BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. gegužės 8 d.(*)
„Dempingas – Tam tikrų Kinijos ir Rusijos kilmės plokščių šaltai valcuotų plieno produktų importas – Galutinis antidempingo muitas – Importo registracija – Galutinio antidempingo muito taikymas atgaline data – Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1329 – Importuotojo žinojimas apie dempingą ir žalą – Tolesnis esminis importo augimas, kuris gali žymiai sumažinti galutinio antidempingo muito atstatomąjį poveikį – Reglamento (ES) 2016/1036 10 straipsnio 4 dalies c ir d punktai“
Byloje T‑749/16
Stemcor London Ltd, įsteigta Londone (Jungtinė Karalystė),
Samac Steel Supplies Ltd, įsteigta Londone,
atstovaujamos advokatų F. Di Gianni ir C. Van Hemelrijck,
ieškovės,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą J.‑F. Brakeland, N. Kuplewatzky, T. Maxian Rusche ir E. Schmidt,
atsakovę,
palaikomą
Eurofer, Association européenne de l’acier, ASBL, įsteigtos Liuksemburge (Liuksemburgas), atstovaujamos advokatų O. Prost, A. Coelho Dias ir S. Seeuws,
įstojusios į bylą šalies,
dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo iš dalies panaikinti 2016 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1329, kuriuo surenkamas registruotiems tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatytas galutinis antidempingo muitas (OL L 210, 2016, p. 27),
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Prek, teisėjai E. Buttigieg (pranešėjas) ir B. Berke,
posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. spalio 23 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovės Stemcor London Ltd ir Samac Steel Supplies Ltd yra dvi pagal Anglijos teisę įsteigtos bendrovės, kurios į Europos Sąjungą importuoja ir joje parduoda, be kita ko, plokščius šaltai valcuotus plieno produktus, kaip nurodyti 2016 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1329, kuriuo surenkamas registruotiems tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatytas galutinis antidempingo muitas (OL L 210, 2016, p. 27, toliau – ginčijamas reglamentas), 1 straipsnio 1 dalyje.
2 2015 m. balandžio 1 d. gavusi Eurofer, Association européenne de l’acier, ASBL (toliau – Eurofer) skundą Europos Komisija, remdamasi 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51, klaidų ištaisymas OL L 7, 2010, p. 22, vėliau pakeistas 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21), toliau – pagrindinis reglamentas), 2015 m. gegužės 14 d. paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokščių šaltai valcuotų plieno produktų inicijavimą (OL C 161, 2015, p. 9, toliau – pranešimas apie tyrimo inicijavimą).
3 Tyrimas dėl dempingo ir žalos apėmė laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis), o tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.
4 Gavusi Eurofer prašymą Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 1225/2009 14 straipsnio 5 dalimi, 2015 m. gruodžio 11 d. priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/2325, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti tam tikrus importuojamus Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokščius šaltai valcuotus plieno produktus (OL L 328, 2015, p. 104), jis įsigaliojo 2015 m. gruodžio 13 d.
5 2016 m. sausio 11 d. ieškovės Komisijai raštu pateikė pastabas dėl Įgyvendinimo reglamento 2015/2325. Jos nurodė, kad netenkinamos sąlygos atgaline data nustatyti antidempingo muitus atitinkamoms prekėms ir kad importo registracija ir muito nustatymas atgaline data sukeltų didelę žalą nagrinėjamų produktų importuotojams ir naudotojams Sąjungoje. Ieškovės buvo išklausytos per 2016 m. sausio 14 d. jų prašymu Komisijos suorganizuotą susitikimą.
6 2016 m. vasario 10 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/181, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 37, 2016, p. 1), Komisija atitinkamiems produktams nustatė laikiną antidempingo muitą, taikomą nuo 2016 m. vasario 13 d., ir pavedė muitinėms nutraukti atitinkamų produktų importo registraciją.
7 2016 m. vasario 17 d. Komisija ieškovėms ir kitiems importuotojams išsiuntė prašymą pateikti informacijos apie atitinkamus produktus, importuotus nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. Ieškovės 2016 m. kovo 9 ir 17 d. raštais pateikė atsakymus į Komisijos prašymą pateikti informacijos.
8 2016 m. vasario 26 d. ieškovės dar kartą buvo išklausytos per jų prašymu Komisijos suorganizuotą susitikimą ir dar kartą pakartojo, kad netenkinamos sąlygos nustatyti antidempingo muitą atgaline data.
9 2016 m. birželio 8 d. Komisija ieškovėms pateikė savo galutines išvadas: jose nurodė ketinanti atgaline data nustatyti galutinį antidempingo muitą registruotam importui.
10 2016 m. birželio 15 d. ieškovės pateikė pastabas žodžiu bylas nagrinėjančiam pareigūnui ir ginčijo išvadas, išdėstytas Komisijos pranešime dėl galutinių išvadų.
11 Savo 2016 m. liepos 29 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1328, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 210, 2016, p. 1), Komisija atitinkamiems produktams nustatė galutinį antidempingo muitą ir nusprendė galutinai surinkti laikinąjį muitą už šiuos produktus. Tą pačią dieną Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalimi, priėmė ginčijamą reglamentą, pagal kurį atgaline data surenkamas galutinis antidempingo muitas už pagal Įgyvendinimo reglamentą 2015/2325 užregistruotą importą.
Procesas ir šalių reikalavimai
12 2016 m. spalio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovių ieškinį.
13 2017 m. kovo 1 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai Eurofer pateikė prašymą leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.
14 Bendrojo Teismo kanceliarijai 2017 m. kovo 30 d. ieškovės pateikė aktą, kuriuo paprašė, kad tam tikra informacija, esanti ieškinyje ir jo prieduose, būtų tvarkoma konfidencialiai ir neatskleista Eurofer, jei šiai būtų leista įstoti į bylą. Ieškovės kartu su minėtu prašymu pateikė nekonfidencialią šių dokumentų versiją.
15 Bendrojo Teismo kanceliarijai 2017 m. balandžio 21 d. ieškovės pateikė aktą, kuriuo paprašė, kad tam tikra informacija, esanti atsiliepime į ieškinį ir jo prieduose, būtų tvarkoma konfidencialiai ir neatskleista Eurofer, jei šiai būtų leista įstoti į bylą.
16 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkas patenkino Eurofer prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų ir nurodė, kad jai būtų pateikta nekonfidenciali aptariamų dokumentų versija.
17 Bendrojo Teismo kanceliarijai 2017 m. gegužės 15 d. ieškovės pateikė aktą, kuriuo paprašė, kad tam tikra informacija, esanti dublike ir jo prieduose, būtų tvarkoma konfidencialiai ir neatskleista Eurofer. Kartu su minėtu prašymu jos pateikė nekonfidencialią šių dokumentų versiją.
18 Bendrojo Teismo kanceliarijai 2017 m. rugpjūčio 16 d. pateiktu aktu ieškovės, remdamosi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsniu, pateikė motyvuotą prašymą jas išklausyti per žodinę proceso dalį.
19 Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą tiek, kiek jis su jomis susijęs,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
20 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
21 Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
22 Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi trimis pagrindais. Pirmasis pagrindas grindžiamas klaidingu pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c punkte numatytos sąlygos dėl importuotojo „žinojimo“ apie dempingą ir jo dydį aiškinimu ir taikymu. Antrasis pagrindas susijęs su tuo, kad pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte numatytos „tolesnio esminio importo augimo“ sąlygos įvertinimas buvo klaidingai pagrįstas laikotarpiu, prasidedančiu pirmą pilną mėnesį po paskelbimo apie tyrimo pradžią Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pasibaigiančiu paskutinį pilną mėnesį iki laikinųjų priemonių taikymo. Trečiasis pagrindas susijęs su klaidingu sąlygos, pagal kurią tolesnis esminis importo augimas turi „žymiai sumažinti numatomo taikyti galutinio antidempingo muito atstatomąjį poveikį“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punktą, aiškinimu.
Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo klaidingu pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c punkte numatytos sąlygos dėl importuotojo „žinojimo“ apie dempingą ir jo dydį aiškinimu ir taikymu
Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies
23 Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovės tvirtina, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c punktą, kai nusprendė, kad importuotojai žinojo ar „turėjo žinoti apie dempingą, svarbiausia – apie įtariamo ar nustatyto dempingo ir žalos mastą“, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą, nes jie gavo nekonfidencialią Eurofer skundo versiją ir pranešimą apie tyrimo inicijavimą.
24 Iš tikrųjų, pirma, ieškovės, remdamosi minėtos nuostatos skirtingų kalbinių versijų lyginamąja analize, tvirtina, kad žodis „įtariamas“ susijęs tik su „žala“, o ne su žala ir „dempingu“. Todėl kalbant apie ginčijamą dempingą Komisijai reikėjo įrodyti importuotojo žinojimą apie „realų“ jo buvimą ir mastą, tačiau tai nebuvo padaryta.
25 Antra, išvada, kad importuotojas apie dempingą ir jo mastą sužinojo dėl pranešimo apie tyrimo inicijavimą paskelbimo ir iš nekonfidencialios skundo versijos, reikštų, kad reikėtų daryti „nenuginčijamą“ importuotojo tokio žinojimo prezumpciją visada, kai jis paprasčiausiai pradėjus tyrimą tampa tyrimo suinteresuotąja šalimi, todėl tokia išvada panaikintų pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c punkto veiksmingumą. Reikia pridurti, kad galutinių antidempingo muitų taikymas atgaline data yra akivaizdžiai išimtinė priemonė, kaip tai matyti iš pagrindinio reglamento 10 straipsnio 1 dalies, o pagal suformuotą jurisprudenciją išimtys ir neigiamų pasekmių privatiems asmenims sukeliančios nuostatos turi būti aiškinamos siaurai.
26 Trečia, skunde išdėstyti paprasčiausi neprieštaringi tvirtinimai ir pranešime apie tyrimo inicijavimą pateikti įrodymai, prima facie rodantys dempingą, negali būti prilyginami informacijai, kuri gali leisti importuotojui sužinoti apie dempingo mastą ir kuri turi apimti sudėtingus ekonominius vertinimus, ir apie tikėtiną antidempingo muitą, kuris gali būti renkamas vėliau. Iš tikrųjų skunde ar pranešime apie tyrimo inicijavimą esantys įrodymai nėra reprezentatyvūs ir patikimi, jie paprasčiausiai miglotai nurodo dempingo įtarimą, todėl jais objektyviai negali būti grindžiamas teiginys, kad dėl jų importuotojas sužinojo apie dempingo mastą, nors pripažįstama, kad dempingas gali būti tik įtariamas. Tokia reprezentatyvi ir patikima informacija galėtų būti pateikta nekonfidencialios atsakymų į eksportuojantiems gamintojams pateiktą klausimyną versijos santraukoje, leidžiančioje importuotojui suprasti, kad yra dempingas, ir įvertinti jo mastą.
27 Ieškovės priduria, kad, kalbant apie Eurofer skundą, įrodymai, atsižvelgiant į jų nereprezentatyvumą, miglotumą ir didžiosios jų dalies konfidencialumą, buvo nepakankami. Ieškovės tvirtina, kad importo iš Rusijos dempingo skirtumo apskaičiavimas buvo grindžiamas įrodymais, nepakankamais norint nustatyti normaliąją vertę ir eksporto kainą. Minėtame skunde nebuvo informacijos apie konkretaus eksportuojančio Rusijos gamintojo, iš kurio ji registracijos laikotarpiu pirko nagrinėjamus produktus, dempingo mastą. Tačiau tam, kad būtų tenkinama pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c punkte numatyta sąlyga dėl žinojimo apie dempingą ir jo mastą, reikia, kad importuotojai turėtų patikimos informacijos apie kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo dempingo mastą. Nors skunde pateiktų skaičiavimų, kurie nepagrįsti detalia informacija, pakanka inicijuoti tyrimą, jie yra nepakankami norint konstatuoti žinojimą apie dempingo mastą, kurį reikia įrodyti, norint pagrįsti išimtinį galutinio antidempingo muito taikymą atgaline data. Be to, eksportuojančių gamintojų vardu pateiktose atsakymų į klausimyną nekonfidencialiose versijose nebuvo svarbios informacijos, kurią būtų galima naudoti nustatant jų dempingo skirtumą, bylos medžiagoje tokios informacijos taip pat nebuvo. Priešingai, eksportuojantys gamintojai visada griežtai prieštaravo tyrimo inicijavimui.
28 Komisija, palaikoma į bylą įstojusios šalies, ginčija ieškovių argumentus.
29 Pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c punkte numatyta, kad galutinis antidempingo muitas gali būti taikomas produktams, įvežtiems vartoti likus ne daugiau kaip 90 dienų iki laikinųjų priemonių taikymo pradžios, bet ne anksčiau kaip iki tyrimo pradžios, jeigu, be kita ko, dempingas trunka gana ilgą laiką arba jeigu „importuotojas žinojo ar turėjo žinoti apie dempingą, o svarbiausia – apie įtariamo ar nustatyto dempingo ir žalos mastą“.
30 Reikia pažymėti, kad pagrindinio reglamento versijoje vokiečių kalba ši sąlyga išdėstyta taip: „der Einführer nach dem Ausmaß des Dumpings und der angeblichen oder festgestellten Schädigung von dem Dumping Kenntnis hatte oder hätte haben müssen“. Versijoje portugalų kalba nurodyta, kad „o importador tivesse ou devesse ter tido conhecimento dessas práticas no que respeita à importância do dumping e do prejuízo alegados ou verificados“, o versijoje anglų kalba – „the importer was aware of, or should have been aware of, the dumping as regards the extent of the dumping and the injury alleged or found“.
31 Iš minėtos nuostatos skirtingų kalbinių versijų analizės matyti, kad yra tam tikrų skirtumų tarp jų. Konkrečiai kalbant, versijose vokiečių ir prancūzų kalbomis terminai „įtariamas“ ir „nustatytas“ vartojami vienaskaita, o tai leidžia manyti, kad šie terminai susiję tik su žala, o ne su žala ir dempingu ar jo mastu. Portugalų kalba terminai „įtariamas“ ir „nustatytas“ vartojami daugiskaita, o tai leidžia manyti, kad šie terminai susiję tiek su žalos, tiek su dempingo mastu. Galiausiai anglų kalba leidžia aiškinti tiek taip, kad terminai „alleged“ ir „found“ susiję tik su žala, tiek taip, kad šie terminai susiję su žala ir dempingu arba su žalos ir dempingo mastu.
32 Pagal suformuotą jurisprudenciją, esant ES teisės nuostatos teksto įvairių kalbinių versijų neatitikimų, nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į bendrą teisės akto, kurio dalis ji yra, struktūrą ir tikslą (žr. 2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Vueling Airlines, C‑487/12, EU:C:2014:2232, 31 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
33 Iš pagrindinio reglamento tikslo ir struktūros, konkrečiai – iš jo 17 konstatuojamosios dalies ir 10 straipsnio 4 dalies d punkto, matyti, kad taikant galutinį antidempingo muitą atgaline data siekiama išvengti galutinių priemonių atstatomojo poveikio praradimo ir kad šios priemonės neprarastų prasmės, įpareigojant importuotojus, kurie sukaupė prekių atsargų po muitinio įforminimo, registracijos laikotarpiu importuotas prekes parduoti nežalinga kaina (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2013 m. birželio 6 d. Sprendimo Paltrade, C‑667/11, EU:C:2013:368, 28 ir 29 punktus ir 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimo APEX, C‑371/14, EU:C:2015:828, 50 punktą). Atsižvelgiant į šį tikslą, reikia konstatuoti, kad ieškovių aiškinimas, pagal kurį tam, kad pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c punkte nurodyta sąlyga būtų tenkinama, importuotojų žinojimas turi būti nustatytas atsižvelgiant į „faktinį“, o ne tik į „įtariamą“ dempingą, panaikintų minėto reglamento 10 straipsnio 4 dalies veiksmingumą.
34 Iš tikrųjų, kaip teisingai pažymėjo Komisija, dempingo „realus“ buvimas nustatomas tik užbaigus tyrimą, t. y. nustatant galutines priemones. Taigi pagal ieškovių siūlomą aiškinimą importuotojų žinojimą iš esmės būtų galima nustatyti tik nuo galutinių priemonių nustatymo.
35 Vis dėlto reikia pažymėti, kad tinkamas momentas įvertinti importuotojų „žinojimą“ pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c punktą yra iki galutinių priemonių nustatymo, nes minėtas žinojimas yra būtinas norint nustatyti, nuo kada galima vertinti, ar yra tolesnis esminis importo augimas, galintis turėti didelę neigiamą įtaką vėliau taikytinų galutinių priemonių atstatomajam poveikiui.
36 Taip pat atsižvelgimas į tolesnį esminį importo augimą tik nustačius galutinius muitus visiškai neleistų galutinių muitų taikyti atgaline data, todėl toks aiškinimas neturi prasmės.
37 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ieškovių tvirtinimas, kuriuo jos grindžia nagrinėjamos nuostatos siaurinamąjį aiškinimą, kad turi būti atsižvelgta tik į situaciją, kai importuotojas žinojo arba turėjo žinoti apie „faktinį“ dempingą, negali būti pripažintas pagrįstu, o terminai „įtariamas“ ir „nustatytas“ turi būti vertinami kaip susiję tiek su dempingo, tiek su žalos mastu, taip užtikrinant minėtos nuostatos veiksmingumą.
38 Tokį aiškinimą, be kita ko, patvirtina nagrinėjamos nuostatos, kuri buvo įtvirtinta 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 3283/94 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 349, 1994, p. 1), genezė, kaip matyti iš 1994 m. spalio 5 d. Komisijos dokumento „Urugvajaus derybų ratą įgyvendinantys teisės aktai“ (COM(94) 414 final). Minėto dokumento 170 puslapyje Komisija pažymi, kad „siūloma (pasiūlymo 10 straipsnio 4 dalis) pripažinti, kad <…> importuotojas žinojo apie [dempingą], kai „įtariami ar nustatyti“ skirtumai yra dideli“.
39 Atsakant į ieškovių kaltinimą, kad importuotojo žinojimo apie dempingo mastą konstatavimas, remiantis nekonfidencialia skundo versija ir pranešimu apie tyrimo inicijavimą, reikštų tokio žinojimo nuolatinę ir „nenuginčijamą“ prezumpciją, nors pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį, kaip antidempingo muito netaikymo atgaline data principo išimtį, reikėtų aiškinti siaurai, iš pradžių reikia priminti, kad tyrimą turinti atlikti valdžios institucija turi pateikti pakankamus ir objektyvius įrodymus, kurie leistų konstatuoti, kad importuotojas žinojo ar turėjo žinoti apie įtariamo ar nustatyto dempingo ir žalos mastą, o Sąjungos teismas turi patikrinti, ar ši tyrimą turinti atlikti valdžios institucija pateikė tokius objektyvius įrodymus (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2013 m. gegužės 16 d. Nutarties Hardimpex, C‑444/12, nepaskelbta Rink., EU:C:2013:318, 28 ir 29 punktus).
40 Nagrinėjamu atveju, kaip Komisija patvirtino atsakydama į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktą klausimą, pranešime apie tyrimo inicijavimą, kuris buvo paskelbtas 2015 m. gegužės 14 d. Oficialiajame leidinyje, ir nekonfidencialioje skundo versijoje, kuri ieškovėms buvo pateikta 2015 m. gegužės 18 d., yra tam tikros informacijos ir įrodymų, kuriais nurodomas ir grindžiamas įtariamo dempingo ir žalos mastas.
41 Pirmiausia dėl eksporto iš Kinijos – iš nekonfidencialios skundo versijos 58 ir 59 punktų, be kita ko, matyti, kad pareiškėjo pateikti skaičiavimai rodo 28 % vidutinį svertinį dempingo skirtumą, todėl dempingo lygis yra didelis ir gerokai viršija pagrindiniame reglamente nustatytą de minimis ribą.
42 Dėl eksporto iš Rusijos – iš nekonfidencialios skundo versijos 89 ir 90 punktų, be kita ko, matyti, kad pareiškėjo pateikti skaičiavimai rodo nuo 10–15 % iki 20–25 % dempingo skirtumą, todėl dempingo lygis yra didelis ir gerokai viršija pagrindiniame reglamente nustatytą de minimis ribą.
43 Dėl žalos, nurodytos skundo 5 punkte, iš nekonfidencialios skundo versijos 82, 83, 128, 133, 134 ir 147 punktų matyti, kad yra įrodymų, patvirtinančių prima facie Rusijos ir Kinijos eksportuojančių gamintojų tam tikrų plokščių šaltai valcuotų plieno produktų importą dempingo kaina, padariusį žalą Sąjungos pramonei, o tai leidžia Komisijai pradėti antidempingo tyrimą ir nustatyti antidempingo muitą kaip įmanoma anksčiau.
44 Iš pranešimo apie tyrimo inicijavimą 3 ir 4 punktų taip pat matyti, kad „atitinkamų šalių apskaičiuoti dempingo skirtumai yra dideli“ ir kad „iš pareiškėjo pateiktų įrodymų prima facie matyti, jog tiriamo produkto importo apimtis ir kaina, be kita ko, turėjo neigiamą įtaką pardavimo apimčiai, taikomų kainų lygiui ir Sąjungos pramonės turimai rinkos daliai, todėl tai turėjo didelį poveikį visai šios pramonės veiklai, finansinei situacijai ir užimtumo situacijai“.
45 Todėl Komisija galėjo pagrįstai daryti išvadą, kad ieškovės, kurios turi didelę patirtį, žinojo ar turėjo žinoti apie įtariamo dempingo ir žalos mastą nuo to momento, kai susipažino su skundu ir pranešimu apie tyrimo inicijavimą, tačiau ši prezumpcija nėra „nenuginčijama“, o dėl šio ieškovių žinojimo nuspręsta, kaip matyti iš šio sprendimo 53–55 punktų, remiantis objektyviais įrodymais, ir jo nebūtų buvę galima pripažinti, jei įtariamo dempingo skirtumai būtų buvę maži, jei byla būtų buvusi pagrįsta tik žalos grėsme arba jei skundas nebūtų atitikęs pagrindiniame reglamente nustatytų sąlygų; visa tai, kaip teisingai nurodo Komisija, būtų leidę importuotojui ginčyti tyrimo inicijavimą ir tvirtinti, kad netenkinama sąlyga dėl žinojimo.
46 Be to, reikia priminti, kad pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalis, kurioje įtvirtinta antidempingo muito netaikymo atgaline data principo išimtis, minėtą muitą atgaline data leidžia taikyti tik jei tenkinamos kelios kumuliacinės sąlygos. Iš tikrųjų, pirma, reikia, kad importas pirmiausia būtų registruojamas, o tam reikia, kad šiame etape būtų pateiktas motyvuotas prašymas registruoti, antra, kad Komisija būtų suteikusi importuotojams galimybę pateikti savo komentarus, trečia, kad atitinkamas produktas anksčiau ilgą laiką būtų buvęs importuojamas dempingo kaina ar kad importuotojas būtų žinojęs ar būtų turėjęs žinoti apie įtariamą arba nustatytą dempingą, jo ir žalos dydį ir, ketvirta, kad, be importo, tiriamuoju laikotarpiu padariusio žalą, lygio, būtų tolesnis esminis importo augimas, kuris, atsižvelgiant į šio importo momentą, apimtį ar kitas aplinkybes, galėtų turėti didelę neigiamą įtaką numatomo taikyti galutinio antidempingo muito atstatomajam poveikiui.
47 Todėl, kaip buvo nurodyta ginčijamo reglamento 41 konstatuojamojoje dalyje, neteisinga tvirtinti, kad pripažinus, jog žinojimas apie įtariamo dempingo ir žalos dydį gali išplaukti iš pranešimo apie tyrimo inicijavimą paskelbimo ir susipažinimo su skundu, antidempingo muito nustatymas atgaline data būtų įmanomas visuose antidempingo tyrimuose.
48 Be to, dėl tokio siauro aiškinimo, kokį siūlo ieškovės, taptų pernelyg sunku taikyti galutinį antidempingo muitą atgaline data, todėl tai neleistų užtikrinti veiksmingo galutinių priemonių taikymo. Taip būtų, jei būtų pripažintas pagrįstu ieškovių argumentas, kad skunde ar pranešime apie tyrimo inicijavimą esantys įrodymai bet kuriuo atveju nėra „nei reprezentatyvūs, nei patikimi“ siekiant įrodyti žinojimą apie dempingo dydį.
49 Pirmiausia, nei pagal pagrindinį reglamentą, nei pagal Sutartį dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (GATT) (OL L 336, 1994, p. 103, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 189; toliau – antidempingo susitarimas), išdėstytą Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutarties (OL L 336, 1994, p. 3, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 82) 1A priede, nereikalaujama „patikimų ir reprezentatyvių įrodymų“, kad būtų įrodytas importuotojų žinojimas.
50 Taip pat įrodymų, reikalingų patvirtinti, kad tenkinama pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c punkte numatyta žinojimo sąlyga, kiekybės ir kokybės reikalavimai neišvengiamai yra mažesni, palyginti su reikalavimais, keliamais įrodymams, kuriais remiantis preliminariai arba galutinai nustatomas dempingas, žala ar priežastinis ryšys tarp įtariamo importo dempingo kaina ir įtariamos žalos.
51 Be to, pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį pateikiant Komisijai skundą būtina pateikti dempingo, žalos ir priežastinio ryšio tarp įtariamo importo dempingo kaina ir įtariamos žalos įrodymus.
52 Galiausiai pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Komisija, norėdama nustatyti, ar pakanka įrodymų pradėti tyrimą, kruopščiai ištiria skunde pateiktų įrodymų teisingumą ir jų atitiktį reikalavimams. Vis dėlto, jei ji mano, kad pateiktų įrodymų nepakanka pagrįsti tolesnį tyrimą, skundas atmetamas pagal to paties reglamento 5 straipsnio 7 dalį.
53 Nagrinėjamu atveju, pirma, reikia konstatuoti, kad nekonfidencialioje skundo versijoje yra informacijos, kurią reikia pateikti pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį, t. y. informacijos apie nagrinėjamų produktų importą dempingo kaina, su tuo susijusią žalą ir priežastinį ryšį tarp įtariamo importo dempingo kaina ir įtariamos žalos. Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 41 ir 42 punktuose, nekonfidencialioje skundo versijoje nurodyti dideli dempingo skirtumai: importo iš Kinijos – 28 %, o importo iš Rusijos – iki 20–25 %.
54 Antra, iš pranešimo apie tyrimo inicijavimą matyti, kad Komisija išnagrinėjo skunde pateiktų įrodymų teisingumą ir jų atitiktį reikalavimams pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalį, kad nustatytų, ar pakanka įrodymų pradėti tyrimą. Tai išnagrinėjusi ji nusprendė, kad įrodymų pakanka.
55 Trečia, pranešime apie tyrimo inicijavimą taip pat nurodyta, kad „atitinkamų šalių atžvilgiu apskaičiuoti dempingo skirtumai yra dideli“ ir kad „iš pareiškėjo pateiktų įrodymų prima facie matyti, jog tiriamo produkto importo apimtis ir kaina, be kita ko, turėjo neigiamą įtaką pardavimo apimčiai, taikomų kainų lygiui ir Sąjungos pramonės turimai rinkos daliai, todėl tai turėjo didelį poveikį visai šios pramonės veiklai, finansinei situacijai ir užimtumo situacijai“.
56 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei nurodo ieškovės, nekonfidencialioje skundo versijoje ir pranešime apie tyrimo inicijavimą esantys įrodymai yra pakankami šiuo atveju, kad importuotojai, turintys didelę patirtį, jau nuo tyrimo pradžios sužinotų apie įtariamo dempingo dydį, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį, o ieškovių argumentai dėl informacijos, esančios nekonfidencialioje eksportuojančių gamintojų vardu pateiktų atsakymų į klausimyną versijoje, nepakankamumo turi būti atmesti kaip nereikšmingi. Be to, šie argumentai pirmą kartą buvo nurodyti dublike.
57 Šios išvados nepaneigia ieškovių bendras tvirtinimas, kad iš jų Bendrajam Teismui pateiktų duomenų, kuriais grindžiami skundai, kurių pagrindu neseniai buvo pradėti antidempingo tyrimai, matyti, kad iš pradžių skunduose nurodomi dempingo skirtumai gali labai skirtis nuo galiausiai atlikus minėtus tyrimus nustatytų dempingo skirtumų, todėl skunde nurodyti dempingo skirtumai bet kuriuo atveju negali būti laikomi patikimu pagrindu vertinant importuotojų žinojimą apie dempingo dydį.
58 Iš tikrųjų net nesant reikalo nagrinėti Komisijos prašymą dėl šių duomenų pašalimo iš bylos, nes nėra ieškovių paaiškinimų dėl jų pateikimo teisėtumo, pakanka pažymėti, pirma, kad, kaip teisingai nurodė Komisija, normalu, kad skunde pateikti skaičiavimai nebūtinai atitinka institucijos po kelių mėnesių išsamaus tyrimo atliktus skaičiavimus ir, antra, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 50–52 punktuose, įrodymų, reikalingų patvirtinti, kad tenkinama pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c punkte numatyta žinojimo sąlyga, kiekybės ir kokybės reikalavimai neišvengiamai yra mažesni, palyginti su reikalavimais įrodymams, kuriais remiantis preliminariai arba galutinai nustatomas dempingas, žala ar priežastinis ryšys, nors kiekviename skunde, be kita ko, turi būti pateikti įrodymai, o Komisija, norėdama nustatyti, ar pakanka įrodymų pradėti tyrimą, kruopščiai ištiria įrodymų teisingumą ir jų atitiktį reikalavimams.
59 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmojo pagrindo pirmą dalį.
Dėl pirmojo pagrindo antros dalies
60 Nurodydamos pirmojo pagrindo antrą dalį ieškovės tvirtina, kad iš pažodinio ir sisteminio pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c punkto aiškinimo ir minėtos nuostatos aiškinimo, atsižvelgiant į bendrą pagrindinio reglamento struktūrą, kontekstą ir į antidempingo susitarimą, matyti, kad Komisija kiekvieno importuotojo atveju turėjo įrodyti, jog jie realiai žinojo arba turėjo žinoti, kad importuojama dempingo kaina, ir to dempingo dydį, o ne tik šiuo klausimu nurodyti „nenuginčijamą“ prezumpciją dėl visų aptariamų importuotojų.
61 Ieškovės taip pat tvirtina, kad žinojimo apie spekuliacijas akivaizdžiai nepakanka įrodyti, kad tenkinama pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c punkte numatyta sąlyga, atsižvelgiant į tai, kad šiuo kriterijumi siekiama užtikrinti, kad būtų paisoma teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų. Šių principų nebūtų paisoma, jei importuotojas neturėtų patikimos informacijos ir duomenų apie dempingo dydį, nes minėtas importuotojas, importuodamas registruojamus produktus, negalėtų numatyti galutinio muito dydžio, kurį gali reikėti pervesti po kelių mėnesių todėl negalėtų priimti gerai pagrįsto sprendimo. Be to, gali būti pažeistas teisinio saugumo principas, jei prieš darant laikinas išvadas „didžiausias“ muitas, kuris vėliau gali būti pritaikytas importuotojui, nėra žinomas.
62 Dėl tariamų ieškovių ryšių su didžiausiu į imtį įtrauktu Kinijos nagrinėjamų produktų eksportuojančiu gamintoju, kurie, Komisijos nuomone, rodo, kad net nekyla klausimo dėl ieškovių žinojimo apie dempingą ir jo dydį, ieškovės tvirtina, kad šie ryšiai yra nereikšmingi, nes, pirma, jos registracijos laikotarpiu neimportavo nagrinėjamų produktų iš Kinijos ir, antra, Komisija nepagrindė savo tvirtinimo, kad dėl šių ryšių jos turėjo „informacijos iš pirmų lūpų“.
63 Komisija, palaikoma į bylą įstojusios šalies, ginčija ieškovių argumentus.
64 Dėl ieškovių argumento, kad Komisija kiekvieno importuotojo atveju turėjo įrodyti, jog jie „realiai“ žinojo arba turėjo žinoti tai, kad importuojama dempingo kaina, ir to dempingo dydį, pakanka priminti, kad pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c punkte aiškiai numatyta, jog pakanka, kad importuotojas „turėjo žinoti“ apie įtariamo dempingo ir žalos dydį, o tai reiškia, kad nereikia įrodyti „realaus“ žinojimo. Nagrinėjamu atveju, kaip buvo įrodyta šio sprendimo 40–58 punktuose, Komisija pagrįstai galėjo konstatuoti, kad ieškovės žinojo arba turėjo žinoti apie įtariamo dempingo ir žalos mastą iš skundo nekonfidencialios versijos ir pranešimo apie tyrimo inicijavimą, todėl nereikia nagrinėti Komisijos argumento, kad šiuo atveju ieškovės bet kokiu atveju turėjo informacijos, reikalingos, kad jų žinojimas apie įtariamą dempingą būtų įrodytas remiantis tik jų ryšiais su didžiausiu Kinijos eksportuojančiu gamintoju.
65 Atsakant į ieškovių argumentą, kad nekonfidenciali skundo versija ir pranešimas apie tyrimo inicijavimą, kuriuose buvo išdėstyti „paprasčiausi neprieštaringi tvirtinimai“, negali būti prilyginami informacijai, leidžiančiai importuotojams sužinoti apie dempingo mastą ir galimą dempingo muitą, kuris gali būti pritaikytas vėliau, o tai prieštarautų teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, pirmiausia reikia priminti šio sprendimo 40–58 punktuose pateiktą vertinimą dėl nekonfidencialioje skundo versijoje ir pranešime apie tyrimo inicijavimą esančių įrodymų, iš kurio matyti, kad šių įrodymų pakako įrodyti, jog ieškovės, turėdamos didelę patirtį, žinojo arba turėjo žinoti apie įtariamo dempingo mastą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c punktą.
66 Konkrečiai dėl kaltinimo, grindžiamo teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų nesilaikymu, reikia priminti, kad importuotojai yra labai patyrę ir iš registracijos reglamento supranta, jog galutinis antidempingo muitas už registruotą importą gali būti taikomas atgaline data, o nustatyti maksimalų antidempingo muito dydį, kuris gali būti taikomas atgaline data iki laikinųjų priemonių taikymo etapo, yra neįmanoma, o, kaip matyti iš pagrindinio reglamento 10 straipsnio 3 dalies, savo ruožtu galutinis antidempingo muitas negali būti ir didesnis už laikinąjį antidempingo muitą. Be to, kaip matyti iš Įgyvendinimo reglamento 2015/2325 15 konstatuojamosios dalies, jame numatytas galimas muito, kuris galėtų būti taikomas ateityje, dydis. Tokiomis aplinkybėmis ieškovės negali remtis teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu tik dėl to, kad jos registracijos laikotarpiu importuodamos produktus neturėjo pakankamai patikimos informacijos ir duomenų apie dempingo dydį, todėl negalėjo įvertinti galutinio muito, kuris joms galėjo būti pritaikytas atgaline data, dydžio.
67 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmojo pagrindo antrą dalį, o todėl ir visą pirmąjį pagrindą reikia atmesti, nes Komisija nepadarydama klaidos ginčijamo reglamento 40 konstatuojamojoje dalyje galėjo konstatuoti, kad importuotojai žinojo arba turėjo žinoti apie įtariamą dempingą ir žalą, nes jiems buvo pateikta nekonfidenciali skundo versija ir Oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas pranešimas apie tyrimo inicijavimą.
Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte numatytos sąlygos, susijusios su „tolesniu esminiu importo augimu“, klaidingu vertinimu
68 Nurodydamos antrąjį pagrindą ieškovės tvirtina, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punktą, kai taikydama šią nuostatą palygino importą tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2015 m. kovo mėn., su importu nuo pirmo pilno mėnesio po pranešimo apie tyrimo inicijavimą paskelbimo Oficialiajame leidinyje iki paskutinio pilno mėnesio iki laikinųjų priemonių nustatymo, t. y. nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. sausio mėn., nors iš tikrųjų Komisija turėjo importą tiriamuoju laikotarpiu lyginti tik su importu registracijos laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. vasario mėn., laikantis dviejų pakopų sistemos, pagal kurią iš pradžių yra registracija, paskui to muito taikymas atgaline data tik tuo atveju, jei registracija neleido pastebimai sumažinti importo ir užtikrinti galutinio muito atstatomojo poveikio.
69 Iš tikrųjų ieškovės mano, kad pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punktu, atsižvelgiant į jo tikslą, reikalaujama aiškaus priežastinio ryšio tarp registruoto importo ir importo, kuris gali turėti didelę neigiamą įtaką numatomo taikyti galutinio antidempingo muito atstatomajam poveikiui. Sprendimas atgaline data taikyti muitą remiantis importo tendencija iki registracijos laikotarpio šį ryšį nutrauktų. Todėl tinkamiausia būtų lyginti importo tiriamuoju laikotarpiu lygį ir importo registracijos laikotarpiu lygį; toks lyginimas, be kita ko, buvo atliekamas Komisijos ankstesniuose sprendimuose. Nesant esminio importo augimo registracijos laikotarpiu galutinio muito nustatymas atgaline data neleistų pasiekti tikslo, t. y. neleisti, kad galutinio muito atstatomasis poveikis labai sumažėtų. Nagrinėjamu atveju toks palyginimas, be kita ko, būtų patvirtinęs ir esminio importo augimo nebuvimą, ir tai, kad dėl to netenkinama pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte numatyta sąlyga.
70 Ieškovės taip pat neigia į bylą įstojusios šalies tvirtinimą, kad aptariamų importuotojų importas labai išaugo per devynis mėnesius nuo tyrimo pradžios, per kuriuos padidėjo vartojimas Sąjungoje. Ieškovės priduria, kad įstojusi į bylą šalis neatsižvelgia į laiko tarpą nuo produktų užsakymo iki realaus jų muitinio įforminimo ketinant juos išleisti į laisvą apyvartą Sąjungoje, kuris gali paaiškinti nagrinėjamų produktų patekimą į Sąjungos rinką per pirmuosius mėnesius nuo pranešimo apie tyrimo inicijavimą paskelbimo, nors tie produktai buvo užsakyti gerokai prieš minėtą paskelbimą.
71 Komisija, palaikoma į bylą įstojusios šalies, ginčija ieškovių argumentus.
72 Pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte nustatyta, kad, norint galutinį antidempingo muitą taikyti atgaline data, reikia, kad „greta tyrimo laikotarpiu žalą sukėlusio importo lygio [būtų] nustatytas dar ir žymus importo augimas“, kuris „dėl laikotarpio“, savo apimties ar kitų aplinkybių gali žymiai sumažinti numatomo taikyti galutinio antidempingo muito atstatomąjį poveikį.
73 Pirmiausia reikia pažymėti, kad minėtoje nuostatoje nenurodomas konkretus laikotarpis, skirtas „tolesniam esminiam importo augimui“ įvertinti, o tik minimas importo „laikotarpis“. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad teisės aktų leidėjo vartojamas žodis „greta“, kalbant apie tyrimo laikotarpiu žalą sukėlusį importą, ir būdvardis „tolesnis“, kalbant apie esminį importo augimą, rodo, kad tyrimo laikotarpiu importo lygis turi būti lyginamas su importo po tyrimo laikotarpio lygiu, ir šioje nuostatoje nėra jokio reikalavimo atsižvelgti tik į importo registracijos laikotarpį.
74 Kaip teisingai nurodė Komisija, vertinant „tolesnį esminį importo augimą“, kaip jis suprantamas pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punktą, reikšmingas laikotarpis turi apimti laiką nuo pranešimo apie tyrimo inicijavimą, nes būtent nuo šio momento importuotojai sužinojo apie tai, kad vėliau atgaline data gali būti taikomas muitas registruotam importui, todėl jie galėjo masiškai bandyti importuoti nagrinėjamus produktus numanydami, kad ateityje gali būti taikomas šis muitas. Todėl Komisija galėjo šiuo atveju lyginti importą tiriamuoju laikotarpiu su importu nuo pirmo pilno mėnesio po paskelbimo apie tyrimo inicijavimą iki paskutinio pilno mėnesio prieš pradedant taikyti laikinąsias priemones.
75 Be to, importo registracijos laikotarpiu poveikis negali būti aiškiai atskirtas nuo importo iki minėto laikotarpio poveikio, nes importas mažomis kainomis į Sąjungą registracijos laikotarpiu gali būti priskirtas prie produkto anksčiau suformuotų atsargų, kurias importuotojai formavo jau žinodami apie tai, kad registruotam importui gali būti vėliau atgaline data pritaikytas antidempingo muitas, stengdamiesi žymiai sumažinti numatomo taikyti galutinio antidempingo muito atstatomąjį poveikį.
76 Be to, antidempingo susitarimo 10.6 straipsnyje taip pat nenumatytas konkretus laikotarpis įvertinti „per palyginti trumpą laikotarpį dideliais kiekiais vykdytą <…> importą“. Savo 2001 m. vasario 28 d. ataskaitos dėl ginčo „JAV. Antidempingo priemonės, taikomos Japonijos kilmės tam tikriems karštai valcuotiems plieno produktams“ (WT/DS 184/R) 7.167 punkte PPO specialioji kolegija dėl minėto susitarimo 10.7 straipsnio, kuris leidžia tam tikrų priemonių imtis bet kada pradėjus tyrimą, nurodė, kad „vertinant, ar [galima] nustatyti priemones pagal 10.7 straipsnį, galima atsižvelgti į didelio masto importą ne in tempore non suspectu, o tuo metu, kai tapo žinoma, kad tyrimas yra neišvengiamas“, tačiau patikslino, kad nevertino „klausimo, ar tai tinkama norint galutinai nustatyti muito taikymą atgaline data pagal 10.6 straipsnį“. Kaip teisingai pažymėjo Komisija, minėta ataskaita patvirtina teiginį, kad, taikant pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c punktą, lemiamą reikšmę turi importuotojo žinojimas apie tyrimo inicijavimą, o tai reiškia, kad importas iki registracijos laikotarpio yra svarbus vertinant, ar yra „tolesnis esminis importo augimas“, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą.
77 Be to, dėl ieškovių tvirtinimo, kad Komisija, vertindama, ar buvo tolesnis esminis importo augimas, galėjo atsižvelgti tik į importą, kurį ji vėliau atgaline data galėjo apmokestinti, reikia pažymėti, kad apmokestinimo atgaline data taikymu tik registruojamam importui pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį siekiama apsaugoti importuotojų teisę į gynybą, nes Komisija atgaline data taikomą antidempingo muitą gali nustatyti tik prekėms, importuotoms po to, kai importuotojai buvo informuoti apie tai, kad registruoti produktai gali būti apmokestinti, ir šiems importuotojams buvo suteikta galimybė pateikti savo komentarus pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies b punktą, tačiau tai nereiškia, kad importas iki registracijos laikotarpio, kuris negali būti apmokestintas antidempingo muitu, negali daryti žalingo poveikio arba kad, apskritai, jis yra nereikšmingas vertinant, ar yra tolesnis esminis importo augimas.
78 Galiausiai dėl ieškovių argumento, kad laiko tarpas nuo nagrinėjamų produktų užsakymo iki realaus jų muitinio įforminimo ketinant juos išleisti į laisvą apyvartą bet kuriuo atveju paaiškina šių produktų patekimą į Sąjungos rinką per pirmuosius mėnesius nuo pranešimo apie tyrimo inicijavimą paskelbimo, pakanka pažymėti, kad ieškovės šio tvirtinimo nepagrindžia konkrečiais ir tiksliais įrodymais, nors, kaip matyti, be kita ko, iš ginčijamo reglamento 33, 50 ir 51 konstatuojamųjų dalių, akivaizdu, kad daugiau nei milijonas tonų nagrinėjamų produktų buvo išleista į laisvą apyvartą nuo pranešimo apie tyrimo inicijavimą iki registracijos laikotarpio, per kurį buvo importuotos maždaug 165 000 tonos, pradžios. Todėl šį argumentą taip pat reikia atmesti.
79 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškinio antrąjį pagrindą.
Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo sąlygos, pagal kurią tolesnis esminis importo augimas turi „žymiai sumažinti numatomo taikyti galutinio antidempingo muito atstatomąjį poveikį“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punktą, klaidingu aiškinimu
Dėl trečiojo pagrindo pirmos dalies
80 Grįsdamos trečiojo pagrindo pirmą dalį ieškovės tvirtina, kad Komisija atliko klaidingą bendrą duomenų, susijusių su įvairias importuotojais, vertinimą, kai tikrino, ar importas gali „žymiai sumažinti numatomo taikyti galutinio antidempingo muito atstatomąjį poveikį“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punktą, nes ji turėjo atlikti individualią kiekvieno bendradarbiavusio ar nebendradarbiavusio importuotojo elgesio analizę, kad nustatytų, ar jis iš tikrųjų kaupė atsargas ir ar importas dėl to galėjo „panaikinti“ galutinio antidempingo muito atstatomąjį poveikį. Atsižvelgiant į antidempingo muito taikymo atgaline data atgrasomąjį pobūdį, reikia nustatyti kiekvieno importuotojo asmeninę atsakomybę, o reikiamą tikslą galima būtų pasiekti tik jei aptariami importuotojai vis dar turėtų atsargų. Ieškovės mano, kad jei Komisija būtų atlikusi kiekvieno importuotojo situacijos individualų vertinimą, ji būtų konstatavusi, kad ieškovės iki registracijos laikotarpio ir per jį atsargų nekaupė, taip pat būtų konstatavusi, kad atsargų netgi labai sumažėjo. Dar prieš nustatant galutinį antidempingo muitą ieškovės pardavė beveik visas prekes, kurios turėjo būti registruojamos.
81 Komisija, palaikoma į bylą įstojusios šalies, ginčija ieškovių argumentus.
82 Pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte nustatyta, kad, norint galutinį muitą taikyti atgaline data, reikia, kad būtų „nustatytas [tolesnis esminis] importo augimas, kuris dėl laikotarpio, savo apimties ir kitų aplinkybių gali žymiai sumažinti numatomo taikyti galutinio antidempingo muito atstatomąjį poveikį“.
83 Reikia priminti, kad galutinio antidempingo muito taikymu atgaline data siekiama užtikrinti, kad šio muito atstatomasis poveikis nebūtų labai sumažintas, todėl Sąjungos pramonė nepatirtų papildomos žalos. Atsižvelgiant į šį tikslą, atrodo, kad sąlyga, susijusi su išvada, kad tolesnis importo augimas gali „žymiai sumažinti galutinio antidempingo muito atstatomąjį poveikį“, logiškai siejasi su sąlyga, kuria remiantis vertinama žala Sąjungos pramonei.
84 Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad žala Sąjungos gamybai dėl importo dempingo kaina turi būti vertinama bendrai, o šios žalos dalies, priskirtinos konkrečiai atsakingai bendrovei, nustatyti nereikia ar netgi neįmanoma (1987 m. gegužės 7 d. Sprendimo Nachi Fujikoshi / Taryba, 255/84, EU:C:1987:203, 46 punktas).
85 Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad importo iš įvairių trečiųjų šalių poveikis taip pat turi būti vertinamas bendrai ir kad Sąjungos institucijos gali pagrįstai nagrinėti importo bendrą poveikį Sąjungos pramonei ir imtis reikiamų priemonių prieš visus eksportuotojus, net jei kiekvieno iš jų importas atskirai yra nedidelės apimties (šiuo klausimu žr. 1988 m. spalio 5 d. Sprendimo Technointorg / Komisija, 294/86 ir 77/87, EU:C:1988:470, 40 ir 41 punktus).
86 Todėl „tolesnis esminis importo augimas“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punktą, turi būti vertinamas bendrai, kad būtų nustatyta, ar visas importas gali žymiai sumažinti galutinio muito atstatomąjį poveikį ir sukelti papildomą žalą Sąjungos pramonei, neatsižvelgiant į atitinkamų importuotojų individualią ir subjektyvią situaciją.
87 Galiausiai, priešingai, nei tvirtina ieškovės, ginčijamo reglamento tikslas nėra „baudžiamojo pobūdžio“. Iš tikrųjų, nors, kaip tvirtina ieškovės, pagrindinio reglamento 10 straipsnio 1 dalis įtvirtina antidempingo priemonių netaikymo atgaline data principą, įvairios šio reglamento nuostatos įtvirtina šio principo išimtis, kai tam tikromis sąlygomis leidžiama taikyti antidempingo priemones produktams, išleistiems į laisvą apyvartą prieš įsigaliojant reglamentui, kuriuo tos priemonės nustatytos, jei atitinkamas importas užregistruotas pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį, siekiant išvengti galutinių priemonių atstatomojo poveikio praradimo ir siekiant, kad šios priemonės neprarastų prasmės (šiuo klausimu žr. 2013 m. birželio 6 d. Sprendimo Paltrade, C‑667/11, EU:C:2013:368, 28 ir 29 punktus ir 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimo APEX, C‑371/14, EU:C:2015:828, 50 punktą). Tokios atgalinį poveikį turinčios priemonės papildo po antidempingo tyrimo priimtą Įgyvendinimo reglamentą 2016/1328, kuris kaip ir minėtos priemonės nėra „baudžiamojo pobūdžio“ (pastaruoju klausimu žr. 1999 m. spalio 12 d. Sprendimo Acme / Taryba, T‑48/96, EU:T:1999:251, 30 punktą).
88 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti trečiojo pagrindo pirmą dalį.
Dėl ieškinio trečiojo pagrindo antros dalies
89 Grįsdamos ieškinio trečiojo pagrindo antrą dalį ieškovės pirmiausia tvirtina, kad norėdama nustatyti, ar numatomo taikyti galutinio antidempingo muito atstatomasis poveikis labai sumažės, jei minėtas muitas nebus taikomas atgaline data, Komisija turėjo palyginti importą tiriamuoju laikotarpiu su importu registracijos laikotarpiu, o ne su importu po to, kai buvo paskelbtas pranešimas apie tyrimo inicijavimą ir nustatytos laikinosios priemonės, nes, kaip jos nurodė grįsdamos antrąjį pagrindą, būtent už importą registracijos laikotarpiu turi būti renkamas muitas atgaline data. Šiuo klausimu ieškovės nurodo, kad jei Komisija būtų atlikusi tokį palyginimą, ji būtų konstatavusi, kad importas registracijos laikotarpiu negalėjo „žymiai“ sumažinti numatomo taikyti galutinio muito atstatomojo poveikio, nes šis importas sumažėjo, palyginti su importu tiriamuoju laikotarpiu, nėra įrodymų, kad atitinkamų produktų atsargos buvo sukauptos registracijos laikotarpiu ir ieškovės įrodė, kad jos nekaupė atsargų, kad importas sudarė mažiau nei 0,5 % nagrinėjamų produktų vartojimo Sąjungoje, kuris tiriamuoju laikotarpiu augo, ir kad 165 000 tonų apimtis yra nereikšminga, palyginti su 37 000 000 tonų rinkos apimtimi.
90 Antra, bet kuriuo atveju ieškovės nurodo, kad, pirma, nuo pranešimo apie tyrimo inicijavimą iki laikinųjų priemonių nustatymo importo vidutinė mėnesinė apimtis sudarė tik 31 761 tona daugiau nei importas tiriamuoju laikotarpiu ir kad, antra, per 11 mėnesių pasibaigus tiriamajam laikotarpiui vidutinių mėnesinių importo iš atitinkamų šalių kainų mažėjimas buvo pagrįstas žaliavos kainų mažėjimu. Be to, jos pažymi, kad nagrinėjamų produktų atsargos nekaupiamos, o tai reiškia, kad po pranešimo apie tyrimo inicijavimą ir registracijos laikotarpiu importuoti produktai iš esmės buvo perparduoti dar iki galutinio antidempingo muito nustatymo. Galiausiai ieškovės mano, kad norint konstatuoti, jog antidempingo muito atstatomasis poveikis labai sumažėjo, reikėjo įrodyti, jog tokio muito nustatymas penkerių metų laikotarpiui, siekiant šio galutinio antidempingo muito tikslo, t. y. atkurti sąžiningas konkurencijos sąlygas, buvo nepakankamas.
91 Trečia, ieškovės kaltina Komisiją, pirma, kad ji sąlygą, pagal kurią tolesnis esminis importo augimas turi „žymiai sumažinti numatomo taikyti antidempingo muito atstatomąjį poveikį“, pakeitė šio poveikio „atidėjimo kriterijumi“, kurio reikalavimai žymiai mažesni, nes juo siekiama tik išsiaiškinti, ar (jei muitas nebūtų renkamas atgaline data) antidempingo muito atstatomasis poveikis būtų tik atidėtas, ir, antra, kad ji tiksliai nenurodė atstatomojo poveikio tariamo atidėjimo dydžio, trukmės ir pasekmių.
92 Komisija, palaikoma į bylą įstojusios šalies, ginčija ieškovių argumentus.
93 Pirma, atsakydama į ieškovių argumentą, kad Komisija, norėdama nustatyti, ar importas galėjo žymiai sumažinti numatomo taikyti galutinio muito atstatomąjį poveikį, turėjo atsižvelgti tik į importo registracijos laikotarpiu apimtį, pirmiausia reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 77 punkte, tyrimą atliekančios valdžios institucijos, vertindamos, ar galutinio muito atstatomasis poveikis gali būti sumažintas, neatsižvelgia į importą iki registracijos laikotarpio ne todėl, kad muitas atgaline data taikomas tik registruotam importui, taip siekiant užtikrinti teisę į gynybą.
94 Iš tikrųjų, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 72–78 punktuose, „tolesnis esminis importo augimas“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punktą, turi būti vertinamas nuo tada, kai importuotojai sužinojo apie tai, kad registruotam importui vėliau gali būti taikomas antidempingo muitas, ir galėjo masiškai bandyti importuoti nagrinėjamus produktus numanydami, kad ateityje gali būti taikomas šis muitas, todėl reikia atsižvelgti ir į importą po pranešimo apie tyrimo inicijavimą paskelbimo, siekiant išsiaiškinti, ar šis importas kartu su importu registracijos laikotarpiu galėjo sumažinti numatomo taikyti galutinio muito atstatomąjį poveikį. Todėl reikia atmesti šį argumentą.
95 Antra, dėl ieškovių argumento, kad nuo pranešimo apie tyrimo inicijavimą iki laikinųjų priemonių nustatymo importo vidutinė mėnesinė apimtis sudarė tik 31 761 tona daugiau nei importas tiriamuoju laikotarpiu, reikia pažymėti, kad, kaip nurodyta ginčijamo reglamento 27 konstatuojamojoje dalyje, „esminis“ padidėjimas nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju ne tik lyginant mėnesinius svertinius importo vidurkius tiriamuoju laikotarpiu ir laikotarpiu nuo pranešimo apie tyrimo inicijavimą iki laikinųjų priemonių nustatymo, bet ir atsižvelgiant į visas kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias, be kita ko, su nagrinėjamų produktų bendro suvartojimo Sąjungoje pokyčiu, atsargų pokyčiu ir rinkos dalių pokyčiu. Minėtų dviejų mėnesinių vidurkių palyginimas iš tikrųjų yra svarbus, bet nebūtinai lemiamas elementas sprendžiant, ar tolesnis importo apimties augimas yra „esminis“. Todėl ieškovės nepagrįstai teigia, kad importo augimas jokiais atvejais negalėjo būti laikomas esminiu augimu, nes jis buvo tik 31 761 tona didesnis nei importas tiriamuoju laikotarpiu, kadangi tai teigdamos jos neatsižvelgė į kitus reikšmingus ir tokiam vertinimui būtinus veiksnius.
96 Trečia, dėl ieškovių tvirtinimo, kad, pirma, nuo pranešimo apie tyrimo inicijavimą iki importo registracijos laikotarpio pabaigos vidutinių mėnesinių importo iš atitinkamų šalių kainų mažėjimas buvo pagrįstas žaliavų kainų mažėjimu ir, antra, nagrinėjamų produktų atsargos nekaupiamos, reikia priminti, kad Taryba ir Komisija prekybos apsaugos priemonių srityje dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos turi išnagrinėti, sudėtingumo turi didelę diskreciją, todėl Sąjungos teismas atlieka tik ribotą kontrolę (žr. 2015 m. kovo 17 d. Sprendimo RFA International / Komisija, T‑466/12, EU:T:2015:151, 37 ir 43 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).
97 Dėl žaliavų kainų mažėjimo ginčijamo reglamento 80 konstatuojamojoje dalyje konstatuota, kad žaliavų kainų kritimas negali paaiškinti pardavimo kainų sumažėjimo daugiau nei 4 %. Iš tikrųjų bendras vidutinės importo iš atitinkamų šalių kainos palyginimas su vidutine Sąjungos pramonės pardavimo kaina tiriamuoju laikotarpiu ir vėlesniu laikotarpiu rodo 7 % mažesnę kainą tiriamuoju laikotarpiu, o pasibaigus šiam laikotarpiui kaina buvo mažesnė 14 %. Todėl ieškovės negali tvirtinti, kad vidutinės mėnesinės importo iš atitinkamų šalių kainos mažėjimas buvo susijęs tik su žaliavų kainų sumažėjimu ir kad todėl nagrinėjamas importas negalėjo žymiai sumažinti numatomo taikyti antidempingo muito atstatomojo poveikio.
98 Dėl nurodytos aplinkybės, kad nagrinėjamų produktų atsargos nekaupiamos, reikia pirmiausia pažymėti, kad vien tik šis tvirtinimas negali paneigti išvados, kad po to, kai buvo pradėta procedūra, atsargos iš tikrųjų buvo kaupiamos. Iš tikrųjų, kaip nurodyta ginčijamo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje, atsargų kaupimas paprastai nėra įprasta praktika – atsargos kaupiamos, kai susidaro specifinės aplinkybės ir (arba) atsiranda konkrečių lūkesčių rinkoje, pavyzdžiui, dėl būsimų aptariamo produkto kainų. Tai, kad produkto atsargos paprastai nėra kaupiamos, nereiškia, kad jos negali būti kaupiamos, jei susidaro tokios aplinkybės ar atsiranda lūkesčių. Be to, remiantis nagrinėjamų produktų importuotojų ir (arba) naudotojų pateiktais skaičiais, ginčijamo reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje buvo konstatuota, kad bendrai minėtų produktų atsargos 2015 m. pabaigoje buvo 22 % didesnės nei 2014 m. pabaigoje. Todėl nesant įrodymų, paneigiančių išvadą, kad tolesnis esminis importo augimas gali rodyti importuojamų produktų didelių atsargų kaupimą (ir tai patvirtina minėtas atsargų didėjimas), ieškovės neįrodė, kad Komisijos vertinimas yra akivaizdžiai klaidingas.
99 Ketvirta, ieškovių argumentas, kad Komisija turėjo konstatuoti, jog galutinio antidempingo muito nustatymas penkerių metų laikotarpiui, siekiant atkurti sąžiningas konkurencijos sąlygas, buvo nepakankamas, taip pat turi būti atmestas. Iš tikrųjų reikia priminti, kad penkerių metų laikotarpis, kuriam iš principo nustatomos galutinės priemonės, nėra galutinis, nes, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, dėl galutinio muito gali būti atliekama tarpinė peržiūra ne anksčiau nei po vienų metų nuo minėtų galutinių priemonių nustatymo; po šios peržiūros gali būti panaikintas minėtas muitas arba šis muitas gali būti paliktas galioti tik tokiam laikui ir tokios apimties, kiek yra būtina panaikinti žalą darančio dempingo poveikį. Todėl galutinio antidempingo muito taikymas atgaline data nėra siejamas su minėtu reikalavimu.
100 Penkta, nei Komisijos, siekiant parodyti importo nuo tyrimo inicijavimo iki registracijos laikotarpio pradžios ir importo registracijos laikotarpiu kumuliacinį poveikį, taikytas „atidėjimo kriterijus“, nei aplinkybė, kad ginčijamame reglamente nepaaiškinama, koks bus atstatomojo poveikio atidėjimo dėl antidempingo muito netaikymo atgaline data registruojamam importui dydis, trukmė ir poveikis, neturi įtakos ginčijamo reglamento teisėtumui. Iš tikrųjų pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte tik numatyta, kad Komisija turi nustatyti, kad tolesnis esminis importo augimas, atsižvelgiant į šio importo momentą, apimtį ar kitas aplinkybes, gali turėti didelę neigiamą įtaką numatomo taikyti galutinio antidempingo muito atstatomajam poveikiui. Būtent minėtomis sąlygomis šiuo atveju vyko tolesnis esminis importo augimas, galintis turėti didelę neigiamą įtaką minėtam atstatomajam poveikiui.
101 Kaip matyti, be kita ko, iš ginčijamo reglamento 31, 50–53, 75, 76, 79–81 ir 84 konstatuojamųjų dalių, Komisija, be pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte nurodytų veiksnių, taip pat nagrinėjo importuojamų produktų kainą ir iki registracijos importuotų produktų atsargas.
102 Iš tikrųjų, pirma, iš ginčijamo reglamento 50 konstatuojamosios dalies matyti, kad per laikotarpį nuo pirmojo pilno mėnesio po pranešimo apie tyrimo inicijavimą paskelbimo iki paskutinio pilno mėnesio iki laikinųjų priemonių nustatymo vidutinė mėnesinė importo iš atitinkamų šalių apimtis išaugo 37 %, palyginti su importo apimtimi tiriamuoju laikotarpiu. Be to, iš ginčijamo reglamento 51 konstatuojamosios dalies matyti, kad per laikotarpį nuo pirmojo pilno mėnesio po tyrimo inicijavimo, įskaitant ir mėnesį, kurį buvo nustatytos laikinosios priemonės, vidutinis mėnesinis importas iš atitinkamų šalių padidėjo 27 %, palyginti su vidutiniu mėnesiniu importu tiriamuoju laikotarpiu. Todėl Komisija ginčijamo reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje konstatavo, kad nuo tyrimo pradžios žymiai padidėjo importo apimtis.
103 Antra, šis importas buvo pradėtas vykdyti, kai importuotojai sužinojo apie tai, kad vėliau atgaline data gali būti taikomas antidempingo muitas, t. y. kai buvo paskelbtas pranešimas apie tyrimo inicijavimą ir išsiųsta nekonfidenciali skundo versija, ir buvo tęsiamas iki laikinųjų priemonių nustatymo. Tai laikotarpis, per kurį buvo importuojama, nors importuotojai puikiai žinojo, jog pradėtas antidempingo tyrimas ir yra tikimybė, kad greitai bus taikomas antidempingo muitas.
104 Trečia, iš ginčijamo reglamento 79 konstatuojamosios dalies matyti, kad per 11 mėnesių po tiriamojo laikotarpio vidutinės mėnesinės importo iš Kinijos ir Rusijos kainos sumažėjo atitinkamai 13 ir 12 %, palyginti su vidutinėmis mėnesio importo kainomis per tiriamąjį laikotarpį. Kaip matyti iš šio sprendimo 97 punkto ir kaip buvo nurodyta ginčijamo reglamento 80 konstatuojamojoje dalyje, nors žaliavų kaina šiuo laikotarpiu taip pat sumažėjo, vis dėlto ši aplinkybė negali pagrįsti pardavimo kainos sumažėjimo daugiau nei 4 %, nes toks palyginimas rodo 7 % mažesnę kainą tiriamuoju laikotarpiu, o pasibaigus šiam laikotarpiui kaina buvo mažesnė 14 %. Be to, visų pirma iš ginčijamo reglamento 81 konstatuojamosios dalies matyti, kad registracijos laikotarpiu vidutinės importo iš Kinijos ir Rusijos kainos sumažėjo atitinkamai 19 ir 24 %, palyginti su vidutinėmis mėnesio importo kainomis per tiriamąjį laikotarpį. Todėl Komisija minėtoje konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad abiejose šalyse bendrai registracijos laikotarpiu kainos sumažėjo vidutiniškai beveik 20 %. Taigi vidutinės importo iš atitinkamų šalių kainos toliau mažėjo.
105 Ketvirta, iš ginčijamo reglamento 52 konstatuojamosios dalies matyti, kad 22 importuotojų ir (arba) naudotojų, kurie pateikė informaciją apie importą inicijavus tyrimą, importas sudarė tik 46 % viso importo iš nagrinėjamųjų šalių. Ši informacija parodė, kad 2015 m. pabaigoje atliekant tyrimą šių bendradarbiavusių importuotojų ir (arba) naudotojų nagrinėjamų produktų atsargos išaugo 22 %, palyginti su 2014 m. pabaigoje turėtomis atsargomis. Ginčijamo reglamento 84 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad, remiantis minėto reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje padarytomis išvadomis ir aplinkybe, jog po tiriamojo laikotarpio žymiai padidėjo importas, palyginti su importu iki pranešimo apie tyrimo inicijavimą paskelbimo, atsargos tikrai buvo kaupiamos.
106 Iš ginčijamo reglamento 75 ir 76 konstatuojamųjų dalių matyti, kad šis tolesnis esminis importo dar mažesnėmis kainomis nei tiriamuoju laikotarpiu augimas sutampa su Sąjungos vartojimo laisvojoje rinkoje išaugimu 14 % laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. sausio mėn., nors Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis išliko stabili ir paaugo tik 3 %. Dėl to dar 7 % (nuo 71 iki 64 %) sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis.
107 Todėl Komisija, be kita ko, ginčijamo reglamento 86 ir 94 konstatuojamosiose dalyse galėjo pagrįstai daryti išvadą, kad šis tolesnis esminis importo augimas, atsižvelgiant į jo apimtį, laiką ir kitas aplinkybes, t. y. kainų sumažėjimą ir reikšmingą atsargų išaugimą, darė neigiamą poveikį kainoms ir Sąjungos pramonės rinkos daliai Sąjungoje, taigi turėjo didelę neigiamą įtaką galutinio antidempingo muito atstatomajam poveikiui.
108 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti trečiojo pagrindo antrą dalį, taigi ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
109 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, be savo bylinėjimosi išlaidų, jos turi padengti Komisijos ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas pagal jų pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Stemcor London Ltd ir Samac Steel Supplies Ltd padengia savo, Europos Komisijos ir Eurofer, Association européenne de l’acier, ASBL bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbtas 2019 m. gegužės 8 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.