TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. balandžio 25 d.

Byla F‑71/06

Maddalena Lebedef‑Caponi

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – 2004 m. vertinimo procedūra – Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrosios įgyvendinimo nuostatos – Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnis“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo M. Lebedef‑Caponi prašo panaikinti jos tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 ir 43 straipsniai bei 90 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Parengimas – Pareigūnai, vykdantys darbuotojų atstovimo funkcijas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Už ankstesnį vertinimą blogesnis vertinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa ir 43 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Vertinimas – Teisės į gynybą paisymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio pirma ir antra pastraipos bei 43 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

1.      Tam, kad apie sprendimą būtų tinkamai pranešta pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, reikia ne tik to, kad jis būtų perduotas jo adresatui, bet ir kad adresatas turėtų galimybę veiksmingai susipažinti su jo turiniu. Todėl vien informacijos, perduotos vertinamam pareigūnui elektroniniu būdu, apie tai, kad buvo priimtas sprendimas, kuriuo jo vertinimo ataskaita tapo galutine, ir kad jį galima rasti institucijos vidinėje informacinėje sistemoje, nepakanka, kad prasidėtų terminas skundui paduoti.

Ta aplinkybė, kad pareigūnas yra savo darbo vietoje, nesant dokumento, patvirtinančio, jog nagrinėjama žinutė buvo gauta jo elektroninio pašto dėžutėje ar atidaryta, neleidžia daryti pakankamai patikimos išvados (ir todėl ji neprilygsta įrodymui), kad pareigūnas galėjo veiksmingai susipažinti su ginčijamu sprendimu.

(žr. 29–31 ir 34 punktus)

Nuoroda:

1976 m. birželio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Jänsch prieš Komisiją, 5/76, Rink. p. 1027, 10 punktas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 2001 m. sausio 17 d. Sprendimo Kraus prieš Komisiją, T‑14/99, Rink. VT p. I‑A‑7 ir II‑39, 22 punktas; 2005 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Ruiz Bravo-Villasante prieš Komisiją, T‑507/04, Rink. VT p. I‑A‑361 ir II‑1609, 29 punktas; 2006 m. spalio 19 d. Sprendimo Buendía Sierra prieš Komisiją, T‑311/04, Rink. p. II‑4137, 121 punktas.

2.      Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, kurias priėmė Komisija, 6 straipsnio 3 dalies c punkto matyti, kad į darbuotojų atstovavimo veiklą, net jeigu pareigūnai ją vykdo ne visą darbo dieną, vertinime taip pat turi būti atsižvelgta, iš anksto konsultuojantis su ad hoc grupe, o apeliacijos atveju – su jungtiniu vertinimo komitetu.

Konsultacijų su ad hoc grupe tikslas – suteikti vertintojui informacijos, reikalingos vertinamo pareigūno funkcijoms, kurias jis vykdo kaip darbuotojų atstovas, įvertinti, nes šios funkcijos laikomos pareigų, kurias toks pareigūnas privalo vykdyti savo institucijoje, dalimi. Be to, pagal minėtų bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 6 straipsnio 3 dalies c punktą vertintojas, prieš parengdamas pirmą tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos projektą, turi konsultuotis su ad hoc grupe.

Darytina išvada, kad rengdamas pareigūno, vykdančio darbuotojų atstovavimo veiklą, tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą vertintojas privalo atsižvelgti į ad hoc grupės nuomonę. Tačiau jis neprivalo šios nuomonės laikytis. Jei vertintojas jos nesilaiko, jis privalo nurodyti priežastis, dėl kurių nuo jos nukrypo. Šiuo atžvilgiu paprasto nuomonės pridėjimo prie tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos nepakanka, kad būtų galima pripažinti, jog reikalavimas motyvuoti įvykdytas.

Jei vertintojo padarytą pažeidimą per persvarstymo etapą ištaiso patvirtinantis pareigūnas, galutinė tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita nėra neteisėta.

(žr. 43–46 ir 48 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 2003 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Lebedef prieš Komisiją, T‑326/01, Rink. VT p. I‑A‑273 ir II‑1317, 53–55 ir 61 punktai; 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Fardoom ir Reinard prieš Komisiją, T‑43/04, Rink. VT p. I‑A‑329 ir II‑1465, 90 punktas.

3.      Negalima manyti, kad tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos motyvai yra tiek rimtai ir akivaizdžiai nenuoseklūs, kad su aplinkybėmis susipažinęs ieškovas negalėtų įvertinti jų pagrįstumo, o teismas – atlikti minėtos ataskaitos teisėtumo kontrolės, tuo atveju, kai santrauka ir vertinimai nėra visiškai nuoseklūs, tačiau atsižvelgdamas į visus vertintojo komentarus pareigūnas galėjo suprasti priežastis, dėl kurių vertinimas ir bendras balas yra blogesni, palyginti su ankstesne tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita.

(žr. 64–66 punktus)

Nuoroda:

1992 m. spalio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Maurissen prieš Audito rūmus, T‑23/91, Rink. p. II‑2377, 47 punktas.

4.      Europos Bendrijų darbuotojų vertinimo srityje pagrindinio teisės į gynybą užtikrinimo principo negalima aiškinti taip, kad juo nustatoma pareiga iš anksto įspėti prieš procedūros, per kurią atliekamas toks vertinimas, pradžią. Šiai išvadai neturi įtakos Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio pirma ir antra pastraipos, kiek jose nustatoma, kad visomis ataskaitomis apie pareigūno sugebėjimus, naudingumą ir elgesį prieš jį galima remtis tik jeigu suinteresuotam asmeniui apie jas pranešta pieš jas pridedant prie asmens bylos. Atitinkamos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti pareigūno teisę į gynybą, yra susijusios su jau egzistuojančiais dokumentais. Jomis per vertinimo procedūrą draudžiama remtis tokiais dokumentais prieš vertinamą pareigūną, jeigu jie šiam pareigūnui nebuvo perduoti prieš juos pridedant prie asmens bylos. Pagal šias nuostatas nėra reikalaujama iš anksto parengti dokumentų, kuriuose būtų formaliai įtvirtinta bet kokia suinteresuoto asmens kritika.

Taigi vertintojas nepažeidžia teisės į gynybą užtikrinimo principo ar Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio, kai į vertinimo ataskaitą įtraukia vertinamam pareigūnui nepalankias faktines aplinkybes, nors jokiame jo asmens bylos dokumente nuoroda į šias aplinkybes nepateikiama.

(žr. 71–74 punktus)

Nuoroda:

2006 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš De Bry, C‑344/05 P, Rink. p. I‑10915, 39, 40 ir 41 punktai, bei nurodyta teismo praktika.

5.      Komisijos nustatytoje darbuotojų vertinimo sistemoje, pagal kurią tikslai, vertintojo nustatyti vertinamo pareigūno sutikimu, yra atspirties taškas vertinant naudingumą, vertintojas pagrįstai gali atsižvelgti į pareigūno atsisakymą atlikti tam tikras užduotis, kurių reikia vienam iš šių tikslų pasiekti, net jeigu šie tikslai nėra nurodyti pareigūno pareigų aprašyme, kaip nustatyta tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitoje, nes pareigūnas turėjo teisę ginčyti šio tikslo nustatymą kreipdamasis į patvirtinantį pareigūną, tačiau to nepadarė, o nagrinėjamas tikslas atitinka užduotis, kurias paprastai turi atlikti tokiam pačiam lygiui kaip ieškovė priskirti pareigūnai.

(žr. 77–79 punktus)