Byla C–79/15 P

Europos Sąjungos Taryba

prieš

Hamas

„Apeliacinis skundas – Bendra užsienio ir saugumo politika – Kova su terorizmu – Dėl tam tikrų asmenų ir subjektų priimtos ribojamosios priemonės – Lėšų įšaldymas – Bendroji pozicija 2001/931/BUSP – 1 straipsnio 4 ir 6 dalys – Reglamentas (EB) Nr.°2580/2001–2 straipsnio 3 dalis – Organizacijos palikimas su teroro aktais susijusių asmenų, grupių ir subjektų sąraše – Sąlygos – Sprendimų dėl lėšų įšaldymo faktinis pagrindas – Kompetentingos institucijos priimtas sprendimas – Pareiga motyvuoti“

Santrauka – 2017 m. liepos 26 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1.        Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Palikimas sąraše remiantis nacionaliniu sprendimu įšaldyti lėšas – Nacionalinis sprendimas, pats savaime nebeleidžiantis daryti išvados, kad tebeegzistuoja dalyvavimo teroristinėje veikloje pavojus – Tarybos pareiga atsižvelgti į naujausius faktus, patvirtinančius, kad minėtas pavojus tebeegzistuoja

(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalis)

2.        Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Priėmimas arba palikimas remiantis nacionaliniu sprendimu įšaldyti lėšas – Reikalavimas, kad dėl naujų aspektų, pateisinančių palikimą sąraše, būtų priimtas nacionalinis sprendimas po to, kai buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo grindžiamas pirminis įtraukimas – Nebuvimas

(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 ir 6 dalys)

3.        Europos Sąjunga – Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Palikimas sąraše remiantis nacionaliniu sprendimu įšaldyti lėšas – Kontrolės apimtis – Kontrolė, apimanti visus duomenis, kuriais remtasi siekiant įrodyti tebeegzistuojantį dalyvavimo teroristinėje veikloje pavojų – Duomenys, kurie ne visi gauti iš kompetentingos institucijos priimto nacionalinio sprendimo – Poveikio nebuvimas

(SESV 296 straipsnis)

1.      Dėl paskesnių sprendimų įšaldyti lėšas pasakytina, kad, nagrinėjant asmens arba subjekto palikimo sąraše klausimą, svarbu tai, ar nuo šio asmens ar subjekto įtraukimo į minėtą sąrašą arba ankstesnės peržiūros faktinė padėtis pasikeitė taip, kad nebegalima daryti tos pačios išvados dėl atitinkamo asmens ar subjekto dalyvavimo teroristinėje veikloje.

Iš to, kas išdėstyta matyti, kad, atlikdama peržiūrą pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 1 straipsnio 6 dalį, Taryba gali palikti atitinkamą asmenį ar subjektą nurodytame sąraše, jeigu prieina prie išvados, kad tebeegzistuoja pavojus, jog jis dalyvaus teroristinėje veikloje, kuri pateisino pirminį jo įtraukimą į šį sąrašą. Taigi asmens ar subjekto palikimas minėtame sąraše iš esmės reiškia pirminio įtraukimo pratęsimą.

Vertinant, ar tebeegzistuoja pavojus, kad atitinkamas asmuo ar subjektas dalyvaus teroristinėje veikloje, reikia tinkamai atsižvelgti į vėlesnę nacionalinio sprendimo, kuriuo buvo pagrįstas šio asmens ar subjekto pirminis įtraukimas į lėšų įšaldymo sąrašą, baigtį, visų pirma į tai, ar šis nacionalinis sprendimas buvo panaikintas arba atšauktas dėl naujų aplinkybių ar aspektų arba dėl pasikeitusio kompetentingos nacionalinės institucijos vertinimo.

Tokiu atveju dar kyla klausimas, ar to, kad nacionalinis sprendimas, kuriuo buvo pagrįstas pirminis įtraukimas į sąrašą, tebegalioja, savaime pakanka, kad atitinkamą asmenį ar subjektą būtų galima palikti tame sąraše.

Jeigu atsižvelgiant į praėjusį laiką ir dėl pasikeitusių konkretaus atvejo aplinkybių vien tai, kad nacionalinis sprendimas, kuriuo buvo grindžiamas pirminis įtraukimas, tebegalioja, nebeleidžia daryti išvados, kad tebeegzistuoja pavojus, jog atitinkamas asmuo ar subjektas dalyvaus teroristinėje veikloje, Taryba privalo pagrįsti tokio asmens ar subjekto palikimą minėtame sąraše, pateikdama naują situacijos įvertinimą, kuriame atsižvelgiama į naujausius faktus, patvirtinančius, kad minėtas pavojus tebeegzistuoja.

(žr. 25, 29–32 punktus)

2.      Remiantis Bendrosios pozicijos 2001/931 dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 1 straipsnio 4 dalimi, pirminio asmens ar subjekto įtraukimo į lėšų įšaldymo sąrašą prielaida – kompetentingos institucijos priimtas nacionalinis sprendimas arba Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sprendimas dėl sankcijų skyrimo.

Vis dėlto tokia sąlyga nenumatyta šios bendrosios pozicijos 1 straipsnio 6 dalyje.

Tokį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad asmens ar subjekto palikimas lėšų įšaldymo sąraše iš esmės reiškia pirminio įtraukimo pratęsimą ir suponuoja tebeegzistuojantį pavojų, kad atitinkamas asmuo ar subjektas dalyvaus teroristinėje veikloje, kurį Taryba jau iš pradžių buvo konstatavusi, remdamasi nacionaliniu sprendimu, kuriuo buvo pagrįstas pirminis įtraukimas.

Taigi pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį reikalaujama, kad Taryba bent kartą per pusmetį atliktų „atnaujinimą“, siekdama užtikrinti, kad, remiantis kompetentingos institucijos priimtu nacionaliniu sprendimu, yra pagrindo šiame sąraše „palikti“ į jį jau įtrauktą asmenį ar subjektą, tačiau nereikalaujama, kad dėl bet kokio naujo aspekto, kuriuo Taryba remiasi norėdama pagrįsti atitinkamo asmens ar subjekto palikimą sąraše, kompetentinga institucija būtų priėmusi nacionalinį sprendimą po to, kai buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo grindžiamas pirminis įtraukimas. Nustatant tokį reikalavimą būtų neatsižvelgta į skirtumą tarp sprendimo dėl asmens ar subjekto pirminio įtraukimo į nurodytą sąrašą ir paskesnio sprendimo dėl asmens ar subjekto palikimo tame sąraše.

Be to, toks Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio aiškinimas būtų paremtas – bent jau implicitiškai – prielaida, kad kompetentingos nacionalinės institucijos reguliariai priima sprendimus, kuriais gali būti grindžiamos peržiūros, Tarybai priklausančios atlikti pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalį, arba kad Taryba turi galimybę prireikus paprašyti šių institucijų tokius sprendimus priimti.

Vis dėlto pagrindo tokiai prielaidai Sąjungos teisėje nėra.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad, pirma, aplinkybė, jog valstybės narės praneša Tarybai apie jų kompetentingų institucijų priimtus sprendimus ir jai juos perduoda, nereiškia, kad šios institucijos privalo reguliariai ar bent jau prireikus priimti sprendimus, kuriais galėtų būti grindžiamos šios peržiūros.

Antra, kadangi Bendrąja pozicija 2001/931 įvestame ribojamųjų priemonių sistemos reguliavime nėra jokio specialaus pagrindo, ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas lojalaus bendradarbiavimo principas nesuteikia Tarybai teisės įpareigoti valstybių narių kompetentingas institucijas prireikus priimti nacionalinius sprendimus, kuriais galėtų būti grindžiamos peržiūros, priklausančios Tarybai atlikti pagal šios bendrosios pozicijos 1 straipsnio 6 dalį.

Atvirkščiai, ši sistema nenumato mechanizmo, kuris leistų Tarybai prireikus disponuoti nacionaliniais sprendimais, priimtais po pirminio atitinkamo asmens ar subjekto įtraukimo į lėšų įšaldymo sąrašą, kad būtų galima atlikti peržiūras, kurias jai priklauso atlikti pagal minėtos bendrosios pozicijos 1 straipsnio 6 dalį ir per kurias ji privalo patikrinti, ar tebeegzistuoja pavojus, kad tas asmuo ar subjektas dalyvaus teroristinėje veikloje. Nesant tokio mechanizmo, negali būti laikoma, kad pagal šią sistemą iš Tarybos reikalaujama atlikti peržiūras tik remiantis tokiais nacionaliniais sprendimais, antraip būtų netinkamai suvaržomos Tarybos šiuo tikslu turimos priemonės.

(žr. 37–45 punktus)

3.      Dėl pirminio įtraukimo į lėšų įšaldymo sąrašą pažymėtina, kad atitinkamas asmuo ar subjektas yra apsaugotas, be kita ko, tuo, kad turi galimybę nacionaliniuose teismuose ginčyti nacionalinius sprendimus, kuriais buvo pagrįstas šis įtraukimas, o Sąjungos teismuose – patį įtraukimo faktą.

Kiek tai susiję su paskesniais sprendimais dėl lėšų įšaldymo, atitinkamas asmuo ar subjektas apsaugotas, be kita ko, dėl to, kad turi galimybę kreiptis į Sąjungos teismą. Šis teismas visų pirma turi patikrinti, ar paisyta SESV 296 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti, taigi, ar nurodyti motyvai yra pakankamai tikslūs ir konkretūs, taip pat, ar šie motyvai pagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad atitinkamas asmuo ar subjektas, pareikšdami ieškinį dėl jų palikimo lėšų įšaldymo sąraše, gali ginčyti visus duomenis, kuriais Taryba remiasi siekdama įrodyti tebeegzistuojantį pavojų, kad jie gali dalyvauti teroristinėje veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iš kompetentingos institucijos priimto nacionalinio sprendimo, ar kito šaltinio. Kilus ginčui, Taryba turi patvirtinti ginčijamų faktų pagrįstumą, o Sąjungos teismas – patikrinti jų turinio teisingumą.

(žr. 47–49 punktus)