2023 m. liepos 20 d. Deutsche Lufthansa AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2023 m. gegužės 10 d. Bendrojo Teismo (dešimtoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-34/21 ir T-87/21, Ryanair ir Condor Flugdienst / Komisija (Lufthansa; COVID-19)

(Byla C-457/23 P)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Deutsche Lufthansa AG, atstovaujama Rechtsanwälte H.-J. Niemeyer, C. Wilken, J. Burger ir C. Sielmann

Kitos proceso šalys: Ryanair DAC, Condor Flugdienst GmbH, Europos Komisija, Vokietijos Federacinė Respublika, Prancūzijos Respublika

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti skundžiamą sprendimą ir atmesti Ryanair ieškinį byloje T-34/21 bei Condor ieškinį byloje T-87/21;

priteisti iš Ryanair ir Condor solidariai sumokėti su apeliaciniu procesu susijusias bylinėjimosi išlaidas, taip pat bylinėjimosi pirmojoje instancijoje išlaidas: iš Ryanair, kiek tai susiję su byla T-34/21, o iš Condor, kiek tai susiję su byla T-87/21.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė nurodo šešis pagrindus.

Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas Laikinosios sistemos¹ 49 straipsnio c punktą, kai reikalavo, kad Europos Komisija įvertintų, ar pagalbos gavėjas gali patenkinti didelę savo likvidumo poreikių dalį rinkoje ir kai neatsižvelgė į Teisingumo Teismo sprendimą Tempus² , nes Europos Komisija nebuvo įpareigota gauti ir išnagrinėti papildomą informaciją apie apeliantės finansavimo galimybes tuo metu.

Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai taikė klaidingą teisinį kriterijų vertindamas atlygio didinimo mechanizmui alternatyvų mechanizmą. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į bendrą rekapitalizacijos poveikį ir suklydo nuspręsdamas, kad alternatyvus mechanizmas visuomet turi turėti dinaminį ex-post paskatos elementą. Kadangi pagrindinis klausimas susijęs su sudėtingu ekonominiu vertinimu, Bendrasis Teismas pažeidė plačią Europos Komisijos diskreciją ir pateikė klaidingą faktinių aplinkybių apibūdinimą.

Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad Europos Komisija neturėjo teisės sutikti su alternatyvia konversijos kaina, palyginti su ta, kuri nustatyta Laikinosios sistemos 67 straipsnyje. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į plačią Europos Komisijos diskreciją sutikti su alternatyviu metodu, turint omenyje tai, kad pagal Laikinosios sistemos 67 straipsnį teorinė kaina be pasirašymo mokesčio negalėjo būti taikoma.

Ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas peržengė savo jurisdikcijos ribas ir padarė klaidą, kai nusprendė, kad Europos Komisija turėjo įvertinti papildomus veiksnius (pvz., rinkos dalis, dažnumą), kai vertino didelės galios rinkoje buvimą (Laikinosios sistemos 72 straipsnis) ir kad remdamasi taikytais kriterijais Europos Komisija negalėjo padaryti pagrįstos išvados, kad Deutsche Lufthansa AG neturėjo didelės galios rinkoje Diuseldorfo ir Vienos oro uostuose.

Penktasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas pakeitė Europos Komisijos vertinimą savuoju, kai nusprendė, kad nebuvo galima neįtraukti Frankfurto ir Miuncheno oro uostuose jau veikiančių konkurentų į perleistus laiko tarpsnius. Vertindamas poveikį veiksmingos konkurencijos išlaikymui jis prieštaravo savo paties išvadai dėl laiko tarpsnių įsipareigojimų veiksmingumo.

Šeštasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nusprendė, kad Europos Komisija neįvykdė pareigos motyvuoti, kiek tai susiję su atlygiu už visus perleistus laiko tarpsnius.

____________

¹ 2020 m. kovo 19 d. Komisijos komunikatas „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ (OL C 91 I, 2020 m., p. 1) su pakeitimais, padarytais 2020 m. balandžio 3 d. (OL C 112 I, 2020, p. 1) ir 2020 m. gegužės 8 d. (OL C 164, 2020, p. 3).

¹ 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimas Tempus / Komisija, C-57/19 P, EU:C:2021:663.