BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. gruodžio 6 d.(*)

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Erdvinis Europos Sąjungos prekių ženklas – Figūrėlės-žaislo su išsikišimu ant galvos forma – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Žymuo, susidedantis tik iš formos, kurią nulemia pačios prekės rūšis – Žymuo, kurį sudaro vien prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i ir ii papunkčiai (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto i ir ii papunkčiai)“

Byloje T‑297/22

BB Services GmbH, įsteigta Flörsheim am Main (Vokietija), atstovaujama advokato M. Krogmann,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą E. Nicolás Gómez ir D. Hanf,

atsakovę,

kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,

Lego Juris A/S, įsteigta Bilunde (Danija), atstovaujama advokatų V. von Bomhard ir J. Fuhrmann,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė M. J. Costeira, teisėjai M. Kancheva (pranešėja) ir E. Tichy-Fisslberger,

posėdžio sekretorė R. Ūkelytė, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2023 m. kovo 16 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė BB Services GmbH prašo panaikinti ir pakeisti 2022 m. kovo 16 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1355/2021-5) (toliau – ginčijamas sprendimas).

 Ginčo aplinkybės

2        2020 m. birželio 25 d. ieškovė pateikė EUIPO prašymą pripažinti Europos Sąjungos prekių ženklo, įregistruoto 2000 m. balandžio 18 d. numeriu 50450, registraciją negaliojančia; tas prekių ženklas buvo įregistruotas remiantis dėl naudojimo įgytu skiriamuoju požymiu po to, kai 1996 m. balandžio 1 d. Kirkbi A/S, įstojusios į bylą šalies Lego Juris A/S pirmtakė, pateikė paraišką dėl toliau nurodyto erdvinio žymens:

3        Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašyta registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 9, 25 ir 28 klasėms ir pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:

–        9 klasė: „puošybiniai magnetai, kompiuterinių žaidimų programos, parsisiųstini kompiuteriniai žaidimai, įrašytų duomenų ir informacijos laikmenos“;

–        25 klasė: „drabužiai, avalynė, galvos apdangalai“;

–        28 klasė: „žaidimai, žaislai“.

4        Prašymas pripažinti registraciją negaliojančia grindžiamas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1) 59 straipsnio 1 dalies a punkte, siejamame su to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto i ir ii papunkčiais, nurodytais pagrindais.

5        2021 m. birželio 25 d. Anuliavimo skyrius atmetė prašymą pripažinti registraciją negaliojančia.

6        2021 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė pateikė apeliaciją EUIPO dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.

7        Ginčijamu sprendimu Apeliacinė taryba atmetė visą apeliaciją. Iš esmės ji nusprendė, kad nebuvo įrodyta, jog ginčijamam prekių ženklui (figūrėlės-žaislo su išsikišimu ant galvos forma) gali būti taikomi Reglamento 2017/1001 59 straipsnio 1 dalies a punkte, siejamame su to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto i ir ii papunkčiais, numatyti negaliojimo pagrindai visoms 9, 25 ir 28 klasių prekėms.

 Šalių reikalavimai

8        Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia,

–        priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

9        EUIPO ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo iš esmės prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

10      Atsižvelgiant į nagrinėjamos registracijos paraiškos pateikimo datą, t. y. 1996 m. balandžio 1 d., kuri turi lemiamą reikšmę nustatant taikytiną materialinę teisę, šios bylos faktinėms aplinkybėms taikomos iš dalies pakeisto 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1), kuris pats pakeistas Reglamentu 2017/1001) materialinės nuostatos (šiuo klausimu žr. 2004 m. spalio 5 d. Nutarties Alcon / VRDT, C‑192/03 P, EU:C:2004:587, 39 ir 40 punktus ir 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Gugler France / Gugler ir EUIPO, C‑736/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:308, 3 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

11      Be to, šiuo atveju, kiek tai susiję su materialinėmis teisės normomis, Apeliacinės tarybos ginčijamame sprendime ir šalių rašytiniuose dokumentuose pateiktas nuorodas į Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto i ir ii papunkčius ir 59 straipsnio 1 dalies a punktą reikia suprasti kaip nuorodas atitinkamai į Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i ir ii papunkčius ir 51 straipsnio 1 dalies a punktą, kurių turinys, kiek tai susiję su šiuo ginču, iš esmės identiškas.

12      Be to, kadangi pagal suformuotą jurisprudenciją procesinės normos paprastai laikomos taikytinomis nuo jų įsigaliojimo dienos (žr. 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑610/10, EU:C:2012:781, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), šiam ginčui taikomos Reglamento 2017/1001 procesinės nuostatos.

 Dėl reikalavimų pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia

13      Antruoju reikalavimu ieškovė Bendrojo Teismo prašo pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia.

14      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad prašydama Bendrojo Teismo pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia ieškovė pagal Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 3 dalį pateikia prašymą pakeisti sprendimą, kuriuo siekiama, kad Bendrasis Teismas priimtų sprendimą, kurį turėjo priimti Apeliacinė taryba (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 21 d. Sprendimo Feng Shen Technology / VRDT – Majtczak (FS), T‑227/09, EU:T:2012:138, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

 Dėl priimtinumo

 Dėl ieškinio priimtinumo, kiek jis susijęs su 9 ir 25 klasių prekėmis

15      EUIPO ir įstojusi į bylą šalis teigia, kad apeliacinis skundas yra nepriimtinas 9 ir 25 klasių prekių atžvilgiu. Visų pirma EUIPO teigia, kad apeliaciniame skunde pateiktos pastabos apsiriboja ginčijamo prekių ženklo netinkamumu apsaugoti prie 28 klasės priskiriamus žaidimus ir žaislus, tačiau, kita vertus, ieškinyje nepateikta nė vieno argumento, kuris leistų abejoti ginčijamo sprendimo teisėtumu 9 ir 25 klasių prekių atžvilgiu.

16      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 177 straipsnio 1 dalies d punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas, pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi. Ši nuoroda turi būti pakankamai aiški bei tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – nagrinėti ieškinį, prireikus be jokios kitos papildomos informacijos, kuria galima būtų remtis. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, kad esminė faktinė ir teisinė jį pagrindžianti informacija, bent glaustai, bet nuosekliai ir suprantamai būtų išdėstyta ieškinyje (žr. 2022 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Borussia VfL 1900 Mönchengladbach / EUIPO – Neng (Fohlenelf), T‑747/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:773, 17 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

17      Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad ieškinyje nėra jokio konkretaus argumento dėl 9 ir 25 klasių prekių ir ypač nenurodyti motyvai, dėl kurių Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i arba ii papunkčiai turėtų būti taikomi šioms prekėms. Taigi ieškinys neatitinka Procedūros reglamento 177 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytų minimalių reikalavimų, kiek tai susiję su minėtomis prekėmis.

18      Vadinasi, ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas tiek, kiek jis susijęs su 9 ir 25 klasių prekėmis.

 Dėl bendros ieškovės nuorodos į jos EUIPO pateiktus rašytinius dokumentus

19      Ieškinio 18, 54 ir 68 punktuose ieškovė nurodo visus įrodymus, kuriuos pateikė Anuliavimo skyriui ir Apeliacinei tarybai. Ji ketina įtraukti šiuos elementus į ieškinio motyvus.

20      Šiuo klausimu primintina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą ir pagal Procedūros reglamento 177 straipsnio 1 dalies d punktą ieškinyje turi būti nurodyti pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi, ir tokių pagrindų santrauka. Pagal suformuotą jurisprudenciją, nors ieškinio tekstas specifiniais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas pateikiant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendra nuoroda į kitus dokumentus negali kompensuoti to, kad nėra esminių teisinės argumentacijos elementų, kurie pagal primintas nuostatas turi būti nurodyti pačiame ieškinyje. Bendrasis Teismas neprivalo bandyti vietoj šalių surasti dokumentuose, į kuriuos jos daro nuorodą, svarbius elementus (žr. 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Engelhorn / VRDT – The Outdoor Group (peerstorm), T‑30/09, EU:T:2010:298, 18 ir 19 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. kovo 2 d. Sprendimo Distintiva Solutions / EUIPO – Makeblock (Makeblock), T‑86/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:107, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

21      Iš to darytina išvada, kad ieškinys, kiek jame daroma bendra nuoroda į EUIPO pateiktus rašytinius dokumentus, yra nepriimtinas, nes jame pateikta bendra nuoroda negali būti siejama su pačiame ieškinyje nurodytais pagrindais ir argumentais.

 Dėl esmės

22      Grįsdama ieškinį ieškovė iš esmės nurodo du pagrindus, grindžiamus, pirma, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčio, siejamo su to paties reglamento 51 straipsnio 1 dalies a punktu, pažeidimu ir, antra, šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio, siejamo su minėto reglamento 51 straipsnio 1 dalies a punktu, pažeidimu. Ji tvirtina, kad ginčijamą prekių ženklą sudaro tik forma, kurią nulemia pačių prekių rūšis, ir tik forma, būtina techniniam rezultatui gauti.

23      Iš Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a punkto matyti, kad Europos Sąjungos prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, pateikus prašymą EUIPO, jeigu šis prekių ženklas buvo įregistruotas nesilaikant to paties reglamento 7 straipsnio nuostatų.

24      Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i ir ii papunkčius neregistruojami žymenys, kuriuos sudaro vien forma, kurią nulemia pačių prekių rūšis, arba forma, būtina techniniam rezultatui gauti.

25      Tiesioginis draudimo registruoti Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas formas tikslas yra išvengti, kad išimtinė ir nuolatinė prekių ženklo suteikiama teisė galėtų lemti kitų teisių, kurioms teisės aktų leidėjas norėjo nustatyti ribotą galiojimo laikotarpį, nuolatinį galiojimą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 45 punktą ir 2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Hauck, C‑205/13, EU:C:2014:2233, 19 ir 20 punktus).

26      Europos Sąjungos prekių ženklui taikoma galiojimo prezumpcija, taigi prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikęs asmuo turi nurodyti EUIPO konkrečius duomenis, dėl kurių šis galiojimas gali būti ginčijamas (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Feng Shen Technology / VRDT – Majtczak (CASTEL), T‑320/10, EU:T:2013:424, 27 ir 28 punktus).

27      Šiuo atveju siekdama įrodyti, kad ginčijamam prekių ženklui taikomi Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i ir ii papunkčiuose nurodyti negaliojimo pagrindai, ieškovė EUIPO pateikė šiuos ginčijamo sprendimo 38 punkte nurodytus įrodymus:

–        BDR 1: ginčijamo prekių ženklo išrašą iš registro,

–        BDR 2: „figūrėlės“ istoriją ir raidos apžvalgą nuo 1975 m.,

–        BDR 3: ištrauką iš Lego Minifigure year by year – A visual History (leidimas prancūzų k.: Les figurines Lego au fil du temps, Dorling Kindersley, Londonas, 2013),

–        BDR 4: ištrauką iš Das Lego Buch (leidimas prancūzų k.: Lego, le livre, Dorling Kindersley, Miunchenas, 2020),

–        BDR 5: ištrauką iš Lego Minifiguren, eine Erfolgsgeschichte von 1978 bis heute (leidimas prancūzų k.: Les figurines, 30 ans d’histoire, Dorling Kindersley, Miunchenas, 2010),

–        BDR 6: 1961 m. spalio 24 d. Lego kaladėlės (Toy Building Brick) JAV patentą Nr. 3005282,

–        BDR 7: 1961 m. balandžio 26 d. Jungtinės Karalystės patento Nr. 866 557, susijusį su konstravimo žaislų dėžių patobulinimu, aprašymą,

–        BDR 8: ištrauką iš Lego Minifigure year by year – A visual History (Dorling Kindersley, Londonas, 2013),

–        BDR 9: Vokietijos patento DE 28 36 971 C2, susijusio su nepanašių elementų, leidžiančių pasukti nagrinėjamos figūrėlės kojas, koncepcija, aprašymą.

28      Pirmiausia reikia pažymėti, kad dėl ginčijamo prekių ženklo jau buvo priimtas 2015 m. birželio 16 d. Sprendimas Best-Lock (Europe) / VRDT – Lego Juris (Žaislinės statulėlės su išsikišimu forma) (T‑396/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:379), patvirtintas 2016 m. balandžio 14 d. Nutartimi Best-Lock (Europe) / EUIPO (C‑452/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:270). Tame sprendime Bendrasis Teismas atmetė kitos ieškovės prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, grindžiamą tais pačiais pagrindais, kuriais remiamasi šioje byloje. Kadangi šalys nėra tapačios, minėtas sprendimas šioje byloje neturi res judicata galios.

 Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčio pažeidimu

29      Ieškovė tvirtina, kad taikydama Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje nurodytą atmetimo pagrindą Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidų.

30      Pirma, dėl nagrinėjamos prekės pobūdžio ieškovė tvirtina, kad tai yra su įstojusios į bylą šalies moduline konstravimo sistema suderinama „sujungiama konstravimo figūrėlė“. Ji priekaištauja Apeliacinei tarybai, kad ši savo vertinimą grindė ne konkrečia preke, o apskritai darydama nuorodą į „figūrėlę-žaislą“, priskiriamą prie 28 klasės žaidimų ir žaislų kategorijos.

31      Antra, dėl pagrindinių ginčijamo prekių ženklo savybių ieškovė teigia, kad jas reikia vertinti, atsižvelgiant į konkrečią šio prekių ženklo formą. Jos nuomone, savybė gali būti pagrindinė, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją, nors ji ir nėra viena svarbiausių. Ji tvirtina, kad šios savybės apima ne tik galvą, kūną, rankas ir kojas, bet ir išsikišimą ant figūrėlės galvos, rankas su kabliukais ir įdubimus kojų galinėje dalyje, taip pat po pėdomis, kad būtų galima figūrėlę sujungti su kitais įstojusios į bylą šalies konstravimo kubeliais.

32      Trečia, dėl bendros prekės funkcijos pažymėtina, jog ieškovė tvirtina įrodžiusi, kad ginčijamas prekių ženklas ir atskiri jo elementai, visų pirma galva ir liemuo, rankos ir kojos, visais atžvilgiais yra vienodai suprojektuoti taip, kad nagrinėjama konstravimo figūrėlė ir atskiri jos elementai, vaizduojami minėtame prekių ženkle, būtų suderinami ir galėtų būti sujungiami su kitomis konstrukcinėmis figūrėlėmis ir kitais į bylą įstojusios šalies konstravimo kubeliais. Jokia minėto prekių ženklo savybė ar juo labiau jokia pagrindinė jo savybė, kaip ir visas ginčijamas prekių ženklas, neturi dekoratyvinio ar fantazijos elemento, kuris viršytų aprašytą funkciją. Lemiamas veiksnys yra tai, kad visos matomos šio prekių ženklo savybės, t. y. galvos, kūno, rankų ir kojų formos, skirtos išimtinai tam, kad užtikrintų galimybę šią figūrėlę išardyti, sudėti ar suderinti su įstojusios į bylą šalies moduline konstravimo sistema, taigi joms buvo suteikta funkcinė forma. Galva yra suprojektuota taip, kad ją būtų galima nedelsiant sujungti su kitais įstojusios į bylą šalies kubeliais; tas pats pasakytina apie visas kitas minėto prekių ženklo sudedamąsias dalis, visų pirma liemenį, rankas ir kojas.

33      Ieškovė daro išvadą, kad visos techninės ir funkcinės ginčijamo prekių ženklo savybės šiuo atžvilgiu sukuria „bendrinę“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktį, sujungiamos konstravimo figūrėlės savybę, kurią nulemia šios prekės pobūdis. Ji pabrėžia, kad klausimas, ar prekė taip pat gali būti alternatyvios formos, neturi reikšmės pagal šią nuostatą.

34      EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.

35      Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktį neregistruojami žymenys, kurie yra vien prekių forma, būtina techniniam rezultatui gauti.

36      Teisingas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčio taikymas reiškia, kad pagrindinės nagrinėjamo žymens savybės, t. y. svarbiausi jo elementai, turi būti tinkamai nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, remiantis bendru žymens kuriamu įspūdžiu, arba nagrinėjant skirtingus šį žymenį sudarančius elementus (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Hauck, C‑205/13, EU:C:2014:2233, 21 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37      Taigi erdvinio žymens pagrindinės savybės, siekiant taikyti Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktį, atsižvelgiant į situaciją ir ypač į jos sudėtingumą, gali būti nustatytos tiesiog vizualiai išnagrinėjus žymenį arba, priešingai, detaliai nagrinėjant vertinant svarbius elementus, kaip antai apklausas ir ekspertizes (pagal analogiją žr. 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 71 punktą).

38      Taigi kompetentinga institucija gali atlikti išsamų tyrimą, per kurį atsižvelgiama ne tik į pateikiant registracijos paraišką pateiktą grafinį vaizdą ir galimus aprašymus, bet ir į elementus, svarbius tinkamai nustatant pagrindines žymens savybes (pagal analogiją žr. 2014 m. kovo 6 d. Sprendimo Pi-Design ir kt. / Yoshida Metal Industry, C‑337/12 P–C‑340/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:129, 54 punktą).

39      Iš to matyti, kad nors pagrindinių nagrinėjamo žymens savybių nustatymas iš esmės turi būti pradėtas nuo šio žymens grafinio vaizdo nagrinėjimo, kompetentinga institucija gali remtis ir kita naudinga informacija, leidžiančia teisingai nustatyti šias savybes, pavyzdžiui, atitinkamos visuomenės suvokimu (pagal analogiją žr. 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Gömböc, C‑237/19, EU:C:2020:296, 30, 31 ir 37 punktus).

40      Taigi iš šio sprendimo 37–39 punktuose nurodytos jurisprudencijos, susijusios su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčiu ir mutatis mutandis taikomos to paties straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčiui, matyti, kad, siekiant nustatyti nagrinėjamo žymens pagrindines savybes, gali būti remiamasi ir kita, nei vien grafinis vaizdas, informacija, kaip antai atitinkamos visuomenės suvokimu.

41      Siekiant išanalizuoti prekių rūšies nulemtą formą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktį, pagrindinės žymens savybės turi būti vertinamos kiek įmanoma atsižvelgiant į konkrečios prekės pobūdį. Tokios analizės negalima atlikti, prireikus neatsižvelgiant į papildomus elementus, susijusius su konkrečios prekės pobūdžiu, net jeigu jų nematyti grafiniame vaizde (pagal analogiją žr. 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Simba Toys / EUIPO, C‑30/15 P, EU:C:2016:849, 46 ir 48 punktus ir 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Gömböc C‑237/19, EU:C:2020:296, 33 punktą).

42      Taikant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje nustatytą atsisakymo registruoti pagrindą, būtina atsižvelgti į tai, kad sąvoka „forma, kurią nulemia pačios prekės rūšis“ reiškia, jog formas, kurių esminės savybės būdingos šios prekės funkcijai ar bendrosioms funkcijoms, iš principo taip pat reikia atsisakyti registruoti (pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Hauck, C‑205/13, EU:C:2014:2233, 25 punktą).

43      Be to, tai yra pagrindinės savybės, kurių vartotojas gali ieškoti konkurentų prekėse, nes šios prekės yra skirtos tokiai pačiai arba panašiai funkcijai atlikti (pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Hauck, C‑205/13, EU:C:2014:2233, 26 punktą).

44      Vis dėlto Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktis netaikomas, kai prašymas įregistruoti prekių ženklą susijęs su prekės forma, kurioje kito elemento, pavyzdžiui, dekoratyvinio ar fantazijos (jis nėra būdingas bendrai prekės funkcijai), vaidmuo yra labai svarbus ar esminis (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Hauck, C‑205/13, EU:C:2014:2233, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

45      Vadinasi, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje įtvirtintas atsisakymo registruoti pagrindas negali būti taikomas, kai bent vienos pagrindinės formos savybės nelemia pats prekės pobūdis, todėl ginčijamą prekių ženklą sudaro ne „vien“ forma, kurią lemia pačios prekės rūšis.

46      Pirmojo pagrindo pagrįstumą reikia įvertinti atsižvelgiant būtent į šiuos principus.

–       Dėl prekės pobūdžio nustatymo

47      Dėl nagrinėjamos prekės pobūdžio ginčijamo sprendimo 41–44 punktuose Apeliacinė taryba nurodė, kad tiek iš ieškovės pateiktų įrodymų, tiek iš patirties „nedviprasmiškai“ matyti, kad tai yra Lego figūrėlė-žaislas, o ne sujungiama konstravimo figūrėlė, kaip teigė ieškovė. Apeliacinės tarybos nuomone, nors neginčijama, kad Lego figūrėlė-žaislas yra suderinama su įstojusios į bylą šalies moduline konstravimo sistema (nors ji nebūtinai, priešingai nei Lego kubelis, yra šios sistemos „dalis“), taip pat visuotinai žinoma, kad iš esmės su šia figūrėle-žaislu galima žaisti lygiai taip pat, kaip ir su bet kuria kita figūrėle-žaislu (t. y. ją laikant, judinant, išardant ir t. t.), nebūtinai susiejant ją su minėta moduline konstravimo sistema. Taigi Apeliacinė taryba nustatė, kad ši byla susijusi su figūrėle-žaislu, priskiriamu prie 28 klasės „žaidimų ir žaislų“ kategorijos.

48      Nurodydama pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovė visų pirma priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl to, kad ši apibrėžė prekę kaip „figūrėlę-žaislą“. Ieškovės teigimu, akivaizdu, kad tai yra su įstojusios į bylą šalies moduline konstravimo sistema suderinama „sujungiama konstravimo figūrėlė“. Taigi ginčijamo prekių ženklo pagrindines savybes reikia vertinti atsižvelgiant į konkrečią prekę, t. y. tokią sujungiamą konstravimo figūrėlę. Tokios savybės negali abstrakčiai apsiriboti minėtos figūrėlės-žaislo galva, liemeniu, rankomis ir kojomis.

49      Pirmiausia reikia konstatuoti, kad nagrinėjama figūrėlė, be kita ko, yra „figūrėlė-žaislas“, kurį galima suvokti ir naudoti žaidimui be jokių kliūčių ar apribojimų, nepriklausomai nuo kitų prekių ar žaislų apskritai ir konkrečiai – nuo įstojusios į bylą šalies modulinės konstravimo sistemos. Ginčijamo sprendimo 74 punkte Apeliacinė taryba kaip įrodymą teisingai nurodė ieškovės pateiktą BDR 3 priedą, kuriuo remiantis nagrinėjama figūrėlė buvo sukurta tam, kad būtų galima žaisti „vaidmenų žaidimus“ (anglų k. role-play) ir „pasakoti istorijas“ (anglų k. storytelling).

50      Joks bylos medžiagoje esantis įrodymas neleidžia manyti, kad nagrinėjama figūrėlė-žaislas gali būti naudojamas tik kartu su įstojusios į bylą šalies konstravimo kubeliais. Išsikišimai ar skylutės tokioje figūrėlėje-žaisle neturi lemiamos reikšmės šiuo klausimu. Taigi minėtos figūrėlės-žaislo žaislinė paskirtis negalėjo apsiriboti tik „sujungiamos konstravimo figūrėlės“ paskirtimi.

51      Vadinasi, ginčijamo sprendimo 44 punkte Apeliacinė taryba teisingai nustatė, kad nagrinėjama figūrėlė yra figūrėlė-žaislas, patenkantis į 28 klasės „žaidimų ir žaislų“ kategoriją.

52      Atsižvelgiant į tai, reikia konstatuoti, kad nagrinėjama figūrėlė taip pat yra su įstojusios į bylą šalies konstravimo kubelių sistema suderinama „sujungiama konstravimo figūrėlė“ ir patenka į bendrą 28 klasės „žaidimų ir žaislų“ pakategorę.

53      Iš tiesų šiuo atveju, priešingai nei per ankstesnę registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą, kurioje priimtas 2015 m. birželio 16 d. Sprendimas Žaislinės statulėlės su išsikišimu forma (T‑396/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:379), remiantis konkrečiu ieškovės šioje byloje pateiktu paaiškinimu, reikia konstatuoti, kad apie nagrinėjamos figūrėlės sujungiamą pobūdį modulinėje konstravimo sistemoje galima spręsti iš ginčijamo prekių ženklo, atsižvelgiant į jo grafinį vaizdą, taip pat į kitus naudingus elementus, visų pirma į tai, kad visuomenė žino apie tokias modulines konstravimo sistemas, kaip įstojusios į bylą šalies, kaip matyti iš ieškovės prie bylos medžiagos pridėtų dokumentų (žr. šio sprendimo 27 punktą), kiek jie susiję su ieškinio pagrindais ir argumentais, kuriuos ji pateikė Bendrajame Teisme (žr. šios sprendimo 21 punktą).

54      Taigi iš BDR 3 priedo, kuriame pateikta ištrauka iš knygos Lego Minifigure year by year – A visual History (leidimas prancūzų k.: Les figurines Lego au fil du temps), matyti, kad ant Lego figūrėlių „yra jungtys, kurios suderinamos su Lego kubeliais ir kitais elementais“ ir kad jas „galima išardyti ir sujungti su kitų figūrėlių dalimis, kad būtų sukurtas visiškai naujas personažas“.

55      Be to, tai, kad visuomenė žino apie modulines konstravimo sistemas, kaip antai įstojusios į bylą šalies, yra plačiai žinomas faktas, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją, t. y. faktas, kuris gali būti žinomas bet kuriam asmeniui arba žinomas iš visuotinai prieinamų šaltinių, nereikalaujant jokių su tuo susijusių įrodymų (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 10 d. Sprendimo LG Electronics / VRDT, C‑88/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:727, 27 ir 29 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. spalio 24 d. Sprendimo Bayer / EUIPO – Uni-Pharma (SALOSPIR), T‑261/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:710, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad nebūtina nustatyti, ar plačiai žinomi faktai tikslūs, be to, Bendrojo Teismo išvada dėl klausimo, ar atitinkami faktai yra plačiai žinomi, yra faktinio pobūdžio vertinimas (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo EUIPO / Messi Cuccittini, C‑449/18 P ir C‑474/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:722, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

56      Taigi iš to, kad nagrinėjama figūrėlė gali būti surinkta, išardyta ir kad ji yra suderinama su įstojusios į bylą šalies konstravimo kubeliais, matyti, kad ji taip pat patenka į „sujungiamų konstravimo figūrėlių“ kategoriją. Priešingai, nei teigia įstojusi į bylą šalis, minėta kategorija nėra konkrečiai susijusi tik su nagrinėjama figūrėle; prie jos gali būti priskiriama ir daug kitų figūrėlių.

57      Taigi ginčijamo sprendimo 43 punkte Apeliacinė taryba klaidingai teigė, kad galimybė žaisti su nagrinėjama figūrėle-žaislu, nebūtinai siejant jį su įstojusios į bylą šalies moduline konstravimo sistema, gali kliudyti jį kvalifikuoti kaip sujungiamą konstravimo figūrėlę. Galimybė naudoti nagrinėjamą figūrėlę žaidimui nepriklausomai nuo įstojusios į bylą šalies modulinės konstravimo sistemos nėra ginčijamam prekių ženklui suteiktos formos savybė ir neturi jokios įtakos jo, kaip sujungiamos konstravimo figūrėlės, pobūdžiui.

58      Be to, Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 48 punkte neteisingai konstatavo, kad ginčijamas prekių ženklas, atsižvelgiant į jo grafinį vaizdą, aiškiai ir nedviprasmiškai neatvaizduoja „sujungiamos konstravimo figūrėlės“. Iš tiesų ieškovės argumentai ir jos pateikti įrodymai, vertinami atsižvelgiant į tai, kad visuomenė žinojo įstojusios į bylą šalies modulinę konstravimo sistemą, leidžia suprasti, kad nagrinėjama forma atlieka bendras sujungiamos konstravimo figūrėlės funkcijas. Toks šios formos supratimas nereikalauja atsižvelgti į papildomas savybes, kurios nėra šio prekių ženklo dalis.,

59      Iš to matyti, kad ginčijamo sprendimo 41–44 punktuose Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą, nes konstatavo, kad ginčijamu prekių ženklu žymima prekė yra tik „figūrėlė-žaislas“, ir nenustatė, kad tokia prekė taip pat yra „sujungiama konstravimo figūrėlė“.

60      Šiuo klausimu reikia manyti, kad nagrinėjama prekė yra dvejopo pobūdžio: pirma, kaip „figūrėlė-žaislas“ su žmogaus bruožais, kaip nusprendė Apeliacinė taryba, kai buvo priimtas 2015 m. birželio 16 d. Sprendimas Žaislinės statulėlės su išsikišimu forma (T‑396/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:379), ir, antra, kaip „sujungiama konstravimo figūrėlė“, kurios techninis rezultatas – galimybė ją sujungti ir moduliuoti su įstojusios į bylą šalies konstravimo sistema, kaip pakartotinai teigia ieškovė. Be to, ši prekė yra „sujungiama figūrėlė-žaislas“, kuriuo siekiama dviejų tikslų, t. y. žaisti (tai nėra techninio pobūdžio tikslas) ir leisti surinkti arba sujungti (techninio pobūdžio tikslas).

61      Taigi darytina išvada, kad nors Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog nagrinėjama prekė priklauso figūrėlių – žaislų – kategorijai, ji padarė vertinimo klaidą, nes neatsižvelgė į tai, kad ši prekė taip pat priklauso sujungiamų konstravimo figūrėlių kategorijai

–       Dėl pagrindinių žymens savybių nustatymo

62      Kiek tai susiję su ginčijamo prekių ženklo pagrindinėmis savybėmis, ginčijamo sprendimo 45–47 punktuose Apeliacinė taryba konstatavo, kad tai yra erdvinis figūrėlės-žaislo arba žmogaus formos žymuo, taigi jis panašus į žmogų. Remdamasi 2015 m. birželio 16 d. Sprendimu Žaislinės statulėlės su išsikišimu forma (T‑396/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:379, 30 ir 32 punktai) ji nusprendė, kad, atsižvelgiant į grafinį vaizdą ir į tai, kad šis prekių ženklas yra žmogaus figūrėlės formos, galva, kūnas, rankos ir kojos (būtini, kad jo vaizdas būtų būtent toks) yra pagrindinės šio prekių ženklo savybės. Vis dėlto, Apeliacinės tarybos nuomone, ginčijamos figūrėlės-žaislo grafinis rankų, išsikišimo ant galvos ir skylių po kojomis, taip pat kojų gale vaizdai negali būti laikomi svarbiausiais šio prekių ženklo elementais nei atsižvelgiant į bendrą ginčijamo prekių ženklo sukuriamą įspūdį, nei į jo sudedamųjų dalių analizės rezultatus, todėl jie negali būti laikomi pagrindinėmis ginčijamos formos savybėms.

63      Ginčijamo sprendimo 48–50 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas aiškiai ir nedviprasmiškai neatvaizduoja „sujungiamos konstravimo figūrėlės“, kaip teigia ieškovė, tačiau iš grafinio vaizdo, šio prekių ženklo sukuriamo bendro įspūdžio ir jo elementų analizės aiškiai matyti, kad tai yra žmogų vaizduojančios figūrėlės-žaislo forma. Jos nuomone, nei iš bendro įspūdžio, nei iš ginčijamo žymens elementų analizės nekyla abejonių, kad pagrindinės ar svarbiausios šio žymens savybės yra tai, kad minėta figūrėlė gali būti išardyta ir suderinta su kitomis dalimis, kaip teigia ieškovė. Apeliacinės tarybos nuomone, ieškovės argumentas reiškia, kad prie ginčijamo prekių ženklo formos turi būti pridėti papildomi elementai, kurie iš tikrųjų jam nepriklauso, o toks savavališkas pridėjimas būtų neteisėtas. Apeliacinė taryba pridūrė, kad nors ir įmanoma, jog Lego figūrėlė-žaislas gali būti išardomas ir suderinamas su įstojusios į bylą šalies moduline konstravimo sistema, nebuvo įrodyta, kad šios savybės nagrinėjamu atveju yra svarbiausios, kad jas būtų galima priskirti prie pagrindinių ginčijamo žymens savybių. Jos nuomone, galimybė išardyti, sudėti ar suderinti šią figūrėlę neturėjo esminės reikšmės pačios Lego figūrėlės-žaislo, t. y. žmogaus pavidalo figūrėlės-žaislo, su kuriuo galima žaisti nepriklausomai nuo šių savybių, funkcijai.

64      Ginčijamo sprendimo 51 punkte Apeliacinė taryba nustatė, kad ginčijamame prekių ženkle pavaizduota maža figūrėlė-žaislas, kuri vaizduoja specialios konfigūracijos personažą, tačiau ji nesudaro „išimtinai bendrinės žaidimų ar žaislų savybės“. Jos nuomone, prekių ženklas veikiau nurodo prekių formą (figūrėlę-žaislą), kuriai svarbūs ar esminiai yra kiti dekoratyviniai ir fantazijos elementai, neatliekantys „šiai prekei būdingos bendrosios funkcijos“. Šioje byloje tokius elementus išsamiai nurodė pati ieškovė, t. y.:

–        cilindro formos galva su išsikišimu centre (su akimis ir burna, be nosies ir ausų),

–        trumpas stačiakampis kaklas,

–        trapecijos formos liemuo, kuris, žiūrint iš šono, gali pasvirti į priekį ir atgal,

–        rankos, šiek tiek sulenktos per alkūnes, besibaigiančios kablio formos plaštakomis,

–        kojos su įdubomis po pėdomis ir dviem apvaliomis skylutėmis gale ir

–        aplinkybė, kad kojos ir liemuo yra proporcingai maždaug tokio paties ilgio.

65      Ieškovė tvirtina, kad pagrindinės nagrinėjamos figūrėles savybės apima ne tik galvą, liemenį, rankas ir kojas, bet ir išsikišimą ant figūrėlės galvos, rankas su kabliukais ir įdubimus kojų galinėje dalyje ir po pėdomis, kad būtų galima ją sujungti su kitais įstojusios į bylą šalies konstravimo kubeliais.

66      Pirmiausia reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, žodžių junginys „pagrindinės savybės“ turi būti suprantamas kaip apimantis svarbiausius žymens elementus (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juri / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 69 punktas ir 2022 m. kovo 30 d. Sprendimo Établissement Amra / EUIPO – eXpresio, estudio creativo (Spyruokliuojančio bato forma), T‑264/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:193, 33 punktas).

67      Pagal suformuotą jurisprudenciją teisingas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčio taikymas reiškia, kad pagrindinės nagrinėjamo žymens savybės, t. y. svarbiausi jo elementai, turi būti tinkamai nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, remiantis bendru žymens kuriamu įspūdžiu arba nagrinėjant skirtingus šį žymenį sudarančius elementus (žr. šios sprendimo 36 punktą).

68      Be to, iš naujausios jurisprudencijos, susijusios su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčiu, kuri mutatis mutandis taikoma to paties straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčiui, matyti, kad, siekiant nustatyti nagrinėjamo žymens pagrindines savybes, gali būti remiamasi ir kita, nei tik grafinis vaizdas, informacija, kaip antai atitinkamos visuomenės suvokimu (žr. šios sprendimo 40 punktą).

69      Žinoma, nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 46 punkte Apeliacinė taryba neabejotinai buvo teisi, kai pagrindinėmis nagrinėjamo figūrėlės-žaislo savybėmis laikė savybes, jam suteikiančias žmogaus išvaizdą, t. y. galvą, liemenį, rankas ir kojas.

70      Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 51 punkte taip pat pagrįstai pagrindinėmis savybėmis pripažino nagrinėjamos figūrėlės dekoratyvinius ir fantazijos elementus, t. y. cilindro formos galvą, trumpą stačiakampio formos kaklą ir trapecijos formos liemenį. Stačiakampių ir kompaktinių formų dizainas, taip pat bendros proporcijos, irgi yra svarbūs minėtos figūrėlės grafiniai elementai.

71      Vis dėlto Apeliacinė taryba, remdamasi ginčijamo prekių ženklo grafiniu vaizdu (figūrėlės-žaislo su žmogaus bruožais pavidalu), nepagrįstai apsiribojo tik šio sprendimo 69 ir 70 punktuose nurodytomis pagrindinėmis ginčijamo prekių ženklo savybėmis ir iš esmės konstatavo, kad ant šios figūrėlės-žaislo galvos esantis išsikišimas, rankos su kabliukais ir skylės po kojomis bei kojų gale, kurių funkcijos negalima nustatyti iš šio prekių ženklo, nepadeda sukurti figūrėlės-žaislo, turinčio tik žmogaus bruožus ir skirto dalyvauti vaidmenų žaidimuose, taip pat pasakoti istorijas, techninio rezultato, todėl šie elementai negali būti priskirti prie pagrindinių šio figūrėlės-žaislo savybių.

72      Iš tikrųjų pagrindinės savybės – ant galvos esantis išsikišimas, rankos su kabliukais ir skylės kojų gale ir po pėdomis – išplaukia iš ginčijamo prekių ženklo, atsižvelgiant ne tik į jo grafinį vaizdą, bet ir į kitą informaciją, ypač tai, kad visuomenė žino apie įstojusios į bylą šalies modulinę konstravimo sistemą, kaip tai matyti iš ieškovės prie bylos medžiagos pridėtų dokumentų (žr. šio sprendimo 27, 53 ir 54 punktus), kiek jie susiję su ieškinio pagrindais ir argumentais, kuriuos ji pateikė Bendrajame Teisme (žr. šio sprendimo 21 punktą), o tai yra plačiai žinomas faktas (žr. šios sprendimo 55 punktą).

73      Taigi reikia konstatuoti, kad ant galvos esantis išsikišimas, rankos su kabliukais ir skylės kojų gale ir po pėdomis yra pagrindinės ginčijamo prekių ženklo savybės, atsižvelgiant į jo, kaip „sujungiamos konstravimo figūrėlės“, pobūdį. Šie elementai yra svarbūs, siekiant užtikrinti, kad figūrėlė būtų suderinama ir galėtų būti surinkta su kitomis prekėmis.

74      Taigi ginčijamo sprendimo 45–52 punktuose Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą, kai pagrindinėmis pripažino tik „netechnines“ savybes, suteikiančias nagrinėjamai figūrėlei žmogaus išvaizdą (t. y. galvą, liemenį, rankas ir kojas), o kaip pagrindinių savybių nepripažino ginčijamo prekių ženklo, suvokiamo, kaip sujungiamos konstravimo figūrėlės, „techninių“ savybių, t. y. išsikišimo ant galvos, rankų su kabliukais, taip pat skylių kojų gale ir po pėdomis.

75      Taip Apeliacinė taryba, siekdama nustatyti pagrindines ginčijamo prekių ženklo savybes, klaidingai atsižvelgė tik į šio prekių ženklo grafinį vaizdą, tačiau neatsižvelgė į kitus naudingus elementus, susijusius su konkrečios prekės pobūdžiu, visų pirma į tai, kad visuomenė žinojo apie įstojusios į bylą šalies modulinę konstravimo sistemą.

76      Ginčijamo sprendimo 49 punkte Apeliacinė taryba taip pat klaidingai nustatė, kad ieškovės argumentai prilygtų ginčijamo žymens formos papildymui kitais elementais, kurie jai iš tikrųjų nepriklauso, ir kad toks savavališkas papildymas yra neteisėtas. Iš tiesų išsikišimas ant galvos, rankos su kabliukais ir skylės kojų gale ir po pėdomis akivaizdžiai yra šiai figūrėlei priskiriamos savybės, vertinamos remiantis ne tik jos grafiniu vaizdu, bet ir kitais naudingais elementais, kaip antai visuomenės žinojimu apie įstojusios į bylą šalies modulinę konstravimo sistemą. Taigi šios savybės jokiu būdu nėra konkrečios prekės sudedamųjų dalių „savavališkas papildymas“ elementais, kurie jos nesudaro.

77      Darytina išvada, kad nors Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad ginčijamo sprendimo 51 ir 69 punktuose nurodytos savybės yra pagrindinės ginčijamo prekių ženklo savybės, ji padarė vertinimo klaidą, nes kaip pagrindinių nepripažino ieškovės nurodytų papildomų savybių, t. y. išsikišimo ant galvos, rankų su kabliukais ir skylių kojų gale ir po pėdomis.

–       Dėl formos, kurią nulemia pačių prekių rūšis

78      Ginčijamo sprendimo 51–54 punktuose Apeliacinė taryba išvardijo šio sprendimo 64 punkte nurodytus dekoratyvinius ir fantazijos elementus ir nustatė, kad šių elementų derinys buvo sukurtas taip, kad figūrėlei-žaislui kuriant bendrą įspūdį būtų matyti originalus ar fantazijos aspektas. Taip pat nusprendė, kad figūrėlė-žaislas priklauso prekių rūšiai, kuriai iš esmės būdinga didelė dizaino laisvė. Jos teigimu, prie 28 klasės priskiriama figūrėlė-žaislas ar figūrėlė gali būti sukurti bet kokios formos, kuri skiriasi nuo ginčijamo žymens konkrečios formos, ir gali būti keičiami ir konfigūruojami labai kūrybiškai. Pavyzdžiui, dizainerio nuožiūra kojos gali būti ne stačiakampės, kaip įregistruota, o suapvalintos formos, o liemuo vietoj įregistruotos trapecijos formos gali būti kitokios formos, pavyzdžiui stačiakampis ar suapvalintas. Nors žmogaus pavidalo figūrėlė-žaislas ar figūrėlė neabejotinai turi turėti galvą, kūną, dvi rankas ir dvi kojas, suteikiančias jai žmogaus išvaizdą, šios pagrindinės savybės praktiškai gali būti išreikštos bet kokia forma.

79      Ginčijamo sprendimo 55 ir 56 punktuose Apeliacinė taryba konstatavo, kad tokia kūrybos laisvė taikoma ne tik nagrinėjamoms 28 klasės prekėms, bet mutatis mutandis ir kitoms nagrinėjamoms 9 ir 25 klasių prekėms (dėl kurių ieškovė nepateikė esminių paaiškinimų), nepriklausomai nuo to, ar jos pagamintos žmogaus išvaizdos figūrėlės-žaislo arba figūrėlės forma, ar a fortiori bet kokia kita forma. Apeliacinės tarybos teigimu, iš ieškovės paaiškinimų aiškiai nematyti, kad ginčijamą žymenį sudaro „išimtinai“ forma, kurią nulemia prekės rūšis, o priežastys, dėl kurių nagrinėjamos prekės yra „būtinai“ sukurtos įregistruotos figūrėlės-žaislo forma taip pat nėra aiškios. Be to, ieškovė neįrodė, kad minėtų prekių formą apima jų rūšies nulemtus elementus, o ginčijamas žymuo, vertinamas kaip visuma, neturi tokios neišvengiamos formos, kuri būtinai atitiktų tų pačių prekių kategoriją.

80      Ginčijamo sprendimo 57–59 punktuose Apeliacinė taryba nurodė, kad nepakanka vien aplinkybė, jog konkreti figūrėlė vaizduoja žmogų, kad būtų užkirstas kelias ginčijamam prekių ženklui suteikti apsaugą pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktį, nes kitu atveju pagal šią nuostatą suteiktos apsaugos apimtis „neturėtų pabaigos“, kai šio prekių ženklo pirminė forma būtų natūrali, kaip antai šiuo atveju žmogaus kūnas. Jos nuomone, ginčijamas žymuo paprasčiausiai nėra 9, 25 ar 28 klasių prekių, kurių pagrindinės savybės būdingos šių prekių bendroms funkcijoms, formos vaizdas. Ji padarė išvadą, kad minėtame straipsnyje numatytos sąlygos nebuvo įvykdytos.

81      Ieškovė iš esmės teigia, kad visos matomos nagrinėjamos figūrėlės savybės (ypač galva, liemuo, rankos ir kojos), nepriklausomai nuo to, ar jos yra pagrindinės, visais atžvilgiais skirtos atlikti bendrinę prekės funkciją, t. y. sujungti ją su įstojusios į bylą šalies konstravimo kubeliais ar kitomis figūrėlėmis.

82      Reikia priminti, kad formas, kurių pagrindinės savybės būdingos šios prekės funkcijai ar bendrosioms funkcijoms, iš principo reikia atsisakyti registruoti (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Hauck, C‑205/13, EU:C:2014:2233, 25 punktą).

83      Taip pat reikia pabrėžti, kad pagal šio sprendimo 44 punkte nurodytą jurisprudenciją Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktis netaikomas, kai ginčijamas prekių ženklas susijęs su prekės forma, kurioje kito, pavyzdžiui, dekoratyvinio ar fantazijos, elemento kuris nėra būdingas bendrai prekės funkcijai, vaidmuo yra labai svarbus ar esminis (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Hauck, C‑205/13, EU:C:2014:2233, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

84      Taigi Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktis negali būti taikomas, kai ginčijamas prekių ženklas yra prekės forma, kurios bent viena pagrindinė savybė nėra būdinga šios prekės bendrai funkcijai, arba, kitaip tariant, kai egzistuoja bent viena pagrindinė formos savybė, kurios nelemia pačios prekės rūšis, todėl ginčijamą prekių ženklą sudaro ne „vien“ forma, kurią nulemia pačios prekės rūšis (žr. šio sprendimo 45 punktą).

85      Taigi šiuo atveju nagrinėjamai formai gali būti suteikta Europos Sąjungos prekių ženklo apsauga, jeigu bent viena iš jos pagrindinių savybių nėra būdinga bendrinei figūrėlės-žaislo arba bendrinei sujungiamos konstravimo figūrėlės funkcijai.

86      Reikia konstatuoti, kad nagrinėjamos figūrėlės galvos cilindro arba „statinės“ forma nėra būdinga nei figūrėlės-žaislo, nei sujungiamos konstravimo figūrėlės bendrinei funkcijai. Tas pats pasakytina apie trumpą ir stačiakampę kaklo formą, trapecinę, plokščią ir kampinę liemens formą, taip pat konkrečią rankų su plaštakomis ir kojų bei pėdų formą.

87      Taigi konkreti šių pagrindinių nagrinėjamos formos savybių samprata yra tik viena iš galimų konkrečių figūrėlės-žaislo arba sujungiamos konstravimo figūrėlės bendrinės funkcijos taikymo išraiškų.

88      Taigi ginčijamo sprendimo 51 punkte nurodytas (žr. šio sprendimo 64 ir 78 punktus) ir šio sprendimo 86 punkte išvardytas dekoratyvines ir fantazijos savybes lemia figūrėlės-žaislo ir sujungiamos konstravimo figūrėlės dizainerio laisvė. Žmonių bruožų ir surinkimo elementų buvimas iš esmės būtinas dėl prekės dvejopo funkcionalumo, vis dėlto šių elementų konfigūracijos laisvė yra didelė. Atsižvelgiant į šią plačią kūrybinę laisvę, kiek tai susiję su sujungiama konstravimo figūrėle-žaislu, minėtos savybės gali turėti daug kitų formų nei ginčijamas prekių ženklas.

89      Taigi ginčijamo sprendimo 53 punkte Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad šios pagrindinės savybės, atsižvelgiant į jų dekoratyvinį ir fantazijos pobūdį, gali būti pakeistos ir sukonfigūruotos iš esmės „turint plačią kūrybos laisvę“.

90      Šiuo klausimu ieškovės teiginys, kad „nei ginčijamo prekių ženklo savybės, juolab jokia pagrindinė jo savybė, nei visas ginčijamas prekių ženklas neturi dekoratyvinio ar fantazijos elemento, viršijančio aprašytą funkcionalumą“, yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Iš tiesų šio sprendimo 86 punkte išvardytos pagrindinės savybės ir yra tokie elementai.

91      Vadinasi, ieškovė, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga šiame procese dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, (žr. šio sprendimo 26 punktą) nepaneigė išvados, kad bent viena pagrindinė nagrinėjamos prekės savybė nėra būdinga jo bendrinei figūrėlės-žaislo ar sujungiamos konstravimo figūrėlės funkcijai.

92      Atsižvelgiant į šio sprendimo 83 ir 84 punktuose nurodytus principus, šios išvados pakanka, kad nebūtų taikomas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktis.

93      Darytina išvada, kad, nepaisant šio sprendimo 59 ir 74 punktuose nustatytų vertinimo klaidų, kurios, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, Apeliacinė taryba teisingai patvirtino, kad ginčijamas prekių ženklas gali būti įregistruotas pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktį.

94      Taigi pirmasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

 Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio pažeidimu

95      Ieškovė tvirtina, kad taikydama Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje įtvirtintą atsisakymo registruoti pagrindą Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidų.

96      Pirma, dėl nagrinėjamos prekės funkcijos ir jos pagrindinių savybių ieškovė teigia, kad šios savybės turi būti vertinamos ne abstrakčiai, o atsižvelgiant į konkretų jų išdėstymą ginčijamo prekių ženklo vaizde. Jos nuomone, tai, kad sujungiama konstravimo figūrėlė teoriškai gali būti naudojama ir kaip figūrėlė-žaislas nepriklausomai nuo įstojusios į bylą šalies modulinės konstravimo sistemos, nėra prekių ženklui suteiktos formos savybė ir nepanaikina jos, kaip sujungiamos konstravimo figūrėlės, pobūdžio. Be to, ji tvirtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją techninės funkcijos vertinimas negali būti grindžiamas vien nagrinėjamo prekių ženklo grafiniu vaizdu.

97      Antra, kiek tai susiję su ginčijamo prekių ženklo pagrindinių savybių funkcionalumu, ieškovė priekaištauja Apeliacinei tarybai, kad ši ginčijamo sprendimo 78–80 punktuose „apskritai nenagrinėjo“ jos išdėstytų elementų. Ji tvirtina, kad prekių ženkle pavaizduotos sujungiamos konstravimo figūrėlės ir jos elementų techninis rezultatas yra tai, kad ją galima sudėti ir moduliuoti, atsižvelgiant į įstojusios į bylą šalies konstravimo sistemą. Ši sujungiama konstravimo figūrėlė ir jos skirtingi elementai visais atžvilgiais suprojektuoti taip, kad juos būtų galima sudėti ir derinti su kitomis įstojusios į bylą šalies sujungiamomis konstravimo figūrėlėmis ir konstravimo kubeliais. Daug konstravimo variantų galimi tik kalbant apie konkrečią minėtame prekių ženkle pavaizduotą sujungiamos konstravimo figūrėlės formą. Vienintelė visų ginčijamo prekių ženklo savybių paskirtis – užtikrinti, kad šį prekių ženklą ir jo elementus galima sudėti ir moduliuoti įstojusios į bylą šalies modulinėje konstravimo sistemoje. Ne tik ant galvos esantis išsikišimas, rankos su kabliukais, skylės kojų gale ir po pėdomis, bet konkrečiai galvos dydis ir matmenys, jos cilindro forma, plokščia ir kampuota liemens forma, šiek tiek sumažinti šonai, šiek tiek išlenktos rankos su kabliukais ir pasukamos kojos, kurių ilgis leidžia figūrėlei sėdėti ant keturių išsikišimų, taip pat skirti išimtinai tam, kad būtų galima surinkti šiame prekių ženkle pavaizduotą figūrėlę. Tas pats pasakytina ir apie visą figūrėlę, kurios proporcijos ir aukštis, tiksliai atitinkantys keturių įstojusios į bylą šalies konstravimo kubelių aukštį, yra skirti tik tam, kad ją būtų galima sujungti su tokiais kubeliais. Sujungiamų konstravimo figūrėlių suderinamumas būtų prarastas arba apribotas, jeigu jų formos būtų skirtingos. Apeliacinė taryba negalėjo nurodyti, kurios iš tariamai pagrindinių šio prekių ženklo savybių yra fantazijos elementai ir nėra išimtinai susijusios su jų technine funkcija. Ieškovės teigimu, iš to matyti, kad ginčijamo prekių ženklo ir jo elementų forma yra skirta „vien“ minėtam techniniam rezultatui, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį, gauti. Aplinkybė, kad egzistuoja kitos formos, leidžiančios pasiekti tą patį techninį rezultatą, yra nesvarbi ir negali užkirsti kelio šio straipsnio taikymui.

98      Galiausiai ieškovė mano, kad yra nesuprantama ginčijamo sprendimo 79 punkte pateikta Apeliacinės tarybos analizė, pagal kurią ginčijamame prekių ženkle „nėra linijų ar modelių, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai atskleistų, kad jį galima sudėti ir moduliuoti, atsižvelgiant į [įstojusios į bylą šalies] konstravimo sistemą“. Šiuo klausimu Apeliacinė taryba dar kartą nukrypo nuo suformuotos jurisprudencijos, pagal kurią, siekiant nustatyti prekių ženklo savybių techninį rezultatą, nebepriimtina remtis vien šio prekių ženklo registracija ir jo išoriniu vaizdu. Ieškovė, remdamasi iliustracijomis, įrodė, kad, neatsižvelgiant į jo grafinį vaizdą, ginčijamas prekių ženklas turi ir prašyme pripažinti jo registraciją negaliojančia aprašytas funkcijas.

99      EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.

100    Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį neregistruojami žymenys, kuriuos sudaro vien prekių forma, būtina techniniam rezultatui gauti.

101    Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį grindžiantis interesas yra vengti, kad dėl prekių ženklo apsaugos jo savininkui būtų suteiktas prekės techninių sprendimų ar jos funkcinių savybių monopolis (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 43 punktas).

102    Teisingas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio taikymas reikalauja, kad būtų tinkamai nustatytos pagrindinės nagrinėjamo erdvinio žymens savybės. Sąvoka „pagrindinės savybės“ turi būti suprantama kaip apimanti svarbiausius žymens elementus (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 68 ir 69 punktai).

103    Pagrindinės žymens savybės turi būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju, nesant jokios sisteminės skirtingų elementų, kurie gali sudaryti žymenį, hierarchijos. Tai gali būti atliekama tiesiogiai remiantis bendru žymens kuriamu įspūdžiu arba pirmiausia išnagrinėjant skirtingus žymenį sudarančius elementus (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 70 punktą).

104    Vadinasi, erdvinio žymens pagrindinės savybės, atsižvelgiant į situaciją ir ypač į jos sudėtingumą, gali būti nustatytos tiesiog vizualiai išnagrinėjus žymenį arba, priešingai, detaliai nagrinėjant, kai atsižvelgiama į vertinimui naudingus elementus, pavyzdžiui, apklausas ir ekspertizes arba duomenis, susijusius su intelektinės nuosavybės teisėmis, anksčiau suteiktomis nagrinėjamai prekei (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 71 punktas ir 2019 m. spalio 24 d. Sprendimo Rubik’s Brand / EUIPO – Simba Toys (Kubo, kurio sienelės turi tinklo struktūrą, forma), T‑601/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:765, 49 punktas).

105    Taigi kompetentinga institucija gali atlikti išsamų tyrimą, kurį atliekant atsižvelgiama ne tik į pateikiant registracijos paraišką pateiktą grafinį vaizdą ir galimus aprašymus, bet ir į elementus, naudingus tinkamai nustatant pagrindines žymens savybes (2014 m. kovo 6 d. Sprendimo Pi-Design ir kt. / Yoshida Metal Industry, C‑337/12 P – C‑340/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:129, 54 punktas).

106    Iš to matyti, kad nors pagrindinių nagrinėjamo žymens savybių nustatymas iš esmės turi būti pradėtas šio žymens grafinio vaizdo nagrinėjimu, kompetentinga institucija gali remtis ir kita naudinga informacija, leidžiančia teisingai nustatyti šias savybes, pavyzdžiui, atitinkamos visuomenės suvokimu (2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Gömböc, C‑237/19, EU:C:2020:296, 30, 31 ir 37 punktai).

107    Taigi iš šio sprendimo 104–106 punktuose nurodytos jurisprudencijos matyti, kad, siekiant nustatyti nagrinėjamo žymens pagrindines savybes, gali būti remiamasi ir kita, nei vien grafinis vaizdas, informacija, kaip antai atitinkamos visuomenės suvokimu.

108    Nei žymens elementų skiriamasis požymis, nei dėl žymens naudojimo įgytas skiriamasis požymis nėra svarbūs nustatant jo pagrindines savybes, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį (2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Roxtec / EUIPO – Wallmax (Juodo kvadrato su septyniais mėlynais koncentriniais apskritimais vaizdas), T‑261/18, EU:T:2019:674, 64 punktas).

109    Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį nagrinėjamos formos pagrindinės savybės nustatomos siekiant konkretaus tikslo, kad būtų galima išnagrinėti šios formos funkcionalumą (2022 m. kovo 30 d. Sprendimo Spyruokliuojančio bato forma, T‑264/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:193, 41 punktas).

110    Kai nustatomos pagrindinės žymens savybės, reikia patikrinti, ar visos šios savybės atlieka nagrinėjamos prekės techninę funkciją (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 72 punktas) arba, konkrečiau kalbant, bet kurią šios prekės techninę funkciją (žr. 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Gömböc, C‑237/19, EU:C:2020:296, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

111    Analizuojant žymens funkcionalumą Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio prasme, pagrindinės formos, būtinos techniniam rezultatui gauti, savybės turi būti vertinamos kiek įmanoma atsižvelgiant į konkrečios prekės techninę funkciją. Tokios analizės negalima atlikti neatsižvelgiant, pavyzdžiui, į papildomus elementus, susijusius su nagrinėjamos konkrečios prekės funkcija, net jeigu jų nematyti grafiniame vaizde (2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Simba Toys / EUIPO, C‑30/15 P, EU:C:2016:849, 46 ir 48 punktai).

112    Taigi analizuodamas žymens funkcionalumą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį, Sąjungos teismas turi atsižvelgti ne tik į funkcijas, matomas iš grafinio prekių ženklo vaizdo, bet ir į kitus konkrečios prekės elementus, kaip antai rotacijos mechanizmą „Rubik’s Cube“ atveju (šiuo klausimu žr. 2019 m. spalio 24 d. Sprendimo Kubo, kurio sienelės turi tinklo struktūrą, T‑601/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:765, 85 ir 86 punktus), kubelio apatinę pusę „Lego kubelio“ atveju (2008 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT – Mega Brands (Raudonas Lego kubelis), T‑270/06, EU:T:2008:483,78 punktas) ir, kiek tai susiję su pleistru, jo veikimo būdą (2018 m. sausio 31 d. Sprendimo Novartis / EUIPO – SK Chemicals (Transderminio pleistro vaizdas), T‑44/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:48, 37 punktas). Vis dėlto Sąjungos teismas negali konkrečios prekės formos papildyti elementais, kurie jos nesudaro (2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Yokohama Rubber ir EUIPO / Pirelli Tyre, C‑818/18 P ir C‑6/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2021:431, 62–66 punktai).

113    Nors į informaciją, kurios nematyti iš žymens grafinio vaizdo, gali būti atsižvelgta nustatant, ar šios savybės atlieka nagrinėjamos prekės techninę funkciją, ši informacija turi būti gauta iš objektyvių ir patikimų šaltinių ir negali apimti atitinkamos visuomenės suvokimo (2020 m. balandžio 23 d. Sprendimo Gömböc, C‑237/19, EU:C:2020:296, 37 punktas).

114    Pažymėtina, kad sąlyga, pagal kurią prekės formą galima atsisakyti registruoti kaip prekių ženklą remiantis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčiu tik tokiu atveju, jeigu ji „būtina“ techniniam rezultatui gauti, nereiškia, kad nagrinėjama forma turi būti vienintelė, kuria galima pasiekti tokį rezultatą (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C48/09 P, EU:C:2010:516, 53 punktas).

115    Kitų formų, leidžiančių pasiekti tą patį techninį rezultatą, egzistavimas nėra aplinkybė, leidžianti netaikyti Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje įtvirtinto atsisakymo registruoti pagrindo (žr. 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 58 ir 83 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

116    Kitaip tariant, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčiui prieštarauja tai, kad būtų įregistruota bet kokia forma, kurią, kalbant apie pagrindines savybes, sudaro techniniu požiūriu atsitiktinė prekės forma, kurios pakanka nustatytam techniniam rezultatui gauti, net jei šį rezultatą galima pasiekti kitomis formomis, naudojant tokį patį ar kitokį techninį sprendimą (2008 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Raudonas Lego kubelis, T‑270/06, EU:T:2008:483, 43 punktas).

117    Nagrinėjant žymens, kurį sudaro prekės forma, funkcionalumą, nustačius pagrindines šio žymens pagrindines savybes reikia tik įvertinti, ar šios savybės atlieka nagrinėjamos prekės techninę funkciją. Savaime suprantama, turi būti analizuojamas žymuo, kurį siekiama įregistruoti kaip prekių ženklą arba kuris yra ginčijamas, o ne žymenys, kuriuos sudaro kitos prekės formos. Formos savybių techninį funkcionalumą galima vertinti atsižvelgiant į su ankstesniais patentais susijusius dokumentus, kuriuose aprašomi nagrinėjamos formos pagrindiniai elementai (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 84 ir 85 punktai).

118    Atsisakoma registruoti tik tokias prekių formas, kurios perteikia techninį sprendimą ir kurių įregistravimas kaip prekių ženklo iš tiesų trukdytų kitoms įmonėms panaudoti tą techninį sprendimą (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 48 punktas; 2012 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Reddig / VRDT – Morleys (Peilio rankena), T‑164/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:443, 24 punktas ir 2019 m. spalio 24 d. Kubo, kurio sienelės turi tinklo struktūrą, T‑601/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:765, 45 punktas). Vien funkcinės prekės formos įregistravimas kaip prekių ženklo gali suteikti šio prekių ženklo savininkui galimybę uždrausti kitoms įmonėms naudoti ne tik tokią pačią, bet ir panašias formas (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 56 punktas; 2012 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Peilio rankena, T‑164/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:443, 22 punktas ir 2019 m. spalio 24 d. Kubo, kurio sienelės turi tinklo struktūrą, T‑601/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:765, 46 punktas).

119    Vieno arba kelių nedidelių atsitiktinių elementų buvimas žymenyje, kurio visus esminius elementus lemia techninis sprendimas, perteikiamas tuo žymeniu, neturi įtakos išvadai, jog tokį žymenį sudaro vien prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti. Be to, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje įtvirtintas atsisakymo registruoti pagrindas taikomas tik tada, kai visos pagrindinės žymens savybės yra funkcinio pobūdžio, todėl remiantis šia nuostata negalima atsisakyti registruoti tokio žymens kaip prekių ženklo, jei nagrinėjama prekės forma turi svarbų nefunkcinio pobūdžio elementą, pavyzdžiui, dekoratyvinį ar fantazijos, kurio vaidmuo formoje yra svarbus (žr. 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Yoshida Metal Industry / EUIPO, C‑421/15 P, EU:C:2017:360, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

120    Taigi Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis negali būti taikomas, kai prašomas įregistruoti arba ginčijamas prekių ženklas susijęs su prekės forma, kurioje yra svarbus nefunkcinio pobūdžio elementas, kaip antai dekoratyvinis ar fantazijos. Tokiu atveju konkuruojančios įmonės lengvai gali naudoti alternatyvias tokio paties funkcionalumo formas, nes nėra grėsmės daryti poveikį techninio sprendimo prieinamumui. Šis sprendimas tokiu atveju gali būti lengvai panaudojamas prekių ženklo savininko konkurentų prekės formose, neturinčiose tokio paties nefunkcinio pobūdžio elemento kaip savininko forma, ir kurios, palyginti su šia forma, nėra nei identiškos, nei panašios (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 52 ir 72 punktai).

121    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje įtvirtintas atsisakymo registruoti pagrindas gali būti taikomas tik tada, kai kiekviena iš pagrindinių nagrinėjamo žymens savybių yra būtina techniniam rezultatui, kuriam skirta atitinkama prekė, gauti. Vis dėlto šis pagrindas netaikomas, kai egzistuoja svarbus nefunkcinis elementas, kaip antai dekoratyvinis ar fantazijos, pripažįstamas pagrindine minėto žymens savybe, tačiau nebūtinas tokiam techniniam rezultatui gauti.

122    Kitaip tariant, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje įtvirtintas atsisakymo registruoti pagrindas negali būti taikomas, kai yra bent viena pagrindinė formos savybė, kuri nėra būtina techniniam rezultatui gauti, todėl ginčijamą prekių ženklą sudaro ne „vien“ forma, būtina techniniam rezultatui gauti.

123    Pirmojo pagrindo pagrįstumą reikia įvertinti atsižvelgiant būtent į šiuos principus.

–       Dėl prekės funkcionalumo nustatymo

124    Dėl nagrinėjamos prekės pobūdžio ginčijamo sprendimo 67 punkte Apeliacinė taryba priminė, kad nagrinėjamame žymenyje matoma maža figūrėlė-žaislas vaizduoja ypatingos konfigūracijos personažą (žr. šio sprendimo 47 punktą). Taigi to paties sprendimo 77 punkte ji nustatė, kad ši byla susijusi su figūrėle-žaislu, patenkančiu į 28 klasės „žaidimų ir žaislų“ kategoriją.

125    Dėl nagrinėjamos prekės techninio funkcionalumo ginčijamo sprendimo 71–74 punktuose Apeliacinė taryba nustatė, kad figūrėlės-žaislai arba žaidimai, kaip tokie, yra daiktai, su kuriais galima žaisti, todėl jų naudojimas yra skirtas pramogauti ir atsipalaiduoti arba jie naudojami pomėgiams ir pramogoms. Ji pripažino, kad gali būti, jog tiek pagrindinių savybių (galvos, liemens, rankų ir kojų), tiek visų neesminių elementų (pavyzdžiui, rankų ir skylių) koncepcija leidžia sujungti nagrinėjamą figūrėlę-žaislą su konstravimo kubeliais ir kitais Lego elementais ir kad neginčijama, jog Lego figūrėlė-žaislas yra suderinamas su įstojusios į bylą šalies moduline konstravimo sistema. Vis dėlto ji pažymėjo, kad taip pat yra žinoma, jog iš principo galima žaisti su Lego figūrėle-žaislu kaip ir su bet kokia kita figūrėle-žaislu (t. y. jį laikant, perkeliant, išardant ir t. t.), nebūtinai susiejant ją su šia moduline konstravimo sistema. Jos nuomone, tai, kad nagrinėjama figūrėlė-žaislas iš esmės yra skirta skatinti žaisti vaidmenų žaidimus ir kurti istorijas ir kad suderinamumas su minėta moduline konstravimo sistema yra priežastis, padedanti tobulinti šią figūrėlę-žaislą ir ją naudoti išgalvotai, matyti iš pačios ieškovės pateiktų argumentų ir įrodymų, pavyzdžiui, iš BDR 3 priedo.

126    Ginčijamo sprendimo 78 ir 79 punktuose Apeliacinė taryba taip pat nustatė, kad nagrinėjamos figūrėlės-žaislo formos „rezultatas“ yra tik suteikti jai žmogaus bruožų, o tai, jog žaislinė figūrėlė simbolizuoja personažą ir gali būti naudojama atitinkamame žaidimo kontekste, nėra „techninis rezultatas“. Priešingai nei 2019 m. spalio 24 d. Sprendime Kubo, kurio sienelės turi tinklo struktūrą (T‑601/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:765, 88 punktas), konkrečiai susijusiame su prie 28 klasės priskiriamomis „trimatėmis dėlionėmis“, šiuo atveju nereikėjo atsižvelgti į papildomus elementus (kaip antai galimybę sukioti atskirus elementus ir nematomus elementus), kiek tai susiję su prie tos pačios klasės priskiriamais „žaidimais ir žaislais“.

127    Reikia priminti, kad funkcijos, kurias atitinka nagrinėjamos formos pagrindinės savybės, kiek įmanoma, turi būti vertinamos atsižvelgiant į konkrečią prekę (žr. šio sprendimo 111 punktą).

128    Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba iš esmės teisingai nusprendė, kad konkreti prekė yra prie 28 klasės priskiriama figūrėlė-žaislas (žr. šio sprendimo 49–51 punktus) ir kad netechninis šios prekės formos rezultatas yra suteikti šiai figūrėlei-žaislui žmogaus bruožų, kad šis „žmogeliukas“ galėtų dalyvauti vaidmenų žaidimuose ir būti naudojamas pasakojant istorijas.

129    Atsižvelgiant į tai, reikia manyti, kad tam tikrų pagrindinių ginčijamo prekių ženklo savybių, t. y. galvos, liemens, rankų ir kojų, funkcija yra suteikti nagrinėjamai figūrėlei žmogaus bruožų. Kadangi prekė – „figūrėlė-žaislas“ – yra skirta žaisti be jokių kliūčių ar suvaržymų, visos šios figūrėlės žmogiškosios savybės yra skirtos tam, kad su ja būtų galima žaisti savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo bet kurio kito modulinės konstravimo sistemos elemento. Tai, kad ši figūrėlė vaizduoja personažą ir gali būti naudojama bet kokiame tinkamame žaidimo kontekste, nėra „techninis rezultatas“ (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 16 d. Sprendimo Žaislinės statulėlės su išsikišimu forma, T‑396/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:379, 31, 32 ir 34 punktus).

130    Atsižvelgiant į tai, reikia konstatuoti, kad konkreti prekė taip pat yra sujungiama konstravimo figūrėlė (žr. šio sprendimo 52 punktą), kurios techninis funkcionalumas irgi apima jos sujungiamą ir modulinį pobūdį, t. y. galimybę ją sujungti su kitais įstojusios į bylą šalies konstravimo sistemos žaidimo elementais, pavyzdžiui, konstravimo kubeliais.

131    Iš tiesų šiuo atveju, priešingai nei per ankstesnį registracijos pripažinimo negaliojančia procesą, kai buvo priimtas 2015 m. birželio 16 d. Sprendimas Žaislinės statulėlės su išsikišimu forma (T‑396/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:379), remiantis konkrečiu ieškovės šiame procese pateiktu paaiškinimu, reikia konstatuoti, kad apie nagrinėjamos figūrėlės sujungiamą pobūdį modulinėje konstravimo sistemoje galima spręsti iš ginčijamo prekių ženklo grafinio vaizdo, taip pat iš kitų naudingų elementų, visų pirma iš to, kad visuomenė žino apie tokias modulines konstravimo sistemas, kaip antai įstojusios į bylą šalies, kaip matyti iš ieškovės prie bylos medžiagos pridėtų dokumentų (žr. šio sprendimo 27 punktą), kiek jie susiję su ieškinio pagrindais ir argumentais, kuriuos ji pateikė Bendrajame Teisme (žr. šio sprendimo 21 punktą).

132    Taigi iš BDR 3 priedo, kuriame pateikta ištrauka iš knygos Lego Minifigure year by year – A visual History (leidimas prancūzų k.: Les figurines Lego au fil du temps), matyti, kad ant Lego figūrėlių „yra jungtys, kurios suderinamos su Lego kubeliais ir kitais elementais“, ir kad jas „galima išardyti ir sujungti su kitų figūrėlių dalimis, kad būtų sukurtas visiškai naujas personažas“.

133    Be to, tai, kad visuomenė žino apie modulines konstravimo sistemas, kaip antai įstojusios į bylą šalies, yra plačiai žinomas faktas, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją (žr. šio sprendimo 55 punktą).

134    Taigi ginčijamo sprendimo 73 punkte Apeliacinė taryba klaidingai teigė, kad galimybė žaisti su nagrinėjama figūrėle-žaislu nebūtinai siejant ją su įstojusios į bylą šalies moduline konstravimo sistema gali paneigti jos techninį funkcionalumą, t. y. kad ji yra sujungiama ir moduliuojama. Iš tiesų galimybė naudoti nagrinėjamą figūrėlę žaidimui nepriklausomai nuo įstojusios į bylą šalies modulinės konstravimo sistemos neturi jokios įtakos jos techninei funkcijai – būti sujungiamai ir moduliuojamai.

135    Ginčijamo sprendimo 79 punkte Apeliacinė taryba taip pat klaidingai nustatė, kad ginčijamame prekių ženkle, kuris yra figūrėlės-žaislo formos, „nėra linijų ar modelių, aiškiai ir nedviprasmiškai atskleidžiančių, kad ją galima sudėti ir moduliuoti, atsižvelgiant į [įstojusios į bylą šalies] konstravimo sistemą“.

136    Iš to matyti, kad ginčijamo sprendimo 67–79 punktuose Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą, kai konstatavo, kad prekės, kurią sudaro ginčijamas prekių ženklas, funkcionalumas apima tik netechninius galimybės žaisti ir žmogaus bruožų, primenančių „žmogeliuką“, rezultatus, ir nenustatė, kad šis funkcionalumas taip pat apima galimybės ją sujungti ir ją moduliuoti techninius rezultatus arba galimybę ją surinkti ir sujungti su kitais kubeliais.

137    Šiuo klausimu reikia manyti, kad nagrinėjamos prekės paskirtis yra dvejopa: pirma, žaisti žmogaus bruožus turinčia „figūrėle-žaislu“, kaip nusprendė Apeliacinė taryba jau priėmus 2015 m. birželio 16 d. Sprendimą Žaislinės statulėlės su išsikišimu forma (T‑396/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:379), ir, antra, kaip „sujungiamos konstravimo figūrėlės“, kurios techninis rezultatas – galimybė ją sujungti ir moduliuoti su įstojusios į bylą šalies konstravimo sistema.

138    Darytina išvada, kad nors Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog netechninį prekės rezultatą sudaro galimybė žaisti ir „žmogeliuko“ priminimas žmogiškaisiais bruožais, ji padarė vertinimo klaidą, nes neatsižvelgė į tai, kad techninį prekės rezultatą taip pat sudaro galimybė ją sujungti ir moduliuoti.

–       Dėl pagrindinių žymens savybių nustatymo

139    Kiek tai susiję su pagrindinėmis žymens savybėmis, ginčijamo sprendimo 69 ir 70 punktuose Apeliacinė taryba rėmėsi 2015 m. birželio 16 d. Sprendimu Žaislinės statulėlės su išsikišimu forma (T‑396/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:379, 30 ir 32 punktai). Atsižvelgdama į jo grafinį vaizdą ir į tai, kad jis yra žmogaus išvaizdą turinčios figūrėlės formos, ji nusprendė, kad pagrindinės nagrinėjamo žymens savybės, suteikiančios jam tokią žmogaus išvaizdą, yra galva, kūnas (liemuo), rankos ir kojos. Vis dėlto ji konstatavo, kad tikslus nagrinėjamos figūrėlės-žaislo rankų, išsikišimo ant galvos ir skylių po pėdomis ir kojų gale grafinis vaizdas, tiek kalbant apie ginčijamo žymens sukuriamą bendrą įspūdį ar įvairių jo elementų analizės rezultatą, nėra nagrinėjamo žymens pagrindinė ar pagrindinės savybės.

140    Ginčijamo sprendimo 75 ir 76 punktuose Apeliacinė taryba taip pat priminė, kad Bendrasis Teismas dėl to paties prekių ženklo, kaip ir šioje byloje ginčijamas prekių ženklas, yra nusprendęs, jog nagrinėjamos figūrėlės grafinis rankų, išsikišimo ant galvos ir skylių po pėdomis bei kojų gale vaizdas neleidžia pats savaime ir a priori sužinoti, ar šie elementai atlieka kokią nors techninę funkciją, o jei taip, tai kokią (2015 m. birželio 16 d. Sprendimo Žaislinės statulėlės su išsikišimu forma, T‑396/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:379, 32 punktas). Bet kuriuo atveju Apeliacinė taryba pridūrė, kad net pripažinus, kaip tai padarė ieškovė, kad minėtų elementų forma gali atlikti techninę funkciją, nes juos galima sujungti su kitais elementais, ypač su tarpusavyje sujungiamais kubeliais, šie elementai negali būti laikomi svarbiausiais šio prekių ženklo elementais nei atsižvelgiant į bendrą šio prekių ženklo sukuriamą įspūdį, nei išanalizavus jo elementus. Iš tiesų, jos nuomone, minėti elementai nėra pagrindinės nagrinėjamos formos savybės, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją, be to, niekas nerodo, kad pagrindinės funkcinės šių elementų formos savybės priskirtinos nurodytam techniniam rezultatui.

141    Pagal suformuotą jurisprudenciją teisingas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio taikymas reiškia, kad pagrindinės nagrinėjamo žymens savybės, t. y. svarbiausi jo elementai, turi būti tinkamai nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, remiantis bendru žymens kuriamu įspūdžiu arba nagrinėjant skirtingus šį žymenį sudarančius elementus (žr. šios išvados 102 ir 103 punktus).

142    Be to, iš naujausios jurisprudencijos, susijusios su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčiu, matyti, kad, siekiant nustatyti nagrinėjamo žymens pagrindines savybes, gali būti remiamasi ir kita nei tik grafinis vaizdas informacija, kaip antai atitinkamos visuomenės suvokimu (žr. šio sprendimo 107 punktą).

143    Nagrinėjamu atveju remdamasi 2015 m. birželio 16 d. Sprendimu Žaislinės statulėlės su išsikišimu forma (T‑396/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:379) Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 69 punkte teisingai nusprendė, kad pagrindinėmis nagrinėjamos figūrėlės-žaislo savybėmis laikė savybes, suteikiančias jai žmogaus bruožų, t. y. galvą, liemenį, rankas ir kojas.

144    Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 51 punkte taip pat pagrįstai pagrindinėmis laikė nagrinėjamos figūrėlės dekoratyvines ir fantazijos savybes, būtent cilindro formos galvą, trumpą stačiakampio formos kaklą ir trapecijos formos liemenį. Stačiakampių ir kompaktinių formų dizainas, bendros proporcijos taip pat yra svarbūs minėtos figūrėlės grafiniai elementai.

145    Vis dėlto Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 70 punkte, remdamasi ginčijamo prekių ženklo grafiniu vaizdu kaip figūrėlės-žaislo su žmogaus bruožais pavidalu, nepagrįstai apsiribojo tik 143 ir 144 punktuose nurodytomis pagrindinėmis ginčijamo prekių ženklo savybėmis ir iš esmės konstatavo, kad ant šios figūrėlės-žaislo galvos esantis išsikišimas, kabliukai ant rankų ir skylės po pėdomis ir kojų gale, kurių funkcijos negalima nustatyti iš šio prekių ženklo, nepadeda sukurti figūrėlės-žaislo, turinčio tik žmogaus bruožus ir skirto dalyvauti vaidmenų žaidimuose ir kurti pasakojimus, techninio rezultato, todėl šie elementai negali būti priskirti prie pagrindinių šios figūrėlės-žaislo savybių.

146    Iš tikrųjų pagrindinės savybės – ant galvos esantis išsikišimas, rankos su kabliukais ir skylės kojų gale ir po pėdomis – gali būti nustatomos ne tik iš ginčijamo prekių ženklo grafinio vaizdo, bet ir atsižvelgiant į kitą informaciją, ypač tai, kad visuomenė žino apie įstojusios į bylą šalies modulinę konstravimo sistemą, kaip matyti iš ieškovės prie bylos medžiagos pridėtų dokumentų (žr. šio sprendimo 27, 131 ir 132 punktus), kiek jie susiję su ieškinio pagrindais ir argumentais, kuriuos ji pateikė Bendrajame Teisme (žr. šio sprendimo 21 punktą), o tai irgi yra plačiai žinomas faktas (žr. šio sprendimo 133 punktą).

147    Taigi reikia konstatuoti, kad ant galvos esantis išsikišimas, kablio formos rankos ir skylės po pėdomis ir kojų gale yra pagrindinės ginčijamo prekių ženklo savybės, atsižvelgiant į jo, kaip „sujungiamos konstravimo figūrėlės“, pobūdį ir galimybės jį sujungti ir moduliuoti techninę funkciją. Šie elementai yra svarbūs, siekiant užtikrinti, kad figūrėlė būtų suderinama ir galėtų būti surinkta su kitomis prekėmis.

148    Taigi ginčijamo sprendimo 69–76 punktuose Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą, kai pagrindinėmis pripažino tik „netechnines“ savybes, suteikiančias nagrinėjamai figūrėlei žmogaus išvaizdą (t. y. galvą, liemenį, rankas ir kojas), o pagrindinėmis savybėmis nepripažino ginčijamo prekių ženklo, suvokiamo kaip sujungiamos konstravimo figūrėlės, „techninių“ savybių, t. y. išsikišimo ant galvos, rankų su kabliukais ir skylių po pėdomis ir kojų gale.

149    Taip siekdama nustatyti pagrindines ginčijamo prekių ženklo savybes Apeliacinė taryba klaidingai atsižvelgė tik į šio prekių ženklo grafinį vaizdą, tačiau neatsižvelgė į kitus naudingus elementus, visų pirma į papildomus veiksnius, susijusius su konkrečiu prekės pobūdžiu, ypač į tai, kad visuomenė žino apie įstojusios į bylą šalies modulinę konstravimo sistemą.

150    Darytina išvada, kad nors Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad ginčijamo sprendimo 51 ir 69 punktuose nurodytos savybės yra pagrindinės ginčijamo prekių ženklo savybės, ji padarė vertinimo klaidą, nes nevertino kaip pagrindinių ieškovės nurodytų papildomų savybių, t. y. išsikišimo ant galvos, rankų su kabliukais ir skylių kojų gale ir po pėdomis.

–       Dėl formos, būtinos ar nebūtinos techniniam rezultatui gauti

151    Dėl žymens pagrindinių savybių funkcionalumo ginčijamo sprendimo 78–81 punktuose Apeliacinė taryba konstatavo, kad joks įrodymas neleidžia daryti išvados, jog nagrinėjamos figūrėlės forma, vertinama kaip visuma, yra būtina specifiniam techniniam rezultatui gauti. Konkrečiai ji nusprendė, kad nebuvo įrodyta, jog ši forma, vertinama kaip visuma, yra būtina tam, kad figūrėlę būtų galima konstruoti su sujungiamais konstravimo kubeliais. Jos teigimu, šios formos „rezultatas“ yra tik tai, kad ji nagrinėjamai figūrėlei suteikia žmogaus bruožų, o tai, kad figūrėlė-žaislas simbolizuoja personažą ir gali būti naudojama esant atitinkam žaidimo kontekstui, nėra „techninis rezultatas“. Priešingai nei 2019 m. spalio 24 d. Sprendime Kubo, kurio sienelės turi tinklo struktūrą (T‑601/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:765, 88 punktas), konkrečiai susijusiame su prie 28 klasės priskiriamomis „trimatėmis dėlionėmis“, Apeliacinė taryba nustatė, kad šiuo atveju nereikėjo atsižvelgti į papildomus elementus (kaip antai galimybę sukioti atskirus elementus ir nematomus elementus), kiek tai susiję su prie tos pačios klasės priskiriamais „žaidimais ir žaislais“. Ji konstatavo, kad figūrėlės-žaislo formos ginčijamame prekių ženkle nėra linijų ar modelių, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai atskleistų, kad ją galima sudėti ir moduliuoti, atsižvelgiant į įstojusios į bylą šalies konstravimo sistemą. Ieškovės pateikti pavyzdžiai, susiję su įvairiomis šio prekių ženklo naudingomis savybėmis, Apeliacinės tarybos nuomone, neįrodo nei to, „kad jį galima moduliuoti“, nei jokio techninio rezultato. Be to, jos teigimu, iš Vokietijoje išduoto patento DE 28 36 971 C2, susijusio su sujungiamų elementų, leidžiančių pasukti nagrinėjamos figūrėlės-žaislo kojas, koncepcija, aprašymo (priedas BDR 9) aiškiai matyti, kad ne visiems jo elementams, o tik kojoms, būdingas techninis rezultatas.

152    Ginčijamo sprendimo 82–86 punktuose Apeliacinė taryba priminė, kad nustatydamas „du apribojimus“, numatytus Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje („vien“ ir „būtinas“), teisės aktų leidėjas tinkamai atsižvelgė į tai, kad kiekviena prekės forma yra funkcinė iki tam tikro lygio, todėl būtų netinkama atsisakyti registruoti prekės formą kaip prekių ženklą tik dėl to, kad ji turi funkcinių savybių (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 48 punktas). Siekdama atmesti ieškovės argumentus, kad ginčijamo prekių ženklo koncepcija ir jo elementai skirti „vien“ tam, kad būtų suderinamas su įstojusios į bylą šalies konstravimo kubeliais, Apeliacinė taryba pažymėjo, kad kitoms įmonėms leidžiama prekiauti žaislinėmis figūrėlėmis su išsikišimais ir skylutėmis, pritaikomomis prie kitų konstravimo kubelių, tačiau jos skiriasi (kojomis, rankomis, liemeniu ir galva) nuo šio prekių ženklo ir juo vaizduojamos figūrėlės koncepcijos. Iš tiesų, Apeliacinės tarybos nuomone, minėtas prekių ženklas nesuteikia įstojusiai į bylą šaliai teisės uždrausti tretiesiems asmenims ar jos konkurentams prekiauti žaislais arba sujungiamomis konstravimo figūrėlėmis, kurie, nors techniškai suderinami su jos konstravimo sistemomis, yra kitokios formos, nei įregistruota (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 72 punktas). Galimas figūrėlės-žaislo suderinamumas su bet kokia konstravimo kaladėlių sistema bet kuriuo atveju negali būti monopolizuotas prekių ženklų teisės prasme. Galiausiai Apeliacinė taryba pakartojo, kad (atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pateikė savo argumentus dėl 28 klasės žaidimų ir žaislų, o dėl kitų 9 ir 25 klasių prekių nebuvo pateikta esminių paaiškinimų) kūrybos laisvė taikoma ne tik nagrinėjamoms 28 klasės prekėms, bet mutatis mutandis ir kitoms nagrinėjamoms 9 ir 25 klasių prekėms. Taigi ji padarė išvadą, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio sąlygos nebuvo įvykdytos.

153    Ieškovė iš esmės tvirtina, kad visos matomos figūrėlės savybės (be kita ko, galva, liemuo, rankos ir kojos), pagrindinės ar ne, yra visais atžvilgiais skirtos prekės techninei funkcijai užtikrinti, sujungiant ją su konstravimo kubeliais ir kitomis įstojusios į bylą šalies figūrėlėmis.

154    Reikia priminti, kad formos, kurių visos pagrindinės savybės yra būtinos techniniam prekės rezultatui gauti, iš principo neturi būti registruojamos (žr. šio sprendimo 119 punktą).

155    Taip pat reikia pabrėžti, kad pagal šio sprendimo 120 punkte nurodytą jurisprudenciją Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis negali būti taikomas, kai prašomas įregistruoti arba ginčijamas prekių ženklas susijęs su prekės forma, kuriai nefunkcinio pobūdžio elementas, kaip antai dekoratyvinis ar fantazijos, yra svarbus (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 72 punktas).

156    Taigi Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis negali būti taikomas, kai yra bent viena pagrindinė formos savybė, kuri nėra būtina techniniam rezultatui gauti, todėl ginčijamą prekių ženklą sudaro ne „vien“ forma, būtina techniniam rezultatui gauti (žr. šio sprendimo 121 ir 122 punktus).

157    Vadinasi, šiuo atveju nagrinėjamai formai gali būti suteikta Europos Sąjungos prekių ženklo apsauga, jei bent viena iš jos pagrindinių savybių tiesiogiai neišplaukia iš techninio rezultato, susijusio su prekės – sujungiamos konstravimo figūrėlės – sujungiamu ar moduliuojamu pobūdžiu. Be to, reikia pažymėti, kad netechniniai prekės, naudojamos kaip figūrėlės-žaislo, rezultatai neturi reikšmės Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčiui ir negali būti kliūtis įregistruoti ginčijamą prekių ženklą.

158    Reikia konstatuoti, kad nagrinėjamos figūrėlės galvos cilindro arba „statinės“ forma nėra tiesiogiai nulemta techninio rezultato, gauto surenkant ir sujungiant sujungiamą konstravimo figūrėlę su įstojusios į bylą šalies moduline konstravimo sistema. Tas pats pasakytina apie trumpą ir stačiakampę kaklo formą bei trapecinę, plokščią ir kampinę liemens formą, taip pat specifinę rankų, plaštakų, kojų ir pėdų formą.

159    Taigi ginčijamo sprendimo 51–54 punktuose nurodytas ir šio sprendimo 158 punkte išvardytas dekoratyvinės ir fantazijos savybes lemia figūrėlės-žaislo ir sujungiamos konstravimo figūrėlės dizainerio laisvė. Nors žmonių bruožų ir surinkimo elementų buvimas iš esmės būtinas dėl prekės dvejopo funkcionalumo, vis dėlto šių elementų konfigūracijos laisvė yra didelė.

160    Taigi ginčijamo sprendimo 53 ir 84 punktuose Apeliacinė taryba iš esmės teisingai nusprendė, kad šios pagrindinės savybės, atsižvelgiant į jų dekoratyvinį ir fantazijos pobūdį, gali būti keičiamos ir konfigūruojamos iš esmės turint didelę kūrybos laisvę.

161    Šiuo klausimu ieškovės teiginys, kad „nei ginčijamo prekių ženklo savybės, juolab jokia pagrindinė jo savybė, nei visas ginčijamas prekių ženklas neturi dekoratyvinio ar fantazijos elemento, viršijančio aprašytą funkcionalumą“, yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Iš tiesų šio sprendimo 158 punkte išvardytos pagrindinės savybės yra tokie dekoratyviniai ir fantazijos elementai.

162    Iš to matyti, kad nors techninis tikslas, susijęs su sujungiamu ir moduliuojamu pobūdžiu, pasiekiamas dėl pagrindinių savybių (išvardytų šio sprendimo 146 punkte), yra ir kitų pagrindinių savybių (išvardytų šio sprendimo 158 punkte), kurios nėra būtinos techniniam tikslui pasiekti.

163    Kaip ginčijamo sprendimo 81 punkte teisingai konstatavo Apeliacinė taryba, Vokietijos patento DE 28 36 971 C2 aprašymas, kurį ieškovė pateikė BDR 9 priede, negali lemti kitokio rezultato. Tiesa, kadangi Apeliacinė taryba nustatė, kad iš šio patento matyti, jog tik figūrėlės kojos yra techniškai funkcionalios, atsižvelgiant į tai, kad šis patentas nesusijęs su kitomis ginčijamo prekių ženklo savybėmis, reikia pripažinti, kad tokia išvada savaime negali būti remiamasi, siekiant paneigti kitų savybių techninį funkcionalumą. Be to, kadangi nagrinėjamas patentas susijęs tik su kojomis, jis nei vienaip, nei kitaip neleidžia daryti jokios išvados dėl kitų nagrinėjamos formos savybių.

164    Vis dėlto tiesa, kad Vokietijos patento DE 28 36 36 971 C2 aprašyme įrodomas tik su nagrinėjamos figūrėlės kojos elementais, bet ne su kitomis ginčijamo prekių ženklo pagrindinėmis savybėmis, susijęs techninis rezultatas. Iš tiesų šis patentas susijęs su kojų galine dalimi ir joje esančiomis įdubomis, taigi jis susijęs tik su šiuo pagrindiniu prekių ženklo požymiu. Minėtame patente nėra jokios nuorodos į galimą techninį figūrėlės galvos, liemens, rankų ir kojų išvaizdos savybių rezultatą.

165    Apeliacinės tarybos vertinimas taip pat neprieštarauja interesui, kuriuo grindžiamas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis, t. y. išvengti, kad prekių ženklų teisė suteiktų įmonei prekės techninių sprendimų ar funkcinių savybių monopolį (žr. šio sprendimo 101 punktą). Ginčijamo sprendimo 84 punkte Apeliacinė taryba tinkamai atsižvelgė į šį interesą (žr. šio sprendimo 160 punktą). Ginčijamas prekių ženklas nesudaro kliūčių konkurentams pateikti rinkai figūrėlių, turinčių šiai žaislų kategorijai būdingų savybių. Jis taip pat neužkerta kelio platinti skirtingo dizaino figūrėlių, kurios yra suderinamos su įstojusios į bylą šalies moduline konstravimo sistema. Kaip Apeliacinė taryba iš esmės pažymėjo to paties sprendimo 53 punkte, tokių figūrėlių koncepcijai suteikiama didelė kūrybos laisvė.

166    Galiausiai dėl ieškovės priekaišto, kad Apeliacinė taryba „visiškai neatsižvelgė“ į jos pateiktą argumentą ir įrodymus, pirmiausia reikia pažymėti, jog tai, kad Apeliacinė taryba nesilaikė ieškovės pozicijos, nereiškia, kad ji neatsižvelgė į jos argumentus ar neišnagrinėjo jos pateiktų įrodymų. Ginčijamo sprendimo 80 ir paskesniuose punktuose Apeliacinė taryba aiškiai išnagrinėjo ieškovės argumentus, pateiktus pavyzdžius ir Vokietijos patento DE 28 36 971 C2 aprašymą.

167    Be to, reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo 7 punkte Apeliacinė taryba apibendrino ieškovės argumentus, susijusius su šiuo pagrindu, o to paties sprendimo 38 punkte išvardijo ieškovės pateiktus įrodymus. Vadinasi, atlikdama vertinimą Apeliacinė taryba atsižvelgė į šiuos argumentus ir įrodymus (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 29 d. Sprendimo bet-at-home.com Entertainment / EUIPO (bet-at-home), T‑640/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:408 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

168    Šiuo klausimu taip pat reikia priminti, kad EUIPO padaliniai neprivalo pareikšti nuomonės dėl visų šalių pateiktų argumentų. Pakanka, kad jie nurodytų sprendimo turiniui lemiamą reikšmę turinčias faktines aplinkybes ir teisinius argumentus. Iš to darytina išvada, jog vien tai, kad Apeliacinė taryba nepakartojo visų šalies argumentų ir neatsakė į kiekvieną iš šių argumentų, neleidžia daryti išvados, kad Apeliacinė taryba atsisakė į juos atsižvelgti. Kitaip tariant, motyvai gali būti numanomi, su sąlyga, kad jie leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti, dėl ko buvo priimtas Apeliacinės tarybos sprendimas, o kompetentingam teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti jam priklausančią kontrolę (žr. 2022 m. birželio 29 d. Sprendimo bet-at-home, T‑640/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:408, 21 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Būtent taip yra šiuo atveju.

169    Vadinasi, ieškovė, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga šiame procese dėl registracijos pripažinimo negaliojančia (žr. šio sprendimo 26 punktą), nepaneigė išvados, kad bent viena pagrindinė prekės savybė nėra reikalinga techniniam rezultatui gauti.

170    Atsižvelgiant į šio sprendimo 155 ir 156 punktuose nurodytus principus, šios išvados pakanka, kad nebūtų taikomas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis.

171    Darytina išvada, kad, nepaisant šio sprendimo 136 ir 148 punktuose konstatuotų vertinimo klaidų, kurios, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, Apeliacinė taryba teisingai patvirtino, kad ginčijamas prekių ženklas gali būti įregistruotas pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį.

172    Taigi antrasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

173    Iš to matyti, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą sprendimą.

174    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

175    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

176    Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal EUIPO ir įstojusios į bylą šalies reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš BB Services GmbH bylinėjimosi išlaidas.

Costeira Kancheva Tichy-Fisslberger

Paskelbtas 2023 m. gruodžio 6 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

Šalių reikalavimai

Dėl teisės

Dėl reikalavimų pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia

Dėl priimtinumo

Dėl ieškinio priimtinumo, kiek jis susijęs su 9 ir 2 5 klasių prekėmis

Dėl bendros ieškovės nuorodos į jos EUIPO pateiktus rašytinius dokumentus

Dėl esmės

Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčio pažeidimu

– Dėl prekės pobūdžio nustatymo

– Dėl pagrindinių žymens savybių nustatymo

– Dėl formos, kurią nulemia pačių prekių rūšis

Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio pažeidimu

– Dėl prekės funkcionalumo nustatymo

– Dėl pagrindinių žymens savybių nustatymo

– Dėl formos, būtinos ar nebūtinos techniniam rezultatui gauti

Dėl bylinėjimosi išlaidų

*      Proceso kalba: vokiečių.