Language of document : ECLI:EU:T:2021:44

BENDROJO TEISMO (trečioji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. sausio 27 d.(*)

„Aplinka – Direktyva 2010/75/ES – Pramoniniai išmetami teršalai – Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/1442 – Dideli kurą deginantys įrenginiai – Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados – ESS 16 straipsnio 4 ir 5 dalys – Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 2 ir 3 dalys – Teisės akto taikymas laiko atžvilgiu – Komiteto procedūra“

Byloje T‑699/17

Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna ir D. Krawczyk,

ieškovė,

palaikoma

Bulgarijos Respublikos, atstovaujamos E. Petranova ir T. Mitova,

ir

Vengrijos, atstovaujamos M. Fehér,

įstojusių į bylą šalių,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą Ł. Habiak, K. Herrmann ir R. Tricot,

atsakovę,

palaikomą

Belgijos Karalystės, atstovaujamos M. Jacobs,

Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos J. Traband ir A.-L. Desjonquères,

ir

Švedijos Karalystės, atstovaujamos C. Meyer-Seitz, H. Shev, L. Zettergren ir A. Alriksson,

įstojusių į bylą šalių,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2017 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2017/1442, kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl didelių kurą deginančių įrenginių (OL L 212, 2017, p. 1),

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas A. M. Collins, teisėjai V. Kreuschitz (pranešėjas), Z. Csehi, G. De Baere ir G. Steinfatt,

posėdžio sekretorė R. Ūkelytė, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. rugsėjo 17 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

 Dėl geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadų priėmimo procedūros

1        2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010, p. 17) 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatant leidimo eksploatuoti kurą deginančius įrenginius sąlygas turi būti remiamasi geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadomis.

2        Remiantis Direktyvos 2010/75 13 straipsniu ir 2012 m. vasario 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2012/119/ES, kuriuo nustatomos duomenų rinkimo, GPGB informacinių dokumentų rengimo ir jų kokybės užtikrinimo gairių, nurodytų Direktyvoje 2010/75/ES, taisyklės (OL L 63, 2012, p. 1), priedu, GPGB išvados priimamos dviem etapais.

3        Pirmajame etape, pasikeitus informacija dalyvaujant Europos Komisijai, valstybėms narėms, susijusiems sektoriams ir aplinkos apsaugos srityje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, parengiamas techninis informacinis GPGB dokumentas (toliau – BREF). Tam techninė darbo grupė parengia su BREF susijusius dokumentus, atsižvelgdama į pasikeitimo informacija dėl konkretaus sektoriaus rezultatus. Galutinis BREF projektas išsiunčiamas forumui, įsteigtam pagal Direktyvos 2010/75 13 straipsnio 3 dalį, kuris pateikia nuomonę dėl siūlomo BREF turinio, remdamasis techniniu lygmeniu atliktu darbu.

4        Antrajame etape, remiantis Direktyvos 2010/75 13 straipsnio 5 dalimi ir 75 straipsnio 2 dalimi, Komisija pateikia įgyvendinimo sprendimo dėl GPGB išvadų projektą pagal Direktyvos 2010/75 75 straipsnį įsteigtam komitetui (toliau – komitetas), sudarytam iš valstybių narių atstovų. Taikydamas 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011, p. 13), 5 straipsnyje numatytą nagrinėjimo procedūrą, komitetas pateikia nuomonę dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekto kvalifikuotąja balsų dauguma, apibrėžta ESS 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Jeigu ši nuomonė palanki, Komisija priima įgyvendinimo sprendimą, jame išdėsto GPGB išvadas.

 Dėl taikytinų nuostatų, susijusių su kvalifikuotąja balsų dauguma

5        ESS 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta:

„4.      Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. kvalifikuotą balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip 55 % Tarybos narių, kurių turi būti ne mažiau kaip penkiolika, atstovaujančių valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % Sąjungos gyventojų.

Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti ne mažiau kaip keturi Tarybos nariai, jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota balsų dauguma.

Kiti balsavimo kvalifikuota balsų dauguma tvarkos aspektai nustatomi [SESV] 238 straipsnio 2 dalyje.

5.      Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su kvalifikuotos balsų daugumos apibrėžimu, taikomos iki 2014 m. spalio 31 d., ir nuostatos, kurios bus taikomos nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., nustatomos Protokole dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų.“

6        Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų (OL C 202, 2016, p. 321; toliau – Protokolas Nr. 36) 3 straipsnyje numatyta:

„1.      Pagal [ESS] 16 straipsnio 4 dalį šios dalies ir [SESV] 238 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl kvalifikuotos balsų daugumos nustatymo Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.

2.      Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., kai turi būti sprendžiama kvalifikuota balsų dauguma, bet kuris Tarybos narys gali reikalauti, kad tas sprendimas būtų priimtas kvalifikuota balsų dauguma, kuri apibrėžta 3 dalyje. Šiuo atveju taikomos 3 ir 4 dalys.

3.      Nedarant poveikio [SESV] 235 straipsnio 1 dalies antros pastraipos taikymui, iki 2014 m. spalio 31 d. galioja toliau išdėstytos nuostatos.

Tai atvejais, kai Europos Vadovų Taryba ir Taryba sprendimus privalo priimti kvalifikuota balsų dauguma, narių balsai paskirstomi taip:

Belgija

12

Bulgarija

10

Čekija

12

Danija

7

Vokietija

29

Estija

4

Airija

7

Graikija

12

Ispanija

27

Prancūzija

29

Kroatija

7

Italija

29

Kipras

4

Latvija

4

Lietuva

7

Liuksemburgas

4

Vengrija

12

Malta

3

Nyderlandai

13

Austrija

10

Lenkija

27

Portugalija

12

Rumunija

14

Slovėnija

4

Slovakija

7

Suomija

7

Švedija

10

Jungtinė Karalystė

29


Kai pagal Sutartis reikalaujama, kad sprendimai būtų priimami remiantis Komisijos pasiūlymu, jiems priimti reikia ne mažiau kaip 260 balsų „už“, atiduotų narių daugumos. Kitais atvejais sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 260 balsų „už“, atiduotų ne mažiau kaip dviejų trečdalių narių.

Kai aktas priimamas Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos kvalifikuota balsų dauguma, Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos narys gali reikalauti patikrinti, ar kvalifikuotą daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 62 % bendro Sąjungos gyventojų skaičiaus. Jei paaiškėja, kad tos sąlygos nesilaikoma, aktas nepriimamas.

4.      Iki 2014 m. spalio 31 d. tada, kai, taikant Sutartis, ne visi Tarybos nariai dalyvauja balsavime, būtent tais atvejais, kai reikia kvalifikuotos balsų daugumos, apibrėžtos [SESV] 238 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama kaip tas pats Tarybos nariams paskirstytų balsų santykis bei tas pats Tarybos narių skaičiaus santykis ir, prireikus, tas pats atitinkamų valstybių narių gyventojų procentinis dydis, kuris nurodytas šio straipsnio 3 dalyje.“

7        Reglamento Nr. 182/2011 5 straipsnyje, be kita ko, nustatyta:

„1.      Kai taikoma nagrinėjimo procedūra, komitetas pateikia nuomonę [ESS] 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta balsų dauguma ir, kai taikoma, SESV 238 straipsnio 3 dalyje nustatyta balsų dauguma, jei teisės aktai priimami remiantis Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų balsai komitete skaičiuojami tuose straipsniuose nustatytu būdu.

2.      Jeigu komitetas pateikia palankią nuomonę, Komisija priima įgyvendinimo akto projektą.

<…>“

 Ginčo aplinkybės

8        2017 m. kovo 9 d. Komisija, kaip komiteto pirmininkė, pateikė komitetui projektą dėl įgyvendinimo sprendimo, kuriame pagal Direktyvą 2010/75 išdėstomos GPGB išvados dėl didelių kurą deginančių įrenginių.

9        2017 m. kovo 23 d. raštu Komisija pakvietė komiteto narius į 2017 m. balandžio 28 d. vyksiantį posėdį. Šio posėdžio tikslas buvo balsuoti dėl nuomonės, susijusios su šiuo įgyvendinimo sprendimo projektu. Prie šio rašto buvo pridėtas darbotvarkės projektas.

10      2017 m. kovo 30 d. Lenkijos Respublika paprašė, kad komitetas balsuotų dėl nuomonės, susijusios su minėtu įgyvendinimo sprendimo projektu, pagal balsavimo taisykles, nustatytas Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje.

11      2017 m. balandžio 4 d. Europos Sąjungos Tarybos teisės tarnyba pateikė Nuolatinių atstovų komitetui nuomonę, joje iš esmės nurodyta: tam, kad dėl akto projekto būtų balsuojama pagal iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo taikytas taisykles, reikia, kad valstybė narė pateiktų atitinkamą prašymą ne vėliau kaip 2017 m. kovo 31 d. ir balsavimas, dėl kurio pateiktas prašymas, taip pat įvyktų iki šios datos.

12      2017 m. balandžio 10 d. Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas atmetė 2017 m. kovo 30 d. Lenkijos Respublikos prašymą, motyvuodamas tuo, kad balsavimas dėl nuomonės buvo numatytas 2017 m. balandžio 28 d., t. y. po 2017 m. kovo 31 d., Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalyje numatyto galutinio termino.

13      2017 m. balandžio 28 d. įvyko komiteto posėdis, jame nariai balsavo dėl nuomonės, susijusios su iš dalies pakeistu įgyvendinimo sprendimo projektu, priėmimo. Balsuota taikant ESS 16 straipsnio 4 dalyje, o ne Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje, įtvirtintas balsavimo taisykles. Komitetas nubalsavo už palankią nuomonę dėl projekto, surinkus 20 valstybių narių, atitinkančių 65,14 % gyventojų ir 71,43 % šio komiteto narių, balsus. Aštuonios valstybės narės, įskaitant Lenkijos Respubliką, balsavo neigiamai.

14      Po šio balsavimo 2017 m. liepos 31 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2017/1442, kuriame pagal Direktyvą 2010/75 pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl didelių kurą deginančių įrenginių (OL L 212, 2017, p. 1, toliau – ginčijamas sprendimas).

15      Ginčijamame sprendime, be kita ko, nustatyti su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai dėl azoto oksidų (NOx), gyvsidabrio (Hg) ir vandenilio chlorido (HCl), taikomi dideliems kurą deginantiems įrenginiams, t. y. ne mažesnės kaip 50 megavatų (MW) nominalios šiluminės galios įrenginiams, neatsižvelgiant į naudojamą kuro rūšį.

 Procesas ir šalių reikalavimai

16      2017 m. spalio 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį Lenkijos Respublikos ieškinį.

17      2018 m. sausio 4 ir 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai Vengrijos ir Bulgarijos Respublikos prašymus įstoti į šią bylą palaikyti Lenkijos Respublikos reikalavimų. 2018 m. vasario 19 d. sprendimu Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos (ankstesnė sudėtis) pirmininkas patenkino šiuos prašymus įstoti į bylą.

18      2018 m. sausio 16 ir 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai Belgijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos ir Švedijos Karalystės prašymus įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. Atitinkamai 2018 m. vasario 19 ir 21 d. sprendimais Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos (ankstesnė sudėtis) pirmininkas patenkino šiuos prašymus įstoti į bylą.

19      Įstojusios į bylą šalys pateikė savo paaiškinimus, o pagrindinės šalys dėl jų pateikė pastabas per nustatytus terminus.

20      2019 m. kovo 11 d. sprendimu, priimtu pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 27 straipsnio 3 dalį, šio teismo pirmininkas paskyrė bylą kitam teisėjui pranešėjui, paskirtam į trečiąją kolegiją (ankstesnė sudėtis).

21      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, taikant jo procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į trečiąją kolegiją (nauja sudėtis), todėl byla paskirta šiai kolegijai.

22      Atsižvelgdamas į trečiosios kolegijos (nauja sudėtis) siūlymą ir taikydamas Procedūros reglamento 28 straipsnį Bendrasis Teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

23      Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (išplėstinė trečioji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose numatytas proceso organizavimo priemones, pagrindinėms bylos šalims pateikė klausimus raštu ir paprašė jų raštu pareikšti nuomonę dėl tam tikrų ginčo aspektų. Pagrindinės šalys į šiuos klausimus atsakė per nustatytą terminą.

24      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus per 2020 m. rugsėjo 17 d. posėdį.

25      Lenkijos Respublika, palaikoma Bulgarijos Respublikos ir Vengrijos, Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

26      Komisija, palaikoma Belgijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos ir Švedijos Karalystės, Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

27      Ieškinį Lenkijos Respublika grindžia penkiais pagrindais.

28      Pirmasis pagrindas susijęs su kvalifikuotosios daugumos srityje taikomų nuostatų pažeidimu. Lenkijos Respublika mano, kad pagal atitinkamą jos prašymą ir taikant Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 ir 3 dalis ginčijamas sprendimas turėjo būti priimtas laikantis Nicos, o ne Lisabonos sutartyje numatytų kvalifikuotosios daugumos taisyklių.

29      Antrajame ir trečiajame ieškinio pagrinduose Lenkijos Respublika teigia, kad ginčijamame sprendime numatyti su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai dėl azoto oksidų (NOx), gyvsidabrio (Hg) ir vandenilio chlorido (HCl), taikomi dideliems kurą deginantiems įrenginiams, taip pat kai kurie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai, taikomi dideliems kurą deginantiems įrenginiams, kurių metinė eksploatavimo trukmė yra mažesnė nei 1 500 valandų, buvo nustatyti remiantis klaidingais ir nereprezentatyviais duomenimis ir pažeidžia proporcingumo principą.

30      Ketvirtajame ir penktajame ieškinio pagrinduose Lenkijos Respublika ginčija ginčijamu sprendimu tam tikriems salų regionams suteiktos išimties dėl su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekių taikymo varikliams, kuriuose deginamas mazutas ir (arba) gazolis, teisėtumą.

 Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su kartu aiškinamų ESS 16 straipsnio 4 ir 5 dalių ir Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimu

31      Lenkijos Respublika, palaikoma Vengrijos, mano, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant taisykles, reglamentuojančias balsavimą kvalifikuotąja balsų dauguma, įtvirtintas ESS 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Iš esmės ji mano, jog tam, kad būtų taikomos šio protokolo 3 straipsnio 3 dalyje numatytos kvalifikuotosios daugumos taisyklės, valstybei narei pakanka pateikti atitinkamą prašymą per minėto protokolo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Kadangi 2017 m. kovo 30 d. Lenkijos Respublika pateikė tokį prašymą, šios kvalifikuotosios daugumos taisyklės turėjo būti taikomos balsuojant dėl ginčijamo sprendimo projekto komitete 2017 m. balandžio 28 d.  Vengrija priduria, kad taikant minėtas taisykles minėtam projektui priimti reikalingų balsų riba negalėjo būti pasiekta, todėl balsavimas būtų lėmęs kitokį rezultatą.

32      Komisija, palaikoma Belgijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos ir Švedijos Karalystės, iš esmės atsikerta, kad Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas laikotarpis apima ir Tarybos nario prašymo pateikimo, ir balsavimo datas. Jos teigimu, šioje nuostatoje numatyta ESS 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės išimtis, todėl ji turi būti aiškinama siaurai. ESS 16 straipsnio 5 dalyje galutinai nustatyta Protokole Nr. 36 įtvirtintų pereinamojo laikotarpio nuostatų materialinė taikymo sritis, o iš jos ir Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies teksto aiškiai matyti, kad Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžta kvalifikuotoji balsų dauguma taikoma tik balsavimams, vykstantiems nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Komisija mano, kad laikantis Lenkijos Respublikos požiūrio pripažįstama, jog pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl kvalifikuotosios daugumos apibrėžties išimtinai priklauso nuo vienašalio vienos valstybės narės sprendimo ir kad jos galėtų būti taikomos neribotą laiką, o tai panaikintų ESS 16 straipsnio 4 dalies ir komiteto procedūros veiksmingumą ir pažeistų teisinio saugumo principą. Komisija patikslina, kad pereinamojo laikotarpio trukmė turi būti žinoma a priori ir kad ją aiškiai nustatė Sutarties rengėjai.

33      Nagrinėdamas šį pagrindą Bendrasis Teismas turi priimti sprendimą dėl Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies taikymo srities ir, konkrečiau kalbant, dėl klausimo, ar tam, kad būtų taikomos minėto straipsnio 3 dalyje numatytos kvalifikuotosios balsų daugumos, atitinkančios kvalifikuotąją Nicos sutarties daugumą, taisyklės, valstybei narei pakanka pateikti prašymą nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., ar būtina, kad ir sprendimas būtų priimtas per šį laikotarpį.

34      Šiuo aspektu reikia priminti, kad aiškinant Sąjungos teisės nuostatą būtina atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į jos kontekstą bei aktu, kuriame ji įtvirtinta, siekiamus tikslus. Sąjungos teisės nuostatos genezė taip pat gali suteikti svarbios informacijos ją aiškinant (2020 m. birželio 25 d. Sprendimo A ir kt. (Vėjo jėgainės Alteryje ir Nevelėje), C‑24/19, EU:C:2020:503, 37 punktas). Taigi Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti pažodžiui, kontekstiškai, teleologiškai ir istoriškai. Šiomis aplinkybėmis reikia atsižvelgti į tai, kad Sąjungos teisės tekstai rengiami keliomis kalbomis ir kad visos kalbinės versijos yra autentiškos, todėl gali prireikti jas palyginti (žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimo Latvija / Komisija, T‑661/14, EU:T:2016:412, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

35      Pirma, dėl pažodinio aiškinimo šalys sutaria, kad Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies formuluotė neleidžia išsklaidyti abejonių dėl tikslios šios nuostatos taikymo srities. Iš teksto „[n]uo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., kai turi būti sprendžiama kvalifikuota balsų dauguma, bet kuris Tarybos narys gali reikalauti, kad tas sprendimas būtų priimtas kvalifikuota balsų dauguma, kuri apibrėžta 3 dalyje“, negalima daryti išvados, ar per šį laikotarpį turi ar neturi būti priimtas ir toks sprendimas.

36      Abejonių dėl tikslios šios nuostatos taikymo srities taip pat negalima išsklaidyti remiantis kitomis Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies kalbinėmis versijomis.

37      Antra, ir istorinis nagrinėjamos nuostatos aiškinimas neleidžia išsiaiškinti jos formuluotės. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Lisabonos sutartis, kuria iš dalies pakeistos kvalifikuotosios balsų daugumos apskaičiavimo taisyklės, buvo priimta remiantis tarpvyriausybinei konferencijai, sušauktai siekiant parengti sutarties, kuria iš dalies keičiama ES sutartis ir EB sutartis, projektą, suteiktais įgaliojimais. Pagal šių įgaliojimų formuluotę „pereinamuoju laikotarpiu iki 2017 m. kovo 31 d., kai sprendimas turės būti priimamas kvalifikuot[ąja] dauguma, Tarybos narys galės prašyti, kad sprendimas būtų priimamas kvalifikuot[ąja] dauguma, kaip apibrėžta dabartinės EB sutarties 205 straipsnio 2 dalyje“ (įgaliojimų, išdėstytų 2007 m. birželio 21–22 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadose, 13 punktas, 11177/1/07 REV 1, I priedas, p. 18). Kadangi šiuose įgaliojimuose esanti formuluotė labai panaši į Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies formuluotę, ji, kaip teisingai teigia Komisija, neleidžia pašalinti šio sprendimo 35 punkte minėto neaiškumo. Vis dėlto, kaip teigia Lenkijos Respublika, iš šio dokumento nematyti, kad balsavimas pagal Nicos sutarties taisykles turėtų vykti anksčiau nei 2017 m. balandžio 1 d.

38      Trečia, dėl teleologinio aiškinimo reikia priminti, kad Protokolo Nr. 36 tikslas, kaip matyti iš jo vienintelės konstatuojamosios dalies, yra „pasirengti perėjimui nuo sutarčių, taikomų iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, institucinių nuostatų prie minėtoje Sutartyje numatytų institucinių nuostatų“.

39      Šiuo tikslu Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalyje valstybei narei suteikiama teisė laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. prašyti taikyti Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą kvalifikuotąją balsų daugumą, atitinkančią numatytąją Nicos sutartyje, ir, beje, atrodo, kad šalys to neginčija.

40      Vis dėlto šalių nuomonės išsiskiria dėl klausimo, ar balsavimas taip pat turi įvykti per tą patį laikotarpį. Tačiau Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms suteikta teisė prašyti kvalifikuotosios balsų daugumos pagal Nicos sutarties taisykles šiame straipsnyje nurodytu laikotarpiu būtinai reiškia, kad valstybei narei pateikus tokį prašymą balsavimas turi įvykti pagal šias taisykles, net jei balsuojama po 2017 m. kovo 31 d. Iš tiesų tik toks aiškinimas gali užtikrinti, kad valstybė narė per visą šį laikotarpį galėtų veiksmingai pasinaudoti minėta teise iki paskutinės numatyto termino dienos.

41      Bet koks priešingas aiškinimas panaikintų aiškaus 2014 m. lapkričio 1 d.–2017 m. kovo 31 d. laikotarpio, skirto įgyvendinti nagrinėjamai prerogatyvai, nustatymo veiksmingumą ir gerokai sumažintų terminą, per kurį valstybė narė galėtų veiksmingai prašyti balsavimo pagal Nicos sutarties taisykles. Dėl tokio aiškinimo šio laikotarpio pabaigoje pateiktas prašymas praktiškai būtų pavėluotas, kad būtų pradėtos taikyti Nicos sutarties taisyklės. Toks priešingas aiškinimas verstų valstybes nares prireikus pateikti savo prašymą daug anksčiau, atsižvelgiant į balsavimo datą (kurios negalima numatyti). Toks rezultatas prieštarautų valstybių narių teisei prašyti balsuoti pagal Nicos sutarties taisykles iki paskutinės Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalyje numatyto laikotarpio dienos.

42      Taigi iš teleologinio nagrinėjamos nuostatos aiškinimo matyti, kad Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje pateikta kvalifikuotosios daugumos apibrėžtis gali būti taikoma net po 2017 m. kovo 31 d. vykstančiam balsavimui, jeigu valstybė narė paprašė ją taikyti iki šios datos.

43      Ketvirta, reikia pažymėti, kad tokią išvadą taip pat patvirtina nagrinėjamos nuostatos kontekstinis aiškinimas. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalis reikšminga trijuose pereinamuosiuose etapuose, susijusiuose su Lisabonos sutartyje numatytų kvalifikuotosios daugumos taisyklių įsigaliojimu.

44      Iš tiesų, nors Lisabonos sutartis įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d., ESS 16 straipsnio 4 dalyje pateikta kvalifikuotosios daugumos apibrėžtis įsigaliojo tik 2014 m. lapkričio 1 d. Pagal ESS 16 straipsnio 5 dalį protokole dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, t. y. Protokole Nr. 36, nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos buvo taikomos, pirma, iki 2014 m. spalio 31 d. ir, antra, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.

45      Taigi reikia skirti tris laikotarpius, t. y. pirma, laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d., antra, laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir, trečia, laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d.

46      Per pirmąjį laikotarpį buvo taikomos Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje nustatytos kvalifikuotosios daugumos taisyklės, pratęsiant Nicos sutarties nuostatas, kurias jos atitiko. Antruoju laikotarpiu Tarybos narys pagal ginčijamą nuostatą, t. y. Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalį, galėjo prašyti, kad sprendimas būtų priimamas pagal šias Nicos sutarties taisykles. Nesant tokio prašymo, buvo taikoma nauja, ESS 16 straipsnio 4 dalyje pateikta kvalifikuotosios daugumos apibrėžtis, kaip pažymėta Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 1 dalyje. Trečiuoju laikotarpiu kvalifikuotoji balsų dauguma apibrėžiama, kaip numatyta ESS 16 straipsnio 4 dalyje, nesuteikiant galimybės prašyti taikyti kitokį balsų skaičiavimo būdą.

47      Taigi, priešingai, nei mano Komisija, Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalis yra ne ESS 16 straipsnio 4 dalyje nustatytos taisyklės išimtis, bet pereinamojo laikotarpio nuostata, reglamentuojanti vieną iš trijų pereinamojo laikotarpio etapų, kurie paeiliui taikyti įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Jos pereinamąjį pobūdį patvirtina Protokolo Nr. 36 vienintelė konstatuojamoji dalis (žr. šio sprendimo 38 punktą) ir Protokolo Nr. 36 „dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų“ pavadinimo formuluotė, taip pat ESS 16 straipsnio 5 dalies tekstas, kuriame numatyta, kad Protokole nustatomos „pereinamojo laikotarpio nuostatos“ dėl laikotarpio nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.

48      Šio sprendimo 42 punkte pateiktas aiškinimas atitinka ESS 16 straipsnio 5 dalies, pagal kurią buvo priimta Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalis, reikalavimus. Iš tiesų, remiantis šiuo aiškinimu, minėto protokolo 3 straipsnio 2 dalis, pirma, buvo taikoma nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., nes terminas prašyti taikyti to paties straipsnio 3 dalyje apibrėžtą kvalifikuotąją balsų daugumą buvo 2017 m. kovo 31 d., ir, antra, buvo pereinamojo laikotarpio, nes balsavimas šia kvalifikuotąja balsų dauguma vyko tik dėl tų aktų projektų, dėl kurių toks prašymas buvo pateiktas per minėtą laikotarpį. Taigi Komisija klaidingai mano, jog pagal ESS 16 straipsnio 5 dalį reikalaujama, kad Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžta kvalifikuotoji balsų dauguma būtų taikoma tik balsavimui, vykstančiam nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Be to, Lenkijos Respublika nepagrįstai teigia, kad ESS 16 straipsnio 5 dalies taikymo sritis nesusijusi su kvalifikuotosios daugumos apibrėžtimi.

49      Bet kuriuo atveju, kaip matyti iš šalių pateiktų skirtingų aiškinimų, ESS 16 straipsnio 5 dalies formuluotė yra tokia dviprasmiška, kad negali paneigti šio sprendimo 42 punkte pateikto aiškinimo.

50      Priešingai, nei teigia Komisija, šio sprendimo 42 punkte pateiktas aiškinimas taip pat atitinka suformuotoje jurisprudencijoje nustatytą reikalavimą, kad pereinamojo laikotarpio nuostata turi būti aiškinama siaurai (žr. 2019 m. vasario 27 d. Sprendimo Graikija / Komisija, C‑670/17 P, EU:C:2019:145, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2010 m. spalio 28 d. Sprendimo Komisija / Lenkija, C‑49/09, EU:C:2010:644, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Iš tiesų, viena vertus, pagal šį aiškinimą taikant Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalį išlieka tinkamai apibrėžtas apribojimas laiko atžvilgiu (žr. šio sprendimo 48 punktą), todėl užtikrinamas tokio taikymo pereinamasis pobūdis (žr. šio sprendimo 38 punktą). Kita vertus, minėtas aiškinimas būtinas, kad valstybė narė galėtų tinkamai ir veiksmingai įgyvendinti savo teisę iki paskutinės Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalyje numatyto termino dienos (žr. šio sprendimo 40 ir 41 punktus), todėl neviršija to, kas būtina siekiant užtikrinti šios teisės įgyvendinimą.

51      Be to, Komisija nepagrįstai teigia, kad dėl šio sprendimo 42 punkte pateikto aiškinimo ESS 16 straipsnio 4 dalis ir komiteto procedūra, kuriomis siekiama sustiprinti demokratinį legitimumą ir piliečių atstovaujamumą, netenka veiksmingumo. Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalis taip pat yra pirminės teisės dalis, todėl Komisija turi užtikrinti jos veiksmingumą taip pat, kaip ir Sutarčių atveju, taigi negalima jos nepaisyti ir pirma laiko taikyti ESS 16 straipsnio 4 dalies.

52      Vadinasi, konteksto analizė patvirtina šio sprendimo 42 punkte pateiktą Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalies aiškinimą.

53      Penkta, reikia pažymėti, kad šį aiškinimą patvirtina teisinio saugumo principas, pagal kurį reikalaujama, pirma, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, ir, antra, kad teisės subjektai galėtų numatyti jų taikymą. Konkrečiai kalbant, minėtas principas reikalauja, kad teisės aktai leistų suinteresuotiesiems asmenims tiksliai sužinoti jais nustatytų pareigų turinį, kad šie galėtų aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir imtis atitinkamų veiksmų (žr., 2014 m. liepos 1 d. Sprendimo Ålands Vindkraft, C‑573/12, EU:C:2014:2037, 127 ir 128 punktą ir juose nurodytą jurisprudenciją).

54      Šiuo klausimu Komisija negali teigti, kad jeigu pereinamojo laikotarpio nuostatos taikymas priklausytų tik nuo vienašalio valstybės narės prašymo, ši nuostata galėtų būti taikoma neribotą laiką, nes formaliai Taryba toliau svarstytų aktą, kol Komisija jo neatsiėmė. Šiuo argumentu neatsižvelgiama ne tik į tai, kad pereinamojo laikotarpio nuostatai taikyti galioja vienintelė sąlyga, kad valstybė narė pateiktų atitinkamą prašymą, o galimybė jį pateikti yra apribota laiko atžvilgiu, nes jis turi būti pateiktas ne vėliau kaip 2017 m. kovo 31 d., bet ir į tai, kad svarstymai, kurie baigiami balsavimu, užbaigia šios pereinamojo laikotarpio nuostatos taikymą, todėl jis nėra neribotas.

55      Priešingai, Komisijos siūlomas aiškinimas, pagal kurį pereinamojo laikotarpio nuostatos taikymas siejamas su kumuliaciniais valstybės narės prašymo pateikimo ir balsavimo ne vėliau kaip 2017 m. kovo 31 d. reikalavimais, pereinamojo laikotarpio pabaigoje sukeltų netikrumą dėl kvalifikuotosios daugumos pagal Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą apibrėžtį taikymo laiko atžvilgiu. Iš tiesų, kadangi darbų, susijusių su akto projektu, trukmė gali būti įvairi, valstybė narė, pereinamuoju laikotarpiu naudodamasi pagal šią nuostatą jai suteikta teise, ypač tuo atveju, kai jos prašymo pateikimo data yra artima 2017 m. kovo 31 d., nebūtų tikra, ar balsavimas iš tikrųjų galės įvykti pagal minėtas taisykles. Tuo atveju, jei darbai dėl akto projekto būtų vykdomi po 2017 m. kovo 31 d., Komisijos ginamas aiškinimas reikštų, kad turėtų būti balsuojama kvalifikuotąja balsų dauguma, numatyta ESS 16 straipsnio 4 dalyje, o jeigu minėti darbai būtų užbaigti iki tos datos ir balsavimas vyktų anksčiau nei 2017 m. kovo 31 d., būtų taikoma kvalifikuotoji balsų dauguma, apibrėžta Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje. Be to, toks aiškinimas ne tik reikštų nuspėjamumo stoką, bet ir galėtų lemti nagrinėjamos pereinamojo laikotarpio nuostatos apėjimą, nustatant balsavimo datą po 2017 m. kovo 31 d.

56      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip: tam, kad akto projektas būtų priimtas pagal Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas kvalifikuotosios balsų daugumos taisykles, kurios atitinka Nicos sutarties taisykles, pakanka, kad valstybės narės prašymas taikyti šias taisykles būtų pateiktas nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., ir nereikia, kad balsavimas dėl nagrinėjamo akto projekto taip pat įvyktų šiuo laikotarpiu.

57      Nagrinėjamu atveju, kadangi Lenkijos Respublikos prašymas pagal Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalį buvo pateiktas 2017 m. kovo 30 d., minėtos taisyklės turėjo būti taikomos 2017 m. balandžio 28 d. balsuojant dėl ginčijamo sprendimo projekto.

58      Iš jurisprudencijos matyti, kad balsavimo tvarkos nesilaikymas yra esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį (šiuo klausimu žr. 1988 m. vasario 23 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Taryba, 68/86, EU:C:1988:85, 49 punktą; 2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑28/12, EU:C:2015:282, 55 punktą ir 2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Tilly-Sabco / Komisija, C‑183/16 P, EU:C:2017:704, 115 punktą), būtinai lemiantis tokį trūkumą turinčio akto panaikinimą, neatsižvelgiant į tai, ar šiuo pažeidimu padaryta žalos asmeniui, kuris juo remiasi (šiuo klausimu žr. 2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 52 punktą; 2017 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Feralpi / Komisija, C‑85/15 P, EU:C:2017:709, 45–47 punktus ir 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Goldfish ir kt. / Komisija, T‑54/14, EU:T:2016:455, 47 punktą).

59      Taigi klausimas, ar Komisija galėjo suorganizuoti šį balsavimą anksčiau nei 2017 m. balandžio 1 d. ir ar Lenkijos Respublika galėjo prašyti, kad toks balsavimas įvyktų iki šios datos, neturi reikšmės. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į šio sprendimo 13 punkte nurodytą balsavimo rezultatą, taikant Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas kvalifikuotosios balsų daugumos taisykles, ginčijamo sprendimo projektui priimti reikalinga riba nebūtų pasiekta.

60      Taigi reikia pritarti ieškinio pirmajam pagrindui ir panaikinti ginčijamą sprendimą, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškovės nurodytų ieškinio pagrindų.

 Dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo padarinių laiko atžvilgiu

61      SESV 264 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad jei Sąjungos teismas mano, kad tai reikalinga, jis nurodo, kurie paskelbto negaliojančiu akto padariniai lieka galutiniai. Ši nuostata, be kita ko, yra aiškinama kaip leidžianti teisinio saugumo sumetimais (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Tilly-Sabco / Komisija, C‑183/16 P, EU:C:2017:704, 124 punktą ir 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Komisija / Taryba (Susitarimas su Kazachstanu), C‑244/17, EU:C:2018:662, 52 punktą) ir dėl priežasčių, kuriomis siekiama išvengti Sąjungos vykdomos ar palaikomos politikos įgyvendinimo nutraukimo ar pablogėjimo, pavyzdžiui, aplinkos ar visuomenės sveikatos apsaugos srityse (šiuo klausimu žr. 1999 m. vasario 25 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑164/97 ir C‑165/97, EU:C:1999:99, 22–24 punktus ir 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑317/13 ir C‑679/13, EU:C:2015:223, 72–74 punktus), protingą laikotarpį palikti galioti panaikinto akto padarinius.

62      Nagrinėjamu atveju, per posėdį Bendrojo Teismo paklaustos apie galimo panaikinimo padarinių pakeitimą laiko atžvilgiu, dėl kurio jis galėtų nuspręsti, Lenkijos Respublika tam prieštaravo, o Komisija prašė tokio pakeitimo, jeigu ginčijamas sprendimas būtų panaikintas.

63      Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu sprendimu nustatyti su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai, kaip nurodyta šio sprendimo 1 punkte, yra pagrindas nacionalinėms valdžios institucijoms nustatyti leidimo eksploatuoti didelius kurą deginančius įrenginius sąlygas, ginčijamo sprendimo panaikinimas nedelsiant galėtų kelti grėsmę vienodoms leidimo šios rūšies įrenginiams sąlygoms Sąjungoje ir sukelti teisinį nesaugumą suinteresuotosioms šalims, visų pirma didelių kurą deginančių įrenginių operatoriams, kol įsigalios naujas sprendimas dėl GPGB išvadų.

64      Be to, ginčijamo sprendimo panaikinimas nedelsiant prieštarautų tikslams užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti aplinkos kokybę, kaip numatyta SESV 191 straipsnio 2 dalyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje ir Direktyvos 2010/75 2 ir 44 konstatuojamosiose dalyse ir 1 straipsnyje, kurių siekti padeda ginčijamas sprendimas.

65      Taigi reikia palikti galioti ginčijamo sprendimo padarinius, kol per protingą terminą, kuris negali viršyti dvylikos mėnesių nuo šio sprendimo paskelbimo dienos, įsigalios naujas, tą sprendimą pakeičiantis aktas, priimtas pagal kvalifikuotosios balsų daugumos taisykles, numatytas Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 3 dalyje.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

66      Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Lenkijos Respublikos reikalavimus.

67      Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo išlaidas. Taigi Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vengrija ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2017 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2017/1442, kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl didelių kurą deginančių įrenginių.

2.      Palikti galioti pagal šio sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą panaikinto įgyvendinimo sprendimo padarinius, kol per protingą terminą, kuris negali viršyti dvylikos mėnesių nuo šio sprendimo paskelbimo dienos, įsigalios naujas, tą įgyvendinimo sprendimą pakeičiantis aktas, priimtas pagal kvalifikuotosios balsų daugumos taisykles, numatytas Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje.

3.      Europos Komisija padengia savo ir Lenkijos Respublikos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.      Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vengrija ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Collins

Kreuschitz

Csehi

De Baere

 

      Steinfatt

Paskelbta 2021 m. sausio 27 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: lenkų.