BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. rugsėjo 15 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Teisių panaikinimo procedūra – Žodinis Bendrijos prekių ženklas CENTROTHERM – Prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktas – Faktų nagrinėjimas savo iniciatyva – Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalis – Naujų įrodymų priimtinumas – Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalis – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Reglamento (EB) Nr. 2868/95 40 taisyklės 5 dalis“
Byloje T‑434/09
Centrotherm Systemtechnik GmbH, įsteigta Brilone (Vokietija), atstovaujama advokatų J. Albrecht ir U. Vormbrock,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą G. Schneider ir R. Manea,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
centrotherm Clean Solutions GmbH & Co. KG, įsteigta Blauboirene (Vokietija), atstovaujama advokato O. Löffel,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2009 m. rugpjūčio 25 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 6/2008‑4), susijusio su teisių panaikinimo procedūra tarp centrotherm Clean Solutions GmbH & Co. KG ir Centrotherm Systemtechnik GmbH,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas E. Moavero Milanesi, teisėjai N. Wahl (pranešėjas) ir S. Soldevila Fragoso,
posėdžio sekretorė T. Weiler, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Teismo kanceliarijoje 2009 m. spalio 26 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Teismo kanceliarijoje 2010 m. vasario 15 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Teismo kanceliarijoje 2010 m. vasario 2 d.,
atsižvelgęs į šalių prašymus surengti posėdį,
atsižvelgęs į 2011 m. kovo 30 d. nutartį sujungti bylas T‑427/09 ir T‑434/09, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis,
įvykus 2011 m. gegužės 5 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1999 m. rugsėjo 7 d. ieškovė Centrotherm Systemtechnik GmbH pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146), kuris pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo CENTROTHERM.
3 Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašoma registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 11, 17, 19 ir 42 klasėms ir pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:
– 11 klasė: „Šildymui skirti išmetamieji vamzdžiai, dūmtraukių dūmtakiai, šildymo katilų vamzdžiai; dujų degiklių detalės; šildymo, kondicionavimo, garų gamybos, džiovinimo ir vėdinimo įrenginių mechaninės dalys; oro filtravimo įrenginiai ir jų dalys; dujų įrenginių mechaninės dalys; vamzdžių čiaupai; dūmtraukių sklendės“;
– 17 klasė: „Vamzdžių jungtys, vamzdžių movos, išmetamųjų vamzdžių armuojamosios medžiagos, vamzdžiai, minėti nemetaliniai gaminiai; šarnyrai, medžiagos sujungimui; užpildai, sandarinimo ir izoliacinės medžiagos; iš dalies apdorotos plastikinės medžiagos; 17 klasei priklausantys plastikiniai gaminiai“;
– 19 klasė: „Statybinės medžiagos; vamzdžiai, instaliacijos, ypač skirtos statybai; vandentiekių įranga, šakoti vamzdžiai; statybai skirtos armuojamosios medžiagos; dalys sienų perdangai, statybinės plokštės, plokštės; dūmtraukių priedai, dūmtraukių vamzdžiai, dūmtraukių užmovai, dūmtraukių gaubtai, dūmtraukių įvalkalai, minėti nemetaliniai gaminiai“;
– 42 klasė: „Statybos patarimai, statybos planavimas, inžinieriaus paslaugos, techninis projektų planavimas; inžinieriaus darbai (ekspertizės)“.
4 2001 m. sausio 19 d. prekių ženklas CENTROTHERM buvo įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms ir paslaugoms.
5 2007 m. vasario 7 d. įstojusi į bylą šalis centrotherm Clean Solutions GmbH & Co. KG pagal Reglamento Nr. 40/94 15 straipsnį ir 50 straipsnio 1 dalies a punktą (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnis ir 51 straipsnio 1 dalies a punktas) VRDT pateikė prašymą panaikinti prekių ženklu CENTROTHERM suteikiamas teises dėl visų įregistruotų prekių ir paslaugų.
6 2007 m. vasario 15 d. prašymas panaikinti teises buvo įteiktas ieškovei, kad per tris mėnesius galėtų pateikti galbūt turimas pastabas ir įrodymus dėl ginčijamo prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų.
7 2007 m. gegužės 11 d. pastabose ieškovė ginčijo prašymą panaikinti teises ir norėdama įrodyti, kad savo prekių ženklą ji iš tikrųjų naudojo, pateikė šiuos įrodymus:
– keturiolika skaitmeninių nuotraukų,
– keturias sąskaitas,
– deklaraciją „eidesstattliche Versicherung“ (sąžiningumo deklaracija), kurią parengė ieškovės vadovas W.
8 Ieškovė nurodė turinti daug kitų sąskaitų kopijų, kurių iš pradžių nepateikė dėl konfidencialumo. Teigdama, kad gali pateikti kitų dokumentų, ji VRDT anuliavimo skyriaus prašė imtis atitinkamos procesinės priemonės tuo atveju, jeigu minėtas skyrius norėtų, kad prie bylos medžiagos būtų pridėti kiti įrodymai ir atskiri dokumentai.
9 2007 m. spalio 30 d. Anuliavimo skyrius konstatavo, kad ieškovės pateiktų įrodymų neužteko įrodyti, kad prekių ženklas CENTROTHERM buvo iš tikrųjų naudojamas, todėl jis panaikino šiuo prekių ženklu suteikiamas teises.
10 2007 m. gruodžio 14 d. ieškovė dėl šio sprendimo pateikė apeliaciją. 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT ketvirtoji apeliacinė taryba apeliaciją iš dalies patenkino. Ieškovė, be kita ko, teigė, kad Anuliavimo skyrius privalėjo jos paprašyti pateikti kitus informacijos suteikiančius dokumentus. Taip pat ji kaltino Anuliavimo skyrių tuo, kad šis neatsižvelgė į kitos VRDT nagrinėjamos bylos, susijusios su prekių ženklu CENTROTHERM, medžiagoje esančius įrodymus.
11 Apeliacinė taryba panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą ir atmetė prašymą panaikinti teises dėl 11 klasės prekių: „šildymui skirti išmetamieji vamzdžiai, dūmtraukių dūmtakiai, šildymo katilų vamzdžiai; dujų degiklių detalės, šildymo įrenginių mechaninės dalys; dujų įrenginių mechaninės dalys; vamzdžių čiaupai; dūmtraukių sklendės“, 17 klasės prekių: „vamzdžių jungtys, vamzdžių movos; išmetamųjų vamzdžių armuojamosios medžiagos, vamzdžiai, minėti nemetaliniai gaminiai“ ir 19 klasės prekių: „vamzdžiai, instaliacijos, ypač skirtos statybai; šakoti vamzdžiai; dūmtraukių vamzdžiai“. Likusią apeliacijos dalį Apeliacinė taryba atmetė.
12 Konkrečiai kalbant, Apeliacinė taryba nusprendė, kad buvo įrodyta, jog penkerius metus iki prašymo panaikinti teises pateikimo, t. y. iki 2007 m. vasario 7 d. (toliau – atitinkamas laikotarpis), kiek tai susiję su šio sprendimo 11 punkte nurodytomis prekėmis, prekių ženklas CENTROTHERM buvo iš tikrųjų naudojamas, nes iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad prekių ženklas buvo naudojamas, o pateiktomis sąskaitomis patvirtinta, kad buvo prekiauta minėtomis prekėmis, pažymėtomis ginčijamu prekių ženklu.
13 Vis dėlto Apeliacinė taryba nusprendė, kad dėl kitų prekių ir paslaugų, kurioms buvo įregistruotas prekių ženklas CENTROTHERM (žr. šio sprendimo 3 punktą), ieškovė kaip įrodymą pateikė tik savo vadovo deklaraciją, o to, Apeliacinės tarybos nuomone, neužtenka įrodyti, kad prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas. Šiuo atžvilgiu Apeliacinė taryba pažymi, kad Anuliavimo skyrius neprivalėjo paprašyti kitų dokumentų ar atsižvelgti į kitos taip pat VRDT nagrinėjamos bylos medžiagą.
Šalių reikalavimai
14 Ieškovė Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame patenkinamas prašymas panaikinti prekių ženklu CENTROTHERM suteikiamas teises,
– priteisti iš VRDT ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas.
15 VRDT Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
16 Įstojusi į bylą šalis Teismo prašo ieškinį atmesti.
Dėl teisės
17 Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo tris panaikinimo pagrindus ir vieną neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą. Pagrindai atitinkamai susiję su klaidingu VRDT anuliavimo skyriui pateiktų naudojimo įrodymų vertinimu, pareigos ex officio nagrinėti faktus pagal Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalį nevykdymu ir neatsižvelgimu į Apeliacinei tarybai pateiktus įrodymus. Iš dalies pakeisto 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), 40 taisyklės 5 dalies neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu remiamasi subsidiariai.
Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su klaidingu Anuliavimo skyriui pateiktų naudojimo įrodymų vertinimu
Šalių argumentai
18 Ieškovė tvirtina, kad Anuliavimo skyriui pateikti įrodymai (žr. šio sprendimo 7 punktą) teisiškai pakankamai patvirtina, kad prekių ženklas CENTROTHERM buvo naudojamas iš tikrųjų, nes šiais įrodymais pateikiama informacija apie ginčijamo prekių ženklo naudojimo visoms šio sprendimo 3 punkte minėtoms prekėms ir paslaugoms vietą, trukmę, apimtį ir pobūdį.
19 Konkrečiai kalbant, ji Apeliacinę taryba kaltina tuo, kad ši neatsižvelgė į jos vadovo sąžiningumo deklaracijos įrodomąją galią. Šiuo atžvilgiu ji tvirtina, kad minėta deklaracija bendrai laikytina tikslia, nes didžiąją dalį joje nurodytos informacijos patvirtina bylos medžiagoje pateikti papildomi įrodymai.
20 VRDT ir įstojusi į bylą šalis prašo šį ieškinio pagrindą atmesti.
Bendrojo Teismo vertinimas
21 Pirmiausia reikia priminti teisių panaikinimo procedūrą ir jos tikslą, taip pat – įrodymų pateikimo teisių panaikinimo procedūroje principus.
22 Iš Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ir 51 straipsnio 1 dalies a punkto matyti, kad Bendrijos prekių ženklo savininko teisės paskelbiamos panaikintomis padavus VRDT prašymą, jeigu penkerius metus iš eilės prekių ženklas Europos Sąjungoje nebuvo iš tikrųjų naudojamas prekėms arba paslaugoms, kurioms jis įregistruotas, žymėti ir nėra rimtų priežasčių jo nenaudoti.
23 Reglamento Nr. 2868/95 40 taisyklės 5 dalyje numatyta, kad gavusi prašymą panaikinti teises VRDT nustato Bendrijos prekių ženklo savininkui prekių ženklo naudojimo įrodymų pateikimo terminą. Jeigu per nustatytą terminą įrodymai nepateikiami, paskelbiama, kad Bendrijos prekių ženklu suteiktos teisės panaikinamos. Pagal Reglamento Nr. 2865/95 22 taisyklės 3 dalį, kuri pagal šio reglamento 40 taisyklės 5 dalį taikoma prašymams panaikinti teises, įrodymai, kad prekių ženklas naudojamas, turi būti susiję su atlikto naudojimo vieta, trukme, apimtimi ir pobūdžiu.
24 Reikalavimo, kad norint apsaugoti prekių ženklą pagal Sąjungos teisę jis turi būti iš tikrųjų naudojamas, ratio legis yra tai, kad VRDT registracija negali būti prilyginta strateginiam statiškam pateikimui, kuriuo neaktyviam teisių turėtojui neribotam laikotarpiui suteikiamas teisinis monopolis. Atvirkščiai, vadovaujantis Reglamento Nr. 207/2009 10 konstatuojamąja dalimi, minėta registracija turi tiksliai atitikti nuorodas, kurias jos iš tikrųjų naudoja rinkoje tam, kad vykdant ekonominę veiklą būtų galima atskirti jų prekes ir paslaugas (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2004 m. sausio 27 d. Teisingumo Teismo nutarties La Mer Technology, C‑259/02, Rink. p. I‑1159, 18–22 punktus).
25 Pagal teismo praktiką prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas tada, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, kilmės tapatybę siekiant šių prekių ar paslaugų realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslų, išskyrus simbolinį prekių ženklo naudojimą, kurio vienintelis tikslas – išsaugoti prekių ženklu suteikiamas teises. Be to, pagal prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų sąlygą reikalaujama, kad prekių ženklas būtų naudojamas viešai ir skirtas išorei toks, koks jis saugomas atitinkamoje teritorijoje (žr. 2007 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo La Mer Technology prieš VRDT – Laboratoires Goëmar (LA MER), T‑418/03, neskelbiamo Rinkinyje, 54 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
26 Taigi, nors pagal naudojimo iš tikrųjų sąvoką atmetamas bet koks minimalus ir nepakankamas naudojimas, kai neįmanoma konstatuoti realaus ir veiksmingo prekių ženklo naudojimo apibrėžtoje rinkoje, ne mažiau svarbu, kad reikalavimu iš tikrųjų naudoti nesiekiama nei įvertinti komercinės sėkmės, nei kontroliuoti įmonės ekonominės strategijos ar suteikti prekių ženklų apsaugos tik didelio masto komerciniam tokių ženklų naudojimui (2006 m. vasario 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Il Ponte Finanziaria prieš VRDT – Marine Enterprise Projects (BAINBRIDGE), T‑194/03, Rink. p. II‑445, 32 punktas).
27 Tiksliau, konkrečiu atveju nustatant, ar nagrinėjamas prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia bendrai vertinti bylos medžiagoje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į visus konkrečiu atveju svarbius veiksnius. Toks vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į faktų ir aplinkybių visumą, tinkamą nustatyti jo komercinio naudojimo realumui, ypač naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant išlaikyti ar sukurti rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, pagrįstumą, šių prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą (žr. minėto Sprendimo LA MER 53–55 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
28 Kalbant apie nagrinėjamo prekių ženklo naudojimo apimtį, pirmiausia reikia atsižvelgti, viena vertus, į bendrą komercinę prekių ženklo naudojimo apimtį ir, kita vertus, – į laikotarpio, per kurį prekių ženklas buvo naudojamas, trukmę bei į naudojimo dažnumą (žr. minėto Sprendimo LA MER 56 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Toks vertinimas reiškia tam tikrą nagrinėjamų veiksnių tarpusavio priklausomybę. Taip mažą nagrinėjamu prekių ženklu žymimų prekių ar paslaugų pardavimo apimtį gali kompensuoti didelis šio prekių ženklo naudojimo intensyvumas ar tam tikras nuolatinis pobūdis ir atvirkščiai (žr. minėto Sprendimo LA MER 57 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
29 Tačiau kuo mažesnė yra prekių ženklo komercinio naudojimo apimtis, tuo labiau reikia, kad prekių ženklo turėtojas pateiktų papildomos informacijos, kuri išsklaidytų galimas abejones dėl nagrinėjamo prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų pobūdžio (2011 m. sausio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimo Advance Magazine Publishers prieš VRDT – Capela & Irmãos (VOGUE), T‑382/08, neskelbiamo Rinkinyje, 31 punktas).
30 Be to, norint įrodyti, kad prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas, negalima remtis tikimybėmis ar daryti prielaidų, tačiau turi būti remiamasi konkrečiais ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad atitinkamoje rinkoje prekių ženklas buvo iš tikrųjų ir pakankamai naudojamas (žr. minėto Sprendimo LA MER 59 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
31 Būtent atsižvelgiant į šiuos samprotavimus reikia įvertinti, ar Apeliacinė taryba tinkamai nusprendė, jog ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad prekių ženklas CENTROTHERM iš tikrųjų naudojamas kitoms prekėms ir paslaugoms nei nurodytosios šio sprendimo 11 punkte.
32 Primintina, kad, norėdama įrodyti prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų, ieškovė Anuliavimo skyriui pateikė šiuos įrodymus: savo vadovo sąžiningumo deklaraciją, keturias sąskaitas ir keturiolika skaitmeninių nuotraukų.
33 Pirmiausia reikia pabrėžti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką norint įvertinti „rašytinių pareiškimų, padarytų prisiekus ar iškilmingai patvirtinus arba turinčių panašią galią pagal tos valstybės, kurioje pareiškimas padaromas, teisės aktus“, įrodomąją galią, kaip suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 78 straipsnio 1 dalies f punktą, reikia patikrinti juose nurodytos informacijos įtikimumą ir tikrumą, visų pirma atsižvelgiant į dokumento kilmę, jo parengimo aplinkybes, adresatą, ir atsakyti į klausimą, ar tokio dokumento turinys atrodo pagrįstas ir patikimas (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Deichmann-Schuhe prieš VRDT – Design for Woman (DEITECH), T‑86/07, neskelbiamo Rinkinyje, 47 punktą ir 2009 m. gegužės 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Schuhpark Fascies prieš VRDT – Leder & Schuh (jello SCHUHPARK), T‑183/08, neskelbiamo Rinkinyje, 38 punktą).
34 Todėl, atsižvelgiant į deklaracijos autorių ir ieškovę siejančius akivaizdžius ryšius, minėtai deklaracijai galima suteikti įrodomąją galią tik tuo atveju, jeigu ją patvirtina keturiolika pateiktų nuotraukų ir keturios pateiktos sąskaitos.
35 Dėl sąskaitų reikia konstatuoti, kad trys iš jų yra 2006 m. liepos mėn. ir susijusios su Danija, Vengrija ir Slovakija, o viena iš jų yra 2007 m. sausio mėn. ir susijusi su Vokietija. Šių sąskaitų antraštėse kartu su ieškovės logotipu, kuriuo nurodomas jos pavadinimas ir pašto adresas, vartojamas žodis „centrotherm“.
36 Šiose sąskaitose nurodyta, kad ieškovė keturiems klientams pardavė įvairių su santechnika susijusių prekių (vamzdžių, movų, katilų pajungimo įrangos, patikrinimo įrangos, išmetimo sistemos maskavimo įrangos) už sumą, kuri, įskaitant 2007 m. sąskaitą, sudaro mažiau nei 0,03 % apyvartos, kuri, kaip nurodė ieškovės vadovas, buvo gauta 2006 m. pardavus CENTROTHERM prekių ženklu žymimas prekes.
37 Iš to matyti, kad VRDT ieškovė pateikė gana menkus pardavimo įrodymus, palyginti su jos vadovo deklaracijoje nurodyta suma. Taigi, net jeigu Apeliacinė taryba būtų atsižvelgusi į minėtą deklaraciją, reikėtų konstatuoti, kad bylos medžiagoje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų deklaracijos turinį, kiek tai susiję su pardavimo verte. Be to, dėl prekių ženklo naudojimo laikino pobūdžio pažymėtina, kad sąskaitos apima labai trumpą, net tikslų, laiką, t. y. 2006 m. liepos 12, 18 ir 21 d. bei 2007 m. sausio 9 d.
38 Dėl pateiktų nuotraukų reikia konstatuoti, kad CENTROTHERM prekių ženklas aiškiai matyti tik septyniose iš keturiolikos nuotraukų:
– kaip atspaudas ant dviejų vamzdžių,
– kaip atspaudas ant dviejų objektų, kurie, kaip atrodo, yra vamzdžių dalys,
– kaip lipdukas ant objekto, kuris, kaip atrodo, yra plokštė.
39 Kitose keturiose nuotraukose ginčijamo prekių ženklo žymių pamatyti neįmanoma.
40 Likusiose trijose nuotraukose galima išskirti prekių ženklo CENTROTHERM žymes, būtent:
– prie vamzdžio angos – raides „centroth“,
– ant vamzdžio ir prie objekto, kuris, kaip atrodo, yra vamzdžio anga, – bendrovės ieškovės logotipą ir šalia jo esantį neįskaitomą tekstą, galbūt atitinkantį pateiktų sąskaitų antraštėse esantį tekstą.
41 Taip pat konstatuotina, kad nė ant vienos iš šių nuotraukų nenurodyta data, o vykstant teismo posėdžiui ieškovė pripažino, kad nuotraukos darytos ne atitinkamu laikotarpiu.
42 Be to, iš šių nuotraukų negalima identifikuoti prekių, supakuotų ir esančių ant plokštės bei dviejose kartoninėse dėžėse, ant kurių užklijuoti lipdukai CENTROTHERM. Nors dviejuose iš šių lipdukų daroma su santechnika susijusi nuoroda, fotografijos ir sąskaitos nepateikia informacijos, leidžiančios suprasti, kas iš tikrųjų buvo pakuotėse.
43 Be to, ant lipdukų matomi prekių numeriai neatitinka ieškovės pateiktose sąskaitose nurodytų prekių numerių. Iš to matyti, jog remiantis minėtomis nuotraukomis ir sąskaitomis negalima daryti išvados, kad lipdukais su prekių ženklu CENTROTHERM pažymėtomis pakuotėmis ieškovė prekiavo atitinkamu laikotarpiu.
44 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nei fotografijos, nei sąskaitos neleidžia patvirtinti ieškovės vadovo deklaracijos tiek, kiek joje tvirtinama, kad atitinkamu laikotarpiu buvo prekiauta šiomis prekių ženklu CENTROTHERM žymimomis prekėmis: kondicionavimo, garų gamybos, džiovinimo ir vėdinimo įrenginių mechaninėmis dalimis; oro filtravimo įrenginiais ir jų dalimis; šarnyrais, medžiagomis sujungimui; užpildais, sandarinimo ir izoliacinėmis medžiagomis; iš dalies apdorotomis plastikinėmis medžiagomis; statybinėmis medžiagomis; statybai skirtomis armuojamosiomis medžiagomis; dalimis sienų perdangai, statybinėmis plokštėmis, plokštėmis; dūmtraukių priedais, dūmtraukių užmovais, dūmtraukių gaubtais ir dūmtraukių įvalkalais.
45 Reikia daryti išvadą, kad bendrai įvertinus bylos medžiagoje esančius įrodymus, nors yra tikimybė ar galima prielaida, vis dėlto negalima nuspręsti, kad atitinkamu laikotarpiu prekių ženklas CENTROTHERM buvo iš tikrųjų naudojamas kitoms prekėms ir paslaugoms nei nurodytosios šio sprendimo 11 punkte.
46 Taigi pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su pareigos „ex officio“ nagrinėti faktus nevykdymu
Šalių argumentai
47 Ieškovė mano, kad nevykdydama pareigos ex officio nagrinėti faktus VRDT padarė teisės klaidą. Jos teigimu, Anuliavimo skyrius pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį tiek, kiek neatsižvelgė į VRDT bylos medžiagoje pateiktą informaciją, susijusią su 2006 m. gruodžio 5 d. bendrovės, susijusios su įstojusia į bylą šalimi, pateiktu prašymu paskelbti prekių ženklą CENTROTHERM negaliojančiu.
48 VRDT bylos medžiagoje, susijusiose su panaikinimo procedūra, pateikti įrodymai, svarbūs nagrinėjant prekių ženklo CENTROTHERM naudojimą iš tikrųjų. Visų pirma, pateiktas patvirtinimas, kad prekių ženklas naudojamas iš plastiko padarytos kondensacinių katilų išmetimo sistemos gamybos rinkoje, pateikti apskaičiuoti ieškovės prekių pardavimo 1994–2001 m. duomenys, nuorodos į jos interneto puslapį.
49 Ieškovės teigimu, remiantis šiais įrodymais, galima daryti išvadą, kad „labai tikėtina“, jog atitinkamu laikotarpiu ji prekiavo dideliu skaičiumi prekių ženklu CENTROTHERM pažymėtų prekių.
50 VRDT ir įstojusi į bylą šalis neigia ieškovės argumentus.
Bendrojo Teismo vertinimas
51 Pirmiausia primintinas Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies tekstas, pagal kurį „per procedūras Tarnyba faktus nagrinėja savo iniciatyva; tačiau procedūros dėl atsisakymo registruoti paraiškas santykinių pagrindų atveju Tarnyba nagrinėja tiktai šalių nurodytus faktus, įrodymus bei argumentus bei siekiamą reikalavimų patenkinimo būdą“.
52 Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, jog teisių panaikinimo paskelbimą, kaip ir atsisakymą registruoti pateisinančių pagrindų atveju, pateisina ir absoliutaus, ir santykinio pobūdžio pagrindai.
53 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalį Bendrijos prekių ženklo savininko teisės paskelbiamos panaikintomis, jeigu penkerius metus prekių ženklas nebuvo iš tikrųjų naudojamas (Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktas), jeigu dėl savininko veiksmų arba neveikimo prekių ženklas tapo bendriniu pavadinimu prekiaujant prekėmis ar paslaugomis, kuriems jis buvo įregistruotas (Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies b punktas), arba jeigu dėl to, kad savininkas naudojo prekių ženklą, arba dėl to, kad su savininko sutikimu jis buvo naudojamas, galėjo būti suklaidinta visuomenė (Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies c punktas).
54 Dvi paskutinės sąlygos susijusios su absoliučiais atmetimo pagrindais, numatytais Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b–d ir g punktuose, o pirmoji – su nuostata dėl santykinių atmetimo pagrindų nagrinėjimo, būtent Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalimi. Todėl darytina išvada, kad per teisių panaikinimo procedūrą VRDT nagrinėjant, ar Bendrijos prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas, turi būti taikoma Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalis in fine, kurioje numatyta, kad nagrinėjami tik šalių nurodyti faktai.
55 Iš to matyti, jog ieškovės teiginys, kad VRDT suklydo, nes nagrinėjo tik ieškovės pateiktus įrodymus, yra klaidingas.
56 Taigi antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl trečiojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su neatsižvelgimu į Apeliacinei tarybai pateiktus įrodymus
Šalių argumentai
57 Ieškovė teigia, kad VRDT privalėjo atsižvelgti į pirmą kartą Apeliacinei tarybai ieškovės pateiktus ginčijamo prekių ženklo naudojimo įrodymus.
58 Šiuo atžvilgiu ji pirmiausia teigia, kad Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą ir 76 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį bei Reglamento Nr. 2868/95 40 taisyklės 5 dalį reikia aiškinti taip, kad VRDT privalo papildyti bylos, susijusios su procedūra dėl teisių panaikinimo, medžiagą, kai akivaizdu, kad ji neišsami. Taigi nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba privalėjo atsižvelgti į pirmą kartą jai pateiktus įrodymus.
59 Subsidiairiai ieškovė teigia, kad net jeigu Apeliacinė taryba tokios pareigos neturi, vis dėlto tinkamai pasinaudodama Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalyje jai suteikta diskrecija, ji privalo atsižvelgti į pirmą kartą jai pateiktus įrodymus.
60 VRDT ir įstojusi į bylą šalis prašo šį ieškinio pagrindą atmesti.
Bendrojo Teismo vertinimas
61 Pirmiausia primintina, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 51–54 punktuose, VRDT nagrinėjant, ar Bendrijos prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas, reikia taikyti Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalį in fine. Minėtoje nuostatoje numatyta, kad VRDT nagrinėja tik šalių nurodytus faktus. Iš to matyti, jog ieškovės teiginį, kad VRDT savo iniciatyva turi papildyti bylos medžiagą, reikia atmesti.
62 Antra, procedūros VRDT šalių galimybė nurodyti faktus ir pateikti įrodymų pasibaigus šiam tikslui nustatytiems terminams nėra besąlyginė; kaip matyti iš teismo praktikos, jai taikoma sąlyga, kad nebūtų priešingo pobūdžio nuostatos. Tik jei ši sąlyga įvykdyta, VRDT turi diskreciją atsižvelgti į pavėluotai nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus (2007 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo K & L Ruppert Stiftung prieš VRDT – Lopes de Almeida Cunha e.a. (CORPO livre), T‑86/05, Rink. p. II‑4923, 47 punktas).
63 Nagrinėjamu atveju yra nuostata, kuria draudžiama atsižvelgti į Apeliacinei tarybai pateiktus įrodymus, būtent – Reglamento Nr. 2868/95 40 taisyklės 5 dalis.
64 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad trečiąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl Reglamento Nr. 2868/95 40 taisyklės 5 dalies neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo
Šalių argumentai
65 Ieškovė iš esmės teigia, kad Reglamento Nr. 2868/95 40 taisyklės 5 dalis netaikytina tiek, kiek ja VRDT draudžiama atsižvelgti į pasibaigus nustatytam terminui pateiktus įrodymus vykstant procedūrai dėl teisių panaikinimo pagal Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą. Šiuo atžvilgiu ji mano, kad Reglamento Nr. 2868/95 40 taisyklės 5 dalimi pažeidžiamas EB 202 straipsnis bei Reglamento Nr. 207/2009 57 straipsnio 1 dalis, 76 straipsnio 1 dalis ir 162 straipsnio 1 dalis. Ieškovė taip pat mano, kad minėta taisyklė prieštarauja bendriesiems Bendrijos teisės principams, be kita ko, proporcingumo principui, teisei į nuosavybę ir teisei į teisingą bylos nagrinėjimą.
66 VRDT ir įstojusi į bylą šalis prašo neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą atmesti.
Bendrojo Teismo vertinimas
67 Bendrasis Teismas konstatuoja, kad nors iš tikrųjų Reglamento Nr. 2868/95 taisyklės negali prieštarauti Reglamento Nr. 207/2009 nuostatoms ir sistemai, vis dėlto tarp Reglamento Nr. 2868/95 40 taisyklės 5 dalies ir Reglamente Nr. 207/2009 numatytų nuostatų dėl teisių panaikinimo nėra jokio prieštaravimo.
68 Iš tikrųjų Reglamente Nr. 207/2009 numatyta materialinė teisės norma, t. y. nenaudojamų iš tikrųjų Bendrijos prekių ženklų suteikiamų teisių panaikinimas, o Reglamente Nr. 2868/95 patikslinamos taikomos procesinės teisės normos, be kita ko, susijusios su įrodinėjimo pareigos paskirstymu ir nustatytų terminų nesilaikymo pasekmėmis. Be to, kaip konstatuota (žr. šio sprendimo 51–54 punktus), iš Reglamento Nr. 207/2009 sistemos matyti, kad, kiek tai susiję su prašymu panaikinti teises remiantis prekių ženklo nenaudojimo iš tikrųjų pagrindu, VRDT atliekamo nagrinėjimo apimtis ir intensyvumas priklauso nuo šalių nurodytų faktų ir pateiktų įrodymų.
69 Reikia konstatuoti, kad ieškovės pateikti argumentai visiškai neįrodo, kad Reglamento Nr. 2868/95 40 taisyklės 5 dalyje įtvirtinta procesinė nuostata, pagal kurią įrodinėjimo pareiga tenka Bendrijos prekių ženklo savininkui, ir per nustatytą terminą nepateikus pakankamai įrodymų teisės skelbiamos panaikintomis, gali prieštarauti Reglamentui Nr. 207/2009.
70 Dėl tariamo proporcingumo principo pažeidimo primintina, jog Bendrijos teisės aktuose gali būti numatyta, kad dėl terminų, kurie yra pagrindiniai, kad Bendrijos sistema tinkamai funkcionuotų, nesilaikymo gali būti prarandama teisė, ir tai suderinama su minėtu proporcingumo principu (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Neurim Pharmaceuticals (1991) prieš VRDT – Eurim-Pharm Arzneimittel (Neurim PHARMACEUTICALS), T‑218/06, Rink. p. II‑2275, 55 punktą).
71 Pagaliau konstatuotina, jog teiginys, kad Reglamento Nr. 2868/95 40 taisyklės 5 dalimi pažeidžiamos teisės į nuosavybę ir teisingą bylos nagrinėjimą, nepagrįstas. Minėta taisyklė nė kiek nepaveikia Bendrijos prekių ženklo savininko teisių, nebent jis, kaip nagrinėjamu atveju pasielgė ieškovė, pasirenka per nustatytą terminą nepateikti VRDT turimų įrodymų, patvirtinančių, kad jo prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas.
72 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovės pateiktą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą taip pat reikia atmesti.
73 Todėl visas ieškinys turi būti atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
74 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
75 Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti VRDT bylinėjimosi išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad įstojusi į bylą šalis nereikalavo, kad ieškovė padengtų bylinėjimosi išlaidas, ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Centrotherm Systemtechnik GmbH bylinėjimosi išlaidas.
3. centrotherm Clean Solutions GmbH & Co. KG padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Moavero Milanesi | Wahl | Soldevila Fragoso |
Paskelbta 2011 m. rugsėjo 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.