BENDROJO TEISMO (antroji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. vasario 15 d.(*)

„Energija – Elektros energijos vidaus rinka – Europos rankinio aktyvinimo dažnio atkūrimo rezervų balansavimo energijos mainų platformos įgyvendinimo sistema – Nuostatų, sąlygų ir metodikų patvirtinimo procedūra – Perdavimo sistemos operatorių bendro pasiūlymo atmetimas – ACER kompetencija – Teisės klaida – Teisė į gynybą – Pareiga motyvuoti“

Byloje T‑607/20,

Austrian Power Grid AG, įsteigta Vienoje (Austrija), ir kitos ieškovės, kurių pavadinimai nurodyti priede(1), atstovaujamos advokato M. Levitt ir solicitors B. Byrne ir D. Jubrail,

ieškovės,

prieš

Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER), atstovaujamą advokatės E. Ameye, A. Tellidou ir E. Tremmel,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (antroji išplėstinė kolegija),

kurį per pasitarimus sudarė pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai V. Tomljenović, P. Škvařilová-Pelzl (pranešėja), I. Nõmm ir D. Kukovec,

posėdžio sekretorė I. Kurme, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2022 m. birželio 7 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Austrian Power Grid AG ir kiti priede išvardyti juridiniai asmenys prašo panaikinti 2020 m. liepos 16 d. Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) Apeliacinės tarybos sprendimą, kuriuo patvirtintas 2020 m. sausio 24 d. ACER sprendimas Nr. 03/2020 dėl Europos rankinio aktyvinimo dažnio atkūrimo rezervų balansavimo energijos mainų platformos (toliau – mFRR platforma) įgyvendinimo ir atmesti jų apeliaciniai skundai byloje A‑002‑2020 (konsoliduota), tiek, kiek šis sprendimas susijęs su jomis, panaikinti Sprendimo Nr. 03/2020 1 straipsnį ir Sprendimo Nr. 03/2020 I priede pateiktos mFRR platformos įgyvendinimo sistemos (toliau – mFRR metodika arba mFRRIF) 3 straipsnio 3 dalį, 5 dalies b punktą, 4 straipsnio 6 dalį, 6 straipsnį, 11 straipsnio 1 dalies c punktą, 11 straipsnio 2 dalies c punktą ir 12 straipsnį.

 Ginčo aplinkybės

2        2017 m. gruodžio 18 d. įsigaliojus 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamentui (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės (OL L 312, 2017, p. 6), visi perdavimo sistemos operatoriai (toliau – PSO), vadovaudamiesi šio reglamento 20 straipsnio 1 dalimi, parengė pasiūlymą dėl mFRR metodikos.

3        2018 m. gruodžio 18 d. PSO, vadovaudamiesi Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies a punktu, visoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms (toliau – NRI) pateikė tvirtinti savo pasiūlymą dėl mFRR metodikos (toliau –pradinis pasiūlymas dėl mFRRIF). Minėto pasiūlymo 12 straipsnyje „Pasiūlymas dėl subjekto“ buvo numatyta:

„1. Visi PSO paskiria vieną subjektą, atsakingą už visų mFRR platformos [veikimui užtikrinti būtinų] funkcijų vykdymą.

2. Šis subjektas turi būti PSO konsorciumas arba PSO priklausanti bendrovė.“

4        2019 m. liepos 24 d. raštu Energetikos reguliavimo institucijų forumo (ERIF) pirmininkas visų nacionalinių reguliavimo institucijų vardu informavo ACER, kad pagal Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalį jos kartu nusprendė prašyti ACER priimti sprendimą dėl pradinio pasiūlymo dėl mFRRIF (toliau – bendras prašymas). Prie šio rašto buvo pridėtas „visų [NRI] neformalus raštas, kurį patvirtino [ERIF], dėl pradinio [pasiūlymo dėl mFRRIF] pagal Reglamento [2017/2195] 20 straipsnį“ (toliau – neformalus NRI raštas).

5        Nuo 2019 m. liepos mėn. keisdamasi informacija ir konsultuodamasi su NRI ir PSO, ACER nusprendė, kad pradinis pasiūlymas dėl mFRRIF, kuriame buvo numatyta, kad subjektas, kuris vykdytų mFRR platformai veikti būtinas funkcijas, galėtų būti PSO konsorciumas, neatitinka Reglamento 2017/2195.

6        2019 m. lapkričio 28 d. e. laišku PSO atsiuntė ACER antrąją pasiūlymo dėl mFRR metodikos versiją (toliau – antrasis pasiūlymas dėl mFRRIF). Antrojo pasiūlymo dėl mFRRIF 12 straipsnyje buvo numatyta, kad subjektas, atsakingas už visų mFRR platformai veikti būtinų funkcijų vykdymą, būtų PSO priklausanti bendrovė. Prie šio e. laiško pridėtame aiškinamajame rašte PSO paaiškino to straipsnio tikslą.

7        Peržiūrėjusi antrąjį pasiūlymą  dėl mFRRIF, ACER ir vėl nusprendė, kad jis neatitinka Reglamento 2017/2195, nes jame buvo nurodytas tik subjektas, atsakingas už aktyvinimo optimizavimo funkcijos ir PSO-PSO tarpusavio atsiskaitymo funkcijos vykdymą, nors minėtame reglamente reikalaujama paskirti subjektą, atsakingą už kiekvieną mFRR platformai veikti reikalingą funkciją, įskaitant tokias funkcijas, kaip pralaidumo valdymas, nes turimo tarpzoninio perdavimo pralaidumo nuolatinio atnaujinimo procesas balansavimo energijos mainams buvo tarpplatforminės funkcijos, kadangi turimas tarpzoninio perdavimo pralaidumas buvo veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti kiekvienoje Europos balansavimo platformoje. Be to, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2017/2195 20 straipsnio 2 dalies, ji pasiūlė PSO palikti dvi siūlomas galimybes dėl subjekto, kuris būtų atsakingas už mFRR platformai veikti būtinų funkcijų vykdymą, t. y. arba vienas PSO, arba PSO priklausanti bendrovė.

8        2019 m. gruodžio 13 d. PSO per Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklų narį elektroniniu paštu išsiuntė ACER trečiąją pasiūlymo dėl mFRR metodikos versiją (toliau – trečiasis pasiūlymas dėl mFRRIF).

9        Trečiojo pasiūlymo dėl mFRRIF 12 straipsnyje buvo nustatyta:

„<…>

2. Visi PSO paskiria subjektą, atsakingą už [aktyvinimo optimizavimo funkcijos] ir PSO-PSO tarpusavio atsiskaitymo funkcijos vykdymą [mFRR] platformoje. Šis subjektas turi būti vienas PSO arba PSO priklausanti bendrovė.

<…>

5. Kai PSO įgyvendina tarpplatforminę funkciją, visi PSO paskiria subjektą, atsakingą už šios funkcijos vykdymą, ir jis gali skirtis nuo 2 [dalyje] nurodyto subjekto.

6. Per šešis mėnesius nuo Europos balansavimo energijos mainų pasitelkiant [rankinį arba automatinį] pakaitos rezervų aktyvinimą platformos [metodikos] patvirtinimo visi PSO paskiria siūlomą subjektą [pralaidumo valdymo funkcijai] vykdyti.

<…>“

10      2019 m. gruodžio 17 d. e. laišku, skirtu Europos elektros energijos perdavimo sistemų operatorių tinklui, ACER pranešė PSO, kad trečiajame pasiūlyme dėl mFRRIF padaryti 12 straipsnio pakeitimai vis dar neatitinka Reglamento Nr. 2017/2195. Kadangi, remiantis minėtu pasiūlymu, mFRR platformai veikti būtinas funkcijas galės vykdyti keli subjektai, šis pasiūlymas turi atitikti Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkte numatytus papildomus reikalavimus, o tai nebuvo įrodyta.

11      2019 m. gruodžio 18 d. Belgijos PSO darbuotojo e. laišku, kuriuo atsakyta į 2019 m. gruodžio 17 d. ACER e. laišką, PSO nusiuntė ACER iš dalies pakeistą trečiojo pasiūlymo dėl mFRRIF versiją (toliau – trečiasis iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl mFRRIF). Jie patvirtino, kad vykdyti funkcijas, konkrečiai reikalingas mFRR platformai veikti, t. y. aktyvinimo optimizavimo ir PSO-PSO atsiskaitymo funkciją, pavedama vienam subjektui (tik PSO arba PSO priklausančiai bendrovei) ir kad, kiek tai susiję su pralaidumo valdymo funkcijos, kuri yra tarpplatforminė funkcija, vykdymu, ji gali būti pavesta kitam vienam subjektui (vienam PSO arba PSO priklausančiai bendrovei).

12      2019 m. gruodžio 20 d. ACER parengė galutinį sprendimo dėl mFRR metodikos projektą, jis buvo pateiktas ieškovėms.

13      2020 m. sausio 24 d. ACER priėmė Sprendimą Nr. 03/2020 dėl mFRR metodikos, jo I priede buvo pateikta ACER iš dalies pakeista ir patvirtinta mFRR metodika (toliau – ginčijama mFRRIF).

14      Ginčijamos mFRRIF 12 straipsnyje nustatyta:

„<…>

2. Visi PSO paskiria vieną subjektą (tai turi būti vienas PSO arba PSO priklausanti bendrovė), atsakingą už [aktyvinimo optimizavimo funkcijos] ir PSO-PSO atsiskaitymo funkcijos vykdymą [mFRR] platformoje. Ne vėliau kaip likus aštuoniems mėnesiams iki to laiko, kai pralaidumo valdymo funkcija tampa būtina mFRR platformai veikti pagal 6 straipsnio 4 dalį, visi PSO parengia pasiūlymą iš dalies pakeisti šią mFRRIF, kurioje nurodomas subjektas, atsakingas už pralaidumo valdymo funkcijos vykdymą pagal [Reglamento 2017/2195] 20 straipsnio 3 dalies e [punktą], ir patikslinama, ar mFRR platformą eksploatuos vienas, ar keli subjektai.

3. Subjektas paskiriamas pagal [Reglamento 2017/2195] 20 straipsnio 4 [dalį].

<…>“

15      2020 m. kovo 23 d. pagal 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/942, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (OL L 158, 2019, p. 22), 28 straipsnį Austrian Power Grid, ČEPS, a.s., Polskie sieci elektroenergetyczne S.A., Red Eléctrica de España SA, RTE Réseau de transport d'électricité ir Svenska kraftnät (toliau – A grupė) pateikė apeliacinį skundą ACER Apeliacinei tarybai dėl, be kita ko, Sprendimo Nr. 03/2020, kuris iš pradžių buvo užregistruotas numeriu A‑002‑2020. Bendrovės TenneT TSO BV ir TenneT TSO GmbH ACER Apeliacinei tarybai pateikė apeliacinį skundą, be kita ko, dėl Sprendimo Nr. 03/2020, iš pradžių užregistruotą numeriu A‑005‑2020. Kadangi šių bylų dalykas sutapo, Apeliacinė taryba vėliau jas sujungė į vieną bylą A‑002‑2020 (konsoliduota).

16      Savo apeliaciniame skunde A grupė, remdamasi 2019 m. spalio 5 d. iš dalies pakeisto Apeliacinės tarybos sprendimo Nr. 1-2011, kuriuo nustatomos ACER Apeliacinės tarybos darbo organizavimo ir procedūros taisyklės, 20 straipsnio 3 dalies d punktu, prašė Apeliacinės tarybos įpareigoti ACER neredaguotu pavidalu atskleisti (toliau – prašymas atskleisti informaciją) tam tikrus dokumentus, t. y. pirma, vertinimo, kurį ACER tariamai atliko įgyvendindama Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 5 dalį, kopiją ir, antra, formų su nuomonėmis, kurias ACER Reguliuotojų valdyba tariamai suformulavo dėl Sprendimo Nr. 03/2020 ir mFRR metodikos prieš ACER galutinai jas patvirtinant (toliau – ginčijami dokumentai), kopiją, taip pat suteikti galimybę pateikti pastabas dėl šių dokumentų. 2020 m. gegužės 28 d. rašte A grupė pakartojo šį prašymą atskleisti informaciją.

17      2020 m. birželio 2 d. Apeliacinės tarybos sekretoriatas pranešė A grupei apie sprendimą, kuriuo Apeliacinės tarybos pirmininkas atmetė jos prašymą atskleisti informaciją (toliau – sprendimas atmesti prašymą atskleisti informaciją).

18      2020 m. liepos 16 d. sprendimu Apeliacinė taryba priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo patvirtintas Sprendimas Nr. 03/2020 ir atmesti ieškovių apeliaciniai skundai byloje A‑002‑2020 (konsoliduota).

 Šalių reikalavimai

19      Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis su jomis susijęs,

–        panaikinti Sprendimo Nr. 03/2020 1 straipsnį ir ginčijamos mFRRIF 3 straipsnio 3 dalį ir 5 dalies b punktą, 4 straipsnio 6 dalį, 6 straipsnį, 11 straipsnio 1 dalies c punktą ir 2 dalies c punktą ir 2 dalies c punktą ir 12 straipsnį,

–        priteisti iš ACER bylinėjimosi išlaidas.

20      ACER Bendrojo Teismo iš esmės prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl ieškinio antrosios reikalavimų dalies priimtinumo

21      Pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 263 straipsnyje nustatytos ieškinio priimtinumo sąlygos priskirtinos prie viešąja tvarka grindžiamų nepriimtinumo pagrindų, todėl Bendrasis Teismas turi juos išnagrinėti savo iniciatyva (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 16 d. Sprendimo Pebagua / Komisija, C‑204/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:425, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

22      Šioje byloje po to, kai šalims buvo pasiūlyta pateikti pastabas šiuo klausimu, reikia ex officio išnagrinėti ieškinio reikalavimų antrosios dalies, kuria prašoma panaikinti ginčijamo Sprendimo Nr. 03/2020 1 straipsnį ir kelias ginčijamos mFRRIF nuostatas, priimtinumą.

23      Šiuo klausimu iš Reglamento 2019/942 34 konstatuojamosios dalies, 28 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio ir SESV 263 straipsnio penktos pastraipos, išaiškintų atsižvelgiant į šiai bylai reikšmingą jurisprudenciją, matyti, kad neprivilegijuotieji ieškovai Bendrajame Teisme gali pareikšti ieškinį tik dėl Apeliacinės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2022 m. kovo 16 d. Sprendimo MEKH ir FGSZ / ACER, T‑684/19 ir T‑704/19, EU:T:2022:138, 31–42 punktus).

24      Nagrinėjant šį ieškinį ieškovės, kurios neturi privilegijuotųjų ieškovų statuso, gali prašyti panaikinti tik Apeliacinės tarybos priimtą ginčijamą sprendimą, bet ne Sprendimą Nr. 03/2020 ir jo priedus.

25      Taigi šiuo atveju reikia patikrinti tik ginčijamo sprendimo teisėtumą, be kita ko, tiek, kiek juo patvirtinamas visas Sprendimas Nr. 03/2020 ir ginčijamos mFRRIF nuostatos, atsižvelgiant į ieškovių nurodytus pagrindus ir argumentus bei pagrindus ir argumentus dėl ginčijamo sprendimo, kuriuos prireikus reikia nagrinėti ex officio.

 Dėl bylos esmės

26      Grįsdamos ieškinį ieškovės nurodo tris pagrindus, iš esmės grindžiamus, pirma, teisės klaida, kurią tariamai padarė Apeliacinė taryba, nes ginčijamame sprendime konstatavo, kad ACER, įgyvendindama savo kompetenciją, Sprendime Nr. 03/2020 galėjo nukrypti nuo bendro NRI prašymo, ir dėl to buvo pažeistas įgaliojimų suteikimo principas ir Reglamentas 2019/942, antra, teisės klaidomis, kurias Apeliacinė taryba padarė nekonstatavusi, kad ACER Sprendime Nr. 03/2020 pažeidė Reglamento 2017/2195 20 straipsnį, ir, trečia, tuo, kad Apeliacinė taryba per joje vykusią procedūrą pažeidė gero administravimo principą, teisės į gynybą paisymo principą, pareigą motyvuoti ir jai tenkančias teisines pareigas.

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą, nes pripažinusi, kad ACER, įgyvendindama savo kompetenciją, galėjo nukrypti nuo bendro NRI prašymo, pažeidė įgaliojimų suteikimo principą ir Reglamentą 2019/942

27      Pirmąjį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoje ieškinio pagrindo dalyje nurodoma, jog Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime klaidingai nusprendė, kad ACER nenukrypo nuo bendros NRI pozicijos, kuri buvo aiški iš bendro prašymo. Antroje ieškinio pagrindo dalyje nurodoma, jog Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime klaidingai nusprendė, kad ACER bet kuriuo atveju buvo leidžiama nukrypti nuo bendros NRI pozicijos, kuri buvo išdėstyta bendrame prašyme.

28      Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti ieškinio pirmojo pagrindo antrą dalį.

29      Toje dalyje ieškovės iš esmės teigia, jog Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime klaidingai nusprendė, kad ACER turėjo teisę nukrypti nuo bendros NRI pozicijos, išdėstytos bendrame prašyme, nors ACER kompetencijos apimtis buvo apibrėžta bendrame prašyme, ir kad Sprendime Nr. 03/2020 nukrypdama nuo šio prašymo teksto pagal Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalį ir Reglamento 2019/942 6 straipsnio 10 dalies antros pastraipos b punktą, kad įgyvendintų savo politinę programą, ACER veikė ultra vires ir pažeidė šias nuostatas. Tai, kad kai kurios suinteresuotosios NRI neginčijo ginčijamo sprendimo šiuo klausimu, neatima iš kitų NRI teisės to daryti.

30      Pirma, ieškovių teigimu, iš Reglamento 2019/942 6 straipsnio 4 dalies, jurisprudencijos ir ACER sprendimų priėmimo praktikos matyti, kad ACER kompetencija priimti sprendimus negali apimti klausimų, dėl kurių NRI jau yra susitarusios arba neprašė jos priimti sprendimo. Šioje byloje nagrinėjamu atveju ACER buvo perduoti tik du neformaliame rašte nurodyti klausimai, dėl kurių NRI nesutarė ir kurie susiję, pirma, su planuojamu aktyvinimu priešingomis kryptimis ir tuo, ar jis turėtų būti leidžiamas nuo mFRR platformos įgyvendinimo pradžios, ir, antra, su išsamia informacija apie garantuojamą kiekį ir su tuo susijusius pasiūlymus, visų pirma su tuo, ar tik brangiausi pasiūlymai turėtų būti deklaruoti kaip nebeteikiami aktyvinti kitų PSO.

31      Antra, ieškovės teigia, kad ACER, priimdama sprendimą, viršijantį jos įgaliojimų ribas, apibrėžtas bendrame prašyme, pažeidė ESS 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įgaliojimų suteikimo principą. mFRR metodika buvo patvirtinta remiantis Reglamentu 2017/2195, kuris yra įgyvendinimo aktas. Kaip matyti iš Reglamento 2017/2195 16 konstatuojamosios dalies, šiame reglamente nustatytos ACER suteiktų įgaliojimų ribos ir tik Europos Komisija, taikydama komiteto procedūrą, gali pakeisti minėtas ribas. Be to, priešingai, nei teigia Apeliacinė taryba, ginčijamo sprendimo 108 punkte ACER šiuo atveju įgyvendino ne savo turimus, o NRI perduotus arba išvestinius įgaliojimus. Remiantis jurisprudencija, tik būtinybė užtikrinti Reglamento 2017/2195 veiksmingumą galėtų pateisinti ACER suteiktų įgaliojimų viršijimą. Vis dėlto iš 2019 m. spalio 24 d. Sprendimo E‑Control / ACER (T‑332/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:761) 69 punkto atrodytų, jog nėra jokio pagrindo, kad, kaip šiuo atveju, ACER bendrame prašyme išdėstytą NRI poziciją dėl mFRR platformai veikti būtinų funkcijų ir vieno ar kelių subjektų, nurodytų šioms funkcijoms vykdyti, pakeistų savąja.

32      Trečia, ieškovės teigia, kad ginčijamame sprendime Apeliacinės tarybos pateiktas Reglamento 2019/942 5 straipsnio 2 dalies b punkto išaiškinimas, siekiant pripažinti ACER bendruosius įgaliojimus peržiūrėti NRI pateiktus PSO pasiūlymus, yra klaidingas, nes ši nuostata nebuvo taikoma minėto reglamento 6 straipsnio 10 dalies antros pastraipos b punkte numatytam sprendimų priėmimo procesui ir ja pažeistas įgaliojimų suteikimo principas, kaip pažymėta šio sprendimo 31 punkte. Nagrinėjamu atveju mFRR metodikos patvirtinimas, pirma, priklausė NRI kompetencijai, o antra, nesant jų tarpusavio susitarimo arba jų bendru prašymu, – ACER kompetencijai.

33      Ketvirta, ieškovės mano, kad ACER rėmimasis Reglamente 2019/942 numatyto reguliavimo proceso menamu „iš apačios į viršų“ pobūdžiu nepateisina to, kad Sprendime Nr. 03/2020 ACER nukrypo nuo bendros NRI pozicijos, neatsižvelgdama į Reguliuotojų valdybos pateiktą palankią nuomonę dėl ACER sprendimo projekto. Sprendimu Nr. 03/2020 ACER nustatė PSO įpareigojimus, kuriuos jie nuosekliai atmetinėjo, be to, NRI bendrame prašyme nenurodė, kad dėl jų esama nesutarimų, kuriems reikėtų ACER tarpininkavimo. Sprendimas Nr. 03/2020, kurį patvirtino Apeliacinė taryba, buvo ne tik neteisėtas, bet ir žalingas PSO. Dėl jo iš PSO būtų buvusi atimta galimybė paskirti PSO konsorciumą aktyvinimo optimizavimo ir PSO-PSO tarpusavio atsiskaitymo funkcijoms vykdyti ir jie būtų įpareigoti per tam tikrą terminą įtraukti pralaidumo valdymo funkciją į mFRR platformai veikti būtinas funkcijas, ir paskirti vieną iš PSO ar PSO priklausančią bendrovę šiai funkcijai vykdyti, kaip numatyta Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 4 dalyje. Pagal Reglamento 2017/2195 20 straipsnį mFRR metodiką turėjo apibrėžti patys PSO, ir ACER neturėjo jiems primesti šios metodikos, prisidengusi hipotetine PSO galimybe pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti šią metodiką pagal Reglamento 2017/2195 6 straipsnio 3 dalį.

34      ACER prašo atmesti ieškinio pirmojo pagrindo antrą dalį.

35      Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šio sprendimo 25 punkte pateiktą ieškinio priimtinumo ir jam pagrįsti pateiktų pagrindų tikslingumo nustatymą, reikia patikrinti, ar Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą, kai ginčijamame sprendime nekonstatavo, kad priėmusi Sprendimą Nr. 03/2020 ACER viršijo savo įgaliojimus, kaip tai nurodė ieškovės, grįsdamos jai pateiktą apeliacinį skundą.

36      Šiuo klausimu iš jurisprudencijos, susijusios su taisyklėmis, reglamentuojančiomis Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų kompetenciją, matyti, kad nuostata, kuri yra akto teisinis pagrindas ir pagal kurią Sąjungos institucija įgaliojama priimti atitinkamą aktą, turi galioti tuo metu, kai priimamas šis aktas (žr. 2015 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Moravia Gas Storage, C‑596/13 P, EU:C:2015:203, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2011 m. vasario 3 d. Sprendimo Cantiere navale De Poli / Komisija, T‑584/08, EU:T:2011:26, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37      Tuo metu, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, o tai yra vienintelis aktas, kurio teisėtumą ieškovės gali ginčyti pateikdamos šį ieškinį (žr. šio sprendimo 25 punktą), t. y. 2020 m. liepos 16 d., Reglamentas 2019/942 jau buvo taikomas. Be to, kaip matyti iš Reglamento 2017/2195 65 straipsnio, šis reglamentas galiojo ir buvo taikomas nuo 2017 m. gruodžio 18 d., t. y. dvidešimtos dienos po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2017 m. lapkričio 28 d.). Pagal Reglamento 2019/942 6 straipsnio 10 dalį ir Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalį ACER buvo įgaliota per šešis mėnesius nuspręsti ar priimti individualius sprendimus dėl reguliavimo klausimų ar problemų, turinčių poveikį tarptautinei prekybai arba tarpvalstybinio tinklo saugumui, kurie priklauso NRI kompetencijai, pavyzdžiui, patvirtinti mFRR metodiką, jeigu kompetentingos NRI per nustatytą terminą nesugebėtų susitarti arba šiuo tikslu pateiktų jai bendrą prašymą. Ginčijamo sprendimo priėmimo dieną tik šios nuostatos galėjo būti minėto sprendimo teisinis pagrindas.

38      Taigi reikia patikrinti, ar Reglamento 2019/942 6 straipsnio 10 dalis ir Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalis galėjo būti ACER kompetencijos galutinai patvirtinti ginčijamo sprendimo I priede pateiktą mFRR metodiką pagrindas, o tai reiškia, kad reikia išaiškinti šių nuostatų taikymo sritį.

39      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatas būtina atsižvelgti ne tik į jų tekstą, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame jos įtvirtintos, tikslus (žr. 2018 m. liepos 11 d. Sprendimo COBRA, C‑192/17, EU:C:2018:554, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. sausio 28 d. Sprendimo Komisija / Italija (Direktyva dėl kovos su pavėluotu mokėjimu), C‑122/18, EU:C:2020:41, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

40      Nagrinėjamu atveju visi PSO pagal Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 2 dalies a punktą ir 20 straipsnio 1 dalį turėjo pateikti savo NRI tvirtinti pasiūlymą dėl mFRR metodikos, t. y. pradinį pasiūlymą dėl mFRRIF. Vis dėlto pagal Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalį ir Reglamento 2019/942 6 straipsnio 10 dalies antros pastraipos b punktą ACER, gavusi bendrą NRI prašymą, turėjo pati priimti sprendimą dėl šio pasiūlymo per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šį prašymą dienos. Neginčijama, kad 2019 m. liepos 24 d. rašte NRI, remdamosi Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalimi, visos bendrai paprašė ACER priimti sprendimą dėl pradinio pasiūlymo dėl mFRRIF, kurį joms pateikė PSO (šio sprendimo 4 punktas).

41      Taigi ACER kompetencija spręsti arba priimti galutinį sprendimą dėl mFRR metodikos šioje byloje nagrinėjamu atveju buvo grindžiama Reglamento 2019/942 6 straipsnio 10 dalies antros pastraipos b punkte ir Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalyje nurodyta aplinkybe, kad visos NRI kartu paprašė jos priimti sprendimą dėl šios metodikos.

42      Pirma, iš Reglamento 2019/942 6 straipsnio ir Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalies negalima daryti išvados, kad, įgyvendindama tokią kompetenciją ir viršydama jai pagal Reglamento 2019/942 6 straipsnio 11 dalį nustatytą pareigą konsultuotis su atitinkamomis NRI ir PSO sprendimo rengimo etapu, ACER buvo saistoma PSO pateiktų pastabų. Visų pirma iš šių nuostatų negalima daryti išvados, kad ACER kompetencija apsiriboja tik tais aspektais, dėl kurių NRI nesugebėjo susitarti. Priešingai, Reglamento 2019/942 6 straipsnio 10 dalyje ir Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalyje kalbama apie „reguliavimo klausimus“ arba „[PSO] pateiktus pasiūlymus dėl metodikų“, kurie iš pradžių priklauso NRI kompetencijai, paskui, kai PSO pateikia bendrą prašymą, perduodami ACER kompetencijai kaip nedaloma visuma, ir NRI, o vėliau – ACER, turi juos nagrinėti kaip nedalomą visumą, nedarant tokio skirtumo. Taigi, atsižvelgiant į Reglamento 2019/942 6 straipsnio ir Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalies formuluotę, šios nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad tuo atveju, kai NRI pateikia bendrą prašymą dėl PSO pateiktų reguliavimo klausimų ar pasiūlymų, ACER turi teisę pati nuspręsti, ar priimti sprendimą dėl šių klausimų arba pasiūlymų.

43      Antra, tokį pažodinį Reglamento 2019/942 6 straipsnio 10 dalies ir Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalies aiškinimą patvirtina teisės akto, kuriame šios nuostatos yra, kontekstas ir tikslai, kurie yra aiškūs iš šio teisės akto parengiamųjų darbų.

44      Iš pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, įsteigiančio Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (COM(2007) 530 final), kuriuo remiantis buvo priimtas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL L 211, 2009, p. 1), vėliau pakeistas Reglamentu 2019/942, aiškinamojo memorandumo matyti, kad jo nuostatos buvo grindžiamos, be kita ko, teiginiu, kad „nors energijos vidaus rinka žymiai išaugo, tarpvalstybiniai klausimai liko nesureguliuoti“ ir kad, „taikant <…> metodą, siekiant susitarimo paprastai reikia 27 reguliavimo institucijų ir daugiau kaip 30 perdavimo sistemų operatorių pritarimo, todėl jis nepadeda pasiekti gerų rezultatų“, o „galutinių sprendimų sudėtingais, dabar spręstinais klausimais, nebuvo priimta“. Dėl šių priežasčių buvo nuspręsta įsteigti „agentūrą, kuri „Europos lygmeniu papildytų reguliavimo institucijų nacionaliniu lygmeniu vykdomas užduotis“, visų pirma suteikiant „įgaliojim[us] priimti individualius sprendimus“. Šie įgaliojimai turėjo būti suteikti ACER, kad ji „galėtų spręsti specifinius tarpvalstybinius klausimus“, be kita ko, „nustatyti daugiau nei vienos valstybės narės teritorijoje esančios infrastruktūros reguliavimo tvarką“, kaip galiausiai buvo numatyta Reglamento Nr. 713/2009 8 straipsnyje.

45      Be to, iš pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (COM(2016) 863 final), aiškinamojo memorandumo matyti, kad jame esančios nuostatos, be kita ko, turėjo leisti „[pritaikyti] reglamentavimo priežiūr[ą] regioninėms rinkoms“. Konkrečiai kalbant, naujomis aplinkybėmis šiose rinkose nebeatrodė tinkama, kad „dabar visus svarbiausius reguliavimo sprendimus priima nacionalinės reguliavimo institucijos, net ir tais atvejais, kai reikalingas bendras regioninis sprendimas“, ir kad „reguliavimo priežiūra išlieka fragmentiška ir kyla skirtingų sprendimų ir nereikalingo delsimo rizika“. Dėl šių priežasčių buvo nuspręsta, kad „suteikus ACER didesnių įgaliojimų sprendžiant tuos tarpvalstybinius klausimus, dėl kurių reikia priimti suderintus regioninius sprendimus, būtų padedama greičiau ir veiksmingiau priimti sprendimus dėl tarpvalstybinių klausimų“, pažymint, kad „nacionalinės reguliavimo institucijos ACER tinkle balsų dauguma priimdamos sprendimus šiais klausimais toliau visapusiškai dalyvautų procese“. Buvo nuspręsta, kad ACER suteikta „papildoma ribota kompetencija“ atitinka subsidiarumo principą, nes ji numatyta „srityse, kuriose dėl fragmentiško nacionalinių sprendimų priėmimo tarpvalstybinės svarbos klausimais vidaus rinkai kiltų problemų arba atsirastų nenuoseklumo“. Be to, ji buvo pripažinta suderinama su proporcingumo principu, nes „ACER turi būti suteiktos papildomos užduotys, ypač susijusios su energetikos sistemos eksploatavimu regioniniu lygmeniu, kartu išlaikant svarbų [NRI] vaidmenį reguliuojant energetikos sektorių“. Būtent šiomis aplinkybėmis siūlomo reglamento „I skyriuje“ apibrėžtos „kelios naujos ACER patikėtos užduotys, [siejamos] su tam tikrų funkcijų, susijusių su Agentūros regioniniais operatyviniais centrais, koordinavimu, paskirtųjų elektros energijos rinkos operatorių priežiūra, metodų tvirtinimu ir pasiūlymu, susijusiu su gamybos adekvatumu ir pasirengimu valdyti riziką“. Šios naujos ACER užduotys buvo įtvirtintos, be kita ko, Reglamento 2019/942 6 straipsnio 10 dalyje.

46      Iš šių pasiūlymų dėl reglamento aiškinamojo memorandumo matyti aiškus Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas užtikrinti, kad sprendimai sudėtingais, bet būtinais tarpvalstybiniais klausimais būtų priimami veiksmingiau ir sparčiau, būtent siekiant sustiprinti ACER individualių sprendimų priėmimo įgaliojimus taip, kad jie nekliudytų išlaikyti pagrindinį NRI vaidmenį energetikos reguliavimo srityje.

47      Tai taip pat atitinka kai kuriuos reglamentais Nr. 713/2009 ir 2019/942 siekiamus tikslus. Kaip nurodyta Reglamento 2019/942 10 konstatuojamojoje dalyje (anksčiau – Reglamento Nr. 713/2009 5 konstatuojamoji dalis), valstybės narės, siekdamos Sąjungos energetikos politikos tikslų, turėtų glaudžiai bendradarbiauti šalindamos kliūtis, trukdančias vykdyti tarpvalstybinius elektros energijos ir gamtinių dujų mainus, ir ACER buvo įsteigta siekiant užpildyti reguliavimo spragą Sąjungos lygmeniu ir prisidėti prie veiksmingo elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkų veikimo. Taigi, kaip nurodyta Reglamento 2019/942 11 konstatuojamojoje dalyje ir prieš tai – Reglamento Nr. 713/2009 6 konstatuojamojoje dalyje, ACER turi užtikrinti, kad NRI vykdomos reguliavimo funkcijos būtų tinkamai koordinuojamos ir prireikus papildomos Sąjungos lygmeniu. Taigi, kaip nurodyta Reglamento 2019/942 33 ir 34 konstatuojamosiose dalyse (anksčiau – Reglamento Nr. 713/2009 18 ir 19 konstatuojamosios dalys), ACER suteikti būtini įgaliojimai veiksmingai, skaidriai, pagrįstai ir, svarbiausia, nepriklausomai nuo elektros energijos ir dujų gamintojų ir nuo perdavimo sistemos operatorių ir vartotojų vykdyti savo reguliavimo funkcijas. Ji turi vykdyti šiuos įgaliojimus užtikrindama, kad šie sprendimai atitiktų Sąjungos energetikos teisę, kontroliuojama Apeliacinės tarybos, kuri yra ACER dalis, tačiau veikia joje nepriklausomai, ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo.

48      Darytina išvada, kad ACER, be kita ko, buvo suteiktos savitos reguliavimo ir sprendimų priėmimo funkcijos, kurias ji vykdo visiškai nepriklausomai ir savo atsakomybe, kad galėtų pakeisti NRI, kai savanoriškas bendradarbiavimas neleidžia joms priimti individualių sprendimų dėl konkrečių klausimų ar problemų, priklausančių jų reguliavimo kompetencijai. Kaip nurodyta Reglamento 2019/942 11 ir 45 konstatuojamosiose dalyse (anksčiau – Reglamento Nr. 713/2009 6 ir 29 konstatuojamosios dalys), taip ACER tampa kompetentinga visiškai savarankiškai ir savo atsakomybe spręsti reguliavimo klausimus arba problemas, svarbias elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkų veiksmingam veikimui, tik jeigu ir tiek, kiek pagal ESS 5 straipsnyje įtvirtintus subsidiarumo ir proporcingumo principus Sąjungos užsibrėžti tikslai negali būti pakankamai pasiekti bendradarbiaujant atitinkamoms valstybėms narėms, nes jų NRI nepavyko bendrai susitarti dėl reguliavimo klausimų ar problemų, iš pradžių priklausiusių šių NRI kompetencijai. Tai juo labiau taikoma tais atvejais, kai NRI pačios sutaria, kad būtų tinkamiau, jei pati ACER išspręstų šiuos klausimus ar problemas.

49      Taigi sistemos, kuria grindžiami Reglamento 2019/942 6 straipsnis (anksčiau – Reglamento Nr. 713/2009 8 straipsnis) ir Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalis, logika ta, kad, kai NRI valstybių narių lygmeniu mano, kad būtų tinkamiau, jei ACER pati priimtų individualų sprendimą dėl jos kompetencijai priklausančio reguliavimo klausimo ar problemos, kurie yra svarbūs tam, kad veiksmingai veiktų elektros energijos vidaus rinkos, pavyzdžiui, parengti Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 1 dalyje numatytą mFRR metodiką, kompetencija priimti šį sprendimą tenka ACER, ir nenumatyta, kad NRI nacionaliniu lygmeniu galėtų išlaikyti dalį šios kompetencijos, pavyzdžiui, dėl kai kurių reguliavimo klausimų ar tam tikrų sprendžiamos problemos aspektų, dėl kurių joms pavyko susitarti.

50      Be to, kadangi ACER savo kompetenciją įgyvendina visiškai nepriklausomai ir savo atsakomybe, ginčijamo sprendimo 110 punkte Apeliacinė taryba teisingai nurodė, kad ji negali būti saistoma kompetentingų NRI pozicijos dėl tam tikrų reguliavimo klausimų ar tam tikrų joms pateiktų problemų aspektų, dėl kurių pavyko susitarti, visų pirma kai ji mano, kad ši pozicija neatitinka Sąjungos energetikos teisės. Be to, ieškovės šiame ieškinyje neginčija šio Apeliacinės tarybos vertinimo.

51      Be to, kadangi ACER buvo suteikti įgaliojimai pačiai priimti sprendimus, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti reguliavimo funkcijas, Reglamento 2019/942 6 straipsnis ir Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalis turi būti suprantami taip, kad pagal šias nuostatas ACER leidžiama iš dalies keisti PSO pasiūlymus, kad prieš juos patvirtinant būtų užtikrinta jų atitiktis Sąjungos energetikos teisei. Šie įgaliojimai būtini, kad ACER galėtų veiksmingai vykdyti savo reguliavimo funkcijas, nes, kaip Apeliacinė taryba teisingai nurodė ginčijamo sprendimo 125 punkte, nei Reglamente 2019/942, nei Reglamente 2017/2195 nėra nuostatos, pagal kurią ACER galėtų prašyti PSO iš dalies pakeisti savo pasiūlymą prieš jį patvirtinant.

52      Galiausiai reikia pažymėti, kad Reglamente 2019/942 konkretūs ACER suteikti įgaliojimai priimti sprendimus buvo suderinti su NRI pripažinto pagrindinio vaidmens energetikos reguliavimo srityje išlaikymu, nes pagal šio reglamento 24 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą ACER, atstovaujama savo direktoriaus, priima sprendimus tik gavusi teigiamą Reguliuotojų valdybos, kurioje kartu su Komisija atstovaujama visoms NRI, nuomonę; kiekvienas Reguliuotojų valdybos narys turi vieną balsą, o Reguliuotojų valdyba sprendžia dviejų trečdalių balsų dauguma, kaip numatyta minėto reglamento 21 straipsnyje ir 22 straipsnio 1 dalyje.

53      Taigi Reglamento 2019/942 6 straipsnio ir Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalies tikslas, taip pat šių nuostatų kontekstas patvirtina, kad, jeigu kompetentingos NRI pateikia bendrą prašymą dėl reguliavimo klausimų ar PSO pateiktų pasiūlymų, ACER yra įgaliota pati spręsti šį klausimą ar priimti dėl jo sprendimą, nepakenkdama NRI pripažinto pagrindinio vaidmens išsaugojimui, gavus Reguliuotojų valdybos pritarimą ir neapribojant jos kompetencijos vien tais aspektais, dėl kurių išsiskyrė šių NRI nuomonės.

54      Ieškovių argumentus, grindžiamus tuo, kad Reglamentas 2017/2195 yra įgyvendinimo aktas, kad Apeliacinė taryba procesą, per kurį buvo priimtas ginčijamas sprendimas, klaidingai pavadino procesu „iš apačios į viršų“, ar kad ji nesilaikė Reglamento 2019/942 5 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatų, reikia atmesti kaip bet kuriuo atveju visiškai nereikšmingus, nes jie negali pakeisti aplinkybės, kad šiuo atveju pagal Reglamento 2019/942 6 straipsnį ir Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalį Apeliacinei tarybai buvo suteiktas pakankamas teisinis pagrindas galutinai patvirtinti mFRR metodiką, pateiktą ginčijamo sprendimo I priede.

55      Trečia, šio sprendimo 53 punkte pateikto Reglamento 2019/942 6 straipsnio ir Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalies aiškinimo pagrįstumą patvirtina šių nuostatų taikymas šioje byloje nagrinėjamu atveju.

56      Pirma, iš Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 1 dalies matyti, kad mFRR metodika sukurta kaip nedaloma reguliavimo sistema, kurią kompetentingos reguliavimo institucijos turi vienbalsiai patvirtinti.

57      Antra, tiek, kiek ieškovės remiasi NRI neformalaus rašto turiniu, reikia pažymėti, kad tai yra NRI išduotas dokumentas, kuris nėra teisiškai privalomas ACER ir kuris negali turėti įtakos nustatant Reglamento 2019/942 6 straipsnio arba Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalies taikymo sritį ar iš jų kylančius ACER įgaliojimus ar pareigas. Bet kuriuo atveju šio dokumento turinys nepatvirtina ieškovių teiginio, kad NRI neformaliame rašte mFRR metodikos reguliavimo klausimai ar aspektai, dėl kurių susitarė visos NRI, visų pirma dėl to, kad aktyvinimo optimizavimas ir PSO-PSO atsiskaitymas, o ne pralaidumo valdymas, buvo funkcijos, būtinos mFRR platformai veikti, ir kad konsorciumo pasirinkimas šioms funkcijoms vykdyti – tai su Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 2 dalimi suderinama galimybė, buvo atskirti nuo tų, dėl kurių jiems nepavyko susitarti ir kurie buvo perduoti ACER, kad ji priimtų sprendimą.

58      Neformaliame rašte, priminusios, kad taikant aktyvinimo optimizavimo funkciją turėtų būti atsižvelgta į esamą tarpzoninio perdavimo pralaidumą, NRI neįpareigojančiu būdu nurodė ACER sutinkančios, jog pradiniame pasiūlyme dėl mFRRIF turėtų būti numatyta, kad esamą tarpzoninio perdavimo pralaidumą centralizuotai ir koordinuotai visoms Europos balansavimo platformoms apskaičiuotų visi PSO, be to, jis turėtų būti performuluotas, kad būtų iš esmės vienareikšmiškai patikslinta, ar jos pageidauja mFRR platformai veikti reikalingas funkcijas pavesti vykdyti vienam, ar keliems subjektams, nes PSO konsorciumas, neturintis juridinio asmens statuso, prilygsta kelių subjektų struktūrai. Šios NRI pastabos patvirtina, kad nagrinėjamu atveju jų sutarimas buvo siejamas ne tiek su pradinio pasiūlymo dėl mFRRIF straipsnių, susijusių su tarpzoninio perdavimo pralaidumo apskaičiavimu, ir įstaigų, atsakingų už mFRR platformai veikti reikalingas funkcijas, skyrimu, kiek su PSO būtinybe pakeisti su šiais klausimais susijusius straipsnius, suformuluotus pradiniame pasiūlyme dėl mFRRIF.

59      Taigi ieškovės nepagrįstai kaltina ACER nepaisius aplinkybės, jog NRI neformaliu raštu patvirtinta, kad šios institucijos susitarė dėl to, kad būtent aktyvinimo optimizavimas ir PSO-PSO atsiskaitymas, o ne pralaidumo valdymas, buvo mFRR platformai veikti būtinos funkcijos ir kad konsorciumo pasirinkimas šioms funkcijoms vykdyti buvo su Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 2 dalimi suderinama galimybė.

60      Atsižvelgiant į visus pirmiau pateiktus vertinimus, reikia pripažinti, kad Apeliacinė taryba nepadarė teisės klaidos, nes ginčijamame sprendime nekonstatavo, kad priimdama Sprendimą Nr. 03/2020 ACER viršijo savo įgaliojimus, nusprendusi dėl mFRR metodikos punktų, kurie NRI neformaliame rašte buvo paminėti kaip jų tarpusavyje suderinti.

61      Taigi ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą. Kadangi išnagrinėjus šią dalį buvo konstatuota, kad ACER bet kuriuo atveju turėjo kompetenciją priimti sprendimą dėl mFRR metodikos aspektų, paminėtų NRI neformaliame rašte ir dėl kurių jos susitarė tarpusavyje, tampa nesvarbu, ar priimdama Sprendimą Nr. 03/2020 ACER iš tikrųjų nukrypo nuo NRI bendros pozicijos, kuri buvo aiški iš jų bendro prašymo. Vadinasi, ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nereikšmingą, todėl turi būti atmestas visas šis pagrindas.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo Apeliacinės tarybos padarytomis teisės klaidomis, nes ji nekonstatavo, kad ACER pažeidė Reglamento 2017/2195 20 straipsnį

62      Antrąjį ieškinio pagrindą sudaro aštuonios dalys, kurias reikia nagrinėti paeiliui, prireikus sugrupuojant.

–       Dėl ieškinio antrojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos tuo, kad Apeliacinė taryba klaidingai pripažino, kad PSO patys įpareigojo save pasitelkti vieną subjektą

63      Ieškovės teigia, jog Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 162 punkte padarė klaidingą išvadą, jog PSO patys save įpareigojo, kad vykdyti funkcijoms, būtinoms mFRR platformai veikti, turi būti pasitelktas vienas subjektas. Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad trečiajame PSO pasiūlyme esantis argumentas paskirti vieną PSO buvo pateiktas todėl, kad per sprendimų priėmimo procesą ACER nuolat priešinosi tam, kad būtų paskirtas PSO konsorciumas, ir pageidavo vieno teisės subjekto, kuris būtų PSO arba PSO įsteigta bendrovė. Taigi ACER neteisėtai primetė savo poziciją PSO, prisidengdama tuo, kad Reglamente 2019/942 numatytas reguliavimo procesas tariamai yra „iš apačios į viršų“. Tai, kad kai kurios atitinkamos NRI neginčijo ginčijamo sprendimo šiuo klausimu, neatima iš kitų NRI teisės to daryti.

64      ACER ginčija ieškovių argumentus ir prašo atmesti ieškinio antrojo pagrindo pirmą dalį.

65      Pirma, ieškinio antrojo pagrindo pirmoje dalyje iš esmės keliamas klausimas, ar ACER galėjo (ar net privalėjo) atsižvelgti į pasiūlymus dėl mFRRIF, kuriuos PSO jai pateikė paeiliui po to, kai jos NRI bendru prašymu buvo paprašyta priimti sprendimą dėl pradinio pasiūlymo dėl mFRRIF.

66      Nagrinėjamu atveju iš ieškinio A.6.1 priede pateikto dokumento su akivaizdžiais pataisymais ir ginčijamo sprendimo 162 punkto matyti, kad ACER pradinį pasiūlymą dėl mFRRIF laikė pagrindiniu dokumentu, dėl kurio jos buvo paprašyta priimti sprendimą, ir kad galiausiai ji atsižvelgė į trečiąjį iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl mFRRIF, kad parengtų ginčijamą mFRRIF, kurios galutinis projektas buvo pateiktas PSO 2019 m. gruodžio 20 d. (žr. šio sprendimo 12 punktą).

67      Šiuo klausimu nėra teisinių kliūčių tam, kad, pirma, per konsultacijų etapą, kurį ACER turi surengti pagal Reglamento 2019/942 6 straipsnio 11 dalį, PSO jai paeiliui pateiktų vieną ar kelias iš dalies pakeistas jų pasiūlymo, iš pradžių nusiųsto NRI, versijas ir, antra, per minėtą konsultaciją ACER atsižvelgtų į PSO padarytus vėlesnius pakeitimus.

68      Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad pasiūlymai dėl mFRRIF buvo pateikti vienas po kito PSO iniciatyva, siekiant atsakyti į ACER pastabas. Tokiomis aplinkybėmis ACER pareiga atsižvelgti į PSO pateiktą paskutinį pasiūlymą dėl mFRRIF rengiant galutinę mFRR metodikos projekto versiją, pateiktą PSO 2019 m. gruodžio 20 d., atitinka taikytinų teisės aktų esmę ir lojalaus bendradarbiavimo principą, kuris turi būti svarbiausias principas vykstant konsultacijoms, kurias ACER turi surengti pagal Reglamento 2019/942 6 straipsnio 11 dalį.

69      Kaip pripažįsta pačios ieškovės, trečiajame iš dalies pakeistame pasiūlyme dėl mFRRIF, į kurį ACER galiausiai atsižvelgė, PSO pasiūlė paskirti vieną PSO, o ne konsorciumą atitinkančią struktūrą vykdyti funkcijas, būtinas mFRR platformai veikti.

70      Vadinasi, ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad ACER Sprendime Nr. 03/2020 neprimetė vieno subjekto struktūros ir tik „atidžiai suderino mFRR [metodiką] su trečiuoju [iš dalies pakeistu pasiūlymu dėl mFRRIF]“, kad atspindėtų „tai, ko prašė PSO“.

71      Antra, bet kuriuo atveju, priešingai, nei savo procesiniuose dokumentuose teigia ieškovės ir kaip ginčijamo sprendimo 176 punkte konstatavo Apeliacinė taryba, iš Sprendimo Nr. 03/2020 matyti, jog ACER neatmetė galimybės, kad subjektas, PSO paskirtas užtikrinti mFRR platformai veikti būtinas funkcijas, gali būti konsorciumas. Vis dėlto, kaip ir NRI savo neformaliame rašte, ji visada laikėsi nuomonės, kad, jei PSO pasirinktų tokią formą, ji nesuteiktų atitinkamam subjektui teisinio subjektiškumo, tad jis negalėtų būti laikomas vienu subjektu.

72      Reikia konstatuoti, kad konsorciumas yra juridinio asmens statuso neturinti grupė. Nesuteikus šiam subjektui teisinio subjektiškumo, mFRR platformos veikimą toliau užtikrina PSO, atsižvelgiant į jų teisinį subjektiškumą.

73      Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgdama į tai, kad konsorciumas laikytinas iš kelių subjektų sudaryta struktūra, atitinkančia jos narius PSO, Apeliacinė taryba, kaip ir NRI bei ACER, teisingai nusprendė, jog PSO savo pasiūlyme dėl mFRRIF turėjo įrodyti, jog yra laikomasi papildomų reikalavimų, numatytų Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkte.

74      Taigi ieškovių ne kartą pakartotas argumentas, kad ACER neleido PSO paskirtam subjektui tapti konsorciumu ir primetė savo pageidavimą dėl struktūros – vieno subjekto, t. y. vieno PSO arba PSO priklausančios bendrovės, iš tiesų nėra paremtas faktais ir bet kuriuo atveju turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

75      Atsižvelgiant į visus pirma pateiktus argumentus, nagrinėjamo ieškinio antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

–       Dėl ieškinio antrojo pagrindo antros dalies, grindžiamos Apeliacinės tarybos padaryta teisės klaida, nes ji nekonstatavo, kad ACER pažeidė Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 2 dalį

76      Ieškovės priekaištauja Apeliacinei tarybai padarius teisės klaidą, nes ginčijamame sprendime nekonstatuota, kad ACER Sprendime Nr. 03/2020 pažeidė Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 2 dalį, kadangi neleido, kad PSO paskirtų PSO konsorciumą dėl to, kad minėtoje nuostatoje buvo numatytos tik dvi vieno subjekto pasirinkimo galimybės, t. y. vienas PSO arba PSO įsteigta bendrovė, o ne konsorciumas. Nebuvo jokio pateisinimo ACER teiginiui Sprendimo Nr. 03/2020 83 konstatuojamojoje dalyje, kad Reglamento 2017/2195 20 straipsnyje nurodytas subjektas turi turėti teisinį subjektiškumą, todėl negali būti konsorciumas, kuris neturi tokio subjektiškumo.

77      ACER ginčija ieškovių argumentus ir prašo atmesti ieškinio antrojo pagrindo antrą dalį.

78      Kaip jau konstatuota šio sprendimo 71 punkte nagrinėjant ieškinio antrojo pagrindo pirmą dalį, ACER niekada neatmetė galimybės, kad PSO paskirtas subjektas gali būti konsorciumas. Vis dėlto ji nuosekliai nurodė, kad jei PSO pasirinktų tokią formą, tai būtų keli subjektai, nes konsorciumas neturi teisinio subjektiškumo, o PSO savo pasiūlyme dėl mFRRIF turėtų įrodyti, kad laikomasi Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkte numatytų papildomų reikalavimų.

79      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal ginčijamos mFRRIF 12 straipsnio 2 dalį, cituojamą šio sprendimo 14 punkte, pirmiausia PSO turėjo paskirti vieną subjektą, t. y. vieną PSO arba PSO priklausančią bendrovę, kuriai būtų pavestos aktyvinimo optimizavimo ir PSO-PSO atsiskaitymo funkcijos. Antra, pagal Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkto nuostatas PSO turėjo parengti pasiūlymą dėl subjekto, atsakingo už pralaidumo valdymo funkcijos vykdymą, paskyrimo ir šiuo klausimu nurodyti, ar mFRR platformai veikti reikalingas funkcijas vykdys vienas, ar keli subjektai, kurie turės tarpusavyje koordinuoti savo veiklą.

80      Taigi, priešingai, nei teigia ieškovės, iš ginčijamos mFRRIF negalima daryti išvados, kad ACER atmetė konsorciumo galimybę.

81      Be to, kaip teigia ACER, ji nenustatė papildomos sąlygos, t. y. „teisinio subjektiškumo“, siekdama tariamai atmesti konsorciumo galimybę, o tik nurodė, kad konsorciumas neturi teisinio subjektiškumo, kad pateisintų tai, kad būtų laikomas ne vienu, o keliais subjektais.

82      Šią išvadą dėl konsorciumo teisinio subjektiškumo stokos NRI aiškiai nurodė savo neformaliame rašte. Taigi B dalies „Klausimai, dėl kurių [NRI] sutaria“ antraštinėje dalyje, pavadintoje „12 straipsnis – Pasiūlymas dėl subjekto“, NRI nurodė, kad ne visos NRI pritaria PSO pasiūlymui paskirti subjektą ar subjektus, atsakingus už funkcijas, reikalingas mFRRIF platformai veikti pagal mFRRIF 12 straipsnį, ir paprašė iš dalies pakeisti šį pasiūlymą, pateikdamos nuorodą į panašias pastabas dėl Europos disbalanso pasiskirstymo nustatymo platformos įgyvendinimo sistemos pasiūlymo. Iš esmės NRI pageidavo, kad PSO atsižvelgtų į tai, kad, turint omenyje Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 2 dalyje nurodytas dvi galimybes, jei PSO numatė, kad mFRR platformą eksploatuos jų sukurtas subjektas, šis subjektas turėtų būti nuo jų teisiškai atskirtas ir turėti visišką teisinį subjektiškumą. NRI teigimu, konsorciumas neturėjo tokio subjektiškumo, nes neturėjo juridinio asmens statuso, todėl nebuvo nuo PSO teisiškai atskiras subjektas. Vis dėlto NRI patikslino, kad tai neleidžia atmesti galimybės konsorciumui naudotis platforma, tačiau tokiu atveju konsorciumo nariais esantys PSO buvo visiškai atsakingi už šį veikimą ir kad, esant kelių subjektų struktūrai, reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkte nustatytų sąlygų.

83      Taigi ieškovių argumentą, jog ACER pridėjo sąlygą, kad subjektas turėtų teisinį subjektiškumą, reikia atmesti.

84      Bet kuriuo atveju reikia priminti, kad pagal 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019, p. 125), 2 straipsnio 35 punktą PSO apibrėžiamas kaip „fizinis arba juridinis asmuo, kuris atsako už perdavimo sistemos veikimą, techninės priežiūros užtikrinimą ir, jei būtina, už jos plėtrą konkrečioje teritorijoje ir, kai taikytina, už jos sujungimą su kitomis sistemomis bei už tai, kad būtų užtikrintas sistemos ilgalaikis pajėgumas pagrįstiems elektros energijos perdavimo poreikiams tenkinti“. Pagal Direktyvos 2019/944 46 straipsnio 3 dalį PSO teisinė forma yra tokia, kaip nurodyta 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017, p. 46) I priede. Tame priede išvardytos įvairios valstybėse narėse veikiančių akcinių bendrovių formos, kurios visos turi juridinio asmens statusą ir į kurias, be kita ko, priedo 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse daroma nuoroda dėl priedo I antraštinės dalies „Bendrosios nuostatos ir ribotos atsakomybės bendrovių steigimas bei veikimas“ II skyriaus „Bendrovės įsteigimas ir pripažinimas negaliojančia bei jos įsipareigojimų galiojimas“ 1 skirsnio „Akcinės bendrovės įsteigimas“ taikymo srities. Taigi PSO, nesvarbu, ar tai fizinis, ar juridinis asmuo, turi teisinį subjektiškumą, vadinasi, ir veiksnumą, kuris jiems turi leisti, atsižvelgiant į jų įgaliojimus ir teises, vykdyti jiems pavestas užduotis visiškai nepriklausomai, laikantis Direktyvos 2019/944 47 straipsnio nuostatų.

85      Tokiomis aplinkybėmis, kadangi pagal Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 2 dalyje numatytą pirmąją galimybę platformą eksploatuoja PSO, t. y. teisinį subjektiškumą turintys juridiniai asmenys, kitaip neturėtų būti kalbant apie subjektą, kurį PSO gali įsteigti pagal tame pačiame straipsnyje numatytą antrąją galimybę.

86      Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 72 punkte jau atliktus vertinimus, Apeliacinė taryba nepadarė teisės klaidos, kai, kaip ACER ir NRI, nusprendė, kad, kiek tai susiję su PSO pasiūlymu paskirti konsorciumo statusą turintį subjektą, kuris neturi teisinio subjektiškumo, vadinasi, ir veiksnumo, reikia manyti, kad už mFRR platformos veikimą buvo atsakingas ne konsorciumas, o jį sudarę PSO, todėl PSO turėjo įrodyti, kad buvo laikomasi Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkte numatytų papildomų reikalavimų.

87      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio antrojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti.

–       Dėl ieškinio antrojo pagrindo trečios dalies, grindžiamos teisės klaida, kurią Apeliacinė taryba padarė atsisakiusi konstatuoti, kad ACER pažeidė Reglamento 2017/2195 20 straipsnį, nes mFRR metodikos 12 straipsnio 2 dalyje nurodytas vienas subjektas buvo laikinas

88      Ieškovių teigimu, atrodo, jog Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime konstatavo, kad Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 2 dalies pažeidimas, dėl kurio buvo priekaištaujama ACER, pasireiškęs tuo, kad ši įpareigojo paskirti vieną subjektą, kuris vykdytų mFRR platformai veikti būtinas funkcijas, buvo tik laikinas, nes PSO pagal ginčijamos mFRRIF 12 straipsnio 2 dalį visada turėjo galimybę siūlyti iš dalies pakeisti šią metodiką, kad būtų paskirti keli subjektai, pavyzdžiui, PSO konsorciumas. Bet kuriuo atveju toks argumentas būtų nepagrįstas, nes ginčijamos mFRRIF 12 straipsnio 2 dalyje nebuvo numatyta, kad vieną subjektą, paskirtą aktyvinimo optimizavimo ir PSO-PSO tarpusavio atsiskaitymo funkcijoms vykdyti, būtų galima pertvarkyti į kelis subjektus. Bet kuriuo atveju toks pertvarkymas nebūtų pašalinęs ACER Sprendime Nr. 03/2020 padaryto Reglamento 2017/2195 20 straipsnio pažeidimo ir būtų buvęs visiškai teorinis, nes ACER vis tiek būtų laikiusis nuomonės, kad Reglamento 2017/2195 20 straipsnyje nurodytas subjektas gali būti tik vienas juridinis asmuo, o ne konsorciumas.

89      ACER nesutinka su ieškovių argumentais ir teigia, kad ieškinio antrojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti.

90      Ieškovės iš esmės teigia, kad Apeliacinė taryba, patvirtinusi Sprendimą Nr. 03/2020, kuriuo nustatoma vieno subjekto struktūra vykdyti mFRR platformai veikti būtinas funkcijas, nors šis subjektas ir laikinas, pažeidė Reglamento 2017/2195 20 straipsnį, juo labiau kad šio vieno subjekto pertvarkymo į kelis subjektus galimybė buvo teorinė, nes ACER reikalavo, kad paskirtasis subjektas būtų juridinis asmuo, ir dėl to būtų buvę neįmanoma paskirti subjekto, kuris būtų konsorciumas.

91      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 2 dalį mFRR platformą turėjo eksploatuoti arba patys PSO, arba jų įsteigtas subjektas. Be to, į pasiūlymą dėl metodikos, kurį PSO turi parengti pagal to reglamento 20 straipsnio 1 dalį, pagal to reglamento 20 straipsnio 3 dalies e punktą, be kita ko, įtraukiamas subjektas ar subjektai, siūlomi vykdyti pasiūlyme apibrėžtas funkcijas, o jeigu PSO siūlo paskirti daugiau nei vieną subjektą, pasiūlyme turi būti įrodyta ir užtikrinta atitiktis keliems papildomiems reikalavimams.

92      Nagrinėjamu atveju, kaip ACER pažymėjo Sprendimo Nr. 03/2020 83 konstatuojamojoje dalyje, pradiniame pasiūlyme dėl mFRRIF PSO numatė paskirti konsorciumą vykdyti mFRR platformai veikti būtinas funkcijas. Vis dėlto minėto sprendimo 84 ir 85 konstatuojamosiose dalyse ji konstatavo, kad, nors konsorciumas neturėjo teisinio subjektiškumo, todėl mFRR platformai veikti būtinas funkcijas vykdytų keli konsorciumui priklausantys PSO, pasiūlyme turėjo būti įrodyta, kad tokiu atveju būtų laikomasi Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkte numatytų papildomų reikalavimų. Pasiūlyme tokių įrodymų nebuvo. Sprendimo Nr. 03/2020 95 konstatuojamojoje dalyje ACER pažymėjo, kad, atsižvelgiant į iš dalies pakeisto trečiojo pasiūlymo dėl mFRRIF tekstą, PSO nesiūlė nei struktūros su keliais subjektais, kuri atitiktų Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkto nuostatas, nei struktūros su vienu subjektu, atsakingu už visas mFRR platformai veikti būtinas funkcijas. Taigi toje pačioje konstatuojamojoje dalyje ji nusprendė iš dalies pritarti PSO pasiūlymui tiek, kiek jame buvo numatyta, kad aktyvinimo optimizavimo ir PSO-PSO atsiskaitymo funkcijas vykdytų vienas subjektas. Vis dėlto dėl pralaidumo valdymo funkcijos, kurią, PSO siūlymu, galėjo vykdyti kitas subjektas, ACER pažymėjo, jog nebuvo įrodyta, kad tokiu atveju bus laikomasi Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkte numatytų papildomų reikalavimų. Būtent tokiomis aplinkybėmis Sprendimo Nr. 03/2020 96 konstatuojamojoje dalyje ACER, pažymėjusi, kad šio sprendimo priėmimo dieną subjekto, atsakingo už pralaidumo valdymo funkcijos vykdymą, paskyrimas dar nebuvo baigtas ir kad jis gali būti atidėtas, kad PSO galėtų priimti veiksmingiausią sprendimą šiuo klausimu, nusprendė, kad vėliau PSO pateiks pasiūlymą dėl mFRR metodikos pakeitimo, kuriame nurodys subjektą, atsakingą už pralaidumo valdymo funkcijos vykdymą, laikantis papildomų Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkto reikalavimų.

93      Kaip teisingai nurodo ACER, šiuose Sprendimo Nr. 03/2020 motyvuose pakartojamas trečiasis iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl mFRRIF, kuriame numatyta iš pradžių paskirti vieną PSO arba PSO priklausančią bendrovę aktyvinimo optimizavimo funkcijai ir PSO atsiskaitymo funkcijai vykdyti, o vėlesniu etapu – tą patį subjektą ar kitą subjektą pralaidumo valdymo funkcijai vykdyti.

94      Kadangi, kaip buvo konstatuota nagrinėjant ieškinio antrojo pagrindo pirmą ir antrą dalis, ieškovės nepagrįstai teigia, kad ACER nesutiko su PSO pasirinkimu naudoti konsorciumo struktūrą ir primetė jiems struktūrą, kurioje aktyvinimo optimizavimo funkciją ir PSO-PSO atsiskaitymo funkciją vykdytų vienas subjektas, jos taip pat nepagrįstai priekaištauja ACER pažeidus Reglamento 2017/2195 20 straipsnį, nes ji neleido jiems rinktis, net jei tai buvo tik laikinas pasirinkimas.

95      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio antrojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti.

–       Dėl ieškinio antrojo pagrindo ketvirtos dalies, grindžiamos Apeliacinės tarybos padaryta teisės klaida, nes ji klaidingai konstatavo, kad ACER neįpareigojo PSO įtraukti pralaidumo valdymo funkcijos į mFRR platformai veikti būtinas funkcijas, kadangi tokį įtraukimą tiesiogiai lėmė Reglamento 2017/2195 taikymas

96      Ieškovės priekaištauja Apeliacinei tarybai ginčijamo sprendimo 188 punkte konstatavus, kad ACER neįpareigojo PSO įtraukti pralaidumo valdymo funkcijos į mFRR platformai veikti būtinas funkcijas, nes tokį įtraukimą tiesiogiai lėmė Reglamento 2017/2195 taikymas.

97      Pirma, ieškovės teigia, jog ginčijamo sprendimo 180 punkte pateiktas Apeliacinės tarybos teiginys, kad pralaidumo valdymo funkcija yra būtina mFRR platformai veikti, nėra pagrįstas jokia teisės akto nuostata. Žodžio „bent“ įtraukimu į Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 2 dalį buvo siekiama patikslinti, kad, norint eksploatuoti mFRR platformą, gali būti reikalaujama kitų funkcijų nei aktyvinimo optimizavimas ir PSO‑PSO atsiskaitymas, o ne kad šios papildomos funkcijos galėtų apimti pralaidumo valdymo funkciją. Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies c punkte buvo numatyta, kad PSO savo pasiūlyme apibrėžia funkcijas, būtinas mFRR platformai veikti, todėl ACER nebūtų turėjusi teisės jiems primesti kitų funkcijų nei aktyvinimo optimizavimas ir PSO-PSO atsiskaitymas, kurios vienintelės buvo aiškiai nurodytos minėto reglamento 20 straipsnio 2 dalyje. Taigi ginčijamo sprendimo 189 punkte Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą, iš esmės nusprendusi, kad ACER į mFRR platformai veikti būtinas funkcijas galėjo įtraukti ne tik aktyvinimo optimizavimą ir PSO-PSO atsiskaitymą, bet ir pralaidumo valdymą, remdamasi Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalies c punktu.

98      Antra, ieškovės teigia, kad, priešingai, nei Apeliacinė taryba nurodė ginčijamo sprendimo 183, 189, 192 ir 193 punktuose, tai, kad pagal Reglamento 2017/2195 37 straipsnį PSO buvo įpareigoti nuolat atnaujinti tarpzoninio perdavimo pralaidumo prieinamumą, neleido pralaidumo valdymo laikyti mFRR platformai veikti būtina funkcija, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 20 straipsnį. Reglamente 2017/2195 buvo atskirtos konkrečios funkcijos, reikalingos Europos balansavimo platformoms veikti, ir elektros energijos sistemos balansavimo sudedamosios dalys ar procesai. Priešingas ACER teiginys Sprendimo Nr. 03/2020 56 konstatuojamojoje dalyje neturi jokio teisinio pagrindo.

99      Trečia, ieškovės teigia, kad negalima sutikti su jokia kita priežastimi, kurią nurodė Apeliacinė taryba, siekdama pateisinti ACER pralaidumo valdymo įtraukimą į mFRR platformai veikti būtinas funkcijas. Pirma, kadangi PSO pasiūlytas pralaidumo valdymo IT modulis būtų buvęs centralizuotas visoms platformoms, Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 193 punkte negalėjo remtis vien tuo, kad pralaidumo valdymo funkcija buvo techniškai būtina, kad ją būtų galima laikyti mFRR platformai veikti būtina funkcija. Be to, Sprendimo Nr. 03/2020 87 konstatuojamojoje dalyje Apeliacinė taryba negalėjo remtis kriterijais, pagrįstais pralaidumo valdymo funkcijos įtraukimo, kad mFRR platforma veiktų, veiksmingumu, kurio ji aiškiai nepaaiškino. Antra, priešingai, nei Apeliacinė taryba konstatavo ginčijamo sprendimo 199 punkte, aplinkybė, kad vykdant aktyvinimo optimizavimo funkciją, kuri buvo būtina mFRR platformai veikti, reikėjo nuolat atnaujinti tarpzoninio perdavimo pralaidumo prieinamumą, nebuvo pakankama pagrįsti pralaidumo valdymo funkcijos pripažinimą šiam veikimui užtikrinti reikalinga funkcija, nes centralizuotas IT pralaidumo valdymo modulis veikė visose platformose, todėl negalėjo būti laikomas funkcija, reikalinga mFRR platformai veikti, kuri turi atitikti Reglamento 2017/2195 20 straipsnį. Be to, kadangi prieš įdiegiant pralaidumo valdymo funkciją kaip centralizuoto pralaidumo valdymo IT modulį mFRR platforma turėjo veikti dvejų metų pereinamuoju laikotarpiu, ginčijamo sprendimo 200 punkte Apeliacinė taryba klaidingai konstatavo, kad tai neleido suabejoti pralaidumo valdymo funkcijos pripažinimu funkcija, būtina mFRR platformai veikti, kai turi būti laikomasi Reglamento 2017/2195 20 straipsnio reikalavimų. Galiausiai, kadangi Reglamentas 2017/2195 buvo įgyvendinimo aktas, nei ACER, nei Apeliacinė taryba neturėjo teisės išplėsti jo taikymo srities, įtraukdamos pralaidumo valdymą tarp funkcijų, reikalingų mFRR platformai veikti, kaip jos tai padarė Sprendime Nr. 03/2020 ir ginčijamo sprendimo 190 ir 191 punktuose, remdamosi šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies c punkte ir 5 konstatuojamojoje dalyje išvardytais tikslais. Bet kuriuo atveju Apeliacinė taryba nepaaiškino, kodėl PSO pasiūlytas IT modulis, skirtas centralizuotam pralaidumo valdymui, nebuvo pakankamas minėtiems tikslams pasiekti ir Reglamento 2017/2195 37 straipsnio reikalavimams, paminėtiems ginčijamo sprendimo 183 punkte, įvykdyti.

100    ACER ginčija ieškovių argumentus ir prašo atmesti ieškinio antrojo pagrindo ketvirtą dalį.

101    Siekiant priimti sprendimą dėl šios dalies, pirmiausia reikia išnagrinėti, ar pralaidumo valdymas buvo viena iš funkcijų, reikalingų mFRR platformai veikti, kaip tai suprantama pagal Reglamentą 2017/2195. Šis kvalifikavimas yra lemiamas vertinant, ar turėjo būti laikomasi Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkto i–iii papunkčiuose numatytų papildomų reikalavimų, jei PSO pasiūlytų paskirti kelis subjektus šioms skirtingoms funkcijoms vykdyti. Tik tuo atveju, jei į šį pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, reikėtų išnagrinėti ieškovių teiginį, kad šiuo atveju Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, jog ACER neįpareigojo PSO atsižvelgti į pralaidumo valdymą kaip į funkciją, būtiną mFRR platformai veikti.

102    Dėl klausimo, ar Reglamentą 2017/2195 galima aiškinti taip, kad pralaidumo valdymas yra funkcija, reikalinga norint užtikrinti mFRR platformos veikimą, reikia atsižvelgti ne tik į minėto reglamento tekstą, bet ir į jo kontekstą bei reguliavimo, kurio dalis jis yra, tikslus.

103    Aiškinant pažodžiui, svarbu pažymėti, kad sąvoka „[mFRR] platformos veikimui užtikrinti [platformai veikti] būtinos funkcijos“ neapibrėžta Reglamento 2017/2195 tekste, visų pirma jo 2 straipsnyje. Ji vartojama tik to paties reglamento 20 straipsnyje.

104    Pagal Reglamento Nr. 2017/2195 20 straipsnio 1 dalį PSO turi parengti pasiūlymą dėl mFRR metodikos. Šiuo klausimu to paties reglamento 20 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose patikslinta, kad į minėtą pasiūlymą įtraukiama bent „Europos platformos aukšto lygmens struktūra“ ir „[mFRR] platform[ai] veik[ti] būtinų funkcijų nustatymas“. Pastaroji nuostata turi būti aiškinama kartu su Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 2 dalimi, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad „[mFRR] platforma, kurios veikimą užtikrina patys PSO arba jų sukurtas subjektas, grindžiama bendro valdymo principais ir veiklos procesais ir ją sudaro bent aktyvinimo optimizavimo funkcija ir PSO-PSO atsiskaitymo funkcija“.

105    Iš šio sprendimo 104 punkte paminėtų nuostatų matyti, kad aktyvinimo optimizavimo ir PSO-PSO atsiskaitymo funkcijos implicitiškai turi būti laikomos mFRR platformai veikti būtinomis funkcijomis, kurios pačios turi būti apibrėžtos PSO pateiktame pasiūlyme dėl mFRR metodikos. Vis dėlto, kadangi Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mFRR platformą turi sudaryti „bent aktyvinimo optimizavimo funkcija ir PSO-PSO atsiskaitymo funkcija“, pagal šią nuostatą nedraudžiama, kad, kuriant „aukšto lygio“ mFRR platformą, kaip būtina funkcija būtų įtraukta ne vien aktyvinimo optimizavimo funkcija ir PSO-PSO atsiskaitymo funkcija, bet ir, pavyzdžiui, pralaidumo valdymo funkcija, taip pat laikoma reikalinga šiai platformai veikti ir apibrėžta PSO pasiūlyme dėl mFRR metodikos pagal Reglamento (ES) 2017/2195 20 straipsnio 2 dalį, visų pirma, jei tokios funkcijos įtraukimas atrodo būtinas siekiant užtikrinti aukšto lygio tos platformos koncepciją, atitinkančią bendro valdymo principus ir veiklos procesus.

106    Taigi nustatyti, ar pralaidumo valdymas, kaip ir aktyvinimo optimizavimas ir PSO-PSO atsiskaitymas, turi būti laikomas mFRR platformai veikti būtina funkcija, reikia pirmiausia atsižvelgiant į Reglamentu 2017/2195 siekiamus tikslus ir šios bylos aplinkybes.

107    Siekiant nustatyti, ar pagal Reglamentu 2017/2195 siekiamus tikslus pralaidumo valdymą galima laikyti mFRR platformai veikti būtina funkcija, svarbu priminti, kad, kaip pabrėžiama šio reglamento 1 konstatuojamojoje dalyje, visiškai veikianti ir tarpusavyje sujungta energijos vidaus rinka yra būtina siekiant išlaikyti energijos tiekimo saugumą, didinti konkurencingumą ir užtikrinti, kad visi vartotojai galėtų pirkti energiją priimtinomis kainomis. Reglamento 2017/2195 3 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta, kad tuo pačiu reglamentu siekiama, inter alia, integruoti balansavimo rinkas ir didinti balansavimo paslaugų mainų galimybes, kartu prisidedant prie eksploatavimo saugumo didinimo. Kaip nurodyta to paties reglamento 10 konstatuojamojoje dalyje, turėtų būti sukurtos bendros Europos platformos, kuriose būtų valdomas disbalanso pasiskirstymo nustatymas ir numatytos sąlygos vykdyti balansavimo energijos iš dažnio atkūrimo rezervų ir pakaitos rezervų mainus, ir taip sudarytos sąlygos balansavimo energijos rinkų integracijai.

108    Kaip paaiškinta Reglamento 2017/2195 6 konstatuojamojoje dalyje, šiuo reglamentu taip pat siekiama užtikrinti optimalų Europos elektros energijos perdavimo sistemos valdymą. To paties reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad taikydamos šį reglamentą valstybės narės, atitinkamos NRI ir PSO taiko didžiausio bendro efektyvumo ir mažiausių bendrų išlaidų visoms susijusioms šalims optimizavimo principą.

109    Būtent atsižvelgiant į tai Reglamento 2017/2195 7 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „[PSO] ir toliau turėtų būti atsakingi už jiems <…> patikėtas užduotis parengti europines metodikas bei įgyvendinti ir naudoti europines balansavimo platformas“, o minėto reglamento 10 konstatuojamojoje dalyje patikslinta, kad „PSO bendradarbiavimas turėtų būti griežtai ribotas tuo, kas būtina siekiant efektyviai ir saugiai sukurti, įgyvendinti ir naudoti tas Europos platformas“.

110    Taigi teleologinis ir kontekstinis mFRR platformai veikti būtinos funkcijos sąvokos aiškinimas leidžia manyti, kad tai yra funkcija, kuri tiek techniškai, tiek teisiškai atrodo būtina, kad mFRR platforma būtų sukurta ir eksploatuojama veiksmingai ir saugiai.

111    Tokią išvadą taip pat patvirtina Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies c punkto skirtingų kalbinių versijų palyginimas, iš kurio matyti, kad žodis „required“ anglų k. arba žodis „requis“ prancūzų k., be kita ko, šios nuostatos versijose čekų, vokiečių, kroatų, italų, slovakų ir slovėnų k., buvo išversti vartojant tokias sąvokas, kurios prancūzų k. taip pat galėtų reikšti „nécessaire“, o anglų k. – „necessary“.

112    Šiuo klausimu, kaip ACER nurodė atsiliepimo į ieškinį 138–143 punktuose, ieškovės neginčija, kad būtinybė nuolat atnaujinti esamą tarpzoninio perdavimo pralaidumą, kuria grindžiama pralaidumo valdymo funkcija, yra ir techninė realybė, ir teisinė pareiga, kuri tenka PSO.

113    Techniniu požiūriu, kaip matyti iš paeiliui pateiktų pasiūlymų dėl mFRRIF, ypač iš jų 3 straipsnio 4 dalies b punkto, kalbant apie mFRR platformą, nuolatinis esamo tarpzoninio perdavimo pralaidumo atnaujinimas yra esminis aktyvinimo optimizavimo funkcijos veiksnys, o pati ši funkcija savaime yra būtina mFRR platformos funkcija, skirta geriausiai vertinamų (bendrajame nuopelnų sąraše) balansavimo energijos pasiūlymų aktyvinimui optimizuoti, atsižvelgiant į ribotą turimą tarpzoninio perdavimo pralaidumą. Siekiant organizuoti balansavimo energijos mainus, kuriems taikomi perdavimo apribojimai, ir taip optimaliai paskirstyti minėtą perdavimo pralaidumą, kuris yra ribotas, pirmiausia reikia turėti galimybę sužinoti ir apskaičiuoti turimą perdavimo pralaidumą. Taigi pralaidumo valdymo funkcija, kurią vykdant nuolat atnaujinamas esamas tarpzoninio perdavimo pralaidumas, yra techniškai būtinas aktyvinimo optimizavimo funkcijos tinkamo veikimo elementas. Be to, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 194 punkte, ieškovės neginčija, jog norint, kad mFRR platforma veiktų veiksmingai, reikia nuolat atnaujinti turimą tarpzoninio perdavimo pralaidumą, kuris yra pralaidumo valdymo funkcijos pagrindas, ir šio atnaujinimo rezultatus įtraukti į aktyvinimo optimizavimo funkciją.

114    Teisiniu požiūriu pagal Reglamento 2017/2195 37 straipsnio 1 dalį pasibaigus tarpzoninei einamosios paros prekybai PSO nuolat atnaujina balansavimo energijos mainams arba disbalanso pasiskirstymui nustatyti turimo tarpzoninio pralaidumo duomenis, t. y. kiekvieną kartą, kai naudojama tarpzoninio perdavimo pralaidumo dalis arba tarpzoninio perdavimo pralaidumas perskaičiuojamas siekiant keisti balansavimo energiją arba išmokėti kompensaciją. Be to, pagal Reglamento 2017/2195 37 straipsnio 3 dalį numatyta, kad per penkerius metus nuo minėto reglamento įsigaliojimo visi pralaidumo skaičiavimo regiono PSO parengia tarpzoninio perdavimo pralaidumo apskaičiavimo metodiką balansavimo laikotarpiui. Prieš pradedant taikyti šią metodiką tie patys PSO pagal to paties reglamento 37 straipsnio 2 dalį turėjo naudotis perdavimo tarp likusių zonų pralaidumu pasibaigus tarpzoninei einamosios paros prekybai.

115    Atsižvelgiant į šias dvi išvadas, funkcija, leidžianti apskaičiuoti ir nuolat atnaujinti turimą tarpzoninio perdavimo pralaidumą taikant suderintą metodiką visiems PSO, atsižvelgiant į Reglamentu 2017/2195 siekiamą tikslą užtikrinti veiksmingą ir patikimą platformos veikimą, turi būti laikoma techniškai ir teisiškai būtina siekiant užtikrinti platformos veikimą, kurios koncepcija, kaip priminta Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies a punkte, turi būti aukšto lygio ir atitikti bendro valdymo ir veiklos procesų principus.

116    Šios bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad funkcija, kuri, vykdant pralaidumo valdymo funkciją, leidžia apskaičiuoti ir nuolat atnaujinti esamą tarpzoninio perdavimo pralaidumą, kad ją būtų galima automatiškai įtraukti į mFRR platformos aktyvinimo optimizavimo funkciją, iš tiesų buvo laikoma šiai platformai veikti būtina funkcija, todėl PSO nusprendė ją įtraukti į šią metodiką, nors ir atidėjusi vėlesniam laikui.

117    Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad jau pradiniame pasiūlyme dėl mFRRIF PSO jo 3 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 dalyje, kuriuose apibūdinta aukšto lygio sistema, kuria turėjo tapti mFRR platforma, nurodė, kad šioje platformoje tarpzoninio perdavimo pralaidumo nuolatinis atnaujinimas buvo esminis aktyvinimo optimizavimo funkcijos elementas, kurį kiekvienas PSO turėjo apskaičiuoti taikydamas to paties pasiūlymo 4 straipsnio 2 dalyje apibūdintą procesą. Pastarojo straipsnio, kuriame kalbama apie esamo tarpzoninio perdavimo pralaidumo apskaičiavimą kaip aktyvinimo optimizavimo funkcijos elementą, 5 dalyje aiškiai aprašytas esamo tarpzoninio perdavimo pralaidumo nuolatinio atnaujinimo procesas, kuris yra neatsiejama mFRR platformos dalis. Be to, pradinio pasiūlymo dėl mFRRIF 6 straipsnio „mFRR platformos funkcijos“ 1 ir 4 dalyse buvo numatyta, kad, jei tai būtų laikoma veiksminga taikant tarpzoninio perdavimo pralaidumo apskaičiavimo metodiką balansavimo laikotarpiui pagal Reglamento 2017/2195 37 straipsnio 3 dalį, ta platforma galėtų būti papildyta turimo tarpzoninio perdavimo pralaidumo apskaičiavimo funkcija, kurios tikslas būtų įgyvendinti tą metodiką. Galiausiai pradinio pasiūlymo dėl mFRRIF 12 straipsnyje buvo numatyta, kad visas mFRR platformos funkcijas atliks visų atitinkamų PSO paskirtas vienas subjektas, kuris yra minėtų PSO konsorciumas arba šiems PSO priklausanti bendrovė.

118    Per konsultavimosi etapą, kuris buvo pradėtas dėl pirmojo pasiūlymo dėl mFRRIF, pirmiausia su NRI, vėliau – su ACER, išsivystė diskusijos dėl to, kaip mFRRIF geriausia atsižvelgti į esamo tarpzoninio perdavimo pralaidumo nuolatinio atnaujinimo procesą. Atsižvelgdami į šią diskusiją PSO bendru sutarimu sutiko pakeisti pradinį pasiūlymą dėl mFRRIF taip, kad į iš dalies pakeistų pasiūlymų 3, 4 ir 6 straipsnius būtų formaliai įtraukta nuoroda į pralaidumo valdymą kaip funkciją, leidžiančią visiems PSO ir mFRR platformai nepertraukiamai atnaujinti tarpzoninio perdavimo pralaidumą tam, kad būtų galima bet kuriuo metu atsižvelgti į balansavimo energijos mainams ar disbalanso kompensavimui taikomus apribojimus. Ši funkcija turėjo būti įdiegta per dvejus metus nuo mFRR platformos įgyvendinimo pradžios. Be to, pagal Reglamento 2017/2195 3 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtintą optimizavimo principą (žr. šio sprendimo 108 punktą) PSO nurodė NRI ir ACER ketinantys patvirtinti koordinuotą ir centralizuotą požiūrį į tarpzoninio perdavimo pralaidumo nuolatinio atnaujinimo procesą, kuris būtų taikomas visoms Europos balansavimo energijos mainų platformoms įgyvendinant pralaidumo valdymo funkciją. Jie pageidavo, kad jei kitos platformos nei mFRR platforma turėtų tokią pačią funkciją kaip pralaidumo valdymas, ši funkcija visoms šioms platformoms būtų vienoda, nes kiekvienai iš jų būtų nustatyta pareiga nuolat atnaujinti tarpzoninio perdavimo pralaidumą. Trečiajame iš dalies pakeistame pasiūlyme dėl mFRRIF, kurį bendru sutarimu pateikė PSO, 12 straipsnyje buvo nustatyta, kad visas funkcijas, kurių konkrečiai reikia mFRR platformai eksploatuoti, vykdytų vienas visų atitinkamų PSO paskirtas subjektas, kuris būtų vienas iš PSO arba šiems PSO priklausanti bendrovė.

119    Kaip matyti iš mFRR platformos valdymo schemos, pateiktos iš dalies pakeisto trečiojo pasiūlymo dėl mFRRIF dalyje „Įžanga“, PSO, atsižvelgdami į tai, kad pareiga nuolat atnaujinti turimą tarpzoninio perdavimo pralaidumą buvo taikoma kiekvienai Europos energijos balansavimo mainų platformai, bendru sutarimu konstatavo, kad pralaidumo valdymo funkcija faktiškai yra tarpplatforminė, t. y. kad galiausiai ji turi būti koordinuotai ir centralizuotai vykdoma visose šiose platformose. Turimų balansavimo energijos mainų naudojant mFRR platformą tarpzoninio perdavimo pralaidumo apskaičiavimas visiems atitinkamiems PSO būtų atliekamas naudojant „IT pajėgumų valdymo modulį“, kuris tiesiogiai įtrauktų rezultatus, gautus vykdant mFRR platformos aktyvinimo optimizavimo funkciją. PSO nurodė norintys išsaugoti bet kokią laisvę tokia koordinuota ir centralizuota forma pavesti pralaidumo valdymą kitam subjektui nei vienas subjektas, kuriam pavesta vykdyti aktyvinimo optimizavimą ir PSO-PSO atsiskaitymą. Laukdami, kol pralaidumo valdymo funkcija bus įgyvendinta šia koordinuota ir centralizuota forma, PSO manė, kad teoriškai vienintelis subjektas, atsakingas už PSO aktyvinimo optimizavimą ir PSO-PSO atsiskaitymą, taip pat galėtų vykdyti pralaidumo valdymą, į aktyvinimo optimizavimo funkciją įtraukus duomenis, kuriuos pateiks kiekvienas atitinkamas PSO.

120    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad PSO, atsakingi už mFRR platformos, kuri turėjo būti „aukšto lygio“ platforma, „grindžiama bendro valdymo principais ir veiklos procesais“, sukūrimą ir veikimą, patys veiksmingumo sumetimais nusprendė į mFRR platformą įtraukti tarpzoninio perdavimo pralaidumo apskaičiavimo funkciją, kuria grindžiama pralaidumo valdymo funkcija, pagal tai, kas buvo sistemingai numatyta jų paeiliui teiktų pasiūlymų dėl mFRRIF 6 straipsnio 1 dalyje. Vien tai, kad šios funkcijos įtraukimas buvo atidėtas, nekeičia fakto, kad nuo pat pradžių ši nauja funkcija buvo laikoma funkcija, būtina aukšto lygio mFRR platformai veikti. Šis terminas buvo numatytas teisės aktuose ir techniškai būtinas siekiant atsižvelgti į tai, kad, pirma, pagal Reglamento 2017/2195 37 straipsnio 3 dalį PSO prieš tai turėjo parengti tarpzoninio perdavimo pralaidumo apskaičiavimo metodiką balansavimo laikotarpiui ir, antra, kadangi tam, kad atitiktų Reglamento 2017/2195 3 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtintą optimizavimo principą, minėtieji PSO nusprendė, kad šią funkciją koordinuotai ir centralizuotai visose platformose vykdys kompiuterinis modulis, jie prieš tai turės įdiegti šį modulį ir organizuoti jo valdymą.

121    Taigi ieškovių, be kita ko, per teismo posėdį pakartotas argumentas, kad mFRR platforma kurį laiką turėjo veikti be koordinuotai ir centralizuotai vykdomos naujos tarpzoninio perdavimo pralaidumo nuolatinio atnaujinimo funkcijos, yra nereikšmingas, nes nuo pat pradžių šią platformą buvo planuojama papildyti tokia funkcija, kad ji tiek techniškai, tiek teisiškai atitiktų aukšto lygio sistemos reikalavimus, susijusius su veiksmingumu ir patikimumu, o tai, kad šis papildymas buvo atidėtas dvejiems metams, ir tai reiškė, kad mFRR platforma šiuo pradiniu laikotarpiu neveikė optimaliai, lėmė tik techniniai ir teisiniai apribojimai, kurių atsirado plėtojant šią funkciją.

122    Taigi darytina išvada, kad turimo tarpzoninio perdavimo pralaidumo nuolatinio atnaujinimo funkcija, kuria grindžiama pralaidumo valdymo funkcija, vadinasi, ir pati pralaidumo valdymo funkcija, apskritai turėtų būti laikomos mFRR platformai veikti būtinomis funkcijomis. Šią išvadą taip pat patvirtina būtinybė užtikrinti, kad reikalaujamos funkcijos, t. y. pralaidumo valdymas, aktyvinimo optimizavimas ir PSO-PSO atsiskaitymas, jeigu jas vykdytų skirtingi subjektai, būtų vykdomos koordinuotai, nuosekliai ir veiksmingai, laikantis Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkte nustatytų papildomų reikalavimų. Taigi toks kvalifikavimas neatima iš PSO jokios laisvės pasirinkti siūlomą subjektą, kuris vykdytų pralaidumo valdymo funkciją, ir jis gali skirtis nuo subjekto, kuriam pavesta vykdyti aktyvinimo optimizavimo PSO-PSO atsiskaitymo funkcijas. Be to, atsakydamos į Bendrojo Teismo per teismo posėdį pateiktą klausimą ieškovės teisiškai neįrodė reikšmingos faktinės priežasties, dėl kurios pralaidumo valdymo funkcijos vykdymui šiuo atveju neturėtų būti taikomi Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkte nustatyti papildomi reikalavimai.

123    Be to, ieškovės nepaaiškino ir juo labiau neįrodė, kokį poveikį tai, kad Reglamentas 2017/2195 yra įgyvendinimo aktas, galėtų turėti pralaidumo valdymo funkcijos, būtinos mFRR platformai veikti, kvalifikavimui. Vadinasi, jų argumentus šiuo klausimu reikia atmesti kaip nepriimtinus.

124    Iš pateiktų vertinimų matyti, jog ieškovių argumentas, kad Apeliacinė taryba neteisingai nusprendė, kad ACER nereikalavo PSO atsižvelgti į pralaidumo valdymą kaip į funkciją, būtiną mFRR platformai veikti, yra nepagrįstas faktais. Kaip matyti iš šio sprendimo 122 punkto, reikalavimas, kad PSO atsižvelgtų į pralaidumo valdymą kaip į visose platformose vykdomą koordinuotą ir centralizuotą procesą, skirtą turimo tarpzoninio perdavimo pralaidumo nuolatiniam atnaujinimui, kaip į funkciją, būtiną mFRR platformai veikti, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies c punktą, yra įtvirtintas ne Sprendime Nr. 03/2020 ar ginčijamoje mFRRIF, o minėtoje nuostatoje, aiškinamoje atsižvelgiant į to paties reglamento 37 straipsnį. Dėl to, kad ACER, kaip patvirtino Apeliacinė taryba, manė turinti įvertinti PSO pateikto trečiojo iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl mFRRIF atitiktį taikytiniems teisės aktams, atsižvelgdama į tai, kad pralaidumo valdymas yra mFRR platformai veikti būtina funkcija, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies c punktą, tai buvo visiškai pagrįsta, atsižvelgiant į jos turimą kompetenciją priimti sprendimus pagal Reglamento 2019/942 6 straipsnio 10 dalies b punktą, aiškinamą kartu su Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalimi, ir pagal pastarojo reglamento 20 straipsnį. Jei pralaidumo valdymas buvo mFRR platformai veikti būtina funkcija, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies c punktą, PSO, nusprendę svarstyti galimybę šiai funkcijai vykdyti paskirti kitą subjektą nei tie, kurie atsakingi už aktyvinimo optimizavimo ir PSO-PSO atsiskaitymo funkcijas, turėjo įrodyti ir užtikrinti, kad laikomasi papildomų Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkto reikalavimų.

125    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškinio antrojo pagrindo ketvirtą dalį reikia atmesti.

–       Dėl ieškinio antrojo pagrindo penktos ir šeštos dalių, grindžiamų, pirma, tuo, kad Apeliacinė taryba nepakankamai išnagrinėjo joje pateiktus konkrečius pagrindus dėl to, kad ACER neteisėtai taikė Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punktą pralaidumo valdymui ir kitoms funkcijoms, būtinoms mFRR platformai veikti, ir, antra, tuo, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, jog Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punktas buvo taikomas tarpzoninio perdavimo pralaidumo nuolatiniam atnaujinimui ir kitoms būtinoms funkcijoms

126    Ieškovių A grupė ieškinio antrojo pagrindo penktoje dalyje nurodo, kad Apeliacinė taryba nepatikrino, ar ACER Sprendime Nr. 03/2020 taikė Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punktą, atsižvelgdama į visus jai pateiktus konkrečius pagrindus. Kaip nurodyta jos pagrinduose, pralaidumo valdymas nebuvo mFRR platformai veikti būtina funkcija. Be to, nė viena NRI nebūtų reikalavusi, kad ji būtų įtraukta į pradiniame pasiūlyme dėl mFRRIF išvardytas būtinas funkcijas. Galiausiai PSO, kad galėtų vykdyti pralaidumo valdymo funkciją, nesiūlė paskirti kito subjekto nei tas, kuris jau buvo atsakingas už aktyvinimo optimizavimą ir PSO-PSO atsiskaitymą.

127    Ieškinio antrojo pagrindo šeštoje dalyje A grupė teigia, kad ACER neteisėtai įpareigojo PSO įtraukti pralaidumo valdymą į mFRR platformai veikti būtinas funkcijas ir kad, net darant prielaidą, jog Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punktas taikytinas pralaidumo valdymui, ji nepagrįstai įpareigojo PSO ginčijamos mFRRIF metodikos 12 straipsnio 2 dalyje laikytis papildomų reikalavimų, numatytų Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkte, kurie būtų buvę taikomi tik tuo atveju, jei PSO iš tikrųjų būtų nusprendę paskirti kelis subjektus užtikrinti mFRR platformai veikti būtinas funkcijas, o šiuo atveju taip nebuvo.

128    ACER nesutinka su A grupės argumentais ir prašo atmesti antrojo ieškinio pagrindo penktą dalį.

129    Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba paliko galioti Sprendimą Nr. 03/2020, kuriame buvo reikalaujama, kad PSO įrodytų, kad jų pasiūlymas atitinka Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkte numatytus papildomus reikalavimus, motyvuodama tuo, kad, jos nuomone, šie PSO galbūt svarstė galimybę pralaidumo valdymo funkcijai kaip mFRR platformai veikti būtinai funkcijai vykdyti paskirti kitą subjektą nei tas, kuris vykdys aktyvinimo optimizavimo ir PSO-PSO atsiskaitymo funkcijas.

130    Norint priimti sprendimą dėl ieškinio antrojo pagrindo penktos ir šeštos dalių, reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia A grupė, Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punktas taikomas tik PSO pasiūlyme apibrėžtoms funkcijoms, ar, kaip teigia ACER, jis taikomas visoms funkcijoms, reikalingoms mFRR platformai veikti, įskaitant pralaidumo valdymą.

131    Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkte nustatyta:

„Į 1 dalyje nurodytą [mFRR metodikos] pasiūlymą įtraukiama bent:

<…>

e)      siūlomas skirti subjektas ar subjektai, kurie vykdys pasiūlyme nustatytas funkcijas. Jei PSO siūlo paskirti daugiau kaip vieną subjektą, pasiūlyme įrodoma ir užtikrinama:

i)      nuoseklus funkcijų paskyrimas Europos platformos veikimą užtikrinantiems subjektams. Pasiūlyme visiškai atsižvelgiama į būtinumą koordinuoti įvairias Europos platformos veikimą užtikrinantiems subjektams paskirtas funkcijas;

ii)      kad siūloma Europos platformos struktūra ir funkcijų paskyrimas užtikrina efektyvų ir veiksmingą jos valdymą, veikimą ir reguliavimo priežiūrą ir kad remiami šio reglamento tikslai;

iii)      veiksmingas koordinavimo ir sprendimų priėmimo procesas, padedantis išspręsti Europos platformos veikimą užtikrinančių subjektų prieštaras [skirtingas pozicijas].“

132    Tiesa, Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkto pirmame sakinyje nurodomos tik „pasiūlyme nustatytos funkcijos“. Vis dėlto, atsižvelgiant į to paties straipsnio 3 dalies formuluotę, pagal minėto reglamento 20 straipsnio 3 dalies c punktą pasiūlyme turi būti apibrėžtos tik tos funkcijos, kurios yra „[būtinos mFRR] platform[ai] veik[ti]“.

133    Taigi iš Reglamento 2017/1295 20 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškiai matyti, kad šio reglamento 20 straipsnio 3 dalies e punkte nustatytų papildomų reikalavimų taikymas priklauso nuo to, ar pasiūlyme dėl mFRR metodikos bus nurodytas daugiau nei vienas subjektas, atsakingas už įvairias mFRR platformai veikti būtinas funkcijas, kurios nustatytos pagal šio reglamento 20 straipsnio 3 dalies c punktą.

134    Nagrinėjamu atveju, pirma, reikia pažymėti, kad ACER Sprendime Nr. 03/2020 ir Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime, kai ji pasiūlė paskirti už pralaidumo valdymą atsakingą subjektą, kuris galėtų skirtis nuo subjekto, atsakingo už aktyvinimo optimizavimą ir PSO-PSO atsiskaitymą, priekaištavo PSO tokiu atveju neįrodžius ir neužtikrinus atitikties papildomiems reikalavimams, nustatytiems Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkte.

135    Kita vertus, trečiajame iš dalies pakeistame pasiūlyme dėl mFRRIF, į kurį galiausiai atsižvelgė ACER, buvo numatyta paskirti vieną subjektą, atsakingą už dvi funkcijas, būtinas mFRR veikti, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies c punktą, aiškiai nurodytas to paties reglamento 20 straipsnio 2 dalyje, t. y. aktyvinimo optimizavimą ir PSO-PSO atsiskaitymą. Trečiajame iš dalies pakeistame pasiūlyme dėl mFRRIF pralaidumo valdymas taip pat buvo įtrauktas kaip tarpplatforminė funkcija, kurią buvo būtina vykdyti siekiant užtikrinti mFRR platformos veikimą, nors jame ši funkcija nebuvo įvardyta kaip tokiam veikimui užtikrinti būtina funkcija, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies c punktą. Vis dėlto remiantis šio sprendimo 122 punkto išvada, padaryta išnagrinėjus ieškinio antrojo pagrindo ketvirtą dalį, Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime, kaip ir ACER sprendime Nr. 03/2020, pagrįstai nusprendė, kad pralaidumo valdymas, numatytas Reglamento 2017/2195 37 straipsnyje, yra mFRR platformai veikti būtina funkcija, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 20 straipsnio 3 dalies c punktą.

136    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, jog A grupė neturi pagrindo teigti, kad Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkte numatyti papildomi reikalavimai nebuvo taikomi pralaidumo valdymo funkcijai.

137    Vadinasi, ieškinio antrojo pagrindo penktą ir šeštą dalis reikia atmesti.

–       Dėl ieškinio antrojo pagrindo septintos dalies, grindžiamos tuo, kad Apeliacinė taryba padarė klaidingą išvadą, kad pralaidumo valdymas turi būti įtrauktas į Reglamento 2017/2195 20 straipsnyje nurodytas mFRR platformai veikti būtinas funkcijas kaip su balansavimu susijusi tarpplatforminė funkcija

138    A grupė priekaištauja Apeliacinei tarybai iš esmės neteisėtai konstatavus, kad pralaidumo valdymas turi būti įtrauktas į mFRR platformai veikti būtinas funkcijas pagal Reglamento 2017/2195 20 straipsnį, nors tai yra su balansavimu susijusi tarpplatforminė funkcija. Pirma, net darant prielaidą, kad ACER turėjo teisinį pagrindą, kurio ji nenurodė, įtraukti pralaidumo valdymą į Reglamento 2017/2195 20 straipsnyje nurodytas mFRR platformai veikti būtinas funkcijas, šiuo reglamentu jai nebuvo suteikta kompetencijos reikalauti, kaip ji tai padarė ginčijamos mFRRIF 4 straipsnio 6 dalyje, kad pralaidumo valdymas visose Europos balansavimo platformose būtų vienodo turinio ir būtų vykdomas to paties subjekto. Antra, Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 223 punkte klaidingai nusprendė, kad reikalavimas įdiegti pralaidumo valdymą kaip tarpplatforminę funkciją nebuvo ACER nustatyta nauja pareiga. Tai prieštarauja ACER argumentams, išdėstytiems Apeliacinėje taryboje jos atsiliepimo į apeliacinį skundą 172 punkte, ir to nepatvirtina ginčijamo sprendimo 223 punkte nurodyta ACER 2015 m. ataskaita dėl energijos balansavimo tikslų, kurioje kalbama tik apie tarpvalstybinius balansavimo energijos mainus, bet ne apie tarpplatformines funkcijas. To nepatvirtina ir ginčijamo sprendimo 225 ir 226 punktuose nurodyti PSO atlikti pralaidumo valdymo funkcijos, bendros visoms Europos balansavimo platformoms, veiksmingumo ir atsižvelgimo į ją vertinimai, pateikti atsižvelgiant į IT modulį, skirtą centralizuotai valdyti pralaidumą skirtingose platformose, o ne į pralaidumo valdymą kaip funkciją, būtiną visų tokių platformų veikimui užtikrinti. Galiausiai šiuo klausimu nuoroda į NRI neformalų raštą neturi reikšmės, nes PSO vykdomas turimo tarpzoninių perdavimo pralaidumo nuolatinis atnaujinimas pagal Reglamento 2017/2195 37 straipsnį nėra Europos balansavimo platformų funkcija, todėl jis atliekamas prižiūrint NRI, ir šiuo atveju ACER nevykdo reguliavimo priežiūros.

139    ACER ginčija A grupės argumentus ir prašo atmesti ieškinio antrojo pagrindo septintą dalį.

140    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, jog Reglamento 2017/2195 19–22 straipsniuose numatyta, kad kiekvienai Europos platformai turi būti nustatyta balansavimo energijos mainų metodika, t. y. atitinkamai pakaitos rezervams skirtų balansavimo energijos mainų platforma, mFRR platforma, Europos automatinio aktyvinimo dažnio atkūrimo rezervams skirtų energijos balansavimo mainų platforma ir Europos disbalanso pasiskirstymo nustatymo platforma. Kiekviename iš minėtų straipsnių yra panašios nuostatos, be kita ko, 3 dalies e punktas, pagal kurį, kai yra keli subjektai, kuriems pavesta vykdyti atitinkamame pasiūlyme dėl metodikos nustatytas Europos platformai veikti būtinas funkcijas, minėtame pasiūlyme turi būti įrodyta ir užtikrinta, kad laikomasi trijų papildomų reikalavimų.

141    Antra, reikia konstatuoti, kad pateikdami trečiąjį pasiūlymą dėl mFRRIF PSO aiškiai nurodė, kad „visose platformose, be numatytoms platformoms specialiai skirtų funkcijų, reikia naudoti tą pačią skirtingoms platformoms tinkančią pralaidumo valdymo funkciją <…>“. Jie patikslino, kad vienam subjektui bus pavesta vykdyti platformoms specialiai skirtas funkcijas, t. y. aktyvinimo optimizavimą ir PSO-PSO atsiskaitymą, ir kad vienas subjektas, t. y. PSO arba PSO priklausanti bendrovė, bus atsakingas už pralaidumo valdymą kaip tarpplatforminę funkciją. Schemoje „Valdymo struktūra“, kurioje pavaizduotos dvi vertikalios zonos, atitinkančios dvi skirtingas platformas, t. y. mFRR platformą ir Europos automatinio aktyvinimo dažnio atkūrimo rezervų balansavimo energijos mainų platformą, buvo aiškiai nurodyta, pirma, kad dvi konkrečias kiekvienos iš šių platformų funkcijas, t. y. aktyvinimo optimizavimą ir PSO-PSO atsiskaitymą, vykdys vienas subjektas, ir, antra, abiem platformoms bus paskirtas vienas subjektas, kuriam bus pavesta vykdyti pralaidumo valdymo funkciją.

142    Trečia, reikia konstatuoti, kad ta pati schema, tik pavadinta kitaip – „Valdymo struktūra ir funkcijos“, buvo įtraukta į trečiąjį iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl mFRRIF, į kurį atsižvelgė ACER. Vis dėlto PSO paaiškino, kad pralaidumo valdymas yra ne atitinkamai platformai veikti būtina funkcija, o tarpplatforminė funkcija, įtraukta siekiant pagerinti jų tarpusavio koordinavimą. Panašiai ir trečiajame iš dalies pakeistame pasiūlyme dėl mFRRIF PSO nurodė ketinantys „maksimaliai padidinti platformų veiksmingumą, nustatydami tarpplatformines funkcijas“. Jie padarė išvadą, jog dėl to, kad pralaidumo valdymas nėra platformai veikti būtina funkcija, Reglamento 2017/1295 19–22 straipsnių 3 dalies e punktuose nustatyti papildomi reikalavimai, taikomi tuo atveju, kai tokiai funkcijai atlikti paskiriami keli subjektai, netaikytini.

143    Iš pirma padarytų išvadų matyti, kad, kaip teigia ACER, trečiajame pasiūlyme dėl iš dalies pakeistos mFRRIF PSO, siekdami pagerinti balansavimo platformų koordinavimą, patys pasiūlė paskirti vieną subjektą, kuris vykdytų pralaidumo valdymą kaip tarpplatforminę funkciją. Tiesa, priešingai, nei ACER, PSO teigė, kad pralaidumo valdymas nėra funkcija, būtina kiekvienai platformai veikti. Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 122 punkte pateiktos išvados, padarytos išnagrinėjus ieškinio antrojo pagrindo ketvirtą dalį, šis priekaištas nepagrįstas. Bet kuriuo atveju iš dalies pakeistas trečiasis pasiūlymas dėl mFRRIF parodo, kad PSO patys išreiškė suinteresuotumą paskirti vieną subjektą minėtai funkcijai atlikti, be to, tą patį teigė ACER ir Apeliacinė taryba.

144    Vadinasi, Apeliacinė taryba nepadarė teisės klaidos, patvirtinusi Sprendimą Nr. 03/2020, kuriame PSO tikrai nebuvo įpareigoti į savo pasiūlymą dėl mFRRIF įtraukti pralaidumo valdymą kaip tarpplatforminę funkciją, nes jie patys sutiko ją plėtoti konsultacijų etapu, iš pradžių su NRI, o vėliau su ACER.

145    Taigi ieškinio antrojo pagrindo septintą dalį reikia atmesti.

–       Dėl ieškinio antrojo pagrindo aštuntos dalies, grindžiamos tuo, jog Apeliacinė taryba padarė klaidingą išvadą, kad ACER nepažeidė Reglamento 2017/2195, konkrečiai – jo 20 straipsnio 5 dalies ir 10 straipsnio, įpareigojusi PSO pasiūlyti mFRR metodikos pakeitimą

146    A grupė priekaištauja Apeliacinei tarybai, kad ji padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad ACER įpareigojimas PSO pateikti pasiūlymą dėl mFRR metodikos pakeitimo buvo teisėtas, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, ir kad ACER neturėjo įgaliojimų įpareigoti PSO pateikti pasiūlymą dėl šios metodikos pakeitimo. Iš ginčijamo sprendimo 146–153 punktų matyti, kad, priešingai, nei ACER teigė Apeliacinėje taryboje, pastaroji nusprendė, kad ši pareiga buvo numatyta Reglamente 2017/2195, o ne kilo iš Sprendimo Nr. 03/2020. Būtų prieštaringa, jei Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 150 punkte teigtų, kad viešoji konsultacija dėl pirmojo PSO pasiūlymo atitiko Reglamento 2017/2195 10 straipsnį, nors nei pralaidumo valdymo įtraukimas į mFRR platformai veikti būtinas funkcijas, nei siūlomas mFRR metodikos pakeitimas šiame pasiūlyme nebuvo paminėti. Galiausiai vėlesniame 2020 m. gruodžio 22 d. sprendime byloje A‑008‑2020 Apeliacinė taryba, priešingai nei ginčijamame sprendime, konstatavo, kad Reglamento 2017/2195 6 straipsnio 3 dalis taikoma ne Europos balansavimo platformos metodikos sukūrimui, o tik jos pakeitimui.

147    ACER nesutinka su A grupės argumentais ir prašo atmesti ieškinio antrojo pagrindo aštuntą dalį.

148    Pirmiausia reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš Sprendimo Nr. 03/2020, kurį ginčijamu sprendimu patvirtino Apeliacinė taryba, ACER paprašė PSO parengti pasiūlymą iš dalies pakeisti mFRR metodiką, kad būtų paskirtas už pralaidumo valdymo funkcijos vykdymą atsakingas subjektas, kaip buvo numatyta trečiajame iš dalies pakeistame pasiūlyme dėl mFRRIF.

149    Vis dėlto toks ACER prašymas buvo aiškiai pagrįstas tuo, kad pralaidumo valdymas yra funkcija, reikalinga mFRR platformai veikti, todėl tuo atveju, jei už įvairių funkcijų, reikalingų tai platformai veikti užtikrinti, vykdymą būtų atsakingi keli subjektai, reikėtų laikytis Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkte numatytų papildomų reikalavimų.

150    Šiuo klausimu reikia priminti, jog Sprendimo Nr. 03/2020 90–98 konstatuojamosiose dalyse, visų pirma jo 96 konstatuojamojoje dalyje, ACER oficialiai pareiškė, kad pralaidumo valdymo funkcija turėtų būti įtraukta kaip funkcija, būtina mFRR platformai veikti, tačiau, siekiant suteikti PSO laiko, reikalingo tam, kad būtų išspręstos problemos, susijusios su tarpplatforminiu pralaidumo valdymo funkcijos pobūdžiu, pasiūlymas dėl subjekto, atsakingo už šios funkcijos vykdymą, galėjo būti atidėtas ir pateiktas praėjus dvejiems metams nuo mFRR platformos įgyvendinimo. Taigi ji paprašė PSO pateikti pasiūlymą dėl mFRR metodikos pakeitimo, kuriame jie nurodytų subjektą, vykdysiantį pralaidumo valdymo funkciją, laikantis Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkto nuostatų.

151    Remiantis šio sprendimo 122 punkto išvada, padaryta išnagrinėjus ieškinio antrojo pagrindo ketvirtą dalį, ACER, o vėliau ir Apeliacinė taryba, pralaidumo valdymo funkciją teisingai pripažino funkcija, būtina mFRR platformai veikti. Be to, įgyvendindama savo kompetenciją priimti sprendimus pagal Reglamento (ES) 2019/942 6 straipsnio 10 dalies antros pastraipos b punktą, aiškinamą kartu su Reglamento (ES) 2017/2195 5 straipsnio 7 dalimi, ir pagal pastarojo reglamento 20 straipsnį ACER turėjo nurodyti PSO, ar jų pasiūlyta mFRRIF atitiko arba atitiktų taikytinus teisės aktus, visų pirma atsižvelgiant į tam tikrus sprendimus, kuriuos dar reikia priimti, ypač dėl subjekto, kuris būtų atsakingas už pralaidumo valdymo funkcijos vykdymą tuo metu, kai 2024 m. liepos mėn. ji bus pradėta vykdyti centralizuotai, ir, jei taip, tai kokiomis sąlygomis.

152    Be to, ACER atlikto PSO pasiūlytos mFRR metodikos patvirtinimo su tam tikromis sąlygomis, kad PSO per tam tikrą laiką užbaigs rengti šią metodiką, laikydamiesi taikytinų teisės aktų, kiek tai susiję su kai kuriais aspektais, kurie buvo palikti atviri, nereikėtų painioti su pačių PSO pasiūlymu iš dalies pakeisti šią metodiką po to, kai ją patvirtins reguliavimo institucijos. Nagrinėjamu atveju ginčijamoje mFRRIF nustatyta sąlyga, kad likus aštuoniems mėnesiams iki jos įsigaliojimo PSO turės paskirti subjektą, atsakingą už pralaidumo valdymo funkcijos vykdymą pagal Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 4 dalį, yra paties šios mFRRIF patvirtinimo sąlyga, o ne vėlesnis jos pakeitimas, atliktas pagal Reglamento 2017/2195 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą pakeitimo procedūrą.

153    Taigi ieškinio antrojo pagrindo aštuntą dalį reikia atmesti.

154    Atsižvelgiant į visus vertinimus, susijusius su ieškinio antrojo pagrindo aštuoniomis dalimis, turi būti atmestas visas šis ieškinio pagrindas.

 Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad Apeliacinė taryba per joje vykusią procedūrą pažeidė gero administravimo principą, teisės į gynybą paisymo principą, pareigą motyvuoti ir jai tenkančias teisines pareigas

155    Kadangi trečiajame ieškinio pagrinde ieškovės arba tik A grupė nurodo, kad Apeliacinė taryba per joje vykusią procedūrą pažeidė gero administravimo principą, užtikrinamą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnyje, reikia pažymėti, kad jos priekaištauja minėtai institucijai pažeidus jai tenkančią pareigą nagrinėti bylas nepriklausomai, nešališkai ir greitai, jų teisę būti išklausytiems, teisę susipažinti su byla ir pareigą motyvuoti. Be to, ieškovės skundžiasi, kad Apeliacinė taryba neišsamiai išnagrinėjo Sprendimą Nr. 03/2020, neteisingai ir nepakankamai išaiškino jų pateiktus pagrindus.

–       Dėl nepriklausomumo, nešališkumo ir deramo rūpestingumo principų pažeidimo

156    Ieškovės teigia, kad pagal Chartijos 41 straipsnį, aiškinat Reglamento Nr. 2019/942 34 konstatuojamąją dalį, 26 straipsnio 2 dalį ir 28 straipsnio 4 dalį kartu, darytina išvada, kad Apeliacinė taryba skundus dėl ACER sprendimų turi nagrinėti nepriklausomai ir nešališkai, sąžiningai ir rūpestingai. Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba visų pirma stengėsi pateisinti Sprendimą Nr. 03/2020, o nagrinėjant šį ieškinį ACER taip pat neatsakė į jų pagrindus ir priekaištus. Pirma, ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba nepritarė tam, kad ACER primetė pralaidumo valdymo funkciją, nors pati ACER tai pripažino atsiliepimo, kurį pateikė per procedūrą Apeliacinėje taryboje, 208 punkte. Kita vertus, ginčijamo sprendimo dalyje, skirtoje faktams išdėstyti, ji konstatavo, kad pralaidumo valdymas yra specifinė mFRR platformos funkcija, paneigusi, kad ieškovės tai ginčijo Apeliacinėje taryboje, ir pakartojusi ACER gynybinius argumentus. Antra, nors A grupė Apeliacinėje taryboje priekaištavo, kad ACER nesurengė konsultacijų dėl trečiojo iš dalies pakeisto pasiūlymo, Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo faktinėms aplinkybėms išdėstyti skirtoje dalyje nurodė, kad ACER turėjo šešių mėnesių terminą priimti sprendimą dėl PSO pasiūlymo, kuris baigėsi 2020 m. sausio 24 d., ir kad ji negalėjo prašyti PSO dar kartą papildyti pasiūlymą. Nepateikusi jokių paaiškinimų ar įrodymų Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 163, 200 ir 261 punktuose ACER elgesį šiuo klausimu įvertino teigiamai ir subjektyviai. Trečia, ginčijamo sprendimo 177 ir 202 punktuose Apeliacinė taryba priekaištavo ieškovėms, kad per viešąsias konsultacijas jos neprieštaravo, kad būtų pasirinktas vienas subjektas, kuris vykdytų mFRR platformai veikti būtinas funkcijas, nenurodžiusi jokio kito pateisinimo, išskyrus siekį pakenkti ieškovėms ir sustiprinti ACER gynybinius argumentus. Ketvirta, ieškovės teigia, kad Apeliacinė taryba nepagrįstai atmetė jų alternatyvų pagrindą, grindžiamą Chartijos pažeidimu, nes ACER Sprendime Nr. 03/2020 nepagrindė savo pozicijos, kad visas mFRR platformai veikti būtinas funkcijas turi vykdyti vienas juridinis asmuo, o ne PSO konsorciumas. Apeliacinės tarybos objektyvumo stoką šiuo klausimu rodo tai, kad ji neišnagrinėjo A grupės nurodytų 60 mln. EUR sutaupytų socialinės apsaugos lėšų, kuriomis ši grupė teisino PSO konsorciumo pasirinkimą. Penkta, Apeliacinės tarybos nešališkumo stoką taip pat akivaizdžiai rodo tai, kad ji melagingai rėmėsi tariamai Reglamente 2019/942 numatytu reguliavimo proceso „iš apačios į viršų“ pobūdžiu, siekdama apsaugoti Sprendimą Nr. 03/2020 nuo deramos teisinės kontrolės.

157    ACER nesutinka su ieškovių argumentais ir prašo atmesti šį priekaištą.

158    Pirmiausia reikia priminti, kad Chartijos, kuri pagal ESS 6 straipsnio 1 dalį turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Sutartys, 41 straipsnyje įtvirtinta teisė į gerą administravimą. Pagal Chartijos 41 straipsnio 1 dalį ši teisė reiškia, be kita ko, kiekvieno asmens teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai (2021 m. spalio 20 d. Sprendimo Kerstens / Komisija, T‑220/20, EU:T:2021:716, 32 punktas).

159    Vadovaujantis jurisprudencija, administracija pagal gero administravimo principą privalo rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes, surinkti visas faktines ir teisines aplinkybes, kurios yra būtinos pasinaudoti diskrecija, ir užtikrinti sklandžią jos vykdomų procedūrų eigą ir veiksmingumą (žr. 2021 m. spalio 20 d. Sprendimo Kerstens / Komisija, T‑220/20, EU:T:2021:716, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

160    Taip pat primintina, kad nešališkumo reikalavimas apima, viena vertus, subjektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad nė vienas bylą nagrinėjantis atitinkamos institucijos pareigūnas turi nereikšti šališkumo ar asmeninio išankstinio nusistatymo, ir, kita vertus, objektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad institucija turi suteikti pakankamas garantijas, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių dėl šališkumo (žr. 2021 m. spalio 20 d. Sprendimo Kerstens / Komisija, T‑220/20, EU:T:2021:716, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

161    Apeliacinė taryba buvo įsteigta ACER tam, kad pagal Reglamento (ES) 2019/942 28 straipsnio 4 dalį, išklausiusi šalis, iš esmės nagrinėtų priimtinus apeliacinius skundus dėl ACER sprendimų.

162    Kaip numatyta Reglamento (ES) 2019/942 34 konstatuojamojoje dalyje, Apeliacinė taryba yra ACER dalis, tačiau nepriklauso nuo ACER administracinės ir reguliavimo struktūros.

163    Šiuo tikslu Reglamento 2019/942 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Apeliacinės tarybos nariai sprendimus priima nepriklausomai ir neprivalo vykdyti jokių nurodymų. Jų pareigų vykdymas ACER arba galimybė atleisti juos iš pareigų reglamentuojama taip, kad būtų užtikrintas šių narių nepriklausomumas.

164    Šioje byloje ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad Apeliacinė taryba pažeidė nepriklausomumo, nešališkumo ir nuodugnaus tyrimo principus, priimdama ginčijamą sprendimą, kuris iš esmės buvo susijęs su klausimu, ar, atsižvelgiant į joje vykusios procedūros šalių pateiktus argumentus, Sprendimas Nr. 03/2020 ir ginčijama mFRRIF buvo pagrįsti, ir ypač ar jie galėtų būti grindžiami dvejopa išvada, kad pralaidumo valdymas buvo mFRR platformai veikti būtina funkcija ir kad, jei PSO nuspręstų, kad šiai platformai šią funkciją vykdytų kitas subjektas nei tas, kuris atsakingas už aktyvinimo optimizavimą ir PSO-PSO atsiskaitymo funkcijų vykdymą, reikėtų laikytis Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkto antrame sakinyje nustatytų papildomų reikalavimų.

165    Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Apeliacinė taryba jame siekė atsakyti į klausimą, ar atsižvelgiant į ACER konsultacijų su NRI ir PSO etapu pagal Reglamento 2019/942 6 straipsnio 11 dalį PSO pateiktą informaciją apie pradinį pasiūlymą dėl mFRRIF, visų pirma į PSO jai iš eilės pateiktus pasiūlymus dėl mFRRIF, PSO galiausiai pasiūlyta mFRRIF atitiko arba atitiktų Reglamentą 2017/2195 ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentą (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės (OL L 220, 2017, p. 1), ir kitas taikytinas taisykles, ir kokiomis sąlygomis.

166    Atsižvelgiant į tai, iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad Apeliacinė taryba apskritai ar kai kurie jos nariai konkrečiai reiškė asmeninį šališkumą ar išankstinį nusistatymą, dėl kurio nukrypo nuo PSO pateikto pasiūlymo dėl mFRRIF atitikties taikytiniems teisės aktams kontrolės, arba kad jie šiuo klausimu, pasikonsultavę su NRI ir PSO, nepriėmė nepriklausomo sprendimo. Taip pat iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad pagrindas, kuriuo remdamasi Apeliacinė taryba priėmė ginčijamą sprendimą, nesuteikė pakankamų garantijų, kad šiuo klausimu būtų pašalintos bet kokios pagrįstos abejonės dėl jos nešališkumo ar nepriklausomumo.

167    Bendrajame Teisme ieškovių pateikti argumentai neleidžia suabejoti šia išvada.

168    Priešingai, nei teigia ieškovės, Apeliacinė taryba ginčijamu sprendimu nesiekė nuslėpti neteisėto ACER veiksmo, pasireiškusio tuo, kad ji ginčijamoje mFRRIF įpareigojo PSO atsižvelgti į funkciją, t. y. pralaidumo valdymą, kuri pagal taikytinus teisės aktus nebuvo būtina mFRR platformai veikti. Ginčijamame sprendime Komisija nusprendė tik tai, kad, priešingai, nei jai teigė ieškovės, pralaidumo valdymas turi būti laikomas mFRR platformai veikti būtina funkcija, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies c ir e punktus, kurią įtraukti į mFRRIF taip pat prašė NRI ir kuri, be to, buvo įtraukta į PSO pateiktus antrąjį ir trečiąjį pasiūlymus dėl mFRRIF. Vertindama, ar Sprendime Nr. 03/2020 ir ginčijamoje mFRRIF ACER galėjo pagrįstai teigti, kad tuo atveju, jei PSO patikėtų šios funkcijos vykdymą kitam subjektui nei tas, kuris yra atsakingas už aktyvinimo optimizavimo ir PSO-PSO atsiskaitymų funkcijų vykdymą eksploatuojant mFRR platformą, reikia laikytis papildomų Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies c ir e punktuose nustatytų reikalavimų, Komisija nustatė visas iš to kylančias pasekmes. To, kad Apeliacinė taryba galbūt galėjo suklysti aiškindama taikytinus teisės aktus, kurių aiškinimui taikoma Bendrojo Teismo kontrolė, nepakanka išvadai, kad ji buvo šališka ar kad priimdama sprendimą ji nebuvo nepriklausoma.

169    Be to, Apeliacinės tarybos ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad ACER nesikonsultavimas su PSO nuo 2019 m. gruodžio 18 d., kai buvo gautas trečiasis iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl mFRRIF, iki 2020 m. sausio 24 d., kai buvo parengta galutinė Sprendimo Nr. 03/2020, priimto 2020 m. sausio 24 d., versija, buvo pateisinamas tuo, kad ACER prireikė laiko sprendimui priimti, ir jokiu būdu nerodo šios tarybos šališkumo ar nepriklausomumo stokos. Tokia išvada parodo tik tai, kad Apeliacinė taryba atsižvelgė į objektyvią faktinę aplinkybę, t. y. kad šešių mėnesių laikotarpis po kreipimosi, per kurį ACER turėjo priimti sprendimą pagal Reglamento 2019/942 6 straipsnio 12 dalį, baigėsi 2020 m. sausio 24 d.

170    Be to, Apeliacinės tarybos išvada ginčijamame sprendime, kad per Sprendimo Nr. 03/2020 priėmimo procedūrą ACER bendradarbiavo ir elgėsi sąžiningai, atsižvelgiant į apribojimus, be kita ko, susijusius su laiku, per kurį ji turėjo priimti sprendimą (žr. šio sprendimo 169 punktą), nerodo šios tarybos šališkumo ar nepriklausomumo stokos, ir labiau rodo tai, kad ji atsižvelgė į objektyvias faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad ACER stengėsi atsižvelgti į visų PSO pageidavimus, net jeigu jų pageidaujami sprendimai jai neatrodė tobuli. Pavyzdžiui, Apeliacinė taryba pateikė įrodymų, kurie leido suprasti, jog ACER atsižvelgimas į pajėgumų valdymo funkcijos įgyvendinimo ir už jos įgyvendinimą atsakingo subjekto paskyrimo atidėjimą dvejiems metams atspindėjo jos norą suteikti PSO laiko, kad jie galėtų koordinuotai ir centralizuotai skirtingų platformų lygmeniu sureguliuoti turimo tarpzoninio perdavimo pralaidumo nuolatinio atnaujinimo procesą, kuris buvo pralaidumo valdymo funkcijos pagrindas.

171    Be to, Apeliacinės tarybos ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad per Sprendimo Nr. 03/2020 priėmimo procedūrą PSO per prieš priimant šį sprendimą surengtas konsultacijas nepareiškė prieštaravimo, kad mFRR platformai veikti būtinas funkcijas vykdytų iš vieno subjekto sudaryta struktūra, taip pat yra objektyvi faktinė aplinkybė. Ieškovės nepateikė jokios ištraukos iš minėtu etapu pateiktų PSO pastabų, ypač iš Sprendimo Nr. 03/2020 II priedo, kuri paneigtų tokią išvadą. Vien tai, kad Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime atsižvelgė į objektyvią faktinę aplinkybę, nerodo jos šališkumo ar nepriklausomumo stokos.

172    Kiek tai susiję su ieškovių kritika Apeliacinei tarybai, kad ji nepatikrino, ar ACER Sprendime Nr. 03/2020 pagrindė savo sprendimą pasirinkti struktūrą, kurią sudarytų vienas subjektas, vykdysiantis mFRR platformai veikti būtinas funkcijas, ir kodėl ji atmetė struktūrą, kurią sudarytų konsorciumas, pažymėtina, kad, kaip ginčijamame sprendime teisingai nurodė Apeliacinė taryba, iš bylos medžiagos negalima spręsti, jog ACER kada nors reikalavo, kad PSO pasirinktų vieno subjekto struktūrą, ar neleido rinktis konsorciumo struktūros. ACER tik nurodė pasekmes, kurių, jos nuomone, kilo taikant esamus teisės aktus PSO pasirinkimams, pristatytiems jų pradiniame pasiūlyme dėl mFRRIF, atsižvelgiant į PSO pozicijos pokyčius įvairiose vėlesnėse šio pasiūlymo versijose, kurias jie pateikė ACER. Šiomis aplinkybėmis ACER visų pirma pažymėjo, kad jei PSO pasirinktų konsorciumo struktūrą, kuri neturėtų juridinio asmens statuso, tai būtų ne vieno subjekto, o kelių subjektų struktūra, sudaryta iš skirtingų PSO konsorciumo narių, todėl ši struktūra turėtų atitikti papildomus reikalavimus, numatytus Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkto antrame sakinyje, o tai nebuvo aišku iš pradinio pasiūlymo dėl mFRRIF. Ji taip pat pakartojo savo poziciją, kad tų pačių reikalavimų reikės laikytis ir tuo atveju, jei PSO galiausiai nuspręstų pavesti įvairias mFRR platformai veikti būtinas funkcijas keliems subjektams. Taigi šis ieškovių argumentas nėra pagrįstas faktais.

173    Galiausiai ieškovių argumentas, kad Apeliacinė taryba iš esmės išgalvojo „sprendimų priėmimo iš viršaus į apačią“ sąvoką, siekdama išvengti teisinės kontrolės taikymo ACER veiksmams, taip pat nėra pagrįstas faktais. Kaip jau minėta šio sprendimo 54 punkte, ieškovės nepagrindžia savo teiginio, kad tai, jog Apeliacinė taryba savo sprendimų priėmimo procesą pavadino procesu „iš apačios į viršų“, buvo neteisėta, nes tam taikytinuose teisės aktuose nebuvo jokio teisinio pagrindo.

174    Atsižvelgiant į visus pateiktus vertinimus, reikia atmesti visą priekaištą dėl nepriklausomumo, nešališkumo ir nuodugnaus nagrinėjimo principų pažeidimo.

–       Dėl teisės susipažinti su byla pažeidimo

175    A grupė priekaištauja Apeliacinei tarybai, kad ji ginčijamu sprendimu paliko galioti sprendimą atmesti prašymą atskleisti informaciją, kuris buvo priimtas pažeidžiant jos teises, suteiktas pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktą, ir šios grupės teisę į gynybą. Ginčijamo sprendimo 275–285 punktuose apibendrintai išdėstyti sprendimo atmesti prašymą atskleisti informaciją motyvai buvo tokie: pirma, kadangi ACER neprašė užtikrinti jos atsiliepimo į ieškinį Apeliacinėje taryboje priedų konfidencialumo, A grupė turėjo galimybę susipažinti su visa informacija apie dokumentus, kuriais ACER ir PSO pasikeitė prieš priimant Sprendimą Nr. 03/2020, ir, antra, nors buvo taikomos 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 45, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, nesant viršesnio visuomenės intereso, pateisinančio informacijos atskleidimą, A grupė neįrodė, kad toks atskleidimas buvo būtinas jos teisei į gynybą įgyvendinti, o dokumentai, kuriuos prašyta atskleisti, nebuvo pakankamai svarbūs argumentams, kuriuos ji pateikė Apeliacinei tarybai.

176    Pirma, A grupė mano, kad jos teisių užtikrinimas negalėjo priklausyti nuo ACER sprendimo, ar prie jos atsiliepimo Apeliacinėje taryboje pridėti dokumentus, nurodytus prašyme atskleisti informaciją, ar ne. Antra, ji pažymi, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta teisė susipažinti su byla, kuria buvo išimtinai grindžiamas prašymas atskleisti informaciją, skiriasi nuo Reglamente Nr. 1049/2001 numatytos teisės susipažinti su dokumentais ir nepriklauso nuo jos. Remiantis jurisprudencija, ši teisė negali būti patenkinta pasirinktinai atskleidžiant atitinkamus dokumentus ir negali būti vertinama atsižvelgiant į prašymo atskleisti informaciją pagrįstumą. Trečia, Apeliacinė taryba nepagrįstai priekaištavo ieškovių grupei, kad ši nepaaiškino, kodėl galimybė susipažinti su aptariamais dokumentais buvo būtina jos teisei į gynybą įgyvendinti. Ketvirta, minėti dokumentai buvo svarbūs Apeliacinei tarybai, nes per posėdį Apeliacinė taryba uždavė ACER klausimą, tiesiogiai susijusį su jų turiniu, ir ginčijamame sprendime, atmesdama apeliacinį skundą, rėmėsi minėtu turiniu. Šis teisės susipažinti su byla pažeidimas neigiamai paveikė ginčijamo sprendimo turinį, visų pirma dėl klausimo, ar pralaidumo valdymas turėtų būti priskirtas prie funkcijų, būtinų mFRR platformai veikti, ir ar Reguliuotojų valdyba pritarė ACER pozicijai dėl vieno juridinio asmens, kuris vykdytų visas šias funkcijas.

177    ACER nesutinka su A grupės argumentais ir prašo atmesti šį priekaištą.

178    Pirmiausia reikia pažymėti, kad A grupės prašymu, pateiktu pagal Reglamento 2019/942 28 straipsnį Apeliacinei tarybai paduoto apeliacinio skundo 160 punkto d papunktyje, siekta, kad ši taryba taikytų procedūrinę priemonę pagal savo Procedūros reglamento 20 straipsnio 3 dalies d punktą, susijusį su ginčijamų dokumentų, kuriuos ji laikė naudingais procedūrai, pradėtai šioje taryboje dėl Sprendimo Nr. 03/2020, konfidencialių versijų pateikimu (žr. šio sprendimo 16 punktą). Taigi sprendimas neatskleisti informacijos turi būti vertinamas kaip Apeliacinės tarybos pirmininko, veikiančio Apeliacinės tarybos vardu, priimtas sprendimas netaikyti prašomos procedūrinės priemonės.

179    Ginčijami dokumentai buvo susiję su teisėkūros procedūra, kurioje dalyvavo PSO, NRI ir ACER ir per kurią buvo priimtas Sprendimas Nr. 03/2020 ir prie jo pridėta mFRR metodika.

180    Tai reiškia, kad A grupės Apeliacinei tarybai pateiktas prašymas nebuvo nei prašymas leisti susipažinti su Apeliacinėje taryboje vykdomos procedūros medžiaga, kaip tai suprantama pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktą, nei prašymas leisti susipažinti su dokumentais, kaip tai suprantama pagal Chartijos 42 straipsnį ir Reglamentą Nr. 1049/2001.

181    Atsižvelgiant į Apeliacinės tarybos sprendimo Nr. 1‑2011, iš dalies pakeisto 2019 m. spalio 5 d., kuriuo nustatomos ACER Apeliacinės tarybos veiklos organizavimo ir procedūros taisyklės, 20 straipsnio tekstą ir pagal analogiją taikant jurisprudenciją Bendrajam Teismui teikiamiems prašymams jame iškeltose bylose taikyti proceso organizavimo ar tyrimo priemones (šiuo klausimu žr. 1998 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Baustahlgewebe / Komisija, C‑185/95 P, EU:C:1998:608, 90–93 punktus ir 2010 m. gegužės 12 d. Sprendimo Komisija / Meierhofer, T‑560/08 P, EU:T:2010:192, 61 punktą), reikia konstatuoti, jog tam, kad Apeliacinė taryba, atstovaujama jos pirmininko, galėtų nuspręsti, ar toks pateikimas buvo naudingas tinkamai joje pradėtos procedūros eigai, A grupė turėjo savo prašyme ne tik nurodyti prašomus dokumentus, bet ir pateikti Apeliacinei tarybai būtiniausius įrodymus, patvirtinančius šių dokumentų naudingumą šiai procedūrai. Vertinimą dėl būtinybės taikyti prašomą procedūrinę priemonę, prireikus panaikinant ginčijamų dokumentų konfidencialumą A grupės atžvilgiu, turėjo atlikti Apeliacinė taryba, atstovaujama pirmininko, o ši grupė prireikus galėjo ginčyti šį vertinimą Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje pagal Reglamento 2019/942 29 straipsnį dėl sprendimo, priimto pasibaigus procedūrai, t. y. ginčijamo sprendimo, jeigu manė, kad prašomos procedūrinės priemonės netaikymas turėjo poveikį tokio sprendimo turiniui.

182    Taigi Apeliacinė taryba, atstovaujama pirmininko, galėjo teisėtai priimti sprendimą dėl informacijos neatskleidimo, remdamasi vieninteliu to sprendimo 9 ir 10 punktuose nurodytu ir ginčijamo sprendimo 282 ir 283 punktuose pakartotu pagrindu, kad A grupė, grįsdama savo prašymą dėl procedūrinių priemonių, nepateikė jai minimalių duomenų, kurie būtų patvirtinę ginčijamų dokumentų naudingumą nagrinėjamos procedūros tikslais, būtinų tam, kad Apeliacinė taryba galėtų patenkinti jos prašymą.

183    Vis dėlto A grupė teigia, kad ji apeliacinio skundo Apeliacinei tarybai 76 ir 156 punktuose pagrindė ginčijamų dokumentų naudingumą, atsižvelgdama į procedūrą Apeliacinėje taryboje.

184    Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad minėto apeliacinio skundo 76 punkte, susijusiame su A grupės nurodytu trečiuoju pagrindu, ji niekaip nepaaiškino, kodėl galimo vertinimo, kurį ACER atliko pagal Reglamento (ES) 2017/2195 20 straipsnio 5 dalį ir kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar ir kaip PSO galėtų atlikti sąnaudų ir naudos analizę, būtiną 12 straipsnio 2 dalyje reikalaujamam mFRR metodikos pakeitimui pagrįsti, kopija būtų buvusi reikalinga priimant sprendimą dėl šio pagrindo, kuriuo iš esmės prašyta pripažinti, kad ACER pažeidė Reglamento 2017/2195 10 straipsnį ir 20 straipsnio 5 dalį, nes viršijo įgaliojimus, reikalaudama, kad PSO pateiktų jai pasiūlymą dėl mFRR metodikos pakeitimo, nors pagal Reglamento 2019/942 6 straipsnio 10 dalį arba Reglamento 2017/2195 5 straipsnio 7 dalį ji neturėjo teisės to daryti. Kaip Apeliacinė taryba, atstovaujama pirmininko, teisingai pažymėjo sprendimo neatskleisti informacijos 12 punkte, dokumento, kurį buvo prašoma atskleisti, buvimas neturėjo reikšmės vertinant ACER kompetenciją šiuo klausimu pagal taikytinus teisės aktus.

185    Antra, apeliacinio skundo Apeliacinei tarybai 156 punkte, susijusiame su septintuoju apeliacinio skundo pagrindu, aiškinamu kartu su pirmuoju, antruoju ir trečiuoju pagrindais, A grupė niekaip nepaaiškino, kodėl priimant sprendimą dėl apeliacinio skundo septintojo pagrindo, kuriuo buvo iš esmės prašoma pripažinti, kad ACER pažeidė Reglamento Nr. 2019/942 6 straipsnio 11 dalį ir 14 straipsnio 6 dalį bei Chartijos 41 straipsnį, nes prieš priimdama Sprendimą Nr. 03/2020 ir prie jo pridėtą mFRR metodiką nepakankamai konsultavosi su atitinkamais PSO ir NRI ir nepakankamai motyvavo šį sprendimą, būtų buvę būtina gauti bet kokių formų, kuriose pateiktos Reguliuotojų valdybos ir ACER nuomonės dėl Sprendimo Nr. 03/2020 ir prie jo pridėtos mFRR metodikos, kopijas, leidusias, kaip nurodė A grupė, sužinoti dėl jos ACER vykusių diskusijų turinį.

186    Taigi, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, Apeliacinė taryba, atstovaujama pirmininko, pagrįstai netenkino jai pagal Procedūros reglamento 20 straipsnio 3 dalies d punktą A grupės pateikto apeliacinio skundo 160 punkto d papunktyje išdėstyto prašymo pateikti ginčijamus dokumentus.

187    Atsižvelgiant į visus išdėstytus vertinimus, turi būti atmestas visas priekaištas dėl „teisės susipažinti su byla“ pažeidimo.

–       Dėl pareigos motyvuoti pažeidimo

188    A grupė teigia, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba keliais aspektais pažeidė pareigą motyvuoti. Pirma, Komisija nepakankamai motyvavo, kodėl atmetė priekaištą, pateiktą šeštajame šiai tarybai paduoto apeliacinio skundo pagrinde, grindžiamą tuo, kad ACER pažeidė proporcingumo principą, Sprendime Nr. 03/2020 įpareigojusi PSO paskirti vieną juridinį asmenį, kuris vykdytų mFRR platformai veikti būtinas funkcijas, įskaitant pralaidumo valdymą, nors šis reikalavimas nebuvo nei būtinas, nei tinkamas Reglamento 2017/2195 3 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti. Antra, priešingai, nei buvo teigiama ginčijamo sprendimo 246–263 punktuose, Apeliacinė taryba neišnagrinėjo pagrindinio argumento, kuriuo grindžiamas antrasis jai pateikto apeliacinio skundo pagrindas, t. y. kad ACER padarė esminį pakeitimą po PSO pateikto trečiojo iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl mFRRIF, ir juo labiau nepateikė šio argumento atmetimo motyvų, į ginčijamos mFRRIF 12 straipsnio 2 dalį įtraukusi pralaidumo valdymo funkciją, dėl kurios su tais PSO nebuvo konsultuotasi ir kuri nebuvo įtraukta į galutinę ACER sprendimo projekto versiją.

189    ACER nesutinka su A grupės argumentais ir prašo atmesti šį priekaištą.

190    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktą administracija privalo pagrįsti savo sprendimus.

191    Pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti atitinkamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti patvirtintą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t. y. į teisės akto turinį, nurodytų priežasčių pobūdį ir asmenų, kuriems teisės aktas skirtas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimų. Nereikalaujama, kad motyvuose būtų nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, nes klausimas, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio antros pastraipos reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į kontekstą ir atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (žr. 2017 m. birželio 29 d. Sprendimo E-Control / ACER, T‑63/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:456, 68 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

192    Vis dėlto negalima reikalauti, kad Apeliacinė taryba vieną po kito išsamiai išdėstytų visus šalių jai pateiktus argumentus. Taigi motyvai gali būti implicitiniai, jeigu jie leidžia suinteresuotiesiems asmenims sužinoti, dėl kokių priežasčių buvo priimtas Apeliacinės tarybos sprendimas, o kompetentingam teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti kontrolę (žr. 2017 m. birželio 29 d. Sprendimo E-Control / ACER, T‑63/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:456, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

193    Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją, pirma, reikia atmesti A grupės argumentą, jog Apeliacinė taryba atmetė priekaištą, kad ACER pažeidė proporcingumo principą, nepaaiškinusi, kaip reikalavimas turėti struktūrą su vienu subjektu, kuris vykdytų mFRR platformai veikti būtinas funkcijas, įskaitant pralaidumo valdymą, buvo tinkamas užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Apeliacinė taryba pirmiausia paneigė, kad ACER primetė PSO struktūrą, pagal kurią funkcijas, reikalingas mFRR platformai veikti, turi vykdyti vienas subjektas. Papildomai ji pažymėjo, kad ACER negalėjo patvirtinti mFRR metodikos, kuri, jos nuomone, neatitiko taikytinų teisės aktų, ir kad buvo būtina ir proporcinga savo sprendime nurodyti tokios atitikties sąlygas. Šių motyvų pakako, kad A grupė galėtų suprasti pagrindinius ir papildomus motyvus, kuriais remdamasi Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime atmetė priekaištą, kad ACER pažeidė proporcingumo principą, ir prireikus jį ginčyti Bendrajame Teisme. Be to, jų pakako, kad Bendrasis Teismas prireikus galėtų patikrinti tokio atmetimo pagrįstumą. Šiomis aplinkybėmis A grupė negali priekaištauti Apeliacinei tarybai, kad ji neatsakė į visus šios grupės pateiktus argumentus.

194    Antra, dėl tariamo motyvų nenurodymo atmetant priekaištą, kad ACER iš esmės pakeitė ginčijamos mFRRIF 12 straipsnio 2 dalies formuluotę, palyginti su galutine 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo projekto redakcija, įtraukusi į ją pralaidumo valdymą kaip funkciją, būtiną mFRR platformai veikti, nesikonsultavusi su PSO dėl šio pakeitimo, iš Sprendimo Nr. 03/2020 priėmimo aplinkybių, o būtent iš PSO atsakymų į jų antrąjį ir trečiąjį pasiūlymus dėl mFRRIF, matyti, kad PSO negalėjo nežinoti, jog ACER manė, pirma, kad pralaidumo valdymas yra funkcija, reikalinga mFRR platformai veikti, ir, antra, kad jei visas funkcijas, reikalingas šiai platformai veikti, vykdytų daugiau nei vienas subjektas, reikėtų laikytis papildomų reikalavimų, nustatytų Reglamento 2017/2195 20 straipsnio 3 dalies e punkto antrame sakinyje.

195    Vadinasi, susipažinę su visomis aplinkybėmis PSO savo trečiajame iš dalies pakeistame pasiūlyme dėl mFRRIF atsisakė atliepti ACER lūkesčius šiuo klausimu, nes, kaip matyti iš šio ieškinio, kai kurie iš jų nesutiko su ACER nuomone dėl reikalavimų, keliamų pagal šioje byloje nagrinėjamą atvejį reglamentuojančius teisės aktus. Būtent atsižvelgdama į tai, ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba, atsakydama į A grupės teiginį, kad su PSO nebuvo konsultuotasi dėl esminio mFRR metodikos pakeitimo, kurį ACER padarė paskutinę akimirką, nurodė, kad klausimas, susijęs su šiuo pakeitimu, buvo svarbiausias ACER ir PSO konsultuojantis vykusių diskusijų klausimas ir kad PSO turėjo visas galimybes su ACER aptarti jos pozicijas, tačiau, atsižvelgdama į savo sprendimų priėmimo įgaliojimų laiko apribojimus, ACER galiausiai patvirtino ginčijamą mFRRIF, nurodžiusi sąlygas, kuriomis PSO pasirinkimai dėl subjekto, atsakingo už pralaidumo valdymo funkcijos vykdymą, atitiktų taikytinus teisės aktus.

196    Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis tokie motyvai buvo pateikti, nagrinėjamu atveju jų pakako, kad A grupė galėtų suprasti priežastis, dėl kurių Apeliacinė taryba ginčijamu sprendimu atmetė jos priekaištą, ir prireikus jas ginčyti Bendrajame Teisme. Be to, tų motyvų pakako, kad Bendrasis Teismas prireikus galėtų patikrinti tokio atmetimo pagrįstumą.

197    Atsižvelgiant į visus pateiktus vertinimus, reikia atmesti visą priekaištą, grindžiamą pareigos motyvuoti pažeidimu.

–       Dėl Apeliacinės tarybos pareigos atlikti išsamią ACER sprendimų kontrolę pažeidimo

198    Ieškovės priekaištauja Apeliacinei tarybai ginčijamame sprendime padarius teisės klaidą, nes ji neatliko išsamios Sprendimo Nr. 03/2020 kontrolės, atsižvelgdama į ieškovių jai pateiktą pagrindą, grindžiamą Reglamento 2017/2195 20 straipsnio pažeidimu dėl to, kad ACER pareikalavo, kad PSO paskirtų vieną juridinį asmenį, kuris vykdytų mFRR platformai veikti būtinas funkcijas, įskaitant pralaidumo valdymo funkciją. Iš 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Aquind / ACER (T‑735/18, dėl jo pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2020:542, 69 ir 70 punktai) matyti, kad Apeliacinė taryba turi atlikti išsamią ACER sprendimų kontrolę. Nors ginčijamo sprendimo 169 punkte Apeliacinė taryba aiškiai nurodė, kad turėjo visapusiškai išnagrinėti ieškovių iškeltą teisės klausimą, praktiškai, laikydamasi savo sprendimų priėmimo praktikos, ji atliko ribotą kontrolę, kaip matyti iš to paties sprendimo 83 išnašos. Iš tikrųjų ACER neįrodė, kad Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime išsamiai peržiūrėjo Sprendimą Nr. 03/2020.

199    ACER nesutinka su ieškovių pateiktais argumentais ir prašo atmesti šį priekaištą.

200    Reikia pripažinti, kad, kaip nurodo ieškovės, iš ginčijamo sprendimo 83 išnašos ir 193 punkto turinio matyti, kad Apeliacinė taryba, vadovaudamasi tuo metu taikyta sprendimų priėmimo praktika, visapusiškai patikrino tik ACER teisinius vertinimus, pateiktus Sprendime Nr. 03/2020, ir kad ji atliko tik ribotą ACER sudėtingų techninio pobūdžio vertinimų kontrolę, t. y. patikrino tik akivaizdžias klaidas, šiuo klausimu pripažindama ACER tam tikrą diskreciją.

201    Be kita ko, iš 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Aquind / ACER (T‑735/18, EU:T:2020:542) 69 punkto matyti, kad Apeliacinės tarybos vykdoma sudėtingų techninių ir ekonominių vertinimų, pateiktų ACER sprendime, kontrolė neturi apsiriboti tik ribota akivaizdžios vertinimo klaidos kontrole. Atvirkščiai, remdamasi savo narių mokslinio pobūdžio žiniomis minėta taryba turi išnagrinėti, ar apeliacinį skundą pateikusios šalies argumentai gali įrodyti, jog minėtą ACER sprendimą pagrindžiančiuose samprotavimuose yra klaidų.

202    Taigi, kaip teisingai nurodo ieškovės, Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime privalėjo atlikti išsamią Sprendimo Nr. 03/2020 kontrolę.

203    Vis dėlto atidžiai išnagrinėjus ginčijamą sprendimą matyti, kad jame Apeliacinė taryba iš esmės daugiausia dėmesio skyrė ACER sprendime Nr. 03/2020 pateiktiems teisiniams vertinimams, kuriuos ji išsamiai patikrino.

204    Be to, tais keliais atvejais, kai, kaip ginčijamo sprendimo 193 punkte, jos buvo paprašyta peržiūrėti sudėtingus techninius vertinimus, Apeliacinė taryba praktiškai atliko ne tik ribotą kontrolę, taigi de facto ji įvykdė įsipareigojimus, susijusius su kontrolės, kurią turėjo atlikti dėl Sprendimo Nr. 03/2020, intensyvumu. Aptariamoje pastraipoje Apeliacinė taryba, pažymėjusi, kad tai buvo sudėtingas techninis vertinimas, kurį ACER galėjo atlikti savo nuožiūra, vis dėlto patikrino, ar ACER pagrįstai nusprendė, kad turimo tarpzoninio perdavimo pralaidumo nuolatinio atnaujinimo procesas centralizuota arba necentralizuota forma buvo techniškai būtina funkcija mFRR platformai veikti.

205    Atsižvelgiant į visus pirmiau pateiktus vertinimus, turi būti atmestas visas priekaištas dėl Apeliacinės tarybos pareigos atlikti išsamią ACER sprendimų kontrolę pažeidimo.

–       Dėl Apeliacinės tarybos padarytos aiškinimo klaidos ir nepakankamo jai pateiktų pagrindų išnagrinėjimo

206    A grupė priekaištauja Apeliacinei tarybai ginčijamame sprendime padarius aiškinimo klaidą ir nepakankamai išnagrinėjus jai pateiktus argumentus. Pirma, Apeliacinė taryba išnagrinėjo jai paduotą apeliacinį skundą, nesupratusi jo taikymo srities ir dalyko. Taigi, priešingai, nei ginčijamo sprendimo 76, 142 ir 182 punktuose nurodė Apeliacinė taryba, A grupė ginčijo Sprendimo Nr. 03/2020 81–98 punktuose nurodytas faktines aplinkybes ir pateikė skundą dėl ginčijamos mFRRIF 6 straipsnio 4 dalies ir 4 straipsnio 6 dalies. Be to, ginčijamo sprendimo 81–98 punktuose Apeliacinė taryba neišdėstė faktinių aplinkybių, o apibendrino ACER poziciją. Dėl Apeliacinės tarybos klaidų, kurios tariamai buvo ištaisytos prie šios bylos medžiagos pridėtu klaidų ištaisymu, ieškovės Apeliacinės tarybos sekretoriatui pateiktuose dokumentuose, kurie buvo pridėti prie šios bylos medžiagos, teigė, kad tai buvo paprastos, o ne esminės klaidos. Antra, A grupė priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl to, kad išnagrinėjusi trečiąjį pagrindą, kurį ši grupė buvo nurodžiusi Apeliacinėje taryboje, ji nenustatė šio nagrinėjimo pasekmių. Kadangi Apeliacinė taryba konstatavo, kad ginčijamos mFRRIF 12 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą primetė ACER ir ji tiesiogiai nekilo iš Reglamento 2017/2195, ji turėjo pripažinti šį pagrindą pagrįstu arba priešingu atveju nurodyti motyvus, dėl kurių, nepaisant atitinkamų nuostatų formuluočių, ACER neviršijo savo įgaliojimų ribų.

207    ACER nesutinka su A grupės argumentais ir prašo atmesti tokį priekaištą.

208    Dėl A grupės teiginio, kad Apeliacinė taryba nesuprato jai pateikto skundo taikymo srities ir dalyko, reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba tikrai padarė tam tikrų klaidų ir praleidimų.

209    Pirma, tiesa yra tai, ir ACER tai pripažino atsiliepimo į ieškinį 220 punkte, kad ginčijamo sprendimo 142 ir 182 punktuose Apeliacinė taryba klaidingai nurodė, jog A grupė joje neginčijo ginčijamos mFRRIF 6 straipsnio 4 dalies ir 4 straipsnio 6 dalies teisėtumo.

210    Antra, Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 76 punkte tikrai iš pradžių nurodė, jog A grupė neginčijo „[Sprendimo Nr. 03/2020] 81–98 konstatuojamosiose dalyse nurodytų faktinių aplinkybių“, tačiau tai buvo netikslu, nes šiose konstatuojamosiose dalyse išimtinai faktinė informacija buvo persipynusi su ACER pateiktu taikytinų taisyklių teisiniu aiškinimu, kuriam A grupė nepritarė.

211    Vis dėlto, neatsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 21 d. klaidų ištaisymą, kuris buvo atliktas po šio ieškinio pareiškimo, vadinasi, ir atsižvelgiant į jį, dėl kurio skundėsi ieškovės, reikia pažymėti, kad jos neteigia ir juo labiau neįrodo, kad šios vėliau ištaisytos ginčijamo sprendimo motyvuojamosios dalies klaidos turėjo įtakos ginčijamo sprendimo rezoliucinei daliai, todėl šios klaidos negali būti pagrindas jį panaikinti.

212    Bet kuriuo atveju, kalbant apie kritiką dėl Sprendimo Nr. 03/2020 81–98 konstatuojamųjų dalių, reikia pažymėti, jog tose konstatuojamosiose dalyse Apeliacinė taryba aiškiai pabrėžė, kad nurodytą taikytinų teisės aktų teisinį aiškinimą pateikė ACER ir kad ieškovės jam nepritarė, todėl A grupės priekaištas neturi faktinio pagrindo.

213    Dėl A grupės kritikos, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į jos atlikto trečiojo pagrindo, kurį ji buvo pateikusi Apeliacinėje taryboje, vertinimo pasekmes, pažymėtina, kad ši kritika grindžiama argumentais, kurie jau buvo atmesti šio sprendimo 168 punkte. Dėl tų pačių priežasčių ši kritika turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

214    Atsižvelgiant į visus pateiktus vertinimus, priekaištas, grindžiamas aiškinimo klaida ir nepakankamu Apeliacinės tarybos jai pateiktų pagrindų išnagrinėjimu, trečiasis ieškinio pagrindas, vadinasi, ir visas šis ieškinys, turi būti atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

215    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos turi padengti savo bylinėjimosi išlaidos ir iš jų priteisiamos ACER patirtos bylinėjimosi išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Austrian Power Grid AG ir kitų ieškovių, kurių pavadinimai nurodyti priede, bylinėjimosi išlaidas.

Papasavvas Tomljenović Škvařilová-Pelzl

Nõmm       Kukovec

Paskelbta 2023 m. vasario 15 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

*      Proceso kalba: anglų.

1      Kitų ieškovių sąrašas pridedamas tik prie šalims perduotos versijos.