TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2012 m. birželio 28 d.(*)

„Apeliacinis skundas – Galimybė susipažinti su institucijų dokumentais –Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Su įmonių koncentracijos kontrolės procedūra susiję dokumentai – Reglamentai (EEB) Nr. 4064/89 ir (EB) Nr. 139/2004 – Atsisakymas leisti susipažinti – Su tyrimų, komercinių interesų, teisinių išvadų ir sprendimų priėmimo tikslų apsauga susijusios išimtys – Atitinkamos institucijos pareiga konkrečiai ir individualiai išnagrinėti prašyme leisti susipažinti nurodytų dokumentų turinį“

Byloje C‑404/10 P

dėl 2010 m. rugpjūčio 10 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Europos Komisija, atstovaujama B. Smulders, O. Beynet ir P. Costa de Oliveira, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

palaikoma

Čekijos Respublikos, atstovaujamos M. Smolek ir D. Hadroušek,

Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos J. Gstalter,

įstojusių į apeliacinį procesą šalių,

dalyvaujant kitoms proceso šalims:

Éditions Odile Jacob SAS, įsteigtai Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujamai advokatų O. Fréget ir L. Eskenazi,

ieškovei pirmojoje instancijoje,

palaikomai

Danijos Karalystės, atstovaujamos S. Juul Jørgensen ir C. Vang,

Švedijos Karalystės, atstovaujamos K. Petkovska,

įstojusių į apeliacinį procesą šalių,

Lagardère SCA, įsteigtos Paryžiuje, atstovaujamos advokatų A. Winckler, F. de Bure ir J.‑B. Pinçon,

įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai J. Malenovský, R. Silva de Lapuerta, E. Juhász (pranešėjas) ir G. Arestis,

generalinis advokatas J. Mazák,

posėdžio sekretorė R. Şereş, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. gruodžio 8 d. posėdžiui,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Apeliaciniu skundu Europos Komisija prašo panaikinti 2010 m. birželio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Éditions Jacob prieš Komisiją (T‑237/05, Rink. p. II‑2245; toliau − skundžiamas sprendimas) tiek, kiek juo iš dalies panaikintas 2005 m. balandžio 7 d. Komisijos sprendimas D(2005) 3286 (toliau − ginčijamas sprendimas) atmesti Éditions Odile Jacob SAS (toliau − Odile Jacob) prašymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su koncentracijos kontrolės procedūra COMP/M.2978 – Lagardère/Natexis/VUP.

2        Priešpriešiniu apeliaciniu skundu Odile Jacob prašo panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo atmestas jos prašymas panaikinti ginčijamą sprendimą neleisti susipažinti su visa skundžiamo sprendimo 1 punkto g papunktyje nurodyta Komisijos teisės tarnybos nuomone.

3        Šios bylos kontekstas toks pats kaip ir bylos C‑551/10 P bei sujungtų bylų C‑553/10 P ir C‑554/10 P, kurios susijusios su koncentracijos siekiant įgyti Vivendi Universal Publishing SA (toliau − VUP) Europoje turimus leidyklos aktyvus kontrolės procedūra.

 Teisinis pagrindas

4        2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 4 straipsnyje „Išimtys“ numatyta:

„<...>

2.      Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:

–        komercinių fizinių arba juridinių asmenų interesų, įskaitant intelektinės nuosavybės,

–        teismo proceso ir teisinės pagalbos [teisinių išvadų],

–        inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų,

nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

3.      Galimybė susipažinti su institucijos parengtais dokumentais, skirtais vidaus naudojimui arba su institucijoje gautais dokumentais, susijusiais su tokiu klausimu dėl kurio institucija dar nėra priėmusi sprendimo, nesuteikiama, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

Galimybė susipažinti su dokumentu, kuriame pareikšta vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti svarstymų ir preliminarių konsultacijų minimos institucijos viduje dalimi, nesuteikiama netgi po to, kai sprendimas jau yra priimtas, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

4.      Kalbant apie trečiųjų šalių dokumentus, institucija konsultuojasi su trečiąja šalimi, siekdama nustatyti, ar taikytina išimtis, numatyta šio straipsnio 1 arba 2 dalyje, nebent būtų akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas.

<...>

6.      Jei kuri nors iš išimčių yra taikoma tiktai kai kurioms dokumento dalims, likusios dokumento dalys yra išduodamos.

7.      Šio straipsnio 1–3 dalyse numatytos išimtys yra taikomos tiktai tokiam laikotarpiui, kai toks draudimas yra pateisinamas, atsižvelgiant į dokumento turinį. Išimtys gali galioti ne ilgiau kaip 30 metų. Kalbant apie dokumentus, kuriems išimtys galioja dėl privatumo ar komercinių interesų, taip pat slapto pobūdžio dokumentų atveju išimtys, jei reikia, gali būti taikomos ir pasibaigus šiam laikotarpiui.“

5        Pagal 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 395, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 31) 17 straipsnį „Profesinė paslaptis“:

„1.      Taikant 11, 12, 13 ir 18 straipsnius gauta informacija naudojama tik atitinkamo paklausimo, tyrimo ar nagrinėjimo tikslams.

2.      Nepažeidžiant 4 straipsnio 3 dalies, 18 ir 20 straipsnių, Komisija ir kompetentingos valstybių narių institucijos, jų pareigūnai ir kiti tarnautojai negali atskleisti profesine paslaptimi esančios informacijos, kurią jie gavo taikydami šį reglamentą.

<...>“

6        Minėto reglamento 18 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Priimdama sprendimą Komisija remiasi tik tais prieštaravimais, dėl kurių šalims buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus. Procedūros metu pilnai garantuojama šalių teisė į gynybą. Bent jau tiesiogiai su procesu susijusioms šalims garantuojama galimybė susipažinti su proceso medžiaga, atsižvelgiant į teisėtus įmonių komercinių paslapčių apsaugos interesus.“

7        1998 m. kovo 1 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 447/98 dėl pranešimų, terminų ir nagrinėjimų, numatytų Reglamente Nr. 4064/89 (OL L 61, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 284), 13 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Informavusi pranešančiąsias šalis apie savo prieštaravimus, gavusi prašymą Komisija leidžia joms susipažinti su proceso medžiaga, kad jos galėtų pasinaudoti teisėmis į gynybą.

Gavusi prašymą Komisija taip pat leidžia kitoms susijusioms šalims, kurios buvo informuotos apie Komisijos prieštaravimus, susipažinti su proceso medžiaga tiek, kiek tai joms būtina parengiant savo pastabas.“

8        Reglamento Nr. 447/98 17 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Neperduodama ir neleidžiama susipažinti su informacija ir dokumentais, jei juose yra kurio nors asmens arba įmonės, įskaitant pranešančiąsias šalis, kitas susijusias šalis arba trečiąsias šalis, komercinių paslapčių arba kitokios konfidencialios informacijos, kurią, Komisijos nuomone, nėra būtina atskleisti nagrinėjant bylą, arba jei jie susiję su institucijų vidaus dokumentais.“

9        2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 40) 17 straipsnio „Profesinė paslaptis“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.      Taikant šį reglamentą gauta informacija naudojama tik atitinkamo prašymo, tyrimo arba nagrinėjimo tikslams.

2.      Nepažeidžiant 4 straipsnio 3 dalies, 18 ir 20 straipsnių, Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos, jų pareigūnai, tarnautojai, ir kiti asmenys, kurie dirba šių institucijų priežiūroje, taip pat kitų valstybių narių institucijų pareigūnai ir valstybės tarnautojai neatskleidžia tokios informacijos, dėl kurios jie turi laikytis įsipareigojimo saugoti profesinę paslaptį ir kurią jie gauna taikant šį reglamentą.“

 Ginčo aplinkybės

10      Odile Jacob pateikti prašymai leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais skundžiamame sprendime apibūdinti taip:

„1.      [Odile Jacob], vadovaudamasi <...> Reglamentu <...> Nr. 1049/2001 <...>, 2005 m. sausio 27 d. laišku paprašė <...> Komisijos leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su administracine procedūra (toliau − nagrinėjama procedūra), kuriai pasibaigus buvo priimtas 2004 m. sausio 7 d. Komisijos sprendimas 2004/422/EB, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su bendrąja rinka ir Europos Ekonominės Erdvės susitarimo funkcionavimu (byla COMP/M.2978 – Lagardère/Natexis/VUP) (OL L 125, p. 54, toliau − sprendimas dėl suderinamumo), tam, kad galėtų jais pasinaudoti grįsdama savo ieškinį Pirmosios instancijos teismo byloje Odile Jacob prieš Komisiją, T‑279/04, kuriuo siekiama panaikinti sprendimą dėl suderinamumo. Dokumentai, su kuriais paprašyta leisti susipažinti, buvo šie:

a)      2003 m. birželio 5 d. Komisijos sprendimas pradėti išsamų tyrimą nagrinėjamoje procedūroje remiantis <...> Reglamento <...> Nr. 4064/89 <...> 6 straipsnio 1 dalies c punktu;

b)      visas 2002 m. gruodžio 3 d. tarp Natexis Banques populaires SA ir Segex Sarl bei Ecrinvest 4 SA sudarytos perleidimo sutarties tekstas;

c)      visas susirašinėjimas tarp Komisijos ir Natexis Banques populaires nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki 2003 m. balandžio 14 d. pranešimo apie koncentraciją;

d)      visas susirašinėjimas tarp Komisijos ir Lagardère SCA [toliau − Lagardère] nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki minėto pranešimo;

e)      sutartis, pagal kurią Natexis Banques populaires 2002 m. gruodžio 20 d. tapo [VUP] dalių ir turto, priklausiusių Vivendi Universal SA bendrovei, savininkė;

f)      2002 m. spalio 22 d. Lagardère pažadas įsigyti VUP iš Vivendi Universal bendrovės;

g)      visi Komisijos vidaus dokumentai, išimtinai arba iš dalies susiję su Reglamento Nr. 4064/89 3 straipsnio 5 dalies a punkto taikymu Natexis SA/Investima 10 SAS vykdomam VUP turto įsigijimui, įskaitant ir dokumentus, kuriais buvo pasikeista tarp Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato (GD) ir jos teisės skyriaus;

h)      visas susirašinėjimas tarp Komisijos ir Natexis, išimtinai arba ne susijęs su Reglamento Nr. 4064/89 3 straipsnio 5 dalies a punkto taikymu Natexis/Investima 10 VUP turto įsigijimui.

2.      2005 m. sausio 27 d. laišku [Odile Jacob] išsiuntė Komisijai prašymą leisti susipažinti su kita grupe dokumentų tam, kad juos galėtų panaudoti pagrindžiant savo ieškinį Pirmosios instancijos teismo byloje Éditions Odile Jacob prieš Komisiją, T‑452/04, kuriuo siekiama, kad būtų panaikintas 2004 m. liepos 30 d. Komisijos sprendimas, susijęs su pritarimu dėl Wenedel Investissement SA, kaip Lagardère perleisto turto įgijėjos, remiantis sprendimu dėl suderinamumo (toliau − sprendimas dėl pritarimo). Buvo nurodyti šie dokumentai:

a)      Komisijos sprendimas dėl pritarimo įgaliotinio, atsakingo už Lagardère įsipareigojimų, prisiimtų sprendimu dėl suderinamumo leidžiant koncentraciją, įvykdymą, kandidatūrai;

b)      Lagardère įgaliojimas, suteiktas Salustro Reydel Management SA prižiūrėti, kaip Lagardère laikosi įsipareigojimų, kurių ji prisiėmė sprendimu dėl suderinamumo leidžiant koncentraciją;

c)      galimi Komisijos prašymai pakeisti įgaliojimo projektą ir šiuo klausimu Lagardère pateikti atsakymai;

d)      Lagardère suteiktas įgaliojimas atskirto turto valdytojui (Hold Separate Manager), atsakingam už turto valdymą remiantis sprendimu dėl suderinamumo;

e)      Komisijos sprendimas dėl pritarimo minėto valdytojo kandidatūrai;

f)      2004 m. gegužės 28 d. tarp Lagardère ir Wendel Investissement pasirašytos sutarties dėl perleisto turto perėmimo projektas;

g)      2004 m. birželio 4 d. Lagardère Komisijai išsiųstas laiškas, kuriuo jos prašoma pripažinti Wendel Investissement perleisto turto perėmėja;

h)      2004 m. birželio 11 d. Komisijos prašymas, išsiųstas Lagardère remiantis Reglamento Nr. 4064/89 11 straipsniu pateikti informaciją, kuri jai leistų įvertinti, ar buvo įvykdytos bendrovės Wendel Investissement sutikimo sąlygos;

i)      2004 m. birželio 21 d. Lagardère atsakymas į šį prašymą pateikti informaciją;

j)      įgaliotinio ataskaita, kurioje vertinama Wendel Investissement, kaip perleisto turto įgijėjos, kandidatūra 2004 m. liepos 5 d. Komisijai pateikto sutikimo kriterijų atžvilgiu.

3.      2005 m. vasario 15 d. faksu Konkurencijos GD generalinis direktorius išsiuntė [Odile Jacob] 2004 m. vasario 5 d. Komisijos laišką, kuriuo pritariama dėl atskirto turto įgaliotinio ir valdytojo paskyrimo (šio sprendimo 2 punkto a ir e papunkčiuose nurodyti dokumentai), ir informavo, kad kiti dokumentai negali būti jai pateikti, nes jiems taikoma išimtis, apibrėžta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje–trečioje įtraukose ir 3 dalies antroje pastraipoje, ir kad joks viršesnis viešasis interesas nepateisina jų atskleidimo.

4.      2005 m. vasario 18 d. laišku [Odile Jacob] pateikė pakartotinį prašymą (toliau − prašymas leisti susipažinti su dokumentais) dėl dokumentų, su kuriais jai nebuvo leista susipažinti.

5.      2005 m. kovo 14 d. Komisijos generalinis sekretorius informavo [Odile Jacob], kad dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais sudėtingumo ir dėl prašomų dokumentų skaičiaus terminas atsakymui į jos prašymą pateikti remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 2 dalimi buvo pratęstas iki 2005 m. balandžio 7 d.“

11      Ginčijamu sprendimu Komisija patvirtino savo 2005 m. vasario 15 d. atsisakymą leisti susipažinti su prašomais dokumentais.

12      Šiame sprendime Komisija visų pirma nustatė dokumentus, nurodytus prašyme leisti susipažinti, ir pateikė išsamų jų sąrašą, išskyrus tuos, kurie nurodyti skundžiamo sprendimo 1 punkto d papunktyje, motyvuodama tuo, kad susirašinėjimą tarp Lagardère ir Komisijos sudarė apie dvidešimt segtuvų, o išsamaus sąrašo pateikimas būtų neproporcinga administracinė našta. Be to, ji patikslino, kad neturi dokumento, nurodyto minėto sprendimo 1 punkto f papunktyje, ir pažymėjo, kad šio punkto c papunktyje nurodyti dokumentai apėmė nurodytuosius minėto punkto h papunktyje.

13      Vėliau minėto sprendimo dalyje „Tyrimo tikslų apsauga“ Komisija patikslino, kad „visiems nurodytiems dokumentams taikoma teisės susipažinti išimtis, skirta apsaugoti Komisijos atliekamo tyrimo tikslus (Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka)“.

14      Taikydama minėtą išimtį Komisija ginčijamu sprendimu atsisakė leisti susipažinti su visais prašomais dokumentais, nes jie buvo pateikti Komisijos tarnyboms arba buvo jų parengti vykstant koncentracijos tarp įmonių kontrolės procedūrai. Komisija mano, kad tuo atveju, jei Bendrasis Teismas panaikintų sprendimą dėl suderinamumo, Komisija privalėtų priimti naują sprendimą, todėl turėtų iš naujo atlikti tyrimą. Šio tyrimo tikslui iškiltų pavojus, jei vykstant kontrolės procedūrai parengti ar gauti dokumentai būtų padaryti vieši šiame etape. Apskritai Komisija mano, kad atskleidus per koncentracijos kontrolės procedūrą jai pateiktą informaciją susilpnėtų tarp jos ir suinteresuotųjų šalių vyraujantis abipusis pasitikėjimas ir bendradarbiavimas, būtinas renkant jai reikalingą informaciją.

15      Be to, Komisija ginčijamame sprendime aiškiai patikslino, kad šis atsisakymas pateisinamas, nes „išimtis, kuria siekiama apsaugoti tyrimo tikslą, taikoma visiems prašomiems dokumentams“.

16      Siekdama pateisinti atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais, nurodytais skundžiamo sprendimo 1 punkto b–e ir h papunkčiuose ir 2 punkto b, c (iš dalies), d, f, g, i ir j papunkčiuose, Komisija taip pat rėmėsi komercinių interesų apsaugos išimtimi, numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje, nes juose yra jautrios informacijos, susijusios su atitinkamų įmonių komercinėmis strategijomis, kurias jos pateikė Komisijai tik dėl numatytos koncentracijos kontrolės. Komisija mano, kad to sprendimo 1 punkto a papunktyje ir 2 punkto c (kalbant apie Komisijos Lagardère adresuotus laiškus) ir h papunkčiuose nurodytuose dokumentuose, kuriuos ji pati parengė, taip pat yra opios komercinės informacijos, susijusios su nagrinėjamomis įmonėmis.

17      Be to, siekdama pateisinti atsisakymą leisti susipažinti su dviem iš trijų savo vidaus dokumentų, nurodytų šio sprendimo 1 punkto g papunktyje, Komisija remiasi institucijos sprendimų priėmimo proceso apsaugos išimtimi, numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje. Vienas yra Konkurencijos GD prašymas teisės tarnybai pateikti nuomonę; kitas – už konkurenciją atsakingo Komisijos nario pranešimas, kuriuo apibendrinamos bylos aplinkybės.

18      Šiuo aspektu Komisija tame sprendime pažymėjo, jog „be to, kad šių dokumentų atskleidimu būtų keliama grėsmė tyrimo tikslui, <...> pačiam sprendimų priėmimo procesui būtų padaryta didelė žala, jei būtų paviešinti Komisijos tarnybų vidaus svarstymai“. Ji tvirtina, kad jos tarnybos turi turėti galimybę laisvai išreikšti savo nuomonę be jokio išorinio spaudimo tam, kad padėtų Komisijai išsiaiškinti situaciją, o ši galėtų priimti sprendimą.

19      Minėtame sprendime Komisija, siekdama pateisinti atsisakymą leisti susipažinti su vienu iš dokumentų, nurodytų skundžiamo sprendimo 1 punkto g papunktyje, remiasi teisinių nuomonių apsaugos išimtimi, numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje. Ji pabrėžia, kad teisinės nuomonės turėtų būti nuoširdžios, objektyvios ir nepriklausomos. Ji mano, kad jei teisės tarnyba turėtų atsižvelgti į vėlesnį jos nuomonės paskelbimą, ji nebūtų išreikšta visiškai nepriklausomai.

20      Kalbant apie trečiųjų asmenų dokumentus, Komisija ginčijamame sprendime manė, kad neprivalėjo konsultuotis su jais taikant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį, nes jai atrodė, kad buvo taikoma viena iš šiame sprendimo nurodytų išimčių, todėl buvo aišku, jog atitinkami dokumentai neturėjo būti atskleisti.

21      Komisija tame sprendime tvirtino, kad išnagrinėjo galimybę remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalimi leisti Odile Jacob iš dalies susipažinti su nagrinėjamais dokumentais, tačiau šią galimybę atmetė dėl didelio prašomų dokumentų skaičiaus ir dėl to, kad beveik visam jų turiniui taikomos prieš tai nurodytos išimtys. Šių dokumentų dalių, kurias galima pateikti, nustatymas lemtų neproporcingą administracinę naštą, palyginti su visuomenės interesu susipažinti su taip nustatytomis fragmentiškomis dokumentų dalimis.

22      Be to, minėtame sprendime Komisija pažymėjo, kad joks viršesnis viešasis interesas nepateisina nurodytų dokumentų atskleidimo, nes prašymas leisti susipažinti su dokumentais grindžiamas Odile Jacob interesų gynyba Bendrojo Teismo nagrinėjamoje byloje. Ši gynyba yra privatus, ne viešasis interesas.

23      Komisija tame pačiame sprendime atkreipė dėmesį į kitas specialias taisykles, numatytas, pirma, Reglamente Nr. 4064/89 ir, antra, Bendrojo Teismo procedūros reglamentų nuostatose, leidžiančias šaliai per teismo procesą prašyti taikyti proceso organizavimo priemones, viena iš kurių galėtų būti prašymas pateikti su nagrinėjama byla susijusius dokumentus.

24      Galiausiai Komisija ginčijamame sprendime pažymėjo, jog tai, kad ji prašymus pateikti informaciją remiantis Reglamento Nr. 4064/89 11 straipsniu pateikė savo atsiliepimo į ieškinį byloje T‑279/04 priede, neturėtų reikšti to, kad ji, remiantis ta pačia nuostata, privalo atskleisti šio sprendimo 2 punkto h papunktyje nurodytą Lagardère skirtą prašymą pateikti informaciją. Ji priminė, kad dokumentai, pridėti prie Teisingumo Teismui ir Bendrajam Teismui pateiktų pastabų, pateikiami tik dėl nagrinėjamos procedūros tikslų ir nėra skirti visuomenei, o dokumento pateikimas remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001 prilygsta šio dokumento paskelbimui.

25      Po ginčijamo sprendimo, 2005 m. liepos 5 d., Odile Jacob pateikė prašymą taikyti proceso organizavimo priemones byloje T‑279/04 remdamasi Procedūros reglamento 64 straipsniu, kuriuo Bendrojo Teismo prašoma įpareigoti Komisiją pateikti dokumentus, nurodytus šio sprendimo 1 punkto a−h papunkčiuose. Savo pastabų dėl šio prašymo priede Komisija pateikė Odile Jacob dokumentą, nurodytą minėto punkto a papunktyje, t. y. savo 2003 m. birželio 5 d. sprendimą pradėti išsamų tyrimą nagrinėjamoje procedūroje remiantis Reglamento Nr. 4064/89 6 straipsnio 1 dalies c punktu.

 Procesas bylą pirmojoje instancijoje nagrinėjančiame teisme ir skundžiamas sprendimas

26      2005 m. birželio 17 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje pateiktu pareiškimu Odile Jacob pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

27      Grįsdama savo ieškinį Odile Jacob nurodė keturis pagrindus, susijusius atitinkamai su konkretaus ir individualaus dokumentų, nurodytų prašyme leisti susipažinti su dokumentais, išnagrinėjimo nebuvimu, akivaizdžia Komisijos vertinimo klaida taikant išimtis, numatytas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse, teisės susipažinti su dokumentais bent iš dalies pažeidimu ir proporcingumo principo pažeidimu dėl nurodytų išimčių ir viršesnio viešojo intereso, pateisinančio prašomų dokumentų atskleidimą, suderinamumo nebuvimo.

28      2009 m. liepos 10 d. nutartimi pagal Procedūros reglamento 65 straipsnio b punktą, 66 straipsnio 1 dalį ir 67 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą Pirmosios instancijos teismas paprašė Komisijos pateikti visus prašomus dokumentus, išskyrus nurodytuosius šio sprendimo 1 punkto f papunktyje ir 2 punkto a ir e papunkčiuose, užtikrinus, kad šie dokumentai šiame procese nebus perduoti nei Odile Jacob, nei įstojusiai į bylą šaliai. Komisija šį prašymą įvykdė ir minėtus dokumentus pateikė Pirmosios instancijos teismui.

29      Kelių dokumentų, su kuriais Odile Jacob, remdamasi Reglamentu Nr. 1049/2001, prašė leisti susipažinti, tekstas ar jo dalis Komisijos buvo perduoti Odile Jacob. Todėl Bendrasis Teismas nusprendė, kad nebereikia priimti sprendimo dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo tiek, kiek Komisija atsisakė leisti susipažinti su dokumentais, nurodytais skundžiamo sprendimo 1 punkto a–c papunkčiuose ir 2 punkto h ir j papunkčiuose. Be to, Odile Jacob neginčijo Komisijos teiginio, kad šio sprendimo 1 punkto f papunktyje nurodyto dokumento ji neturi.

30      Todėl Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 32 punkte patikslino, kad ginčo dalykas susijęs skundžiamo sprendimo 1 punkto d, e, g ir h papunkčiuose bei 2 punkto b–d, f, g ir i papunkčiuose nurodytais dokumentais (toliau − ginčijami dokumentai).

31      Bendrasis Teismas visų pirma nagrinėjo vieną iš Lagardère preliminarių argumentų, kad prašymas leisti susipažinti su dokumentais turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į specifinį koncentracijos tarp įmonių kontrolės procedūros kontekstą. Lagardère manė, kad galimybei susipažinti su koncentracijos kontrolės procedūros medžiaga taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 802/2004, įgyvendinančio Reglamentą Nr. 139/2004 (OL L 133, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 88), 17 straipsnyje. Nurodęs, kad prašyme įstoti į bylą galima nurodyti tik tuos argumentus, kurie susiję su vienos iš šalių reikalavimais, ir konstatavęs, kad toks argumentas nepateiktas, Bendrasis Teismas atmetė jį kaip nepriimtiną.

32      Kalbant apie ieškinio pagrindų nagrinėjimo struktūrą Bendrasis Teismas vadovavosi Komisijos nurodytų pateisinimų tvarka, pagal kuriuos visus ginčijamus dokumentus apėmė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka, susijusi su tyrimo tikslų apsauga, be to, kai kuriuos iš šių dokumentų visiškai ar iš dalies apėmė kitos išimtys. Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 63−97 punktuose įvertino išimties, susijusios su minėtos veiklos tikslų apsauga, pagrįstumą, vėliau − šio sprendimo 109−129 punktuose − išimtį, susijusią su komercinių interesų apsauga; minėto sprendimo 136−145 punktuose − išimtį, susijusią su sprendimų priėmimo proceso apsauga, ir galiausiai to paties sprendimo 152−163 punktuose − išimtį, susijusią su teisinių nuomonių apsauga.

33      Manydamas, kad pirmasis ir antrasis ieškinio pagrindai yra glaudžiai susiję, Bendrasis Teismas šiuos pagrindus nagrinėjo kartu.

34      Priminęs nusistovėjusią teismų praktiką, susijusią su pareiga konkrečiai ir individualiai išnagrinėti prašymus leisti susipažinti su dokumentais, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad atitinkama institucija privalo išnagrinėti, pirma, ar dokumentas, su kuriuo prašoma leisti susipažinti, patenka į vienos iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių taikymo sritį, antra, ar šio dokumento atskleidimas sukelia konkrečią ir realią grėsmę saugomam interesui, ir, trečia, jei atsakymas būtų teigiamas, ar apsauga taikoma visam dokumentui.

35      Atlikdamas šią analizę trim etapais, Bendrasis Teismas nagrinėjo, pirma, ar ginčijamiems dokumentams taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugos išimtis.

36      Dėl dokumentų, pateiktų iki 2003 m. balandžio 14 d. vykstant neformaliai procedūrai, vadinamai „išankstiniu pranešimu“, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 67 punkte nurodė, kad jie turi būti laikomi kaip susiję su Komisijos atliekamu tyrimu vykdant jos koncentracijos kontrolę, kaip nurodyta 2005 m. vasario 14 d. Konkurencijos GD generalinio direktoriaus laiške, kuriame šie dokumentai identifikuojami kaip sudarantys šios bylos medžiagos dalį, ir ginčijamame sprendime, kuriame patikslinama, kad visi prašomi dokumentai buvo „nustatyti ar gauti vykstant [nagrinėjamai procedūrai]“. Skundžiamo sprendimo 67 punkte Bendrasis Teismas aiškiai konstatavo, kad „visi prašomi dokumentai iš tikrųjų yra susiję su tyrimo veikla“.

37      Skundžiamo sprendimo 70 punkte Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar minėta išimtis dar buvo taikoma ratione temporis.

38      Bendrasis Teismas pažymėjo, kad ginčijamų dokumentų prašė Odile Jacob, nors pasibaigus nagrinėjamam tyrimui buvo priimti du Komisijos sprendimai, šiuo atveju − sprendimas dėl suderinamumo ir sprendimas dėl pritarimo. Tačiau Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad šie sprendimai dar nebuvo galutiniai, turint omenyje du ieškinius, nagrinėjamus Bendrajame Teisme, kuriais siekiama juos panaikinti (bylos T‑279/04 ir T‑452/04).

39      Skundžiamo sprendimo 76 ir 77 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, jog pripažinus, kad prašomiems dokumentams vis dar taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis, nes baigiant nagrinėjamą tyrimą priimtas sprendimas dėl koncentracijos suderinamumo ir sprendimas dėl pritarimo koncentracijai nėra galutiniai, susipažinimas su šiais dokumentais būtų susietas su atsitiktiniu ateities ir galbūt net tolimos ateities įvykiu. Todėl Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijamiems dokumentams ginčijamo sprendimo priėmimo momentu nebuvo taikoma tyrimo tikslų apsaugos išimtis.

40      Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 78 ir 82 punktuose pridūrė, kad net darant prielaidą, jog minėtiems dokumentams galėjo būti taikoma tyrimo tikslų apsaugos išimtis, iš ginčijamo sprendimo pernelyg neaiškių ir bendrų motyvų, kurie „negrindžiami jokia tinkama šiuo atveju aplinkybe“, niekaip nematyti, kad Komisija atliko konkretų ir individualų prašomų dokumentų nagrinėjimą. Bendrojo Teismo nuomone, toks pats samprotavimas galėtų būti taikomas visiems dokumentams, pateiktiems vykstant bet kokiai koncentracijos kontrolės procedūrai, nes abstraktūs ir bendri motyvai negrindžiami atitinkamų dokumentų turiniu.

41      Dėl viso Komisijos ir Lagardère susirašinėjimo nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki pranešimo apie koncentraciją Bendrasis Teismas, atmetęs Komisijos argumentus, nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 3 dalį nuostatos, susijusios su visuomenės teise susipažinti su Komisijos dokumentais, taikomos visiems šios institucijos turimiems dokumentams ir kad iš šios nuostatos taikymo srities negalima pašalinti dokumentų, susijusių su koncentracijos tarp įmonių kontrole. Šiuo aspektu Bendrasis Teismas manė, kad Komisija, konkrečiai ir realiai išnagrinėjusi kiekvieną ginčijamą dokumentą, privalo įsitikinti, kad jiems akivaizdžiai taikoma išimtis, susijusi su tyrimo tikslų apsauga. Taigi Komisija negali išvengti šios pareigos atlikdama jų nagrinėjimą in abstracto.

42      Dėl Komisijos argumento, susijusio su Reglamento Nr. 139/2004 17 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią „taikant šį reglamentą gauta informacija naudojama tik atitinkamo prašymo, tyrimo arba nagrinėjimo tikslams“, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 89 punkte pažymėjo, kad šia nuostata, kurios redakcija sutampa su šioje byloje taikytina Reglamento Nr. 4064/89 nuostata, apibrėžiamas būdas, kaip Komisija gali panaudoti pateiktą informaciją, ir nereglamentuojama Reglamentu Nr. 1049/2001 užtikrinama susipažinimo su dokumentais galimybė.

43      Minėtame punkte Bendrasis Teismas patikslino, kad „ji neturėtų būti aiškinama kaip sudaranti kliūtis teisės susipažinti su dokumentais, kuri užtikrinama EB 255 straipsniu ir Reglamentu Nr. 1049/2001, įgyvendinimui. Be to, ji turi būti skaitoma atsižvelgiant į Reglamento Nr. 139/2004 17 straipsnio 2 dalį, kurioje išskiriamas tik informacijos, „dėl kurios jie turi laikytis įsipareigojimo saugoti profesinę paslaptį“, atskleidimas. Todėl pranešančiosios įmonės turėjo tikėtis, kad gauta informacija, kurios neapima profesinė paslaptis, bus atskleista“.

44      Skundžiamo sprendimo 90 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad „remiantis teismų praktika, jei visuomenė turi teisę susipažinti su dokumentais, kuriuose yra tam tikra informacija, ji negali būti laikoma informacija, kurios atžvilgiu yra įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį (2006 m. gegužės 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bank Austria Creditanstalt prieš Komisiją, T‑198/03, Rink. p. II‑1429, 74 punktas). Todėl profesinės paslapties pareiga nėra tokia, kad galėtų pateisinti bendrą ir abstraktų atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais, pateiktais pranešant apie koncentraciją. Žinoma, nei EB 287 straipsnis, nei reglamentai Nr. 4064/89 ir Nr. 139/2004 išsamiai nenurodo, kokią informaciją pagal savo pobūdį apima profesinė paslaptis. Tačiau iš šių reglamentų 17 straipsnio 2 dalies matyti, kad visą gautą informaciją nebūtinai apima profesinė paslaptis. Todėl vertinant, ar informacija yra konfidenciali, reikia nustatyti santykį tarp teisėtų interesų, kurie neleidžia jos atskleisti, ir bendrojo intereso, kuris reikalauja, kad Bendrijos institucijų veiksmai būtų atliekami kuo atviriau (šiuo klausimu žr. minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bank Austria Creditanstalt prieš Komisiją 71 punktą ir 2007 m. spalio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pergan Hilfsstoffe für industrielle Prozesse prieš Komisiją, T‑474/04, Rink. p. II‑4225, 63–66 punktus)“.

45      Skundžiamo sprendimo 91 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad „Komisija, atlikdama konkretų ir individualų prašomų dokumentų tyrimą, remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka, privalo užtikrinti koncentracijos srityje taikytinų nuostatų veiksmingumą visiškai laikantis Reglamento Nr. 1049/2001. Iš to daroma išvada, kad profesinės paslapties pareiga, išplaukianti iš EB 287 straipsnio ir reglamentų Nr. 4064/89 bei Nr. 139/2004, negali atleisti Komisijos nuo konkretaus kiekvieno nagrinėjamo dokumento tyrimo, kaip to reikalaujama Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalimi“.

46      Manydamas, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai atsisakė leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais, motyvuodama tuo, kad jų neapėmė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis, Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijamas sprendimas šiuo aspektu yra neteisėtas.

47      Tačiau Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 99 punkte pažymėjo, kad visiems ginčijamiems dokumentams, su kuriais Komisija neleido susipažinti remdamasi tyrimo tikslų apsaugos išimtimi, gali būti taikomos ir kitos Reglamente Nr. 1049/2001 numatytos išimtys dėl teisės susipažinti su dokumentais.

48      Todėl Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar šiuos dokumentus gali apimti kitos išimtys dėl teisės susipažinti su dokumentais, numatytos minėtame reglamente, kaip antai komercinių interesų, sprendimų priėmimo proceso ir teisinių nuomonių apsauga.

49      Dėl komercinių interesų apsaugos išimties Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 113−119 punktuose nurodė, kad nors ginčijamuose dokumentuose dėl jų tikslo gali būti informacijos, susijusios su suinteresuotų įmonių komercine strategija, negalima manyti, kad jiems ši išimtis taikoma savaime, nes visuomenė turi teisę susipažinti su institucijų dokumentais. Todėl Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija turi konkrečiai ir realiai išnagrinėti kiekvieno ginčijamo dokumento turinį ir patikrinti, ar jiems taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta išimtis, kad galėtų atsisakyti leisti su jais susipažinti.

50      Dėl konsultavimosi su trečiosiomis šalimis remiantis minėto reglamento 4 straipsnio 4 dalimi Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 125−127 punktuose pažymėjo, kad dėl nesikonsultavimo su trečiosiomis šalimis, kurios yra dokumentų autorės, Reglamentas Nr. 1049/2001 nepažeidžiamas, tik jei nagrinėjamam dokumentui aiškiai taikoma viena iš išimčių, nurodytų šiame reglamente. Tačiau Bendrasis Teismas nurodė, kad tokio atvejo nėra šioje byloje, kalbant apie išimtis, susijusias su tyrimo tikslų ir komercinių interesų apsauga.

51      Dėl išimties, susijusios su sprendimų priėmimo proceso apsauga, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 138−143 punktuose nurodė, kad 2002 m. vasario 10 d. Konkurencijos GD raštas Komisijos teisės tarnybai ir 2002 m. lapkričio 4 d. raštas, kuriuose pateikiamos vidiniam naudojimui skirtos nuomonės preliminariai svarstant ir konsultuojantis, aiškiai patenka į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos taikymo sritį. Manydamas, kad Komisijos nurodyti pateisinimai buvo bendri ir abstraktūs, Bendrasis Teismas nusprendė, kad nagrinėjama institucija neįrodė, jog dėl susipažinimo su prašomais dokumentais gali kilti konkreti ir reali grėsmė Komisijos sprendimų priėmimo proceso apsaugai ir kad dėl šių dokumentų atskleidimo būtų padaryta lemiama įtaka šiam sprendimų priėmimo procesui.

52      Galiausiai dėl išimties, susijusios su teisinių nuomonių apsauga, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 154 punkte nurodė, kad 2002 m. spalio 10 d. Komisijos teisės tarnybos nuomonei akivaizdžiai taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatyta išimtis.

53      Pagal skundžiamo sprendimo 159 ir 160 punktus dėl minėtos nuomonės atskleidimo atsiranda protingai, o ne vien hipotetiškai numatoma galimybė, kad bus pakenkta Komisijos teisės tarnybos darbui, ypač nagrinėjant bylą Bendrajame Teisme, ir kad ateityje ta pati tarnyba atsargiai ir apdairiai rašys tokias nuomones tam, kad nebūtų pakenkta Komisijos sprendimams tose srityse, kuriose ji veikia kaip administratorė.

54      Be to, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad dėl Komisijos teisės tarnybos nuomonės atskleidimo Komisija gali atsidurti sudėtingoje padėtyje, kuri gali labai paveikti minėtos tarnybos nuomonės laisvę ir jos galimybę Sąjungos teisme lygiomis sąlygomis su kitais įvairių teismo proceso šalių teisėtais atstovais veiksmingai ginti galutinę Komisijos poziciją ir savo vidaus sprendimų priėmimo procesą.

55      Todėl Bendrasis Teismas atmetė Odile Jacob argumentą, kad skundžiamo sprendimo 1 punkto g papunktyje nurodytos nuomonės atskleidimas nepakenktų teisinių nuomonių apsaugai.

56      Toliau skundžiamo sprendimo 167−176 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo trečiąjį ieškinio pagrindą, susijusį su teisės susipažinti bent su ginčijamų dokumentų dalimi pažeidimu.

57      Bendrojo Teismo teigimu, konkretaus ir individualaus nagrinėjimo pareiga numatyta ir Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalyje. Atitinkama institucija gali visiškai neatlikti konkretaus ir individualaus tyrimo tik po to, kai realiai išnagrinėja visas kitas numanomas galimybes ir sprendime detaliai paaiškina priežastis, dėl kurių šios įvairios galimybės taip pat reiškia nepagrįstai didelį darbo krūvį. Kadangi Komisija taip neveikė, Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijamas sprendimas dėl šios priežasties taip pat turėjo būti panaikintas.

58      Galiausiai dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su proporcingumo principo pažeidimu, Bendrasis teismas skundžiamo sprendimo 189−196 punktuose nagrinėjo, ar yra viršesnis viešasis interesas, kuris galėtų pateisinti nagrinėjamos Komisijos teisės tarnybos nuomonės atskleidimą remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio nuostatomis.

59      Išnagrinėjęs įvairius Odile Jacob argumentus, susijusius su jos interesų gynimu pateikiant teismui ieškinį dėl neiškreiptos konkurencijos Prancūzijos leidybos rinkoje išsaugojimo ir dėl taisyklių, susijusių su koncentracijos tarp įmonių kontrole, apėjimo, Bendrasis Teismas atmetė visus šiuos argumentus nurodęs, kad nėra jokio viršesnio viešojo intereso, pateisinančio nagrinėjamos teisinės nuomonės atskleidimą.

60      Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes Bendrasis Teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 197 punkto, panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakoma leisti visiškai ar iš dalies susipažinti su visais prašomais dokumentais, išskyrus šio sprendimo 1 punkto g papunktyje nurodytą teisinę nuomonę.

 Procesas Teisingumo Teisme

61      Pareiškimu, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. rugpjūčio 10 d., Komisija pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo siekiama, kad būtų sustabdytas skundžiamo sprendimo vykdymas, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl apeliacinio skundo.

62      Manydamas, kad Komisija nenustatė, kad yra sunki ir nepataisoma žala ir kad todėl prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinama skubos sąlyga, Teisingumo Teismo pirmininkas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi atmetė šį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

63      2011 m. vasario 2 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Danijos Karalystei ir Švedijos Karalystei buvo leista įstoti į bylą palaikyti Odile Jacob reikalavimus, o Čekijos Respublikai − palaikyti Komisijos reikalavimus.

64      2011 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Prancūzijos Respublikai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimus ir pateikti pastabas per žodinį procesą.

 Šalių reikalavimai

65      Apeliaciniu skundu Komisija Teisingumo Teismo prašo:

–        panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo iš dalies panaikintas ginčijamas sprendimas,

–        atmesti Odile Jacob ieškinį, pateiktą Bendrajam Teismui, ir galutinai nuspręsti dėl klausimų, kurie yra šio apeliacinio skundo dalykas, ir

–        priteisti iš Odile Jacob Komisijos pirmojoje instancijoje ir šiame apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

66      Odile Jacob savo atsiliepimu į apeliacinį skundą ir priešpriešiniu apeliaciniu skundu Teisingumo Teismo prašo:

–        atmesti Komisijos apeliacinį skundą tiek, kiek jis iš dalies nepriimtinas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas, ir

–        panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo buvo atmestas jos prašymas panaikinti ginčijamą sprendimą, nes juo atsisakyta leisti susipažinti su visa Komisijos teisės tarnybos nuomone, nurodyta minėto sprendimo 1 punkto g papunktyje.

67      Čekijos Respublika ir Prancūzijos Respublika palaiko Komisijos reikalavimus. Danijos Karalystė ir Švedijos Karalystė palaiko Odile Jacob reikalavimus.

68      Lagardère Teisingumo Teismo prašo:

–        panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo iš dalies panaikintas ginčijamas sprendimas,

–        atmesti Odile Jacob pateiktą priešpriešinį apeliacinį skundą ir ieškinį Bendrajam Teismui ir

–        priteisti iš Odile Jacob visas bylinėjimosi išlaidas abiejose instancijose.

 Dėl apeliacinio skundo

69      Apeliaciniame skunde Komisija nurodo du pagrindus, iš kurių pirmasis susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 aiškinimo klaida, nes aiškindamas šio reglamento 4 straipsnyje numatytas išimtis Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Reglamento Nr. 4064/89 nuostatas.

70      Antrasis apeliacinio skundo pagrindas, kurį sudaro penkios dalys, susijęs su klaidingu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 3 dalių aiškinimu. Pirmoji dalis susijusi su pareiga konkrečiai ir individualiai išnagrinėti kiekvieną prašyme leisti susipažinti nurodytą dokumentą. Antroji dalis − su klaidingu šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos, susijusios su išimtimi dėl tyrimo tikslų apsaugos, aiškinimu. Trečioji dalis susijusi su klaidingu minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos, susijusios su išimtimi dėl komercinių interesų apsaugos, aiškinimu. Ketvirtoji dalis susijusi su klaidingu to paties reglamento 4 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos, susijusios su išimtimi dėl sprendimų priėmimo proceso apsaugos, aiškinimu. Penktoji dalis grindžiama klaidingu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies, susijusios su teise susipažinti su dokumentais iš dalies, aiškinimu.

71      Apeliacinio skundo pradžioje Komisija, remdamasi ginčijamu sprendimu, primena ginčijamiems dokumentams taikomas išimtis, kuriomis pagrįstas prašymo leisti susipažinti atmetimas. Šios išimtys numatytos:

–        Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje, susijusioje su tyrimo tikslų apsauga, taikoma visiems ginčijamiems dokumentams,

–        šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje, susijusioje su komercinių interesų apsauga, taikoma dokumentams, nurodytiems skundžiamo sprendimo 1 punkto d, e, ir h papunkčiuose ir 2 punkto b, c (iš dalies), d, f, g ir i papunkčiuose,

–        minėto reglamento 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, susijusioje su institucijos sprendimų priėmimo proceso apsauga, taikoma dviem iš trijų Komisijos vidaus dokumentų, nurodytų skundžiamo sprendimo 1 punkto g papunktyje,

–        to paties reglamento 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje, susijusioje su teisinių nuomonių apsauga, taikoma Komisijos teisės tarnybos nuomonei, nurodytai skundžiamo sprendimo 1 punkto g papunktyje.

 Šalių argumentai

 Dėl klaidingo Reglamento Nr. 1049/2001 aiškinimo, nes nebuvo atsižvelgta į Reglamento Nr. 4064/89 nuostatas

72      Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas nenuosekliai išaiškino ir taikė Reglamentą Nr. 1049/2001, o tai prieštarauja nuostatomis, susijusiomis su koncentracijos tarp įmonių kontrolės procedūra, ir Sąjungos teisės aktų leidėjų valiai. Šiame reglamente įtvirtinta bendra taisyklė, kuri taikoma visiems institucijų turimiems dokumentams. Todėl teisės susipažinti su institucijų dokumentais išimtys buvo suformuluotos plačiai, siekiant apsaugoti viešuosius ar privačius interesus ir jas taikyti įvairiausioms situacijoms, kurios gali atsirasti praktikoje. Todėl šias išimtis reikia aiškinti taip, kad jomis siekiama apsaugoti teisėtus viešuosius ar privačius interesus visose institucijų veiklos srityse, ypač kai šių interesų apsauga aiškiai numatyta pagal kitas Sąjungos teisės nuostatas, kaip antai Reglamente Nr. 4064/89.

73      Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę aiškinti Reglamentą Nr. 1049/2001 kartu su kitais taikytinais teisės aktais 2010 m. birželio 29 d. sprendimuose Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau (C‑139/07 P, Rink. p. I‑5885) ir Komisija prieš Bavarian Lager (C‑28/08 P, Rink. p. I‑6055). Tačiau dėl skundžiamo sprendimo atsirado šių normų taikymo prieštaravimų.

74      Taip Bendrasis Teismas pažeidė Reglamente Nr. 4064/89 įtvirtintą pusiausvyrą. Įmonių pareiga pateikti paaiškinimus bei informaciją ir išplėsti Komisijos tyrimo įgaliojimai kompensuojami minėto reglamento ir Reglamento Nr. 802/2004, kuris yra minėto reglamento taikymo reglamentas, nuostatomis numatyta padidinta apsauga. Apsaugos garantijų tikslas – užtikrinti, viena vertus, gerą koncentracijos tarp įmonių kontrolės sistemos veikimą paisant viešųjų interesų ir, kita vertus, užtikrinti susijusių įmonių teisėtų interesų apsaugą, kad Komisijai jų perduota informacija būtų naudojama tik dėl tyrimo tikslų, kad nebūtų atskleista konfidenciali informacija, o įmonės būtų apsaugotos nuo viešosios valdžios institucijos kišimosi į privačią veiklą.

75      Komisijos teigimu, pareigos saugoti profesinę paslaptį, įtvirtintos SESV 339 straipsnyje ir pakartotos Reglamento Nr. 4064/89 17 straipsnyje, tikslas – nekelti grėsmės įmonės komercinėms paslaptims ir kitiems komerciniams interesams, taip pat užtikrinti jų teisę į gynybą. Šis aiškinimas pagrįstas 1992 m. liepos 16 d. Sprendimu Asociación Española de Banca Privada ir kt. (C‑67/91, Rink. p. I-4785), 2002 m. spalio 15 d. Sprendimu Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją (C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P, Rink. p. I‑8375) ir 2008 m. vasario 14 d. Sprendimu Varec (C‑450/06, Rink. p. I‑581).

76      Komisija pažymi, kad informacija, kurią jai pateikė koncentracijoje dalyvaujančios įmonės, laikytina susijusi su jų privačia veikla, todėl jai taikomas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. Teisė susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su koncentracija tarp įmonių, suteikiama tik šalims, kurios tiesiogiai suinteresuotos procedūra, išskyrus dokumentus, kuriems taikoma verslo paslaptis, ir prireikus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, įrodžiusiems pakankamą suinteresuotumą remiantis Reglamento Nr. 4064/89 18 straipsnio 3 dalimi. Norint neleisti susipažinti su bylos medžiaga bet kokiam kitam prašymą pateikusiam asmeniui, neįrodžiusiam tokio intereso, pakanka vien šio pagrindo ir nereikia kitokios formos pateisinimo.

77      Todėl skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas sąmoningai neatsižvelgė į reglamentuose Nr. 4064/89 ir Nr. 802/2004 nustatytą tvarką.

78      Suteikdamas Reglamentui Nr. 1049/2001 pirmenybę bet kokios kitos teisės normos, ne tik Reglamento Nr. 4064/89, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos atžvilgiu, Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisę.

79      Lagardère mano, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai skundžiamo sprendimo 33−38 punktuose atmetė išimtinį taisyklių, susijusių su teise susipažinti su bylos medžiaga, numatyta koncentracijos kontrolės srityje, taikymą.

80      Palaikydama apeliacinį skundą Čekijos Respublika pažymi, kad susipažinimo su institucijų dokumentais principas nėra absoliutus ir kad jam taikomos tam tikros ribos, kaip antai proceso šalių profesinės ar verslo paslapties gerbimas. Todėl būtina, kad galimybė susipažinti su dokumentais, kuriuose yra informacijos, būtų suteikta tik tiems pareiškėjams, kuriems tai turi „tam tikros įtakos“ ir kurie įrodė pakankamą suinteresuotumą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 4064/89. Čekijos Respublika tvirtina, kad koncentracijų tarp įmonių srityje leidus susipažinti su dokumentais kur kas pagerėtų įmonės proceso šalies konkurentų padėtis rinkoje.

81      Odile Jacob pažymi, kad argumentas, susijęs su Reglamento Nr. 4064/89 nuostatų taikymu, pirmą kartą buvo nurodytas apeliaciniame procese, todėl turi būti traktuojamas kaip nepriimtinas. Ši bendrovė pažymi, kad Komisijos elgesys šioje instancijoje yra paradoksalus, nes ši institucija visiškai ignoravo šio reglamento taikymą, kai atrankos būdu nusprendė pateikti tam tikrus dokumentus Bendrajam Teismui arba nagrinėjant prašymus leisti susipažinti su nagrinėjamais dokumentais.

82      Papildomai Odile Jacob pažymi, kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas bet kuriuo atveju yra akivaizdžiai nepagrįstas. Grįsdama savo argumentus Komisija klaidingai taikė Sąjungos teisės sistemos vienovės principą. Reglamento Nr. 1049/2001 parengiamieji darbai prieštarauja Komisijos vertinimui dėl jo ir specialių reglamentų galimybės susipažinti su dokumentais srityje vienodo traktavimo. Į šiame reglamente įtvirtintus principus gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, jei specialiose normose numatyta platesnė susipažinimo su dokumentais galimybė, bet ne priešingai. Konkurencijos teisė nėra nukrypti leidžiančios nuostatos, kuriomis siekiama riboti Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatas. Reglamentai dėl koncentracijų tarp įmonių ir reglamentai, susiję su teise susipažinti su dokumentais, nėra prieštaraujantys ir Bendrasis Teismas teisingai nusprendė dėl jų pusiausvyros.

83      Odile Jacob teigimu, leidžiant susipažinti su dokumentais atliekant tyrimus, susijusius su koncentracija tarp įmonių, reikia išskirti santykius tarp Komisijos ir įmonių, dėl kurių atliekamas tyrimas, ir santykius tarp Komisijos bei trečiųjų asmenų. Pirmuoju atveju Reglamentu Nr. 4064/89 įmonėms, dėl kurių atliekami šie tyrimai, užtikrinama teisių į gynybą apsauga. Antruoju atveju Komisijai Reglamentu Nr. 1049/2001 numatyta skaidrumo pareiga. Šių dviejų pareigų tikslas tas pats − užtikrinti Komisijos veiklos teisėtumo ribas. Nėra analogijos, kaip bandė įrodyti Komisija, tarp šio atvejo ir bylos, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Komisija prieš Bavarian Lager.

84      Palaikydama Odile Jacob Švedijos Karalystė pažymi, kad tai, jog specialiame teisės akte numatytos kitokios galimybės susipažinti su dokumentais taisyklės, nereiškia, kad šioms taisyklėms automatiškai suteikiama pirmenybė Reglamente Nr. 1049/2001 įtvirtintų taisyklių atžvilgiu. Atsižvelgiant į visas taisykles paslapčių srityje, tokiu aiškinimu būtų gerokai sumažinta šio reglamento svarba ir būtų prieštaraujama kaip įmanoma didesnio institucijų veiklos skaidrumo principui, įtvirtintam ESS 1 straipsnyje, SESV 15 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnyje, ir šis reglamentas netektų prasmės ir poveikio.

85      Švedijos Karalystė pažymi, kad minėtuose sprendimuose Asociación Española de Banca Privada ir kt. ir Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją tiksliai nurodoma, kad informacijos, surinktos vykstant koncentracijos tarp įmonių kontrolės procedūrai, naudojimo ribojimo ir pareigos saugoti profesinę paslaptį tikslas yra saugoti įmonių teisę į gynybą. Šis apribojimas neleidžia Komisijai pasinaudoti įmonių per tokią procedūrą pateikta informacija bet kokiomis kitomis aplinkybėmis. Tačiau, kaip pažymi Bendrasis Teismas, šio apribojimo vienintelis tikslas – riboti Komisijos teisę naudotis nurodytais duomenimis ir nesusijęs su visuomenės teise susipažinti su dokumentais. Aiškinant Reglamente Nr. 1049/2001 numatytas išimtis nereikia atsižvelgti į Reglamento Nr. 4064/89 17 straipsnio 1 dalį.

86      Be to, Švedijos Karalystės teigimu, Reglamento Nr. 1064/89 17 straipsnio 2 dalies, susijusios su pareiga saugoti profesinę paslaptį, ir šio reglamento 18 straipsnio 3 dalies, kuria saugoma šalių teisė į gynybą, taip pat negalima aiškinti kaip leidžiančių Reglamente Nr. 1049/2001 numatytas išimtis aiškinti plačiau, nei tai numatyta šio reglamento 4 straipsnyje.

 Dėl klaidingo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 3 dalių išaiškinimo

–       Dėl antrojo apeliacinio skundo pagrindo pirmos dalies, susijusios su pareiga individualiai ir konkrečiai išnagrinėti kiekvieną susijusį dokumentą

87      Antrojo apeliacinio skundo pagrindo pirmoje dalyje Komisija ginčija skundžiamame sprendime nustatytą pareigą konkrečiai ir individualiai išnagrinėti ginčijamus dokumentus.

88      Palaikoma Lagardère, ji mano, kad minėtas Sprendimas Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau, kuris taikomas valstybės pagalbos srityje, gali būti taikomas ir įmonių koncentracijų kontrolės procedūrai, nes šiuo sprendimu įtvirtinta bendra prezumpcija, kad bylos medžiagos dokumentų atskleidimas visuomenei iš principo keltų grėsmę tyrimo tikslų apsaugai.

89      Ji pažymi, kad reikia pripažinti, jog bendra prezumpcija, kad prieiga prie dokumentų, su kuriais negali susipažinti atitinkami su procesu nesusiję tretieji asmenys, iš principo kelia grėsmę tyrimo tikslų apsaugai. Tokie dokumentai yra prieinami tik tuo atveju, jeigu jų neapima minėta prezumpcija arba jei yra viršesnis viešasis interesas, pateisinantis jų atskleidimą remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalimi.

90      Remdamasi Bendrojo Teismo argumentais Odile Jacob mano, kad antrojo pagrindo pirma dalis yra nepagrįsta. Individualus ir konkretus kiekvieno dokumento nagrinėjimas yra principinis sprendimas, kuris turi būti taikomas visoms išimtims, numatytoms Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje, net ir koncentracijų tarp įmonių kontrolės srityje. Tai, kad Komisija turi ypač konfidencialios informacijos, jos niekaip neatleidžia nuo pareigos atlikti tokį individualų ir konkretų nagrinėjimą, ir to tikslas yra tik nustatyti, kuriuose iš šių dokumentų nėra tokios informacijos, ir prireikus gali būti leista su visais jais ar jų dalimi susipažinti.

91      Odile Jacob mano, kad nuoroda į minėtą Sprendimą Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau nėra reikšminga byloje, susijusioje su koncentracija tarp įmonių, nes valstybės pagalbos srityje, kaip yra šioje byloje, suinteresuotieji asmenys neturi jokios teisės susipažinti su Komisijos administracinės bylos dokumentais, o taip nėra koncentracijos tarp įmonių kontrolės srityje, nes Reglamento Nr. 4064/89 17 ir 18 straipsniuose numatyta tokio susipažinimo galimybė. Be to, byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau, aptariamą pagalbos dalį Komisija jau buvo pradėjusi nagrinėti, todėl išimtimi, susijusia su tyrimo tikslų apsauga, dar buvo galima remtis.

–       Dėl antrojo apeliacinio skundo pagrindo antros dalies, susijusios su klaidingu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos, kurioje numatyta tyrimo tikslų apsaugos išimtis, aiškinimu

92      Komisija tvirtina, kad tyrimas, su kuriuo susiję ginčijami dokumentai, negalėjo būti laikomas užbaigtu, nes užginčytas sprendimas dėl koncentracijos suderinamumo ir dėl pritarimo jai, o šių sprendimų panaikinimo atveju Komisija privalėtų atnaujinti savo tyrimą. Todėl Bendrojo Teismo išvada skundžiamo sprendimo 77 punkte, kad ginčijami dokumentai ginčijamo sprendimo priėmimo momentu nepriskirtini tyrimo tikslų apsaugos išimties taikymo sričiai, prieštarauja teisei.

93      Iš minėto Sprendimo Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau matyti, kad minėta išimtis gali ir toliau būti taikoma ir pateisinti visišką atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais ir nėra būtina atlikti konkretų nagrinėjimą priėmus Komisijos sprendimą, kuriuo užbaigiamas šis tyrimas. Iš tiesų minėtame sprendime neišskiriamas vykstančių ir jau užbaigtų tyrimų procedūros eigos etapas.

94      Komisija mano, kad skundžiamu sprendimu, kuriame pateiktas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos aiškinimas, pažeidžiamas šios nuostatos tikslas ir tai lemia paradoksą koncentracijų tarp įmonių kontrolės srityje. Nors pagal konkurencijos taisykles galimybė trečiajam asmeniui, kuris neįrodė esąs „pakankamai suinteresuotas“ procedūra, susipažinti su dokumentais nesuteikiama nenagrinėjant dokumentų, tokia galimybė visuomenės nariui gali būti nesuteikta tik konkrečiai ir išsamiai išnagrinėjus visų atitinkamų dokumentų turinį bei nurodžius konkrečius motyvus, o tai visiškai iškreiptų šios srities procedūros struktūrą.

95      Odile Jacob pažymi, kad argumentais, nurodytais antrojo apeliacinio skundo pagrindo antroje dalyje, iš esmės pakartojami Komisijos pirmojoje instancijoje ir antrojo apeliacinio skundo pagrindo pirmoje dalyje nurodyti argumentai.

96      Odile Jacob tvirtina, kad reglamentai Nr. 4064/89 ir Nr. 1049/2001 neprieštarauja vienas kitam, kalbant apie trečiųjų asmenų teisę susipažinti su bylos medžiaga. Šiuose dviejuose reglamentuose numatyta, kad „tretieji asmenys“, kad ir kokie jie būtų, negali naudotis absoliučia teise susipažinti su dokumentais ir jiems negali būti visiškai neleista su jais susipažinti.

–       Dėl antrojo apeliacinio skundo pagrindo trečios dalies, susijusios su klaidingu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos, kurioje numatyta išimtis dėl komercinių interesų apsaugos, aiškinimu

97      Komisija ginčija Bendrojo Teismo pateiktą Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos, susijusios su komercinių interesų apsauga, aiškinimą. Ji tvirtina, kad įmonių koncentracija neatsiejama nuo daug itin konfidencialios informacijos, kuriai taikoma SESV 339 straipsnyje ir Reglamento Nr. 4064/89 17 straipsnyje numatyta profesinės paslapties saugojimo pareiga, perdavimo. Todėl šiuo atveju, siekiant užtikrinti ginčijamų dokumentų konfidencialumą ir leisti jais naudotis tik tiems, kurie numatyti Reglamento Nr. 1049/2001 16 straipsnyje, būtina turėti galimybę atsisakyti leisti su jais susipažinti be būtinybės konkrečiai ir išsamiai juos išnagrinėti. Nėra būtina ir konsultuotis su trečiaisiais asmenimis, nes iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalies aiškiai matyti, kad ginčijami dokumentai negali būti atskleisti visuomenei. Be to, minėtus dokumentus pateikusi šalis, t. y. Lagardère, prieštarauja dėl jų atskleidimo, o tai įrodo jos dalyvavimas šioje instancijoje.

98      Odile Jacob mano, kad Reglamente Nr. 4064/89 numatytomis leidimo susipažinti su dokumentais taisyklėmis Komisija, gavusi prašymą leisti susipažinti su dokumentais remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001, niekaip neatleidžiama nuo pareigos konkrečiai ir individualiai išnagrinėti kiekvieną dokumentą, įskaitant ir konfidencialų, kad būtų apsaugoti esami interesai ir užtikrinta adekvati tiek nagrinėjamų įmonių komercinių interesų, tiek teisės susipažinti bent su dalimi dokumentų apsauga, ir atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais galima tik pateikus konkrečius ir individualius motyvus. Be to, konfidencialumo, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 4064/89, ir komercinių interesų sąvokos turi ekvivalentišką reikšmę. Bet kuriuo atveju galimo konflikto tarp reglamentų Nr. 4064/89 ir Nr. 1049/2001 atveju negalima tvirtinti, kad pirmenybė turi būti teikiama pirmajam, nes antruoju reikalaujama, kad jo nuostatas atitiktų bet kokia kita nuostata leidimo susipažinti su institucijų dokumentais srityje.

–       Dėl antrojo apeliacinio skundo pagrindo ketvirtos dalies, susijusios su klaidingu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos, kurioje numatyta išimtis dėl institucijos sprendimų priėmimo proceso apsaugos, aiškinimu

99      Komisijos teigimu, Bendrasis Teismas klaidingai aiškino Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, kurioje numatyta išimtis, susijusi su institucijos sprendimų priėmimo proceso apsauga. Komisija pažymi, kad, kaip ir dėl kitų išimčių, galioja įmonių koncentracijų srities vidaus dokumentų neatskleidimo prezumpcija, skirta išvengti pavojaus rimtai pakenkti Komisijos sprendimų priėmimo procesui.

100    Odile Jacob atmeta šią dokumentų koncentracijų tarp įmonių srityje „neprieinamumo prezumpcijos“ sąvoką. Komisija privalėjo pateikti konkrečius pateisinimo pagrindus, bet ne bendro pobūdžio argumentus. Parengiamuosiuose darbuose, kuriais remiantis priimtas Reglamentas Nr. 1049/2001, buvo atmestas visų institucijų vidaus raštų neatskleidžiamumo principas. Todėl neturėtų būti pripažinta, kad galimybė susipažinti su visais vidaus raštais nesuteikiama remiantis vieninteliu motyvu, kad toks raštas yra nuomonė, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą.

–       Dėl antrojo apeliacinio skundo pagrindo penktos dalies, susijusios su klaidingu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies dėl teisės susipažinti su dokumentų dalimi, aiškinimu

101    Komisija mano, kad leisti susipažinti su dokumentais gali būti pagrįstai atsisakyta remiantis bendromis prezumpcijomis, todėl tai nėra teisės susipažinti su šiais dokumentais pažeidimas remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalimi.

102    Odile Jacob mano, kad taikydama bendrą neprieinamumo prezumpciją Komisija negalėjo išvengti savo pareigos pateikti ginčijamus dokumentus ir ypač privalėjo išnagrinėti susipažinimo su jų dalimi galimybę, kaip tai numatyta šio reglamento 4 straipsnio 6 dalyje.

 Teisingumo Teismo vertinimas

103    Kadangi pirmasis ir antrasis apeliacinio skundo pagrindai didele dalimi sutampa, juos reikia nagrinėti kartu.

104    Visų pirma reikia atsakyti į Odile Jacob, kuri mano, kad Reglamento Nr. 4064/89 ir Reglamento Nr. 1049/2001 sąsajos klausimas yra nepriimtinas apeliacinio skundo etape, argumentą.

105    Šis argumentas nepagrįstas. Akivaizdu, kad savo atsiliepime į ieškinį Bendrajam Teismui Komisija nurodė išimtį, susijusią su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta tyrimo tikslų apsauga, kaip atsisakymo atskleisti ginčijamus dokumentus pateisinimą. Nepaisant to, kad šiame atsiliepime į ieškinį Komisija aiškiai nenurodė Reglamento Nr. 4064/89, nekyla abejonių, kad jos nurodytas tyrimas susijęs su šio reglamento taikymo sričiai priskirtina koncentracijų tarp įmonių administracine procedūra. Tai matyti iš pirmojo 2005 m. sausio 27 d. Odile Jacob rašto, kuriuo Komisijos prašoma leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su administracine procedūra, po kurios buvo priimtas sprendimas dėl suderinamumo. Pirmasis dokumentas, kurį Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 1 punkto a papunktyje kaip prašomą dokumentą, yra 2003 m. birželio 5 d. Komisijos sprendimas pradėti išsamų tyrimą remiantis Reglamento Nr. 4064/89 6 straipsnio 1 dalies c punktu. Be to, savo triplike Bendrajam Teismui Komisija aiškiai nurodo šį reglamentą.

106    Todėl reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 4064/89 ir Reglamento Nr. 1049/2001 sąsajos klausimas nekeičia ginčo dalyko ir jį Teisingumo Teismas privalo išnagrinėti.

107    Savo dviem pagrindais Komisija iš esmės tvirtina, kad Bendrojo Teismo argumentai yra klaidingi dėl to, kad siekiant išaiškinti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose esančias teisės susipažinti su dokumentais išimtis, susijusias atitinkamai su komercinių interesų ir tyrimo tikslų apsauga, nebuvo atsižvelgta į taikytinas Reglamento Nr. 4064/89 nuostatas, susijusias su susipažinimu su koncentracijų tarp įmonių kontrolės procedūros dokumentais.

108    Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su santykiu tarp Reglamento Nr. 1049/2001 ir tam tikrų specialių Sąjungos teisės nuostatų, ypač suformuluotą minėtame Sprendime Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau, minėtame Sprendime Komisija prieš Bavarian Lager ir 2010 m. rugsėjo 21 d. Sprendime Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją (C‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P, Rink. p. I‑8533), panašu, kad šis kaltinimas yra pagrįstas.

109    Iš tiesų šis atvejis susijęs su santykiu tarp Reglamento Nr. 1049/2001 ir kitų nuostatų, t. y. Reglamento Nr. 4064/89, kuriuo reglamentuojama specifinė Sąjungos teisės sritis. Šių dviejų reglamentų tikslai skirtingi. Pirmuoju siekiama užtikrinti kuo didesnį viešųjų valdžios institucijų sprendimų priėmimo procedūros ir informacijos, kuria grindžiami jų sprendimai, skaidrumą. Taigi jis skirtas tam, kad kuo labiau būtų palengvintas teisės susipažinti su dokumentais įgyvendinimas ir skatinama gera administracinė praktika. Antruoju siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi profesinės paslapties koncentracijų tarp Bendrijos lygio įmonių kontrolės procedūrose.

110    Šiuo atveju šiuose dviejuose reglamentuose nėra nuostatos, kurioje būtų numatyta vieno iš jų pirmenybė kito atžvilgiu. Todėl reikia užtikrinti tokį šių reglamentų taikymą, kuris būtų suderinamas su kitu, ir tai sudarytų sąlygas nuosekliam taikymui.

111    Remiantis Teisingumo Teismo praktika, net jei Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiama užtikrinti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų dokumentais, atsižvelgiant į šio reglamento 4 straipsnyje numatytas išimtis, šiai teisei taikomi tam tikri viešaisiais ar privačiaisiais interesais grindžiami apribojimai (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 51 punktą).

112    Šiuo atveju Komisija atsisakė pateikti Odile Jacob ginčijamus dokumentus nurodžiusi, pirma, dėl visų dokumentų išimtį, numatytą Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje, ir, antra, dėl kai kurių dokumentų − išimtis, susijusias atitinkamai su komercinių interesų, institucijos sprendimų priėmimo proceso ir teisinių nuomonių apsauga, numatytas atitinkamai šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje, 3 dalies antroje pastraipoje ir 2 dalies antroje įtraukoje.

113    Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad Sąjungos institucija, vertindama turimą prašymą leisti susipažinti su dokumentais, gali atsižvelgti į kelis atsisakymo motyvus, nurodytus Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje.

114    Todėl Komisija šiuo atveju galėjo teisėtai remtis keliais kumuliaciniais motyvais, siekdama neleisti susipažinti su ginčijamais dokumentais. Atsisakymas leisti susipažinti su visais dokumentais iš principo grindžiamas išimtimi, susijusia su tyrimo tikslų apsauga, paskui − papildomai ir specifiškai − kitomis išimtimis, nurodytomis šio sprendimo 112 punkte.

115    Visų pirma, kalbant apie dokumentus, kuriais pasikeitė Komisija ir pranešančiosios ar trečiosios šalys, akivaizdu, kad nagrinėjami dokumentai iš tikrųjų priskirtini tyrimo veiklai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką. Be to, atsižvelgiant į koncentracijos tarp įmonių kontrolės procedūros tikslą, kuris yra patikrinti, ar dėl koncentracijos pranešančios šalys įgyja galių rinkoje, kurios galėtų stipriai paveikti konkurenciją, ar ne, Komisija, vykdydama tokią procedūrą, surenka opią komercinę informaciją, susijusią su susijusių įmonių komercine strategija, jų pardavimo sandorių apimtimi, rinkos dalimis ar jų komerciniais santykiais, todėl dėl susipažinimo su tokios kontrolės procedūros dokumentais gali kilti pavojus minėtų įmonių komercinių interesų apsaugai. Taigi išimtys dėl komercinių interesų ir tyrimo tikslų apsaugos šiuo atveju glaudžiai susijusios.

116    Be abejo, atsisakymui leisti susipažinti su prašomu atskleisti dokumentu pagrįsti iš principo nepakanka to, kad dokumentas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje minima veikla ar interesu. Atitinkama institucija privalo pateikti ir paaiškinimus, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu galėtų konkrečiai ir realiai pažeisti šiame straipsnyje įtvirtinta išimtimi saugomą interesą. Tačiau šiai institucijai iš principo leidžiama remtis kai kurių kategorijų dokumentams taikomomis bendrosiomis prezumpcijomis, nes panašūs bendro pobūdžio pagrindai gali būti taikomi prašymams leisti susipažinti su tokio paties pobūdžio dokumentais (žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 53 ir 54 punktus ir jame nurodytą teismo praktiką).

117    Kalbant apie valstybės pagalbos kontrolės procedūras, pažymėtina, jog Teisingumo Teismas nusprendė, kad tokios bendros prezumpcijos gali kilti iš 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties [88] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), kuris būtent reglamentuoja valstybės pagalbos sritį ir kuriame yra nuostatų dėl prieigos prie informacijos ir dokumentų, gautų vykstant tyrimo ir pagalbos kontrolės procedūrai (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 55–57 punktus).

118    Tokios bendros prezumpcijos koncentracijų tarp įmonių kontrolės procedūros srityje taikomos dėl to, kad šią procedūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytos ir griežtos taisyklės dėl informacijos, gautos ar nustatytos per tokią procedūrą, apdorojimo.

119    Iš tiesų Reglamento Nr. 4064/89 17 straipsniu ir 18 straipsnio 3 dalimi bei Reglamento Nr. 447/98 17 straipsniu griežtai reglamentuojamas informacijos naudojimas vykstant koncentracijų tarp įmonių kontrolės procedūrai, numatant galimybę susipažinti su bylos medžiaga tik „tiesiogiai suinteresuotoms šalims“ ir „kitoms suinteresuotoms šalims“, tačiau saugant susijusių įmonių teisėtą interesą, kad jų verslo paslaptys nebūtų atskleistos, ir reikalaujant, kad surinkta informacija būtų naudojama tik dėl atitinkamos užklausos, tyrimo ar nagrinėjimo tikslų ir kad informacija, kuri pagal savo pobūdį yra profesinė paslaptis, nebūtų atskleista. Šios nuostatos buvo iš esmės pakartotos Reglamento Nr. 139/2004 17 straipsnyje ir 18 straipsnio 3 dalyje bei Reglamento Nr. 802/2004 17 straipsnyje.

120    Žinoma, nors teisė susipažinti su administracine byla vykstant koncentracijų tarp įmonių kontrolės procedūrai ir teisė pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 susipažinti su dokumentais teisiškai skiriasi, jos abi lemia funkciniu požiūriu panašias situacijas. Nesvarbu, kokiu teisiniu pagrindu remtasi suteikiant leidimą, susipažinimas su byla suteikia suinteresuotiesiems asmenims galimybę gauti visas Komisijai pateiktas pastabas ir dokumentus (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 59 punktą).

121    Esant šioms sąlygoms, bendra prieiga remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001 prie per tokią procedūrą tarp Komisijos ir pranešančiųjų ar trečiųjų šalių pasikeistų dokumentų lemtų, kaip pažymėjo Komisija, grėsmę pusiausvyrai, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo užtikrinti reglamente dėl koncentracijų tarp, viena vertus, susijusių įmonių pareigos pateikti Komisijai opią komercinę informaciją tam, kad ji galėtų įvertinti planuojamos koncentracijos suderinamumą su bendrąja rinka, ir, kita vertus, sustiprintos taip Komisijai pateiktos informacijos, susijusios su profesine ir verslo paslaptimi, apsaugos garantijos.

122    Jei asmenys, kiti nei tie, kuriems teisė susipažinti su bylos medžiaga numatyta teisės aktais dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės procedūros, arba asmenys, kurie gali būti traktuojami kaip suinteresuotieji asmenys, bet kurie nepasinaudojo teise susipažinti su informacija arba kuriems nebuvo leista susipažinti, pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 galėtų įgyti tokią teisę susipažinti su dokumentais, susijusiais su tokia procedūra, šiame reglamente įtvirtintai tvarkai kiltų pavojus.

123    Taigi dėl išimčių, numatytų Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose, aiškinimo tikslų Bendrasis Teismas privalėjo pripažinti bendrąją prezumpciją, pagal kurią dokumentų, kuriais pasikeitė Komisija ir įmonės vykstant koncentracijos tarp įmonių kontrolės procedūrai, atskleidimas iš principo keltų grėsmę tiek tyrimo tikslų, tiek su tokia procedūra susijusių įmonių komercinių interesų apsaugai (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 61 punktą).

124    Atsižvelgiant į saugomų interesų vykstant koncentracijos kontrolei pobūdį, reikia manyti, kad ankstesniame punkte padaryta išvada taikoma atskirai nuo klausimo, ar prašymas leisti susipažinti susijęs su jau užbaigta, ar su vykstančia kontrolės procedūra. Iš tiesų paskelbiant opią informaciją, susijusią su tam tikrų įmonių ekonomine veikla, gali kilti pavojus jų komerciniams interesams, nepaisant vykstančios kontrolės procedūros. Be to, tokio paskelbimo užbaigus kontrolės procedūrą perspektyva gali pakenkti įmonių galimybei bendradarbiauti vykstant tokiai procedūrai.

125    Be to, reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 7 dalį išimtys dėl komercinių interesų ar opių dokumentų gali būti taikomos 30 metų arba prireikus net pasibaigus šiam laikotarpiui.

126    Ši bendroji prezumpcija nepanaikina suinteresuotųjų asmenų teisės įrodyti, kad prašomam atskleisti konkrečiam dokumentui ši prezumpcija netaikoma arba kad egzistuoja dokumento atskleidimą pateisinantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytas viršesnis viešasis interesas (minėto Sprendimo Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau 62 punktas).

127    Antra, kalbant apie Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatytą išimtį, reikia pažymėti, kad šia išimtimi Komisija rėmėsi siekdama neleisti susipažinti su skundžiamo sprendimo 1 punkto g papunktyje nurodytu Konkurencijos GD raštu Komisijos teisės tarnybai, kuriuo klausiama nuomonės dėl Reglamento Nr. 4064/89 3 straipsnio 5 dalies a punkto taikymo, ir su raštu, adresuotu už konkurenciją atsakingam Komisijos nariui, kuriame apibendrinama bylos situacija.

128    Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad, kaip ir esant situacijai byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau (ypač žr. šio sprendimo 14 ir 22 punktus), Bendrajame Teisme šioje byloje vyko procesas, kai buvo suformuluotas prašymas leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais. Iš tiesų akivaizdu, kad šių dokumentų Odile Jacob prašė siekdama juos panaudoti savo ieškiniui byloje T‑279/04, kuri buvo nagrinėjama Bendrajame Teisme prašymo leisti susipažinti su dokumentais pateikimo momentu.

129    Tokia situacija skiriasi nuo situacijos, nagrinėtos 2011 m. liepos 21 d. Sprendime Švedija prieš MyTravel ir Komisiją (C‑506/08 P, Rink. p. I‑6237), kai prašymo leisti susipažinti su vidaus dokumentais, surinktais vykstant administracinei įmonių koncentracijos kontrolės procedūrai, momentu Komisijos sprendimas, susijęs su nagrinėjama koncentracija, buvo panaikintas Bendrojo Teismo įsiteisėjusiu sprendimu, nes dėl jo nepateiktas apeliacinis skundas, ir kai Komisija po šio panaikinamojo sprendimo neatnaujino savo veiklos tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas dėl minėtos koncentracijos. Ji skiriasi ir nuo situacijos byloje, kurioje tą pačią dieną priimtas Sprendimas Komisija prieš Agrofert Holding, kai prašymas leisti susipažinti su vidaus dokumentais buvo pateiktas, nors Komisijos sprendimas, kuriuo buvo nutraukta koncentracijos kontrolės procedūra, su kuria susiję minėti dokumentai, tapo galutinis, teismui nepateikus ieškinio dėl šio sprendimo.

130    Tokioje situacijoje, kokia yra šiuo atveju, kai atitinkama institucija pasibaigus teismo procesui gali būti priversta atnaujinti savo tyrimą, kad būtų priimtas galimas naujas sprendimas, susijęs su nagrinėjama koncentracija, reikia pripažinti bendrąją prezumpciją, kad pareiga minėtai institucijai vykstant šiam procesui atskleisti vidaus raštus, kaip antai numatytus šio sprendimo 127 punkte, keltų rimtą grėsmę šios institucijos sprendimų priėmimo procesui.

131    Toks vertinimas kartu su Bendrojo Teismo skundžiamo sprendimo 160 punkte nurodytais tinkamais argumentais taikytinas ir skundžiamo sprendimo 1 punkto g papunktyje nurodytai teisinei nuomonei.

132    Reikia dar pažymėti, kad minėto Sprendimo Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją 84 ir 85 punktuose Teisingumo Teismas nustatė, kad skaidrumo principo taikymo teisminei veiklai apribojimais siekiama tikslo užtikrinti teisės susipažinti su institucijų dokumentais įgyvendinimą, nepakenkiant teismo procesų apsaugai. Teisingumo Teismo teigimu, šių procesų apsauga visų pirma reikalauja užtikrinti procesinių teisių lygybės ir gero teisingumo vykdymo principų laikymąsi. Šio sprendimo 87 punkte Teisingumo Teismas pridūrė, kad dėl šalies galimybės susipažinti su dokumentais gali būti iškreipta būtina pusiausvyra tarp ginčo šalių – šia pusiausvyra grindžiamas šalių procesinių teisių lygybės principas, – nes įpareigojimas atskleisti būtų taikomas tik vienai institucijai, kurios prašoma leisti susipažinti su jos dokumentais, o ne visoms proceso šalims.

133    Trečia, dėl argumento, susijusio su klaidingu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies, kurioje numatyta teisė susipažinti iš dalies, aiškinimu, reikia pažymėti, kad bendrosios prezumpcijos, numatytos atitinkamai šio sprendimo 123 punkte ir 130 bei 131 punktuose, reiškia, kad dėl dokumentų, kuriems ji taikoma, turinio gali būti netaikoma pareiga atskleisti visus juos ar jų dalį.

134    Panašus vertinimas, be kita ko, galioja ir atsisakymui leisti iš dalies susipažinti su teisine nuomone, nurodyta skundžiamo sprendimo 1 punkto g papunktyje. Toks atsisakymas konkrečiau aptartas minėto sprendimo 197 punkte, kalbant apie ginčijamo sprendimo panaikinimo motyvus.

135    Todėl reikia priimti visus pagrindus ir šių pagrindų dalis, Komisijos nurodytus grindžiant savo apeliacinį skundą.

136    Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikia panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo buvo panaikintas ginčijamas sprendimas.

 Dėl priešpriešinio apeliacinio skundo

137    Priešpriešiniu apeliaciniu skundu Odile Jacob prašo panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo buvo atmestas jos prašymas panaikinti ginčijamą sprendimą dėl to, kad jis susijęs su visišku atsisakymu leisti susipažinti su Komisijos teisės tarnybos nuomone, nurodyta skundžiamo sprendimo 1 punkto g papunktyje.

138    Atsižvelgiant į argumentus, konkrečiai nurodytus šio sprendimo 128−134 punktuose, reikia atmesti šį apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

 Dėl ieškinio Bendrajam Teismui

139    Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį Teisingumo Teismas, panaikinęs sprendimą, gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti. Reikia pažymėti, kad būtent taip yra šiuo atveju.

140    Grįsdama savo ieškinį Odile Jacob nurodo keturis pagrindus, susijusius su konkretaus ir individualaus dokumentų, nurodytų prašyme leisti susipažinti su dokumentais, išnagrinėjimo nebuvimu, akivaizdžia Komisijos vertinimo klaida taikant išimtis, numatytas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse, teisės susipažinti su dokumentais bent iš dalies pažeidimu ir proporcingumo principo pažeidimu dėl nurodytų išimčių ir viršesnio viešo intereso, pateisinančio prašomų dokumentų atskleidimą, suderinamumo nebuvimo.

141    Kalbant apie pirmąjį ir antrąjį pagrindus, kaip matyti ir iš šio sprendimo 116−132 punktų, Komisija, iš anksto konkrečiai ir individualiai neišnagrinėjusi dokumentų, šiuo atveju remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirma ir trečia įtraukomis galėjo neleisti susipažinti su visais ginčijamais dokumentais, susijusiais su nagrinėjamos koncentracijos kontrolės procedūra, nurodytais prašyme leisti susipažinti, kurį Odile Jacob pateikė remdamasi šiuo reglamentu.

142    Nesant ieškinyje aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima paneigti šio sprendimo 123, 130 ir 131 punktuose nurodytas bendrąsias prezumpcijas, Odile Jacob neturėtų tvirtinti, kad Komisija privalėjo konkrečiai ir individualiai išnagrinėti ginčijamus dokumentus, todėl reikia atmesti jos pirmąjį ir antrąjį pagrindus.

143    Iš to, kas išdėstyta, ir iš šio sprendimų 133 ir 134 punktų darytina išvada, kad trečiasis pagrindas, susijęs su teisės bent jau iš dalies susipažinti su ginčijamais dokumentais pažeidimu, yra nepagrįstas.

144    Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su proporcingumo principo pažeidimu, kurį lėmė nurodytų išimčių suderinimo su viršesniu viešuoju interesu, pateisinančiu ginčijamų dokumentų atskleidimą, nebuvimas, reikia pažymėti, kad Komisija ginčijamame sprendime nurodė, jog Odile Jacob interesas akivaizdžiai buvo privatus, bet ne viešas.

145    Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad, remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutiniu sakiniu ir 3 dalimi, tik viršesnis viešas interesas gali pašalinti būtinybę saugoti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus interesus.

146    Odile Jacob savo pareiškimu teismui aiškiai nurodė aplinkybę, kad turėdama ginčijamus dokumentus galėtų geriau pagrįsti savo ieškinio argumentus dėl sprendimų dėl koncentracijos suderinamumo ir pritarimo jai panaikinimo. Todėl Odile Jacob neįrodė, kad yra koks nors viršesnis viešasis interesas, pateisinantis ginčijamų dokumentų atskleidimą, o šį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

147    Todėl Odile Jacob Bendrajam Teismui pateiktas ieškinys dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo turi būti atmestas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

148    Pagal Procedūros reglamento 122 straipsnio pirmą pastraipą, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, jis sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. Pagal to paties reglamento 69 straipsnio, taikomo apeliaciniame procese pagal jo 118 straipsnį, 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Šio 69 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad į bylą įstojusios valstybės narės pačios padengia savo išlaidas.

149    Kadangi Komisijos apeliacinis skundas pripažintas pagrįstu, o Odile Jacob priešpriešinis apeliacinis skundas atmestas, reikia nurodyti Odile Jacob padengti savo ir Komisijos bei Lagardère nurodytas bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmojoje, tiek šioje apeliacinėje instancijose, nes pastarosios to reikalavo.

150    Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Prancūzijos Respublika ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1.      Panaikinti 2010 m. birželio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Éditions Jacob prieš Komisiją (T‑237/05) rezoliucinės dalies 2−6 punktus.

2.      Atmesti priešpriešinį apeliacinį skundą.

3.      Atmesti Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateiktą ieškinį dėl 2005 m. balandžio 7 d. Komisijos sprendimo D(2005) 3286 panaikinimo tiek, kiek juo buvo atmestas Éditions Odile Jacob SAS prašymas leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su koncentracijos kontrolės procedūra COMP/M.2978 – Lagardère/Natexis/VUP.

4.      Įpareigoti Éditions Odile Jacob SAS padengti savo ir Europos Komisijos bei Lagardère SCA nurodytas bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmojoje, tiek šioje apeliacinėje instancijose.

5.      Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Prancūzijos Respublika ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

* Proceso kalba: prancūzų.