Language of document :

2022 m. balandžio 22 d. Fővárosi Törvényszék (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje CH / Nemzeti Adó és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága

(Byla C-279/22)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Fővárosi Törvényszék

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: CH

Kita apeliacinio proceso šalis: Nemzeti Adó és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 2013/34/ES1 2 straipsnį reikia aiškinti taip, kad ji taikoma tik komercinėms bendrovėms ir kitoms tos direktyvos I ir II prieduose išvardytoms įmonių formoms, o ne mokesčių mokėtojams, privatiems asmenims?

Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar tai reiškia, kad šiuo atveju tai reiškia, kad Direktyvos 2013/34/ES nuostatos, kuriomis nustatomos prievolės, netaikomos privatiems asmenims, t. y. kad bendrovėms, kurioms taikoma ta direktyva, nustatytos prievolės netaikomos mokesčių mokėtojams, privatiems asmenims, ir jais negalima remtis prieš tuos asmenis, nagrinėjant jų mokestines prievoles?

Jei į pirmiau pateiktą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 2013/34/ES 4, 30 ir 33 straipsniuose nustatytus pagrindinius apskaitos principus ir skelbimo reikalavimo tikslą bei funkciją, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį teisės principą – teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, bei pagrindinius teisinio saugumo ir proporcingumo principus atitinka valstybės narės mokesčių administratoriaus veiksmai, kai šis mokesčių mokėtojo, privataus asmens, mokėtiną mokesčių skirtumą pagal Apskaitos įstatymo nuostatas nustato vien dėl to, kad mokesčių mokėtojas negalėjo mokesčių administratoriui pateikti visų nuo mokesčių mokėtojo nepriklausomos komercinės bendrovės apskaitos dokumentų, siekdamas įrodyti, jog šios bendrovės, kaip darbdavės, interesais panaudojo grynųjų pinigų sumas, kurias tas asmuo tvarkė pagal pareigas (t. y. vykdydamas gautus nurodymus ar suteiktus įgaliojimus), todėl mokesčių administratorius prieš mokesčių mokėtoją remiasi tuo, kad nėra dokumentų, kurių jis neprivalėjo arba negalėjo turėti dėl objektyvių priežasčių, kai šie dokumentai yra viešai prieinami, nes įmonėms numatyta pareiga skelbti metines finansines ataskaitas?

Ar Direktyvos 2013/34/ES nuostatas, visų pirma jos konstatuojamąsias dalis ir 4, 6, 30 ir 33 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad laikantis šiuose straipsniuose nustatytų pareigų kyla teisinė prezumpcija, jog metinėse finansinėse ataskaitose pateikta informacija atitinka pagrindinius apskaitos principus, visų pirma tikslumo ir pagrindimo principus?

Ar Direktyvos 2013/34/ES 4, 6, 30 ir 33 straipsnius, taip pat Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir pagrindinį teisinio saugumo principą atitinka mokesčių administratoriaus veiksmai, kai šis, nepaneigdamas teisinės prezumpcijos, kad Direktyvos 2013/34/ES nuostatų reikalavimai yra įvykdyti, ir nenagrinėdamas mokesčių deklaracijos turinio, nepripažįsta bendrovės paskelbtų metinių finansinių ataskaitų jose pateiktų duomenų įrodymu, nurodo, kad vien šių finansinių ataskaitų nepakanka šiems duomenims (visų pirma tai, kad mokesčių mokėtojas grąžino komercinei bendrovei iš jos paimtas sumas) patikimai įrodyti, ir kad tam reikalinga pateikti visus bendrovės apskaitos dokumentus?

____________

1 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182., 2013, p. 19).