EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2009 m. balandžio 2 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Įdarbinimas – Procedūros pasirinkimas – Atstovybės vadovas – Laisva darbo vieta – Delegavimas tarnybos interesais – Kompetencijos nebuvimas – Delegavimo procedūros taikymo sritis“
Byloje F‑128/07
dėl pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikšto ieškinio
Andreas Menidiatis, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Rhode-Saint-Genèse (Belgija), atstovaujamas advokato S. A. Pappas,
ieškovas,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą G. Berscheid ir K. Herrmann,
atsakovę,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjai H. Kreppel ir S. Van Raepenbusch (pranešėjas),
posėdžio sekretorius R. Schiano, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2008 m. spalio 9 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kurio faksogramą Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2007 m. spalio 31 d. (originalas gautas 2007 m. lapkričio 7 d.), A. Menidiatis prašo panaikinti 2006 m. gruodžio 21 d. Sprendimą atmesti jo kandidatūrą į laisvą Europos Bendrijų Komisijos atstovybės Atėnuose (Graikija) vadovo darbo vietą ir paskirti eiti šias pareigas P.
Teisinis pagrindas
Delegavimas tarnybos interesais
2 Pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) 35 straipsnį:
„Pareigūnams suteikiamas vienas iš šių administracinių statusų:
a) faktiškai dirbantis;
b) delegavimas;
c) atostogos dėl asmeninių priežasčių;
d) rezervo statusas;
e) atostogos karo tarnybai atlikti;
f) vaiko ar šeimos nario priežiūros atostogos.“
3 Tarnybos nuostatų 36 straipsnyje patikslinama:
„Faktiškai dirbantis pareigūnas – tai toks pareigūnas, kuris atlieka pareigas, susijusias su postu, į kurį jis yra paskirtas arba buvo laikinai paskirtas [susijusias su darbo vieta, į kurią jis yra paskirtas arba laikinai paskirtas] pagal IV antraštinėje dalyje nurodytus reikalavimus.“
4 Tarnybos nuostatų 37 straipsnio pirmojoje pastraipoje nustatyta:
„Deleguotasis pareigūnas – tai pareigūnas, kuris paskyrimų tarnybos sprendimu:
a) tarnybos interesais paskiriamas:
– laikinai eiti pareigas už jo institucijos ribų arba
– laikinai padėti Sutartyse numatytas pareigas einančiam asmeniui arba Bendrijų institucijų ar organų išrinktam pirmininkui, arba vienos iš Europos Parlamento politinių frakcijų ar (Europos Sąjungos) Regionų komiteto, arba Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto grupės išrinktam pirmininkui;
– laikinai eiti iš tyrimų ir investicijų biudžeto asignavimų apmokamas pareigas, biudžeto institucijų priskirtas prie laikinų pareigų.
<...>“
5 Pagal Tarnybos nuostatų 38 straipsnį:
„Delegavimą tarnybos interesais reglamentuoja šios taisyklės:
a) apsvarsčius [išklausius] atitinkamą pareigūną, paskyrimų tarnyba priima sprendimą dėl delegavimo;
b) paskyrimų tarnyba nustato delegavimo laikotarpį;
c) kiekvieno pusmečio pabaigoje atitinkamas pareigūnas gali prašyti tą delegavimą nutraukti;
d) pagal 37 straipsnio (pirmosios pastraipos a punkto) pirmą įtrauką deleguotas pareigūnas turi teisę gauti darbo užmokesčio skirtumo kompensaciją, kai jo darbo užmokestis delegavimo laikotarpiu yra mažesnis už jo kategorijos ir klasės [pakopos] darbo užmokestį jo institucijoje; taip pat jis turi teisę į visų papildomų su delegavimu susijusių išlaidų kompensavimą;
e) pagal 37 straipsnio (pirmosios pastraipos a punkto) pirmą įtrauką deleguotas pareigūnas toliau moka pensines įmokas nuo jo kategoriją ir klasę [pakopą] jo institucijoje atitinkančio darbo užmokesčio;
f) deleguotam pareigūnui paliekamos jo pareigos, jo teisė būti paaukštintam viena pakopa ir būti paaukštintam darbe;
g) pasibaigus delegavimo laikotarpiui, pareigūnas tuojau pat grąžinamas į ankstesnes savo pareigas.“
6 Pagaliau 2005 m. birželio 16 d. Komisijos sprendimo, paskutinį kartą iš dalies keisto 2006 m. birželio 13 d. Komisijos sprendimu C(2006)2318 dėl Paskyrimų tarnybai Tarnybos nuostatais ir sudaryti tarnybos sutartis įgaliotai tarnybai Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis (toliau – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos) suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo, (paskelbtas 2005 m. birželio 24 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 47-2005, toliau – Paskyrimų tarnybos sprendimas) I priede pateiktos personalo, apmokamo iš administracinėms išlaidoms skirto biudžeto, paskyrimų tarnybų lentelės III dalies „Karjera“ 5 punkte dėl delegavimo tarnybos tikslais, inter alia, numatyta:
„Kabineto vadovo, kabineto vadovo pavaduotojo, atstovybės vadovo atveju: ši teisė (paskirti) suteikiama už personalą ir administraciją atsakingam Komisijos nariui, o kai deleguojama pas Komisijos narį – su pirmininko pritarimu. Apie tai pranešama pareigūno darbo vietos generaliniam direktoratui.“ (Neoficialus vertimas)
Sprendimas dėl vidurinės grandies vadovų
7 2004 m. balandžio 24 d. Komisija priėmė sprendimą C(2004)1597 dėl vidurinės grandies vadovų. Šis sprendimas paskelbtas 2004 m. birželio 23 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 73‑2004 (toliau – Sprendimas dėl vidurinės grandies vadovų).
8 Sprendimo dėl vidurinės grandies vadovų 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Vidurinės grandies vadovai ir jiems priskiriamos pareigos
Vidurinės grandies vadovams priskiriamos du kriterijus atitinkančios pareigos:
– jos turi būti susijusios su nuolatiniu ir tęstiniu administracinio padalinio valdymu,
– jos nurodytos oficialioje Komisijos organizacijos schemoje.
Vidurinės grandies vadovas yra kartu šiuos du kriterijus atitinkantis asmuo.
Tai reiškia, kad padalinio vadovo, delegacijos vadovo, <...>, tarnybos ar atstovybės valstybėse narėse vadovo ir AD 13 ar AD 14 lygį turinčio delegacijos vadovo pavaduotojo pareigos priskiriamos prie vidurinės grandies vadovų pareigų <...> ir joms taikomas šis sprendimas.
Šios pareigos atliekamos priskiriant AD 9–AD 12 arba AD 13–AD 14 lygiams.“
9 Sprendimo dėl vidurinės grandies vadovų 14 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„Tarnybos ar atstovybės valstybėse narėse vadovai:
2.1 Atranka
Vykstant 8 straipsnio (1 dalies) 3 punkte ir 10 straipsnio 1 (dalyje) numatytiems galutiniams pokalbiams dalyvauja Spaudos ir komunikacijos direktorato generalinis direktorius, Personalo direktorato generalinis direktorius ir generalinis sekretorius arba – jam pateikus prašymą – paskirtasis pranešėjas (žr. 8 straipsnio (1 dalies) 3 punktą).
2.2 Paskyrimas
Skiriant į AD 9–AD 12 lygius atitinkančias pareigas Paskyrimų tarnybos funkcijas atlieka Spaudos ir komunikacijos direktorato generalinis direktorius.
Skiriant į AD 13 arba į AD 14 lygius atitinkančias pareigas Paskyrimų tarnybos funkcijas atlieka Spaudos ir komunikacijos direktorato generalinis direktorius su Komisijos pirmininko ir už personalo ir spaudos bei komunikacijos klausimus atsakingų Komisijos narių sutikimu.
<...>“
10 2004 m. gruodžio 10 d. Administracinio vadovo dėl Komisijos vidurinės grandies vadovų reikšmės, funkcijų, atrankos ir paskyrimo (A*9–A*12 ir A*13–A*14, toliau – Administracinis vadovas) 9.2 punkte numatyta:
„Atranka: galutiniuose pokalbiuose su tarnybos ar atstovybės valstybėse narėse vadovais dalyvauja Spaudos ir komunikacijos direktorato generalinis direktorius, Personalo ir administracijos direktorato generalinis direktorius, generalinis sekretorius arba – jam pateikus prašymą – paskirtasis pranešėjas <...>.
Paskyrimas: skiriant į AD 9–AD 12 lygius atitinkančias pareigas Paskyrimų tarnybos funkcijas atlieka Spaudos ir komunikacijos direktorato generalinis direktorius.
Skiriant į AD 13 arba į AD 14 lygius atitinkančias pareigas Paskyrimų tarnybos funkcijas atlieka Spaudos ir komunikacijos direktorato generalinis direktorius su Komisijos pirmininko ir už personalo ir spaudos bei komunikacijos klausimus atsakingų Komisijos narių sutikimu.“
Sprendimas dėl skyrimo į atstovybės vadovo pareigas procedūros
11 2004 m. liepos 7 d. Komisija taip pat priėmė sprendimą C(2004)2662 dėl skyrimo į atstovybės vadovo pareigas procedūros (toliau – sprendimas dėl atstovybės vadovo skyrimo), kurio 1 straipsnyje numatyta:
„Į Komisijos atstovybės valstybėse narėse vadovo pareigas skiriama deleguojant pareigūną (pagal (Tarnybos nuostatų) 37 straipsnio (pirmosios pastraipos a punkto antrą įtrauką) ir 38 straipsnį) arba pagal darbo sutartį įdarbinant laikinąjį tarnautoją (pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų (2 straipsnio c punktą) priskiriant A*12 arba AD 12 lygiui).“
12 Procedūrą, kurios laikantis priimami sprendimai dėl pareigūno delegavimo į atstovybės vadovo darbo vietą, 2005 m. balandžio 20 d. ir 2005 m. gegužės 26 d. raštais nustatė Personalo ir administracijos generalinio direktorato (GD) generalinis direktorius. Šią procedūrą sudaro tokie etapai:
„– (Personalo ir administracijos) GD paskiria pranešėją,
– kandidatūros siunčiamos (Komunikacijos) GD,
– vykdoma pirminė atranka ir sudaromas ribotas kandidatų sąrašas,
– pokalbis su (Komunikacijos) GD generaliniu direktoriumi ir pranešėju,
– atrankos protokolas perduodamas (Personalo ir administracijos) GD; šis protokolas turi apimti pirminės atrankos etapą ir riboto kandidatų sąrašo sudarymą,
– rašytinė Patariamojo paskyrimų komiteto procedūra;
– (Komunikacijos) GD generalinio direktoriaus galutinis pasirinkimas,
– supaprastinta procedūra (pirmininko ir pirmininko pavaduotojos M. Wallström bei pirmininko pavaduotojo S. Kallas kabinetų sutikimas),
– pirmininko pavaduotojo S. Kallas sprendimas.“ (Vertimas iš anglų kalbos).
Ginčo aplinkybės
13 2006 m. kovo 9 d. Komisija paskelbė pranešimą apie konkursą COM/2006/961 dėl pareigūno delegavimo arba laikinojo tarnautojo įdarbinimo eiti Komisijos atstovybės Graikijoje vadovo pareigas.
14 Šiame pranešime, be kita ko, nurodyta:
„Į šias pareigas gali pretenduoti iki termino pateikti kandidatūras pabaigos Komisijoje dirbantys A*pareigų grupės pareigūnai ir laikinieji tarnautojai. Kandidatai privalo atitikti šias sąlygas:
1. Turėti bent dešimties metų profesinę patirtį (po universitetinių studijų baigimo), pageidautina informacijos, komunikacijos, žiniasklaidos ir (arba) politinių ir ekonominių reikalų srityje; ši patirtis turi apimti bent penkerių metų koordinavimo ar vadovavimo patirtį.
2. Labai gerai mokėti graikų kalbą (raštu ir žodžiu) ir pakankamai gerai mokėti kitą oficialiąją Europos Sąjungos kalbą. Geras prancūzų kalbos ir (arba) anglų kalbos mokėjimas būtų privalumas.
Į Komisijos atstovybės vadovo pareigas skiriama deleguojant pareigūną (pagal (Tarnybos nuostatų) 37 straipsnio (pirmosios pastraipos a punkto antrą įtrauką) ir 38 straipsnį) arba pagal darbo sutartį įdarbinant laikinąjį tarnautoją pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų (2 straipsnio c punktą) priskiriant A*12 lygiui. Iš pradžių <...> asmuo skiriamas trejų metų laikotarpiui, kuris gali būt pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.
Jeigu pasirinktas (-a) kandidatas (-ė) yra pareigūnas (-ė), kurio (-ios) lygis aukštesnis nei A*12, jis (ji) deleguojamas (-a) išlaikant turimą lygį ir pakopą.“
15 Ieškovas ir vienuolika kitų kandidatų pateikė prašymus eiti Komisijos atstovybės Atėnuose vadovo pareigas. Pirmajame atrankos procedūros etape išnagrinėjusi kandidatų prašymus, pirminės atrankos grupė atrinko septynis kandidatus, kuriuos numatė kviesti į pirminės atrankos pokalbius. Atrinktų kandidatų pavardžių sąraše ieškovo pavardės nebuvo.
16 Preliminarūs pokalbiai su pirminės atrankos grupe vyko 2006 m. gegužės 15–18 dienomis. Iš septynių į pokalbius kviestų kandidatų (Komunikacijos) GD generaliniam direktoriui grupė pasiūlė į galutinius pokalbius kviesti keturis asmenis.
17 Keturi pirminėje atrankoje atrinkti kandidatai buvo pakviesti į pokalbį su atrankos grupe, sudaryta iš komunikacijos generalinio direktoriaus C. Sørensen, pranešėjo K. ir sekretoriaus R. Pokalbiai įvyko 2006 m. liepos 7 dieną.
18 Per galutinius pokalbius P. gavo 82 balus iš 100, o kiti trys kandidatai atitinkamai 65, 69 ir 74 balus iš 100 balų.
19 2006 m. rugsėjo 6 d. Nuomonėje Patariamasis paskyrimų komitetas padarė išvadą, kad „atsižvelgiant į kiekvieno kandidato pateiktą prašymą pagal (Tarnybos nuostatų) 37 straipsnio (pirmosios pastraipos a punktą ir 38 straipsnį) ir jų asmens bylą galima buvo svarstyti Y., K. ir P. kandidatūras. Tačiau jis pabrėžė, kad „itin rimtai svarstytina P. kandidatūra“.
20 2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo S. Kallas sprendimu P. buvo tarnybos interesais deleguotas eiti Komisijos atstovybės Atėnuose vadovo pareigas nuo 2007 m. sausio 1 d. trejų metų laikotarpiui. Šiuo sprendimu delegavimo laikotarpiui P. buvo priskirtas AD 12 lygiui.
21 2006 m. gruodžio 21 d. raštu (toliau – ginčijamas sprendimas) ieškovui buvo pranešta, kad jo kandidatūra atmesta ir P. paskirtas eiti Komisijos atstovybės Atėnuose vadovo pareigas.
22 2007 m. vasario 28 d. ieškovas pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį Komunikacijos GD generaliniam direktoriui pateikė skundą dėl ginčijamo sprendimo. Šis skundas buvo perduotas kompetentingam Personalo ir administracijos GD skyriui ir įregistruotas 2007 m. balandžio 17 dieną.
23 2007 m. rugsėjo 25 d. Sprendimu, apie kurį ieškovui pranešta 2007 m. spalio 1 d., minėtą skundą Komisija atmetė.
Šalių reikalavimai ir procesas
24 Ieškovas Tarnautojų teismo prašo:
– pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
25 Komisija Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priimti tinkamą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
26 Baigiantis posėdžiui Tarnautojų teismas paprašė Komisijos pateikti faktinę informaciją dėl asmeninių ryšių, kurie, jos nuomone, egzistuoja tarp atstovybių vadovų ir Komisijos nario, atsakingo už komunikacijos strategiją, ir kuri pateisina rėmimąsi Tarnybos nuostatų 37 straipsniu, kaip numatyta sprendime dėl atstovybės vadovo skyrimo. Šį prašymą Komisija įvykdė atsiųsdama 2008 m. spalio 31 d. rašto faksogramą; ją Tarnautojų teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną (originalas gautas 2008 m. lapkričio 3 dieną). 2008 m. lapkričio 4 d. šis raštas perduotas ieškovui, kad jis galėtų pateikti pastabas. 2008 m. lapkričio 14 d. raštu, kurio faksograma Tarnautojų teismo kanceliarijoje gauta tą pačią dieną (originalas gautas 2008 m. lapkričio 19 d.), ieškovas pateikė pastabas raštu. Minėtą dieną (2008 m. lapkričio 19 d.) buvo baigta žodinė proceso dalis ir prasidėjo pasitarimai.
27 2008 m. gruodžio 1 d. Nutartimi Tarnautojų teismas atnaujino žodinę proceso dalį ir paprašė Komisijos prireikus pateikti trumpas pastabas dėl minėto 2008 m. lapkričio 14 d. ieškovo rašto. Šį prašymą Komisija įvykdė 2008 m. gruodžio 15 d. pateikusi pastabas raštu.
Dėl teisės
28 Grįsdamas savo ieškinį ieškovas nurodo kelis pagrindus, susijusius su, pirma, atrankos procedūros neteisėtumu ir jos nesilaikymu, antra, pranešimo apie konkursą neteisėtumu, trečia, pranešimo apie konkursą nesilaikymu, ketvirta, Tarnybos nuostatų 11 a straipsnio pažeidimu, penkta, neteisėtumu, kylančiu dėl to, kad buvo nustatytas žemesnis atstovybės Atėnuose vadovo lygis, ir sprendimo dėl atstovybės vadovo skyrimo neteisėtumu, šešta, pavėluotu pranešimo apie konkursą paskelbimu, septinta, svarbius postus užimančių asmenų rotacijos taisyklių pažeidimu, aštunta, sprendimo, kuriuo atsisakoma leisti susipažinti su ieškovo skunde prašomais dokumentais, motyvacijos nebuvimu ir, devinta, piktnaudžiavimu įgaliojimais.
29 Ypač svarbu išnagrinėti pirmąjį ieškinio pagrindą, susijusį su atstovybės vadovo atrankos procedūros neteisėtumu ir jos nesilaikymu.
Šalių argumentai
30 Pirmąjį pagrindą ieškovas dalija į dvi dalis.
31 Pirmoje dalyje ieškovas teigia, kad Komisijos nariai neteisėtai dalyvauja atstovybės vadovų skyrimo procedūroje. Jis konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Komisijos atstovybės Atėnuose vadovas buvo paskirtas pirmininko pavaduotojo S. Kallas sprendimu, gavus Komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojos M. Wallström ir pirmininko pavaduotojo S. Kallas kabinetų sutikimą.
32 Tačiau toks Komisijos narių įtraukimas į nagrinėjamą atrankos procedūrą negali būti objektyviai pateisinamas, nes šie asmenys neturi su valdymu susijusios kompetencijos ir atsakomybės ir jie neprivalo turėti tiesioginio ryšio su atstovybės vadovais, kurie, nepaisant Komisijos narių kadencijos trukmės, toliau eina pareigas. Atstovybės yra decentralizuoti, politinio statuso neturintys Komunikacijos GD padaliniai. Intuitu personae atstovybės vadovų parinkimas taikant procedūrą, kuri atitinka renkant Komisijos narių kabineto narius taikomą procedūrą, neturi jokio teisinio pagrindo.
33 2008 m. lapkričio 14 d. pateiktose pastabose ieškovas tvirtina, kad delegavimas „laikinai padėti <...> pareigas einančiam asmeniui“ Tarnybos nuostatų 37 straipsnio pirmosios pastraipos a punkto antros įtraukos prasme reiškia, kad deleguotas pareigūnas iš tiesų turi būti šalia šio asmens. Bet kuriuo atveju Komisija neįrodė, kad egzistuoja dažnas, pastovus ir struktūrizuotas kontaktas, pagrindžiantis pasitikėjimo ryšį tarp atstovybės vadovo ir būtent už komunikacijos strategiją atsakingo Komisijos nario. Šiuo atžvilgiu ieškovas pabrėžia, kad egzistuoja organizacinis ir pavaldumo ryšys tarp atstovybės vadovo ir Komunikacijos GD tarnybų.
34 Komisija atsikerta, kad nagrinėjamu atveju kalbama ne apie įdarbinimą, o apie delegavimą Tarnybos nuostatų 37 straipsnio pirmosios pastraipos a punkto antros įtraukos prasme, ir tai pateisina pareigų pobūdis.
35 Visų pirma, atstovybės funkcija – informuoti nacionalinę ir regioninę žiniasklaidą bei plačiąją visuomenę ir su jomis bendrauti Komisijos politikos klausimais. Taip pat ji teikia Komisijai politinės situacijos atitinkamoje valstybėje narėje analizę. Taigi atstovybė yra jungiamoji grandis tarp Komisijos ir atitinkamos valstybės narės nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, o atstovybės vadovas, glaudžiai bendradarbiaudamas su už komunikaciją atsakingu Komisijos nariu, atitinkamoje valstybėje narėje veikia kaip Komisijos atstovas.
36 Neginčytina, kad tai – svarbios politinio pobūdžio pareigos. Tai paaiškina, kodėl atstovybės vadovas skiriamas tik trejiems metams.
37 Tokiomis aplinkybėmis atstovybės vadovo atranka negali būti vykdoma taip pat kaip ir AD 12 lygiui priskiriamo skyriaus vadovo, einančio pareigas Briuselyje, atranka. Dėl šios priežasties Komisija nusprendė tarnybos interesais deleguoti „atstovybės vadovą, kad šis padėtų už komunikacijos strategiją atsakingam Komisijos nariui“. Kalbama apie funkcinį atstovybės vadovų delegavimą, nors pačios atstovybės organizaciniu požiūriu priklauso Komunikacijos GD.
38 Komisija taip pat nurodo, jog pagal Tarnybos nuostatų 37 straipsnio pirmosios pastraipos a punkto antrą įtrauką nereikalaujama, kad egzistuotų specifinės Komisijos nario kabinetui priskiriamos pareigos, organizaciniu požiūriu nurodytos kitoje nei Komisijos tarnybų organizacijos schemoje. Šios nuostatos tekste aiškiai pabrėžiamos eitinos pareigos, nagrinėjamu atveju reikalaujant, kad tarp deleguoto pareigūno ir Komisijos nario būtų ypatingas ryšys (šiuo klausimu žr. 1998 m. liepos 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Forcheri prieš Komisiją, T‑162/96, Rink. VT p. I‑A‑421 ir II‑1203, 65 punktą).
39 Trijų Komisijos narių kabinetų dalyvavimą pareigūno, kuris eis atstovybės vadovo pareigas, delegavimo procedūroje pateisina būtent šiam pareigūnui patikimos ypatingos užduotys.
40 Tai, kad atstovybės Atėnuose vadovo delegavimo laikotarpis gali nesutapti su Komisijos nario kadencijos trukme, neturi reikšmės, nes tik Paskyrimų tarnyba sprendžia dėl delegavimo tarnybos interesais trukmės (šiuo klausimu žr. 2002 m. sausio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Reynolds prieš Parlamentą, T‑237/00, Rink. p. II‑163, 51–53 punktus ir 2005 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Reynolds prieš Parlamentą, T‑237/00, Rink.VT p. I‑A‑385 ir II‑1731, 64–66 punktus).
41 Pagaliau, kaip nurodyta šio sprendimo 26 punkte, 2008 m. spalio 31 d. pateiktomis pastabomis atsakydama į Tarnautojų teismo pateiktą klausimą, kad pateisintų rėmimąsi Tarnautojų nuostatų 37 straipsniu, Komisija taip pat tvirtina, kad tai, kaip dažnai už komunikacijos strategiją atsakingas Komisijos narys palaiko ryšius su atstovybės vadovais, priklauso nuo politinių įvykių ir Komisijos narių kolegijos darbotvarkės. Turint omenyje Komisijos būstinę ir jos 27 atstovybių būstines skiriantį geografinį atstumą, neįmanoma užtikrinti, kad atitinkamas Komisijos narys ir 27 atstovybės vadovai susitiktų kiekvieną savaitę ar mėnesį. Tačiau tai, kad asmuo, kuriam talkina deleguotasis asmuo, ir deleguotasis asmuo dažnai tiesiogiai bendrauja, savaime nėra sąlyga taikyti Tarnybos nuostatų 37 straipsnio pirmosios pastraipos a punkto antrą įtrauką, nes vertinimas, ar yra abipusiu pasitikėjimu pagrįstų ryšių, nebūtinai paremtas kiekybiniais kriterijais, kaip antai tiesioginių susitikimų ar telefono skambučių skaičius. Svarbus yra tokių ryšių turinys, kuris daugeliu atvejų yra konfidencialus.
42 Yra įvairių tiesioginių ryšių tarp už komunikacijos strategiją atsakingo Komisijos nario ir atstovybių vadovų pavyzdžių. Paprastai kalbama apie:
– Komisijos nario (jo kabineto narių) ir atstovybių vadovų pokalbius telefonu arba elektroninius laiškus; šie ryšiai skiriasi, atsižvelgiant į įvykius nacionaliniu ar Bendrijos mastu, o prieš Komisijos nario vizitą į atitinkamą valstybę narę – suintensyvėja,
– Komisijos nario vizitus atitinkamoje valstybėje narėje, per kuriuos jį lydi atstovybės vadovas,
– atstovybės vadovo komandiruotes į Briuselį, per kurias jis privalo susitikti su Komisijos nariu,
– Komisijos nario dalyvavimą atstovybių vadovų susitikime Briuselyje, vykstančiame bent du kartus per metus,
– atstovybių vadovų parengtas ataskaitas, tiesiogiai siunčiamas Komisijos nariui.
43 Pirmojo ieškinio pagrindo antroje dalyje ieškovas ginčija Komisijos pirmininko pavaduotojo S. Kallas kompetenciją atlikti Paskyrimų tarnybos funkcijas deleguojant pareigūną į atstovybės vadovo pareigas. Šiuo atžvilgiu jis remiasi sprendimo dėl vidurinės grandies vadovų 14 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią būtent Komunikacijos GD generalinis direktorius atlieka Paskyrimų tarnybos funkcijas skirdamas AD 12 lygiui priskiriamą atstovybės vadovą. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtas generalinis direktorius tik pateikė siūlymą paskirti P., o sprendimą dėl paskyrimo galiausiai priėmė pirmininko pavaduotojas S. Kallas.
44 Ieškovo teigimu, sprendimo dėl vidurinės grandies vadovų taikymo sritis negali būti apribota tik perkėlimo ir paskyrimo atvejais Tarnybos nuostatų 7 ir 29 straipsnių prasme. Šis sprendimas, susijęs su visais vidurinės grandies vadovais ir taikomas, kaip matyti iš jo 1 straipsnio, visoms Komisijos tarnyboms ir jai pavaldžioms tarnyboms, taikomas bendrai ir plačiai: juo reglamentuojama tarnybų ir atstovybių vadovų atrankos ir paskyrimo procedūra, nepaisant to, ar nagrinėjama procedūra „susijusi“ su paskyrimu, perkėlimu, pareigų paaukštinimu ar išorine atranka. Sprendimo dėl vidurinės grandies vadovų 2 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jis taikomas ir atstovybių vadovams, tačiau nenurodyta, kaip jie skiriami.
45 Sprendimas dėl atstovybės vadovo skyrimo nedraudžia taikyti sprendimo dėl vidurinės grandies vadovų. Šie sprendimai neprieštarauja tarpusavyje. Tai, kad sprendimas dėl atstovybės vadovo skyrimo priimtas vėliau nei sprendimas dėl vidurinės grandies vadovų, neturi jokios reikšmės.
46 Be to, ieškovas teigia, kad pagal Administracinio vadovo, kuris priimtas vėliau nei sprendimas dėl atstovybės vadovo skyrimo, 9 punktą atstovybių vadovų atranką ir paskyrimą reglamentuojančios taisyklės iš esmės atitinka kitoms vidurinės grandies vadovų darbo vietoms taikomas taisykles, nors yra keletas skirtumų, kiek tai susiję su Paskyrimų tarnyba ir kitų nei Patariamasis paskyrimų komitetas, kuris dalyvauja pagal sprendimo dėl vidurinės grandies vadovų 14 straipsnio 2 dalį, komitetų dalyvavimu.
47 Be to, Paskyrimų tarnybos sprendimo I priede pateiktos personalo, kuriam mokama iš administracinėms išlaidoms skirto biudžeto, paskyrimo tarnybų lentelės III dalies 5 punktas nepatvirtina Komisijos teiginio, nes iš šio punkto matyti, kad už personalą ir administraciją atsakingas Komisijos narys atlieka Paskyrimų tarnybos funkcijas tik kai deleguojama pas Komisijos narį, o nagrinėjamu atveju taip nėra.
48 Pagaliau ieškovas pabrėžia, kad sprendimą atmesti jo skundą priėmė Komisijos narių kolegija, o ji nebuvo minėtą sprendimą turinti priimti paskyrimų tarnyba. Šis taisyklių nesilaikymas parodo, kad buvo politizuota visa pareigūno, kuris priskirtas AD 12 lygiui, įdarbinimo procedūra, o tai nepriimtina. Toks taisyklių, pagal kurias paskirstomi Paskyrimų tarnybai suteikti įgaliojimai, nesilaikymas pažeidžia procedūros nešališkumo principą ir sukelia abejonių dėl to, ar iš tikrųjų buvo palyginti kandidatų laisvai darbo vietai užimti nuopelnai, o toks palyginimas užtikrina, kad laikomasi vienodo požiūrio į pareigūnus ir pareigūnų teisės į kilimą tarnyboje principo.
49 Komisija visų pirma pažymi, kad pagal sprendimo dėl vidurinės grandies vadovų antrą konstatuojamąją dalį šis sprendimas pagrįstas Tarnybos nuostatų 2, 4, 5, 7 ir 29 straipsniais, todėl jis taikomas, kai pareigūnai skiriami į vidurinės grandies vadovų pareigas perkeliant juos tarnybos interesais Tarnybos nuostatų 7 straipsnio prasme ar paskiriant pareigūną Tarnybos nuostatų 29 straipsnio prasme. Tarnybos nuostatų 37 ir 38 straipsniai neminimi.
50 Antra, Komisija pabrėžia, kad ginčijama procedūra negalėjo būti vykdoma pagal sprendimą dėl vidurinės grandies vadovų, nes pagal Paskyrimų tarnybos sprendimo I priede pateiktą personalo, kuriam mokama iš administracinėms išlaidoms skirto biudžeto, paskyrimo tarnybų lentelę tarnyba, kompetentinga priimti sprendimą dėl pareigūno delegavimo tarnybos interesais eiti atstovybės vadovo pareigas, yra už personalą ir administraciją atsakingas Komisijos narys. Taigi buvo būtina numatyti atskirą atrankos procedūrą, kaip padaryta 2005 m. balandžio 20 d. ir 2005 m. gegužės 26 d. Personalo ir administracijos GD generalinio direktoriaus priimtais sprendimais.
51 Ieškovo argumentas dėl Administracinio vadovo ir sprendimo dėl vidurinės grandies vadovų šiomis aplinkybėmis nereikšmingas, nes bet kuriuo atveju Komisijos narys negali užtikrinti, kad būtų laikomasi atrankos procedūros, kuri baigiasi priėmus sprendimą, kuriam priimti šis narys neturi Paskyrimų tarnybos įgaliojimų.
52 Trečia, dėl ieškovo argumento, susijusio su tariamai nepagrįstu trijų Komisijos narių kabinetų dalyvavimu paskiriant atstovybės Atėnuose vadovą, Komisija atsikerta, kad atitinkamų Komisijos narių dalyvavimą priešpaskutiniame atrankos procedūros etape lemia atstovybės vadovo pareigų pobūdis ir pirmininko pavaduotojo S. Kallas turimas Paskyrimų tarnybos statusas.
53 Pagaliau, dėl tariamo Komisijos narių kolegijos kompetencijos priimti sprendimą atmesti skundą nebuvimo Komisija nurodo, kad su Paskyrimų tarnybos sprendimo I priede pateiktos personalo, kuriam mokama iš administracinėms išlaidoms skirto biudžeto, paskyrimo tarnybų lentelės V dalies „Skundai“ 12 punktu susijusioje 2 išnašoje teigiama:
„<...> jeigu ginčijamą sprendimą priėmė už personalą ir administraciją atsakingas Komisijos narys arba Komisija, Paskyrimų tarnybos funkcijos suteikiamos Komisijai <...>“
54 Kadangi nagrinėjamu atveju ginčijamą sprendimą priėmė Komisijos pirmininko pavaduotojas S. Kallas, atsakyti į dėl šio sprendimo pateiktą skundą turėjo Komisijos narių kolegija.
55 Bet kuriuo atveju Komisija mano, kad pirmasis ieškinio pagrindas pateiktas dėl teisės taikymo, todėl jis nepriimtinas.
56 Kadangi iš atrankos procedūros ieškovas buvo pašalintas pirminės atrankos grupei analizuojant kandidatų paraiškas, tai, ar procedūrą dėl P. delegavimo reikėjo vykdyti pagal sprendimą dėl vidurinės grandies vadovų, ar pagal kitus sprendimus, negali daryti įtakos jo padėčiai, nes, net ir taikant sprendimą dėl vidurinės grandies vadovų, ieškovo atžvilgiu būtų priimtas toks pats sprendimas, kadangi, nesvarbu, kokios procedūros laikomasi, pirminės atrankos grupės sudėtis nesikeičia.
57 Per teismo posėdį Komisija pateikė prieštaravimą dėl ieškinio pagrindo, susijusio su tuo, kad nagrinėjamu atveju netaikoma Tarnybos nuostatų 37 straipsnio pirmosios pastraipos a punkto antra įtrauka, priimtinumo, remdamasi tuo, kad šis pagrindas nenurodytas nei skunde, nei ieškinyje – pirmą kartą juo remtasi teismo posėdyje, atsakant į Tarnautojų teismo pateiktus klausimus.
58 Vykstant teismo posėdžiui Komisija taip pat pabrėžė, kad pasibaigus delegavimo laikotarpiui pagal Tarnybos nuostatų 38 straipsnio g punktą atstovybės vadovas gali būti tuoj pat grąžintas į ankstesnes savo pareigas. Tokia galimybė puikiai atitinka su darbo vieta susijusius reikalavimus, atsižvelgiant į suinteresuotojo asmens ir už komunikacijos strategiją atsakingo Komisijos nario asmeninį ryšį, nes dėl to, kad pasibaigia šio nario kadencija, gali būti nutrauktas delegavimas. Pagaliau Komisija pabrėžė, kad tarp Komisijos atstovybių valstybėse narėse sudėtinga užtikrinti judėjimą, panašų į tarp delegacijų egzistuojantį judėjimą, dėl su atstovybės vadovo pareigomis susijusių kalbinių reikalavimų, nes dažniausiai atstovybės vadovas yra priimančiosios valstybės pilietis.
Tarnautojų teismo vertinimas
59 Visų pirma reikia išnagrinėti, ar priimtinas argumentas, susijęs su Tarnybos nuostatų 37 straipsnio netaikymu, ir ar nagrinėjamu atveju, norėdama paskirti atstovybės Atėnuose vadovą, Komisija teisėtai pritaikė Tarnybos nuostatų normas dėl delegavimo tarnybos interesais pas asmenį, einantį sutartyse numatytas pareigas.
Dėl argumento, susijusio su Tarnybos nuostatų 37 straipsnio netaikymu, priimtinumo
60 Vykstant teismo posėdžiui Komisija pateikė prieštaravimą dėl argumento, susijusio su tuo, kad nagrinėjamu atveju netaikoma Tarnybos nuostatų 37 straipsnio pirmosios pastraipos a punkto antra įtrauka, priimtinumo, remdamasi tuo, jog šis argumentas nenurodytas ieškinyje.
61 Tokiam prieštaravimui negalima pritarti. Būtent pateikdama atsakymą dėl ieškovo nurodyto pagrindo, susijusio su atstovybės vadovo atrankos procedūros, kurios laikytasi nagrinėjamu atveju, neteisėtumu atsižvelgiant į Tarnybos nuostatų 7 bei 29 straipsnius ir sprendimo dėl vidurinės grandies vadovų 14 straipsnio 2 dalį, Komisija pateikė argumentą, kad vykstat atrankos procedūrai reikėjo taikyti Tarnybos nuostatų 37 straipsnio pirmosios pastraipos a punkto antrą įtrauką, t. y. būtent atsižvelgiant į šią nuostatą, o ne į Tarnybos nuostatų 7 ir 29 straipsnius, Komisijos nuomone, reikėjo įvertinti ginčijamos atrankos procedūros teisėtumą.
62 Šiomis aplinkybėmis, norėdamas išnagrinėti, ar pirmasis ieškinio pagrindas pagrįstas, Tarnautojų teismas privalo visų pirma išsiaiškinti, ar nagrinėjamu atveju taikomas Tarnybos nuostatų 37 straipsnis.
63 Bet kuriuo atveju ieškovo argumentais išreiškiama abejonių dėl už personalą ir administraciją atsakingo Komisijos nario kompetencijos paskirti atstovybės Atėnuose vadovą ir dėl Tarnybos nuostatų 37 straipsnio, kurį Komisija taikė, taikymo srities; tai sudaro su viešąja tvarka susijusius pagrindus, kuriuos Tarnautojų teismas gali iškelti savo iniciatyva per bet kurią proceso stadiją.
64 Todėl reikia atmesti prieštaravimą dėl argumento, susijusio su Tarnybos nuostatų 37 straipsnio netaikymu, priimtinumo.
Dėl argumento, susijusio su Tarnybos nuostatų 37 straipsnio netaikymu, pagrįstumo
65 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Tarnybos nuostatų 35 straipsnį pareigūnams suteikiamas vienas iš šių administracinių statusų: faktiškai dirbantis, delegavimas, atostogos dėl asmeninių priežasčių, rezervo statusas, atostogos karo tarnybai atlikti arba vaiko ar šeimos nario priežiūros atostogos. Aišku, kad faktiškai dirbantis pareigūnas, kuris pagal Tarnybos nuostatų 36 straipsnį yra „toks pareigūnas, kuris atlieka pareigas, susijusias su darbo vieta, į kurią jis yra paskirtas arba laikinai paskirtas pagal IV antraštinėje dalyje (susijusioje su pareigūnų darbo sąlygomis) nurodytus reikalavimus“ – įprastas pareigūno statusas, kiti statusai pasižymi išskirtinu pobūdžiu. Be to, kad įgytų vieną iš kitų minėtų statusų, pareigūnas turi atitikti šiam tikslui Tarnybos nuostatuose numatytas ypatingas sąlygas.
66 Pavyzdžiui, pagal Tarnybos nuostatų 37 straipsnio pirmosios pastraipos a punkto antrą įtrauką pareigūnas gali būti deleguotas tarnybos interesais tam, kad „laikinai padėtų Sutartyse numatytas pareigas einančiam asmeniui“, kaip antai Komisijos nariui.
67 Kaip 2006 m. liepos 11 d. Sprendime Komisija prieš Cresson (C‑432/04, Rink. p. I‑6387, 137 punktas) pabrėžė Teisingumo Teismas, apskritai delegavimo pas Komisijos narį tikslas – leisti dažnai konkurso keliu įdarbintiems asmenims, įrodžiusiems savo kompetentingumą, naudoti savo sugebėjimus darbui kabinete. Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad šie bendradarbiai įdarbinami intuitu personae, t. y. labai laisvai, atrenkant asmenis tiek pagal jų profesines ir moralines savybes, tiek pagal gebėjimą prisiderinti prie konkrečiam Komisijos nariui ir visam jo kabinetui būdingų darbo metodų (minėto sprendimo Komisija prieš Cresson 130 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. su teisės referentų įdarbinimu Teisingumo Teismo teisėjų kabinetuose susijusio 2008 m. rugsėjo 4 d. Tarnautojų teismo sprendimo Duta prieš Teisingumo Teismą, F‑103/07, dar nepaskelbto Rinkinyje, 26 punktą (Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamas dėl šio sprendimo pateiktas apeliacinis skundas, byla T‑475/08 P).
68 Asmens ar tarnybos, į kurią asmuo deleguojamas, diskreciją ir abipusį pasitikėjimą, kuris turi vyrauti šio asmens ar šios tarnybos ir deleguoto pareigūno santykiuose per visą delegavimo laikotarpį, Teisingumo Teismas ir Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė pareigūno įdarbinimo Europos Parlamento politinėje frakcijoje atveju, kai Paskyrimų tarnybai suteikiama teisė nutraukti delegavimą bet kada, kai tik nebelieka abipusio pasitikėjimo ryšio (2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Reynolds, C‑111/02 P, Rink. p. I‑5475, 54–56 punktai; minėto 2005 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Reynolds prieš Parlamentą 66 punktas). Tuo pačiu tikslu Tarnybos nuostatų 38 straipsnyje deleguotam pareigūnui suteikiama galimybė kiekvieno pusmečio pabaigoje prašyti nutraukti delegavimą, o tai parodo, kad tarp suinteresuotojo asmens ir asmens, pas kurį jis deleguojamas, esantys darbo santykiai yra laikini.
69 Nagrinėjamu atveju Komisija visų pirma teigia, kad net ir atstovybės vadovo, kuris yra jungiamoji grandis tarp Komisijos ir nacionalinių, regioninių ar vietos valdžios institucijų, einamų pareigų pobūdis pateisina rėmimąsi delegavimu tarnybos interesais pagal Tarnybos nuostatų 37 straipsnio pirmosios pastraipos a punkto antrą įtrauką.
70 Tokiam teiginiui negalima pritarti. To, kad atstovybės vadovai eina, kaip nurodo Komisija, „svarbias politinio pobūdžio“ pareigas, net jeigu tai tiesa, savaime neužtenka, kad būtų pateisintas pareigūno delegavimas. Pagal tokį Tarnybos nuostatų 37 straipsnio pirmosios pastraipos a punkto antros įtraukos aiškinimą būtų leista pas atitinkamus Komisijos narius deleguoti visus „svarbias politinio pobūdžio“ pareigas institucijoje, kurioje paprastai dirba aukštesniosios grandies vadovai, einančius pareigūnus. Taip būtų pažeista pati Europos viešosios tarnybos struktūra, numatyta Tarnybos nuostatų 35 punkte, ypač iškeliant abejonių dėl skaidrių pavaldumo ryšių.
71 Be to, sprendimo dėl vidurinės grandies vadovų 2 straipsnio 1 dalyje atstovybių vadovai priskiriami prie vidurinės grandies vadovų.
72 Antra, Komisija tvirtina, kad pagal Tarnybos nuostatų 37 straipsnio pirmosios pastraipos a punkto antrą įtrauką nereikalaujama, kad pas institucijos narį deleguotas pareigūnas faktiškai eitų pareigas šio nario kabinete ar būtų priskiriamas jo organizacijos schemai.
73 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad, kaip pabrėžta šio sprendimo 68 ir 69 punktuose, jeigu deleguojama tarnybos interesais tam, kad būtų „laikinai padedama Sutartyse numatytas pareigas einančiam asmeniui“, reiškia, kad tarp šio asmens ir deleguoto pareigūno yra intuitu personae pasitikėjimo ryšys, o dėl to tarp suinteresuotųjų asmenų gali būti nuolat užmezgamas tiesioginis ir glaudus ryšys, atsižvelgiant į atitinkamam nariui ir visam jo kabinetui būdingus darbo metodus.
74 Net darant prielaidą, kad dėl fizinio nuotolio užmegzti asmeninius ryšius tarp atstovybių vadovų ir už komunikacijos strategiją atsakingo Komisijos nario iš principo nėra neįmanoma ar labai sudėtinga, reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Komisija neįrodė, jog tokie ryšiai egzistuoja.
75 Atvirkščiai, iš bylos medžiagos ir būtent iš Komunikacijos GD organizacijos schemos matyti, kad tiesiogiai su atstovybės vadovais susiję asmenys visų pirma priklauso direktoratui B, kuris užtikrina atstovavimą šiam generaliniam direktoratui, ir yra pavaldūs šio generalinio direktorato generaliniam direktoriui. Savo rašytinėse pastabose Komisija pati nurodė, kad tai, kaip dažnai palaikomi ryšiai su už komunikaciją atsakingu Komisijos nariu ar jo kabinetu, priklauso nuo konkrečiu metu susiklosčiusių politinių įvykių, pavyzdžiui, Komisijos nario vizito atitinkamoje valstybėje narėje. Tai, kad atstovybės vadovo parengtos ataskaitos tiesiogiai skirtos atsakingam Komisijos nariui, kad atstovybės vadovas ir Komisijos narys ar jo kabineto atstovai bendrauja telefonu, susirašinėja elektroniniais laiškais arba organizuoja susitikimus, ar tai, kad šių susirašinėjimų turinys yra konfidencialus, savaime neleidžia įrodyti, kad už komunikaciją atsakingo Komisijos nario ir atitinkamo atstovybės vadovo darbo santykiai yra intuitu personae pobūdžio. Šios aplinkybės taip pat apibūdina ir tarp Komisijos generalinio direktoriaus bei Komisijos nario užsimezgusius ryšius, nepaisant to, kad generalinis direktorius nėra tarnybos interesais deleguotas pas Komisijos narį. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad iš tikrųjų atstovybių vadovai privalo padėti visiems Komisijos nariams, ypač tais atvejais, kai Komisijos nariai atvyksta į priimančiąją valstybę narę.
76 Pagaliau nors, kaip matyti iš ginčijamo pranešimo apie konkursą, iš tiesų Komisijos atstovybės Atėnuose vadovas deleguojamas tik trejiems metams, šis laikotarpis, kuris gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, nebūtinai sutampa su už komunikacijos strategiją atsakingo Komisijos nario kadencijos trukme, ir neįrodyta, kad pasibaigus šio nario kadencijai paprastai nutraukiamas ir atstovybių vadovų delegavimas.
77 Trečia, Komisija tvirtina, kad Tarnybos nuostatų 38 straipsnio g punkte numatyta taisyklė, pagal kurią pasibaigus delegavimo laikotarpiui pareigūnas tuojau pat grąžinamas į ankstesnes pareigas, suteikia galimybę išspręsti sunkumus, kurių kyla dėl kliūties užtikrinti judėjimą, panašų į taikomą į trečiąsias valstybes skiriamiems pareigūnams. Nekeliant abejonių dėl praktinių sunkumų, susijusių su atstovybių vadovų judėjimu, negalima taikyti delegavimo tvarkos atsižvelgiant tik į tai, kad jos taikymas tam tikrai pareigūnų kategorijai turi privalumų dėl jai būdingos skubos. Kitaip tariant, Tarnybos nuostatų 37 straipsnio pirmosios pastraipos a punkto antros įtraukos taikymas priklauso tik nuo šioje nuostatoje nustatytų sąlygų, o ne nuo su šios nuostatos taikymu susijusių administracinių pasekmių. Bet koks kitoks aiškinimas lemtų, kad būtų galima taikyti Tarnybos nuostatų 37 straipsnį kitu nei jį įtvirtinant siektu tikslu, todėl būtų įteisintas piktnaudžiavimas procedūra.
78 Ketvirta, reikia konstatuoti, kad, kaip teismo posėdyje pripažino Komisija, pas už komunikacijos strategiją atsakingą Komisijos narį deleguojamų atstovybių vadovų atrankos procedūra, surengta laikantis 2005 m. balandžio 20 d. ir 2005 m. gegužės 26 d. Personalo ir administracijos GD generalinio direktoriaus raštų, sudėtingumo požiūriu nėra labai nutolusi nuo sprendimo dėl vidurinės grandies vadovų 8 ir 14 straipsnio 2 dalyje numatytos vidurinės grandies vadovų atrankos procedūros, o pagrindinis skirtumas susijęs su Paskyrimų tarnybos nustatymu. Pirmuoju atveju kalbant apie AD 12 lygiui priskirto atstovybės vadovo paskyrimą pažymėtina, kad tai atlieka už personalą ir administraciją atsakingas Komisijos narys, gavęs Komisijos pirmininko ir už komunikacijos strategiją atsakingo Komisijos nario kabinetų sutikimą; antruoju atveju pagal sprendimo dėl vidurinės grandies vadovų 14 straipsnio 2 dalį tai atlieka Spaudos ir komunikacijos direktorato generalinis direktorius.
79 Sistemiškas atrankos procedūros norint pas Komisijos narį deleguoti pareigūną, panašios į procedūrą, taikomą įdarbinant vidurinės grandies vadovus, organizavimas sunkiai suderinamas su diskrecija, kuri iš esmės pasireiškia tuo, kad Komisijos narys pasirenka pas jį deleguojamus bendradarbius.
80 Pagaliau, penkta, Komisija tvirtina, jog bet kuriuo atveju, kadangi iš atrankos procedūros ieškovas buvo pašalintas atrankos grupei nagrinėjant kandidatų paraiškas, jis nėra suinteresuotas reikalauti panaikinti ginčijamą sprendimą, nes grupės sudėtis nepasikeistų tuo atveju, jeigu būtų taikomas sprendimas dėl vidurinės grandies vadovų.
81 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad tiek atsiliepime į ieškinį, tiek per teismo posėdį Komisija nurodė, kad net ir po to, kai kandidatūras išnagrinėjo pirminės atrankos ir atrankos grupės, šios kandidatūros buvo pateiktos Patariamajam paskyrimų komitetui ir trims atitinkamų Komisijos narių kabinetams tam, kad minėtų grupių atliktas vertinimas negalėtų nulemti galutinio Paskyrimų tarnybos vertinimo. Šiomis aplinkybėmis tai, kad ieškovo kandidatūra buvo atmesta pirminės atrankos etape, nepanaikina ieškovo suinteresuotumo ginčyti toliau vykusios procedūros tinkamumo, nes prieš priimant sprendimą dėl paskyrimo procedūroje dalyvavo trys Komisijos narių kabinetai. Be to, ieškovas išsaugo suinteresuotumą pareikšti ieškinį siekdamas išvengti, kad aptariamas neteisėtumas nepasikartotų vykstant analogiškai atrankos procedūrai (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Wunenburger prieš Komisiją, C‑362/05 P, Rink. p. I‑4333, 50 punktą; 2005 m. liepos 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Wunenburger prieš Komisiją, T‑370/03, Rink. VT p. I‑A‑189 ir II‑853, 20 punktą).
82 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad net neišnagrinėjus kitų su pirmuoju ieškinio pagrindu susijusių argumentų ir kitų ieškinio pagrindų, kuriais rėmėsi ieškovas, matyti, kad nagrinėjamu atveju įdarbindama atstovybės Atėnuose vadovą Komisija neteisėtai taikė Tarnybos nuostatų 37 straipsnio pirmosios pastraipos a punkto antrą įtrauką, užuot taikiusi šių nuostatų 7 ir 29 straipsnius, todėl ginčijamą sprendimą reikia panaikinti remiantis tuo, kad jis priimtas vykdant neteisėtą procedūrą, ir tuo, kad stokota kompetencijos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
83 Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 122 straipsnį šio reglamento II dalies 8 skyriaus nuostatos, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis ir teismo išlaidomis, taikomos tik Tarnautojų teismo po šio reglamento įsigaliojimo dienos, tai yra 2007 m. lapkričio 1 d., gautose bylose. Su nagrinėjama sritimi susijusios Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento nuostatos ir toliau taikomos mutatis mutandis byloms, kurių Tarnautojų teismas nebaigė nagrinėti iki šios dienos.
84 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo šią bylą, ji turi padengti visas bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovo pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2006 m. gruodžio 21 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą atmesti A. Menidiatis kandidatūrą į laisvą Komisijos atstovybės Atėnuose (Graikija) vadovo darbo vietą ir paskirti eiti šias pareigas P.
2. Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.
Kanninen | Kreppel | Van Raepenbusch |
Paskelbta 2009 m. balandžio 2 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Šį sprendimą ir jame cituojamus Bendrijos teismų sprendimus, kurie nėra paskelbti Rinkinyje, galima rasti Teisingumo Teismo interneto svetainėje www.curia.europa.eu