PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (ketvirtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2007 m. liepos 11 d. (*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „PiraÑAM diseño original Juan Bolaños“ paraiška – Ankstesni žodiniai nacionaliniai prekių ženklai PIRANHA – Santykiniai atmetimo pagrindai – Galimybė supainioti – Prekių panašumas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas“
Byloje T‑443/05
El Corte Inglés, SA, įsteigta Madride (Ispanija), atstovaujama advokato J. Rivas Zurdo,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą J. García Murillo,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme:
Juan Bolaños Sabri, gyvenantis Torrellano (Ispanija), atstovaujamas advokatų P. López Ronda ir G. Marín Raigal,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2005 m. rugsėjo 21 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1191/2004-1), susijusio su protesto procedūra tarp El Corte Inglés, SA ir Juan Bolaños Sabri,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Legal, teisėjai I. Wiszniewska-Białecka, V. Vadapalas, E. Moavero Milanesi ir N. Wahl,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
susipažinęs su 2005 m. gruodžio 16 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu,
susipažinęs su 2006 m. liepos 24 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu atsakymu į ieškinį,
įvykus 2007 m. gegužės 10 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Bylos aplinkybės
1 2001 m. lapkričio 9 d. įstojęs į bylą asmuo, remdamasis iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL OL 11, 1994, p. 1), Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pateikė paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra toliau pateikiamas vaizdinis žymuo, kuriame yra žodiniai elementai „pirañam diseño original juan bolaños“:
3 Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti (toliau – Nicos sutartis) 16, 21 ir 25 klasėms ir apibūdinamos taip:
– 16 klasė: „Popierius, kartonas ir jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; spaudiniai, fotonuotraukos; raštinės reikmenys; raštinės ir buitinės lipniosios medžiagos; dailininkų reikmenys; teptukai; rašomosios mašinėlės ir biuro reikmenys (išskyrus baldus); mokomoji medžiaga ir vaizdinės priemonės (išskyrus aparatūrą); plastikinės pakavimo medžiagos (nepriskirtos prie kitų klasių); šriftai; klišės“;
– 21 klasė: „Namų apyvokos arba virtuvės reikmenys ir indai (išskyrus brangiųjų metalų arba jais padengtus); šukos ir kempinės; šepečiai (išskyrus teptukus); šepečių medžiagos; valymo reikmenys; metaliniai raizginiai šveistukai; neapdirbtas arba iš dalies apdirbtas stiklas (išskyrus statybinį); stiklo, porceliano ir keramikos gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių;
– 25 klasė: „Drabužiai, avalynė, galvos apdangalai“.
4 2002 m. rugsėjo 23 d. ši paraiška buvo paskelbta Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 76/2002.
5 2002 m. lapkričio 28 d. ieškovė pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos. Protestas buvo grindžiamas Ispanijoje įregistruotais žodiniais prekių ženklais PIRANHA, t. y.:
– 1978 m. vasario 28 d. įregistruotu prekių ženklu Nr. 790520 25 klasės prekėms: „Drabužiai, įskaitant aulinius batus, batus ir šliures“;
– 1998 m. kovo 20 d. įregistruotu prekių ženklu Nr. 2116007 18 klasės prekėms: „Odos ir odų pakaitalai, jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; kailiai, lagaminai, kelioniniai krepšiai, lietaus ir saulės skėčiai ir lazdos; vytiniai ir pakinktai“.
6 Protestas pateiktas dėl visų paraiškoje įregistruoti nurodytų prekių.
7 Protestas buvo grindžiamas pagrindais, nurodytais Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 5 dalyje. Ieškovė nurodė, kad dėl nagrinėjamų prekių ženklų panašumo ir dėl prašomu įregistruoti prekių ženklu ir ankstesniu prekių ženklu žymimų prekių panašumo bei dėl pastarojo prekių ženklo gero vardo egzistuoja galimybė supainioti.
8 2004 m. liepos 1 d. VRDT nusiuntė pranešimą ieškovei, kad ši pateiktų ankstesnio prekių ženklo Nr. 790520 naudojimo įrodymų. Protestų skyrius, per nustatytą terminą jų negavęs, priėmė sprendimą remdamasis tik turimais įrodymais.
9 2004 m. spalio 29 d. Sprendimu Protestų skyrius iš dalies patenkino protestą dėl 25 klasei priklausančių „drabužių, avalynės“ bei „galvos apdangalų“ ir atmetė paraišką įregistruoti šias prekes. Jis manė, kad 25 klasei priklausančios prekės, kurioms prašyta įregistruoti Bendrijos prekių ženklą, ir 18 klasei priklausančios prekės, kurias žymi ankstesnis prekių ženklas Nr. 2116007, turi tam tikrą panašumo laipsnį. Palyginus nagrinėjamus žymenis matyti akivaizdūs vizualūs ir konceptualūs panašumai, taip pat tam tikras fonetinis tapatumas. Todėl Protestų skyrius pripažino, kad egzistuoja galimybė supainioti.
10 Protestų skyrius atmetė tą protesto dalį, kuri susijusi su 16 ir 21 klasei priklausančiomis prekėmis, nesant įrodymų dėl ankstesnio prekių ženklo gero vardo Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies prasme.
11 2004 m. gruodžio 15 d. įstojęs į bylą asmuo pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
12 2005 m. rugsėjo 21 d. Sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT pirmoji apeliacinė taryba patenkino apeliaciją ir atmetė visą protestą. Ji manė, kad skiriasi nagrinėjamų prekių pobūdis ir paskirtis, kad jas gamino skirtingi gamintojai ir buvo parduodamos skirtingais platinimo būdais. Apeliacinės tarybos nuomone, šios prekės nėra konkuruojančios ar pakeičiančios vienos kitas ir dėl to jos negali būti laikomos panašiomis. Be to, aplinkybė, kad nagrinėjamos prekės estetiniu požiūriu yra vienos kitas papildančios, yra per daug subjektyvi, kad į ją būtų atsižvelgta. Kadangi nebuvo tenkinama prekių panašumo sąlyga, būtina tam, kad būtų nustatyta galimybė supainioti atitinkamoje teritorijoje, Apeliacinė taryba nusprendė, jog nėra būtina nagrinėti aptariamų žymenų panašumo laipsnio ar galimo jų tapatumo.
Šalių reikalavimai
13 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– nurodyti VRDT atmesti paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą „PiraÑAM diseño original Juan Bolaños“ 25 klasės prekėms,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
14 VRDT, pateikusi reikalavimus raštu, Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– grąžinti bylą nagrinėti apeliacinėms taryboms, kad jos, vertindamos galimybę supainioti šiuo atveju, įvertintų ryšio tarp nagrinėjamų prekių svarbą,
– nurodyti kiekvienai šaliai padengti savo išlaidas,
arba papildomai:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
15 Per posėdį VRDT nurodė, kad jos reikalavimai turėtų būti aiškinami taip, jog ji pasikliauja Pirmosios instancijos teismo nuomone.
16 Per posėdį įstojęs į bylą asmuo Pirmosios instancijos teismo prašė atmesti ieškinį.
Dėl teisės
Dėl šalių kai kurių reikalavimų priimtinumo
Šalių argumentai
17 VRDT nurodo, kad tas ieškovės reikalavimas, kuriuo ji prašo Pirmosios instancijos teismo aiškiai nurodyti VRDT atmesti paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą „PiraÑAM diseño original Juan Bolaños“, yra nepriimtinas. Ji primena, kad Pirmosios instancijos teismas negali duoti nurodymų VRDT, bet pati Tarnyba turi padaryti išvadas iš Pirmosios instancijos teismo sprendimų rezoliucinių dalių bei motyvų.
18 Kalbėdama apie savo pačios reikalavimus VRDT tvirtina, kad niekas jai netrukdo palaikyti ieškovės reikalavimų arba nuspręsti pasikliauti Pirmosios instancijos teismo nuomone, pateikiant visus, jos manymu, tinkamus argumentus, skirtus paaiškinti savo poziciją Pirmosios instancijos teismui.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
19 Antruoju savo reikalavimu ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo nurodyti VRDT atmesti paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą „PiraÑAM diseño original Juan Bolaños“ 25 klasės prekėms.
20 Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad, Bendrijos teisme pateikus ieškinį dėl VRDT apeliacinės tarybos sprendimo, pagal Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 6 dalį VRDT turi imtis būtinų priemonių Bendrijos teismo sprendimui įvykdyti. Todėl Pirmosios instancijos teismas neturi įpareigoti VRDT to daryti, o pastaroji turi padaryti išvadas iš Bendrijos teismo sprendimų rezoliucinės dalies bei motyvų (2001 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mitsubishi HiTec Paper Bielefeld prieš VRDT (Giroform), T‑331/99, Rink. p. II‑433, 33 punktas ir 2006 m. balandžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Madaus prieš VRDT– Optima Healthcare (ECHINAID), T‑202/04, Rink. p. II‑1115, 14 punktas). Todėl ieškovės reikalavimas, kad Pirmosios instancijos teismas nurodytų VRDT atmesti registracijos paraišką, yra nepriimtinas.
21 Kalbant apie VRDT reikalavimus, iš kurių matyti, jog ji pasikliauja Pirmosios instancijos teismo nuomone, reikia priminti, kad pagal teismo praktiką niekas netrukdo VRDT palaikyti ieškovės reikalavimų arba juo labiau nuspręsti pasikliauti Pirmosios instancijos teismo nuomone, pateikiant visus, jos manymu, tinkamus argumentus, skirtus paaiškinti savo poziciją Pirmosios instancijos teismui (2004 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo GE Betz prieš VRDT – Atofina Chemicals (BIOMATE), T‑107/02, Rink. p. II‑1845, 36 punktas ir 2007 m. sausio 16 d. Sprendimo Calavo Growers prieš VRDT – Calvo Sanz (Calvo), T‑53/05, Rink. p. II‑0000, 27 punktas). Atvirkščiai, negalima prašyti panaikinti arba pakeisti Apeliacinės tarybos sprendimo tais klausimais, kurie nėra išdėstyti ieškinyje, arba pateikti jame nesančių įrodymų (2005 m. spalio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Peek & Cloppenburg prieš VRDT (Cloppenburg), T‑379/03, Rink. p. II‑4633 22 punktas).
22 Todėl, kadangi VRDT pasikliauja Pirmosios instancijos teismo nuomone, jos reikalavimai yra nepriimtini.
Dėl esmės
23 Savo reikalavimus dėl panaikinimo ieškovė grindžia vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
Šalių argumentai
24 Ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba klaidingai manė, jog nėra jokios galimybės supainioti 25 klasei priklausančių prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimų prekių ir 18 klasei priklausančių ankstesniu prekių ženklu žymimų prekių. Ji primena, kad prekių ir paslaugų klasifikacija taikoma vien administravimo tikslais ir kad lemiamas veiksnys, vertinant jų panašumą, yra tikri ryšiai tarp prekių, o ne jų priklausymas vienai ar kitai klasei. Šiuo atveju Apeliacinė taryba automatiškai pasirėmė per daug bendrais ir abstrakčiais kriterijais. Prekių panašumo veiksniai, kuriuos sudaro prekių pobūdis, naudojimas ar paskirtis, konkuruojantis ar papildomas pobūdis, nėra nei absoliutūs, nei išimtiniai kitų veiksnių atžvilgiu.
25 Šioje byloje nagrinėjamo atvejo ypatumų, visų pirma nagrinėjamų prekių priklausymo mados sektoriui atžvilgiu prekių panašumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į suinteresuotųjų vartotojų poziciją. Šie vartotojai nustato glaudų nagrinėjamų prekių ryšį dėl jų bendros estetinės funkcijos. Šiuo klausimu ieškovė mano, kad Apeliacinė taryba nepakankamai įvertino moderniosios visuomenės estetinių poreikių svarbą. Nagrinėjamų prekių panašumo suvokimą, be kita ko, sustiprina tai, kad joms dažnai naudojamas tas pats platinimo ir pardavimo būdas ir jos dažnai gaminamos iš tos pačios medžiagos, priklausančios 18 klasei, t. y. odos.
26 Todėl yra pakankamas nagrinėjamų prekių ryšys, kad jos būtų laikomos panašiomis. Ieškovė primena, kad viename iš ankstesnių teisminių procesų pati VRDT gynė teiginį, jog 25 klasei priklausančios prekės ir 18 klasei priklausantys odos ir jos pakaitalų gaminiai, nepriklausantys kitoms klasėms, yra vieni kitus papildantys dėl jų bendro estetinio lygmens. Šis papildomas pobūdis būdingas visoms 18 klasei priklausančioms prekėms.
27 Ieškovė pažymi, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, taip pat yra panašūs ir todėl nurodo, kad turi būti taikomas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas.
28 25 klasei priklausančių prekių panašumo į 18 klasei priklausančias prekes analizės tikslais VRDT išskiria dvi 18 klasei priklausančių prekių grupes.
29 Pirma, dėl 18 klasei priklausančių odos ir jos pakaitalų gaminių, nepriskirtų prie kitų klasių, kaip antai asmeniniai reikmenys, VRDT mano, kad, be savo pagrindinės funkcijos, jie atlieka svarbią dekoratyvinę, puošybos ir estetinę funkciją, kuri yra lemiama įsigyjant šias prekes. Be to, šios prekės dažnai gaminamos iš tos pačios medžiagos ir platinamos tose pačiose prekybos vietose kaip ir 25 klasei priklausančios prekės. Todėl nagrinėjamos prekės turi daugiau nei vieną bendrą savybę ir todėl yra bent jau šiek tiek panašios. Taigi Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą manydama, kad skirtumai tarp šių prekių patys savaime atmeta bet kokią galimybę suklaidinti atitinkamą visuomenę.
30 Be to, VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo nurodyti, ar abstraktus šių prekių įvertinimas leidžia nustatyti, kad yra arba galėtų būti tam tikras jų panašumas, kurį sukelia galimas jų tarpusavio papildymo ryšys, o prireikus, patikslinti, kokios yra sąlygos, kalbant apie kitus veiksnius, leidžiančius nustatyti, kad egzistuoja galimybė supainioti atitinkamose teritorijose, į kurias reikia atsižvelgti.
31 Ji patvirtino, kad ankstesniuose teisminiuose procesuose palaikė teiginį dėl glaudaus tarpusavio papildymo ryšio tarp kai kurių 18 klasei priklausančių prekių, kaip antai rankinės, portfeliai, piniginės ir kiti aksesuarai iš odos ar odų pakaitalų (kurie patenka tarp odos ir odų pakaitalų gaminių, nepriskirtų prie kitų klasių, žymimų ankstesniu prekių ženklu), ir prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimų drabužių, avalynės ir galvos apdangalų. Pirmosios instancijos teismo praktika neprieštarauja tokiam teiginiui.
32 Kita vertus, kalbėdama apie kitas 18 klasei priklausančias prekes (odos ir jų pakaitalai, kailiai; lagaminai, kelioniniai krepšiai; lietaus ir saulės skėčiai ir lazdos; vytiniai ir pakinktai), VRDT mano, kad jos yra kur kas labiau nutolusios nuo 25 klasei priklausančių prekių ir kad jų atžvilgiu estetinis lygmuo nėra svarbiausias.
33 Per posėdį įstojęs į bylą asmuo tvirtino, kad Apeliacinė taryba teisingai įvertino teismo praktiką, tvirtindama, jog nagrinėjamos prekės nebuvo panašios. Iš esmės jis mano, kad nagrinėjamų prekių platinimo būdai paprastai skiriasi. Be to, estetinis tarpusavio papildymas yra per daug neaiškus kriterijus, kad į jį būtų atsižvelgta. Be to, šis asmuo mano: kadangi nagrinėjami žymenys yra tik šiek tiek panašūs, bet kuriuo atveju negali būti galimybės suklaidinti atitinkamą visuomenę.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
34 Pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, „jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas; galimybė suklaidinti apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu“. Be to, pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį ankstesni prekių ženklai reiškia valstybėje narėje įregistruotus prekių ženklus, kurių įregistravimo paraiškos padavimo data yra ankstesnė už Bendrijos prekių ženklo įregistravimo paraiškos padavimo datą.
35 Pagal nusistovėjusią Bendrijos teismų praktiką galimybė suklaidinti visuomenę, kuri apibrėžiama kaip galimybė, jog visuomenė gali manyti, kad nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių, turi būti visapusiškai įvertinta atsižvelgiant į visus su nagrinėjama byla susijusius veiksnius (dėl 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL OL 40, 1989, p. 1) 4 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimo žr. 1998 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Canon, C‑39/97, Rink. p. I‑5507, 29 punktą ir 1999 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, Rink. p. I‑3819, 17 punktą; dėl Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimo žr. 2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Oberhauser prieš VRDT – Petit Liberto (Fifties), T‑104/01, Rink. p. II‑4359, 25 ir 26 punktus).
36 Toks visapusis vertinimas reiškia, jog tarp veiksnių, į kuriuos yra atsižvelgiama, būtent tarp prekių ženklų panašumo ir jais žymimų prekių bei paslaugų panašumo, egzistuoja tam tikra tarpusavio priklausomybė. Mažą prekių ar paslaugų, kurias žymi ženklai, panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis ir, atvirkščiai (šio sprendimo 35 punkte minėtų sprendimų Canon 17 punktas; Lloyd Schuhfabrik Meyer 19 punktas ir Fifties 27 punktas).
37 Siekiant įvertinti nagrinėjamų prekių panašumą, reikia atsižvelgti į visus svarbius ryšį tarp šių prekių ar paslaugų apibūdinančius veiksnius, tarp kurių visų pirma yra jų rūšis, paskirtis, naudojimas bei konkuruojantis ar papildomas pobūdis (šio sprendimo 35 punkte minėto sprendimo Canon 23 punktas). Taip pat galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kaip antai atitinkamų prekių platinimo būdai (2005 m. balandžio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ampafrance prieš VRDT – Johnson & Johnson (monBeBé), T‑164/03, Rink. p. II‑1401, 53 punktas).
38 Pagal iš dalies pakeisto 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 (OL L 303, p. 1), 2 taisyklės 4 dalį prekių ir paslaugų klasifikacija taikoma vien administravimo tikslams. Todėl prekės negali būti laikomos skirtingomis dėl to, kad atsiduria skirtingose klasėse.
39 Taigi ginčijamo sprendimo teisėtumas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į šiuos vertinimus.
40 Reikia pažymėti, kad Apeliacinė taryba manė, jog nėra galimybės suklaidinti atitinkamos visuomenės, remiantis vien nagrinėjamų prekių palyginimu. Tačiau net ir nedidelis nagrinėjamų prekių panašumas reikalauja, kad Apeliacinė taryba patikrintų, ar galimas didelis žymenų panašumo laipsnis vartotojui negalėjo sudaryti galimybės supainioti prekių kilmę.
41 Todėl reikia patikrinti, ar Apeliacinės tarybos vertinimas, pagal kurį nagrinėjamos prekės nėra panašios, yra pagrįstas.
42 Pirmiausia 25 klasei ir 18 klasei priklausančios prekės dažnai gaminamos iš tos pačios pirminės medžiagos, t. y. odos ar jos pakaitalų. Todėl į šią aplinkybę gali būti atsižvelgiama vertinant prekių panašumą. Tačiau atsižvelgiant į prekių, gaminamų iš odos arba jos pakaitalų, įvairovę, vien šio veiksnio nepakanka prekių panašumui nustatyti (šiuo klausimu žr. 2005 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sergio Rossi prieš VRDT – Sissi Rossi (SISSI ROSSI), T‑169/03, Rink. p. II‑685, 55 punktą).
43 Tačiau, antra, atrodo, kad tam tikrų nagrinėjamų prekių platinimo būdai yra tapatūs. Vis dėlto reikia skirti pagal tai, ar 25 klasės prekės palyginamos su viena, ar su kita 18 klasės prekių grupe, kurią nurodė VRDT.
44 Viena vertus, kalbant apie antrąją 18 klasės prekių grupę (odos ir jų pakaitalai; kailiai; lagaminai, kelioniniai krepšiai; lietaus ir saulės skėčiai ir lazdos, vytiniai ir pakinktai), Apeliacinė taryba galėjo teisingai pripažinti, kad platinimo būdai skiriasi nuo tų, kurie naudojami platinant 25 klasės prekes. Aplinkybė, kad šios dvi prekių kategorijos gali būti parduodamos tose pačiose prekybos vietose, kaip antai didelės parduotuvės ar prekybos centrai, šiuo požiūriu nėra ypač svarbi, nes čia galima rasti labai skirtingų prekių, kurių vartotojai automatiškai nepriskiria tai pačiai kilmei (šiuo klausimu žr. 2004 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo El Corte Inglés prieš VRDT – Pucci (EMILIO PUCCI), T‑8/03, Rink. p. II‑4297, 43 punktą).
45 Kita vertus, kalbant apie pirmąją 18 klasės prekių grupę, t. y. odų ir jų pakaitalų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių, kaip antai, pavyzdžiui, rankinė, piniginė ar portfelis, reikia pažymėti, kad šios prekės dažnai parduodamos su 25 klasei priklausančiomis prekėmis prekybos vietose, kurios apima ne tik dideles, bet ir labiau specializuotas parduotuves. Čia kalbama apie vieną iš veiksnių, į kurį turi būti atsižvelgta vertinant šių prekių panašumą.
46 Reikia priminti, kad Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, yra pripažinęs, jog egzistuoja nedidelis panašumas tarp prekių „moteriški krepšiai“ ir „moteriška avalynė“ (šio sprendimo 42 punkte minėto sprendimo SISSI ROSSI 68 punktas). Tokia išvada turi būti išplėsta ryšio tarp visų 25 klasei priklausančių prekių, žymimų prašomu įregistruoti prekių ženklu, ir ankstesniu prekių ženklu žymimų 18 klasei priklausančių odos ir odų pakaitalų gaminių, nepriskirtų prie kitų klasių, atžvilgiu.
47 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad egzistuoja nedidelis panašumas tarp 25 klasės prekių ir pirmos 18 klasės grupės prekių. Todėl Apeliacinė taryba negalėjo daryti išvados, kad nėra galimybės suklaidinti atitinkamos visuomenės remiantis vien nagrinėjamų prekių palyginimu.
48 Dėl galimo tarpusavio papildymo ryšio tarp 25 klasei priklausančių drabužių, avalynės ir galvos apdangalų ir 18 klasei priklausančių „odos ir odų pakaitalų gaminių, nepriskirtų prie kitų klasių“, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką vienos kitas papildančios prekės yra tokios, tarp kurių egzistuoja glaudus ryšys ta prasme, jog viena yra būtina ar svarbi kitai naudoti tiek, jog vartotojai gali manyti, kad atsakomybė už šių prekių pagaminimą tenka tai pačiai įmonei (šio sprendimo 42 punkte minėto sprendimo SISSI ROSSI 60 punktas).
49 Todėl tokios prekės, kaip antai avalynė, drabužiai, galvos apdangalai ar krepšiai, be savo pirminės funkcijos, gali atlikti bendrą estetinę funkciją, nes jos kartu prisideda prie suinteresuoto vartotojo išvaizdos.
50 Tad juos vienijančių ryšių suvokimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į galimas suderinimo pastangas nurodant šią išvaizdą, kuri reikalauja įvairių sudedamųjų dalių suderinimo jas kuriant ar įsigyjant. Toks derinimas, be kita ko, gali būti tarp 25 klasei priklausančių drabužių, avalynės ir galvos apdangalų bei įvairių juos papildančių 18 klasei priklausančių aprangos priedų, kaip antai krepšių. Toks galimas suderinimas priklauso nuo suinteresuoto vartotojo, veiklos, kuriai ši išvaizda yra kuriama (be kita ko, darbas, sportas ar laisvalaikis), pobūdžio arba ūkio sektoriaus dalyvių rinkodaros pastangų. Be to, aplinkybė, kad šios prekės yra dažnai parduodamos tose pačiose specializuotose prekybos vietose, suinteresuotam vartotojui gali palengvinti suvokti glaudžius jų tarpusavio ryšius ir sustiprinti įspūdį, kad atsakomybė už jų pagaminimą tenka tai pačiai įmonei.
51 Iš to matyti, kad tam tikri vartotojai suvokia, jog yra glaudus ryšys tarp 25 klasei priklausančių drabužių, avalynės ir galvos apdangalų bei aprangos priedų, kurie yra tam tikri 18 klasei priklausantys „odos ir odų pakaitalų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių“, ir kad dėl to jie gali galvoti, jog atsakomybė už jų pagaminimą tenka tai pačiai įmonei. Todėl 25 klasei priklausančios prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos prekės yra daugiau nei tik šiek tiek panašios į aprangos priedus, kurie priskiriami 18 klasei priklausantiems „odos ir odų pakaitalų gaminiams, nepriskirtiems prie kitų klasių“.
52 Todėl Apeliacinė taryba neteisingai manė, kad šiuo atveju nėra galimybės supainioti, prieš tai neatlikusi galimo žymenų panašumo analizės.
53 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia patenkinti vienintelį ieškinio pagrindą, pagrįstą Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, ir todėl panaikinti ginčijamą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
55 Kadangi Apeliacinės tarybos sprendimas buvo panaikintas ir todėl VRDT turi būti laikoma pralaimėjusia šalimi, ji turi atlyginti ieškovės nurodytas bylinėjimosi išlaidas pagal pastarosios reikalavimus. Kadangi įstojęs į bylą asmuo taip pat pralaimėjo bylą, jis padengia savo paties bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2005 m. rugsėjo 21 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 159/2004‑1).
2. VRDT padengia savo ir El Corte Inglés, SA patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Juan Bolaños Sabri padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Legal | Wiszniewska-Białecka | Vadapalas |
Paskelbta 2007 m. liepos 11 d. viešame posėdyje Liuksemburge.