GENERALINĖS ADVOKATĖS
ELEANOR SHARPSTON IŠVADA,
pateikta 2018 m. gegužės 8 d.(1)
Byla C‑114/17 P
Ispanijos Karalystė
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas – Pagalba skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Comunidad Autónoma Kastilijos‑La Mančos regionuose – Subsidijos skaitmeninės antžeminės televizijos platformų operatoriams – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta iš dalies nesuderinama su vidaus rinka – Iš dalies keičiančio Komisijos sprendimo priėmimas – Nauji pagrindai – Reikalavimo patikslinimas – Atitinkamos valstybės narės teisė būti išklausytai prieš priimant šį iš dalies keičiantį sprendimą“
1. Šiuo apeliaciniu skundu Ispanija prašo Teisingumo Teismo panaikinti visą Bendrojo Teismo sprendimą Ispanija / Komisija(2), kuriame Bendrasis Teismas atmetė Ispanijos ieškinį dėl Komisijos sprendimo C(2014) 6846(3) panaikinimo. Grįsdama savo apeliacinį skundą, Ispanija visų pirma teigia, kad Komisija, priimdama Sprendimą C(2015) 7193(4), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas C(2014) 6846, pažeidė jos teisę būti išklausytai.
2. Šioje byloje Teisingumo Teismas turi galimybę išplėtoti savo jurisprudenciją, susijusią su Europos Komisijos pareiga išklausyti valstybę narę, su kuria yra susijusi valstybės pagalbos kontrolės procedūra, prieš priimdama sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas jos ankstesnis sprendimas dėl tos pačios valstybės pagalbos. Teisingumo Teismas savo sprendimu šioje byloje galėtų pateikti gairių, naudingų Teisingumo Teismo dar nagrinėjamai bylai Komisija / Gmina Miasto Gdynia and Port Lotniczy Gdynia Kossakowo, C‑56/18 P(5).
3. Tik pirmiausia Teisingumo Teismui reikės išaiškinti sąlygas, kuriomis, reiškiant ieškinį dėl Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos panaikinimo, galima pateikti argumentus dėl akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis sprendimas. Šiuo tikslu Teisingumo Teismui reikės paaiškinti Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 ir 86 straipsnių reikšmę ir tarpusavio santykį.
Teisinis pagrindas
Bendrojo Teismo procedūros reglamentas
4. Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 straipsnį vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrįsti teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Atitinkama šalis turi pateikti šį pagrindą iš karto, kai tik sužino apie šias aplinkybes.
5. 86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „kai aktas, kurį prašoma panaikinti, visiškai ar iš dalies pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats[,] <…> ieškovas gali patikslinti ieškinį, kad atsižvelgtų į šią naują aplinkybę“. 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „ieškinys tikslinamas pateikiant atskirą dokumentą per SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatytą terminą; šiame dokumente gali būti prašoma panaikinti aktą, dėl kurio tikslinamas ieškinys“. 86 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad pareiškime dėl patikslinimo būtų nurodyti patikslinti reikalavimai ir, jei reikia, patikslinti pagrindai ir argumentai.
Reglamentas Nr. 2015/1589
6. Pagal Reglamento (ES) 2015/1589(6) 15 straipsnio 1 dalį galimos neteisėtos pagalbos tikrinimas gali būti užbaigiamas priimant sprendimą pradėti formalaus tyrimo procesą [formalią tyrimo procedūrą]. Jeigu ši procedūra pradedama, ji turėtų būti užbaigiama priimant sprendimą pagal 9 straipsnį. Pagal 9 straipsnio 8 dalį, prieš priimdama sprendimą, Komisija turėtų suteikti atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti pastabas dėl informacijos, kurią Komisija gavo atlikdama tyrimą.
7. 11 straipsnyje, kuris pagal 15 straipsnio 3 dalį taikomas šiai procedūrai, Komisijai leidžiama panaikinti tokį sprendimą, jeigu jis buvo priimtas remiantis klaidinga informacija, nulėmusia sprendimą. 11 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija, prieš panaikindama sprendimą ir prieš priimdama naują sprendimą, pradėtų formalią tyrimo procedūrą ir suteiktų atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti savo pastabas.
Faktinės aplinkybės ir procesas Bendrajame Teisme
8. 2005–2008 m. Ispanija ėmėsi tam tikrų priemonių siekdama paremti skaitmeninės antžeminės sistemos, skirtos televizijos transliavimo paslaugoms teikti atokiuose ir mažiau urbanizuotuose jos regionuose, visų pirma Kastilijoje‑La Mančoje, įdiegimą.
9. Gavusi dviejų televizijos operatorių skundus, 2010 m. rugsėjo 29 d. laišku Komisija pranešė Ispanijai, kad nusprendė pradėti formalią tyrimo procedūrą dėl šių priemonių. Vykstant šiai procedūrai Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabas ir pateikė jas Ispanijai, kad ši pateiktų pastabas. Ispanija per keletą kartų pateikė pastabas.
10. 2014 m. spalio 1 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2014) 6846 dėl Kastilijos‑La Mančos regione suteiktos pagalbos(7).
11. To sprendimo 1 straipsnio pirmoje pastraipoje buvo nurodyta, kad dviem televizijos operatoriams – Telecom CLM ir Abertis – Ispanija suteikė pagalbą, kurios tikslas– atnaujinti jų transliavimo centrus ir statyti naujus transliavimo centrus, taip pat diegti, prižiūrėti ir eksploatuoti skaitmenines paslaugas Kastilijos‑La Mančos II zonoje, taip ji pažeidė SESV 108 straipsnio 3 dalį – ši pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka. 1 straipsnio antroje pastraipoje ši išvada buvo pakartota dėl palydovinių signalų transliuotojo Hispasat, kuris ketino diegti palydovinio ryšio imtuvus signalams perduoti toje vietovėje. 3 straipsnio 1 dalyje Ispanijai buvo nurodyta iš šių trijų operatorių susigrąžinti šitaip apibrėžtą pagalbą.
12. 2014 m. gruodžio 12 d. Ispanija pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme dėl Sprendimo C(2014) 6846 panaikinimo(8).
13. 2015 m. sausio 23 d. Hispasat pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme dėl šio sprendimo panaikinimo(9). Ieškinyje ji teigė niekada negavusi jokios pagalbos iš Ispanijos ar jos vietos valdžios institucijų.
14. O įgyvendinant Sprendimą C(2014) 6846, Ispanija ir Komisija nesutarė dėl to, ar skaitmeninės įrangos (ją įsigijo Kastilijos‑La Mančos vietos valdžios institucijos, siekdamos perduoti televizijos signalą) išlaidos pateko į šio sprendimo taikymo sritį ir ar dėl to Ispanija turėjo susigrąžinti jas iš atitinkamų operatorių.
15. 2015 m. spalio 20 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2015) 7193, kuriuo iš dalies pakeistas Sprendimas C(2014) 6846. Įvadinėje šio sprendimo dalyje ji nurodė, kad šiuo pakeitimu buvo siekiama ištaisyti klaidas, susijusias su Hispasat. Iš dalies keičiančiu sprendimu Hispasat buvo išbraukta iš valstybės pagalbos gavėjų sąrašo(10). Be to, jame pradinio sprendimo 1 straipsnio pirmos pastraipos sąvoka „skaitmeninių paslaugų teikimas“ buvo pakeista sąvoka „skaitmeninės įrangos tiekimas“(11).
16. 2015 m. gruodžio 23 d. Bendrajam Teismui pateiktame rašte Ispanija pateikė naują ieškinio pagrindą nagrinėjamoje byloje T‑808/14 (toliau – nauji Ispanijos argumentai). Ji teigė, kad iš dalies keičiančiu sprendimu buvo viršytas nurodytas tikslas pašalinti Hispasat iš pradinio sprendimo taikymo srities ir iš esmės išplėsta susigrąžintinos pagalbos taikymo sritis, įtraukiant už įrangos tiekimą suteiktą pagalbą (32,5 mln. EUR). Ispanija teigė, kad taip Komisija pažeidė teisinio saugumo principą.
17. Komisija 2016 m. sausio 28 d. pateikė savo pastabas. Jos teigimu, iš dalies keičiančiu sprendimu tik ištaisytos pradinio sprendimo klaidos ir Ispanijai nenustatyta jokių naujų įpareigojimų. Ji pridūrė, kad nauji Ispanijos pareiškimai yra nepriimtini, nes juose nebuvo nieko naujo, palyginti su argumentais, kuriais Ispanija anksčiau rėmėsi, siekdama pagrįsti ieškinio pagrindą, susijusį su tariamu teisinio saugumo principo pažeidimu.
18. Nutartimi Hispasat / Komisija(12) Bendrasis Teismas konstatavo, kad po Sprendimo C(2014) 6846 dalinio pakeitimo byla neteko prasmės ir kad todėl nebėra reikalo priimti sprendimo dėl Hispasat ieškinio.
Skundžiamas sprendimas ir apeliacinis skundas
19. Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas konstatavo, kad visi Ispanijos pareikšto ieškinio pagrindai yra nepagrįsti, ir atmetė visą ieškinį.
20. Dėl naujų Ispanijos argumentų jis konstatavo, kad iš tikrųjų jie pateikti dėl iš dalies keičiančio sprendimo, todėl buvo priimtini(13). Tada Bendrasis Teismas savo iniciatyva konstatavo, kad, nesuteikdama Ispanijai galimybės pateikti pastabų prieš priimant šį sprendimą, Komisija pažeidė jos teisę būti išklausytai(14). Jis taip pat konstatavo, jog dėl to, kad pradinis sprendimas nuo pat pradžių apėmė pagalbą skaitmeninės įrangos tiekimui, iš dalies keičiančiu sprendimu Ispanijai nebuvo nustatyta jokios naujos pareigos, todėl tas pažeidimas nebuvo toks, kuris nulemtų iš dalies keičiančio sprendimo panaikinimą(15). Todėl Bendrasis Teismas atmetė papildomą pagrindą, kurį Ispanija pateikė naujuose pareiškimuose.
21. Apeliaciniame skunde Ispanija prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą, Sprendimą C(2014) 6846 ir įpareigoti Komisiją padengti bylinėjimosi išlaidas. Ji pateikia tris apeliacinio skundo pagrindus.
22. Pirma, Ispanija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas pradinės redakcijos Sprendimo C(2014) 6846 1 straipsnį, todėl neteisingai aiškino Ispanijos suteiktos valstybės pagalbos pobūdį ir valstybės pagalbos sąvoką, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį. Jis taip pat padarė teisės klaidą nekonstatavęs, kad dėl Ispanijos teisės būti išklausytai pažeidimo buvo pažeisti gero administravimo ir teisinio saugumo principai. Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą konstatavęs, kad Ispanija nesilaikė Sprendime Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg nustatytų pirmosios ir ketvirtosios sąlygų(16). Trečia, Bendrasis Teismas pažeidė SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, konstatuodamas, kad Ispanijos suteikta pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, nes ta valstybė narė suteikė pirmenybę antžeminei, o ne palydovinei televizijos paskirstymo technologijai.
23. Komisija prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą. Visų pirma ji teigia, kad net jei Teisingumo Teismas pripažintų jos pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą pagrįstu, dėl to galėtų būti panaikintas nebent iš dalies keičiantis sprendimas, bet apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pradinį sprendimą.
24. 2018 m. kovo 7 d. posėdyje Ispanija ir Komisija pateikė žodines pastabas.
25. Teisingumo Teismo prašymu šioje išvadoje nagrinėsiu tik apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą.
Vertinimas
Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo priimtinumo
26. Įprastai aiškinant apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą matyti, kad jo dalykas yra pradinis sprendimas. Juo ginčijamas Bendrojo Teismo pateiktas to sprendimo redakcijos, buvusios iki iš dalies keičiančio sprendimo priėmimo, 1 straipsnio aiškinimas. Tačiau apeliacinio skundo pirmajam pagrindui pagrįsti pateiktais argumentais ginčijamos Bendrojo Teismo išvados, susijusios su procedūros, kurią taikant buvo priimtas iš dalies keičiantis sprendimas, galiojimu.
27. Ispanijos ieškinys Bendrajame Teisme buvo pareikštas anksčiau, nei priimtas iš dalies keičiantis sprendimas, ir galėjo būti pateiktas tik dėl pradinio sprendimo. Apeliacinio skundo reikalavimuose aiškiai nurodomas skundžiamo sprendimo ir pradinio sprendimo, bet ne iš dalies keičiančio sprendimo panaikinimas. Per posėdį Ispanijos atstovas teigė, kad, pateikdama naują pagrindą, Ispanija siekė išplėsti bylos dalyką, kad būtų panaikintas „pradinis sprendimas su pakeitimais“.
28. Pirmiausia išnagrinėsiu, ar ši byla apima iš dalies keičiantį sprendimą ir ar Teisingumo Teismas yra kompetentingas nagrinėti Ispanijos argumentus, susijusius su šiuo sprendimu(17).
Ar bylos dalykas „ipso facto“ apima iš dalies keičiantį sprendimą nuo jo priėmimo dienos?
29. Ar galima teigti, kad bylos dalykas ipso facto apėmė iš dalies keičiantį sprendimą nuo jo priėmimo dienos?
30. Komisija teigia, kad iš dalies keičiančiu sprendimu ne tik ištaisomos rašymo apsirikimų klaidos ir akivaizdūs pradinio sprendimo netikslumai.
31. Jeigu Komisija būtų teisi, iš dalies keičiantis sprendimas nesukeltų jokių savarankiškų teisinių pasekmių ir jis negali „turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims“, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį. Todėl dėl jo panaikinimo negali būti teikiamas atskiras ieškinys.
32. Manau, jeigu taip būtų, iš dalies keičiantį sprendimą teikiant ieškinį dėl panaikinimo būtų galima laikyti „sujungtu“ su pradiniu sprendimu ir todėl sudarančiu su juo neatsiejamą visumą. Tada Ispanijos ieškinys ir apeliacinis skundas tikrai galėtų būti laikomi ipso facto nukreiptais prieš pradinį sprendimą „po klaidų ištaisymo“, nesant reikalo keisti pradinių reikalavimų.
33. Nors vienais pakeitimais iš tikrųjų tik ištaisomos pradinio sprendimo teksto klaidos(18), atrodo, kad kitais pakeitimais padaryta daugiau ir jie turi poveikį šio sprendimo esmei(19).
34. Taip neabejotinai yra kalbant apie visų nuorodų į Hispasat ištrynimą. Atlikus šį pakeitimą Hispasat turėjo būti išbraukta iš nagrinėjamos valstybės pagalbos gavėjų kategorijos(20).
35. Aiškinant įprastai, pradinio sprendimo 1 straipsnio pirmoje pastraipoje esančios sąvokos „paslaugos“ pakeitimas sąvoka „įranga“ taip pat turi poveikį pradinio sprendimo esmei. Bent jau neatrodo, kad šios sąvokos yra sinonimai.
36. Iš dalies keičiančio sprendimo forma patvirtina įspūdį, kad juo ne tik ištaisytos klaidos. Per posėdį Komisijos atstovas paaiškino, kad iš dalies keičiantį sprendimą priėmė Komisijos narių kolegija. Jis paaiškino, kad tokią procedūrą Komisija taiko, kai priima esminius sprendimus dėl valstybės pagalbos, o sprendimus, kuriais tik ištaisomos klaidos, priima Komisijos Generalinis sekretorius. Jis pripažino, kad procedūros pasirinkimą šioje byloje paskatino tai, kad iš dalies keičiančiu sprendimu buvo gerokai apribota pradinio sprendimo taikymo sritis.
37. Galiausiai tai, ar „paslaugų“ pakeitimas „įranga“ reiškia esminį Ispanijos pareigos susigrąžinti suteiktą pagalbą apimties pakeitimą, o jeigu taip, tai kiek, gali būti išsiaiškinta tik lyginant pradinę ir iš dalies pakeistą 1 straipsnio versiją, aiškinamą atsižvelgiant į Komisijos kiekviename sprendime nurodytus motyvus. Tačiau iš dalies keičiančiame sprendime nenurodoma jokių motyvų, todėl ši analizė (išskyrus dėl Hispasat) beveik neįmanoma(21).
38. Apskritai, atrodo tikėtina, kad iš dalies keičiantis sprendimas nesukėlė savarankiškų teisinių pasekmių, kurios iš esmės paveiktų Ispanijos teisinę padėtį, buvusią pradinio sprendimo priėmimo metu. Jeigu taip būtų, iš dalies keičiantis sprendimas būtų teisės aktas, dėl kurio panaikinimo būtų galima reikšti atskirą ieškinį. Jeigu Ispanija norėjo išplėsti savo pradinį ieškinį ir įtraukti iš dalies keičiantį sprendimą į jį, ji turėjo formaliai pakeisti šį ieškinį.
39. Dabar nagrinėsiu, ar Ispanija tai padarė pateikdama naujus pareiškimus Bendrajam Teismui.
Ar Ispanija tikrai išplėtė savo ieškinio apimtį?
40. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte reikalaujama, kad ieškovas ieškinyje nurodytų ginčo dalyką. Iš esmės vykstant procesui bylos šalis negali pakeisti ginčo dalyko, o ieškinio pagrįstumas turi būti vertinamas tik pagal ieškinyje, kuriuo pradėta ši byla, nurodytus reikalavimus(22).
41. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 ir 86 straipsniuose numatytos dvi šios taisyklės išimtys. 84 straipsnis taikomas, jeigu vykstant procesui tapo žinomos naujos teisinės ar faktinės aplinkybės. 86 straipsnio taikymo sritis daug siauresnė: ja gali būti remiamasi tik jeigu „naujas klausimas“ yra nagrinėjamo akto visiškas ar dalinis pakeitimas kitu aktu, kurio dalykas yra tas pats.
42. Nors 84 straipsnyje ieškovui leidžiama pateikti naujus pagrindus (kartu su juos pagrindžiančiais argumentais ir įrodymais), 86 straipsnis apima daugiau: jame šaliai leidžiama pakeisti ir ieškinio dalyką, t. y. performuluoti pateiktus reikalavimus siekiant nagrinėjamoje byloje ginčyti naują aktą(23).
43. Procedūros reglamento 86 straipsnio priėmimas 2015 m. reiškė, kad padaugės reikalaujamų formalumų(24). Taigi 86 straipsnio 2 ir 4 dalyse aiškiai reikalaujama, kad toks pakeitimas būtų padarytas pateikiant rašytinį pareiškimą, kuriame būtų nurodyti patikslinti reikalavimai.
44. Žinoma, 86 straipsnyje nustatyti formalūs reikalavimai netaikomi tiesiog šiaip sau: jais siekiama užtikrinti, kad procesas būtų grindžiamas rungimosi principu, ir gerą teisingumo vykdymą(25).
45. Procesinio dokumento pateikimas nagrinėjant bylą Bendrajame Teisme siekiant pakeisti ieškinį prilygsta ieškinio dėl panaikinimo pareiškimui(26). Todėl pagal analogiją taikoma suformuota jurisprudencija, kurioje nustatomi reikalavimai dėl šio ieškinio formos ir turinio.
46. Iš to darytina išvada, kad pakeitimuose visų pirma būtina vienareikšmiškai ir pakankamai aiškiai ir tiksliai nurodyti ginčo dalyką, esminius teisės ir fakto klausimus, kuriais grindžiama byla, ir reikalavimus, kad Teisingumo Teismas nepriimtų sprendimo ultra petita arba nepriimtų sprendimo dėl ieškinio pagrindo(27).
47. Kita vertus, pareiškimo, kuriuo pateikiami nauji pagrindai ar argumentai, tačiau kuris neatitinka 86 straipsnyje arba minėtoje jurisprudencijoje nurodytų reikalavimų, nepakanka, kad būtų faktiškai pakeistas ginčo dalykas. Jis nesukelia daugiau teisinių pasekmių, nei numatyta 84 straipsnyje, t. y. juo neiškeliami nauji pagrindai ar argumentai dėl to paties ginčo dalyko(28).
48. Šioje byloje praėjus šiek tiek daugiau nei metams nuo pradinio sprendimo priėmimo ir kol dar buvo nagrinėjama byla dėl šio sprendimo panaikinimo, Komisija priėmė aktą, kuriuo šis sprendimas iš dalies pakeistas (t. y. priėmė Sprendimą C(2015) 7193). Tada Ispanija pateikė Bendrajam Teismui naujus pareiškimus.
49. Neginčijama, kad iš dalies keičiančio sprendimo dalykas buvo toks pat kaip ir pradinio sprendimo (Valstybės pagalba SA.27408). Darytina išvada, kad 86 straipsnis buvo taikytinas(29).
50. Bendrasis Teismas, papildomai nieko nepaaiškinęs, konstatavo, kad nuo to laiko, kai pateikti nauji argumentai, Ispanija ginčija iš dalies keičiantį sprendimą, todėl juose pateiktas naujas pagrindas yra priimtinas(30).
51. Nesutinku su Bendrojo Teismo logika ir nepripažįstu jos.
52. Iš Ispanijos naujų pareiškimų formuluotės matyti, kad Ispanija neketino ginčyti iš dalies keičiančio sprendimo, nors kai kurie iš juose iškeltų argumentų buvo susiję su juo. Paskutinėje savo naujų pareiškimų pastraipoje Ispanija aiškiai išlaikė pirmąjį reikalavimą nepakeistą, t. y. panaikinti pradinį sprendimą.
53. Atrodo, apeliacinis skundas patvirtina, kad: 1) pirmasis jo pagrindas susijęs su pradinio sprendimo redakcijos, galiojusios iki pakeitimo, aiškinimu ir 2) pateiktame reikalavime aiškiai nurodomas pradinio sprendimo panaikinimas.
54. Todėl nemanau, kad Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai aiškinti ir perkvalifikuoti naujus Ispanijos pareiškimus kaip iš tikrųjų tokius, kuriais siekiama panaikinti iš dalies keičiantį sprendimą(31).
55. Ieškinio dėl panaikinimo ir pareiškimo, kuriuo siekiama pakeisti jo apimtį, buvimo niekada negalima preziumuoti ir galima atsižvelgti tik į aiškiai išdėstytą reikalavimą(32). Ieškinio esmė turi būti nagrinėjama atsižvelgiant tik į ieškinyje ar jo patikslinimo pareiškime pateiktą reikalavimą(33). Jeigu ieškinyje nėra jokių reikalavimų, jis yra nepriimtinas(34). Atmetu Ispanijos atstovo per posėdį pateiktą siūlymą, kad toks požiūris yra pernelyg formalus.
56. Be to, nemanau, kad Bendrasis Teismas privalėjo prašyti Ispanijos paaiškinti, ar ji ketino ginčyti iš dalies keičiantį sprendimą(35). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tai būtų prilygę prašymui, kad Ispanija papildytų esminį jos ieškinio dėl panaikinimo elementą, pažeidžiant SESV 263 straipsnyje nustatytą terminą(36).
57. Šios išvados 45, 46 ir 55 punktuose nurodyta jurisprudencija nesuteikia įtikinamų priežasčių pateisinti priimtinumo reikalavimų sušvelninimą. Jeigu, kaip šioje byloje, valstybei narei pranešama apie jai skirtą individualų sprendimą, ji turi prisiimti pasekmes to, kad per nustatytą terminą Bendrajame Teisme vykstančiame procese nenurodo reikalavimo, susijusio su šiuo sprendimu(37).
58. Darytina išvada, kad, nors Ispanija ir pateikė naujus pareiškimus, ji neišplėtė bylos dalyko.
Išvada dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo priimtinumo
59. Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad ši byla neapima iš dalies keičiančio sprendimo. Todėl apeliacinio skundo pirmuoju pagrindu, susijusiu su šiuo sprendimu, siekiama išplėsti ginčo dalyką. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalį apeliaciniame procese tai yra nepriimtina(38).
60. Todėl siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą. Taip pat siūlau Teisingumo Teismui konstatuoti, kad, išplėtęs jo nagrinėjamo ginčo apimtį remdamasis naujais Ispanijos pareiškimais, Bendrasis Teismas neteisingai aiškino Ispanijos pateiktus argumentus ir todėl padarė teisės klaidą, priimdamas sprendimą ultra petita(39). Kadangi Bendrasis Teismas atmetė tuos pareiškimus dėl bylos esmės, ši klaida neturėjo įtakos jo nagrinėjamai bylai. Todėl skundžiamas sprendimas tuo pagrindu neturi būti panaikintas.
Pirmojo apeliacinio skundo pagrindo esmė
Komisijos kompetencija priimti iš dalies keičiantį sprendimą ir pareiga motyvuoti
61. Jeigu Teisingumo Teismas nepritartų mano pirmiau pateiktai analizei, reikės apsvarstyti skundžiamo sprendimo teisėtumą, kiek jis susijęs su iš dalies keičiančiu sprendimu.
62. Šiuo klausimu siūlau Teisingumo Teismui savo iniciatyva iškelti ir išnagrinėti du esminius klausimus. Pirma, ar Komisija buvo kompetentinga priimti iš dalies keičiantį sprendimą? Antra, ar Komisija laikėsi pareigos motyvuoti šį sprendimą(40)?
63. Pirma, Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija buvo kompetentinga priimti sprendimą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį(41).
64. Pritariu šiai išvadai. Pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį Komisija yra įgaliota ne tik ištaisyti sprendimų, kuriuos ji priėmė pagal Reglamento Nr. 2015/1589 9 straipsnį, klaidas, tai ji dažnai daro, kai šis principas nėra ginčijamas, arba panaikinti šį sprendimą pagal šio reglamento 11 straipsnį. Be to, ji yra įgaliota iš esmės keisti tokius sprendimus, jeigu to reikia minėtų Sutarties nuostatų tikslams pasiekti.
65. Komisija gali turėti teisėtą priežastį tai padaryti, kad visų pirma atsižvelgtų į ES teismų jurisprudencijos raidą arba ištaisytų savo pačios klaidas(42), kaip, atrodo, įvyko šioje byloje nagrinėjamu atveju. Vertinant šiuo požiūriu, 11 straipsnis yra tik konkreti Komisijai Sutartimi suteiktų įgaliojimų užtikrinti, kad valstybės pagalbos taisyklės būtų taikomos teisingai ir veiksmingai(43), išraiška ir todėl jis neturi būti aiškinamas a contrario, kaip apribojantis šiuos įgaliojimus iki vieno aiškiai nurodyto atvejo (panaikinimo).
66. Šioje Sutartyje nėra nė vienos nuostatos, kuri leistų manyti, kad Komisijos kompetencija apima tik valstybėms narėms palankius sprendimus. Todėl tai, ar iš dalies keičiantis sprendimas buvo palankus Ispanijai, kaip teigia Komisija, ar juo šiai valstybei narei buvo nustatyti nauji įpareigojimai, kaip teigia pati Ispanija, neturi reikšmės.
67. Antra, nors Bendrasis Teismas nieko nekonstatavo šiuo klausimu, pažymiu, kad iš dalies keičiančiame sprendime nenurodyta jokių jo priėmimo motyvų. Todėl Teisingumo Teismas negali patikrinti, visų pirma, iš dalies keičiančio sprendimo pobūdžio(44) ir teisinių pasekmių(45), taip pat to, ar Ispanijai buvo suteikta galimybė prieš priimant šį sprendimą pateikti pastabas dėl visos reikšmingos informacijos, kuria šis sprendimas buvo grindžiamas(46).
68. Kadangi iš dalies keičiančiame sprendime nenurodyti jo motyvai, negalima tinkama jo teisminė kontrolė, todėl juo akivaizdžiai pažeidžiamas SESV 296 straipsnis.
69. Darau išvadą, kad iš dalies keičiančiame sprendime Komisija akivaizdžiai pažeidė savo pareigą nurodyti motyvus, t. y. esminį procedūrinį reikalavimą. Jau vien dėl šio pažeidimo šis sprendimas turi būti panaikintas(47). Nepriėjęs prie tokios išvados Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. Todėl jo sprendimas turėtų būti panaikintas, kiek jis susijęs su iš dalies keičiančiu sprendimu.
70. Tik jeigu Teisingumo Teismas nepritartų šiam siūlymui, turėsiu išnagrinėti konkrečius Ispanijos argumentus, kuriuos ji pateikia kartu su apeliacinio skundo pirmuoju pagrindu. Dabar analizuosiu juos.
SESV 107 straipsnis ir teisinio saugumo principas
71. Kaip suprantu, Ispanijos teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino pradinio sprendimo 1 straipsnį. Todėl jis esą nekonstatavo, kad, priimdama sprendimą, kuriuo Ispanijai nustatomi papildomi įpareigojimai, Komisija pažeidė pačią šios valstybės narės suteiktos valstybės pagalbos priemonės esmę, netinkamai taikė valstybės pagalbos sampratą, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį, ir pažeidė teisinio saugumo principą.
72. Man visiškai neaiškus tariamo neteisėtumo pobūdis. Ispanija visai nepagrindžia savo teiginio. Ji nepaaiškina, kuris SESV 107 straipsnio elementas tariamai buvo pažeistas ir kaip. Tą patį galima pasakyti apie argumentą, susijusį su tariamu teisinio saugumo principo pažeidimu.
73. Pagal suformuotą jurisprudenciją tokie argumentai yra nepriimtini(48). Todėl siūlau Teisingumo Teismui juos atmesti.
Ar Ispanija turėjo teisę būti išklausyta prieš priimant iš dalies keičiantį sprendimą
74. Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad praėjus šiek tiek daugiau nei metams nuo pradinio sprendimo Komisija priėmė iš dalies keičiantį sprendimą. Akivaizdu, kad po šio sprendimo nebuvo priimta jokio sprendimo pradėti arba atnaujinti formalią tyrimo procedūrą.
75. Pirma, neginčijama, kad prieš priimant pradinį sprendimą Ispanijai buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl visų Komisijos administracinės bylos aspektų. Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad Ispanijai ši galimybė buvo suteikta ne priėmus pradinį sprendimą, bet prieš paskelbiant apie iš dalies keičiantį sprendimą.
76. Ispanija teigia, kad, į pradinio sprendimo 1 straipsnį įtraukiant sąvoką „skaitmeninės įrangos tiekimas“, iš dalies keičiančiu sprendimu buvo išplėsta susigrąžintinos pagalbos apimtis ir todėl Ispanijai nustatytas naujas įpareigojimas. Kadangi Komisija nesuteikė jai galimybės pareikšti savo nuomonės prieš priimant sprendimą, buvo pažeista Ispanijos teisė į gynybą. Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į pradinio sprendimo 118 ir 197 konstatuojamąsias dalis, padarė teisingą išvadą, kad skaitmeninės įrangos tiekimui suteikta pagalba jau buvo įtraukta į jo taikymo sritį ir kad todėl iš dalies keičiančiu sprendimu nebuvo nustatyta jokio naujo įpareigojimo. Kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos(49) 41 straipsnio 2 dalies a punkte teisė būti išklausytam numatyta tik tuo atveju, jeigu aktas turi neigiamą poveikį asmens teisėms, bet iš dalies keičiantis sprendimas buvo palankus Ispanijai, todėl ji tokios teisės neturėjo.
77. Iš eilės nagrinėsiu: i) ar tokiomis aplinkybėmis Ispanija turėjo teisę būti išklausyta; ii) jeigu taip, ar Komisija laikėsi šios teisės, ir iii) kokios yra šios teisės galimopažeidimo pasekmės.
78. Pagal suformuotą jurisprudenciją „teisės į gynybą užtikrinimas bet kurioje prieš asmenį pradėtoje procedūroje, galinčioje baigtis jam nepalankaus akto priėmimu, yra pagrindinis ES teisės principas, jis turi būti garantuotas net ir nesant jokių konkrečią procedūrą reglamentuojančių taisyklių“(50).
79. Jeigu yra pagrįstų abejonių, kad aktas gali turėti neigiamą įtaką valstybei narei, su kuria yra susijusi valstybės pagalbos kontrolės procedūra, Komisija turėtų suteikti jai galimybę būti išklausytai net ir atsargumo sumetimais. Neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo procedūra grindžiama atitinkamos valstybės narės sąžiningo bendradarbiavimo su Komisija principu(51). Jeigu sprendimas, kurį Komisija ketina priimti, gali paveikti valstybės narės pareigos susigrąžinti nagrinėjamą pagalbą apimtį, Komisija turėtų a fortiori suteikti šiai valstybei narei galimybę pateikti pastabas.
80. Kadangi iš dalies keičiančiame sprendime nenurodyta jokių motyvų, sunku išsiaiškinti, ar iš dalies keičiantis sprendimas buvo palankus Ispanijai, ar juo šiai valstybei narei nustatyti nauji įpareigojimai. Jeigu, kaip teigia Komisija, 1 straipsnio pakeitimas neturėjo įtakos šios pagalbos apimčiai, pagrįsta kelti klausimą, kodėl Komisija jį keitė.
81. Bet kuriuo atveju jau padariau išvadą, kad apskritai iš dalies keičiantis sprendimas tikriausiai paveikė Ispanijos teisinę padėtį(52) ir todėl buvo aktas, kurį galima ginčyti pagal SESV 263 straipsnį. Kadangi šiuo sprendimu Komisija nepakeitė Ispanijos suteiktų priemonių kvalifikavimo kaip neteisėtos valstybės pagalbos, šis sprendimas yra Ispanijai nepalankus(53). Be to, atkreipiau dėmesį į tai, kad procedūra, pagal kurią Komisija priimdavo iš dalies keičiančius sprendimus, buvo ta, pagal kurią priimami sprendimai dėl valstybės pagalbos esmės, o ne paprastesnė administracinė procedūra, taikoma norint ištaisyti tik rašymo apsirikimų klaidas(54). Galiausiai šis sprendimas jau galėjo paveikti Ispanijos pareigos susigrąžinti pagalbą apimtį, kiek tai susiję su Hispasat.
82. Iš to darytina išvada, kad, kaip teisingai konstatavo Bendrasis Teismas, Ispanija iš esmės turėjo teisę būti išklausyta prieš Komisijai priimant iš dalies keičiantį sprendimą.
Ar Komisija laikėsi Ispanijos teisės būti išklausytai?
83. Iš dalies keičiančio sprendimo priėmimo negalima analizuoti izoliuotai. Jo priėmimas yra Komisijos laišku, kuriuo pradedama formali tyrimo procedūra, pradėtos procedūros galutinis etapas, po kurio (atlikus tyrimą) priimtas pradinis sprendimas.
84. Procedūros, kuria užtikrinama visiška teisės būti išklausytam apsauga, tikslas yra pasiekiamas, jeigu atitinkama šalis galėjo sužinoti atitinkamus administracinės bylos elementus bet kuriuo procedūros, vykusios iki nagrinėjamo akto priėmimo, etapu(55). Kai tik tokia galimybė šiai šaliai suteikiama, jos teisė būti išklausytai, galima sakyti, išnaudojama.
85. Visų pirma per valstybės pagalbos kontrolės procedūras, kai Komisija suteikia valstybei narei galimybę pateikti pastabas dėl visų elementų, kuriais ji (numato) grįsti savo sprendimą(56), prieš priimdama sprendimą, ji neprivalo pranešti šiai valstybei narei apie ketinamą atlikti teisinį vertinimą(57), išklausyti jos nuomonę dėl šio vertinimo ar(58) pranešti jai, kad sprendimas tuoj bus priimtas(59). Be to, prieš priimdama visiškai ar iš dalies pakeičiantį sprendimą, Komisija neprivalo kartoti visų Reglamente Nr. 2015/1589(60) išdėstytų procedūros etapų ir šiomis aplinkybėmis pateikti atitinkamai valstybei narei bylos medžiagą, kad ši pateiktų savo pastabas(61).
86. Šioje byloje nebuvo įmanoma išsklaidyti abejonių dėl to, ar Komisija, priimdama iš dalies keičiantį sprendimą, rėmėsi nauja, ar papildoma informacija.
87. Jeigu Komisija teisingai teigia, kad iš dalies keičiantis sprendimas, be priimant pradinį sprendimą administracinėje byloje buvusios informacijos, taip pat buvo grindžiamas Hispasat ieškinyje (byla T‑36/15) pateikta informacija, Ispanija negalėjo šiuo klausimu pateikti savo nuomonės. Ji nebuvo įstojusi į bylą T‑36/15 ir todėl jai nebuvo pranešta apie šalių rašytinius pareiškimus, kuriais pasikeista toje byloje.
88. Jeigu yra priešingai ir Ispanija pagrįstai teigia, kad iš dalies keičiantis sprendimas buvo grindžiamas išieškojimo procedūros informacija, tada iš esmės negalima atmesti fakto, kad Ispanija jau žinojo šios informacijos esmę ir galėjo pateikti savo nuomonę toje byloje.
89. Kadangi iš dalies keičiančiame sprendime nenurodyti jo motyvai, beveik neįmanoma išsiaiškinti, kas iš pirmiau nurodytų dalykų yra tiesa.
90. Tokiomis aplinkybėmis įrodinėjimo pareiga turėtų tekti Komisijai. Ji niekada neteigė, kad Ispanija galėjo pateikti pastabas dėl informacijos, kuria buvo grindžiamas iš dalies keičiantis sprendimas, per išieškojimo procedūrą, juo labiau pateikti įrodymus šiuo klausimu.
91. Tuo remdamasi, darau išvadą, kad Ispanijai nebuvo suteikta galimybės veiksmingai pateikti savo nuomonę dėl visų faktinių aplinkybių, kaltinimų ir kitų aplinkybių, kuriomis Komisija rėmėsi, siekdama pagrįsti visų pirma iš dalies keičiančio sprendimo 1 straipsnyje padarytą išvadą, kad jame konstatuotas ES teisės pažeidimas buvo padarytas ir kad jame apibrėžta valstybės pagalba turėtų būti susigrąžinta, teisingumo ir reikšmingumo.
92. Iš to darytina išvada, kad, kadangi Komisija grindė iš dalies keičiantį sprendimą informacija, dėl kurios Ispanija negalėjo pateikti pastabų, ji pažeidė šios valstybės narės teisę būti išklausytai, taigi ir gero administravimo principą.
Ispanijos teisės būti išklausytai pažeidimo pasekmės
93. Skundžiamo sprendimo 47 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad dėl procedūrinio pažeidimo atitinkamas aktas turi būti panaikintas, tačiau tik jei įrodoma, kad, nepadarius šio pažeidimo, procedūros baigtis būtų buvusi kitokia(62). Tolesniuose punktuose jis taikė kitokį kriterijų, t. y. ar iš dalies keičiančiu sprendimu Ispanijai buvo nustatyti nauji įpareigojimai. Tuo remdamasis, Bendrasis Teismas konstatavo, kad Ispanijos teisės būti išklausytai pažeidimas nenulėmė iš dalies keičiančio sprendimo panaikinimo. Ispanija ginčijo šiuos motyvus. Per posėdį jos atstovas teigė, kad teisės būti išklausytam pažeidimas visada turėtų lemti panaikinimą.
94. Negaliu pritarti Bendrojo Teismo motyvams. Pateiksiu savo analizę, primindama reikšmingą jurisprudenciją.
95. Pirma, Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad esminio procedūrinio reikalavimo nesilaikymas reiškia, kad aktas, kuriame šio reikalavimo nesilaikyta, turi būti panaikintas(63). Šiomis aplinkybėmis sutinku su generaliniu advokatu N. Fennelly, kad esminiai yra tik tie procedūriniai reikalavimai, kurie neatsiejami nuo aktą priėmusios institucijos valios suformavimo ir išraiškos. Jų laikomasi dėl bendrojo intereso(64). Šie reikalavimai yra tokie svarbūs, kad dėl bet kokio pažeidimo paskesnis aktas turi būti panaikintas, neatsižvelgiant į tai, ar procedūros baigtis galėjo būti kitokia, jei šių reikalavimų būtų buvę laikomasi(65).
96. Antra, Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bet kurio kito (neesminio) procedūrinio formalumo pažeidimas pateisina panaikinimą tik tuo atveju, jeigu galima įrodyti, kad, nepadarius šio pažeidimo, byla galėjo baigtis kitaip(66).
97. Nors ES teismų motyvai šiuo klausimu ne visada yra vienareikšmiški(67), man aišku, kad valstybės narės teisė būti išklausytai per valstybės pagalbos procedūrą priklauso pirmajai kategorijai.
98. Pritariu generaliniam advokatui P. Mengozzi: jo išvada, kad pareiga tartis su atitinkama valstybe nare galiausiai galėtų būti vertinama kaip konkreti kompetencijos tarp institucijų ir valstybių narių pasidalijimo arba institucinės (sakyčiau, konstitucinės) pusiausvyros Europos Sąjungoje išraiška(68).
99. Taigi, nagrinėdamas įvairias skirtingų rūšių procedūras, Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad atitinkamos valstybės narės teisė būti išklausytai yra esminis procedūrinis reikalavimas, dėl kurio nesilaikymo ipso facto kyla tokių reikšmingų pasekmių. Pavyzdžiui, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas(69) arba po šios procedūros pareikštas ieškinys dėl pažeidimo gali būti pripažintas nepriimtinu(70).
100. Valstybės narės, su kuria yra susijusi pagalbos kontrolės procedūra, situacija yra panaši į tas, kurios nurodytos pirmiau(71). Tai suteikia pagrindą šiomis aplinkybėmis taikyti analogišką procedūrinę taisyklę, suteikiančią daugiau reikšmės teisei būti išklausytam, o juk tai yra Chartijos 47 straipsniu suteikiama pagrindinė teisė.
101. Pagal suformuotą jurisprudenciją, atsižvelgiant į centrinį atitinkamos valstybės narės vaidmenį per valstybės pagalbos kontrolės procedūrą(72), jeigu šiai valstybei narei nebuvo suteikta galimybė pakomentuoti suinteresuotųjų trečiųjų šalių pateiktų pastabų, Komisija negali jų naudoti paskesniame sprendime(73).
102. Taigi, priešingai tam, ką Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 47 punkte, neturėtų būti svarbu ir tai, ar atitinkamai valstybei narei pavyksta įrodyti, kad in concreto, jeigu Komisija nebūtų pažeidusi šios teisės, jos sprendimas dėl valstybės pagalbos būtų buvęs kitoks(74).
103. Iš tikrųjų šis kriterijus neabejotinai yra spekuliatyvus ir grindžiamas įvairiomis prielaidomis. Neaišku, kokia būtų reikalaujamų įrodymų apimtis ir kokio išsamumo būtų reikalaujama siekiant įrodyti skirtumus tarp esamo ir hipotetinio sprendimo. Esu įsitikinusi, kad toks kriterijus negali būti pagrįstas atskaitos taškas vertinant, ar per valstybės pagalbos procedūrą buvo užtikrinta valstybės narės teisė būti išklausytai.
104. Galiausiai tam valstybė narė ir Teisingumo Teismas turėtų įeiti į Komisijos padėtį ir spėlioti, ar pastabos, kurias ši valstybė narė būtų pateikusi, jeigu Komisija būtų jai suteikusi galimybę tai padaryti, būtų pakeitusios jos pateiktą bylos vertinimą. Manau, tikėtina, kad tokiu atveju Komisija teigtų, kad bet kuriuo atveju valstybės narės pastabos nebūtų pakeitusios jos nuomonės. Taip dar labiau susilpnėja šio kriterijaus objektyvumas ir teisėtumas(75).
105. Teisingumo Teismas turėtų patikrinti (taip jis darė jau daug kartų(76)), ar (objektyviai), prieš Komisijai priimant sprendimą, atitinkamai valstybei narei buvo suteikta reali galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl dokumentų, kuriuos Komisija gavo siekdama pagrįsti savo teiginį, kad buvo pažeista ES teisė, ir dėl suinteresuotųjų trečiųjų šalių pateiktų pastabų, kuriomis remiantis buvo priimtas tas sprendimas(77).
106. Darau išvadą, kad dėl to, jog Komisija nesilaikė šios pareigos, jos sprendimas, kuriuo įpareigojama panaikinti arba pakeisti atitinkamą pagalbą, turi būti panaikintas, kiek jis buvo grindžiamas informacija, kuri nebuvo pateikta atitinkamai valstybei narei, kad ši pateiktų pastabas.
107. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, priešingai tam, ką Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 48 ir paskesniuose punktuose, tai, ar iš dalies keičiančiu sprendimu Ispanijai buvo nustatyti nauji įpareigojimai, neturi reikšmės. Ispanijos argumentas, kad Bendrasis Teismas neteisingai aiškino pradinio sprendimo 1 straipsnį, lygindamas jį su iš dalies keičiančiu sprendimu, taip pat neturi reikšmės.
108. Anksčiau padariau išvadą, kad, priimdama iš dalies keičiantį sprendimą, Komisija pažeidė Ispanijos teisę būti išklausytai(78). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, ir darydama prielaidą, quod non, kad Ispanijos naujasis pagrindas yra priimtinas, šio pažeidimo pobūdis yra toks, kad minėtas sprendimas turi būti panaikintas.
109. To nekonstatavęs, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. Todėl, darant tokią prielaidą, skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas tiek, kiek jis susijęs su iš dalies keičiančiu sprendimu.
Skundžiamo sprendimo panaikinimo pasekmės
110. Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nekonstatavęs, kad iš dalies keičiančiame sprendime buvo padaryti du pažeidimai (Komisijos pareigos nurodyti motyvus pažeidimas ir Ispanijos teisės būti išklausytai pažeidimas) ir kad, jeigu Ispanijos naujasis pagrindas yra priimtinas, dėl šios priežasties jo sprendimas turėtų būti panaikintas.
111. Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį, jei Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, užuot gražinęs bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą.
112. Kadangi minėti pažeidimai patys suteikia pagrindą panaikinti iš dalies keičiantį sprendimą, Teisingumo Teismas gali priimti galutinį sprendimą.
113. Todėl, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad apeliacinio skundo pirmasis pagrindas yra priimtinas, siūlau jam pripažinti šį pagrindą pagrįstu, panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su Komisijos iš dalies keičiančiu sprendimu, ir panaikinti patį iš dalies keičiantį sprendimą.
Bylinėjimosi išlaidos
114. Kadangi Teisingumo Teismas prašė manęs nagrinėti tik pirmąjį Ispanijos apeliacinio skundo pagrindą ir kadangi galutinis sprendimas dėl apeliacinio skundo priklausys nuo Teisingumo Teismo pozicijos ne tik dėl šio pagrindo, bet ir dėl apeliacinio skundo antrojo ir trečiojo pagrindų, rekomendacijos dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje nepateikiu.
Išvada
115. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, ir iš anksto nepareikšdama nuomonės dėl Teisingumo Teismo teiktino apeliacinio skundo antrojo ir trečiojo pagrindų vertinimo, siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą kaip nepriimtiną.
116. Tuo atveju, jeigu jis pripažintų šį pagrindą priimtinu, siūlau Teisingumo Teismui pripažinti jį pagrįstu, panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek jis susijęs su iš dalies keičiančiu sprendimu, ir panaikinti patį iš dalies keičiantį sprendimą.