2019 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Nederlandstalige rechtbank van eerste aanleg Brussel (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Lies Craeynest ir kt. / Brussels Hoofdstedelijk Gewest, Brussels Instituut voor Milieubeheer
(Byla C-723/17)1
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 2008/50/EB – 6, 7, 13 ir 23 straipsniai – III priedas – Oro kokybės vertinimas – Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas azoto dioksido ribinių verčių viršijimas – Matavimai, vykdomi nustatytose mėginių ėmimo vietose – Tinkamų vietovių atranka – Mėginių ėmimo vietose išmatuotų verčių vertinimas – Valstybių narių įsipareigojimai – Teisminė peržiūra – Peržiūros intensyvumas – Teisė duoti nurodymus)
Proceso kalba: nyderlandų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Nederlandstalige rechtbank van eerste aanleg Brussel
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: Lies Craeynest, Cristina Lopez Devaux, Frédéric Mertens, Stefan Vandermeulen, Karin De Schepper, Clientearth VZW
Atsakovai: Brussels Hoofdstedelijk Gewest, Brussels Instituut voor Milieubeheer
dalyvaujant : Belgische Staat
Rezoliucinė dalis
ESS 4 straipsnio 3 dalis ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejamos su SESV 288 straipsnio trečia pastraipa, taip pat 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad nacionalinis teismas, nagrinėjantis asmenų, kuriems šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų ribinių verčių viršijimas turėjo tiesioginį poveikį, prašymą, privalo patikrinti, ar mėginių ėmimo vietos konkrečioje zonoje buvo įrengtos pagal minėtos direktyvos III priedo B skirsnio 1 dalies a punkte nustatytus kriterijus, ir, jei taip nėra, taikyti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms visas būtinas priemones, pavyzdžiui, duoti nurodymus (jeigu tai numatyta nacionalinėje teisėje), kad mėginių ėmimo vietos būtų įrengtos laikantis šių kriterijų.
Direktyvos 2008/50 13 straipsnio 1 dalis ir 23 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad, norint konstatuoti, jog per vienų kalendorinių metų vidurkinimo laikotarpį buvo viršyta direktyvos XI priede nustatyta ribinė vertė, pakanka, kad taršos lygis, viršijantis šią ribinę vertę, būtų išmatuotas vienoje mėginių ėmimo vietoje.
____________
1 OL C 104, 2018 3 19.