Byla T‑435/09

(ištraukų skelbimas)

GL2006 Europe Ltd

prieš

Europos Komisiją

„Arbitražinė išlyga – Sutartys dėl finansinės paramos, sudarytos vykdant programą eTEN ir įgyvendinant penktąją ir šeštąją tyrimų ir technologijų vystymo Bendrijos veiklos bendrąsias programas – Projektai Highway, J WeB, Care Paths, Cocoon, Secure‑Justice, Qualeg, Lensis, E‑Pharm Up, Liric, Grace, Clinic ir E2SP – Sutarčių nutraukimas – Sumokėtų sumų grąžinimas – Debeto avizos – Priešieškinis – Atstovavimas ieškovei“

Santrauka – 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

1.      Teismo procesas – Dalyką praradęs ieškinys – Ieškovės nereagavimas į proceso organizavimo priemonę dėl naujų atstovų skyrimo – Poreikio priimti sprendimą nebuvimas – Poveikis priešieškiniui

(EB 225 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 113 straipsnis)

2.      Teismo procesas – Kreipimasis į Bendrojo Teismo remiantis arbitražine išlyga – Bendrojo Teismo jurisdikcija – Apimtis ir ribos – Kompetencija nagrinėti priešieškinį – Pagrindas

(EB 225 ir 238 straipsniai)

1.      Pagal savo Procedūros reglamento 113 straipsnį Bendrasis Teismas gali savo iniciatyva konstatuoti, kad išnyko ieškinio dalykas ir nebereikia priimti sprendimo, kai ieškovė nereaguoja į proceso organizavimo priemonę dėl naujų atstovų skyrimo.

Tačiau, kai atsakovė pareiškia priešieškinį ir kai jos negali patenkinti tai, kad nebereikia priimti sprendimo dėl pagrindinio ieškinio, darytina išvada, kad, viena vertus, priešieškinio dalykas neišnyksta, nepaisant to, kad pagrindinio ieškinio dalykas išnyksta ir, kita vertus, atsakovė lieka suinteresuota, kad būtų patenkintas jos prašymas. Taip yra, kai pareiškiamas priešieškinis, kuriuo siekiama, kad iš ieškovės būtų priteistos jai pervestos sumos.

(žr. 33, 45, 46 punktus)

2.      Pagal EB 238 straipsnį Sąjungos teismų jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Sąjungos ar jos vardu pagal viešąją ar privatinę teisę sudarytos sutarties arbitražinę išlygą. Bendrojo Teismo jurisdikcija pagal arbitražinę išlygą spręsti ginčą dėl sutarties nustatoma vadovaujantis šia nuostata ir pačios arbitražinės išlygos sąlygomis. Ši jurisdikcija nukrypsta nuo bendrosios teisės ir todėl turi būti aiškinama siaurai. Taigi, dėl ginčo, kylančio iš sutarties, Bendrasis Teismas, viena vertus, gali spręsti tik sutarties šalims išreiškus valią suteikti jam tokią jurisdikciją ir, kita vertus, jis gali spręsti tik dėl reikalavimų, kylančių iš sutarties, kurioje įrašyta arbitražinė išlyga, arba tiesiogiai susijusių su pareigomis, kylančiomis iš sutarties.

Be to, Bendrijos teisių gynimo priemonių sistemoje jurisdikcija priimti sprendimą dėl pagrindinio ieškinio reiškia, kad egzistuoja jurisdikcija priimti sprendimą dėl bet kokio priešieškinio, paduoto vykstant tam pačiam procesui ir kylančio iš to paties akto ar dėl tų pačių veiksmų, kurie nagrinėjami ieškinyje. Ši jurisdikcija grindžiama proceso ekonomiškumo principu ir teismo, į kurį pirmiausia kreiptasi, pirmumu – dalykais, kurie yra bendrai pripažinti valstybių narių proceso sistemose.

(žr. 37, 38, 42 punktus)