšys tarp antikonkurencinių veiksmų draudimo pagal SESV 101 ir 102 straipsnius ir baudų skyrimo, taip pat kad minėti straipsniai būtų neveiksmingi, jei nebūtų taikomos SESV 103 straipsnio 2 dalies a punkte numatytos sankcijos, ir, galiausiai, kad baudos neturėtų būti švelninamos dėl išorės aplinkybių.

92      Vis dėlto, pirma, reikia priminti, kad atgrasymo sąvoka yra vienas iš veiksnių, į kurį reikia atsižvelgti apskaičiuojant baudos dydį (2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Alliance One International / Komisija, C‑679/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:606, 73 punktas ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo YKK ir kt. / Komisija, C‑408/12 P, EU:C:2014:2153, 84 punktas). Remiantis tuo darytina išvada, kad 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendime Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930) Bendrasis Teismas tikrai atsižvelgė į atgrasomąją baudų funkciją, kai įgyvendino neribotą jurisdikciją siekdamas atgaline data sumažinti ieškovės mokėtiną baudos sumą (žr. šio sprendimo 87 punktą).

93      Antra, reikia pažymėti, kad atgrasomoji baudų funkcija turi būti derinama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintu veiksmingos teisminės gynybos principu. Minėto principo laikymasis užtikrinamas vykdant SESV 263 straipsnyje numatytą teisėtumo kontrolę, kurią papildo Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnyje numatyta neribota jurisdikcija dėl baudos dydžio. Iš tiesų Sąjungos teismas gali vykdyti ir teisinę, ir faktinę kontrolę ir vertinti įrodymus, panaikinti ginčijamą sprendimą ir pakeisti baudų dydį (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Otis ir kt., C‑199/11, EU:C:2012:684, 62 ir 63 punktus ir nurodytą jurisprudenciją). Be to, buvo nuspręsta, kad, siekdamas įvykdyti kontrolės pasinaudojant neribota jurisdikcija, kaip tai suprantama pagal Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, reikalavimus dėl baudos, Sąjungos teismas, įgyvendindamas SESV 261 ir 263 straipsniuose numatytus įgaliojimus, turi išnagrinėti visus su teisės ar fakto klausimais susijusius priekaištus, kuriais siekiama parodyti, kad baudos dydis neatitinka pažeidimo sunkumo ir trukmės (2014 m. liepos 10 d. Sprendimo Telefónica ir Telefónica de España / Komisija, C‑295/12 P, EU:C:2014:2062, 200 punktas ir 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Infineon Technologies / Komisija, C‑99/17 P, EU:C:2018:773, 195 punktas). Neribota jurisdikcija yra papildoma garantija, kuria naudojasi įmonės (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 445 punktą; 1994 m. spalio 6 d. Sprendimo Tetra Pak / Komisija, T‑83/91, EU:T:1994:246, 235 punktą ir 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Orange Polska / Komisija, T‑486/11, EU:T:2015:1002, 91 punktą).

94      Trečia, atgrasomoji baudų funkcija taip pat turi būti derinama su tikslais, kurių siekiama nustatant delspinigius po to, kai Sąjungos teismas įgyvendina savo jurisdikciją, be kita ko, neribotą jurisdikciją, t. y. viena vertus, skirti fiksuoto dydžio kompensaciją šią baudą laikinai sumokėjusiai įmonei dėl negalėjimo naudoti savo lėšų laikotarpiu nuo tos baudos laikino sumokėjimo dienos iki jos grąžinimo dienos ir, kita vertus, paskatinti atitinkamą instituciją labai atidžiai viską vertinti priimant sprendimus, kaip antai sprendimus skirti baudas, pagal kuriuos asmeniui gali tekti nedelsiant sumokėti dideles sumas (žr. šio sprendimo 88 punktą).

95      Todėl, atsižvelgiant į šio sprendimo 79–94 punktuose išdėstytus motyvus, reikia konstatuoti, kad, viena vertus, nagrinėjamu atveju egzistavo ieškovės pagrindinis skolinis reikalavimas ir jo maksimali suma buvo aiški arba bent jau ją buvo galima nustatyti remiantis objektyviais kriterijais tą dieną, kai ieškovė laikinai sumokėjo baudą, t. y. 2015 m. sausio 16 d. Kita vertus, pagal SESV 266 straipsnio pirmą pastraipą Komisija turėjo sumokėti delspinigius nuo baudos sumos dalies, kurią 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendime Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930) pripažino nepagrįsta, už laikotarpį nuo laikino baudos sumokėjimo dienos iki nepagrįsta pripažintos baudos sumos dalies grąžinimo dienos.

96      Šios išvados nepaneigia Komisijos argumentai, grindžiami, pirma, Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 90 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir, antra, tuo, kad nuo baudos sumokėjimo mokėtinos palūkanos turi būti laikomos kompensacinėmis palūkanomis.

97      Iš tiesų, kiek tai susiję su Komisijos argumentais, grindžiamais Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 90 straipsnio nuostatomis (žr. šio sprendimo 80 punktą), iš šio straipsnio nematyti, kad, jei Komisija turi grąžinti laikinai surinktos baudos sumą, bet kuriuo atveju ji neprivalo mokėti delspinigių nuo šios sumos (2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 73 punktas).

98      Be to, kai Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 90 straipsnio 4 dalyje nurodytų „priskaičiuotų“ palūkanų suma yra mažesnė už mokėtinų delspinigių sumą arba net kai nėra priskaičiuota palūkanų dėl to, kad investuoto kapitalo grąža yra neigiama, Komisija, siekdama įvykdyti iš SESV 266 straipsnio kylančią pareigą, privalo sumokėti suinteresuotajam asmeniui skirtumą tarp galimų „priskaičiuotų palūkanų“, kaip jos suprantamos pagal to deleguotojo reglamento 90 straipsnio 4 dalį, ir delspinigių, mokėtinų už laikotarpį nuo atitinkamos sumos sumokėjimo dienos iki jos grąžinimo dienos (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 75 ir 76 punktus).

99      Taigi, kadangi nagrinėjamu atveju neginčijama, kad Komisijai investavus baudos, kurią ieškovė sumokėjo vykdydama 2014 m. sprendimą, sumą nesusidarė palūkanų, Komisija, priėmus 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930), privalėjo grąžinti ieškovei nepagrįsta pripažintą baudos sumos dalį ir sumokėti delspinigius, ir Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 90 straipsnis tam netrukdo (pagal analogiją žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 77 punktą).

100    Reikia pridurti, jog Komisija negali pagrįstai remtis aplinkybe, kad byloje, kurioje priimtas 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimas Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930), ieškovė neginčijo 2014 m. sprendimo 2 straipsnio, kurio ketvirta pastraipa buvo grindžiama Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 90 straipsniu. Ji taip pat negali remtis aplinkybe, kad Bendrasis Teismas iš dalies panaikino minėto sprendimo 2 straipsnį, nekeldamas abejonių dėl nuorodos į šio deleguotojo reglamento 90 straipsnį.

101    Tiesa, 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimu Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930) Bendrasis Teismas panaikino 2014 m. sprendimo 2 straipsnį tik tiek, kiek jame nustatyta 31 070 000 EUR dydžio bauda, už kurios sumokėjimą atsakinga tik ieškovė. Be to, jis nustatė baudos, už kurios sumokėjimą atsakinga tik ieškovė, dydį – 19 030 981 EUR.

102    Tačiau 2014 m. sprendimo 2 straipsnio ketvirta pastraipa nesusijusi su sąlygomis, kuriomis Komisija, panaikinus minėtą sprendimą ir sumažinus jame numatytą baudą, grąžins tos įmonės laikinai sumokėtos baudos sumą (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 92 punktą).

103    Be to, panaikinus sprendimą, kuriuo skiriama bauda už konkurencijos taisyklių pažeidimą, ir sumažinus šiame sprendime numatytą baudą, Komisijos pareiga grąžinti visą laikinai sumokėtos baudos sumą ar jos dalį su delspinigiais už laikotarpį nuo laikino šios baudos sumokėjimo iki jos grąžinimo tiesiogiai kyla iš SESV 266 straipsnio (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 94 punktą).

104    Darytina išvada, kad Komisija neturi kompetencijos individualiu sprendimu nustatyti sąlygų, kuriomis ji mokės delspinigius panaikinus sprendimą, kuriuo skiriama bauda, ir sumažinus šiame sprendime numatytą ir laikinai sumokėtą baudą (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 95 punktą).

105    Todėl Komisijos argumentai, grindžiami Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 90 straipsnio nuostatomis, turi būti atmesti ir nereikia priimti sprendimo dėl ieškovės pateikto šios nuostatos neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo.

106    Dėl Komisijos argumentų, grindžiamų tuo, kad palūkanos, skaičiuojamos nuo baudos sumokėjimo, turi būti laikomos kompensacinėmis palūkanomis, pažymėtina, jog kompensuojamųjų palūkanų kategorija siekiama kompensuoti laiką, praėjusį iki tada, kai patirtos žalos dydį įvertina teismas, neatsižvelgiant į bet kokį skolininkui priskiriamą vėlavimą (žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 56 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

107    Komisijos pareiga nagrinėjamu atveju mokėti delspinigius, skaičiuojamus nuo ieškovės atlikto laikino sumokėjimo, tiesiogiai kyla iš pareigos pagal SESV 266 straipsnio pirmą pastraipą įvykdyti 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930).

108    Pagrindinis ieškovės skolinis reikalavimas buvo reikalavimas grąžinti sumą, susijęs su laikinai sumokėta bauda. Šis skolinis reikalavimas egzistavo ir jo maksimali suma buvo aiški arba bent jau ją buvo galima nustatyti remiantis objektyviais kriterijais, apibrėžtais minėto mokėjimo dieną (žr. šio sprendimo 79–95 punktus), ir šis reikalavimas neturėjo būti įvertintas teisme.

109    Šiuo atveju mokėtinos palūkanos yra delspinigiai ir nagrinėjamu atveju negali kilti klausimo dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 78 ir 79 punktus).

110    Taigi Komisija nepagrįstai tvirtina, kad palūkanos, kurias jai gali tekti mokėti už laikotarpį nuo ieškovės atlikto laikino baudos sumokėjimo iki termino įvykdyti 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930) pabaigos, turi būti laikomos kompensacinėmis palūkanomis.

111    Darytina išvada, kad Komisija pažeidė SESV 266 straipsnio pirmą pastraipą, kai atsisakė sumokėti ieškovei delspinigius nuo baudos dalies, kurią ji nepagrįstai gavo, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d., kai buvo sumokėta bauda, iki 2019 m. vasario 19 d., kai buvo grąžinta baudos dalis, kurią 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendime Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930) Bendrasis Teismas galiausiai pripažino nepagrįstai skirta.

112    Galiausiai, iš šio sprendimo 71–95 punktų matyti, kad, priėmus 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930), pagal suformuotą jurisprudenciją Komisija turėjo grąžinti ieškovei nepagrįstai laikinai sumokėtą baudos dalį su delspinigiais ir neturėjo jokios diskrecijos dėl galimybės mokėti tokius delspinigius (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 104 punktą).

113    Todėl, atsižvelgiant į Komisijai SESV 266 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytą absoliučią ir besąlyginę pareigą mokėti delspinigius (pati Komisija tokiu atveju neturi jokios diskrecijos), nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti pakankamai aiškų šios teisės normos pažeidimą, galintį lemti Sąjungos deliktinę atsakomybę pagal SESV 266 straipsnio antrą pastraipą, aiškinamą atsižvelgiant į SESV 340 straipsnio antrą pastraipą.

–       Dėl priežastinio ryšio ir atlygintinos žalos

114    Ieškovė tvirtina, kad Komisijos padarytas pakankamai aiškus SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos pažeidimas yra tiesioginė jos patirtos žalos, kurią sudaro jai nesumokėti delspinigiai, priežastis. Ji paaiškina, kad pagal Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 83 straipsnio 2 dalies b punktą ir 111 straipsnio 4 dalies a punktą tinkama delspinigių norma yra ECB pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma palūkanų norma, padidinta trimis su puse procentinio punkto. Jos teigimu, nagrinėjamu atveju taikytina delspinigių norma yra 3,55 % norma, atitinkanti palūkanų normą, kurią ECB taiko pagrindinėms refinansavimo operacijoms, t. y. 0,05 %, taikytiną 2015 m. sausio mėn., padidintą trimis su puse procentinio punkto. Ji laikosi nuomonės, kad taikant šią normą 12 039 019 EUR sumai, kurią ji nepagrįstai sumokėjo, jos patirta žala galėtų būti įvertinta 1 750 522,83 EUR suma.

115    Komisija atsikerta, kad atsisakė mokėti delspinigius tik nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, 2019 m. birželio 28 d., todėl žalos atlyginimo bet kuriuo atveju buvo galima reikalauti tik nuo šios dienos. Be to, ji teigia, kad ieškovė nesilaikė Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 111 straipsnyje numatytos procedūros, taigi negali reikalauti delspinigių, kaip tai suprantama pagal šio deleguotojo reglamento 111 straipsnio 4 dalies a punktą, siejamą su jo 83 straipsniu. Galiausiai ji tvirtina, jog jeigu Bendrasis Teismas nuspręstų, kad 2021 m. sausio 20 d. Sprendime Komisija / Printeos (C‑301/19 P, EU:C:2021:39) nustatyti principai taikytini šioje byloje, taikytina delspinigių norma turėtų būti norma, kurią ECB taiko pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidinta pusantro procentinio punkto, pagal analogiją su šio deleguotojo reglamento 83 straipsnio 4 dalimi.

116    Pirma, reikia priminti, jog tam, kad kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė, žala turi gana tiesiogiai išplaukti iš neteisėtų institucijų veiksmų (2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 61 punktas).

117    Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, jog tai, kad Komisija nesilaikė pareigos mokėti delspinigius pagal SESV 266 straipsnio pirmą pastraipą, turi pakankamai tiesioginį ryšį su patirta žala, kurią sudaro delspinigių nuo sumos, kurios ieškovė nepagrįstai neteko, praradimas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2019 m. vasario 19 d. (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 105 punktą).

118    Antra, atsižvelgiant į šio sprendimo 39 punkte nurodytą jurisprudenciją, ieškovė pagrįstai tvirtina patyrusi realią ir tikrą žalą, kuri yra lygi laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2019 m. vasario 19 d. prarastų delspinigių, kurie laikytini kompensacija už negalėjimą tuo laikotarpiu naudoti nepagrįstai sumokėtos baudos sumos, sumai.

119    Komisija tvirtina, jog darant prielaidą, kad ji turi sumokėti delspinigius, jų norma turėtų būti nustatyta kaip fiksuotoji norma, atitinkanti negalėjimą naudoti sumos aptariamu laikotarpiu, o tai bent jau iš dalies priklausytų nuo nagrinėjamo atvejo aplinkybių. Visų pirma, remiantis 2021 m. sausio 20 d. Sprendimu Komisija / Printeos (C‑301/19 P, EU:C:2021:39), negalima nustatyti šioje byloje taikytinų delspinigių normos. Iš tiesų tame sprendime nenurodyta, kokia norma taikoma delspinigiams. Be to, darant prielaidą, kad Teisingumo Teismas pagal analogiją ketino nurodyti Komisijai sumokėti delspinigius taikant Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 83 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą normą, ji laikosi nuomonės, kad ši norma pagal analogiją netaikytina nagrinėjamu atveju. Iš tiesų Komisijos skolos suma buvo nustatyta tik Bendrajam Teismui įgyvendinant neribotą jurisdikciją 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendime Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930). Galiausiai, 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos (C‑301/19 P, EU:C:2021:39) 81 punktą galima suprasti taip, kad nagrinėjamu atveju gali būti mutatis mutandis taikoma šio deleguotojo reglamento 83 straipsnio 4 dalyje numatyta norma, t. y. ECB pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, padidinta pusantro procentinio punkto.

120    Reikia priminti, kad, siekdama nustatyti delspinigių, kurie panaikinus baudą turi būti sumokėti įmonei, prieš tai sumokėjusiai Komisijos paskirtą baudą, dydį, ši institucija turi taikyti Deleguotajame reglamente Nr. 1268/2012 šiuo tikslu nustatytą palūkanų normą (2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Europos Sąjunga / Guardian Europe ir Guardian Europe / Europos Sąjunga, C‑447/17 P ir C‑479/17 P, EU:C:2019:672, 56 punktas).

121    Teisingumo Teismo teigimu, iš to matyti, kad Komisija turi taikyti normą, nustatytą Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 83 straipsnyje, kurioje nustatyta iki termino pabaigos negrąžintoms gautinoms sumoms taikoma palūkanų norma (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 81 punktą).

122    Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 83 straipsnis buvo šio reglamento IV antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnyje. Šis skyrius buvo skirtas „[į]plaukų operacijoms“, o šis skirsnis buvo susijęs su „[g]autinų sumų nustatymu“. Šio straipsnio, kuriuo įgyvendintas finansinio reglamento 78 straipsnis, pavadinimas buvo „Delspinigiai“ ir jame buvo nurodyta:

„1. Nedarant poveikio jokioms specialiosioms nuostatoms, atsirandančioms taikant konkretiems sektoriams taikomus reglamentus, iki 80 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto termino pabaigos negrąžintai gautinai sumai skaičiuojamos palūkanos pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.

2. Iki 80 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto termino pabaigos negrąžintoms gautinoms sumoms skaičiuojamos palūkanos, taikant palūkanų normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią mėnesio, kurį sueina grąžinimo terminas, pirmąją kalendorinę dieną, padidinus ją:

a)      aštuoniais procentiniais punktais, kai skola susidarė pagal viešojo tiekimo ir paslaugų sutartį, nurodytą V antraštinėje dalyje;

b)      trimis su puse procentinių punktų visais kitais atvejais.

4. Baudų atveju, kai skolininkas pateikia finansinę garantiją, kurią apskaitos pareigūnas priima vietoj mokėjimo, nuo 80 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto termino skaičiuojamos palūkanos, taikant šio straipsnio 2 dalyje nurodytą normą, galiojančią pirmą mėnesio, kurį priimamas sprendimas, kuriuo skiriama bauda, dieną, padidinus ją tik vienu su puse procentinio punkto.“

123    Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 111 straipsnis buvo šio reglamento IV antraštinės dalies 6 skyriaus 5 skirsnyje. Šis skyrius buvo skirtas „[i]šlaidų operacijoms“, o minėtas skirsnis buvo susijęs su išlaidų operacijų terminais. Šio straipsnio, kuriuo įgyvendintas finansinio reglamento 92 straipsnis, pavadinimas buvo „Mokėjimo terminai ir delspinigiai“ ir jame, be kita ko, buvo nurodyta:

„1. Laikotarpis, per kurį leidžiama atlikti mokėjimus, apima išlaidų patvirtinimą, leidimą ir mokėjimą.

Jis prasideda nuo dienos, kurią gaunamas mokėjimo prašymas.

Mokėjimo prašymą kuo greičiau užregistruoja atsakingojo leidimus suteikiančio pareigūno įgaliotas departamentas ir jis laikomas gautu jo užregistravimo dieną.

Mokėjimo data – tai tos dienos, kurią debetuojama institucijos sąskaita, data.

<…>

4. Pasibaigus Finansinio reglamento 92 straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams, kreditorius turi teisę gauti delspinigius pagal šias sąlygas:

a)      taikomos šio reglamento 83 straipsnio 2 dalyje nurodytos delspinigių normos;

b)      delspinigiai mokami už laikotarpį, prasidėjusį kitą kalendorinę dieną nuo mokėjimo termino pabaigos, nustatytos Finansinio reglamento 92 straipsnio 1 dalyje, iki mokėjimo dienos.“

124    Pirmiausia reikia pažymėti, jog kai Komisija remiasi aplinkybe, kad jos skolos sumą nustatė Bendrasis Teismas tik įgyvendindamas neribotą jurisdikciją 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendime Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930), ji ir toliau tvirtina, kad neprivalėjo mokėti ieškovei delspinigių už laikotarpį nuo baudos sumokėjimo dienos iki jos atlikto grąžinimo dienos. Šiuos argumentus reikia atmesti dėl šio sprendimo 71–95 punktuose išdėstytų motyvų. Reikia pridurti, kad Komisijos pareiga sumokėti ieškovei delspinigius tiesiogiai kyla iš SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos, todėl, priešingai, nei tvirtina Komisija, ieškovė neprivalo pateikti mokėjimo prašymo pagal Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 111 straipsnyje numatytą procedūrą.

125    Pirma, reikia priminti, kad, panaikinus sprendimą, pagal kurį laikinai sumokėta bauda, delspinigių, skaičiuojamų nuo šio sumokėjimo dienos, nustatymu siekiama, viena vertus, fiksuoto dydžio suma kompensuoti šią baudą sumokėjusios įmonės patirtus nuostolius dėl negalėjimo naudoti savo lėšų ir, kita vertus, paskatinti Komisiją labai atidžiai viską vertinti priimant tokį sprendimą (žr. šio sprendimo 88 punktą).

126    Tas pats pasakytina ir tuo atveju, kai Sąjungos teismas panaikina ir sumažina baudą.

127    Antra, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama delspinigiais, Komisijos mokėtinais priėmus teismo sprendimą, kuriuo panaikinama ir sumažinama bauda, Komisijos faktinė ir teisinė padėtis yra kitokia nei bendrovės, kuriai skirtas sprendimas skirti baudą ir kuri pateikia banko garantiją. Komisijos teisės ir pareigos bendrovei, kuri sumokėjo baudą, iš tiesų skiriasi nuo bendrovės, kuri pateikia banko garantiją Komisijai, teisių ir pareigų.

128    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad kai įmonė, kuriai skirta bauda, ją nedelsdama sumoka, ji tik laikosi vykdytino sprendimo rezoliucinės dalies pagal Sutartyje numatytą įprastą tvarką (2007 m. gruodžio 12 d. Nutarties Atlantic Container Line ir kt. / Komisija, T‑113/04, nepaskelbta Rink., EU:T:2007:377, 44 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2005 m. balandžio 21 d. Sprendimo Holcim (Deutschland) / Komisija, T‑28/03, EU:T:2005:139, 126 punktą). Tačiau mokėjimo atidėjimo su banko garantija pakeitimu tokiu baudos mokėjimu nukrypstama nuo Sutartyje numatytos įprastos tvarkos (šiuo klausimu žr. 2007 m. gruodžio 12 d. Nutarties Atlantic Container Line ir kt. / Komisija, T‑113/04, nepaskelbta Rink., EU:T:2007:377, 44 punktą).

129    Jei įmonė, kuriai skirta bauda, nusprendžia ją sumokėti nedelsdama ir pareiškia ieškinį dėl jos panaikinimo, ji gali tikėtis, kad, panaikinus arba sumažinus skirtą baudą, Komisija jai grąžins ne tik nepagrįstai sumokėtos baudos pagrindinę sumą atitinkančią sumą, bet ir sumokės nuo šios sumos susikaupusius delspinigius (šiuo klausimu žr. 2007 m. gruodžio 12 d. Nutarties Atlantic Container Line ir kt. / Komisija, T‑113/04, nepaskelbta Rink., EU:T:2007:377, 43 punktą ir šio sprendimo 74–76 punktuose nurodytą jurisprudenciją).

130    Žinoma, mokėjimo atidėjimo kartu su banko garantija pakeitimas baudos sumokėjimu nedelsiant nuo šiol yra numatytas atitinkamuose finansų srities teisės aktuose ir, esant tam tikroms sąlygoms, Komisija jį siūlo (žr. šio sprendimo 80 ir 122 punktus). Tačiau, panaikinus sprendimą, kuriuo skiriama bauda, arba ją sumažinus, kyla skirtingų pasekmių atsižvelgiant į tai, ar įmonė nusprendė nedelsdama sumokėti baudą, ar pasinaudojo mokėjimo atidėjimu kartu su banko garantijos pateikimu (šiuo klausimu žr. 1995 m. liepos 14 d. Sprendimo CB / Komisija, T‑275/94, EU:T:1995:141, 82–86 punktus ir 2007 m. gruodžio 12 d. Nutarties Atlantic Container Line ir kt. / Komisija, T‑113/04, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:377, 44 punktą).

131    Iš tiesų, jei mokėjimas buvo atidėtas, Komisija neturi grąžinti nepagrįstai gautos baudos, nes ši bauda iš esmės nebuvo sumokėta. Taigi dėl tos pačios priežasties iš įmonės, kuriai skirta bauda, nebuvo atimta galimybė naudoti sumą, atitinkančią nepagrįstai gautos baudos sumą. Vienintelė galima atitinkamos įmonės patirta finansinė žala atsiranda dėl jos pačios sprendimo pateikti banko garantiją (šiuo klausimu žr. 2005 m. balandžio 21 d. Sprendimo Holcim (Deutschland) / Komisija, T‑28/03, EU:T:2005:139, 129 punktą ir 2007 m. gruodžio 12 d. Nutarties Atlantic Container Line ir kt. / Komisija, T‑113/04, nepaskelbta Rink., EU:T:2007:377, 45 punktą).

132    Trečia, Komisija konkrečiais duomenimis neįrodė, kad delspinigių, kurių norma būtų lygi normai, kurią ECB taiko pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintai trimis su puse procentinio punkto, kaip numatyta Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 83 straipsnio 2 dalies b punkte, taikymas reikalavimams grąžinti sumas yra neproporcingas atsižvelgiant į tokiais delspinigiais siekiamus tikslus. Ji taip pat nepaaiškino, kad delspinigių apskaičiavimas šiuo pagrindu turėtų neigiamą poveikį bendrovės, kuriai skirtas sprendimas, kuriuo jai skiriama bauda, pareigai nedelsiant sumokėti šią baudą.

133    Ketvirta, tiesa, kad 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos (C‑301/19 P, EU:C:2021:39) 81 punkte Teisingumo Teismas nenurodė konkrečių Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 83 straipsnio nuostatų, kuriomis rėmėsi.

134    Vis dėlto reikia pažymėti, kad tame 2021 m. sausio 20 d. Sprendime Komisija / Printeos (C‑301/19 P, EU:C:2021:39) Teisingumo Teismas galutinai išsprendė ginčą, panaikinęs 2019 m. vasario 12 d. Sprendimo Printeos / Komisija (T‑201/17, EU:T:2019:81) rezoliucinės dalies 2 punktą, motyvuodamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai atmetė Printeos pateiktą prašymą sumokėti delspinigius už laikotarpį, kuris prasidėjo 2017 m. kovo 31 d. Taigi 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos (C‑301/19 P, EU:C:2021:39) 129 punkte Teisingumo Teismas konstatavo, kad Printeos turi būti priteisti delspinigiai, kurių norma būtų lygi ECB pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomai normai, padidintai trimis su puse procentinio punkto, pagal analogiją su Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 83 straipsnio 2 dalies b punktu.

135    Penkta, ieškovė tinkamai paaiškino, kad, jei nebūtų sumokėjusi neteisėtai nustatytos baudos sumos, ji taip pat būtų turėjusi mokėti delspinigius, kurių norma būtų lygi ECB pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomai normai, padidintai trimis su puse procentinio punkto, kaip numatyta Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 83 straipsnio 2 dalies b punkte. Remdamasi tuo ieškovė pagrįstai daro išvadą, kad, panaikinus ir sumažinus baudą, Komisija turi mokėti delspinigius remdamasi ta pačia norma už laikotarpį, kuriuo ji neteisingai išieškojo permokėtą sumą.

136    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, gali būti nustatyta fiksuoto dydžio kompensacija ieškovei dėl negalėjimo naudoti savo lėšų, pagal analogiją taikant Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 83 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą normą, t. y. normą, kurią ECB taikė pagrindinėms refinansavimo operacijoms 2015 m. sausio mėn., t. y. 0,05 %, padidintą trimis su puse procentinio punkto.

137    Taigi reikia patenkinti nurodant trečiąjį reikalavimą pateiktą subsidiarų prašymą ir priteisti atlyginti ieškovei 1 750 522,83 EUR žalą, kurią ji patyrė dėl pakankamai aiškaus SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos pažeidimo ir kurią sudaro laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2019 m. vasario 19 d. prarasti delspinigiai, taikant 3,55 % normą, nuo jos nepagrįstai sumokėtos baudos sumos dalies.

138    Todėl nereikia priimti sprendimo dėl nurodant ketvirtąjį reikalavimą ieškovės pateikto subsidiaraus prašymo.

 Dėl delspinigių, susijusių su Bendrojo Teismo ieškovei priteistu žalos atlyginimu

139    Ieškovė Bendrojo Teismo prašo prie žalos atlyginimo, kurį jis gali priteisti, pridėti delspinigius, skaičiuojamus nuo teismo sprendimo, kuris bus priimtas, paskelbimo iki visiško sumokėjimo. Šis padidinimas turi būti grindžiamas ECB pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma palūkanų norma, padidinta trimis su puse procentinio punkto, arba subsidiariai – kita delspinigių norma, kurią Bendrasis Teismas laikys tinkama.

140    Komisija prašo atmesti šį prašymą motyvuodama tuo, kad ieškovė neturi teisės į žalos atlyginimą.

141    Dėl prašymo, grindžiamo SESV 340 straipsnio antroje pastraipoje numatyta Sąjungos deliktine atsakomybe, iš jurisprudencijos matyti, kad, nesant ypatingų aplinkybių, pareiga mokėti delspinigius atsiranda nuo teismo sprendimo, kuriuo pripažįstama pareiga atlyginti žalą, priėmimo (šiuo klausimu žr. 1990 m. birželio 26 d. Sprendimo Sofrimport / Komisija, C‑152/88, EU:C:1990:259, 32 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

142    Nustatant delspinigių normą reikia atsižvelgti į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas finansinis reglamentas (OL L 193, 2018, p. 1), 99 straipsnio 2 dalies b punktą. Vadovaujantis šia nuostata, taikoma palūkanų norma apskaičiuojama remiantis norma, kurią ECB taiko pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusia mėnesio, kurį sueina grąžinimo terminas, pirmą kalendorinę dieną, padidinta trimis su puse procentinio punkto (pagal analogiją žr. 2016 m. sausio 14 d. Nutarties Komisija / Marcuccio, C‑617/11 P‑DEP, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:17, 12 punktą ir 2020 m. spalio 7 d. Nutarties Argus Security Projects / Komisija ir EUBAM Libya, T‑206/17 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:476, 61 punktą).

143    Nagrinėjamu atveju prie šio sprendimo 137 punkte nurodytos žalos atlyginimo sumos turi būti pridėti delspinigiai, skaičiuojami nuo šio sprendimo paskelbimo iki visiško sumokėjimo. Delspinigių norma lygi normai, kurią ECB taiko pagrindinėms refinansavimo operacijoms šio sprendimo priėmimo dieną, padidintai trimis su puse procentinio punkto.

 Dėl prašymo dėl panaikinimo

144    Grįsdama prašymą dėl panaikinimo ieškovė remiasi dviem pagrindais. Pirmasis pagrindas grindžiamas SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos pažeidimu, nes ginčijamame sprendime Komisija atsisakė jai sumokėti delspinigius. Antrasis pagrindas grindžiamas SESV 296 straipsnio antros pastraipos pažeidimu, nes ginčijamas sprendimas nemotyvuotas arba nepakankamai motyvuotas.

145    Kalbant apie antrąjį pagrindą, grindžiamą SESV 296 straipsnio antros pastraipos pažeidimu, reikia pažymėti, jog, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo tekstą (žr. šio sprendimo 12–17 punktus), jo priėmimo aplinkybes (žr. šio sprendimo 1–10 punktus) ir visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas, ieškovė galėjo suprasti, kad Komisija atsisakė jai sumokėti delspinigius remdamasi tuo, kad, viena vertus, pagal SESV 266 straipsnį ji tik turi sumokėti Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 90 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytas „priskaičiuotas“ palūkanas ir, kita vertus, nagrinėjamu atveju 2019 m. vasario 12 d. Sprendimu Printeos / Komisija (T‑201/17, EU:T:2019:81) Komisija nebuvo įpareigota jai sumokėti delspinigių. Beje, tai, kaip ieškovė supranta ginčijamą sprendimą, patvirtina jos ieškinyje pateikti argumentai. Be to, iš šio sprendimo 72–110 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas iš esmės galėjo įvertinti Komisijos atsisakymo sumokėti ieškovei delspinigius teisėtumą.

146    Taigi antrasis pagrindas turi būti pripažintas nepagrįstu.

147    Kalbant apie pirmąjį pagrindą, grindžiamą SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos pažeidimu dėl Komisijos atsisakymo sumokėti delspinigius, iš šio sprendimo 72–111 punktų matyti, kad Komisija pažeidė šią nuostatą, kai ginčijamame sprendime atsisakė sumokėti ieškovei delspinigius nuo nepagrįstai gautos baudos sumos dalies už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d., kai buvo sumokėta bauda, iki 2019 m. vasario 19 d., kai buvo grąžinta baudos dalis, kurią 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendime Deutsche Telekom / Komisija (T‑827/14, EU:T:2018:930) Bendrasis Teismas galiausiai pripažino nepagrįstai skirta.

148    Taigi reikia pripažinti pagrįstu pirmąjį pagrindą ir panaikinti ginčijamą sprendimą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

149    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

150    Nagrinėjamu atveju ieškovės antrasis reikalavimas buvo atmestas. Vis dėlto jos pirmasis, trečiasis ir penktasis reikalavimai buvo patenkinti. Be to, iš Komisijos priteista didelė dalis kompensacijos, kurios reikalavo ieškovė kaip jos patirtos žalos atlyginimo. Galiausiai iš bylos medžiagos nematyti, kad po to, kai buvo paskelbtas 2021 m. sausio 20 d. Sprendimas Komisija / Printeos (C‑301/19 P, EU:C:2021:39), Komisija būtų nusprendusi sumokėti ieškovei delspinigius už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2019 m. vasario 19 d. Šiomis aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiama pusė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Priteisti iš Europos Komisijos sumokėti Deutsche Telekom AG 1 750 522,83 EUR sumą patirtai žalai atlyginti.

2.      Prie 1 punkte nurodytos priteistos sumos pridedami delspinigiai, skaičiuojami nuo šio sprendimo paskelbimo iki visos sumos sumokėjimo, taikant palūkanų normą, kurią Europos Centrinis Bankas (ECB) taiko pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintą trimis su puse procentinio punkto.

3.      Panaikinti 2019 m. birželio 28 d. Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta sumokėti Deutsche Telekom delspinigius nuo pagrindinės baudos sumos, kuri buvo grąžinta priėmus 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Deutsche Telekom / Komisija (T827/14, EU:T:2018:930), už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2019 m. vasario 19 d.

4.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

5.      Komisija, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia pusę Deutsche Telekom patirtų bylinėjimosi išlaidų.

6.      Deutsche Telekom padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų.

da Silva Passos

Valančius

Reine

Truchot

 

      Sampol Pucurull

Paskelbta 2022 m. sausio 19 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


Turinys



*      Proceso kalba: vokiečių.