2021 m. kovo 29 d. Giacomo Santini ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. vasario 10 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-345/19, T-346/19, T-364/19–T-366/19, T-372/19–T-375/19, T-385/19 Santini ir kt. / Parlamentas

(Byla C-198/21 P)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantai: Giacomo Santini, Marco Cellai, Domenico Ceravolo, Natalino Gatti, Antonio Mazzone, Luigi Moretti, Gabriele Sboarina, Lina Wuhrer, Patrizia Capraro, Luciana Meneghini, atstovaujami advokato M. Paniz

Kita proceso šalis: Europos Parlamentas

Apeliantų reikalavimai

Apeliantai Teisingumo Teismo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dėl šių priežasčių: jame klaidingai taikyti bendrieji teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir proporcingumo principai ir Chartijoje įtvirtintos teisės, nes nepateisinamai ir neproporcingai apribota teisė į nuosavybę; klaidingai nuspręsta, kad ginčijamus sprendimus buvo galima teisėtai pagrįsti Išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių III priedu; klaidingai nuspręsta, kad šie sprendimai yra skyriaus vadovui deleguoti ir (arba) galintys būti deleguoti įprasto administravimo aktai; motyvai, susiję su pareiga motyvuoti yra labai netikslūs, neišsamūs ir klaidingi; taip pat dėl nurodytų priežasčių jie prašo panaikinti visus ginčijamus aktus, pranešimus ir (arba) sprendimus ir priteisti iš Europos Parlamento bylinėjimosi abejose instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami apeliacinį skundą apeliantai nurodo šešis pagrindus.

1.    Pirmasis pagrindas: teisės ir (arba) fakto klaida nusprendus, kad ginčijamas sprendimas turėjo įtakos tik pensijos išmokos dydžiui, o ne teisei į pensiją ir jos atsiradimui, klaidingai manant, kad jis atitinka bendruosius Sąjungos teisės principus ir Pagrindinių teisių chartiją. Apeliantai nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes jame supainiotos teisė į pensiją ir teisė į pensijos išmokos dydį ir netaikytas principas, pagal kurį teisė į pensiją yra neliečiama, taip pat jame neatsižvelgta į tai, kad apeliantų kelionės išmokoms taikytomis priemonėmis ne tik buvo sumažintas tokių išmokų dydis, bet iš esmės pakeista visa sistema, atgaline tvarka ir visam laikui paveikta teisės į kelionės išmokas, daugelį metų mokėtas ir tapusiais suinteresuotųjų asmenų turto dalimi, atsiradimo stadija, galiausiai tokiame sprendime klaidingai neatsižvelgta į tai, kad Parlamentas nepatikrino, ar ginčijami aktai suderinami su Sąjungos teise, ir šiuo aspektu jis yra visiškai nemotyvuotas.

2.    Antrasis pagrindas: teisės klaidos aiškinant Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 75 straipsnį, šio statuto 28 straipsnį ir Išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių I, II ir III priedus; teisės į pensiją, bendrųjų teisės principų ir Pagrindinių teisių chartijos pažeidimas. Apeliantai tvirtina, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, nes nurodytos teisės normos išaiškintos klaidingai, nusprendus, kad Išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių III priedas galioja ir sukelia pasekmių, nors jis aiškiai buvo panaikintas ir nėra jokios nuostatos, numatančios, jog jis gali sukelti pasekmių pasibaigus galiojimo terminui, taip pat skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes jame neteisėtai nepaisyta aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju buvo pakeistos teisės į pensiją atsiradimo sąlygos, nesilaikant III priedo 2 straipsnio nuostatų ir pažeidžiant bendruosius Sąjungos teisės principus ir Pagrindinių teisių chartiją.

3.    Trečiasis pagrindas: teisės ir (arba) fakto klaida nusprendus kad ginčijamas sprendimas atitiko bendruosius Sąjungos teisės principus, Pagrindinių teisių chartiją, teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo, lygybės ir teisės į nuosavybę principus. Apeliantai nurodo, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, nes neįvertinus konkrečias nagrinėjamo atvejo aplinkybes ir klaidingai išaiškinus nurodytas teisės normas, jame buvo konstatuota, kad ginčijami sprendimai atitinka Sąjungos teisę ir Pagrindinių teisių chartijos principus, be to, jame neatsižvelgta į įrodymus, įskaitant rašytinius, kad apeliantai daugelį kartų buvo patikinti, kad išlaikys įgytą teisę ir kad ji yra neliečiama, galiausiai jame nebuvo atsižvelgta į tai, kad ginčijami sprendimai nemotyvuoti ir nepagrįsti, o jais nustatytos priemonės neproporcingos ir visiškai nepateisinamos.

4.    Ketvirtasis pagrindas: teisės ir (arba) fakto klaida aiškinant Įgyvendinimo taisyklių 74 ir 75 straipsnius ir Išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių III priedą. Apeliantai teigia, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, nes jame klaidingai konstatuota, kad ginčijamas sprendimas galėjo būti teisėtai pagrįstas Išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių III priedu, nors šis priedas buvo panaikintas, taigi nebegaliojo.

5.    Penktasis pagrindas: teisės klaida vertinant procedūros pažeidimą – kompetencijos nebuvimą. Apeliantai mano, kad skundžiamas spredimas neteisėtas, nes juo klaidingai nuspręsta, kad Parlamento narių darbo užmokesčio ir socialinių teisių skyriaus vadovas turėjo kompetenciją priimti ginčijamus sprendimus, nors tai buvo aktai, kurių negalima deleguoti, nes jie priskirtini prie neįprasto administravimo aktų ir patenka į Europos Parlamento biuro kompetenciją.

6.    Šeštasis pagrindas: teisės klaida vertinant procedūros pažeidimą – motyvavimo stoką. Apeliantai nurodo, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, nes jame konstatuota, kad ginčijamas sprendimas tinkamai motyvuotas, nors iš tiesų jis visai nemotyvuotas, be to, skundžiamame sprendime neatsižvelgta į tai, kad Europos Parlamentas turėjo atlikti atitikties kontrolę, atsižvelgdamas į pakankamą motyvavimą, tačiau ši kontrolė nebuvo atlikta, kaip ir nebuvo pateikta motyvų, galiausiai jame daroma nuoroda į Sprendimo 14/2018 1 straipsnio 7 dalį kaip į garantijos nuostatą, nors ši norma nebegalioja, ji buvo panaikinta tų pačių Deputatų rūmų sprendimu Nr. 2/2020, pridėtu prie bylos medžiagos.

____________