Byla T‑74/12
Mecafer
prieš
Europos Komisiją
„Dempingas – Tam tikrų Kinijos kilmės kompresorių importas – Atsisakymas grąžinti dalį sumokėto antidempingo muito – Eksporto kainos nustatymas – Antidempingo muito atėmimas – Panaikinimo sukeliamų padarinių laiko atžvilgiu pakeitimas“
Santrauka – 2015 m. lapkričio 18 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Teismo procesas – Įrodymų pateikimas – Terminas – Pavėluotas įrodymų pateikimas – Sąlygos
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento (1991 m.) 46 straipsnio 1 dalis ir 48 straipsnio 1 dalis)
2. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo muitų grąžinimas – Faktinio dempingo skirtumo apskaičiavimas – Eksporto kainos nustatymas – Rėmimasis nustatyta eksporto kaina – Koregavimai – Sumokėtų antidempingo muitų dydžio neatėmimas – Sąlyga – Antidempingo muito poveikis perpardavimo pirmajam Sąjungoje įsisteigusiam nepriklausomam pirkėjui kainai – Analizės metodo pasirinkimas – Institucijų diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 9 dalis ir 11 straipsnio 10 dalis)
3. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Eksporto kainos nustatymas – Rėmimasis nustatyta eksporto kaina – Sąlygos – Koregavimai – Taikymas savo iniciatyva
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 9 dalis)
4. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo muitų grąžinimas – Faktinio dempingo skirtumo apskaičiavimas – Eksporto kainos nustatymas – Rėmimasis nustatyta eksporto kaina – Koregavimai – Sumokėtų antidempingo muitų dydžio neatėmimas – Sąlyga – Antidempingo muito poveikis perpardavimo pirmajam Sąjungoje įsisteigusiam nepriklausomam pirkėjui kainai –Kiekvieno produktų kontrolinio numerio analizė
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 20 konstatuojamoji dalis ir 11 straipsnio 10 dalis)
5. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo muitų grąžinimas – Faktinio dempingo skirtumo apskaičiavimas – Eksporto kainos nustatymas – Rėmimasis nustatyta eksporto kaina – Koregavimai – Aiškinimas atsižvelgiant į 1994 m. GATT antidempingo susitarimą – Sumokėtų antidempingo muitų dydžio neatėmimas – Išimtis – Griežtas aiškinimas
(Sutarties dėl bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos, „1994 m. antidempingo susitarimo“, VI straipsnio įgyvendinimo 2.4 ir 9.3.3 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 9 dalies antra pastraipa ir 11 straipsnio 10 dalis)
6. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo muitų grąžinimas – Faktinio dempingo skirtumo apskaičiavimas – Eksporto kainos nustatymas – Rėmimasis nustatyta eksporto kaina – Koregavimai – Sumokėtų antidempingo muitų dydžio neatėmimas – Sąlyga – Kiekvieno atvejo vertinimas atskirai – Ankstesnė arba vėlesnė institucijų praktika – Poveikio nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 10 dalis)
7. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo muitų grąžinimas – Faktinio dempingo skirtumo apskaičiavimas – Eksporto kainos nustatymas – Rėmimasis nustatyta eksporto kaina – Koregavimai – Sumokėtų antidempingo muitų dydžio neatėmimas – Analizės metodo pasirinkimas – Pareiga taikyti metodą, kuris derėtų su antidempingo muito poveikio pirmajam Sąjungoje įsisteigusiam nepriklausomam pirkėjui vertinimo metodu
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 9 ir 11 dalys ir 11 straipsnio 10 dalis)
8. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo muitų grąžinimas – Faktinio dempingo skirtumo apskaičiavimas – Eksporto kainos nustatymas – Rėmimasis nustatyta eksporto kaina – Koregavimai – Sumokėtų antidempingo muitų dydžio neatėmimas – Šio dydžio poveikio importuotojui įrodymas
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 10 dalis)
9. Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Poveikis – Teisingumo Teismo nustatytas apribojimas – Sprendimo, kuriuo iš dalies atsisakoma grąžinti nepagrįstai sumokėtus antidempingo muitus, panaikinimas iš dalies – Būtinybė palikti laikinai galioti sprendimo pasekmes, kad būtų išvengta pareigos išmokėti visą gražintą sumą – Nebuvimas
(SESV 264 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 28–30 punktus)
2. Kalbant apie dempingą reikia pažymėti, kad pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 10 dalyje nenustatytas konkretus metodas, skirtas vertinti, ar antidempingo muitas buvo pagrįstai įtrauktas į pardavimo pirmajam Sąjungoje įsisteigusiam nepriklausomam pirkėjui kainą. Nepaisant to, kad pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 10 dalyje du kartus daroma nuoroda į šio reglamento 2 straipsnį, prieveiksmis „tinkamai“ susijęs ne su pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnyje nurodytais tyrimo metodu ar taisyklėmis, o su tikslu, kad antidempingo muitas paveiktų su eksportuojančiais gamintojais susijusių bendrovių pirmajam Sąjungoje įsisteigusiam nepriklausomam pirkėjui taikomą perpardavimo kainą, t. y. kad nustačius antidempingo muitą pasikeistų tų bendrovių elgesys arba galiausiai būtų pašalintas iš pradžių konstatuotas dempingo skirtumas.
Kadangi pagrindiniame antidempingo reglamente nenustatytas metodas, taikomas nagrinėjant, ar laikomasi to paties reglamento 11 straipsnio 10 dalyje nustatytų sąlygų, renkantis skirtingus apskaičiavimo metodus reikia įvertinti sudėtingas ekonomines situacijas. Todėl Komisija turi plačią diskreciją pasirinkti metodą, o dėl šios priežasties Sąjungos teismas šioje srityje gali atlikti tik ribotą teisminę kontrolę.
(žr. 53, 63–67 punktus)
3. Dėl eksporto kainos nustatymo siekiant įvertinti, ar dempingas yra, remiantis pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 9 dalimi darytina išvada, kad institucijos gali manyti, jog eksporto kaina yra nepatikima dviem atvejais: kai yra saitai tarp eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies arba dėl kompensacinio susitarimo tarp eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies. Kitu atveju, jei eksporto kaina yra, institucijos privalo ja remtis, kad nustatytų dempingą.
Kai eksporto kaina apskaičiuojama remiantis kaina, už kurią produktai perparduoti pirmam nepriklausomam pirkėjui, arba kitu priimtinu būdu, pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 9 dalies antroje ir trečioje pastraipose numatytus koregavimus institucijos atlieka savo iniciatyva.
(žr. 55–57 punktus)
4. Siekiant nustatyti, ar sumokėtas antidempingo muitas daro poveikį pardavimo pirmam Sąjungoje įsisteigusiam nepriklausomam pirkėjui kainai, kaip nustatyta pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 10 dalyje, kiekvieno produktų kontrolinio numerio analizės metodo (kiekvieno PKN metodas) taikymas nedaro įtakos nagrinėjamo produkto unikalumui, nes Komisija dempingo skirtumą nustatė ne kiekvienam PKN, o vieną dempingo skirtumą nagrinėjamajam produktui.
Taip pat, jeigu nagrinėjamas produktas yra sudėtingas produktas, kurio skirtingi modeliai turi skirtingas technines savybes ir kainos gali labai skirtis, kiekvieno PKN metodas, skirtas palyginti PKN, kurių savybės ir perpardavimo kainos panašios, yra tinkamesnis tiriant nagrinėjamojo produkto perpardavimo kainos kaitą nuo pradinio tiriamojo laikotarpio iki tyrimo dėl grąžinimo laikotarpio. Kita vertus, bendru apyvartos augimu grindžiamas tyrimo metodas neleidžia nustatyti, ar susijęs importuotojas iš tikrųjų pakeitė savo elgesį rinkoje, ar, priešingai, taikė mažiausiai perkamų ir daugiausiai perkamų modelių kompensacinę kainų politiką, leidusią daryti poveikį susidariusiam skirtumui.
Be to, remiantis pagrindinio antidempingo reglamento 20 konstatuojamosios dalies ir 11 straipsnio 10 dalies pažodiniu aiškinimu, sumokėtų antidempingo muitų poveikis turi būti nagrinėjamas pagal kiekvieną pardavimo kainą ir, dėl tos priežasties, veikiau taikant kiekvieno sandorio metodą arba, prireikus, kiekvieno modelio ar kiekvieno PKN metodą.
Tokiomis aplinkybėmis kiekvieno PKN metodo taikymas, jeigu jis nuosekliai taikomas visuose prašymo grąžinti tyrimo etapuose, reiškia ne papildomų reikalavimų kėlimą dėl viso sumokėto dempingo muito grąžinimo, o tik tai, kad patikrinamas pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į kiekvieną PKN, o ne apskritai į nagrinėjamą produktą.
Beje, aplinkybė, kad kiekvieno PKN metodas visiškai nepaminėtas pagrindiniame antidempingo reglamente, nereiškia, kad jis neteisėtas ar akivaizdžiai klaidingas.
(žr. 72–74, 76, 96 ir 114 punktus)
5. Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 nuostatos turi būti aiškinamos kiek įmanoma atsižvelgiant į atitinkamas Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (antidempingo susitarimas) VI straipsnio įgyvendinimo nuostatas.
Sąjunga priėmė pagrindinį antidempingo reglamentą, kad įvykdytų tarptautinius įsipareigojimus, kylančius iš Antidempingo sutarties. Be to, pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 10 dalį Sąjunga siekė vykdyti konkrečius įsipareigojimus pagal Antidempingo sutarties 9.3.3 straipsnį. Todėl pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 10 dalį reikia aiškinti atsižvelgiant į šią nuostatą.
Šiuo atveju Antidempingo sutarties 2.4 straipsnio ketvirtame sakinyje, kaip ir pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje, nustatytas „muito prilyginimo sąnaudoms“ principas, pagal kurį nuo importo iki perpardavimo sumokėti muitai ir mokesčiai, tarp jų ir sumokėtas antidempingo muitas, yra sąnaudos, kurios turi būti atimtos apskaičiuojant eksporto kainą. Šiomis aplinkybėmis antidempingo muito neatėmimas pagal Antidempingo sutarties 9.3.3 straipsnį laikomas šios sutarties 2.4 straipsnio ketvirtame sakinyje nustatytos „muito prilyginimo sąnaudoms“ taisyklės išimtimi. Taip pat pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 10 dalyje nustatytas antidempingo muito neatėmimas yra to reglamento 2 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje nustatytos „muito prilyginimo sąnaudoms“ taisyklės išimtis ir turi būti aiškinamas siaurai.
Taigi kliūtis susigrąžinti visus sumokėtus antidempingo muitus, kuria norint įveikti reikia įrodyti, kad perpardavimo kainos Sąjungoje padidėjo suma, lygia dvigubam antidempingo skirtumui, yra neišvengiama pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 10 dalyje išdėstytų sąlygų neįvykdymo ir, dėl to, „muito prilyginimo sąnaudoms“ taisyklės taikymo pasekmė.
(žr. 81, 82, 86–88, 94, 95 punktus)
6. Per sumokėtų antidempingo muitų grąžinimo procedūrą Komisija naudojasi didele diskrecija nagrinėdama, ar tenkinami antidempingo muito neatėmimo iš apskaičiuotos eksporto kainos reikalavimai. Ši diskrecija turi būti įgyvendinama kiekvienu atveju atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes.
Tokiu atveju antidempingo muito neatėmimo apskaičiuojant eksporto kainą reikalavimai turi būti vertinami atsižvelgiant į neatimti antidempingo muito prašančių importuotojų pateiktus įrodymus ir kiekvienos bylos faktines aplinkybes.
Todėl importuotojas, siekiantis pasinaudoti sumokėtų antidempingo muitų neatėmimu, negali remtis ankstesne ar vėlesne Komisijos praktika.
(žr. 121–123 punktus)
7. Per sumokėto antidempingo muito grąžinimo procedūrą pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 10 dalyje nustatytas antidempingo muito atsispindėjimo nustatant susijusio importuotojo klientams taikytą kainą nagrinėjimas yra pagal to reglamento 2 straipsnio 9 dalį nustatomos eksporto kainos apskaičiavimo etapas. Atsižvelgiant į šio nagrinėjimo rezultatą, antidempingo muitas atimamas iš apskaičiuotos eksporto kainos, todėl daro tiesioginį poveikį jos dydžiui, taigi ji neišvengiamai bus mažesnė tik jeigu antidempingo muitas neatimtas. Be to, kuo mažesnė eksporto kaina, tuo didesnis skirtumas, palyginti su normaliąja verte, ir tuo didesnis koreguotas dempingo skirtumas. Taigi pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 10 dalis turi reikšmės apskaičiuojant eksporto kainą ir netiesiogiai daro įtaką koreguoto dempingo skirtumo apskaičiavimui.
Šiomis aplinkybėmis taikydama pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 9 ir 11 dalis ir 11 straipsnio 10 dalį Komisija turi nustatyti nuoseklius metodus.
Todėl Komisija, tikrindama, ar antidempingo muitai atsispindėjo pirmajam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje pagal kiekvieną produkto kontrolės numerį metodą (kiekvieno PKN metodas) nustatytoje perpardavimo kainoje, daro akivaizdžią vertinimo klaidą nuspręsdama atimti antidempingo muitą iš eksporto kainų dėl tų PKN, už kuriuos sumokėtas antidempingo muitas padarė poveikį perpardavimo kainoms ir tolesnio pardavimo Sąjungoje kainoms. Taip elgdamasi Komisija iš tiesų nesiėmė visų priemonių dėl kiekvieno PKN metodo, kurį pati nusprendė taikyti, sukeliamų padarinių, nes ji atėmė visą sumokėtą antidempingo muitą iš eksporto kainos, apskaičiuotos pagal pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 9 dalį, ir taip dirbtinai sumažino kiekvienam PKN nustatytą vieną eksporto kainos svertinį vidurkį.
Be to, pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 10 dalyje Komisijai nenustatyta pareiga sistemingai atimti visą sumokėtą antidempingo muitą, jeigu atlikus tyrimą dėl antidempingo muito atsispindėjimo pagal kiekvieno PKN metodą, negalima daryti išvados, kad jis atsispindi ne kiekvieno PKN atveju, o tik tam tikrais iš jų atvejais.
(žr. 137–144, 147 punktus)
8. Per sumokėto antidempingo muito grąžinimo procedūrą siekiant nustatyti, ar apskaičiuota eksporto kaina turi būti skaičiuojama neatimant šių muitų sumos, pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta vienintelė sąlyga, t. y. susijęs importuotojas turi pateikti įtikinamų įrodymų, kad antidempingo muitas deramai atsispindi perpardavimo kainose ir tolesnio pardavimo Sąjungoje kainose.
Šiomis aplinkybėmis, įrodymas, jeigu jis yra įtikinamas, kad antidempingo muitas deramai atsispindi perpardavimo kainose ir tolesnio pardavimo Sąjungoje kainose, gali būti pateiktas naudojantis bet kokiomis priemonėmis.
(žr. 151, 152 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 162–164 punktus)