EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. kovo 17 d.(*)
„Viešoji tarnyba – ECB personalas – Drausminė procedūra – Drausminė nuobauda – Atleidimas iš darbo – Teisė į gynybą – Galimybė susipažinti su drausmės bylos medžiaga – Galimybė susipažinti su informacija ir dokumentais, susijusiais su kitais skyriais – Protingas terminas – Drausmės komiteto sudėties teisėtumas – Patariamasis drausmės komiteto vaidmuo – Griežtesnės nuobaudos nei rekomenduotoji paskyrimas – Pareiga motyvuoti – Skyriaus valdymas – Akivaizdi vertinimo klaida – Nuobaudos proporcingumas – Lengvinančios aplinkybės – Sunkinančios aplinkybės – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas“
Byloje F‑73/13
dėl ieškinio, pareikšto pagal Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto, pridėto prie ES sutarties ir ESV sutarties, 36.2 straipsnį,
AX, buvęs Europos Centrinio Banko darbuotojas, gyvenantis Kibeke (Danija), atstovaujamas advokato L. Levi,
ieškovas,
prieš
Europos Centrinį Banką (ECB), atstovaujamą M. López Torres ir E. Carlini, padedamų advokato B. Wägenbaur,
atsakovą,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas R. Barents, teisėjai E. Perillo ir J. Svenningsen (pranešėjas),
posėdžio sekretorė X. Lopez Bancalari, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. gruodžio 2 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu (jį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2013 m. liepos 17 d.) AX prašo, be kita ko, pirma, panaikinti 2013 m. gegužės 28 d. Europos Centrinio Banko (toliau – ECB arba bankas) Vykdomosios valdybos sprendimą, kuriuo jam skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo apie tai iš anksto įspėjus, ir, antra, priteisti 20 000 EUR neturtinės žalos, kurią jis teigia patyręs, atlyginimą.
Teisinis pagrindas
1. Protokolas dėl ECBS ir ECB statutų
2 Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto, pridėto prie ES sutarties ir ESV sutarties (toliau – Protokolas dėl ECBS ir ECB statutų), 36 straipsnyje „Personalas“ nustatyta:
„36.1 Vykdomosios valdybos siūlymu Valdančioji taryba nustato ECB personalo įdarbinimo sąlygas.
36.2 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ECB ir jo tarnautojų ginčus neviršijant įdarbinimo sąlygose nustatytų ribų ir laikantis jose numatytų sąlygų.“
2. ECB darbo reglamentas
3 Pagal Protokolo dėl ECBS ir ECB statutų 12.3 straipsnį ECB valdančioji taryba 1998 m. liepos 7 d. priėmė ECB darbo reglamentą. Šiam ginčui taikomos redakcijos, patvirtintos 2009 m. kovo 19 d. Sprendimu ECB/2009/5 (OL L 100, p. 10), ECB darbo reglamento 11 straipsnio „ECB personalas“ 2 ir 3 dalyse nustatyta:
„ 11.2 Nepažeisdama [Protokolo dėl [ECBS ir ECB] statutų] 36 ir 47 straipsnių Vykdomoji valdyba priima organizacines taisykles (toliau – administraciniai aplinkraščiai), kurios yra privalomos ECB personalui.
11.3 Vykdomoji valdyba priima ir atnaujina Elgesio kodeksą, kuriuo vadovaujasi jos nariai ir ECB personalo nariai.“
4 ECB darbo reglamento 21 straipsnis „Įdarbinimo sąlygos“ suformuluotas taip:
„ 21.1. Įdarbinimo sąlygos ir Personalo taisyklės reglamentuoja darbo santykius tarp ECB ir jo personalo.
21.2. Vykdomosios valdybos siūlymu ir pasikonsultavusi su Bendrąja taryba Valdančioji taryba priima Įdarbinimo sąlygas.
21.3. Vykdomoji valdyba priima Personalo taisykles, kurios įgyvendina Įdarbinimo sąlygas.
21.4. Prieš priimant naujas Įdarbinimo sąlygas ar Personalo taisykles konsultuojamasi su Personalo komitetu. Jo nuomonė pateikiama atitinkamai Valdančiajai tarybai ar Vykdomajai valdybai.“
3. ECB personalo įdarbinimo sąlygos
5 Pagal Protokolo dėl ECBS ir ECB statutų 36.1 straipsnį ir, be kita ko, ECB darbo reglamentą ECB Valdančioji taryba 1998 m. birželio 9 d. sprendimu, kuris buvo iš dalies pakeistas 1999 m. kovo 31 d. (OL L 125, p. 32), priėmė ECB personalo įdarbinimo sąlygas (toliau – Įdarbinimo sąlygos). Nuo to laiko Įdarbinimo sąlygos buvo ne kartą keičiamos. 2010 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įdarbinimo sąlygose, be kita ko, buvo nustatyta:
„3. Privilegijos ir imunitetai, kuriais ECB personalo nariai naudojasi pagal Protokolą dėl [Europos Sąjungos] privilegijų ir imunitetų, yra suteikti tik siekiant užtikrinti ECB interesus. [Šios] privilegijos ir imunitetai jokiu būdu neatleidžia personalo narių nuo jų asmeninių pareigų vykdymo ar galiojančių įstatymų bei policijos nustatytų taisyklių laikymosi. <…>
4. a) Personalo nariai atlieka savo pareigas sąžiningai ir nesiekdami asmeninio intereso. Jie turi elgtis atsižvelgdami į savo pareigas ir ECB kaip [Sąjungos] organo pobūdį <…>
<…>
9. a) ECB ir jo personalo narių darbo santykiai nustatyti atsižvelgiant į <...> Įdarbinimo sąlygas sudarytose darbo sutartyse. Vykdomosios valdybos priimtose Personalo taisyklėse patikslinamos <...> Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.
<…>
c) <...> Įdarbinimo sąlygoms netaikoma jokia konkreti nacionalinė teisė. ECB taiko: i) bendrus visų valstybių narių teisės sistemose pripažįstamus teisės principus; ii) bendrus [Sąjungos] teisės principus; ir iii) valstybėms narėms skirtuose [Sąjungos] reglamentuose bei direktyvose, susijusiuose su socialine politika, įtvirtintas taisykles. Šiuos teisės aktus ECB taiko visuomet, kai tai būtina. Šiuo atžvilgiu tinkamai atsižvelgiama į [Sąjungos] rekomendacijas socialinės politikos srityje. Aiškinant <...> Įdarbinimo sąlygose numatytas teises ir pareigas tinkamai atsižvelgiama į taikytinuose reglamentuose, taisyklėse ir teismų praktikoje įtvirtintus principus.
<…>
11. a) ECB gali nutraukti sutartį su savo tarnautoju motyvuotu Vykdomosios valdybos sprendimu Personalo taisyklėse nustatyta tvarka dėl šių priežasčių:
<…>
iv) dėl drausmės priežasčių.
b) Bandomuoju laikotarpiu arba jeigu atleidžiama iš darbo dėl drausmės priežasčių, įspėjimo terminas yra vienas mėnuo.
<…>
41. Personalo nariai gali reikalauti, kad dėl jų priimtiems sprendimams būtų taikoma administracinė kontrolė, laikantis Personalo taisyklių aštuntoje dalyje nustatytos tvarkos <…>
<…>
Drausminės nuobaudos gali būti ginčijamos tik taikant Personalo taisyklėse numatytą specialią apskundimo procedūrą.
<…>
44. Atsižvelgiant į atitinkamą atvejį, personalo nariui <...> kuris tyčia ar dėl aplaidumo nevykdo savo profesinių pareigų, gali būti taikomos tokios drausminės nuobaudos:
i) <…>
ii) Vykdomoji valdyba gali skirti vieną iš šių nuobaudų:
<…>
– pareigų pažeminimas, atitinkamai pakeičiant personalo nario užimamas pareigas [ECB];
– atleidimas iš darbo, apie tai iš anksto įspėjus arba be išankstinio įspėjimo, tinkamai pagrįstais atvejais – taip pat išmokų, skiriamų pagal pensijų sistemas <...> arba neįgalumo išmokos sumažinimas, ši nuobauda negali turėti poveikio personalo nario išlaikomiems asmenims. <…>
<…>
45. Drausminės nuobaudos turi būti proporcingos profesinių pareigų pažeidimo sunkumui ir turi būti nurodyti jų motyvai. Siekiant nustatyti profesinių pareigų nevykdymo sunkumo laipsnį ir skirtiną nuobaudą, visų pirma atsižvelgiama į:
– profesinių pareigų pažeidimo pobūdį ir šio pažeidimo padarymo aplinkybes;
– kiek žala, atsiradusi dėl profesinių pareigų nevykdymo, neigiamai veikia ECB reputaciją, gerą vardą ar interesus;
– kiek profesinių pareigų pažeidimas yra susijęs su tyčia ar aplaidumu;
– motyvus, dėl kurių personalo narys pažeidė savo profesines pareigas;
– personalo nario lygį ir stažą;
– personalo nario atsakomybės lygį;
– veiksmo ar elgesio, kuris sudaro profesinių pareigų pažeidimą, pasikartojantį pobūdį;
– personalo nario elgesį per savo karjerą.
Drausminės nuobaudos taikomos personalo taisyklėse numatyta tvarka. Šia tvarka užtikrinama, kad nė vienam personalo nariui <…> kuriam taikomos <…>Įdarbinimo sąlygos, negalėtų būti taikoma drausminė nuobauda, prieš tai nesuteikus galimybės atsakyti į jam pateiktus kaltinimus. <…>
46. Jeigu personalo narys yra įtariamas šiurkščiai pažeidęs profesines pareigas, Vykdomoji valdyba, išklausiusi atitinkamą personalo narį, gali nedelsiant jį nušalinti, išskyrus išimtines aplinkybes.
<…>.“
4. ECB personalo taisyklės
6 Vykdomosios valdybos patvirtintų šiam ginčui taikytinos redakcijos ECB personalo taisyklių (toliau – personalo taisyklės) 8.3 dalyje „Drausminės procedūros“ nustatyta:
„Įdarbinimo sąlygų 43, 44 ir 45 straipsnių nuostatos taikomos toliau nurodyta tvarka.
8.3.1 Profesinių pareigų pažeidimas – tai [Protokole dėl [ECBS] ir [ECB] statutų, Įdarbinimo sąlygose, personalo taisyklėse, [ECB] elgesio kodekse ir visuose kituose teisės aktuose, taip pat personalo nariams taikytinoje vidaus normoje ar taisyklėje numatytų pareigų pažeidimas.
8.3.2 Remdamasi ataskaita, kurioje nurodyti profesinių pareigų pažeidimą sudarantys faktai ir aplinkybės, įskaitant visas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, įrodymus ir atitinkamo personalo nario apklausos rezultatus, pateikus jam visą bylos medžiagą, Vykdomoji valdyba gali nuspręsti:
– pradėti drausminę procedūrą dėl profesinių pareigų pažeidimo;
<…>
Personalo nariui, dėl kurio pradėta drausminė procedūra <…> raštu pranešama apie tai, kad dėl jo yra pradėta drausminė procedūra, ir apie [jam] pareikštus kaltinimus.
<…>
8.3.4 Bet kokia drausminė nuobauda, išskyrus rašytinį įspėjimą arba rašytinį papeikimą, gali būti skiriama tik pasitarus su drausmės komitetu.
8.3.5 Drausmės komitetą sudaro penki nariai:
a) pirmininkas, kuris neturi teisės balsuoti ir kurį skiria Vykdomoji valdyba iš buvusių kitos Europos Sąjungos institucijos aukšto lygio pareigūnų arba tarptautinės Europos organizacijos vyresniųjų narių <…>;
b) [ECB] žmogiškųjų išteklių, biudžeto ir organizavimo generalinis direktorius arba jo pavaduotojas;
c) du personalo nariai, kuriuos paskyrė Vykdomoji valdyba;
d) Vykdomosios valdybos paskirtas personalo atstovas iš personalo komiteto ir pripažintų profesinių sąjungų pateikto sąrašo, kuriame eilės tvarka nurodyti trijų personalo narių vardai. <…>
Pagal c ir d punktus paskirti drausmės komiteto nariai negali būti to paties skyriaus, kuriame dirba personalo narys, dėl kurio pradėta drausminė procedūra, darbuotojai. <…>
<…>
8.3.6 Jeigu tam pritaria komiteto pirmininkas, drausmės komiteto narys gali būti atleistas nuo šių savo pareigų vykdymo dėl teisėtų priežasčių, ir privalo nusišalinti interesų konflikto atveju. Jį pakeičia pakaitinis narys.
8.3.7 Drausmės komiteto svarstymai ir darbas yra asmeninio pobūdžio ir konfidencialūs, laikantis konfidencialumo srityje galiojančių ECB taisyklių. Drausmės komiteto nariai veikia savo vardu ir savo pareigas atlieka visiškai nepriklausomai.
8.3.8 Drausmės komiteto pirmininkas užtikrina, kad būtų įgyvendinti per drausmės komitete vykusią procedūrą priimti sprendimai, ir kiekvienam nariui pateikia visą svarbią informaciją ir dokumentus.
<…>
8.3.10 Personalo nariui [dėl kurio pradėta drausminė procedūra] pranešama apie drausmės komiteto sudėtį ir jis per ateinančias 5 dienas gali prieštarauti vieno iš komiteto narių paskyrimui.
8.3.11 8.3.2 punkte nurodyta ataskaita pateikiama personalo nariui. Gavęs ataskaitą, jis turi teisę gauti visą savo asmens bylą ir pasidaryti visų su procedūra susijusių dokumentų, įskaitant ir kaltę paneigiančius įrodymus, kopijas. Jam suteikiama bent 15 kalendorinių dienų nuo ataskaitos gavimo pasirengti savo gynybai.
8.3.12 Drausmės komitetas išklauso personalo narį, kuris gali pateikti pastabas raštu arba žodžiu ir jam gali padėti jo pasirinktas asmuo. <…>
<…>
8.3.15 Drausmės komitetas daugumos balsais pateikia galutinę nuomonę, pasirašytą visų jo narių, dėl faktinių aplinkybių tikrumo, dėl to, ar jos reiškia profesinės pareigos pažeidimą, ir dėl bet kokios drausminės nuobaudos. Bet kuris drausmės komiteto narys gali prie nuomonės pridėti savo atskirąją poziciją. Drausmės komitetas savo galutinę nuomonę perduoda Vykdomajai valdybai ir personalo nariui per tris mėnesius nuo pranešimo apie drausminės procedūros pradėjimą dėl šio personalo nario. Jeigu drausmės komitetas atlieka papildomus tyrimus, šis terminas yra penki mėnesiai. Visais atvejais šis terminas turi atitikti [drausmės] bylos sudėtingumą.
<…>
8.3.16 Personalo narys savo pastabas Vykdomajai valdybai gali pateikti per 15 dienų nuo galutinės motyvuotos drausmės komiteto nuomonės pateikimo.
8.3.17 Vykdomoji valdyba priima sprendimą dėl tinkamiausios drausminės nuobaudos per vieną mėnesį nuo galutinės motyvuotos drausmės komiteto nuomonės ir personalo nario pastabų gavimo. Ji tinkamai atsižvelgia į drausmės komiteto rekomendacijas, tačiau Vykdomajai valdybai jos nėra privalomos.
<…>.“
5. Aplinkraštis Nr. 1/2006
7 Taisyklės, kuriomis reglamentuojami ECB vidaus administraciniai tyrimai, yra detalizuotos 2006 m. kovo 21 d. Vykdomosios valdybos priimtame administraciniame aplinkraštyje Nr. 1/2006 (toliau – Aplinkraštis Nr. 1/2006 ). Šio aplinkraščio 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių tyrimų tikslas yra išsiaiškinti faktines aplinkybes, tačiau jie neturi poveikio jokiai drausminei procedūrai.
8 Aplinkraščio Nr. 1/2006 6 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad administracinio tyrimo pabaigoje jį atliekantis asmuo arba jų grupė (toliau – grupė arba tyrimo grupė) turi pateikti motyvuotą ataskaitą už tyrimą atsakingam asmeniui, o jeigu tai yra vyresnysis vadovas, jis turi apie tai pranešti Vykdomajai valdybai.
9 Aplinkraščio Nr. 1/2006 7 straipsnio 3 dalyje numatyta:
„ECB darbuotojams, dėl kurių atliekamas administracinis tyrimas:
a) prieš pateikiant motyvuotą ataskaitą už tyrimą atsakingas asmuo arba grupė asmenų praneša apie įtariamo jų profesinių pareigų pažeidimo turinį ir suteikia galimybę susipažinti su dokumentais, susijusiais su darbuotojui pareikštais kaltinimais ir atskleidžiančiais faktines aplinkybes, kurios yra svarbios šio darbuotojo teisei į gynybą; ir
b) suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę ir pateikti pastabas dėl su jais susijusių išvadų, kad tyrimo medžiaga būtų išsami; šios pastabos įtraukiamos į motyvuotą ataskaitą; ir
c) suteikiama galimybė į pagalbą pasitelkti darbuotojų atstovą.
ECB darbuotojams arba kitiems administraciniame tyrime dalyvaujantiems asmenims taip pat suteikiama galimybė susipažinti su visomis su jais susijusiomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat su savo asmens duomenimis, siekiant užtikrinti jų teisingumą ir išsamumą; jiems taip pat suteikiama teisė prašyti, kad už administracinius tyrimus atsakingas asmuo, kuris veikia kaip tikrintojas, iš karto ištaisytų visą netikslią ar trūkstamą informaciją, susijusią su jų asmeniu.“
6. ECB elgesio kodeksas
10 Aktualios ECB elgesio kodekso nuostatos, parengtos pagal ECB darbo tvarkos taisyklių 11.3 straipsnį (OL C 76, 2001, p. 12, toliau – Elgesio kodeksas), yra suformuluotos taip:
„<…>
2. <…>
[ECB personalo nariai], kuriems yra skirtas [šis elgesio kodeksas], turi būti lojalūs tik ECB, būti sąžiningi, nepriklausomi, nešališki, diskretiški, neatsižvelgdami į savo asmeninius ar nacionalinius interesus, laikytis aukštų profesinės etikos normų ir vengti bet kokios situacijos, dėl kurios galėtų kilti interesų konfliktas.
<…>
2.2 Stropumas, produktyvumas ir atsakingumas
[Šio elgesio kodekso] adresatai privalo visais atvejais kuo geriausiai, stropiai ir produktyviai atlikti jiems patikėtus uždavinius ir pareigas. Jie turi žinoti apie savo pareigų ir uždavinių svarbą, atsižvelgti į visuomenės lūkesčius dėl jų moralinio elgesio, elgtis taip, kad būtų išlaikytas ir skatinamas visuomenės pasitikėjimas ECB, ir prisidėti prie ECB valdymo veiksmingumo.
<…>
4.1 <…>
[Šio elgesio kodekso] adresatams lojalumas reiškia ne tik tai, kad jie turi atlikti savo vadovų jiems paskirtas užduotis, laikytis jų duotų nurodymų ir paisyti atitinkamos hierarchijos, jie taip pat turi padėti savo vadovams ir kolegoms, juos konsultuoti ir elgtis atvirai bei skaidriai palaikydami santykius su jais. Visų pirma [ECB personalo nariai] turi nuolat informuoti kitus susijusius kolegas apie einamuosius darbus ir leisti jiems prisidėti prie šių darbų. Informacijos, kuri gali paveikti vadovų ar kolegų darbo eigą, nepateikimas, visų pirma siekiant asmeninės naudos, melagingos, neteisingos ar iškreiptos informacijos pateikimas, atsisakymas bendradarbiauti su kolegomis arba bet koks trukdymas neatitinka lojalumo, kurio tikimasi iš [ECB personalo narių].
<…>
4.2 <…>
[ECB personalo nariai] turi gerbti ir saugoti ECB turtą, neleisti tretiesiems asmenims naudotis ECB paslaugomis ir (arba) įrenginiais. Visa įranga ir įrenginiai, nepaisant jų pobūdžio, yra skirta tik ECB [personalo narių] profesiniam naudojimui, nebent ją būtų leidžiama naudoti privačiai pagal taikytinas vidaus taisykles ar praktiką arba savo nuožiūra.
Be to, jeigu tai yra įmanoma, [ECB personalo nariai] turi imtis visų pagrįstų ir tinkamų priemonių, siekdami sumažinti ECB patiriamas sąnaudas ir išlaidas, kad turimi ištekliai galėtų būti panaudojami kuo veiksmingiausiai.
5. Taikymas
5.1 [ECB personalo narių], kuriems yra skirtas [šis elgesio kodeksas], vaidmuo.
Teisingas šio [elgesio] kodekso taikymas pirmiausia priklauso nuo [jo] adresatų profesionalumo, sąžiningumo ir protingumo.
[Šio elgesio kodekso] adresatai, užimantys vadovaujamas pareigas, turi būti ne tik budrūs, bet ir savo elgesiu rodyti pavyzdį, kiek tai susiję su šiame [elgesio] kodekse įtvirtintų principų ir taisyklių laikymusi.
<…>.“
7. Praktinės veiklos vadovas
11 „Praktinės veiklos vadovo“ ( Business Practices Handbook, toliau – Praktinės veiklos vadovas) 7 skyriuje numatyta, kad, kiek tai susiję su centralizuotais biudžeto centrais, užduotys ir lėšos, skirtos centriniam biudžetui, yra susijusios su paslaugomis, kurias kitiems ECB skyriams teikia už šį centralizuotą biudžetą atsakingas padalinys. Biudžeto centrų valdytojai (Budget Center Managers) yra atsakingi ir privalo atsiskaityti už visą savo atitinkamo biudžeto centro veiklą. Jie yra atsakingi už savo lėšų valdymą pagal jiems patvirtintą biudžetą, laikydamiesi atitinkamų taisyklių ir gairių. Tikimasi, jog jie užtikrins, kad išlaidos būtų priskirtos [prie] tinkam[os] finansin[ės] sąskait[os]. Pagal praktinės veiklos vadovo 8 skyrių ECB personalo nariai visai pirkimų veiklai taiko viešųjų pirkimų taisykles ir gerąją praktiką. Jie turi stengtis užtikrinti geriausią kokybės ir kainos santykį, atsižvelgdami į visą turto kainą, ir numatyti ne tik esamus, bet ir galimus būsimus poreikius. Praktinės veiklos vadovo 8.1.1 straipsnyje numatyta, kad biudžeto centro valdytojas atsako už tinkamą savo pirkimų eigą ir teigiamus rezultatus, t. y. jis turi pasiekti geriausią kokybės ir kainos santykį ir laikytis ECB standartų bei elgesio kodekso, kiek tai susiję su pirkimų sistema.
Faktinės bylos aplinkybės
1. Pirminės faktinės aplinkybės, kurios taip pat nurodytos sujungtose bylose F‑7/11 ir F‑60/11
12 Ieškovas pradėjo dirbti ECB 2003 m. birželio 1 d. ir po vidaus įdarbinimo procedūros nuo 2007 m. birželio 1 d. buvo paskirtas eiti Administravimo generalinio direktorato (GD) biuro paslaugų skyriaus, kuris nuo 2008 m. vasario 19 d. buvo pervadintas į „Administracinių paslaugų skyrių“, vadovo pareigas. Šis skyrius visų pirma buvo atsakingas už centrinių pašto paslaugų, telefono ir kopijavimo paslaugų užtikrinimą, trečiųjų asmenų teikiamų valymo, vidaus maitinimo, viešbučio kambarių rezervacijos, vertimo žodžiu ir profesinių kelionių paslaugų valdymą, ECB rengiamų susitikimų dalykinį organizavimą, vairuotojų ir transporto paslaugų teikimo užtikrinimą, prekių pristatymo valdymą, taip pat sandėlio tvarkymą ir prekių vidaus paskirstymo užtikrinimą.
13 Vadovaudamas universalaus pobūdžio skyriui, kuris buvo atsakingas už kitų banko skyrių, išskyrus informacinių technologijų skyrių, aprūpinimą įranga ir paslaugomis, ieškovas buvo atsakingas už centralizuotą biudžetą. Eiti pareigas jam padėjo pavaduotojas (toliau – skyriaus vadovo pavaduotojas).
14 Pagal Vykdomosios valdybos patvirtintą ECB pirkimų politiką „atsakomybė už aprūpinimą ir pirkimus yra centralizuota [be kita ko, už visas] centralizuotas investicijas informatikos srityje (įskaitant techninę ir programinę įrangą)“, ir priskirta [Informacinių sistemų GD] „Infrastruktūros ir operacijų skyriui“.
15 2010 m. vasario 26 d. Vykdomoji valdyba, remdamasi Aplinkraščiu Nr. 1/2006, nusprendė atlikti administracinį tyrimą, kad išsiaiškintų „visus faktus ir aplinkybes, susijusias su konkrečių prekių įsigijimu ir tam tikro ECB turto naudojimu, kai tai daro [Administracinių paslaugų skyriaus] personalas“, taip pat visus faktus ir aplinkybes, susijusias su galimu kai kurių personalo narių profesinių pareigų pažeidimu, kiek tai susiję su minėto [turto] pirkimu ir naudojimu“ (toliau – pradinis administracinis tyrimas). Ji taip pat nusprendė iš karto neinformuoti atitinkamų personalo narių, kad nepakenktų administraciniam tyrimui. Tuo pačiu 2010 m. vasario 26 d. sprendimu Vidaus audito direktorato vadovas buvo paskirtas atsakingu už tyrimą ir iš keturių ECB personalo narių sudaryta tyrimo grupė.
16 2010 m. kovo 26 d. tyrimo grupė išklausė ieškovą dėl Administracinių paslaugų skyriaus įsigytų trijų skirtingų kategorijų prekių, būtent: i) X prekių ženklo nešiojamųjų kompiuterių; ii) kito tipo nešiojamųjų kompiuterių; ir iii) elektroninių knygų skaityklių. Taip pat pagal Aplinkraščio Nr. 1/2006 7 straipsnio 1 dalį ieškovui buvo pranešta, kad dėl jo atliekamas administracinis tyrimas, kaip tai suprantama pagal šio aplinkraščio 2 straipsnio 1 dalį. 2010 m. balandžio 22 d. jam buvo pateiktas apklausos protokolo projektas, kad jis galėtų pateikti pastabas; ieškovas tai padarė tų pačių metų gegužės 10 d.
17 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu, kuris įsigaliojo kitą dieną, Vykdomoji valdyba nušalino ieškovą nuo pareigų, bet ir toliau mokėjo visą pagrindinį atlyginimą, kol vyko administracinis tyrimas (toliau – 2010 m. balandžio 6 d. sprendimas). Tame sprendime buvo nurodyta, kad jis grindžiamas nepasitenkinimu Administracinių paslaugų skyriuje ir būtinybe palengvinti tinkamą pradinio administracinio tyrimo eigą, taip pat tyrimo grupės tyrimo darbų eigos ataskaita (toliau – 2010 m. balandžio 6 d. tyrimo darbų eigos ataskaita), kuri tą pačią dieną buvo pateikta Vykdomajai valdybai. 2010 m. birželio 3 d. ieškovas užginčijo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą, pareikšdamas specialųjį skundą pagal Įdarbinimo sąlygų 41 straipsnį ir Personalo taisyklių 8.1.6 straipsnį.
18 Atsakydamas į tyrimo grupės prašymą, ieškovas paprašė, kad vienas iš jo kolegų pateiktų tam tikrą kiekį daiktų, kurie priklausė bankui ir kuriuos ieškovas laikė ne ECB patalpose. Minėtas kolega šiuos daiktus ECB grąžino 2010 m. liepos 22 d. Buvo grąžinta: trys nešiojamieji kompiuteriai, elektroninių knygų skaityklė, nešiojamoji navigacijos sistema, du fotoaparatai ir vienas nešiojamasis projektorius.
19 Be to, 2010 m. liepos 22 d. laišku ieškovas pranešė tyrimo grupei, kad dėl medicininių priežasčių negalės dalyvauti tą pačią dieną numatytoje apklausoje. Tačiau minėtame laiške jis pateikė išsamius atsakymus į grupės klausimus dėl pirkimų, kuriuos Administracinių paslaugų skyrius vykdė 2007–2010 m.
20 Šiuo atžvilgiu jis visų pirma teigė, kad dauguma ginčijamų pirkimų buvo vykdomi analizės ir bandomaisiais tikslais. Jis taip pat paaiškino, kad kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai MacBook ir kita informatikos įranga buvo perkama siekiant įsteigti lankytojų, atvykstančių į ECB posėdžius, centrą, kur jie galėtų skaityti elektroninius laiškus, tikrinti informaciją, susijusią su savo skrydžiais, ir užsiregistruoti internetu. Kita įranga buvo skirta laukimo kambariams, kuriais naudojosi ECB vairuotojai, laukdami kito maršruto. Ieškovo teigimu, to reikėjo vairuotojams užimti, ypač kai tenka ilgai laukti vakarais. Taigi Administracinių paslaugų skyrius įsigijo vaizdo žaidimų konsoles (Wii). Kaip paaiškino ieškovas, nešiojamosios navigacijos sistemos buvo skirtos ilgoms vairuotojų kelionėms Vokietijoje ir vykstant į kitas Europos šalis. Dėl mobiliųjų telefonų pažymėtina, kad jie buvo įsigyti siekiant paskolinti tiems personalo nariams, kuriems bankas nesuteikė mobiliojo telefono nuolatiniam naudojimui, arba pakeisti Informacinių sistemų GD pateiktus netinkamos kokybės telefonus. Blackberry mobiliųjų telefonų ir susijusios įrangos pirkimas taip pat buvo pateisinamas tuo, kad Informacinių sistemų GD pateikė Administracinių paslaugų skyriui netinkamos kokybės telefonus ir juos reikėjo pakeisti. Bevieles klaviatūras ieškovas nurodė įsigyti posėdžių salėms.
21 Tame pačiame 2010 m. liepos 22 d. laiške ieškovas taip pat paaiškino, kodėl pirko penkias elektroninių knygų skaitykles; jis nurodė, kad jos buvo įsigytos siekiant išmėginti, ar ateityje bankas galėtų arba turėtų įsigyti šią įrangą ir dovanoti kaip dovanas savo darbuotojams. Be to, ieškovas paaiškino, jog dėl to, kad nuolat skaitė profesinę literatūrą, jis kasdien nešiodavosi elektroninių knygų skaityklę, kad galėtų skaityti traukinyje arba būdamas komandiruotėse.
22 Administracinių paslaugų skyriaus įsigyti fotoaparatai buvo skirti daryti aukštos kokybės nuotraukoms, kurios būtų talpinamos šio skyriaus prekių kataloge. Kita vaizdo ir garso medžiaga buvo įsigyta pristatymams per posėdžius. Ieškovo teigimu, nešiojamųjų kompiuterių dėklai buvo įsigyti tam, kad Administracinių paslaugų skyriaus darbuotojams būtų lengviau nešioti savo nešiojamuosius kompiuterius ir dokumentus. Skaitmeniniai nuotraukų rėmeliai ir SD (Secure Digital) atminties kortelės buvo įsigyti tam, kad prireikus juos būtų galima įteikti Administracinių paslaugų skyriaus personalui kaip padėkos ženklą.
23 2010 m. liepos 26 d. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pranešė ECB apie tų pačių metų liepos 1 d. priimtą sprendimą pradėti tyrimą. Pradėjus šį tyrimą, pagal 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 91) pradinis administracinis tyrimas buvo nutrauktas. Kadangi 2010 m. liepos 26 d. tyrimo grupės tyrimas nebuvo užbaigtas, tyrimo grupė už tyrimą atsakingam asmeniui nepateikė jokios „motyvuotos ataskaitos, kurioje būtų nustatyti bylos faktai ir aplinkybės, ir tai, ar pakanka įrodymų, patvirtinančių įtariamą pažeidimą“, kaip tai suprantama pagal Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnį ir Aplinkraščio Nr. 1/2006 6 straipsnio 14 dalį.
24 2010 m. rugpjūčio 3 d. Vykdomosios valdybos sprendimu dėl ieškovo pateikto specialiojo skundo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimas buvo panaikintas, skiriant ieškovui simbolinę 1 EUR kompensaciją.
25 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, apie kurį pranešta tą pačią dieną, Vykdomoji valdyba nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nušalino ieškovą nuo pareigų, bet mokėjo pagrindinį atlyginimą (toliau – 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas). Tame sprendime buvo nurodyta, kad jis grindžiamas, pirma, įtarimais, kurie, jeigu pasitvirtintų, reikštų šiurkštų ieškovo profesinių pareigų pažeidimą, atsižvelgiant į dėl to padarytą didelę žalą ECB įvaizdžiui, taip pat į suinteresuotojo asmens einamas aukštas pareigas institucijoje, ir, antra, būtinybe padėti OLAF atlikti tyrimą.
26 Rašte, kuriuo ieškovui perduotas 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas ir kurį pasirašė, be kita ko, Žmogiškųjų išteklių, biudžeto ir veiklos organizavimo GD (toliau – Žmogiškųjų išteklių GD) generalinis direktorius, visų pirma buvo pabrėžta, kad prieš priimant šį sprendimą ieškovas kelis kartus atsisakė dalyvauti apklausoje. Nurodant teismų praktiką, susijusią su suinteresuotojo asmens išklausymu po sprendimo nušalinti jį nuo pareigų priėmimo, minėtame rašte ieškovas buvo kviečiamas atvykti į apklausą 2010 m. rugpjūčio 11 d. 11.00 val. arba bet kurią jam patogią ankstesnę dieną, o jeigu negalėtų atvykti, tuomet vėliausiai 2010 m. rugsėjo 3 d. pateikti rašytines pastabas dėl 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo.
27 2010 m. rugpjūčio 17 d. raštu Žmogiškųjų išteklių GD generalinis direktorius pranešė ieškovui apie jam pareikštus kaltinimus, apie kuriuos buvo pranešta Vykdomajai valdybai. Tame rašte buvo nurodyta:
„<…>
[Pirma], kaltinimai, apie kuriuos pranešta Vykdomajai valdybai, pateikti 2010 m. balandžio 6 d. [tyrimo eigos ataskaitoje], 2010 m. kovo 26 d. įvykus pokalbiui su [ieškovu], kurio protokolas buvo įteiktas [ieškovui] <...> ir dėl kurio jis 2010 m. gegužės 10 d. raštu pateikė pastabas <...>, [susijusias su]:
i) [[X] prekių ženklo nešiojamųjų kompiuterių, kitų nešiojamųjų kompiuterių ir elektroninių knygų skaityklių pirkimu [Administracinių paslaugų skyriuje];
ii) [tuo], kad šių daiktų įsigijimo profesinė priežastis, naudojimas ir buvimo vieta nėra tiksliai žinomi.
[Antra], kaltinimai, apie kuriuos buvo pranešta Vykdomajai valdybai, pateikti 2010 m. balandžio 6 d. [tyrimo eigos ataskaitoje], vėl buvo apibendrinti ir užfiksuoti 2010 m. liepos 14 d. surengto [posėdžio protokole], kurio pradinė redakcija buvo išsiųsta [ieškovui] 2010 m. liepos 21 d. raštu, [t. y.]:
i) iš vieno iš dviejų centralizuoto biudžeto centrų, už kurį yra atsakingas [Administracinių paslaugų skyrius], buvo įsigytas tam tikras kiekis daiktų, kaip antai [X] prekių ženklo nešiojamieji kompiuteriai, kito tipo nešiojamieji kompiuteriai ir elektroninių knygų skaityklės, ir daugumos šių daiktų dabartinė buvimo vieta [nebuvo] žinoma;
ii) [ieškovas], kaip [Administracinių paslaugų skyriaus] vadovas, inicijavo, patvirtino šių daiktų pirkimą arba leido juos pirkti;
iii) profesiniai motyvai, susiję su šiais pirkimais, taip pat [buvo] neaiškūs, atsižvelgiant į [Administracinių paslaugų skyriaus] vaidmenį ir atsakomybės sritis, kurios yra nurodytos [Vykdomosios valdybos patvirtinto skyriaus] užduočių aprašyme;
iv) [ieškovas], kaip asmuo, atsakingas už [Administracinių paslaugų skyrių], [negalėjo] pateikti pagrįsto paaiškinimo, kur yra dauguma minėtų daiktų.
[Trečia], kaltinimai, apie kuriuos pranešta Vykdomajai valdybai, pateikti 2010 m. liepos 19 d. tyrimo eigos ataskaitoje, [t. y.]:
i) 127 daiktai, kuriuos pirko [Administracinių paslaugų skyrius] ir kuriuos [buvo] galima suskirstyti į 13 skirtingų kategorijų; iš jų svarbiausios yra: i) [X] prekių ženklo nešiojamieji kompiuteriai ir susiję priedai; ii) kiti kompiuteriai ir susiję priedai; iii) kita techninė ir programinė įranga; iv) navigacijos sistemos; ir v) mobilieji telefonai. [2010 m. rugpjūčio 17 d.] galima buvo nustatyti tik nedaugelio iš šių 127 daiktų buvimo vietą;
ii) neaiškumai, susiję su profesiniu šių prekių pirkimo motyvu, kokiu nors projektu ar užduotimi, su kuria jie buvo susiję, taip pat su nagrinėjamo projekto ar užduoties ir [Administracinių paslaugų skyriaus] funkcinių atsakomybės sričių tarpusavio ryšiu.
<…>.“
28 2010 m. rugpjūčio 10 d. laišku ieškovas paprašė ECB leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais. 2010 m. rugpjūčio 17 d. raštu ECB atsisakė patenkinti šį prašymą, nurodęs savo poziciją, kurią buvo išreiškęs ankstesniuose 2010 m. balandžio 28 d., gegužės 21 d. ir liepos 5 d. raštuose, taip pat 2010 m. rugpjūčio 4 d. rašte, kuriuo perduotas 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas. 2010 m. rugpjūčio 17 d. rašto priede ECB pakartojo ieškovui pareikštus kaltinimus, kuriais jis grindė savo 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą.
29 2010 m. rugsėjo 3 ir 10 d. laiškais ieškovas pateikė savo pastabas dėl 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo. Visų pirma jis nurodė savo, kaip skyriaus vadovo („manager“), savybes, konkrečiai tai, kad jis sudarė ECB galimybę sutaupyti 3 mln. EUR pagal sutartį dėl duomenims tvarkyti skirtos informacinės sistemos ir su ja susijusių taikomųjų programų bei produktų, vadinamos SAP.
30 Dėl ginčijamų pirkimų ieškovas teigė, kad jie buvo atliekami laikantis ECB galiojančių taisyklių ir normų ir kad atitiko profesinius poreikius, susijusius su Administracinių paslaugų skyriaus funkcijomis.
31 Dėl X prekių ženklo nešiojamųjų kompiuterių pirkimo ieškovas nurodė, kad jie buvo įsigyti ECB lankytojų centro reikmėms ir kad šio prekių ženklo kompiuteriai buvo pasirinkti atsižvelgiant ne tik į estetinį aspektą, bet ir į didesnį techninį jų patikimumą naudojantis bevieliu internetu, palyginti su Y prekių ženklo kompiuteriais, kurie paprastai naudojami ECB.
32 Tuomet Vykdomoji valdyba paprašė tyrimo grupės atsakant į ieškovo argumentus parengti raštą, kuriame būtų pakartotos jos pastabos, išvados ir iki 2010 m. liepos 26 d. surengtų apklausų / pokalbių rezultatai.
33 2010 m. rugsėjo 30 d. ieškovas padavė specialųjį skundą dėl 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo. 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu ECB Vykdomoji valdyba atmetė šį skundą.
34 Tą pačią 2010 m. lapkričio 23 d. Vykdomoji valdyba, dar kartą išnagrinėjusi ieškovo padėtį atsižvelgiant į jo rašytines pastabas, priėmė naują sprendimą, juo patvirtino 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą. Šiame naujame sprendime buvo nurodyta, kad jis priimtas po to, kai Vykdomoji valdyba paprašė tyrimo grupės parengti raštą, kuriame būtų pateiktos jos pastabos dėl ieškovo pastabų. Ieškovo nušalinimo motyvai buvo tokie: pirma, Vykdomoji valdyba konstatavo, kad kai kurios ieškovo pateiktos pastabos nesutampa su kai kuriomis tyrimo grupės suformuluotomis pastabomis ir išvadomis; antra, ieškovas nepateikė paaiškinimų, susijusių su 127 daiktais, dėl kurių jis buvo apkaltintas šiurkščiai pažeidęs savo profesines pareigas, o dėl ieškovo pastabų šie kaltinimai netampa pakankamai neįtikinami ar akivaizdžiai nepagrįsti; ir, trečia, OLAF atlieka tyrimą. Rašte, kuriuo pranešama apie šį sprendimą, pateiktos preliminarios grupės išvadų, kuriomis, kaip nurodoma, rėmėsi Vykdomoji valdyba, ištraukos.
35 2011 m. sausio mėn. ECB pranešė ieškovui apie savo sprendimą dėl jo pradėti negalios pripažinimo procedūrą.
36 2011 m. kovo 15 d. sprendimu ECB Vykdomoji valdyba atmetė 2011 m. sausio 21 d. ieškovo paduotą specialųjį skundą dėl 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas.
37 2011 m. kovo 16 d. Žmogiškųjų išteklių GD generalinis direktorius pranešė ieškovui, kad nuo 2011 m. kovo 28 d. jis nebegaus savo darbo užmokesčio, jam bus mokama lygiavertė neįgalumo išmoka.
38 2011 m. kovo 22 d. OLAF pakvietė ieškovą į 2011 m. gegužės 12 ir 13 d. numatytą surengti apklausą.
39 Ieškovas pareiškė du ieškinius, juos Tarnautojų teismo kanceliarija atitinkamai gavo 2011 m. vasario 2 d. ir gegužės 25 d.; pirmuoju, užregistruotu kaip byla F‑7/11, ieškovas siekė 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo panaikinimo, antruoju, užregistruotu kaip byla F‑60/11–2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas, šiuo atveju – du sprendimai, kuriais ECB nušalino ieškovą nuo pareigų, panaikinimo.
40 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimu AX / ECB (F‑7/11 ir F‑60/11, EU:F:2012:195) Tarnautojų teismas atmetė abu ieškinius ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Dėl grupės veiklos ataskaitos
41 Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimo grupė 2010 m. liepos 26 d., dar neužbaigusi savo darbo, kai OLAF pranešus apie pradėtą tyrimą jau nebeteko galimybės nagrinėti bylos, vis dėlto užfiksavo tai, ką ištyrė iki minėtos datos; ji 2011 m. kovo 15 d. parengė veiklos ataskaitą („Activity Report“, toliau – grupės veiklos ataskaita). Ši ataskaita buvo skirta užfiksuoti „pradiniam tyrimo grupės atliktam vertinimui 2010 m. liepos 26 d., kiek jis susijęs su kiekvienos ginčijamų daiktų kategorijos pirkimo profesiniais motyvais ir pateiktų paaiškinimų nuoseklumu“.
42 Grupės veiklos ataskaita Žmogiškųjų išteklių GD buvo pateikta po metų, 2012 m. kovo 22 d., ir tai padarė už tyrimą atsakingas asmuo, t. y. Vidaus audito direktorato direktorius. Šis pateikimas buvo grindžiamas tuo, kad ataskaitoje „[buvo] informacija, kuri [nebuvo] atspindėta galutinėje OLAF ataskaitoje [kaip nurodyta šio sprendimo 51 punkte] ir kuri [galėjo] suteikti papildomų duomenų, įskaitant galbūt atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes, į kurias [Žmogiškųjų išteklių GD] [galėtų] atsižvelgti priimdamas sprendimą, ar pradėti drausmės bylą“. Be to, Vidaus audito direktorato direktorius nurodė, kad grupės veiklos ataskaitoje „[buvo] tiesiog apibendrintos visos pastabos ir apklausos (-ų) rezultatai, gauti iki 2010 m. liepos 26 d., ir kad šią ataskaitą [reikėjo] aiškiai atskirti nuo „motyvuotos ataskaitos, kurioje būtų nustatyti bylos faktai ir aplinkybės, ir tai, ar pakanka įrodymų, patvirtinančių įtariamą pažeidimą“, šiuo atveju – ataskaitos, kaip ji suprantama pagal Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnį ir Aplinkraščio Nr. 1/2006 6 straipsnio 14 dalį.
3. Dėl OLAF ataskaitos
Dėl tyrimo eigos
43 Atlikdama tyrimą OLAF 2010 m. liepos 29 d. raštu paprašė ECB pateikti informacijos; ECB ją pateikė 2010 m. rugpjūčio 6 d. rašte. OLAF tyrimo grupė 2010 m. rugsėjo 20–24 d. taip pat buvo atvykusi į vietą ir surengė pokalbius su 12 ECB personalo narių kaip „liudytojų“. 2010 m. lapkričio 19 d. OLAF taip pat apklausė dar vieną banko personalo narį.
44 2011 m. kovo 23 d. tyrimo grupės nariai apsilankė OLAF ir ta proga pateikė savo pastabas dėl kiekvienos Administracinių paslaugų skyriaus įsigytų prekių kategorijos, taip pat preliminarų 2010 m. liepos 26 d. faktinių aplinkybių vertinimą ir atsakė į atitinkamus OLAF klausimus.
45 Iš bylos medžiagos matyti, kad taip tyrimo grupė padėjo OLAF atlikti tyrimą. Teikiant šią pagalbą, 2011 m. kovo 29 d. laišku OLAF paprašė pateikti jai grupės veiklos ataskaitos, kurią grupė paminėjo viename iš savo atsakymų į OLAF prašymus pateikti informacijos, kopiją.
46 2011 m. kovo 30 d. Vidaus audito direktorato direktorius, kaip už tyrimą atsakingas asmuo, persiuntė OLAF grupės veiklos ataskaitą ir atkreipė dėmesį „į tai, kad šioje ataskaitoje [atspindėta] tyrimo grupės veikla tik 2010 m. liepos 26 d., [t. y.] kai OLAF [pranešė] ECB apie tai, kad šioje byloje pradėjo tyrimą, taip užbaigdama [pradinį] administracinį tyrimą. Todėl tyrimo grupės pagrindinių pastabų ir tarpinių vertinimų, kiek jie susiję su Administracinių paslaugų skyriaus nupirktų [trylika] ginčijamų prekių kategorijų, niekaip negalima laikyti galutinėmis išvadomis dėl kiekvienos iš šių kategorijų ar bet kurio kito bylos medžiagos elemento“.
47 Kadangi ieškovas negalėjo atvykti, OLAF paprašė jo vėliausiai iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. pateikti pastabas dėl su juo susijusių kaltinimų santraukos, taip pat pateikė jam kelis klausimus.
48 2011 m. rugpjūčio 30 d. ECB perdavė ieškovo advokatui tam tikrus dokumentus (visus arba jų dalį), ieškovo advokato paprašytus 2011 m. rugpjūčio 26 d. 2011 m. rugpjūčio 30 d. advokato laiške ieškovas atsakė į tris pagrindinius 2011 m. liepos 13 d. laiške OLAF užduotus klausimus ir pateikė savo pastabas dėl profesinių motyvų, kuriais buvo grindžiami ginčijami pirkimai, ir jų ryšio su ieškovo vadovaujamo Administracinių paslaugų skyriaus funkcijomis bei atsakomybės sritimis.
49 Kalbėdamas apie Administracinių paslaugų skyriaus įsigytų ginčijamų prekių sąrašą ieškovas priminė OLAF, kad 2010 m. birželio 29 d. tyrimo grupė jau prašė jo pateikti pastabas šiuo klausimu. Be kita ko, jis pažymėjo manęs, kad nėra nieko bloga į namus parsinešti ECB priklausančią įrangą, nes taip jis galėjo užbaigti ją konfigūruoti ir nustatyti, taigi − sutaupyti skyriaus laiko. Jis teigė, kad niekada neužsakė prekių iš banko biudžeto savo asmeniniam ar privačiam naudojimui ir kad bet kuriuo atveju jo šeima ir jis pats visada turėjo daug savo lėšomis įsigytos informacinės ir fotografijos įrangos. Atsakydamas OLAF, jis taip pat patvirtino niekada nedavęs nurodymo panaudoti kai kurias Administracinių paslaugų skyriaus biudžeto eilutes nagrinėjamiems pirkimams, nes už konkretų sprendimą dėl atitinkamos biudžeto eilutės priskyrimo konkrečiam pirkimui buvo atsakingas skyriaus pavaduotojas.
50 Nustačiusi personalo narį, kuris patvirtino maždaug trečdalį ginčijamų pirkimų, t. y. skyriaus pavaduotoją, OLAF jį išklausė 2011 m. spalio 13 d.
Dėl OLAF ataskaitos išvadų
51 Užbaigusi tyrimą OLAF priėmė galutinę ataskaitą, joje rekomendavo, kiek tai susiję su ieškovu, užbaigti tyrimą, pritaikant drausmines priemones (toliau – OLAF ataskaita). Ši ataskaita kartu su ECB skirtomis rekomendacijomis, parengta 2011 m. lapkričio 8 d., buvo pateikta ECB 2012 m. sausio 27 d. OLAF savo ruožtu pranešė ieškovui, kad 2012 m. sausio 23 d. baigė savo tyrimą.
52 Iš OLAF ataskaitos matyti, kad ECB personalo narys, kuris prašė neatskleisti jo tapatybės [toliau – informatorius („whistleblower“)], atskleidė, kad Administracinių paslaugų skyriuje galėjo būti padaryti pažeidimai. Jie buvo susiję su ieškovo 2010 m. įvykdytais dviejų nešiojamųjų navigacijos sistemų pirkimais, nors visose oficialiose ECB transporto priemonėse ši sistema jau buvo standartiškai įrengta, taip pat su kitais pirkimais: kelių LED projektorių, trijų fotoaparatų, iš kurių vienas – profesionalaus naudojimo, ir įvairių nešiojamųjų kompiuterių bei jų priedų. Informatorius paminėjo, jog jam susidarė įspūdis, kad ieškovas, kuris buvo susidūręs su dideliais finansiniais sunkumais, už pinigus pardavinėjo įrangą, įsigytą už jo paties skyriaus lėšas.
53 Dėl X prekių ženklo nešiojamųjų kompiuterių, kurie nebuvo naudojami ECB, ir susijusių priedų pažymėtina, jog OLAF atskleidė, kad šių informacinių technologijų produktų pirkimas nepriklauso Administracinių paslaugų skyriaus kompetencijai. Nors buvo kalbėta apie projektą viename iš ECB pastatų esančiuose susirinkimų kambariuose įrengti bevielį interneto ryšį, OLAF konstatavo, kad šis projektas priklausė Informacinių sistemų GD kompetencijai ir kad pagal šį projektą nebuvo nupirktas nė vienas nešiojamasis kompiuteris. Bet kuriuo atveju OLAF laikėsi nuomonės, jog aplinkybė, kad ieškovas minimus nešiojamuosius kompiuterius įsigijo gerokai prieš pradedant įgyvendinti minėtą projektą, kėlė papildomų abejonių dėl šių pirkimų tikslingumo. Taigi OLAF padarė išvadą, kad šios prekių kategorijos pirkimo nebuvo galima paaiškinti jokia pagrįsta profesine priežastimi.
54 Kalbėdama apie skaitmeninių nuotraukų rėmelių („Electronic photo frames“) ir elektroninių knygų skaitiklių („e-books“) pirkimą OLAF taip pat padarė išvadą, kad nėra jokios profesinės priežasties, kuri galėtų pateisinti tą pirkimą, taip pat nepriklausiusį Administracinių paslaugų skyriaus kompetencijai.
55 Kiek tai susiję su „kitų nešiojamųjų kompiuterių ir susijusių priedų“ („[o]ther computers and related accessories“) pirkimu, OLAF taip pat pažymėjo, kad šie pirkimai nepriklausė Administracinių paslaugų skyriaus kompetencijai ir kad ieškovo ir jo pavaduotojo nurodytas pateisinimas, t. y. nuotolinis darbas, darbo tęstinumas ir skolinimas banko darbuotojams susitikimams ir pristatymams, prieštaravo OLAF apklaustų liudytojų parodymams. Taigi OLAF padarė išvadą, kad nėra profesinės priežasties, kuri galėtų pateisinti minėtus pirkimus.
56 Kalbėdama apie nešiojamųjų navigacijos sistemų pirkimą OLAF konstatavo, kad ieškovo nurodytas pateisinimas, t. y. siekis patenkinti ECB vairuotojų poreikius ilgoms jų kelionėms Vokietijoje ir per visą Europą, buvo aiškiai paneigtas pačių vairuotojų ir skyriaus pavaduotojo pareiškimų, pagal kuriuos oficialiose banko transporto priemonėse jau buvo standartiškai įrengtos integruotos navigacijos sistemos. Taigi, OLAF teigimu, nebuvo jokios pagrįstos šių pirkimų profesinės priežasties.
57 Kalbėdama apie kitų kompiuterių ir jų priedų pirkimą OLAF konstatavo, kad šie pirkimai turėjo būti centralizuoti Informacinių sistemų GD lygmeniu ir nebuvo pateisinami Administracinių paslaugų skyriaus profesinių poreikių požiūriu.
58 Be to, OLAF laikėsi nuomonės, kad 12-os BlackBerry ir kitų mobiliųjų telefonų pirkimas 2007–2010 m., taip pat sutarčių dėl judriojo telefono ryšio sudarymas nebuvo pateisinamas profesinėmis priežastimis ir kad šis prekių ir paslaugų įsigijimas nepriklausė Administracinių paslaugų skyriaus kompetencijai.
59 Kalbėdama apie keturių skaitmeninių fotoaparatų įsigijimą 2007 ir 2010 m. OLAF atmetė ieškovo motyvą, kurį jis nurodė kaip pateisinimą, kad nagrinėjami fotoaparatai buvo naudojami siekiant užtikrinti kokybę ir skyriaus interneto katalogui. Ieškovo paaiškinimus, kuriais jis siekė pateisinti tai, kad parsinešė du šiuos fotoaparatus į savo namus, t. y. poreikį juos sureguliuoti, įkrauti ir perskaityti jų naudojimo instrukcijas, OLAF atmetė visų pirma todėl, kad ieškovas neparsinešė šių naudojimo instrukcijų namo kartu su fotoaparatais.
60 Dėl įsigytų spausdintuvų pažymėtina, kad, OLAF nuomone, jeigu Administracinių paslaugų skyriuje toks poreikis buvo, šis skyrius turėjo jų įsigyti per Informacinių sistemų GD. OLAF padarė tą pačią išvadą dėl Logitech prekių ženklu pažymėtų produktų pirkimo.
61 Dėl televizoriaus, monitorių ir projektorių įsigijimo OLAF nurodė, kad televizoriaus ir monitoriaus pirkimą buvo galima pateisinti ECB vairuotojų reikmėmis. Tačiau OLAF nerado jokio pagrįsto pateisinimo dėl projektorių ir monitorių, tariamai skirtų naudoti pristatymams biuruose ir posėdžių salėse, pirkimo.
62 Kalbėdama apie žaidimų konsolių ir programinės įrangos pirkimą, visų pirma „Body for LIFE companion“ kompiuterių programos, skirtos kasdieniams sporto pratimams planuoti, ir žaidimo su amerikietiškojo futbolo komandos logotipu įsigijimą OLAF pažymėjo, kad ECB vairuotojai neigė galimybę naudotis šia laisvalaikio įranga, priešingai, nei teigė ieškovas, siekdamas pateisinti šiuos pirkimus.
63 OLAF padarė išvadą, kad nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2010 m. kovo mėn. Administracinių paslaugų skyrius nusipirko 127 informacinių technologijų ir susijusius produktus, iš viso tai buvo 411 atskirų daiktų, ir už tai sumokėjo maždaug 65 000 EUR, įtrauktų į centralizuoto Administracinių paslaugų skyriaus biudžeto eilutę „Pagalba teikiant administracines paslaugas <...>“ (Administrative Services Support <...>). Du trečdalius šių išlaidų patvirtino ieškovas, o trečdalį – jo pavaduotojas.
64 OLAF konstatavo, kad ECB galėjo susigrąžinti 95 nagrinėjamus daiktus arba nustatyti jų buvimo vietą, tačiau 316 likusių daiktų, kurių apytikrė vertė buvo 40 674,74 EUR, buvimo vieta liko nežinoma. Kadangi nė vienas iš šių daiktų nebuvo įtrauktas į šiuo tikslu numatytą įrangos logistikos sistemą („Equipment Logistics System“, toliau – ELS sistema) ar bet kurią kitą ECB inventorizacijos sistemą, buvo sunku nustatyti jų buvimo vietą. Tačiau OLAF nurodė neradusi įrodymų, patvirtinančių įtarimą, kad ieškovas pasisavino minimus daiktus ar kad juos būtų pavogęs ar pasisavinęs kuris nors ECB personalo narys. Taigi, nors nagrinėjami įsigijimai rodė profesinių pareigų pažeidimą, OLAF nerekomendavo kreiptis į teismą.
65 Kartu su savo tyrimo išvadomis OLAF taip pat pateikė ECB kelias rekomendacijas, t. y. pirma, kad jis peržiūrėtų Administracinių paslaugų skyriaus finansines procedūras, siekdamas, kad hierarchiškai pavaldus personalo narys nepasirašytų dokumentų, nes dėl akivaizdžios pavaldinio nepriklausomumo stokos nėra jokios papildomos galimybės kontroliuoti įsakymą pasirašantį asmenį; antra, kad jis racionalizuotų biudžeto centrus, panašius į Administracinių paslaugų skyrių, siekiant padidinti šio skyriaus taikomos pirkimų sistemos skaidrumą; trečia, kad Administracinių paslaugų skyriaus procedūroms griežtai taikytų biudžeto konkretumo principą ir užtikrintų patikimą finansų valdymą; ir, ketvirta, kad peržiūrėtų vidaus kontrolės lygį, kuris apskritai yra prastas tiek Administracinių paslaugų skyriaus viduje, tiek prižiūrint šį skyrių.
4. Dėl drausminės procedūros, pradėtos pagal Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnį
Dėl drausminės procedūros pradėjimo ir ataskaitos pagal 8.3.2 straipsnį
66 Po OLAF ataskaitos ieškovą pagal Personalo taisyklų 8.3.2 straipsnį apklausė Žmogiškųjų išteklių GD Žmogiškųjų išteklių politikos ir santykių su personalu skyriaus vadovas ir du už santykius su personalu atsakingo skyriaus (Staff Relations Division) nariai (toliau – tyrimo komisija). 2012 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniu laišku ieškovas pateikė tyrimo komisijai kai kuriuos dokumentus. 2012 m. spalio 18 d. ieškovui pateikus savo pastabas dėl ataskaitos projekto, kuris jam buvo pateiktas tų pačių metų rugsėjo 26 d., ECB personalo direktoratas 2012 m. lapkričio 19 d. patvirtino ataskaitą, kaip numatyta Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnyje, pavadintą „Galimo profesinių pareigų pažeidimo ataskaita <...>“ (toliau – ataskaita pagal 8.3.2 straipsnį).
67 Ataskaitoje pagal 8.3.2 straipsnį, be kita ko, nurodyta:
„<…>
Šią ataskaitą pagal Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnį parengė [Žmogiškųjų išteklių] GD, siekdamas pateikti faktus ir aplinkybes, susijusias su galimu profesinių [ieškovo pareigų] pažeidimu dėl jo dalyvavimo ir atsakomybės Administracinių paslaugų skyriui vykdant pirkimus <...>
Ji buvo parengta remiantis, [pirma], OLAF <...> ataskaita, [antra], informacija, kurią pateikė [Vidaus audito direktoratas] ir kuri susijusi su tyrimo grupės veikla <...> iki 2010 m. liepos 26 d., kai buvo nutrauktas [pradinis] administracinis tyrimas, [trečia], [ieškovo] pateikta informacija ir, [ketvirta], kita [Žmogiškųjų išteklių] GD prieinama administracine informacija.
<…>
[Vadovaujamas ieškovo], [Administracinių paslaugų skyrius] įsigijo 127 [informacinių technologijų ir susijusius produktus] – 411 atskirų daiktų, kurių įsigijimo profesiniu motyvu, atsižvelgiant į [šio skyriaus] atsakomybės sritis, galima abejoti.
<…>
Iš [Administracinių paslaugų skyriaus] įsigytų 411 atskirų daiktų ECB pavyko susigrąžinti 95 arba nustatyti jų buvimo vietą. 316 daiktų buvimo vieta lieka nežinoma. Šių trūkstamų daiktų apskaičiuotoji vertė yra 40 674,74 EUR.
Kadangi nė vienas iš šių daiktų nebuvo įtrauktas nei į [ELS sistemą], nei į jokią kitą ECB inventorizacijos sistemą, tai apsunkino trūkstamų daiktų <...> buvimo vietos nustatymą. [Ieškovo] teigimu, šių daiktų buvimo vietą sunku nustatyti ne todėl, kad jie nebuvo užregistruoti sistemoje. Jo nuomone, galimi <...> tokie paaiškinimai: i) daiktai tebėra kažkur ECB sandėliuose ir nebuvo rasti dėl netinkamos patikros; tačiau, [ieškovo] požiūriu, abejotina, ar taip yra, nes žmonės iš [Administracinių paslaugų skyriaus], kurie padėjo šiuos daiktus į sandėlį, būtų tiksliai prisiminę, kur šie daiktai yra, be [inventorizacijos] sistemos arba su ja; ii) daiktų buvimo vietą pakeitė [kiti] darbuotojai (iš kitų skyrių ar išorės bendrovių, kurie galėjo patekti į sandėlius); arba iii) daiktus išnešė vienas arba keli asmenys, siekdami arba apkaltinti [ieškovą], arba savo pačių naudos.
<…>.“
68 Ataskaitoje pagal 8.3.2 straipsnį taip pat buvo išvardytos tam tikros nagrinėjamą ieškovo elgesį sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės.
69 2012 m. lapkričio 29 d. raštu ieškovui buvo pranešta apie 2012 m. lapkričio 27 d. Vykdomosios valdybos sprendimą pradėti drausminę procedūrą ir nustatyti drausmės komiteto sudėtį: pirmininku paskirti buvusį Tarnautojų teismo narį, keturis narius – iš įvairių ECB generalinių direktoratų, ir pakaitinius narius. Sprendime pradėti drausminę procedūrą aiškiai nurodyta, kad jis buvo grindžiamas ne grupės veiklos ataskaita, bet ataskaita pagal 8.3.2 straipsnį, kurios kopija šiomis aplinkybėmis buvo pateikta ieškovui.
70 Ieškovui pareikšti kaltinimai susiję su tuo, kad, būdamas atsakingas už Administracinių paslaugų skyrių, jis inicijavo, patvirtino arba leido pirkti prekes, nepriskiriamas šio skyriaus kompetencijai ir (arba) kurias perkant nederėjo naudoti šio skyriaus centralizuoto biudžeto; kad jis deramai stropiai neatliko tam tikrų užduočių ir pareigų ir nevaldė biudžeto lėšų taip, kad pasiektų didžiausią naudos, veiksmingumo ir ekonomiškumo mastą; ir kad keletą kartų elgėsi nesąžiningai savo kolegų atžvilgiu arba nesiėmė visų pagrįstų ir tinkamų priemonių siekdamas kuo labiau apriboti ECB sąnaudas ir išlaidas; dėl to jis pažeidė Įdarbinimo sąlygų 4 straipsnio a punktą, Elgesio kodekso nuostatas, Personalo taisyklių 0.1.1, 0.4 ir 0.5 straipsnius ir Praktinės veiklos vadovo 7 ir 8 skyrių nuostatas. Ieškovas taip pat buvo kaltinamas tuo, kad, pirma, daug ECB priklausiusių daiktų buvo ne banko patalpose ir kad jis neįvykdė pareigos saugoti banko turtą, antra, negalėjo paaiškinti, kur buvo daugelis Administracinių paslaugų skyriaus nupirktų prekių. Be to, jis buvo kaltinamas netinkamu skyriaus lėšų valdymu.
Dėl drausmės komiteto nuomonės
71 2012 m. gruodžio 4 d. laišku ieškovas paprašė nušalinti du drausmės komiteto narius ir vieno iš jų pakaitinį narį, taip pat leisti susipažinti su visa banko turima informacija ir dokumentais.
72 Šiuo atžvilgiu ieškovas paprašė drausmės komiteto leisti susipažinti su keliais dokumentais, įskaitant grupės veiklos ataskaitą. Kadangi drausmės komitetas neturėjo šio dokumento, 2012 m. gruodžio 11 d. jis paprašė Vidaus audito direktorato pateikti jam šią ataskaitą, kad galėtų įvertinti jos reikšmę ieškovo teisei į gynybą. ECB perdavė grupės veiklos ataskaitą drausmės komitetui ir 2013 m. sausio 11 d. savo pirmininko laišku drausmės komitetas pranešė ieškovui, kad, išnagrinėjus reikalaujamo dokumento reikšmingumą ir jo papildomą naudą, palyginti su dokumentas, kurie jau buvo pateikti ieškovui, jis atsisako patenkinti prašymą pateikti grupės veiklos ataskaitą. Drausmės komitetas savo poziciją paaiškino taip:
„<…> Be to, prireikus buvo atsižvelgta į įvairias kitas aplinkybes, įskaitant trečiųjų asmenų tapatybės nustatymą ir poreikį išvengti nepagrįsto [proceso] uždelsimo. Drausmės komitetas laikosi pozicijos, kad dokumentais, kurie jau pateikti [ieškovui], buvo visiškai užtikrinta [jo] teisė į gynybą, visų pirma atsižvelgiant į galimybės susipažinti [su dokumentais] klausimą. Be to, drausmės komitetas mano, kad ataskaitoje [pagal 8.3.2 straipsnį] nėra jokio elemento, kuris pats arba iš esmės galėtų būti įrodytas remiantis kitais dokumentais nei tie, kuriuos [ieškovas] jau turi.
<…>.“
73 Tačiau 2012 m. gruodžio 5 d. ECB ieškovui pateikė susipažinti visą OLAF ataskaitą.
74 Ieškovas raštu pateikė savo pastabas, be kita ko, „atsiliepimą <...>“ drausmės komitetui 2013 m. sausio 29 d., ir galutinę pataisytą šio atsiliepimo versiją po apklausos šiame komitete 2013 m. sausio 30 d. (toliau – atsiliepimas). Iš šios apklausos protokolo matyti, kad ieškovas vėl ginčijo ECB atsisakymą leisti susipažinti su kai kuriais dokumentais. Šiuo atžvilgiu ieškovas teigė, kad bankas neturi vertinti, kokie dokumentai yra svarbūs jo gynybai, jo nuomone, visos ataskaitoje pagal 8.3.2 straipsnį esančios informacijos negalima įrodyti remiantis vien jo turimais dokumentais.
75 Ieškovas per drausmės komiteto apklausą priminė, kad ginčijamų pirkimų sumos buvo pakankamai nedidelės, jos tesudarė menką biudžeto, už kurį jis buvo atsakingas, dalį, kad šie pirkimai buvo žinomi ECB apskaitos, vidaus audito ir kontrolės skyriams, todėl šie skyriai galėjo juos kontroliuoti. Ieškovas neigė davęs nurodymus savo kolegoms neįtraukti įsigytos įrangos į ELS sistemą.
76 Kiek tai susiję su atsilyginimu Administracinių paslaugų skyriaus darbuotojams, kai jiems buvo dovanojami menkaverčiai daiktai, ieškovas dėl skaitmeninių nuotraukų rėmelių teigė, kad jis nutraukė šią praktiką iš karto, kai tik jo vadovybė pranešė, kad tam nepritaria. Ieškovas aplinkybę, kad kai kuriuos daiktus parsinešė namo, pateisino nurodęs, kad linkęs dirbti namuose, ir kartu pabrėždamas, kad trečdalis jo grąžintų daiktų buvo ECB bibliotekos knygos, kitas trečdalis daiktų tebuvo standartinė įranga, pvz., mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai ir jų dėklai, o dar kitą trečdalį sudarė įranga, kurią jis parsinešė į namus siekdamas ją konfigūruoti arba susipažinti, prieš duodamas savo skyriaus darbuotojams nurodymus, susijusius su jos naudojimu.
77 Ieškovas taip pat paaiškino drausmės komitetui, kad neskelbė ginčijamų prekių pirkimų konkurso, nes jų vieneto pirkimo kaina neviršijo 10 000 EUR. Dėl e. knygų skaityklių įsigijimo jis pažymėjo, kad Administracinių paslaugų skyriui labiausiai rūpėjo popieriaus taupymas ir kad buvo susitarta šio skyriaus lygmeniu išbandyti galimybę naudoti šią įrangą, įtraukiant visus visų pavaldumo lygių skyriaus darbuotojus.
78 Dėl sportinių pratimų programinės įrangos pirkimo siekiant tariamai paskatinti svorio metimą deginant kalorijas ieškovas paaiškino, kad ši programinė įranga, kurioje įrašyti kūno rengybos pratimai, galėjo būti naudinga ECB vairuotojų formai išlaikyti. Jis patvirtino, kad neprašė ECB medicinos skyriaus pateikti nuomonės dėl tokio naudojimo ir nepatikrino, ar šia iniciatyva nėra dubliuojamos banko viduje esančios sveikatos programos. Dėl nešiojamųjų navigacijos prietaisų ieškovas nurodė, kad kai kurie vairuotojai skundėsi pasenusiu kai kurių ECB transporto priemonėse įrengtų sistemų pobūdžiu, todėl buvo nuspręsta įsigyti naują, aktualesnę nešiojamąją įrangą, užuot atnaujinus integruotas navigacijos sistemas, įmontuotas ECB transporto priemonėse.
79 Paklaustas, ar nori grįžti dirbti ECB, ieškovas drausmės komitetui nurodė, kad yra pasirengęs grįžti į darbą, nors tai ir būtų keblu jam ir kitiems asmenims.
80 2013 m. balandžio 5 d. drausmės komitetas priėmė savo nuomonę (toliau – drausmės komiteto nuomonė). Dėl jame vykusios procedūros ir galimybės susipažinti su dokumentais drausmės komitetas nurodė štai ką:
„[V]isa procedūra buvo vykdoma laikantis taikytinų nuostatų ir visiškai paisant pagrindinių [ieškovo] teisių. Visų pirma drausmės komitetas vienbalsiai mano, kad [ieškovo] nuomonės 14 [punkte] pateikti kaltinimai nėra pagrįsti, ir, konkrečiai kalbant apie kaltinimą, susijusį su ribota galimybe susipažinti su tam tikrais dokumentais, pažymi, kad ir prieš jam pradedant nagrinėti bylą ir jau pradėjus ją nagrinėti [ieškovui] buvo pateikta daug dokumentų, kad jis galėtų pasirengti gynybai. Kitų dokumentų pateikimo atveju būtų tik nepagrįstai uždelsta procedūra ir galbūt būtų neigiamai paveikti trečiųjų asmenų interesai, nesuteikiant jokios papildomos naudos [ieškovo] gynybai.“
81 Kalbėdamas apie profesinių pareigų pažeidimus, kuriais buvo kaltinamas ieškovas, drausmės komitetas suskirstė juos į tris kategorijas:
„ i) [Ieškovas] inicijavo ir (arba) patvirtino daug pirkimų, kurie nepriklausė [Administracinių paslaugų skyriaus] kompetencijai ir (arba) kuriais nebuvo laikomasi ECB galiojančios politikos. [Ieškovas] tam tikrais atvejais neįrodė patikimų ir konstruktyvių darbo santykių su Informacinių sistemų DG, nes taip tam tikrais atvejais akivaizdžiai nepaisė Informacinių sistemų GD atsisakymo vykdyti kai kuriuos pirkimus [kuriuos jis buvo numatęs], taigi jis labiau buvo tas asmuo, kuris konkuravo su Informacinių sistemų GD. Jis taip pat tyčia nepaisė Vykdomosios valdybos nurodymų, kiek tai susiję su nuotolinio darbo įrangos naudojimu. Šiuo atžvilgiu galima paminėti [X prekių ženklo] kompiuterius, „sunkmečio“ kompiuterius, mobiliuosius telefonus, sutartį su [telefono operatoriumi, kuris nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. suteikė paslaugų už 17 162,49 EUR].
ii) [Ieškovas] inicijavo ir (arba) leido daug pirkimų, kurie nebuvo grindžiami nustatytais ir dokumentuotais profesiniais poreikiais ir (arba) kuriuos vykdant profesinis motyvas ir įgyvendinimo pagrįstumas nebuvo pakankamai įrodyti. Vykdant šiuos pirkimus buvo nupirkti kompiuteriai, kurie buvo tariamai numatyti lankytojų erdvei, [„sunkmečio“] kompiuteriai, brangus skaitmeninis fotoaparatas ir jo [lygiai taip pat] brangios dalys, e. knygų skaityklės ir miniprojektoriai. Dėl šių pirkimų ECB patyrė didelę finansinę žalą.
iii) [Ieškovas] neįgyvendino jokios nupirktų prekių sekimo sistemos ir nenurodė to padaryti nė vienam [Administracinių paslaugų skyriaus] darbuotojui, šitaip sukeldamas nupirktų daiktų praradimo [grėsmę]. Tai, kad [ieškovas] laikė daug ECB daiktų ne ECB patalpose, negalėdamas šiuo atžvilgiu pateikti jokio pateisinimo, tik didina jo nerūpestingumą valdant nupirktas prekes.“
82 Taigi drausmės komitetas laikėsi nuomonės, kad ieškovas ilgą laiką ir daug kartų pažeidinėjo Įdarbinimo sąlygų 4 straipsnio a punktą, elgesio kodeksą, visų pirma jo 2, 2.2, 4.1 ir 4.2 straipsnius, taip pat Praktinės veiklos vadovo 7 ir 8 skyriaus nuostatas, šitaip tyčia sukeldamas bankui finansinę žalą. Drausmės komitetas manė, kad „[ieškovo] profesinių pareigų pažeidimas [buvo] labai sunkus ir tam tikru mastu reiškė tyčinį ECB galiojančių taisyklių nesilaikymą“, juo labiau kad tai padarė skyriaus vadovas, atsakingas už ECB finansinių interesų apsaugą.
83 Drausmės komitetas diskutavo, ar tokie tyčiniai, tęstiniai ir ilgą laiką daromi profesinių pareigų pažeidimai galėtų pateisinti atleidimą iš darbo kaip drausmės priemonę. Šiuo klausimu drausmės komitetas manė, kad reikia atsižvelgti į vieną veiksnį, t. y. ECB, kaip Sąjungos institucijos ir Europos mokesčių mokėtojų pinigų sergėtojo, išorės reputaciją, taip pat jo rodomą pavyzdį, kaip reikia veiksmingai ir atsakingai valdyti pasitelkus nesuinteresuotus atstovus. Dauguma drausmės komiteto narių sutiko su tuo, kad tokią nuobaudą reikėtų skirti, jeigu, be to, būtų konstatuota, kad profesinių pareigų pažeidimai taip pat buvo paskatinti siekiant asmeninio intereso, o tai būtų nepataisomai pakenkę ECB ir ieškovo tarpusavio pasitikėjimo santykiams. Aptarus šį asmeninio intereso klausimą, dauguma drausmės komiteto narių nebuvo visiškai įsitikinę, kad tokį asmeninį interesą „galima nustatyti siaurąja šio žodžio prasme be jokių abejonių“, visų pirma atsižvelgiant į OLAF konstatuotas aplinkybes ir išvadas.
84 Atsižvelgdamas į pagal 8.3.2 straipsnį pateiktoje ataskaitoje nurodytas lengvinančias aplinkybes, t. y. Administracinių paslaugų skyriaus vidaus kontrolės trūkumus prieš ieškovui pradedant eiti pareigas jame; neįprastą šio skyriaus struktūrą, kuriame buvo nedaug aukšto lygio pareigų, todėl didesnė atsakomybė teko už šį skyrių atsakingiems asmenims, taip pat labai gerus atsiliepimus apie ieškovą, kuriuos liudijo jo vertinimo ataskaitos, drausmės komitetas kaip tinkamą nuobaudą rekomendavo atlyginimo sumažinimą dviem kategorijomis, t. y. grąžinant ieškovo darbo užmokestį į tą lygį, kuris buvo prieš paaukštinant jo pareigas 2007 m. iki Administracinių paslaugų skyriaus vadovo pareigų.
5. Dėl ginčijamo sprendimo
85 2013 m. balandžio 24 d. laišku ieškovas pateikė savo pastabas dėl drausmės komiteto nuomonės. 2013 m. gegužės 16 d. Žmogiškųjų išteklių GD pateikė ECB Vykdomajai valdybai sprendimo, kuriuo pagal drausmės komiteto nuomonę paskiriama drausmės priemonė, projektą.
86 Tačiau per 2013 m. gegužės 21 d. posėdį ECB Vykdomoji valdyba nusprendė nubausti ieškovą atleisdama jį iš banko. Iš Vykdomosios valdybos sprendimo parengiamųjų darbų matyti, jog ji manė, kad, būdamas vadovu, savo profesinių pareigų pažeidimais, kuriuos nustatė drausmės komitetas ir ginčijo pats ieškovas, jis „nepataisomai pakenkė būtiniems ECB paskyrimų tarnybos ir jo personalo tarpusavio pasitikėjimo santykiams“.
87 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu ECB Vykdomoji valdyba skyrė ieškovui nuobaudą – atleidimą iš darbo iš anksto apie tai įspėjus, numatytą Įdarbinimo sąlygų 44 straipsnio ii punkte (toliau – ginčijamas sprendimas). Tame sprendime Vykdomoji valdyba visų pirma kaip sunkinančią aplinkybę nurodė tai, kad „ieškovas pažeidė savo profesines pareigas kaip vadovas, kuriam buvo patikėta pareiga saugoti ECB reputaciją ir finansinius interesus“; kartu šiuo atžvilgiu valdyba pabrėžė, kad „ECB savo, kaip Europos [Sąjungos] institucijos, patikimumą grindžia [pavyzdiniu] veiksmingo ir atsakingo valdymo vaidmeniu pasitelkiant nepriekaištingai sąžiningus darbuotojus“.
88 2013 m. liepos 16 d. laišku ieškovo advokatas paprašė ECB Vykdomosios valdybos patvirtinti, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas tik jame nurodytais dokumentais, t. y. OLAF ataskaita, 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, pagal 8.3.2 straipsnį pateikta ataskaita, 2013 m. kovo 6 d. ECB kreipimusi į Vokietijos generalinę prokuratūrą dėl ieškovo tariamai padarytų profesinių pareigų pažeidimų, drausmės komiteto nuomone, ieškovo apklausos drausmės komitete protokolu ir rašytinėmis ieškovo pastabomis, kurias jis pateikė drausmės komitetui 2013 m. sausio 29 d. Jeigu taip nėra, ECB buvo prašoma pateikti ieškovo advokatui kitus Vykdomosios valdybos turimus dokumentus, kuriais yra grindžiamas ginčijamas sprendimas. Be to, ieškovo advokatas nurodė, kad ieškovas per jį prašė Žmogiškųjų išteklių GD generalinio direktoriaus pateikti 2013 m. kovo 6 d. ECB rašto, išsiųsto Vokietijos generalinei prokuratūrai, kopiją.
89 2013 m. rugsėjo 16 d. raštu Žmogiškųjų išteklių GD generalinis direktorius nurodė ieškovui, kokiais dokumentais ECB Vykdomoji valdyba rėmėsi, priimdama ginčijamą sprendimą. Tarp šių dokumentų nebuvo nei grupės veiklos ataskaitos, nei dokumento, susijusio su 2013 m. kovo 6 d. ECB panešimu Vokietijos generalinei prokuratūrai.
Šalių reikalavimai ir procesas
90 Ieškovas Tarnautojų teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– visiškai grąžinti ieškovą į jo pareigas ir paskelbti atitinkamą informaciją, kad būtų atkurtas jo geras vardas,
– bet kuriuo atveju nurodyti kompensuoti ieškovo patirtą neturtinę žalą, kuri ex aequo et bono vertinama 20 000 EUR,
– priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.
91 ECB iš esmės prašo Tarnautojų teismo:
– pripažinti ieškinį nepagrįstu,
– priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
92 Dublike ieškovas nurodė, kad Tarnautojų teismas, taikydamas proceso organizavimo priemonę, galėtų įpareigoti ECB pateikti visus dokumentus, susijusius su informacija, kuria ši institucija keitėsi su Vokietijos generaline prokuratūra ir OLAF.
93 Triplike ECB nesutiko patenkinti tokio prašymo, teigdamas, kad Tarnautojų teismas nėra kompetentingas reikalauti dokumentų, kurie nepriskiriami prie šios bylos, ir kad iš tikrųjų ieškovas siekia panaudoti šią proceso organizavimo priemonę tik tam, kad apeitų neigiamą atsakymą į jo laišką „Administracinė peržiūra“ („Administrative review“), pateiktą 2013 m. lapkričio 29 d. dėl 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, kuriuo toks prašymas leisti susipažinti su ECB dokumentais buvo atmestas.
94 Be tripliko, ECB taip pat pateikė konfidencialią grupės veiklos ataskaitos versiją, skirtą tik Tarnautojų teismui, kad šis galėtų pripažinti, kad šiame dokumente nėra kitos informacijos nei ta, kuri yra ataskaitoje pagal 8.3.2 straipsnį. Be to, ECB paprašė Tarnautojų teismo neatskleisti šios konfidencialios versijos ieškovui.
95 2014 m. birželio 17 d. raštu Tarnautojų teismas, atsižvelgdamas į tuo metu galiojusio Procedūros reglamento 44 straipsnio 2 dalį, paklausė banko, dėl kokių priežasčių grupės veiklos ataskaitą reikia laikyti konfidencialia. Banko visų pirma buvo prašoma paaiškinti, kodėl dokumentą reikia vertinti kaip konfidencialų, skirtingai nei OLAF ataskaitą ir ataskaitą pagal 8.3.2 straipsnį, kuriomis remdamasis ECB nusprendė pradėti drausminę procedūrą ir kurias visas jis pateikė ieškovui. Šiuo atžvilgiu ECB visų pirma turėjo Tarnautojų teismui nurodyti, kokių grupės veiklos ataskaitoje esančių faktų ar informacijos nėra dviejose kitose ataskaitose.
96 2014 m. birželio 30 d. raštu ECB paaiškino Tarnautojų teismui, kad pateikė ieškovui visus konfidencialius dokumentus, kuriais rėmėsi drausmės komitetas, todėl kiti jo turimi dokumentai, kurių Vykdomoji valdyba nenaudojo, galėjo likti konfidencialūs. Bet kuriuo atveju, banko teigimu, visa grupės veiklos ataskaitoje pateikta reikšminga informacija buvo įtraukta į ataskaitą pagal 8.3.2 straipsnį. Tačiau, siekiant apsaugoti per nebaigtą pirminį administracinį tyrimą bendradarbiavusių asmenų anonimiškumą, ieškovui nereikėtų atskleisti grupės veiklos ataskaitos.
97 2014 m. spalio 23 d. Tarnautojų teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones, pateikė šalims klausimus ir paprašė ECB pateikti kai kuriuos dokumentus, įskaitant nekonfidencialią grupės veiklos ataskaitos versiją. Šalys tinkamai įvykdė šiuos prašymus ir kiekviena iš jų galėjo pateikti savo pastabas dėl atitinkamų atsakymų.
98 Be to, 2014 m. lapkričio 7 d. laišku ieškovas pagal Procedūros reglamento 57 straipsnį pasiūlė pateikti naujų įrodymų, kuriuos daugiausia sudarė susirašinėjimas, vykęs tuo metu, kai ECB grąžino ieškovui jo asmeninius daiktus. 2014 m. lapkričio 24 d. pateiktose pastabose dėl šio ieškovo pasiūlymo ECB iš esmės pabrėžė, kad šie daiktai buvo grąžinti 2014 m. gegužės 30 d., ir paliko Tarnautojų teismui įvertinti, ar pavėluotai pateiktas šis pasiūlymas pateikti papildomų įrodymų yra tinkamai pagrįstas. Šiuo atžvilgiu Tarnautojų teismas nusprendė priimti pasiūlymą pateikti naujų įrodymų.
Dėl teisės
1. Dėl reikalavimo grąžinti ieškovą į darbą
99 Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką, taip pat taikytiną ieškiniams, pareikštiems pagal Protokolo dėl ECBS ir ECB statutų 36.2 straipsnį, Tarnautojų teismui nepriklauso duoti nurodymų Europos Sąjungos institucijoms (žr. Sprendimo Da Silva Pinto Branco / Teisingumo Teismas, F‑52/09, EU:F:2010:98, 31 punktą ir Sprendimo DH / Parlamentas, F‑4/14, EU:F:2014:241, 41 punktą).
100 Taigi ieškovo reikalavimus grąžinti jį į pareigas reikia iš karto atmesti kaip akivaizdžiai nepriimtinus.
2. Dėl reikalavimų panaikinti
101 Siekdamas pagrįsti savo reikalavimus dėl panaikinimo ieškovas pateikia aštuonis pagrindus, atitinkamai susijusius su:
– teisės į gynybą, Įdarbinimo sąlygų 45 straipsnio, Personalo taisyklių 8.3.11 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pažeidimu, nes ECB atsisakė suteikti jam galimybę susipažinti su kai kuriais dokumentais ir (arba) informacija,
– Personalo taisyklių 8.3.5 straipsnio neteisėtumu, atsižvelgiant į nešališkumo principą ir Chartijos 47 straipsnį,
– nekaltumo prezumpcijos, nešališkumo principo ir Chartijos 47 bei 48 straipsnių pažeidimu,
– deramo rūpestingumo pareigos pažeidimu, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo laikytasi pagrįsto termino principo,
– pareigos nurodyti motyvus pažeidimu,
– Vykdomosios valdybos įgaliojimų viršijimu ir Personalo taisyklių 8.3.17 straipsnio pažeidimu,
– akivaizdžia vertinimo klaida ir proporcingumo principo pažeidimu,
– Įdarbinimo sąlygų 44 ir 45 straipsnių ir Personalo taisyklių 8.3 straipsnio neteisėtumu, atsižvelgiant į asociacijų laisvę ir teisę į kolektyvines derybas, įtvirtintas Chartijos 28 straipsnyje.
102 Pirmiausia, siekiant išnagrinėti šiuos pagrindus, Tarnautojų teismas primena, kad pagal Įdarbinimo sąlygų 9 straipsnio c punktą „aiškinant teises ir pareigas, numatytas <...> Įdarbinimo sąlygose, tinkamai atsižvelgiama į [Sąjungos] institucijų personalui taikomus reglamentus, taisykles ir teismų praktiką“.
103 Kadangi ECB personalui taikomose norminėse taisyklėse numatyta drausminė procedūra turi tam tikrų panašumų į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytą drausminę procedūrą, taip pat taikomą kitiems Sąjungos tarnautojams, numatytą 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 su pakeitimais, paskutinį kartą padarytais 2013 m. spalio 22 d. Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013 (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai), Sąjungos teismas gali šiuo mastu, prireikus pagal analogiją, taikyti teismų praktiką, suformuotą atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytą drausminę procedūrą.
Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su teisės į gynybą, Įdarbinimo sąlygų 45 straipsnio, Personalo taisyklių 8.3.11 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pažeidimu
Šalių argumentai
104 Ieškovas kaltina ECB, įskaitant drausmės komitetą, nesuteikus jam visavertės galimybės susipažinti su visa bankui prieinama informacija ir dokumentais, visų pirma paneigiančiais ieškovo kaltę ir galinčiais būti naudingais ieškovui ginant savo poziciją. Kalbant konkrečiai, ieškovas mano, pirma, kad galimybė susipažinti su nestandartinės įrangos, informacinių technologijų įrangos, kompiuterių ir techninio konsultavimo paslaugų pirkimų, kuriuos 2003–2010 m. vykdė Informacinių technologijų sistemų GD, Administravimo GD, Žmogiškųjų išteklių GD ir galiausiai direktoratas, kuris dabar yra Vidaus audito direktoratas, sąrašais buvo būtina siekiant jam pasinaudoti teise į gynybą. Tas pats pasakytina apie Vidaus audito skyriaus dokumentus, susijusius su tyrimais dėl skyriaus vadovo pavaduotojo.
105 Antra, ieškovas taip pat kaltina ECB nepatenkinus jo prašymo leisti susipažinti su „visais informacinių technologijų užsakomųjų paslaugų ir organizacinės plėtros projekto <...> dokumentais, įskaitant <...> pristatymus ir valdymo komiteto bei Vykdomosios valdybos dokumentus“, taip pat „visais [Ryšių skyriaus] dokumentais, susijusiais su [organizacinės plėtros projektu], įskaitant pristatymus <...> ir valdymo komiteto bei Vykdomosios valdybos dokumentus“.
106 Trečia, ieškovas nurodo, kad jam nebuvo pateikta grupės veiklos ataskaita, apie kurios buvimą jis sužinojo laipsniškai, vykstant drausminei procedūrai. Tačiau pagal 8.3.2 straipsnį pateikta ataskaita buvo iš dalies grindžiama šia veiklos ataskaita ir bet kuriuo atveju, kadangi drausmės komitetas susipažino su šia ataskaita, kad galėtų atsakyti į 2012 m. gruodžio 4 d. ieškovo jam pateiktą prašymą leisti susipažinti su šiuo dokumentu, minėtas dokumentas bent jau nuo drausmės komitetui pateikto prašymo leisti su juo susipažinti dienos tapo jo drausmės bylos medžiagos sudedamąja dalimi. Be to, kadangi drausmės komitetas susipažino su grupės veiklos ataskaita, kad 2013 m. sausio 11 d. priimtų sprendimą dėl 2012 m. gruodžio 4 d. ieškovo prašymo, jis, formuluodamas savo nuomonę, neabejotinai turėjo būti paveiktas minėtos veiklos ataskaitos turinio. Ieškovas taip pat teigia, kad negalėjo visiškai suprasti pagal 8.3.2 straipsnį pateiktos ataskaitos, prieš tai nesusipažinęs su grupės veiklos ataskaita, ir kad siekis išlaikyti kai kurių liudytojų anonimiškumą negali būti svarbesnis už jo teisę į gynybą. 2014 m. lapkričio 6 d. atsakyme į proceso organizavimo priemones ieškovas vis dėlto sutiko su tuo, kad iš tiesų kalbama ne tiek apie tai, ar jis galėjo suprasti pagal 8.3.2 straipsnį pateiktą ataskaitą, kiek apie tai, ar jam buvo leista susipažinti su visais ECB turimais dokumentais.
107 Ketvirta, ieškovas pabrėžia, kad prieš ECB Vykdomajai valdybai priimant ginčijamą sprendimą jai buvo pranešta, kad Vidaus audito direktoratas kreipėsi į Vokietijos generalinę prokuratūrą ir kad ginčijamame sprendime buvo konkrečiai nurodytas kreipimasis į Vokietijos teismines institucijas. Todėl tai rodo, kad šis aspektas buvo svarbiausia, jei ne lemiama, priežastis, paskatinusi Vykdomąją valdybą nuspręsti atleisti ieškovą iš darbo, užuot pažeminus jo pareigas. Šiomis aplinkybėmis ECB negalėjo neleisti jam susipažinti su konkrečiu šio pranešimo Vokietijos generalinei prokuratūrai turiniu, nes ECB jį panaudojo ieškovui apkaltinti ir jam skirtai griežtesnei nuobaudai pateisinti. Be to, ieškovas ginčija pranešimo Vokietijos teisminėms institucijoms apie jo atvejį pagrįstumą ir pažymi, kad OLAF nerekomendavo su ieškovo byla kreiptis į teismą.
108 Atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 11 d. drausmės komiteto atsisakymą leisti jam susipažinti su grupės veiklos ataskaita ieškovas, taip pat ginčijo drausmės komiteto galimybę vietoj paties ieškovo įvertinti, kurie dokumentai gali turėti papildomą naudą jo gynybai.
109 ECB teigia, kad pirmąjį pagrindą reikia atmesti, ir pabrėžia, kad suteikė ieškovui galimybę susipažinti su visais dokumentais, kuriais grindžiamas ginčijamas sprendimas, ir kad iš tikrųjų ieškovas klysta dėl savo teisių apimties, manydamas, kad turi teisę susipažinti su visais dokumentais, kuriuos mano esant naudingus savo gynybai, ir kad gali patikrinti kiekvieną banko turimą informaciją ar dokumentą, nors ginčijamas sprendimas nebūtinai grindžiamas šia informacija ar dokumentu.
110 Dėl grupės veiklos ataskaitos ECB pabrėžė, kad ji buvo parengta prieš pradedant drausminę procedūrą, po kurios priimtas ginčijamas sprendimas, kad ji niekada nebuvo pateikta ECB Vykdomajai valdybai, nes ji nebuvo „visos drausmės bylos medžiagos“ dalis, ir kad bet kuriuo atveju reikšmingi šios ataskaitos duomenys buvo pateikti ataskaitoje pagal 8.3.2 straipsnį, su kuria visa ieškovas galėjo susipažinti, kaip ir su OLAF ataskaita. Kadangi ieškovas galėjo pasinaudoti teise į gynybą, kiek tai susiję su ataskaita pagal 8.3.2 straipsnį, nėra jokio pagrindo reikalauti papildomos teisės į gynybą, kiek tai susiję su pačia grupės veiklos ataskaita, juo labiau kad pagal 8.3.2 straipsnį pateikta ataskaita buvo vienintelis dokumentas, kuriuo buvo grindžiamas sprendimas pradėti arba nepradėti drausminės procedūros ieškovui. Tai, kad drausmės komitetas susipažino su grupės veiklos ataskaita, tebuvo ieškovo prašymo leisti su ja susipažinti pasekmė, tačiau tai nereiškia, kad drausmės komitetas, rengdamas savo nuomonę, rėmėsi šia ataskaita.
111 Dėl kreipimosi į Vokietijos generalinę prokuratūrą pažymėtina, kad tai buvo atskiras klausimas, susijęs su tuo, ar ginčijamus faktus galima laikyti pažeidimais pagal Vokietijos teisę, tačiau šis kreipimasis nebuvo lemiamas ieškovo atleidimo iš darbo motyvas. Ginčijamame sprendime Vykdomoji valdyba paminėjo Vidaus audito direktorato kreipimąsi į Vokietijos generalinę prokuratūrą tik siekdama „iš karto labai aiškiai nurodyti, kad [šis klausimas] priklausė Vokietijos teismų jurisdikcijai“, priešingai tam, ką galima būtų spręsti remiantis drausmės komiteto nuomone. Vykdomoji valdyba taip pat leido suprasti, kad šis klausimas neturėjo jokios įtakos ginčijamo sprendimo 12–14 punktuose nurodytam pasitikėjimo praradimui. Tai įrodo aplinkybė, kad su skyriaus vadovo pavaduotoju susijusiame drausminiame sprendime taip pat nurodytas kreipimasis į Vokietijos teismines institucijas, bet vis dėlto ECB nusprendė jo neatleisti iš darbo.
Tarnautojų Teismo vertinimas
– Bendri samprotavimai
112 Pirmiausia reikia priminti, jog Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo. Savo ruožtu Įdarbinimo sąlygų 45 straipsnyje nustatyta, kad drausminė procedūra turi užtikrinti, kad nė vienam personalo nariui nebūtų taikoma nuobauda, prieš tai nesuteikus jam galimybės atsakyti į pareikštus kaltinimus (Sprendimo X / ECB, T‑333/99, EU:T:2001:251, 176 ir 177 punktai ir Sprendimo Afari / ECB, T‑11/03, EU:T:2004:77, 50 punktas).
113 Kalbant apie suinteresuotojo asmens teisės susipažinti su dokumentais ir informacija, kuria yra paremti banko kaltinimai, kuriais grindžiamas ginčijamas sprendimas, apimtį, reikia pripažinti, kad pagal Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnį sprendimą pradėti drausminę procedūrą priima Vykdomoji valdyba, pateikusi suinteresuotajam asmeniui visą bylos medžiagą ir jo apklausos protokolą, o pagal Personalo taisyklių 8.3.11 straipsnį „gavęs [pagal 8.3.2 straipsnį pateiktą] ataskaitą (t. y. šioje byloje 2012 m. gruodžio 19 d.), suinteresuotasis asmuo] turi teisę gauti visą savo asmens bylos medžiagą ir kopijuoti visus procedūros dokumentus, įskaitant jo kaltę galinčius paneigti dokumentus“.
114 Nors minėtose ECB taikomose nuostatose numatyta tarnautojo, kuriam taikoma drausminė procedūra, iš esmės neribota teisė susipažinti su drausmės bylos medžiaga, įskaitant jam palankią informaciją, vis dėlto jose nenumatyta šio tarnautojo neribota galimybė susipažinti su bet kokia informacija ar dokumentais, kurie laikomi banke arba gali būti atkurti remiantis esamais dokumentais ar banko patalpose laikoma informacija. Iš tiesų, kalbant apie pastarojo pobūdžio „atkurtą“ informaciją arba dokumentus, kurie iš principo nelaikomi drausmės bylos medžiagos dalimi, pažymėtina, kad personalo taisyklėse nenumatytas jos savaiminis pateikimas suinteresuotajam asmeniui.
115 Tarnautojų teismo nuomone, ECB personalui taikytinuose norminiuose teisės aktuose numatyta teisė susipažinti su drausmės bylos medžiaga atitinka Sąjungos teisėje, visų pirma Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte, ir Sąjungos teismų praktikoje, susijusioje su drausmės bylomis, nustatytus reikalavimus. Iš tiesų drausminės procedūros, kaip antai ECB drausmės komitete vykdomos drausminės procedūros, vykdymas remiantis rungimosi principu ir teisė į gynybą per šią procedūrą reikalauja, kad ieškovas arba, jei taikytina, jo advokatas galėtų laiku susipažinti su visomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas drausminis sprendimas, kad galėtų pateikti savo pastabas. Iš tiesų siekiant paisyti teisės į gynybą būtina ne tik suteikti suinteresuotajam asmeniui galimybę veiksmingai pateikti savo nuomonę dėl faktų reikšmingumo, bet ir leisti jam išdėstyti savo poziciją bent jau dėl dokumentų, į kuriuos atsižvelgė Sąjungos institucija ir kurie atskleidžia jo teisei į gynybą įgyvendinti svarbius faktus (Sprendimo Kaufring ir kt. / Komisija, T‑186/97, T‑187/97, T‑190/97–T‑192/97, T‑210/97, T‑211/97, T‑216/97–T‑218/97, T‑279/97, T‑280/97, T‑293/97 ir T‑147/99, EU:T:2001:133, 179 punktas). Tačiau reikalavimas leisti suinteresuotajam asmeniui susipažinti su dokumentais, kurie yra su juo susiję, taikomas tik per drausminę procedūrą ir (arba) administracijos galutiniam sprendimui priimti panaudotiems dokumentams. Taigi siekdama laikytis teisės į gynybą principo administracija nebūtinai turi pateikti kitus dokumentus (šiuo klausimu žr. Sprendimo N / Komisija, T‑273/94, EU:T:1997:71, 89 punktą).
116 Tarnautojų teismas taip pat pažymi, kad šioje byloje ieškovas per drausminę procedūrą, pradėtą ataskaitos pagal 8.3.2 straipsnį pateikimu, turėjo visas galimybes susipažinti su šia ataskaita, su OLAF ataskaita, ir su visais dokumentais, kuriuos ECB pateikė atsakydamas į daugelį jo prašymų leisti susipažinti su dokumentais.
117 Atsižvelgiant į pateiktus samprotavimus, reikia nustatyti, ar dokumentai ir informacija, su kuriais ECB atsisakė leisti ieškovui susipažinti ir kurie yra nurodyti pateikiant šį pagrindą, susijusį su teisės į gynybą pažeidimu, sudaro ieškovo drausmės bylos medžiagos dalį ir (arba) buvo panaudoti drausmės komiteto nuomonei bei ginčijamam sprendimui pagrįsti.
– Dėl prašymų leisti susipažinti su pirkimų sąrašais ir dokumentais, susijusiais su tam tikrais informacinių technologijų projektais
118 Dėl, pirma, ieškovo prašymų ECB ir (arba) drausmės komitetui pateikti jam kai kurių 2003–2010 m. užsakytų prekių ir paslaugų sąrašus, taip pat visus dokumentus, visų pirma Administravimo GD Ryšių direktorato dokumentus, susijusius su „organizacinės plėtros projektu“ ir „užsakomosiomis paslaugomis“, Tarnautojų teismas pažymi, kad nors šią informaciją galima atkurti iš banko duomenų bazių, ji nebūtinai yra prieinama ECB tinkamu pavidalu, šiuo atveju – kaip esami dokumentai, kaip ieškovas juos įsivaizduoja savo prašymuose. Be to, iš bylos medžiagos tikrai nėra aišku, kad šie dokumentai ar informacija, jeigu Žmogiškųjų išteklių GD juos tikrai turi arba jeigu šis GD ar bet kuris kitas skyrius gali juos atkurti, buvo pateikti drausmės komitetui ir Vykdomajai valdybai.
119 Taigi atrodo, kad šių dokumentų ar informacijos buvo prašoma ne todėl, kad jie buvo ar kad juos turėjo drausmės komitetas ir (arba) Vykdomoji valdyba, o todėl, kad ieškovas tikėjosi, kad jie padės paneigti jo kaltę.
120 Šiuo atžvilgiu tikrai nei ECB, nei drausmės komitetas neturi priimti sprendimo dėl tam tikrų dokumentų galimos svarbos ar reikšmės personalo nario gynybai, nes negalima atmesti galimybės, kad dokumentai, kuriuos ECB arba drausmės komitetas pripažintų nesvarbiais, gali turėti reikšmės šiam personalo nariui. Taigi nei ECB, nei drausmės komitetas negali vienašališkai į administracinę procedūrą neįtraukti dokumentų, kuriuos suinteresuotasis asmuo gali panaudoti savo gynybai (pagal analogiją žr. Sprendimo ICI / Komisija, T‑36/91, EU:T:1995:118, 93 punktą; Sprendimo Eyckeler & Malt / Komisija, T‑42/96, EU:T:1998:40, 81 punktą ir Sprendimo Kaufring ir kt. / Komisija, EU:T:2001:133, 179 ir 185 punktus).
121 Tačiau šioje byloje, pirma, neįrodyta ir netvirtinama, kad nagrinėjamieji pirkimų sąrašai buvo prieinami ECB ar drausmės komitetui tinkamu pavidalu ir kad Vykdomoji valdyba, priimdama ginčijamą sprendimą, rėmėsi šiais pirkimų sąrašais. Antra, teisė į gynybą, visų pirma teisė būti išklausytam dėl dokumentų, kuriuos drausmės komitetas, paskui Vykdomoji valdyba panaudojo ginčijamam sprendimui pagrįsti, negali būti tokia plati, kad apimtų ieškovo teisę turėti visą informaciją arba visus dokumentus, kurie yra ar gali būti prieinami banke, remiantis vien tuo, kad atlikdamas savo ginčijamų faktinių aplinkybių tyrimą ieškovas tikisi, kad šie dokumentai ar informacija turės jo kaltę paneigiančią įrodomąją galią.
122 Bet kuriuo atveju Tarnautojų teismas mano, kad net jei ginčijamiems pirkimams analogiški pirkimai galėjo būti vykdomi kituose ECB skyriuose, ir akivaizdu, kad būtent tai ir siekė įrodyti ieškovas, pasitelkdamas reikalaujamus pirkimų sąrašus, toks elgesys, kuriuo nesilaikyta bankui taikytinų nuostatų, darant prielaidą, kad jis įrodytas, niekaip negalėtų pateisinti ieškovui šioje byloje inkriminuojamo elgesio, todėl negali būti laikomas lengvinančia aplinkybe.
123 Iš tiesų ieškovo atsakomybė turi būti nagrinėjama individualiai ir atskirai, t. y. neatsižvelgiant į galimą dėl kitų personalo narių priimto sprendimo teisėtumą ar neteisėtumą arba į tokio sprendimo nepriėmimą. Taigi personalo narys, siekdamas užginčyti jam skirtą nuobaudą, negali veiksmingai remtis aplinkybe, kad drausminė procedūra nebuvo pradėta prieš vieną ar kelis kitus personalo narius dėl veiksmų, analogiškų tiems, kuriais jis pats kaltinamas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Williams / Audito Rūmai, 134/84, EU:C:1985:297, 14 punktą ir Sprendimo de Compte / Parlamentas, T‑26/89, EU:T:1991:54, 170 punktą, patvirtintą apeliacinėje byloje priimto Sprendimo de Compte / Parlamentas, C‑326/91 P, EU:C:1994:218, 52 punkte).
– Dėl prašymo leisti susipažinti su Vokietijos teisminėms institucijoms pateikta bylos medžiaga
124 Kalbant apie prašymą leisti susipažinti su bylos medžiaga, kurį Vidaus audito direktoratas 2013 m. kovo 6 d. pateikė Vokietijos generalinei prokuratūrai, pirmiausia reikia konstatuoti, kad dėl OLAF ataskaitos, kurioje nenuspręsta, kad būtina rekomenduoti „kreiptis į teismą“, negalima iš ECB atimti galimybės kreiptis į nacionalinius teismus. Taigi bankas, įgyvendindamas savo institucinę autonomiją, galėjo pateikti Vokietijos teismams įrodymų dėl ieškovo elgesio, kad šie išnagrinėtų, ar šį elgesį galima laikyti Vokietijos teisės pažeidimais ir šiuo pagrindu pradėti baudžiamąjį persekiojimą.
125 Šiuo aspektu vis dėlto reikia pažymėti, kad, kaip bankas patvirtino savo 2014 m. lapkričio 6 d. atsakyme dėl proceso organizavimo priemonių, po 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojusių pakeitimų Įdarbinimo sąlygose, skirtingai nei Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnyje, nebėra sakinio, kuris prieš tai buvo minėtų Įdarbinimo sąlygų 44 straipsnyje, pagal kurį: „jeigu dėl [ECB] personalo nario yra pradedamas baudžiamasis persekiojimas dėl tų pačių faktinių aplinkybių, galutinis sprendimas dėl jo padėties priimamas tik po to, kai įsiteisėja teismo, į kurį kreiptasi, priimtas sprendimas“.
126 Šiuo atžvilgiu savo 2014 m. lapkričio 24 d. pastabose dėl minėto ECB atsakymo dėl proceso organizavimo priemonių ir kartu per posėdį pripažinęs, kad nuo jo ieškinio pareiškimo šioje byloje neatsirado jokių naujų aplinkybių, ieškovas pateikė naują pagrindą dėl ginčijamo sprendimo, teigdamas, kad, pirma, minėtas sakinys buvo išbrauktas neteisėtai, nes dėl šio išbraukimo nebuvo deramai konsultuotasi su ECB Personalo komitetu, ir, antra, kad kai kurių valstybių narių ir Sąjungos teisėje pripažįstamas bendrasis teisės principas, pagal kurį drausmės byla užbaigiama tik po to, kai teisme baigiama nagrinėti baudžiamoji byla, taikomas savarankiškai ir šioje byloje buvo pažeistas.
127 Tačiau reikia pripažinti, pirma, kad toks naujas pagrindas nėra grindžiamas „teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui“, kaip tai suprantama pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 56 straipsnį. Iš tiesų nagrinėjamas sakinys buvo išbrauktas iš Įdarbinimo sąlygų prieš pradedant drausminę procedūrą dėl ieškovo, tad šį pagrindą galima buvo pateikti pareiškiant ieškinį. Taigi atrodo, kad ieškovą pateikti šį pagrindą paskatino tik ECB atsakymo į Tarnautojų teismo pateiktą klausimą turinys.
128 Antra, bet kuriuo atveju šis naujas pagrindas neturi reikšmės. Iš tiesų, net darant prielaidą, kad esant sutartiniams ECB ir jo personalo narių darbo santykiams nagrinėjamas principas galėtų būti taikomas, Tarnautojų teismas konstatuoja, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną ir posėdžio dieną Vokietijos generalinė prokuratūra nebuvo priėmusi sprendimo pradėti ieškovo baudžiamąjį persekiojimą, leidžiančio manyti, kad yra iškelta baudžiamoji byla.
129 Tuomet, grįžtant prie kaltinimo dėl atsisakymo leisti susipažinti su Vokietijos generalinei prokuratūrai pateikta bylos medžiaga, pažymėtina, kad iš Tarnautojų teismui pateiktos bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad drausmės komitetas buvo informuotas apie šį perdavimą ir kad jis rėmėsi šia informacija, priimdamas savo nuomonę. Remiantis tuo darytina išvada, kad ECB Vokietijos teisminėms institucijoms perduota bylos medžiaga tuo etapu neįėjo į drausmės bylos medžiagą, todėl šiuo atžvilgiu negalima pripažinti jokio personalo taisyklių 8.3.11 straipsnio pažeidimo.
130 Tačiau iš ginčijamo sprendimo teksto matyti, kad Vykdomoji valdyba atsižvelgė į šią informaciją.
131 ECB triplike paaiškino, kad Vidaus audito direktoratas „pats asmeniškai“ įteikė tam tikrus dokumentus Vokietijos prokuratūrai, nenurodęs, kokie tai dokumentai. Šiuo atžvilgiu Tarnautojų teismas mano, jog dėl to, kad ECB iš karto nepateikė ieškovui dokumentų, kurie buvo „asmeniškai“ įteikti Vokietijos generalinei prokuratūrai, personalo taisyklės savaime nepažeidžiamos, nes šis perdavimas priklauso ECB institucinei autonomijai, turint omenyje tai, kad pagal Įdarbinimo sąlygų 3 straipsnį kiekvienas banko personalo narys privalo laikytis galiojančių įstatymų ir policijos taisyklių. Tarnautojų teismas taip pat mano, kad nors ieškovas atskleidė iš Vokietijos generalinės prokuratūros gavęs CD-ROM su ECB pranešimu, tai neįrodo, kad Vykdomoji valdyba rėmėsi Vokietijos generalinei prokuratūrai pateiktais dokumentais, be to, byloje nebuvo įrodymų, kad jie būtų skyręsi nuo ieškovo jau turimų dokumentų. Tarnautojų teismas pažymi, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo arba net iki Tarnautojų teismo posėdžio dienos Vokietijos generalinė prokuratūra nebuvo priėmusi sprendimo pradėti teismo procesą, ir šalys tai patvirtino per posėdį.
132 Dėl ginčijamame sprendime nurodytos informacijos, kad ECB kreipėsi dėl ieškovo atvejo į Vokietijos generalinę prokuratūrą, pažymėtina, pirma, jog iš ginčijamo sprendimo negalima daryti išvados, kad ši informacija buvo lemiama priimant ginčijamą sprendimą, visų pirma turint omenyje tai, kad nuobaudą lėmę motyvai yra nurodyti minėto sprendimo 11–14 punktuose. Antra, Tarnautojų teismas mano, kad net jeigu ieškovas būtų galėjęs pateikti pastabas dėl šios informacijos, tai nebūtų turėję poveikio ginčijamo sprendimo 11–14 punktuose nurodytiems motyvams, taigi − Vykdomosios valdybos paskirtai nuobaudai.
– Dėl prašymo leisti susipažinti su grupės veiklos ataskaita
133 Pirmiausia reikia pažymėti, kad nors įrodymai, kuriuos ECB pateikė siekdamas pagrįsti ieškovui pareikštus kaltinimus ir taip apibrėžti drausminės procedūros, kuriai pasibaigus priimtas ginčijamas sprendimas, ribas, jau yra pateikti darbo grupės veiklos ataskaitoje, jie taip pat įtraukti į ataskaitą pagal 8.3.2 straipsnį, dėl kurios ieškovas nuodugniai pareiškė savo poziciją ir kuri buvo pateikta drausmės komitetui ir Vykdomajai valdybai. OLAF ataskaita, parengta pačiai OLAF atlikus savo tyrimą, padedant ECB Vidaus audito direktoratui ir išklausius kelis personalo narius, taip pat sudaro ieškovui pateiktos drausmės bylos medžiagos, dėl kurios jam buvo suteikta galimybė pateikti pastabas ir kuria iš esmės rėmėsi drausmės komitetas, kaip nurodyta šioje nuomonėje, esminę dalį.
134 Dėl grupės veiklos ataskaitos Tarnautojų teismas pažymi, kad ji buvo parengta 2011 m. kovo 15 d. siejant su nebaigtu pradiniu administraciniu tyrimu, t. y. prieš pradedant drausminį tyrimą pagal personalo taisyklių 8.3.2 straipsnį, kuris lėmė ginčijamo sprendimo priėmimą. Be to, nepaisant šios ataskaitos turinio, Vidaus audito direktoratas, 2011 m. kovo 30 d. perduodamas ją OLAF, aiškiai pažymėjo, kad joje tėra pateiktos „tyrimo grupės pagrindinės pastabos ir tarpiniai vertinimai, susiję su Administracinių paslaugų skyriaus įvykdytų [trylika] ginčijamų pirkimų kategorijų, ir kad jos tikrai nereikia laikyti pateikiančia galutines išvadas dėl kiekvienos iš šių kategorijų ar kurio nors kito bylos aspekto“. Be to, 2012 m. kovo 22 d. perduodamas ataskaitą Žmogiškųjų išteklių GD Vidaus audito direktoratas pažymėjo, kad ši ataskaita „tiesiog apibendrintai atspindėjo visas pastabas ir pokalbių rezultatus iki 2010 m. liepos 26 d. ir kad [ją reikėjo] aiškiai atskirti nuo „motyvuotos ataskaitos, kurioje būtų nustatyti bylos faktai ir aplinkybės, ir tai, ar pakanka įrodymų, patvirtinančių įtariamą pažeidimą“.
135 Taigi, nors grupės veiklos ataskaitos turinys taip pat galėjo pakreipti OLAF tyrimo darbus kaip ir bet kuri kita informacija, kurią ECB perdavė taikydamas techninio bendradarbiavimo mechanizmą, naudojamą OLAF atliekant tyrimus, ir tyrimo komisija taip pat galėjo ja remtis atlikdama tyrimo darbus, skirtus priimti ataskaitai pagal 8.3.2 straipsnį, šios veiklos ataskaitos, skirtingai nei pagal 8.3.2 straipsnį pateiktos ataskaitos, negalima laikyti galutine banko patvirtinta ataskaita arba motyvuota ataskaita, kaip ji suprantama pagal Aplinkraščio Nr. 1/2006 6 straipsnio 14 dalį.
136 Iš tiesų, atsižvelgdamas į konstatuotų faktų ir išvadų, kurios galėjo būti pateiktos grupės veiklos ataskaitoje, preliminarų pobūdį, taip pat į teisėtą interesą išlaikyti informatoriaus, kuris pirmas atskleidė tam tikras Administracinių paslaugų skyriaus problemas, anonimiškumą, Tarnautojų teismas mano, kad ši ataskaita buvo tarsi parengiamasis raštas, parengtas prieš pradedant drausminę procedūrą, kuriuo sprendimų priėmimo institucija, t. y. Vykdomoji valdyba, nesirėmė priimdama ginčijamą sprendimą. Todėl šis parengiamasis raštas, kaip vidaus dokumentas, neįėjo į drausmės bylos medžiagą, ir pagal personalo taisykles nebuvo būtina jo pateikti ieškovui siekiant apsaugoti jo teisę į gynybą (šiuo klausimu žr. Sprendimo N / Komisija, EU:T:1997:71, 92 punktą).
137 Dėl drausmės komiteto atsakymo į ieškovo prašymą atskleisti grupės veiklos ataskaitą Tarnautojų teismas mano, kad drausmės komitetas nesinaudojo savo šioje srityje turima diskrecija klaidingai, kai nusprendė, jog dėl to, kad administracinėje byloje yra pakankamai informacijos ir apie veiksmus, kuriais buvo kaltinamas ieškovas, ir patvirtinančios jo gynybos argumentus, šio dokumento, kuriame pateikti pirminiai grupės vertinimai, įtraukimas į bylą nebūtų davęs jokios papildomos naudos, ir būtų nepagrįstai užvilkinta procedūra (šiuo klausimu žr. Sprendimo R. / Komisija, 255/83 ir 256/83, EU:C:1985:324, 24 punktą ir Sprendimo Y / Teisingumo Teismas, T‑500/93, EU:T:1996:94, 45 punktą).
138 Dėl aplinkybės, kad drausmės komitetas gavo grupės veiklos ataskaitą, nes manė, kad tai yra būtina norint atsakyti į 2012 m. gruodžio 11 d. ieškovo prašymą leisti susipažinti su šiuo dokumentu, Tarnautojų teismas mano, kad tikrai būtų buvę geriau, jeigu drausmės komitetas būtų atmetęs ieškovo prašymą ir nurodęs pakankamą pagrindą, kad neturi prašomo dokumento. Todėl negalima teigti, kad dėl to, jog drausmės komitetas sutiko paprašyti banko šios ataskaitos ir ją ištirti, kad galėtų atsakyti į ieškovo prašymą, tas dokumentas tapo sudedamąja drausmės bylos dalimi ir kad drausmės komitetas neabejotinai rėmėsi šia ataskaita, kad priimtų savo nuomonę, kurioje, be to, nėra jokios užuominos apie grupės veiklos ataskaitą, o jos 9 punkte drausmės komitetas pabrėžė priešingai, kad „jis iš esmės remiasi OLAF ataskaitos išvadomis“.
139 Išsamumo sumetimais Tarnautojų teismas primena, kad bet kuriuo atveju, nors administracija privalo suinteresuotajam asmeniui pateikti dokumentus, kuriais aiškiai remiasi priimdama jam nepalankų sprendimą, ir kad banko atveju pagal Personalo taisyklių 8.3.11 straipsnį ji turi leisti šiam asmeniui „kopijuoti visus procedūros dokumentus, įskaitant tuos, kurie gali paneigti jo kaltę“, tam tikrų dokumentų neatskleidimas gali lemti atitinkamo sprendimo panaikinimą tik jeigu pareikštus kaltinimus galima įrodyti remiantis būtent šiais dokumentais, kitaip tariant, kad ieškovo nurodytų dokumentų neatskleidimas galėjo paveikti drausmės bylos eigą ir ginčijamo sprendimo turinį suinteresuotojo asmens nenaudai (žr. Sprendimo Tzoanos / Komisija, C‑191/98 P, EU:C:1999:565, 34 ir 35 punktus ir Sprendimo E / Komisija, T‑24/98 ir T‑241/99, EU:T:2001:175, 92 ir 93 punktus).
140 Tačiau net darant prielaidą, kad kai kurios grupės veiklos ataskaitos dalys galėjo būti neperteiktos ataskaitoje pagal 8.3.2 straipsnį ar OLAF ataskaitoje arba grupės veiklos ataskaitą galima būtų prilyginti motyvuotai ataskaitai, priimtai pažeidžiant Aplinkraščio Nr. 1/2006 reikalavimus, pažymėtina, jog ieškovas neįrodė, kad ECB rėmėsi minėta ataskaita, visų pirma nenurodė, kokias konkrečias ir lemiamas drausmės komiteto nuomonės ir ginčijamo sprendimo dalis buvo galima įrodyti remiantis tik kitais dokumentais nei tie, su kuriais jis susipažino, šiuo atveju remiantis grupės veiklos ataskaitoje neva esančiais duomenimis.
141 Iš tiesų, nors prieš susipažindamas su grupės veiklos ataskaita ieškovas nurodė, kad joje gali būti jo kaltę paneigiančių įrodymų, Tarnautojų teismas konstatuoja, kad 2014 m. spalio 9 d. gavęs konfidencialią šios ataskaitos versiją, kai kreipėsi į Vokietijos generalinę prokuratūrą, paskui 2014 m. lapkričio 10 d. − nekonfidencialią versiją, kurią ECB pateikė Tarnautojų teismo prašymu, 2014 m. lapkričio 6 d. atsakyme, kurio nepapildė po minėto 2014 m. lapkričio 10 d. versijos pateikimo, ieškovas tik pateikė savo pradinio ieškinio ištraukas ir bendrai nurodė keturias aplinkybes, kurios, jo nuomone, nebuvo įrodytos nei pagal 8.3.2 straipsnį pateiktoje ataskaitoje, nei OLAF ataskaitoje, tačiau nepatikslino, kokias šių ataskaitų dalis turi omenyje. Šiuo atžvilgiu bankas 2014 m. lapkričio 24 d. pastabose vis dėlto nurodė, kurie dokumentai įrodo minėtas keturias aplinkybes.
142 Paklaustas apie tai per posėdį, ieškovas kaip pavyzdį paminėjo dvi grupės veiklos ataskaitos ištraukas, kurios nebuvo perteiktos ataskaitoje pagal 8.3.2 straipsnį. Tačiau pirmoji ištrauka, susijusi su tuo, kad kai kurie Administracinių paslaugų skyriaus darbuotojai iš Informacinių sistemų GD gavo BlackBerry mobiliuosius telefonus, negali paneigti to, kad pats ieškovas patvirtino šių telefonų pirkimą, nors Informacinių sistemų GD atsisakė vykdyti šiuos pirkimus. Kalbant apie tai, kad buvo apklausti tik du iš šešių ECB vairuotojų ir kad vienas iš jų patvirtino, jog vairuotojai iš tiesų gavo vaizdo žaidimus, pažymėtina, jog tai nėra aplinkybės, kurios, jeigu ieškovas būtų sužinojęs apie jas tuo metu, kai buvo pateikta ataskaita pagal 8.3.2 straipsnį, būtų leidusios iš tikrųjų paneigti jam pareikštus kaltinimus. Galiausiai atsižvelgdamas į ieškovo atsakymus, taip pat ir į pateiktus per posėdį, Tarnautojų teismas konstatuoja, kad, vertinant dokumentus, kurie jau buvo pateikti susipažinti tyrimo grupei, grupės veiklos ataskaitoje nebuvo jokios kaltę patvirtinančios informacijos, kuri būtų galėjusi realiai paveikti drausminės procedūros eigą ir ginčijamo sprendimo turinį suinteresuotojo asmens nenaudai, ar juo labiau − jo kaltę paneigiančios informacijos.
143 Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, reikia atmesti pirmąjį pagrindą, kaip ir ieškovo prašymą įpareigoti banką pateikti kreipimąsi į Vokietijos generalinę prokuratūrą ir grupės veiklos ataskaitą, t. y. dokumentus, su kuriais jis per tą laiką susipažino, be kita ko, kreipęsis į Vokietijos generalinę prokuratūrą.
Dėl antrojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su tuo, kad Personalo taisyklių 8.3.5 straipsnis yra neteisėtas, atsižvelgiant į nešališkumo principą ir Chartijos 47 straipsnį
Šalių argumentai
144 Remdamasis šiuo pagrindu ieškovas iš tiesų pateikia personalo taisyklių 8.3.5 straipsnio neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą. Ieškovo teigimu, skirtingai nei Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo, susijusio su drausmine procedūra, 4 ir 5 straipsniuose, Personalo taisyklių 8.3.5 straipsnyje numatyta, kad Žmogiškųjų išteklių GD generalinis direktorius įtraukiamas į drausmės komiteto sudėtį. Tačiau kadangi, ieškovo teigimu, Žmogiškųjų išteklių GD generalinis direktorius „daro lemiamą įtaką visiems personalo nariams, ypač vadovams ir kitiems drausmės komiteto nariams (išskyrus jo pirmininką ir tam tikru mastu – Personalo komiteto paskirtus narius), taikant Personalo taisyklių 8.3.5 straipsnį pažeistas nešališkumo principas ir Chartijos 47 straipsnis. Ieškovas tvirtina, kad šioje byloje Žmogiškųjų išteklių GD generalinio direktoriaus pavaduotojas per apklausą drausmės komitete elgėsi kaip kaltintojas ir tik pabrėžė kaltę patvirtinančius įrodymus, šitaip pažeisdamas neutralumo principą. Pats Žmogiškųjų išteklių GD generalinis direktorius net pateikė įrodymų, kuriuos tariamai gavo atlikęs „savo išorės tyrimus“. Šį šališkumo įspūdį ieškovui sustiprino tai, kad vienas iš drausmės komiteto narių, kaip Žmogiškųjų išteklių GD darbuotojas, gavo grupės veiklos ataskaitą.
145 ECB mano, kad antrasis pagrindas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Jis pabrėžia, kad Žmogiškųjų išteklių GD generalinis direktorius turi tik vieną balsą drausmės komitete ir posėdžiauja kartu su kitais keturiais nariais. Tačiau yra teisėta, kad komitete posėdžiauja ECB generalinio direktorato, šiuo atveju – Žmogiškųjų išteklių GD atstovas, atsakingas už stebėjimą, kad personalo nariai laikytųsi savo pareigų. Ieškovo teiginiai, susiję su tariama Žmogiškųjų išteklių GD įtaka drausmės komitetui, tėra grynos spėlionės. ECB mano, jog tai konkrečiai patvirtina aplinkybė, kad drausmės komitetas rekomendavo nuobaudą – pažeminti pareigų lygį dviem darbo užmokesčio grupėmis, t. y. švelnesnę nei ta, kurią Vykdomoji valdyba galiausiai skyrė ginčijamame sprendime. Kalbėdamas apie Personalo taisyklių ir Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų taisyklių skirtumus bankas primena, kad juos paprasčiausiai lemia ECB funkcinė autonomija.
Tarnautojų teismo vertinimas
146 Reikia priminti, kad pagal Protokolo dėl ECBS ir ECB statutų 36.1 straipsnį ECB turi funkcinę autonomiją dėl jo personalui taikomų norminių taisyklių, kurios skiriasi nuo Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomų taisyklių, į kurias daroma nuoroda SESV 336 straipsnyje, ir jis nepriklauso nuo valstybių narių teisės (žr. Sprendimo Pflugradt / ECB, T‑178/00 ir T‑341/00, EU:T:2002:253, 48 punktą).
147 Nors šie motyvai savaime nekliudo ieškovui šioje byloje pateikti Personalo taisyklių 8.3.5 straipsnio neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo, reikia priminti: ECB ir jo darbuotojų darbo santykiai yra sutartinio, o ne statutinio pobūdžio, vis dėlto jie sudaro sistemą, kuriai esant ECB personalas atlieka Europos viešuoju interesu grindžiamas pareigas, todėl jie labai panašūs į Europos Sąjungos pareigūnus ir jų institucijas siejančius viešosios tarnybos santykius, tad šiuo pagrindu jiems gali būti taikoma ir drausmės sistema; šią drausmės sistemą apėmė sąlygos, kurios ieškovui buvo žinomos ir jo priimtos tuo metu, kai jis laisvai pasirašė darbo sutartį su ECB, kurioje buvo pateikta nuoroda į Įdarbinimo sąlygas; galiausiai darbdavio teisė vienašališkai nutraukti darbo sutartį darbuotojui padarius šiurkštų pažeidimą taip pat yra numatyta daugumos valstybių narių privatinėje teisėje ir daugumoje šių valstybių narių numatyta mažiau darbuotoją apsaugančių garantijų nei ECB ir jo darbuotojų darbo santykių atveju (Sprendimo X / ECB, EU:T:2001:251, 61 ir 68–70 punktai).
148 Taigi įgyvendindamas savo institucinę autonomiją ECB gali numatyti drausmės sistemą, apimančią drausmės komitetą, kurio sudėtį reglamentuojančios taisyklės net gerokai nukryptų nuo Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 2 skyriaus taisyklių, susijusių su Europos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams numatyta drausmės komisija. Atsižvelgiant į tai, kiek tai susiję su šioje byloje nagrinėjama drausmės sistema, dar negaliojusia nagrinėjant bylą, kurioje buvo priimtas Sprendimas X / ECB (EU:T:2001:251), reikia manyti, kad siekdamas gero administravimo ir teisingumo ECB norėjo, kad Vykdomosios valdybos sprendimas dėl drausmės būtų priimamas atsižvelgiant į organo, kuris tam tikru mastu yra neutralus ir nešališkas, nuomonę.
149 Šiuo atžvilgiu Tarnautojų teismas pažymi, kad pagal Personalo taisyklių 8.3.5 straipsnį ECB drausmės komitetą sudaro vienas asmuo ne iš ECB, kaip komiteto pirmininkas, ir Žmogiškųjų išteklių GD generalinis direktorius arba jo pavaduotojas. Į komiteto sudėtį įeina dar du iš ECB personalo skiriami nariai ir Personalo komiteto pasiūlytas narys, ir šie trys nariai negali priklausyti tam pačiam skyriui kaip ir personalo narys, kuriam iškelta drausmės byla. Be to, personalo narys, kuriam iškelta drausmės byla, turi galimybę nušalinti vieną iš drausmės komiteto narių.
150 Nors administracijos paskirtų narių ir Personalo komiteto paskirtų narių pusiausvyra nėra užtikrinta taip pat, kaip Pareigūnų tarnybos nuostatuose, Tarnautojų teismas mano, kad, pirma, drausmės komiteto sudėtis, visų pirma tai, kad jo nariai yra iš įvairių skyrių, antra, tai, kad Personalo taisyklių 8.3.7 straipsnyje numatyta, kad „drausmės komiteto svarstymai ir posėdžiai yra asmeninio ir konfidencialaus pobūdžio pagal ECB vidaus taisykles, kuriomis reglamentuojamas konfidencialumas, ir kad drausmės komiteto nariai veikia savo vardu ir savo pareigas atlieka visiškai nepriklausomai“, trečia, kolegialus svarstymų pobūdis ir galiausiai, ketvirta, suinteresuotojo asmens galimybė reikalauti nušalinti vieną iš narių, esant nestatutiniams santykiams, yra pakankamos drausmės komiteto nuomonės, kurią jis parengia ir pateikia Vykdomajai valdybai, nešališkumo ir objektyvumo garantijos (šiuo klausimu žr. Sprendimo Onidi / Komisija, T‑197/00, EU:T:2002:135, 132 punktą).
151 Šiuo klausimu tai, kad Žmogiškųjų išteklių GD generalinis direktorius ar jo pavaduotojas yra drausmės komiteto nariai, nereiškia, kad jis daro ar gali daryti „lemiamą įtaką visiems personalo nariams“, taigi ir priimant drausmės komiteto sprendimus, kitaip, nei spėliodamas teigia ieškovas.
152 Visų pirma neįrodyta, kad toks asmuo, nors jis ir yra Žmogiškųjų išteklių GD generalinis direktorius, būtinai užims kaltintojo poziciją. Be to, Tarnautojų teismas mano, kad, atsižvelgiant į ECB ir jo personalo santykių nestatutinį pobūdį, priimtina, kad banko interesams drausmės komitete atstovautų toks personalo narys, juo labiau kad Žmogiškųjų išteklių GD generalinis direktorius nėra Vykdomosios valdybos, kuri priima sprendimus drausmės klausimais, narys.
153 Antra, ieškovo teiginį, kad Žmogiškųjų išteklių GD generalinis direktorius ar jo pavaduotojas susipažino su slapta informacija, kuri jam padėjo paveikti drausmės komiteto darbą, reikia atmesti, nes jis visai neįrodytas ir neatitinka svarstymų kolegialumo principo ir to, kad kiekvienas drausmės komiteto narys gali pateikti atskirąją nuomonę, o tai tikrai būtų padaręs, pavyzdžiui, Personalo komiteto paskirtas narys, jeigu jam būtų buvęs pateiktas į drausmės bylos medžiagą neįtrauktas dokumentas. Be to, ieškovas negali kaltinti administracijos paskirto nario tuo, kad per apklausą drausmės komitete jis jam pateikė klausimų, kuriuos šis suvokė kaip kaltinimus. Iš tiesų, net jeigu toks elgesys būtų įrodytas, jis nebūtinai reikštų šališkumą, ir jį būtų galima paaiškinti noru remiantis rungimosi principu prisidėti prie diskusijos, priverčiant ieškovą atsakyti į jam pareikštus kaltinimus.
154 Taigi net jei ieškovas galėjo subjektyviai suvokti Žmogiškųjų išteklių GD generalinio direktoriaus per apklausą išsakytus teiginius kaip kaltinimus, tai savaime nereiškia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą ar nekaltumo prezumpcijos principas, ypač atsižvelgiant į tai, kad nors kai kurie nariai buvo už atleidimą iš darbo kaip nuobaudą, drausmės komitetas bendru sutarimu galiausiai rekomendavo švelnesnę nuobaudą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Zavvos / Komisija, T‑21/01, EU:T:2002:177, 336 punktą).
155 Be to, negalima kategoriškai teigti, kad Žmogiškųjų išteklių GD generalinis direktorius ar jo pavaduotojas dėl savo užimamų pareigų neišvengiamai sukelia interesų konfliktą, t. y. situaciją, kai personalo narys, vykdydamas savo pareigas, turi priimti sprendimą byloje, kurios nagrinėjimu ar baigtimi jis yra asmeniškai suinteresuotas, todėl kyla abejonių dėl jo nepriklausomumo (dėl interesų konflikto sąvokos žr. Sprendimo Giannini / Komisija, T‑100/04, EU:T:2008:68, 223 punktą). Visų pirma reikia pažymėti, kad, kaip nurodė bankas, šioje byloje tyrimo grupės nariai, ECB personalo nariai, dalyvavę rengiant ataskaitą pagal 8.3.2 straipsnį, ir drausmės komiteto nariai buvo ne tie patys asmenys.
156 Be to, Tarnautojų teismas pažymi, kad pagal Personalo taisyklių 8.3.5 straipsnį pirmininkauti drausmės komitetui pavedama ne Žmogiškųjų išteklių GD generaliniam direktoriui ar jo pavaduotojui, bet asmeniui ne iš ECB, nors šis asmuo ir neturi balso teisės, šioje byloje nagrinėjamu atveju – buvusiam Tarnautojų teismo nariui. Be to, Personalo taisyklių 8.3.6 straipsnyje aiškiai numatyta kiekvieno drausmės komiteto nario pareiga nusišalinti interesų konflikto atveju.
157 Bet kuriuo atveju nagrinėjant pagal SESV 270 straipsnį arba, kaip šioje byloje –pagal Protokolo dėl ECBS ir ECB statutų 36.2 straipsnį grindžiamą ieškinį Sąjungos teismo vykdoma teisminė kontrolė leidžia pasinaudoti tinkama ir veiksminga teisių gynimo priemone nepriklausomame ir nešališkame teisme, kaip tai suprantama pagal 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kuri bet kuriuo atveju leidžia ištaisyti ieškovo nurodytus tariamus trūkumus ir pažeidimus, taip pat susijusius su drausmės komiteto sudėtimi (šiuo klausimu žr. Sprendimo Andreasen / Komisija, T‑17/08 P, EU:T:2010:374, 145 punktą).
158 Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, reikia atmesti antrąjį pagrindą, susijusį su Personalo taisyklių 8.3.5 straipsnio neteisėtumu.
Dėl trečiojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su nekaltumo prezumpcijos, nešališkumo principo ir Chartijos 47 bei 48 straipsnių pažeidimu
Šalių argumentai
159 Trečiajame pagrinde ieškovas tvirtina, kad ginčijamu sprendimu Vykdomoji valdyba neatsakė į kaltinimus, kuriuos jis pareiškė savo gynybai pateiktame atsiliepime, ir į kuriuos neatsižvelgė drausmės komitetas. Iš esmės ieškovas kaltina ECB nuo pat pradžių manius, kad ieškovas yra kaltas dėl jam inkriminuojamų veiksmų. Jis taip pat mano, kad bankas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas iš esmės įvairiais aspektais padėjo pagerinti Administracinių paslaugų skyriaus veiklą. Ieškovas taip pat nurodė, kad procedūra buvo šališka, nes iš keturių narių, turėjusių balso teisę drausmės komitete, du nariai, tarp jų neabejotinai ir Žmogiškųjų išteklių GD generalinio direktoriaus pavaduotojas, nusprendė, kad pagal turimus įrodymus įtariamus pažeidimus paskatino tai, kad ieškovas siekė asmeninio intereso. Pateikdamas šį pagrindą jis priduria, kad Vykdomoji valdyba ginčijamame sprendime iškraipė drausmės komiteto nuomonę, nes nurodė minėtą dviejų drausmės komiteto narių poziciją, nors savo nuomonėje šio komiteto narių dauguma pareiškė nėra įsitikinę, kad asmeninį interesą galima įrodyti „be jokių abejonių“. Galiausiai kreipimasis į Vokietijos generalinę prokuratūrą nesilaikant OLAF rekomendacijų taip pat rodo nekaltumo prezumpcijos pažeidimą.
160 ECB teigia, kad trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą, ir pirmiausia pabrėžia, kad pagal aktualią teismų praktiką Vykdomoji valdyba savo sprendime, kuriuo skiria nuobaudą, tikrai neturi analizuoti arba minėti visų aspektų, kuriuos atitinkamas personalo narys kvestionuoja drausmės komitete. Bankas taip pat pabrėžia, jog ieškovo nurodyta aplinkybė, kad tyrimo etapu jis buvo nušalintas nuo pareigų, tikrai neįrodo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, be to, ieškovas negali atnaujinti diskusijų dėl nušalinimo priemonių teisėtumo, kurios buvo užbaigtos Sprendimu AX / ECB (EU:F:2012:195). Taip pat tai, kad drausmės komitetas nusprendė nepritarti ieškovo nuomonei, kurią šis išsamiai išdėstė savo procedūriniuose dokumentuose ir su kuria visa šis komitetas susipažino, nereiškia jokio nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo. Be to, ECB gali nevaržomas pateikti bylos medžiagą Vokietijos generalinei prokuratūrai, net jei OLAF nerekomendavo imtis tokių veiksmų.
161 Kalbėdamas apie ieškovo kaltinimus, kad tyrimo procedūra, drausmės byla ir ginčijamas sprendimas rodo banko norą įrodyti ieškovo kaltę, ECB ne tik mano, kad šie kaltinimai neturi pagrindo, bet ir apgailestauja, kad ieškovas „pateikia tokius hipotetinius ir nepagrįstus teiginius gerbiamame Tarnautojų teisme“.
Tarnautojo teismo vertinimas
162 Reikia priminti, kad nekaltumo prezumpcijos pažeidimą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu yra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad administracija nuo pat drausminės procedūros pradžios nusprendė bet kuriuo atveju skirti atitinkamam asmeniui nuobaudą, neatsižvelgdama į jo pateiktus paaiškinimus (žr. Sprendimo Pessoa e Costa / Komisija, T‑166/02, EU:T:2003:73, 56 punktą).
163 Kalbant apie ieškovo nušalinimą nuo pareigų prieš priimant ginčijamą sprendimą, reikia pažymėti, kad Įdarbinimo sąlygų 46 straipsnyje numatyta galimybė nušalinti personalo narį skirta ne jam nubausti (šiuo klausimu žr. Sprendimo X / ECB, EU:T:2001:251, 151 punktą), bet leisti administracijai taikyti prevencinę priemonę siekiant užtikrinti, kad šis personalo narys nesikištų į atliekamą tyrimą.
164 Atsižvelgdamas į tai, Tarnautojų teismas mano, kad, kalbant apie ieškovo trečiąjį pagrindą, pažymėtina, kad savo argumentais jis iš dalies siekia ginčyti ginčijamo sprendimo motyvus arba jų trūkumą. Kadangi šis aspektas yra penktojo pagrindo dalykas, jis bus aiškinamas nagrinėjant penktąjį pagrindą.
165 Dėl kitos ieškovo argumentų dalies reikia pripažinti, kad jais iš esmės siekiama apkaltinti drausmės komitetą ir Vykdomąją valdybą tuo, kad jie nesutiko su ieškovo per drausminę procedūrą ginama nuomone.
166 Tačiau, kalbant apie aplinkybę, kad du drausmės komiteto nariai, kaip tai jiems leidžiama pagal Personalo taisyklių 8.3.15 straipsnį, pareiškė, kad pažeidimus, kuriais kaltinama, paskatino tai, kad ieškovas siekė asmeninio intereso, reikia pabrėžti, kad ji niekaip neįrodo nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo. Iš tiesų tokia pozicija tiesiog atspindi diskusijų kolegialumo principą ir galimybę pateikti atskirąją nuomonę, palyginti su galutinai priimta drausmės komiteto daugumos nuomone. Kalbant apie šį aspektą, pažymėtina, kad drausmės komitetas savo nuomonėje iš tiesų nekonstatavo, kad asmeninį interesą „galima nustatyti siaurąja šio žodžio prasme be jokių abejonių“. Dėl likusių aplinkybių drausmės komitetas vis dėlto atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, pirmiausia pateiktus jo atsiliepime, susijusius su teisės į gynybą pažeidimu.
167 Tarnautojų teismas taip pat mano, jog tai, kad Vykdomoji valdyba šioje byloje nusprendė pritaikyti vieną griežčiausių Personalo taisyklėse numatytą drausminę nuobaudą, savaime neįrodo, kad per drausminę procedūrą buvo pažeista nekaltumo prezumpcija.
168 Dėl kreipimosi į Vokietijos generalinę prokuratūrą pažymėtina, kad tai priklauso ECB prerogatyvoms atsižvelgiant į jo institucinę autonomiją ir neturi jokios įtakos pozicijai, kurią būtų pareiškusios Vokietijos teisminės institucijos pagal savo kompetenciją, t. y. baudžiamosios teisės srityje. Be to, 2014 m. lapkričio 6 d. atsakyme dėl proceso organizavimo priemonių ieškovas nurodė, kad iš Vokietijos generalinės prokuratūros gavo CD-ROM kopiją su ECB kreipimusi, tačiau negalėjo nustatyti jokio įrodymo, kuris patvirtintų ieškovo teiginius dėl nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo.
169 Dėl likusių aplinkybių reikia nurodyti, kad Tarnautojų teismas ieškovo argumentuose neranda visiškai jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo reiškiamus rimtus kaltinimus, kad ECB pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.
170 Taigi reikia atmesti trečiąjį ieškinio pagrindą.
Dėl ketvirtojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su rūpestingumo pareigos pažeidimu dėl pagrįsto termino principo nesilaikymo
Šalių argumentai
171 Šiuo pagrindu ieškovas kaltina ECB tuo, kad pradinio administracinio tyrimo procedūra ir drausminė procedūra, po kurios priimtas ginčijamas sprendimas, iš viso truko ilgiau nei trejus metus. Toks laikotarpis nėra pagrįstas, ir nors tam tikrą jo dalį truko OLAF tyrimo procedūra, ECB turi būti laikomas atsakingu už terminus, susijusius su OLAF tyrimu, nes šios tarnybos tyrimo ataskaitos nėra aktai, kuriuos galima ginčyti. Remdamasis Sprendimu Andreasen / Komisija (F‑40/05, EU:F:2007:189) ieškovas taip pat teigia, kad per visą procedūrą buvo nušalintas nuo pareigų 38 mėnesius.
172 ECB mano, kad ketvirtasis pagrindas akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, ir visų pirma pabrėžia, jog ieškovas pats pripažįsta, kad bankas laikėsi Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnyje numatytų terminų. Be to, atsižvelgiant į šioje srityje suformuotą teismų praktiką, pagrįsto termino principas visai nebuvo pažeistas. Tai, kiek laiko ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų, nėra šio ieškinio dalykas.
Tarnautojo teismo vertinimas
173 Drausmės srityje ECB arba, jei taikytina, OLAF privalo veikti greitai, vos tik sužinoję apie faktus ir veiksmus, galinčius pažeisti ECB personalo nariams nustatytas pareigas, kad įvertintų, ar reikia pradėti tyrimą, o jeigu taip, tai atliekant šį tyrimą, o ECB atveju – per drausminę procedūrą (pagal analogiją žr. Sprendimo Kerstens / Komisija, F‑12/10, EU:F:2012:29, 125 punktą).
174 Šiuo atžvilgiu pagal nusistovėjusią teismų praktiką drausminių procedūrų trukmei apibrėžti taikomi terminai nėra naikinamieji, tačiau pirmiausia reiškia gero administravimo taisyklę, pagal kurią institucija įpareigojama rūpestingai organizuoti drausminę procedūrą ir elgtis taip, kad kiekvienas procedūrinis veiksmas būtų atliekamas per protingą terminą nuo ankstesnio veiksmo (Sprendimo D / Komisija, T‑549/93, EU:T:1995:15, 25 punktas). Sąjungos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad siekiant įvertinti pagrįstą terminą, per kurį turi būti atlikta drausminė procedūra, reikia „atsižvelgti tik į laiką, praėjusį nuo vieno procedūrinio veiksmo iki kito, [ir kad] šis vertinimas atliekamas atskirai nuo visos drausminės procedūros trukmės vertinimo (Sprendimo Teixeira Neves / Teisingumo Teismas, T‑259/97, EU:T:2000:208, 123 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
175 Taigi taikydamas savo drausminę procedūrą ECB turi užtikrinti, kad kiekvienas veiksmas, kurio jis imasi, būtų atliktas per protingą terminą, palyginti su ankstesniu veiksmu (šiuo atžvilgiu žr. Sprendimo Kerstens / Komisija, EU:F:2012:29, 124 punktą ir Sprendimo Goetz / Regionų komitetas, F‑89/11, EU:F:2013:83, 126 punktą).
176 Šioje byloje vos tik sužinojęs apie informatoriaus pateiktus kaltinimus bankas 2010 m. vasario mėn. sudarė tyrimo grupę, kuri negalėjo užbaigti savo darbo, nes 2010 m. liepos mėn. 1 d. tyrimą dėl tų pačių faktinių aplinkybių, apie kurį bankui buvo pranešta 2010 m. liepos 26 d., pradėjo OLAF. OLAF tyrimas apėmė, be kita ko, apsilankymą ECB patalpose ir trylikos ECB personalo narių apklausą. OLAF savo darbą baigė 2012 m. sausio 27 d., pateikęs ECB galutinę tyrimo ataskaitą.
177 Šiuo atžvilgiu Tarnautojų teismas konstatuoja, kad pradinio administracinio tyrimo procedūra ir OLAF tyrimo procedūra buvo pradėtos per pagrįstą terminą, t. y. netrukus po to, kai atitinkamai bankas ir OLAF sužinojo apie faktines aplinkybes ir veiksmus, galinčius reikšti ECB personalo narių pareigų pažeidimą (šiuo klausimu žr. Sprendimo François / Komisija, T‑307/01, EU:T:2004:180, 48 punktą ir Sprendimo López Cejudo / Komisija, F‑28/13, EU:F:2014:55, 90 punktą).
178 OLAF tyrimo trukmė (19 mėnesių) atrodo pagrįsta, atsižvelgiant į ginčijamų pirkimų kiekį ir pobūdį, taip pat į kai kurių daiktų, kurie buvo tiriami, techninį pobūdį.
179 Tuomet bankas patvirtino pagal 8.3.2 straipsnį pateiktą ataskaitą, kuria pradėta drausminė procedūra ir nustatyta jos apimtis. Ši ataskaita priimta 2012 m. lapkričio 19 d., išklausius ieškovą ir atsižvelgus į dokumentus, kuriuos jis pateikė 2012 m. rugpjūčio 24 d., taip pat į ieškovo spalio 18 d. pastabas dėl jam pateikto ataskaitos projekto. Šiuo atžvilgiu Tarnautojų teismas mano, kad devyni mėnesiai nuo OLAF ataskaitos pateikimo ECB iki tos dienos, kai bankas patvirtino ataskaitą pagal 8.3.2 straipsnį, nėra per ilgas laikotarpis, atsižvelgiant į daugelį didelės apimties tiriamų dokumentų ir daugelį ieškovo pastabų prieš priimant ataskaitą pagal 8.3.2 straipsnį. Be to, ECB negalima kaltinti tuo, kad jis pagal savo vidaus nuostatas manė, jog, be pradinio administracinio tyrimo ir OLAF tyrimo, yra būtina atlikti naują administracinį vidaus tyrimą siekiant parengti ataskaitą pagal 8.3.2 straipsnį (šiuo klausimu žr. Sprendimo Goetz / Regionų komitetas, EU:F:2013:83, 131 ir 132 punktus). Iš tiesų nebaigtas pradinis administracinis tyrimas, pradėtas pagal Aplinkraštį Nr. 1/2006, kaip tai matyti iš šio aplinkraščio 2 straipsnio 1 dalies, nepaveikė drausminės procedūros pradėjimo, nes ji galėjo būti pradėta tik laikantis personalo taisyklių 8.3 straipsnyje, konkrečiai – 8.3.2 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Be to, šioje byloje tyrimo grupę sudarantys asmenys buvo kiti nei tie, kurie bendradarbiavo rengiant ataskaitą pagal 8.3.2 straipsnį.
180 2012 m. lapkričio 27 d. buvo paskirtas drausmės komitetas, šis 2013 m. sausio mėn. susipažino su ieškovo rašytinėmis ir žodinėmis pastabas ir 2013 m. balandžio 5 d. pateikė savo nuomonę. Šiuo klausimu Tarnautojų teismas mano, kad, baigęs savo darbą per keturis mėnesius, komitetas veikė taip skubiai, kaip reikalaujama, nors byla buvo sudėtinga ir ieškovas pateikė daugybę pastabų ir prieštaravimų, visų pirma dėl jo apklausos drausmės komitete protokolo.
181 2013 m. gegužės 28 d. priimtas ginčijamas sprendimas – po to, kai ieškovas 2013 m. balandžio 24 d. pateikė pastabas, o tai atitinka ir Personalo taisyklių 8.3.17 straipsnyje nustatytą terminą, ir pagrįsto termino principą.
182 Taigi, atsižvelgiant į šioje byloje vykdytos drausminės procedūros eigą, matyti, kad terminas nuo vieno veiksmo iki kito buvo pakankamai pagrįstas, o jeigu ir buvo vėluojama, tai tik dėl būtinumo paisyti ieškovo teisės į gynybą ir atsakyti į daugybę jo advokato pateiktų pastabų ir komentarų (žr. Sprendimo Teixeira Neves / Teisingumo Teismas, EU:T:2000:208, 125 punktą).
183 Be to, Tarnautojų teismas mano, kad, vertinant bendrai, ir pradinio administracinio tyrimo procedūra, ir drausminė procedūra buvo užbaigtos per pagrįstą terminą, šiuo atveju per trejus metus ir tris mėnesius. Taip pat Tarnautojų teismas pažymi, kad bet kuriuo atveju ieškovas neteigė, kad bankas pažeidė drausmės srityje taikomose nuostatose numatytą terminą.
184 Galiausiai, nors per tyrimą iki drausminės procedūros pradžios ir per pačią drausminę procedūrą ieškovas tikrai buvo priverstas laukti ir nebuvo tikras dėl savo profesinės ateities, šis aspektas neturi įtakos ginčijamo sprendimo galiojimui, nes tokia padėtis yra būdinga kiekvienai drausminei procedūrai, o šioje byloje šios procedūros pradėjimas buvo pateisinamas dėl Sąjungos intereso, dėl kurio ECB, gavęs pareiškimus, keliančius abejonių dėl dviejų jo personalo narių, iš kurių vienas buvo ieškovas, sąžiningumo, turėjo imtis būtinų priemonių, įskaitant ieškovo nušalinimą nuo pareigų, siekdamas įsitikinti jo profesinio elgesio nepriekaištingumu (šiuo klausimu žr. Sprendimo Pessoa e Costa / Komisija, EU:T:2003:73, 66 punktą).
185 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ketvirtąjį ieškinio pagrindą.
Dėl penktojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su pareigos nurodyti motyvus pažeidimu
Šalių argumentai
186 Ieškovo teigimu, ginčijamame sprendime nepateikti motyvai, susiję su jo kaltinimais pagrindinių teisių pažeidimu, pagrįstų terminų principo ir rūpestingumo pareigos nesilaikymu. Ginčijamame sprendime taip pat nepateikta jokių paaiškinimų dėl ieškovui pareikštų kaltinimų, tariamai pažeistų pareigų ir to, kiek veiksmai, kuriais kaltinama, yra susiję su kiekvienu banko nurodytu pareigų pažeidimu. Ginčijamame sprendime teisiniu požiūriu nepakankamai tiksliai nurodyti motyvai, dėl kurių Vykdomoji valdyba nutarė skirti griežtesnę nuobaudą, nei rekomendavo drausmės komitetas. Be to, minėtame sprendime nebuvo paaiškinta, kodėl bankas nusprendė, kad nutrūko ieškovo ir banko tarpusavio pasitikėjimo santykiai, nors drausmės komitetas savo nuomonėje nurodė, kad nutrūkę tarpusavio pasitikėjimo santykiai gali būti konstatuoti tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad ieškovas siekė asmeninio intereso, tačiau to nebuvo padaryta.
187 Bankas teigia, kad šį pagrindą reikia atmesti, nes, atsižvelgiant į ieškovo argumentų turinį, atrodo, kad jis nesuprato pareigos nurodyti motyvus apimties, ypač tokiu atveju kaip šis, kuris yra gerai žinomas suinteresuotajam asmeniui. ECB nesutinka su ieškovo pozicija, kad, konstatuojant personalo nario ir jo darbdavio nutrūkusius pasitikėjimo santykius, būtina pateikti įrodymų, kad personalo nario veiksmus paskatino asmeninis interesas.
Tarnautojo teismo vertinimas
188 SESV 296 straipsnyje nustatyta ir Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte priminta pareiga nurodyti motyvus yra esminis ES teisės principas, kuriuo siekiama, pirma, pateikti suinteresuotajam asmeniui pakankamą informaciją, kad jis galėtų įvertinti jam nepalankaus akto pagrįstumą, ir, antra, sudaryti galimybes atlikti teisminę kontrolę (žr. Sprendimo Michel / Parlamentas, 195/80, EU:C:1981:284, 22 punktą; Sprendimo Lux / Audito Rūmai, 69/83, EU:C:1984:225, 16 punktą ir Sprendimo Camacho-Fernandes / Komisija, F‑16/13, EU:F:2014:51, 111 punktą).
189 Klausimą, ar ECB sprendimo, kuriuo vienam iš jo personalo narių skiriama drausminė nuobauda, motyvai atitinka šiuos reikalavimus, reikia vertinti ne tik atsižvelgiant į šio sprendimo tekstą, bet ir kontekstą bei visas konkretų klausimą, šiuo atveju – drausmės sritį, reglamentuojančias teisės normas. Tačiau šiuo atžvilgiu, nors drausmės komitetas ir Vykdomoji valdyba privalo nurodyti faktines ir teisines aplinkybes, sudarančias jų nuomonės ir (arba) sprendimų teisinį pagrindą, ir motyvus, kuriais remdamiesi juos priėmė, vis dėlto jie neprivalo aptarti visų fakto ir teisės klausimų, kuriuos suinteresuotasis asmuo iškėlė per procedūrą. Bet kuriuo atveju sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas atitinkamam personalo nariui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis jam suprasti dėl jo priimtos priemonės apimtį (Sprendimo EH / Komisija, F‑42/14, EU:F:2014:250, 131 punktas ir nurodyta teismo praktika).
190 Jeigu, kaip šioje byloje, suinteresuotajam asmeniui galiausiai skirta griežtesnė nuobauda, nei siūlė drausmės komitetas, vis dėlto reikia manyti, kad, atsižvelgiant į kiekvienai drausminei procedūrai taikomus reikalavimus, net išimtinai sutartinių darbo santykių atveju ECB sprendime turi būti detaliai nurodyti motyvai, paskatinę banką nukrypti nuo jo drausmės komiteto pateiktos nuomonės (šiuo klausimu žr. Sprendimo F. / Komisija, 228/83, EU:C:1985:28, 35 punktą; Sprendimo N / Komisija, T‑198/02, EU:T:2004:101, 95 punktą ir Sprendimo EH / Komisija, EU:F:2014:250, 132 punktą).
191 Šioje byloje Tarnautojų teismas pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo aplinkybės buvo gerai žinomos ieškovui, visų pirma atsižvelgiant į daugelio jo rašytinių ir žodinių pastabų per drausminę procedūrą turinį, įskaitant pastabas dėl per šią procedūrą parengtų aktų, pavyzdžiui, posėdžių protokolų, projektų. Visų pirma, priešingai ieškovo teiginiams, jam pareikšti kaltinimai pakankamai aiškiai ir tiksliai išdėstyti ataskaitoje pagal 8.3.2 straipsnį ir drausmės komiteto nuomonėje, apibūdintose šio sprendimo 67, 70 ir 81 punktuose, t. y. dokumentuose, dėl kurių ieškovas buvo visapusiškai išklausytas.
192 Be to, drausmės komiteto nuomonėje apibūdinti ieškovui pareikšti kaltinimai, įvairios galiojančios ECB taisyklės ir nuostatos, kurias, minėto komiteto nuomone, pažeidė ieškovas, taip pat priežastys, dėl kurių jis manė, kad ieškovo teiginiai, visų pirma pateikti jo atsiliepime, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, yra nepagrįsti. Minėtas komitetas savo nuomonėje taip pat apibūdino jo svarstytus klausimus. Iš jos matyti, kad šio komiteto nariai nesutarė dėl to, ar ieškovas turi būti atleistas iš darbo, tačiau, kita vertus, jie sutarė dėl to, kad atleidimas iš darbo gali būti pritaikytas, jeigu „be to, profesinių pareigų pažeidimus paskatino asmeninio intereso siekis, nepataisomai sunaikinęs ECB ir [ieškovo] tarpusavio pasitikėjimo santykius“. Šiomis aplinkybėmis du drausmės komiteto nariai manė, kad šiuo tikslu byloje esantys įrodymai turi pakankamą įrodomąją galią, tačiau galiausiai dauguma narių nemanė esą „visiškai įsitikinę, kad asmeninį interesą <...> galima nustatyti siaurąja šio žodžio prasme be jokių abejonių“.
193 Nurodęs lengvinančias aplinkybes, kurias buvo galima pripažinti ieškovo atveju, drausmės komitetas bendru narių sutarimu pasiūlė drausminę nuobaudą – sumažinti pareigų lygį dviem darbo užmokesčio grupėmis.
194 Būtent šiomis aplinkybėmis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kuriame Vykdomoji valdyba nurodė atsižvelgusi į drausmės komiteto nuomonę, šio komiteto narių tarpusavio nesutarimą dėl to, ar yra asmeninis interesas, ir minėtoje nuomonėje minėtas lengvinančias aplinkybes. Tačiau Vykdomoji valdyba sunkinančia aplinkybe visų pirma pripažino tai, kad ieškovas pažeidė nagrinėjamas profesines pareigas būdamas vadovu, kuriam tenka ypatinga atsakomybė už ECB reputacijos ir finansinių interesų apsaugą. Toliau ginčijamame sprendime Vykdomoji valdyba nurodė savo reikalavimus, susijusius su jos personalo sąžiningumu, ir laikėsi nuomonės, kad nagrinėjamieji profesinių pareigų pažeidimai nepataisomai pakenkė pasitikėjimui, kuris, banko nuomone, yra būtinas santykiams su jo darbuotojais.
195 Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, Tarnautojų teismas laikosi nuomonės, kad ginčijamame sprendime, aiškinamame kartu su drausmės komiteto nuomone, į kurią jame daroma nuoroda, pateikti motyvai atitinka teismų praktikos reikalavimus, kurie taip pat taikomi bankui ir nurodyti šio sprendimo 188–190 punktuose.
196 Visų pirma, priešingai ieškovo teiginiams, Vykdomoji valdyba paaiškino, kodėl pritaikė griežtesnę nuobaudą nei ta, dėl kurios bendrai sutarė drausmės komiteto nariai. Šiuo atžvilgiu tai, kad Vykdomosios valdybos pasirinkta nuobauda atitinka tą, kuriai pritarė du iš keturių balsavimo teisę turinčių drausmės komiteto narių, savaime nereiškia, kad ginčijamu sprendimu pažeista pareiga nurodyti motyvus.
197 Kalbant apie sąlygas, kurioms esant galima teigti, kad banko ir vieno iš jo personalo narių pasitikėjimo santykiai nutrūko, reikia pažymėti, kad Vykdomoji valdyba nesaistoma drausmės komiteto nuomonės, kaip tai aiškiai nurodyta Personalo taisyklių 8.3.17 straipsnyje. Todėl net jeigu drausmės komiteto narių dauguma sutarė dėl to, kad, jų nuomone, Vykdomoji valdyba gali konstatuoti nutrauktus pasitikėjimo santykius tik jeigu mano, kad ieškovas siekė asmeninio intereso, Tarnautojų teismas mano, kad Vykdomoji valdyba, įgyvendindama savo plačią diskreciją apibrėžti ECB personalui taikomus sąžiningumo reikalavimus, šioje byloje galėjo nuspręsti, kad pasitikėjimo santykiai visiškai nutrūko ir drausmės komiteto nurodytu atveju, t. y. net nesant įrodymų, kad ieškovas siekė asmeninio intereso. Tarnautojų teismas taip pat pažymi, kad ieškovas savo 2013 m. balandžio 24 d. pastabose dėl drausmės komiteto nuomonės iš tikrųjų nenurodė konkrečių argumentų, susijusių su nutrūkusiais pasitikėjimo santykiais, o tai drausmės komitetas vis dėlto pabrėžė Vykdomajai valdybai skirtoje nuomonėje.
198 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikia atmesti penktąjį ieškinio pagrindą.
Dėl septintojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida ir proporcingumo principo pažeidimu
Šalių argumentai
199 Ieškovas iš esmės teigia, kad ginčijamame sprendime aiškiai nenurodyti kaltinimai, kuriais grindžiamas šis sprendimas, ir tinkamai neatsižvelgiama į lengvinančias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi per drausminę procedūrą. Visų pirma jis pabrėžia: visi ginčijami pirkimai buvo vykdomi visiškai laikantis ECB galiojančių taisyklių ir jie buvo žinomi bei matomi kitiems skyriams; buvo konstatuoti Administracinių paslaugų skyriaus finansinės kontrolės ir priežiūros trūkumai (tai konstatavo ir OLAF); įspėtas vadovybės, jog negali vykdyti kai kurių pirkimų, šiuo atveju – skaitmeninių nuotraukų rėmelių, ieškovas įvykdė šiuos nurodymus; jis nebuvo specialiai apmokytas ar konsultuotas dėl taikytinų biudžeto taisyklių; jo profesinės veiklos rezultatai keliant Administracinių paslaugų skyriaus lygį leido ECB sutaupyti kelis milijonus eurų; nedidelis vadovaujančių darbuotojų skaičius skyriuje; ieškovui patikėtų užduočių apimtis ir tai, kad jis turėjo kas savaitę tvirtinti šimtus Administracinių paslaugų skyriaus pirkimo užsakymų ir sąskaitų faktūrų; galiausiai šioje byloje ginčijamų pirkimų bendra vertė tesudarė mažiau nei tūkstantąją skyriaus biudžeto dalį.
200 Ieškovas tvirtina, jog dėl to, kad nebuvo atsižvelgta arba nepakankamai atsižvelgta į tam tikras lengvinančias aplinkybes, ECB skyrė jam neproporcingą nuobaudą. Šiuo atžvilgiu jis nesutinka su tuo, kad pakenkė ECB reputacijai, kai leido vykdyti ginčijamus pirkimus. Be to, jis pabrėžia, kad jau buvo nubaustas laikinu nušalinimu nuo pareigų ir drausminės procedūros poveikiu tiek jo profesiniam, tiek privačiam gyvenimui.
201 ECB prašo atmesti septintąjį pagrindą kaip nepagrįstą. Šiuo atžvilgiu jis mano, kad ieškovas ginčijamą sprendimą aiškino nenuosekliai ar net iškreipiančiai, nes ginčijamame sprendime, priešingai, nei teigia ieškovas, pakankamai atsižvelgta į lengvinančias šios bylos aplinkybes, darant nuorodą į drausmės komiteto nuomonės 34 punktą. Bankas pažymi, kad ieškovas pateikia bendrus teiginius dėl neatsižvelgimo į kai kurias lengvinančias aplinkybes, aiškiai jų nenurodydamas, dėl to kyla šių bendrų teiginių priimtinumo klausimas. Bet kuriuo atveju bankas mano, kad atsižvelgė į visas reikšmingas ieškovo atvejo aplinkybes, tačiau pažymi, kad lengvinančių aplinkybių buvimas ipso jure nekliudo atleisti jo iš darbo.
202 ECB teigimu, rizika pakenkti banko išorės reputacijai dėl ieškovo elgesio buvo akivaizdi, juo labiau kad ieškovas negalėjo paaiškinti, kur buvo dauguma jam vykdant priežiūrą nupirktų daiktų. Dėl argumento, kad nušalinimas nuo pareigų jo atveju jau reiškė labai griežtą nuobaudą, todėl nebuvo galima atleisti iš darbo, bankas primena, kad toks nušalinimas nuo pareigų nėra nuobauda ir kad bet kuriuo atveju pasitikėjimo santykiai su banku nutrūko visiškai, ir tai pateisino skirtą nuobaudą.
Tarnautojų teismo vertinimas
203 Tarnautojų teismas mano, kad septintąjį pagrindą reikia išnagrinėti prieš nagrinėjant šeštąjį pagrindą.
– Bendri samprotavimai
204 Pirmiausia reikia priminti, jog bet kurios drausminės priemonės teisėtumas suponuoja, kad yra įrodytas suinteresuotajam asmeniui inkriminuotų faktų tikrumas (Sprendimo Daffix / Komisija, T‑12/94, EU:T:1997:208, 64 punktas; Sprendimo Tzikis / Komisija, T‑203/98, EU:T:2000:130, 51 punktas ir Sprendimo EH / Komisija, EU:F:2014:250, 90 punktas).
205 Kalbant apie drausmės komiteto konstatuotų personalo nario pažeidimų sunkumo vertinimą ir drausminės nuobaudos, kuri, atsižvelgiant į šiuos pažeidimus, atrodo tinkamiausia, pasirinkimą, pažymėtina, kad šie klausimai iš esmės priklauso didelei banko diskrecijai, nebent skirta nuobauda yra neproporcinga atskleistiems faktams (Sprendimo E / Komisija, EU:T:2001:175, 85 ir 86 punktai). Taigi pagal statutinių santykių srityje nusistovėjusią teismų praktiką, kurią galima pritaikyti ECB sutartiniams santykiams, ši institucija turi teisę įvertinti savo personalo nario atsakomybę kitaip nei jos drausmės komitetas ir pasirinkti tokią drausminę nuobaudą, kurią laiko tinkama nubausti už konstatuotus drausmės pažeidimus (žr. Sprendimo Y / Teisingumo Teismas, EU:T:1996:94, 56 punktą ir Sprendimo Tzikis / Komisija, EU:T:2000:130, 48 punktą).
206 Įrodžius faktinių aplinkybių tikrumą, atsižvelgiant į didelę diskreciją, kurią bankas turi drausmės srityje, teisminė kontrolė turi apimti tik patikrą, ar nėra akivaizdžios vertinimo klaidos ir piktnaudžiavimo įgaliojimais (šiuo klausimu žr. Sprendimo X / ECB, EU:T:2001:251, 221 ir 222 punktus ir Sprendimo EH / Komisija, EU:F:2014:250, 92 punktą).
207 Kalbant apie drausminės nuobaudos proporcingumą, palyginti su konstatuotų faktų rimtumu, pažymėtina, kad Tarnautojų teismas turi atsižvelgti į tai, kad drausminė nuobauda turi būti pagrįsta banko atliktu bendru visų kiekvienam atskiram atvejui būdingų konkrečių faktų ir kiekvieno individualaus atvejo aplinkybių įvertinimu, turint omenyje, jog, panašiai kaip Pareigūnų tarnybos nuostatuose, ECB personalui taikomose norminiuose aktuose, visų pirma Personalo įdarbinimo sąlygų 45 straipsnyje, nenumatytas joks pastovus juose įtvirtintų nuobaudų ir įvairių galimų profesinių pareigų pažeidimų ryšys ir nepatikslinta, kiek, pasirenkant nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik tai, ar bankas proporcingai įvertino sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir atlikdamas šį patikrinimą teismas negali savo vertinimais pakeisti vertinimų, kuriuos šiuo atžvilgiu atliko bankas (žr. Sprendimo X / ECB, EU:T:2001:251, 221 punktą; Sprendimo Afari / ECB, EU:T:2004:77, 203 punktą ir Sprendimo BG / Ombudsmenas, T‑406/12 P, EU:T:2014:273, 64 punktą), kuriam tenka pareiga pasirinkti drausminę nuobaudą (Sprendimo Nijs / Audito Rūmai, F‑77/09, EU:F:2011:2, 132 punktas).
– Dėl profesinių pareigų pažeidimų, kuriais kaltinama
208 Šioje byloje Tarnautojų teismas konstatuoja, kad ieškovas neneigia pirkęs ginčijamas prekes ir paslaugas, kitaip tariant, jis neginčija faktų tikrumo, tačiau nesutinka, kad elgėsi netinkamai ar padarė kokį nors neteisėtą veiksmą, kitaip tariant, jis nesutinka su šio elgesio kvalifikavimu kaip profesinių pareigų pažeidimo.
209 Remiantis tuo darytina išvada, kad, atsižvelgiant į šį pagrindą, akivaizdi vertinimo klaida, kuria ieškovas kaltina Vykdomąją valdybą, yra susijusi su profesinių pareigų pažeidimo konstatavimu ir sunkumo įvertinimu, kurį pateikė drausmės komitetas ir kuriuo Vykdomoji valdyba rėmėsi, nustatydama ieškovui skirtą nuobaudą. Šiuo klausimu drausmės komiteto nuomonė aiškiai rodo, kad šio komiteto konstatuoti profesinių pareigų pažeidimai buvo susiję su Personalo įdarbinimo sąlygų 4 straipsnio a punkto, Elgesio kodekso 2, 2.2, 4.1, 4.2 ir 5.1 straipsnių ir Praktinės veiklos vadovo 7 ir 8 skyriuose pateiktų nurodymų pažeidimu, kitaip, nei teigia ieškovas. Be to, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Vykdomoji valdyba patvirtino šias drausmės komiteto išvadas.
210 Šiuo atžvilgiu drausmės komiteto nuomonėje nurodytų ECB personalo taisyklių visuma siekiama užtikrinti, kad ECB personalo nariai savo elgesiu rodytų orumo pavyzdį, atitinkantį ypač tinkamą ir pagarbų elgesį, kokio pagrįstai galima tikėtis iš tarptautinės viešosios institucijos personalo narių, net įdarbintų pagal sutartį (žr. Sprendimo Williams / Audito Rūmai, T‑146/94, EU:T:1996:34, 65 punktą ir Sprendimo N / Komisija, EU:T:1997:71, 127 punktą). Konkrečiai kalbant, Įdarbinimo sąlygų 4 straipsnio a punkte įtvirtintas reikalavimas „elgtis atsižvelgiant į užimamas pareigas ir ECB turimą [Sąjungos] institucijos statusą“ aiškintinas kaip nustatantis ECB personalui, be kita ko, lojalumo ir orumo pareigas, panašias į taikomas Sąjungos pareigūnams (žr. Sprendimo Afari / ECB, EU:T:2004:77, 193 punktą).
211 Kalbant apie šioje byloje nagrinėjamo elgesio kodekso nuostatas, pažymėtina, kad jomis siekiama patikslinti ECB personalo nariams pagal lojalumo reikalavimą tenkančias pareigas, pavyzdžiui, pareigą nuolat informuoti savo vadovus, elgtis pavyzdingai ir užtikrinti, kad būtų išlaikyta banko išorės reputacija, taip pat nustatyti elementarias taisykles, taikomas visose iš viešųjų lėšų finansuojamose institucijose, t. y. kad institucijos turtas ir įranga gali būti naudojami tik profesinių poreikių tikslais ir jų neperžengiant, o personalo nariai turi racionalizuoti įrangos pirkimus ir naudoti ją kuo veiksmingiau.
212 Kalbant apie šioje byloje nagrinėjamo praktinės veiklos vadovo nuostatas, pažymėtina, kad jose pakartojamos gero biudžeto valdymo taisyklės, taikomos nustatant poreikius ir naudojant atitinkamų biudžeto centrų, pavyzdžiui, Administracinių paslaugų skyriaus, biudžetus, kiek tai susiję su kitiems ECB direktoratams suteiktomis paslaugomis.
213 Dėl profesinių pareigų pažeidimų, kuriuos, drausmės komiteto nuomone, padarė ieškovas, apibūdinimo, pateikto drausmės komiteto nuomonės 27 punkte, Tarnautojų teismas mano, kad iš bylos medžiagos matyti, jog šis komitetas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas pažeidė Personalo įdarbinimo sąlygų 4 straipsnio a punktą, taip pat elgesio kodekso ir praktinės veiklos vadovo nuostatas.
214 Iš tiesų, atsižvelgiant į ginčijamų pirkimų rūšį, skaičių ir dažnį per ilgesnį nei 2,5 metų laikotarpį ir į tai, kad nėra jokio konkretaus ir įtikinamo paaiškinimo, kodėl šių pirkimų reikėjo Administracinių paslaugų skyriaus, už kurį ieškovas buvo atsakingas, teisėtiems poreikiams patenkinti, ieškovas negali pagrįstai teigti, kad veikė pagal teisėtus banko lūkesčius, formaliai nustatytus patvirtintose vidaus taisyklėse, ir kad nesukėlė bankui finansinės žalos.
215 Pavyzdžiui, Tarnautojų teismas pažymi, kad informacinių technologijų įrangos įsigijimas vienetais ne pagal institucijos grupinių pirkimų politiką, šiuo atveju centralizuotą Informacinių sistemų GD lygmeniu, neabejotinai lėmė tai, kad, kaip bankas patvirtino per posėdį, minėta medžiaga buvo įsigyta didesnėmis kainomis, pavyzdžiui, įsigyjant X prekių ženklo kompiuterius, kuriuos ECB neoficialiai naudojo faktinių aplinkybių laikotarpiu. Kitas banko teisėtų lūkesčių, formaliai įtvirtintų jo vidaus taisyklėse, neatitinkančio elgesio, dėl kurio bankas patyrė finansinę žalą, pavyzdys buvo pirkimų sekimo sistemos neįgyvendinimas, dėl ko buvo neįmanoma nustatyti nemažai Administracinių paslaugų skyriaus įsigytų prekių, su kuriomis buvo susiję ieškovui pareikšti kaltinimai, buvimo vietos. Be to, keista, kad institucijos personalo nariui leidžiama parsinešti į namus ir ilgą laiką ten laikyti, kaip tai darė ieškovas, daug informacinių technologijų ir fotografijos objektų arba nešiojamąją navigacijos sistemą.
216 Šiuo atžvilgiu aplinkybė, į kurią ieškovas atkreipė dėmesį pasiūlyme pateikti papildomų įrodymų, kad kai kurie daiktai vėliau buvo rasti, negali paneigti to, kad apskritai jis įsigijo daug daiktų pažeisdamas galiojančias taisykles. Be to, Tarnautojų teismo nuomone, pirma, šie pasiūlyti įrodymai patvirtino ECB pateiktą ieškovo biuro apibūdinimą, t. y. kad šis biuras atrodė kaip sandėlis, nes jame buvo daugybė daiktų, kurie, be kita ko, buvo be etikečių. Tai patvirtina aplinkybė, kad dėžės su žaislais buvo rastos dar neišpakuotos. Ši aplinkybė gali paaiškinti, kad ECB negalėjo, juo labiau atsižvelgiant į nagrinėjamos įrangos techninį pobūdį, sudaryti išsamių sąrašų, atskirdamas jo patalpose esančius daiktus nuo daiktų, kurių buvimo vieta nežinoma, ir daiktus, kurie priklausė ieškovui, nuo ECB priklausančių daiktų. Taigi ši aplinkybė gali paaiškinti, kodėl ataskaitoje pagal 8.3.2 straipsnį ir drausmės komiteto nuomonėje nurodytas trūkstamų daiktų skaičius ir rūšis galėjo šiek tiek skirtis nuo OLAF ataskaitoje ar grupės veiklos ataskaitoje pateikto jų skaičiaus ir rūšies, ir vis dėlto šie skirtumai nerodo akivaizdžios vertinimo klaidos. Iš tiesų apskritai ieškovas nepaneigė to, kad daug daiktų, įsigytų pagal jo užsakymą, trūko ir kad šie pirkimai buvo vykdomi be aiškaus ir tinkamo profesinio pagrindo. Kita vertus, bet kuriuo atveju ginčijamu sprendimu ECB neskyrė ieškovui jokios drausminės nuobaudos už kai kurios nagrinėjamos įrangos vagystę.
217 Taigi Tarnautojų teismas laikosi nuomonės, kad drausmės komitetas nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, pripažinęs, kaip nurodyta šio sprendimo 82 ir 83 punktuose, kad ieškovas padarė „tyčinius, tęstinius ir ilgą laiką trukusius“ savo, kaip ECB personalo nario, profesinių pareigų pažeidimus. Drausmės komitetas laikė juos „labai šiurkščiais pažeidimais, kurie tam tikru mastu reiškė tyčinį galiojusių ECB taisyklių nesilaikymą“. Remiantis tuo darytina išvada, kad ECB Vykdomoji valdyba, nepadarydama akivaizdžios vertinimo klaidos, ginčijamame sprendime galėjo patvirtinti drausmės komiteto vertinimus, nors tame sprendime Vykdomoji valdyba būtų galėjusi papildomai nurodyti, kiek ji pritaria šiems vertinimams.
218 Dabar reikia patikrinti, ar Vykdomoji valdyba neatsižvelgė arba nepakankamai atsižvelgė į lengvinančias aplinkybes arba kai kuriuos ieškovo nurodytus faktus.
– Dėl atsižvelgimo į lengvinančias aplinkybes
219 Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia pažymėti, jog iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Vykdomoji valdyba atsižvelgė į tris drausmės komiteto nuomonėje paminėtas lengvinančias aplinkybes: Administracinių paslaugų skyriaus vidaus kontrolės trūkumai prieš ieškovui pradedant jame eiti pareigas, tai, kad Administracinių paslaugų skyriuje buvo mažai vadovaujančių darbuotojų, ir labai geri atsiliepimai apie ieškovą.
220 Tačiau ieškovas nurodo bendras aplinkybes, kuriomis jis veikė, ir pažymi, kad „[ECB] tiesiog nepaisė daugelio faktų ir aplinkybių arba nepakankamai į jas atsižvelgė“.
221 Dėl šio aspekto, nepaisant šio kaltinimo priimtinumo klausimo, kurį bankas buvo iškėlęs, Tarnautojų teismas mano, kad ieškovo bet kaip nurodytos aplinkybės negali įrodyti akivaizdžios vertinimo klaidos ar to, kad ECB Vykdomoji valdyba neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes.
222 Iš tiesų, kalbėdamas apie ieškovo argumentus, kuriais nurodomas jo vadovų neveiklumas atliekant priežiūros vaidmenį ir Žmogiškųjų išteklių GD Biudžeto, valdymo kontrolės ir organizavimo skyriaus aplaidumas prižiūrint Administracinių paslaugų skyriaus biudžetą ir finansus po to, kai jis pradėjo eiti pareigas, Tarnautojų teismas primena, kad galimas ieškovo vadovų ir minėto skyriaus aplaidumas negali pateisinti ieškovui inkriminuojamų pažeidimų nes jis pats kaip vadovas, šiuo atveju – Administracinių paslaugų skyriaus vadovas, lieka atsakingas už savo paties veiksmus (šiuo klausimu žr. sprendimų R. / Komisija, EU:C:1985:324, 44 punktą; Z / Parlamentas, T‑242/97, EU:T:1999:92, 115 punktą ir X / ECB, EU:T:2001:251, 233 punktą).
223 Taip pat ieškovas negali kaip lengvinančia aplinkybe remtis tuo, kad „Administravimo“ ir „Žmogiškųjų išteklių“ GD arba atitinkamai jų Apskaitos ir pirkimų skyrius bei Biudžeto, valdymo kontrolės ir organizavimo skyrius neįspėjo jo apie tai, kad negalima vykdyti ginčijamų pirkimų. Iš tiesų, nesant reikalo išsamiai nagrinėti įvairių atliktų pirkimų, Tarnautojų teismas mano, kad, atsižvelgiant į kai kurių šių pirkimų ypatybes, pavyzdžiui, žaidimų konsolės ir programinės įrangos pirkimą, judriojo telefono ryšio sutarčių sudarymą ir mobiliųjų telefonų suteikimą naudotis personalo nariams, kurie nebuvo įgalioti jų turėti pagal banko vidaus taisykles, arba prekių, skirtų atsidėkoti ieškovo vadovaujamo Administracinių paslaugų skyriaus personalui, įsigijimą, matyti, kad ieškovas turėjo rimtai abejoti, ar buvo pagrįsta vykdyti tokius pirkimus ir ar jo elgesys atitiko aiškias ECB taisykles, visų pirma nustatytas Įdarbinimo sąlygų 4 straipsnio a punkte ir elgesio kodekse.
224 Tai, kad ieškovas nustojo pirkti skaitmeninių nuotraukų rėmelius, kai jį dėl to apklausė vadovai, tikrai nėra lengvinanti aplinkybė ir kaip tik turėjo paskatinti jį peržiūrėti jo taikytą viešųjų finansų valdymą – ši užduotis jam buvo patikėta kaip atskirą biudžetą turinčio skyriaus vadovui – visų pirma, kai jis pirko informacinių technologijų įrangą atskirais vienetais, nesilaikydamas šioje srityje kompetentingo Informacinių sistemų GD priimtų sprendimų vykdyti grupinius pirkimus.
225 Dėl ieškovo profesinės veiklos rezultatų, kurie, jo teigimu, leido bankui sutaupyti dideles sumas, Tarnautojų teismas pažymi, pirma, kad nors pagal Įdarbinimo sąlygų 45 straipsnį ECB turi atsižvelgti į „personalo nario elgesį per visą jo karjerą“, šis atsižvelgimas nebūtinai reiškia lengvinančios aplinkybės pripažinimą (Sprendimo EH / Komisija, EU:F:2014:250, 119 punktas). Antra, bankas gali teisėtai nuspręsti, kad padaryti pažeidimai tokie sunkūs, kad net jei ieškovo veiklos rezultatai ir būtų išimtiniai, ši aplinkybė neturėtų jokios reikšmės (šiuo klausimu žr. Sprendimo Yasse / EIB, T‑141/97, EU:T:1999:177, 114 punktą). Kalbant konkrečiai, negalima sutikti, jog prisidengdamas tuo, kad padėjo bendrai sutaupyti didelę institucijos biudžeto lėšų dalį, personalo narys gali manyti, kad jam negalioja elementarios gero biudžeto ir finansų valdymo taisyklės, nes nagrinėjami prekių ir paslaugų pirkimai susiję tik su nedidelėmis sumomis, palyginti su biudžetu, už kurį jis yra atsakingas. Kad ir kokia būtų nagrinėjama suma, visos viešosios išlaidos turi atitikti griežtas biudžeto ir apskaitos taisykles.
226 Dėl ieškovo argumento, kad jam nebuvo surengti specialūs mokymai biudžeto valdymo ir pirkimo taisyklių srityje, Tarnautojų teismas mano, kad toks argumentas neturi reikšmės, nes net jeigu būtų įrodyta, kad bankas nepakankamai apmokė savo vadovaujantį personalą, dėl šio galimo trūkumo ieškovas negalėjo veikti nesilaikydamas ECB vidaus aktuose nustatytų aiškių taisyklių.
227 Tas pats pasakytina apie ieškovo argumentą, susijusį su jo darbo krūviu. Nors Administracinių paslaugų skyrius turėjo kas savaitę tvarkyti šimtus pirkimų užsakymų, ieškovui padėjo skyriaus vadovo pavaduotojas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jie abu patvirtino ginčijamus pirkimus, ir bet kuriuo atveju Tarnautojų teismas mano, kad Administracinių paslaugų skyriaus savaitės pirkimų apimtis negali pateisinti nuovokumo stokos perkant kai kurias prekes, ypač jeigu šios prekės aiškiai neatitinka teisėtų skyriaus poreikių.
228 Kalbėdamas apie tai, kad kiti ECB skyriai vykdė tokius pat nepateisinamus pirkimus kaip nagrinėjamieji šioje byloje, Tarnautojų teismas vėl primena, kad siekdamas ginčyti jam skirtą drausminę nuobaudą personalo narys negali veiksmingai remtis aplinkybe, kad drausminė procedūra nebuvo pradėta prieš vieną ar kelis kitus personalo narius dėl veiksmų, analogiškų tiems, kuriais jis pats kaltinamas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Williams / Audito Rūmai, EU:C:1985:297, 14 punktą ir Sprendimo de Compte / Parlamentas, EU:T:1991:54, 170 punktą).
229 Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad ginčijamame sprendime nematyti jokios akivaizdžios vertinimo klaidos, susijusios su atsižvelgimu į ginčijamus faktus ir lengvinančias aplinkybes. Taigi reikia patikrinti, ar pagal drausmės srityje taikytiną teismų praktiką bankas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes įvertino proporcingai, turint omenyje, kad atlikdamas šią patikrą teismas negali savo vertinimais pakeisti vertinimų, kuriuos šiuo atžvilgiu atliko bankas.
– Dėl skirtos nuobaudos proporcingumo
230 Dėl šio aspekto pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime Vykdomoji valdyba atsižvelgė į drausmės komiteto pripažintas lengvinančias aplinkybes, tačiau patvirtino ir šio sprendimo 87 punkte nurodytą sunkinančią aplinkybę.
231 Tarnautojų teismas šiuo atžvilgiu pažymi, kad iš ECB personalui taikomų teisės aktų visumos kyla ECB personalo nario lojalumo jį įdarbinusiai institucijai pareiga, kurią vykdydamas jis, ypač jei, kaip ieškovas, užima aukštas pareigas, turi elgtis taip, kad nekeltų jokių įtarimų, nuolat siekdamas išsaugoti jį su banku siejantį pasitikėjimo ryšį (Sprendimo N / Komisija, EU:T:1997:71, 129 punktas).
232 Atsižvelgiant į Sąjungos ir jos personalo pasitikėjimo santykių svarbą tiek Sąjungos vidaus veiklai, tiek jos išorės įvaizdžiui, taip pat į drausmės komiteto nuomonėje nurodytų Personalo įdarbinimo sąlygų 4 straipsnio a punkto ir Elgesio kodekso nuostatų bendro pobūdžio formuluotes, pažymėtina, kad jos taikomos bet kuriai aplinkybei ar bet kuriam elgesiui, iš kurio ECB personalo narys turi logiškai suprasti, kad, atsižvelgiant į jo pareigų lygį, vykdomas funkcijas ir konkrečias bylos aplinkybes, toks elgesys gali sukelti tretiesiems asmenims painiavą dėl Sąjungos siekiamų interesų, kuriems jis turėtų tarnauti (pagal analogiją žr. Sprendimo Gomes Moreira / ECDC, F‑80/11, EU:F:2013:159, 63 punktą).
233 Visų pirma turėdamas omenyje ypatingą banko, kuris yra Sąjungos finansinė institucija, veikianti kaip darbdavys esant sutartiniams santykiams, padėtį, Tarnautojų teismas turi išanalizuoti veiksmų, kuriais buvo apkaltintas personalo narys, ir jam skirtos nuobaudos proporcingumą, atsižvelgdamas į banko siekiamus tikslus ir atliekamas funkcijas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Yasse / EIB, EU:T:1999:177, 108 punktą). Dėl šio aspekto Tarnautojų teismas iš tikrųjų mano, kad ieškovas, kaip Administracinių paslaugų skyriaus vadovas, turėjo didesnę atsakomybę už banko reputacijos ir finansinių interesų apsaugą. Be to, atsižvelgiant į banko atsakomybę įgyvendinant Sąjungos monetarinę politiką, bankas savo išorės reputaciją iš tiesų grindžia veiksmingo ir atsakingo valdymo pavyzdžiu, reiškiančiu, kad viso jo personalo „sąžiningumas yra nepriekaištingas“. Beje, tai nurodyta elgesio kodekso 2.2 straipsnyje, pagal kurį ECB personalo nariai „turi suprasti savo pareigų ir atsakomybės svarbą, atsižvelgti į visuomenės lūkesčius dėl jų etiško elgesio, elgtis taip, kad išsaugotų ir sustiprintų visuomenės pasitikėjimą ECB, ir prisidėti prie ECB administravimo veiksmingumo“.
234 Kaip Sąjungos teismas yra konstatavęs dėl Sąjungos finansinės institucijos (žr. Sprendimo Yasse / EIB, EU:T:1999:177, 110 punktą), tokios pareigos gyvybiškai svarbios įgyvendinant bankininkystės institucijai pavestas užduotis ir yra elgesio, kurio šios institucijos personalas turi laikytis, kad užtikrintų jos nepriklausomumą ir orumą, esminis elementas.
235 Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į inkriminuojamų profesinių pareigų pažeidimų sunkumą, jų tyčinį pobūdį ir kartojimąsi ilgą laikotarpį, kaip tai nustatė drausmės komitetas ir Vykdomoji valdyba, taip pat į sąžiningumo lygį, kurio bankas teisėtai reikalauja iš savo personalo ir reiškia vertybinį matą, kurio atžvilgiu teismas negali savo vertinimu pakeisti institucijos vertinimo, Tarnautojų teismas mano, pirma, kad Vykdomoji valdyba ieškovo atveju galėjo pripažinti ginčijamame sprendime nurodytą sunkinančią aplinkybę. Antra, Tarnautojų teismas laikosi nuomonės, kad reikšmė, kurią bankas suteikė sunkinančioms ar lengvinančioms aplinkybėms, šioje byloje yra proporcinga.
236 Visų pirma, atsižvelgiant į šioje srityje nustatytus teismų praktikos reikalavimus, bankas galėjo nuspręsti, kad ginčijamu elgesiu, nepaisant lengvinančių aplinkybių, ieškovas nepataisomai pakenkė jį ir banką siejantiems pasitikėjimo santykiams. Iš tiesų tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis šioje byloje, bankas, remdamasis didele diskrecija nustatyti savo personalo sąžiningumo reikalavimus, galėjo nuspręsti, kad, nepaisant ieškovo noro tęsti darbo santykius, pasitikėjimo santykių nebuvo įmanoma atkurti, taigi tapo sunkiau, o gal net neįmanoma vykdyti Sąjungos bankui patikėtų užduočių bendradarbiaujant su šiuo personalo nariu (šiuo klausimu žr. Sprendimo Gomes Moreira / ECDC, EU:F:2013:159, 67 punktą).
237 Nors per posėdį ieškovas teigė, kad jeigu būtų buvusi skirta švelnesnė nuobauda, kurią pasiūlė drausmės komitetas, jis būtų paskirtas į kitas pareigas, kurios nebebūtų susijusios su centralizuoto biudžeto valdymu, todėl su valdymu nesusijusių funkcijų vykdymas nebūtinai būtų reikalavęs tokio pat aukšto pasitikėjimo lygio kaip tas, kuris buvo būdingas jo, kaip skyriaus vadovo, darbo santykiams su banku, Tarnautojų teismas mano, kad ECB, įgyvendindamas savo didelę diskreciją ir atsižvelgdamas į jį ir personalo narį siejančių darbo santykių sutartinį pobūdį, galėjo padaryti išvadą, kad drausmės komiteto pasiūlyta nuobauda būtų nepakankama, atsižvelgiant į asmens, atsakingo už didelį centralizuotą biudžetą, veiksmus, ir kad, atsižvelgiant į vieno iš jo vadovų, iš kurio tikimasi pavyzdingo elgesio, padarytų nagrinėjamų profesinių pareigų pažeidimų tyčinį pobūdį ir sunkumą, pasitikėjimo ryšys galutinai nutrūko.
238 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, septintąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl šeštojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Vykdomosios valdybos piktnaudžiavimu įgaliojimais ir Personalo taisyklių 8.3.17 straipsnio pažeidimu
Šalių argumentai
239 Šiuo pagrindu ieškovas teigia, kad Vykdomoji valdyba turi teisę priimti sprendimą tik dėl nuobaudos, taikytinos už drausmės komiteto nustatytus profesinių pareigų pažeidimus, parinkimo. Tačiau Vykdomoji valdyba neturi kompetencijos priimti sprendimo dėl to, ar faktinės aplinkybės yra iš esmės įrodytos. Vis dėlto šioje byloje Vykdomoji valdyba iškraipė drausmės komiteto nuomonę, veikdama kaip „penktasis oficialus drausmės komiteto narys, netiesiogiai iškraipęs balsų pusiausvyrą ir nusprendęs, kad, jo nuomone, asmeninio intereso siekis buvo akivaizdus“. Iš tiesų Vykdomoji valdyba konstatavo asmeninio intereso siekį, nors drausmės komitetas pareiškė, kad šioje byloje jo neįmanoma įrodyti. Taigi Vykdomoji valdyba viršijo savo įgaliojimus, pati nuspręsdama, kad faktinės aplinkybės yra įrodytos, užuot priėmusi sprendimą tik dėl tinkamos nuobaudos.
240 ECB prašo atmesti šeštąjį pagrindą kaip akivaizdžiai nepagrįstą ir pažymi, kad vien perskaičius ginčijamą sprendimą yra aišku, kad Vykdomoji valdyba neiškraipė ir niekaip kitaip nepakeitė drausmės komiteto išvadų, susijusių su faktinėmis aplinkybėmis, ir jo atliktos teisinės analizės.
Tarnautojų teismo vertinimas
241 Reikia pažymėti, kad pagal Personalo taisyklių 8.3.15 straipsnį drausmės komitetas pateikia „galutinę nuomonę, pasirašytą visų jo narių, dėl faktinių aplinkybių tikrumo, dėl to, ar jos reiškia profesinių pareigų pažeidimą, ir dėl bet kokios drausminės nuobaudos“, o pagal šių taisyklių 8.3.17 straipsnį „Vykdomoji valdyba priima sprendimą dėl tinkamiausios drausminės nuobaudos tinkamai atsižvelgdama į drausmės komiteto rekomendacijas, tačiau jos nėra jai privalomos“.
242 Šioje byloje, nepaisant to, ar Vykdomosios valdybos kompetencija apima tik skirtinos nuobaudos nustatymą, Tarnautojų teismas mano, kad ieškovas neįrodė, kaip Vykdomoji valdyba iškraipė drausmės komiteto konstatuotas faktines aplinkybes. Iš tiesų Vykdomoji valdyba savo sprendimą grindė drausmės komiteto patvirtintomis faktinėmis aplinkybėmis ir jo išvadomis dėl ieškovo profesinių pareigų pažeidimo.
243 Tačiau iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Vykdomoji valdyba, neviršydama drausmės bylose turimos diskrecijos, įskaitant vertinamuosius sprendimus, aiškiau nei drausmės komitetas savo nuomonėje pareiškė, jog tai, kad ieškovas padarė ginčijamus profesinius pažeidimus eidamas vadovaujamąsias pareigas, kurios reikalavo ypatingo įsipareigojimo saugoti banko reputaciją ir finansinius interesus, yra sunkinanti aplinkybė. Vykdomoji valdyba taip pat nurodė, kokio lygio sąžiningumo reikalauja iš savo darbuotojų, ir tai akivaizdžiai priklauso jos diskrecijai šioje srityje. Tas pats pasakytina apie išvadą dėl nutrūkusių pasitikėjimo santykių, kurie, Vykdomosios valdybos nuomone, turi būtinai ją sieti su personalo nariais. Iš tiesų, priešingai ieškovo teiginiams, šio nutrūkusių pasitikėjimo santykių konstatavimas nebūtinai reiškia, kad turi būti patvirtinta drausmės komiteto iškelta prielaida, susijusi su asmeninio intereso siekio konstatavimu.
244 Iš tikrųjų, jeigu būtų pritarta ieškovo argumentams, būtų paneigta bet kokia Vykdomosios valdybos galimybė taikyti kitokią drausminę nuobaudą, nei pasiūlė drausmės komitetas, ir galiausiai drausmės komitetas būtų laikomas ne patariamuoju, o sprendimus priimančiu organu.
245 Iš tiesų tam, kad Vykdomoji valdyba galėtų nustatyti tinkamą nuobaudą, ji neabejotinai turi susidaryti nuomonę ne tik apie ieškovo atvejį lengvinančias, bet ir apie sunkinančias aplinkybes, kaip yra akivaizdu iš drausmės srityje nusistovėjusios teismų praktikos, pagal kurią administracija turi teisę pateikti savo personalo nario atsakomybės įvertinimą, nesutampantį su drausmės komiteto įvertinimu, ir tuomet spręsti, kokia drausminė nuobauda yra tinkama nubausti už konstatuotus drausmės pažeidimus (Sprendimo Tzikis / Komisija, EU:T:2000:130, 48 punktas); primintina, kad teismas negali savo vertinimais pakeisti vertinimų, kuriuos šiuo atžvilgiu atliko bankas, ar pakeisti banko pasirinktos drausminės nuobaudos (Sprendimo EH / Komisija, EU:F:2014:250, 93 punktas).
246 Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir į tai, kad Tarnautojų teismas nerado jokių įrodymų, kurie galėtų leisti konstatuoti ar bent įtarti piktnaudžiavimą įgaliojimais, šeštąjį pagrindą reikia atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
Dėl aštuntojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Įdarbinimo sąlygų 44 ir 45 straipsnių ir Personalo taisyklių 8.3 straipsnio neteisėtumu, atsižvelgiant į Chartijos 28 straipsnyje įtvirtintą asociacijų laisvę ir teisę į kolektyvines derybas
Šalių argumentai
247 Šiuo pagrindu ieškovas teigia, kad Įdarbinimo sąlygos ir Personalo taisyklės, įskaitant jų nuostatas, susijusias su drausminėmis procedūromis, yra neteisėtos, pirma, „dėl demokratijos principo, valdžių atskyrimo principo ir principo, pagal kurį antrinės teisės aktų leidėjas gali veikti tik neperžengdamas pirminės teisės aktų leidėjo nustatytų ribų, pažeidimo“ ir, antra, jas priimant nebuvo laikomasi socialinio dialogo, asociacijų laisvės ir teisės į kolektyvines derybas. Visų pirma jis teigia, kad ECB Valdančioji taryba „akivaizdžiai yra Sąjungos vykdomasis, o ne teisėkūros organas“. Šitaip jis ginčija Vykdomosios valdybos ir Valdančiosios tarybos kompetenciją priimti Personalo įdarbinimo sąlygas, juo labiau tik paprasčiausiai pasikonsultavus su personalo atstovais.
248 Bankas teigia, kad aštuntąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą, kartu atkreipdamas dėmesį į jo funkcinę autonomiją šioje srityje.
Tarnautojo teismo vertinimas
249 Protokolo dėl ECBS ir ECB statutų 36.2 straipsnis įeina į protokolą, priimtą atsižvelgiant į Mastrichto sutartį, taigi tai yra pirminės teisės nuostata, kurioje gali būti numatyta EB 283 straipsnio (dabar – SESV 336 straipsnis) išimtis (šiuo klausimu žr. Sprendimo X / ECB, EU:T:2001:251, 38 punktą).
250 Šiuo atžvilgiu iš Valdančiosios tarybos priimto ECB darbo reglamento 21 straipsnio matyti, kad ši taryba galėjo teisėtai perduoti Vykdomajai valdybai pačios iš pradžių turėtą kompetenciją priimti Įdarbinimo sąlygas ir kad taip pat galėjo suteikti Vykdomajai valdybai įgaliojimus apibrėžti Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo sąlygas, t. y. įgaliojimus priimti Personalo taisykles. Šiuo atžvilgiu jokia nuostata formaliai nedraudžia perduoti nagrinėjamų įgaliojimų, be to, dėl šių įgaliojimų perdavimo buvo nuspręsta remiantis pirminės teisės nuostata, dėl kurios Sąjungos teismas jau yra nurodęs, kad joje netiesiogiai numatyta valdančiųjų tarybų teisė perduoti įgaliojimus nustatyti personalui taikomą tvarką (žr. Sprendimo X / ECB, EU:T:2001:251, 100–104 punktus).
251 Be to, priešingai ieškovo teiginiams, ECB, remdamasis Protokolo dėl ECBS ir ECB statutų 36.1 straipsniu, turėjo teisę Įdarbinimo sąlygose numatyti drausmės tvarką, leidžiančią jam, visų pirma, jeigu vienas iš jo personalo narių pažeistų darbo sutarties sąlygas, imtis būtinų priemonių, atsižvelgiant į šiam personalo nariui patikėtas atsakomybės sritis ir užduotis (Sprendimo X / ECB, EU:T:2001:251, 63 punktas).
252 Be to, Tarnautojų teismas, atsakydamas į analogiškai suformuluotus argumentus, jau pripažino, o apeliacinis teismas tam neprieštaravo, kad 1961 m. spalio 18 d. Turine pasirašytos Europos socialinės chartijos 6 straipsnio 2 dalyje tik „neįpareigojant skatinama <...> nustatyti darbdavių ar jų organizacijų ir darbuotojų organizacijų savanoriškų derybų procedūras, siekiant sureguliuoti darbo sąlygas kolektyvinėse sutartyse“, ir kad, kalbant apie Chartijos 28 straipsnį ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnį, „nors juose įtvirtinta teisė į asociacijų laisvę, apimanti darbuotojų teisę steigti profesines sąjungas savo ekonominiams ir socialiniams interesams ginti, jų nuostatose nėra numatyta pareiga įtvirtinti kolektyvinių derybų procedūrą ar suteikti šioms profesinėms sąjungoms teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl darbuotojų įdarbinimo sąlygų nustatymo“ (Sprendimo Heath / ECB, F‑121/10, EU:F:2011:174, 121 punktas).
253 Taigi ECB galėjo vienašališkai priimti Įdarbinimo sąlygas ir Personalo taisykles ir keisti jas pasikonsultavęs su Personalo komitetu, nes jis nėra įpareigotas šioje srityje pasirašyti kolektyvinių sutarčių su jo personalui atstovaujančiomis profesinėmis organizacijomis. Iš tiesų ECB, kaip ES 13 straipsnyje numatyta Sąjungos institucija, pagal Protokolą dėl ECBS ir ECB statutų turi teisę reglamentu nustatyti savo personalui taikomas nuostatas (žr. Sprendimo Cerafogli / ECB, F‑84/08, EU:F:2010:134, 47 punktą).
254 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aštuntąjį pagrindą reikia atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
255 Kadangi visi pagrindai dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo buvo atmesti, reikalavimas panaikinti ginčijamą sprendimą yra nepagrįstas.
3. Dėl reikalavimo atlyginti žalą
256 Nors formaliai ieškovas pateikė reikalavimą atlyginti žalą, siedamas jį ne tik su ginčijamu sprendimu, bet ir su ECB elgesiu, Tarnautojų teismas konstatuoja, kad šis reikalavimas aiškiai susijęs su ieškovo reikalavimu panaikinti ginčijamą sprendimą. Kadangi pastarasis reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas, taip pat reikia atmesti ir reikalavimą atlyginti žalą.
257 Išsamumo sumetimais Tarnautojų teismas pažymi, kad bet kuriuo atveju ieškovas visiškai neįrodė, kad dėl ECB elgesio, nesusijusio su ginčijamo sprendimo priėmimu, tikrai patyrė jo nurodytą turtinę ir neturtinę žalą.
258 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
259 Pagal Procedūros reglamento 101 straipsnį, nepažeidžiant kitų šio reglamento II antraštinės dalies 8 skyriaus nuostatų, pralaimėjusi šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos kitos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos, jei ši to reikalavo. Pagal Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas; tačiau jis gali priteisti iš jos tik dalį kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad iš pralaimėjusios šalies jos visai neturi būti priteistos.
260 Iš šiame sprendime nurodytų motyvų darytina išvada, kad ieškovas pralaimėjo bylą. Tiesa, jis reikalavo priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas, net jei ieškinys būtų atmestas, tačiau nepateikė jokio argumento šiam reikalavimui pagrįsti. Ieškovas tiesiog pabrėžė, kad bankas reguliariai kreipdavosi į advokatą, kad šis atstovautų jam Tarnautojų teisme, nors jis turi teisės tarnybą, kurios personalas specializuojasi spręsdamas ginčus su banko personalo nariais. Tačiau šiuo atžvilgiu Tarnautojų teismas primena, kad iš principo Sąjungos institucijos, įskaitant ECB, gali pasitelkti į pagalbą advokatą, neprivalėdamos įrodyti, kad ši pagalba yra objektyviai pateisinama (žr. Nutarties Komisija / Kallianos C‑323/06 P‑DEP, EU:C:2012:49, 10 ir 11 punktus; Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑44/10 P‑DEP, EU:T:2013:513, 29 ir 30 punktus ir Nutarties Eklund / Komisija, F‑57/11 DEP, EU:F:2014:254, 34 ir 35 punktus).
261 Taigi atsižvelgiant į tai, kad ECB aiškiai reikalavo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir kadangi, be to, bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo taikyti Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalies, ieškovas turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteistinos ECB patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. AX padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos Centrinio Banko patirtos bylinėjimosi išlaidas.
Barents | Perillo | Svenningsen |
Paskelbta 2015 m. kovo 17 d. viešame posėdyje Liuksemburge.