BENDROJO TEISMO (ketvirtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. rugsėjo 20 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Venesueloje – Trečiosios valstybės pareikštas ieškinys – Tiesioginės sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas“
Byloje T‑65/18
Venesuelos Bolivaro Respublika, atstovaujama advokatų F. Di Gianni ir L. Giuliano,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, iš pradžių atstovaujamą P. Mahnič ir L. Ozola, vėliau P. Mahnič ir A. Antoniadis,
atsakovę,
dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti, pirma, 2017 m. lapkričio 13 d. Tarybos reglamentą (ES) 2017/2063 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Venesueloje (OL L 295, 2017, p. 21), antra, 2018 m. lapkričio 6 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1653, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas 2017/2063 (OL L 276, 2018, p. 1), ir, trečia, 2018 m. lapkričio 6 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/1656, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2017/2074 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Venesueloje (OL L 276, 2018, p. 10), tiek, kiek jų nuostatos susijusios su Venesuelos Bolivaro Respublika,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjai J. Schwarcz, C. Iliopoulos, L. Calvo-Sotelo Ibáñez-Martín (pranešėjas) ir I. Reine,
posėdžio sekretorius F. Oller, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. vasario 8 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2017 m. lapkričio 13 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/2074 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Venesueloje (OL L 295, 2017, p. 60). Šiuo sprendimu, pirma, draudžiama į Venesuelą eksportuoti ginklus, karinę įrangą ar bet kokią kitą įrangą, kuri gali būti naudojama vidaus represijų tikslams, taip pat stebėjimo įrangą, technologijas arba programinę įrangą. Antra, sprendime taip pat įtvirtintas draudimas Venesueloje teikti finansines, technines ar kitokio pobūdžio paslaugas, susijusias su šia įranga ir technologijomis. Trečia, jame numatytas asmenų, subjektų ir organizacijų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas. Pagal Sprendimo 2017/2074 1 konstatuojamąją dalį jis yra atsakas į toliau blogėjančią demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių padėtį Venesueloje.
2 Sprendimo 2017/2074 13 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad šis sprendimas nuolat peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas arba iš dalies keičiamas, jei Taryba mano, kad jo tikslai nepasiekti. To paties straipsnio pirmos pastraipos pradinėje redakcijoje buvo numatyta, kad Sprendimas 2017/2074 taikomas iki 2018 m. lapkričio 14 d. 2018 m. lapkričio 6 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2018/1656, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2017/2074 (OL L 276, 2018, p. 10), pratęsė pastarojo galiojimą iki 2019 m. lapkričio 14 d. ir iš dalies pakeitė jo I priedo 7 įrašą, susijusį su vienu iš asmenų, kuriems taikomas finansinių lėšų įšaldymas.
3 2017 m. lapkričio 13 d. Taryba taip pat priėmė Reglamentą (ES) 2017/2063 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Venesueloje (OL L 295, 2017, p. 21), remdamasi SESV 215 straipsnio 2 dalimi ir Sprendimu 2017/2074.
4 Reglamento 2017/2063 2 straipsnyje nurodyta, kad draudžiama bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Venesueloje arba siekiant naudoti šioje šalyje teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą ir kitas paslaugas, susijusias su Europos Sąjungos bendrajame karinės įrangos sąraše, Tarybos priimtame 2014 m. kovo 17 d. (OL C 107, 2014, p. 1), išvardytomis prekėmis ir technologijomis.
5 Reglamento 2017/2063 3 straipsnyje ir I priede nustatyta, kad bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Venesueloje arba naudojimui šioje šalyje taip pat draudžiama parduoti, tiekti arba eksportuoti įrangą, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms, pavyzdžiui, ginklus, amuniciją, transporto priemones, skirtas riaušėms malšinti arba kaliniams vežti, taip pat sprogmenis, ir teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą ar kitas su minėta įranga susijusias paslaugas.
6 Reglamento 2017/2063 4 straipsnyje numatyta, kad, nukrypdamos nuo šio reglamento 2 ir 3 straipsnių, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti vykdyti tam tikras operacijas tokiomis sąlygomis, kurios, kaip jos mano, yra tinkamos.
7 Pagal Reglamento 2017/2063 6 ir 7 straipsnius ir II priedą bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Venesueloje arba siekiant naudoti šioje šalyje draudžiama parduoti, tiekti ar eksportuoti įrangą, technologijas arba programinę duomenų paketo analizės, tinklų perėmimo, stebėjimo, ryšio trukdymo ir balso atpažinimo įrangą, taip pat teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansinę pagalbą ar kitas su minėta įranga, technologijomis ar programine įranga susijusias paslaugas, nebent valstybės narės kompetentingos institucijos iš anksto suteikė tam leidimą.
8 Pagal Reglamento 2017/2063 20 straipsnį minėti draudimai taikomi:
„a) Sąjungos teritorijoje, įskaitant jos oro erdvę;
b) visuose valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose orlaiviuose ar laivuose;
c) visiems Sąjungos teritorijoje arba už jos ribų esantiems asmenims, kurie yra valstybės narės piliečiai;
d) visiems Sąjungos teritorijoje ar už jos ribų esantiems juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybių narių teisę;
e) visiems Sąjungoje visą verslo veiklą arba jos dalį vykdantiems juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms.“
9 Be to, Reglamento 2017/2063 8–11 straipsniuose ir IV ir V prieduose numatomas tam tikro fizinio ar juridinio asmens, subjekto ar organizacijos finansinių lėšų įšaldymas ir draudimas sudaryti jiems galimybę naudotis tokiomis lėšomis, išskyrus išimtis.
10 Galiausiai Reglamento 2017/2063 17 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „IV ar V priede pateiktas sąrašas peržiūrimas reguliariai ir bent kartą per kiekvieną 12 mėnesių laikotarpį“. 2018 m. lapkričio 6 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1653, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas 2017/2063 (OL L 276, 2018, p. 1), buvo pakeistas pastarojo reglamento IV priedo 7 įrašas, susijęs su vienu iš asmenų, kuriems taikomas finansinių lėšų įšaldymas.
Procesas ir šalių reikalavimai
11 2018 m. vasario 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį Venesuelos Bolivaro Respublikos ieškinį dėl Reglamento 2017/2063 tiek, kiek jo nuostatos su ja susijusios.
12 Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. gegužės 3 d.) Taryba, remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsniu, pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. 2018 m. birželio 27 d. Venesuelos Bolivaro Respublika pateikė savo pastabas dėl to prieštaravimo.
13 Pagal Procedūros reglamento 28 straipsnį, atsižvelgęs į ketvirtosios kolegijos pateiktą pasiūlymą, 2018 m. spalio 17 d. Bendrasis Teismas nusprendė bylą perduoti nagrinėti išplėstinės sudėties kolegijai.
14 Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (ketvirtoji išplėstinė kolegija) nusprendė pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 6 dalį pradėti žodinę proceso dalį tik dėl ieškinio priimtinumo. Taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, Bendrasis Teismas (ketvirtoji išplėstinė kolegija) taip pat paprašė šalių raštu atsakyti į vieną klausimą. Šalys į šį prašymą atsakė 2018 m. gruodžio 14 d. raštais.
15 Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. sausio 17 d.) Venesuelos Bolivaro Respublika, remdamasi Procedūros reglamento 86 straipsniu, patikslino ieškinį, nurodydama, kad jis pareiškiamas ir dėl Sprendimo 2018/1656 bei Įgyvendinimo reglamento 2018/1653, kiek jų nuostatos su ja susijusios. 2019 m. vasario 5 d. Taryba pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo.
16 Venesuelos Bolivaro Respublika Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti, pirma, Reglamentą 2017/2063, antra, Įgyvendinimo reglamentą 2018/1653 ir, trečia, Sprendimą 2018/1656 tiek, kiek jų nuostatos su ja susijusios,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
17 Savo nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš Venesuelos Bolivaro Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
18 Savo pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo Venesuelos Bolivaro Respublika Bendrojo Teismo prašo jį atmesti.
19 Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus dėl priimtinumo per 2019 m. vasario 8 d. posėdį.
Dėl teisės
Dėl ieškinio, kiek jis susijęs su Reglamentu 2017/2063
Įžanginės pastabos
20 Ieškinyje Venesuelos Bolivaro Respublika prašė panaikinti Reglamentą 2017/2063 tiek, kiek jo nuostatos yra su ja susijusios.
21 Prašyme, kuriuo siekiama, kad būtų priimtas sprendimas dėl ieškinio priimtinumo nenagrinėjant bylos iš esmės, Taryba nurodė, kad formuluodama prašymą Venesuelos Bolivaro Respublika turėjo mintyje Reglamento 2017/2063 2, 3, 6 ir 7 straipsnius. Venesuelos Bolivaro Respublika tokio ieškinio aiškinimo nepaneigė nei savo rašytinėse pastabose, nei per teismo posėdį.
22 Taigi reikia pripažinti, kad ieškinys tiek, kiek jis pareikštas dėl Reglamento 2017/2063, yra susijęs tik su jo 2, 3, 6 ir 7 straipsniais (toliau – ginčijamos nuostatos).
Dėl priimtinumo
23 Taryba nurodo tris nepriimtinumo pagrindus, t. y. pirma, kad Venesuelos Bolivaro Respublika neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį, antra, kad ginčijamos nuostatos su ja nėra tiesiogiai susijusios, ir, trečia, ji nėra „fizinis ar juridinis asmuo“, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.
24 Bendrasis Teismas mano, kad reikia priimti sprendimą dėl ieškinio priimtinumo ir iš pradžių išnagrinėti Tarybos nurodytą antrąjį nepriimtinumo pagrindą, grindžiamą tuo, kad ginčijamos nuostatos nėra tiesiogiai susijusios su Venesuelos Bolivaro Respublika.
25 Taryba teigia, kad ginčijamos nuostatos nėra tiesiogiai susijusios su Venesuelos Bolivaro Respublika, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.
26 Šiuo klausimu Taryba tvirtina, kad Venesuelos Bolivaro Respublika negali teigti, jog ginčijamos nuostatos yra tiesiogiai su ja susijusios, nes jų tikslas – priversti nutraukti jos politiką. Iš tiesų klausimas, ar aktas daro tiesioginį poveikį ieškovo teisinei padėčiai, priklauso nuo to akto turinio, o ne nuo jo tikslo.
27 Be to, aktas, kuriuo draudžiama veikla, sukelia tiesiogines pasekmes tik tiems asmenims, kurie vykdo tokią veiklą. Šio draudimo pasekmės kitiems asmenims negali būti laikomos tiesiogiai kylančiomis iš tokio akto. Ginčijamomis nuostatomis Venesuelos Bolivaro Respublikai joks draudimas netaikomas. Pagal Reglamento 2017/2063 20 straipsnį jomis draudžiama Europos Sąjungos jurisdikcijai priklausantiems fiziniams ar juridiniams asmenims tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti ar eksportuoti įrangą ir technologijas Venesueloje ir teikti jai tam tikras su tuo susijusias paslaugas.
28 Venesuelos Bolivaro Respublika nurodė, jog tai, kad pagal Reglamento 2017/2063 20 straipsnį ji a priori nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, nereiškia, kad jis negali sukelti jai teisinių pasekmių. Pagal SESV 75 ir 215 straipsnius Sąjungai konkrečiai suteikiama teisė nustatyti ekonomines sankcijas, skirtas daryti poveikiui trečiosiose šalyse. Šiuo atveju ginčijamos nuostatos draudžia tiekti Venesuelos Bolivaro Respublikai karinę įrangą, technologijas, programinę įrangą ir teikti susijusias paslaugas, siekiant išvengti to, kad ji jas naudotų vidaus represijoms, ir siekiant paskatinti ją keisti represijų politiką. Kad būtų pasiektas šis tikslas, ginčijamomis nuostatomis ribojamas naudojimasis tam tikromis teisėmis, kuriomis Venesuelos Bolivaro Respublika būtų galėjusi naudotis pagal tarptautinę teisę, pavyzdžiui, naudojimasis teise derėtis arba sudaryti sutartis su Europos paslaugų teikėjais ir įrangos tiekėjais.
29 Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta tiesioginės sąsajos tarp fizinio ar juridinio asmens ir sprendimo, dėl kurio pareiškiamas ieškinys, sąlyga įvykdoma tik tuomet, kai tenkinami du kumuliaciniai kriterijai, t. y. ginčijama priemonė, pirma, sukelia tiesiogines pasekmes ieškovo teisinei padėčiai ir, antra, nepalieka jokios diskrecijos adresatams, atsakingiems už jos įgyvendinimą, nes yra vien automatinio pobūdžio ir kyla tik iš Sąjungos teisės aktų, netaikant kitų tarpinių nuostatų (2015 m. spalio 8 d. Nutarties Agrotikos Synetairismos Profitis Ilias / Taryba, T‑731/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:821, 26 punktas ir 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Almaz-Antey / Taryba, T‑515/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:545, 62 punktas).
30 Taip pat reikia priminti, kad siekiant nustatyti, ar aktas sukelia teisinių pasekmių, pirmiausia reikia atsižvelgti į jo dalyką, turinį, taikymo sritį, esmę ir teisines bei faktines aplinkybes, kuriomis jis priimtas (žr. 2012 m. kovo 8 d. Nutarties Octapharma Pharmazeutika / EMA, T‑573/10, EU:T:2012:114, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
31 Nagrinėjamoje byloje ginčijamos nuostatos pirmiausia įtvirtina draudimą bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Venesueloje parduoti ar tiekti ginklus, karinę įrangą arba bet kokią kitą įrangą, kuri gali būti naudojama vidaus represijų tikslams, taip pat stebėjimo įrangą, technologijas ar programinę įrangą. Antra, ginčijamose nuostatose numatytas draudimas šiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir organizacijoms Venesueloje teikti finansines, technines ar kitokio pobūdžio paslaugas, susijusias su minėta įranga ir technologijomis.
32 Reglamento 2017/2063 20 straipsnyje nustatyta, kad minėti draudimai taikomi Sąjungos teritorijoje, valstybės narės pilietybę turintiems fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims, įsteigtiems pagal vienos iš valstybių narių teisę, taip pat juridiniams asmenims, subjektams ir organizacijoms, kurių visa verslo veikla arba jos dalis vykdoma Sąjungoje.
33 Vis dėlto ginčijamomis nuostatomis nėra taikomi draudimai Venesuelos Bolivaro Respublikai. Ginčijamos nuostatos daugiausia gali sukelti jai netiesioginių pasekmių, nes draudimai, taikomi valstybės narės pilietybę turintiems fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims, įsteigtiems pagal vienos iš valstybių narių teisę, galėtų apriboti šaltinius, iš kurių Venesuelos Bolivaro Respublika galėtų įsigyti nurodytas prekes ir paslaugas.
34 Tiesa, 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendime Almaz-Antey / Taryba (T‑515/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:545) Bendrasis Teismas atmetė argumentą, kad už Sąjungos ribų įsteigto subjekto teisinei padėčiai tiesiogiai nedarė poveikio priemonės, kuriomis Sąjungos ūkio subjektams siekiama uždrausti vykdyti su šiuo subjektu tam tikrų rūšių sandorius. Bendrasis Teismas nusprendė, kad draudimas Sąjungos ūkio subjektams vykdyti tokius sandorius prilygsta draudimui ieškovei vykdyti aptariamus sandorius su jais (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Almaz-Antey / Taryba, T‑515/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:545, 65 punktą).
35 Vis dėlto reikia pažymėti, kad byloje, kurioje priimtas 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas Almaz-Antey / Taryba (T‑515/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:545), ieškovė buvo aiškiai nurodyta ginčijamame akte. Iš tiesų jos pavadinimas buvo nurodytas ginčijamo sprendimo priede, įvardijant ją kaip įmonę, kuriai buvo uždrausta parduoti arba tiekti aptariamas prekes ir teikti paslaugas.
36 Šioje byloje, priešingai, Venesuelos Bolivaro Respublika kaip valstybė nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta ginčijamose nuostatose, kitaip nei ieškovė byloje, kurioje buvo priimtas minėtas sprendimas.
37 Be to, Taryba teisingai tvirtina, kad Venesuelos Bolivaro Respublika negali būti prilyginta tokiam ūkio subjektui, kokia buvo ieškovė byloje T‑515/15. Venesuelos Bolivaro Respublikos veikla negali būti apribota visiškai komercine veikla, kaip ji pati tai pripažįsta. Valstybė turi vykdyti viešosios valdžios prerogatyvas, ypač tvarkydama valstybinius reikalus, pavyzdžiui, vykdydama gynybos, policijos ir stebėjimo veiklą. Be to, priešingai nei ūkio subjektas, kurio galimybes riboja jo veiklos tikslas, Venesuelos Bolivaro Respublikos, kaip valstybės, veikimo sritis yra labai plati ir pasireiškia didele įvairove, ji negali būti apribota konkrečia veikla. Ši itin plati kompetencija skiria ją nuo ūkio subjekto, kuris paprastai verčiasi konkrečia ekonomine veikla, kuriai taikoma ribojamoji priemonė.
38 Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad tokie draudimai, kaip numatyti ginčijamose nuostatose, negali tiesiogiai paveikti ūkio subjektų, kurie neveikia atitinkamose rinkose, padėties (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 6 d. Nutarties Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, T‑18/10, EU:T:2011:419, 79 punktą). Pavyzdžiui, 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendime Almaz-Antey / Taryba (T‑515/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:545, 66 punktas) Bendrasis Teismas konkrečiai nustatė, kad ieškovė buvo įmonė, vykdanti veiklą gynybos sektoriuje, kuris įvardytas konkrečiose ginčijamo akto nuostatose.
39 Šioje byloje Venesuelos Bolivaro Respublika pateikia Eurostato parengtus duomenis, iš kurių matyti, kad bendra komercinių sandorių su Venesuela dėl prekių, kurioms taikomos ginčijamos nuostatos, vertė 2016 m. siekė 76 mln. EUR, 2017 m. – 59 mln. EUR, o 2018 m. buvo lygi nuliui.
40 Vis dėlto, nors remiantis šiais duomenimis galima įrodyti, jog ginčijamos nuostatos buvo veiksmingos, jais remiantis negalima įrodyti, kad pirkdama nurodytas prekes ir paslaugas Venesuelos Bolivaro Respublika veikė kaip subjektas, prilyginamas ekonominės veiklos vykdytojui, veikiančiam atitinkamose rinkose, o ne vykdė savo valstybinę veiklą.
41 Galiausiai, neturint tam tikro pagrindo, pavyzdžiui, sutarties, kurios buvimą Venesuelos Bolivaro Respublika būtų įrodžiusi Bendrajame Teisme, jos galimybė užmegzti teisinius santykius su Sąjungos ūkio subjektais atrodo visiškai spekuliatyvi ir galėtų atsirasti tik įvykus būsimoms ir hipotetinėms deryboms. Todėl ginčijamomis nuostatomis įtvirtinti draudimai negali būti vertinami kaip savaime darantys poveikį Venesuelos Bolivaro Respublikos teisinei padėčiai.
42 Venesuelos Bolivaro Respublika primena, kad pagal suformuotą jurisprudenciją aplinkybė, kad Sąjungos teisės aktas neleidžia viešajam juridiniam asmeniui naudotis savo kompetencija, kaip jam atrodo tinkama, tiesiogiai paveikia jo teisinę padėtį, todėl toks aktas yra tiesiogiai su juo susijęs.
43 Vis dėlto Venesuelos Bolivaro Respublikos minima jurisprudencija buvo taikoma bylose dėl valstybės teritorinių vienetų teikiamos valstybės pagalbos (šiuo klausimu žr. 1988 m. kovo 8 d. Sprendimo Exécutif régional wallon ir Glaverbel / Komisija, 62/87 ir 72/87, EU:C:1988:132, 6 ir 8 punktus; 1998 m. balandžio 30 d. Sprendimo Vlaamse Gewest / Komisija, T‑214/95, EU:T:1998:77, 29 punktą ir 2015 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Comunidad Autónoma del País Vasco ir Itelazpi / Komisija, T‑462/13, EU:T:2015:902, 34 punktą), dėl žemės ūkio ir muitų žemės ūkio produktams, nustatytų būsimai valstybei narei iki jos įstojimo, srityje (šiuo klausimu žr. 2009 m. birželio 10 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, T‑257/04, EU:T:2009:182, 56–58 punktus), taip pat dėl transporto priemonių eismo reglamentavimo (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Ville de Paris, Ville de Bruxelles ir Ayuntamiento de Madrid / Komisija, T‑339/16, T‑352/16 ir T‑391/16, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2018:927, 50 punktą). Visose šiose bylose nagrinėjami teisės aktai tiesiogiai ribojo konkrečių viešųjų juridinių asmenų dalykinės kompetencijos įgyvendinimą. Tačiau nagrinėjamoje byloje ginčijamos nuostatos tiesiogiai nedraudžia Venesuelos Bolivaro Respublikai pirkti ir importuoti atitinkamą įrangą ir gauti nurodytas paslaugas. Ginčijamos nuostatos neturi įtakos jos galimybėms naudotis suvereniomis teisėmis į jos jurisdikcijai priklausančias viešąsias erdves ir nuosavybę ir jokia Reglamento 2017/2063 nuostata neleidžia manyti, kad Taryba ketino sumažinti Venesuelos Bolivaro Respublikos teisinį veiksnumą. Atsižvelgiant į bet kurios valstybės ar valstybių asociacijos teisę savarankiškai nuspręsti, kaip palaikyti ekonominius santykius su trečiosiomis valstybėmis, aptariamos priemonės šiuo klausimu daugiausia netiesiogiai riboja Venesuelos Bolivaro Respublikos galimybes.
44 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ginčijamos nuostatos nedaro tiesioginio poveikio Venesuelos Bolivaro Respublikos teisinei padėčiai.
45 Venesuelos Bolivaro Respublika taip pat teigia, kad ginčijamos nuostatos susilpnino jos ekonominius ir finansinius santykius su Sąjungos įmonėmis. Ji teigia, kad vertinant jos locus standi turi būti atsižvelgta į tokias ekonomines pasekmes.
46 Tiesa, kad 2018 m. gegužės 3 d. Sprendime Distillerie Bonollo ir kt. / Taryba (T‑431/12, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2018:251, 51–53 punktai), kurį cituoja Venesuelos Bolivaro Respublika, Bendrasis Teismas konstatavo, kad nors tiesioginė sąsaja apsiriboja tik teisinėmis pasekmėmis, bet kuris Sąjungos gamintojo pareikštas ieškinys dėl reglamento, nustatančio antidempingo muitus, turėtų būti sistemingai pripažintas nepriimtinu, kaip ir bet kuris ieškinys, pareikštas pagalbos, kurią, pasibaigus formaliai tyrimo procedūrai, Komisija pripažino suderinama su vidaus rinka, gavėjo konkurento, ir bet kuris ieškinys, pareikštas konkurento dėl sprendimo, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su vidaus rinka. Be to, 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendime NK Rosneft ir kt. / Taryba (T‑715/14, nepaskelbtas Rink., dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2018:544, 80 ir 81 punktai) ir tos pačios dienos Sprendime Gazprom Neft / Taryba (T‑735/14 ir T‑799/14, EU:T:2018:548, 88, 89 ir 97 punktai), kurie buvo priimti būtent dėl ribojamųjų priemonių, Bendrasis Teismas konstatavo, jog tam, kad būtų nustatyta tiesioginė sąsaja su asmenimis, įvardytais ginčijamuose teisės aktuose ir įrodžiusiais, remiantis Bendrajam Teismui pateiktais dokumentais, kad jie veikė rinkoje, kuriai buvo taikomi eksporto apribojimai, reikia atsižvelgti ne tik į šių apribojimų pasekmes šių asmenų teisinei padėčiai, bet ir jų faktines pasekmes šiems asmenims.
47 Vis dėlto iš šio sprendimo 37–40 punktų matyti, kad Venesuelos Bolivaro Respublika neįrodė, jog ji turi būti prilyginama ūkio subjektui, veikiančiam ginčijamose nuostatose numatytų prekių ir paslaugų srityje.
48 Taigi tai, kad ginčijamomis nuostatomis Sąjungoje įsisteigusiems ūkio subjektams draudžiama palaikyti ekonominius ir finansinius santykius su bet kuriuo fiziniu ar juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija Venesueloje, negalima daryti išvados, kad šios nuostatos yra tiesiogiai susijusios su Venesuelos Bolivaro Respublika, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.
49 Galiausiai Venesuelos Bolivaro Respublika pažymi, kad nepripažinus jos locus standi ji netektų bet kokios teisminės gynybos, nes, nesant nacionalinių įgyvendinimo priemonių, negalėtų kreiptis į valstybių narių teismus.
50 Reikia priminti, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytos priimtinumo sąlygos, be abejo, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į teisę į veiksmingą teisminę gynybą, tačiau remiantis šia teise negalima paneigti minėtų sąlygų, kurios aiškiai numatytos SESV (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo PAN Europe ir kt. / Komisija, T‑600/15, EU:T:2016:601, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
51 Darytina išvada, kad ieškinį reikia atmesti kaip nepriimtiną tiek, kiek jis pareikštas dėl ginčijamų nuostatų.
Dėl ieškinio, kiek jis susijęs su Sprendimo 2018/1656 ir Įgyvendinimo reglamento 2018/1653 panaikinimu patikslinus ieškinio reikalavimus
52 Venesuelos Bolivaro Respublika nurodo, kad Sprendimo 2018/1656 1 straipsnio 1 punktas pakeičia Sprendimo 2017/2074 13 straipsnio pirmą pastraipą ir pratęsia jos taikymą iki 2019 m. lapkričio 14 d. Ji pažymi, kad pagal Sprendimo 2018/1656 2 konstatuojamąją dalį šį pratęsimą buvo nuspręsta taikyti „remiantis [Sprendimo 2017/2074] peržiūra“. Venesuelos Bolivaro Respublika taip pat teigia, kad Įgyvendinimo reglamentas 2018/1653 buvo priimtas po to, kai padėtis Venesueloje buvo peržiūrėta pagal Reglamento 2017/2063 17 straipsnio 4 dalį. Todėl iš Sprendimo 2018/1656 ir Įgyvendinimo reglamento 2018/1653 matyti, kad Venesuelos Bolivaro Respublikai dar vienus metus bus taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2017/2074 ir Reglamente 2017/2063. Kai iš pradžių ginčijamas aktas vykstant procesui pratęsiamas kitu aktu, šis paskesnis aktas turi būti laikomas nauja aplinkybe, leidžiančia ieškovui patikslinti ieškinį.
53 Vis dėlto, kadangi ginčijamos nuostatos nėra tiesiogiai susijusios su Venesuelos Bolivaro Respublika, tas pats pasakytina ir apie Įgyvendinimo reglamentą 2018/1653. Iš tiesų šiuo reglamentu iš dalies pakeistas Reglamento 2017/2063 IV priedas, kuris pirmą kartą buvo pakeistas 2018 m. sausio 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/88, kuriuo įgyvendinamas minėtas reglamentas (OL L 16 I, 2018, p. 6). Venesuelos Bolivaro Respublika neginčija minėto IV priedo turinio.
54 Be to, iš Procedūros reglamento 86 straipsnio matyti, kad pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovas gali prašyti panaikinti aktą, pakeičiantį ar iš dalies pakeičiantį kitą aktą, tik jei pastarąjį panaikinti buvo prašoma ieškinyje (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 25 d. Sprendimo Almaz-Antey Air and Space Defence / Taryba, T‑255/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:25, 37–39 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Kaip pažymi Taryba, Sprendimu 2018/1656 iš dalies keičiamas Sprendimas 2017/2074, kurio Venesuelos Bolivaro Respublika neprašė panaikinti pirminiame ieškinyje.
55 Taigi ieškinys, kiek jis susijęs su Sprendimo 2018/1656 ir Įgyvendinimo reglamento 2018/1653 panaikinimu, taip pat turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
56 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visą ieškinį reikia atmesti kaip nepriimtiną ir nereikia priimti sprendimo dėl kitų dviejų Tarybos nurodytų nepriimtinumo pagrindų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
58 Kadangi Venesuelos Bolivaro Respublika pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Tarybos bylinėjimosi išlaidos pagal šios pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Venesuelos Bolivaro Respublika padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
Kanninen | Schwarcz | Iliopoulos |
Calvo-Sotelo Ibáñez-Martín | | Reine |
Paskelbtas 2019 m. rugsėjo 20 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.