TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2021 m. rugsėjo 2 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Valstybės pagalba – Pagalba Nürburgring (Vokietija) kompleksui – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama iš dalies nesuderinama su vidaus rinka – Nesuderinama pripažintos valstybės pagalbos gavėjų turto pardavimas – Atvira, skaidri, nediskriminacinė ir besąlyginė konkurso procedūra – Sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad nesuderinamos pagalbos grąžinimas nesusijęs su nauju Nürburgring komplekso savininku ir kad jam nebuvo suteikta naujos pagalbos šiam kompleksui įsigyti – Priimtinumas – Suinteresuotosios šalies statusas – Konkrečiai susijęs asmuo – Suinteresuotųjų šalių procesinių teisių pažeidimas – Sunkumai, dėl kurių reikėtų pradėti formalią tyrimo procedūrą ‐ Motyvavimas“
Byloje C‑665/19 P
dėl 2019 m. rugsėjo 5 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
NeXovation Inc., įsteigta Hendersonvilyje (Jungtinės Valstijos), iš pradžių atstovaujama A. von Bergwelt, M. Nordmann ir L. Hettstedt, vėliau – Rechtsanwälte A. von Bergwelt ir M. Nordmann,
apeliantė,
dalyvaujant kitai proceso šaliai
Europos Komisijai, atstovaujamai L. Flynn, T. Maxian Rusche ir B. Stromsky,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Vilaras (pranešėjas), teisėjai N. Piçarra, D. Šváby, S. Rodin ir K. Jürimäe,
generalinis advokatas G. Pitruzzella,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
susipažinęs su 2021 m. balandžio 29 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu NeXovation Inc. prašo panaikinti 2019 m. birželio 19 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą NeXovation / Komisija (T‑353/15, EU:T:2019:434, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl dalinio 2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimo (ES) 2016/151 dėl valstybės pagalbos SA.31550 (2012/C) (ex 2012/NN), kurią Vokietija suteikė Nürburgring (OL L 34, 2016, p. 1) (toliau – galutinis sprendimas), panaikinimo.
Teisinis pagrindas
2 Šios bylos faktinėms aplinkybėms taikytinas 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), iš dalies pakeistas 2013 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 734/2013 (OL L 204, 2013, p. 15) (toliau – Reglamentas Nr. 659/1999); jis buvo panaikintas 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentu (ES) 2015/1589, nustatančiu išsamias [SESV] 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9).
3 Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio h punkte sąvoka „suinteresuotosios šalys“ apibrėžiama kaip „kiekviena valstybė narė ir bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurios interesams gali turėti įtakos pagalbos skyrimas, ypač pagalbos gavėjas, konkuruojančios įmonės ir prekybinės asociacijos“.
4 Šio reglamento 4 straipsnio „Pirminis pranešimo patikrinimas ir Komisijos sprendimai“ 2–4 dalyse nustatyta:
„2. Jeigu po pirminio patikrinimo Komisija nustato, kad pranešime nurodyta priemonė nėra pagalba, ji savo išvadą pateikia priimtame sprendime.
3. Jeigu po pirminio patikrinimo Komisijai nekyla jokių abejonių dėl pranešime nurodytos priemonės suderinamumo su bendrąja rinka, tiek kiek minėtoji priemonė priskiriama [SESV 107] straipsnio 1 dalies taikymo sričiai, Komisija nusprendžia, kad minėtoji priemonė atitinka bendrąją rinką (toliau – „sprendimas nepateikti prieštaravimų“). Šiame sprendime nurodoma išimtis, kuri buvo taikyta pagal Sutartį.
4. Jeigu po pirminio patikrinimo Komisijai kyla abejonių dėl pranešime nurodytos priemonės suderinamumo su bendrąja rinka, ji nusprendžia pradėti bylos procesą [procedūrą] pagal [SESV 108] straipsnio 2 dalį (toliau – „sprendimas pradėti formalaus tyrimo procesą [formalią tyrimo procedūrą]“).“
5 Minėto reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Sprendime pradėti formalaus tyrimo procesą [formalią tyrimo procedūrą] apibendrinami reikšmingi ginčytini faktai ir teisės klausimai, pateikiamas pirminis Komisijos atliktas pasiūlytos pagalbos pobūdžio priemonės įvertinimas ir išdėstomos abejonės dėl pagalbos atitikimo bendrajai rinkai. Sprendime reikalaujama, kad suinteresuotoji valstybė narė ir kitos suinteresuotosios šalys pateiktų pastabas per nustatytą laikotarpį, kuris paprastai yra ne ilgesnis kaip vienas mėnuo. Deramai pateisintais atvejais Komisija gali pratęsti nustatytą laikotarpį.“
6 Pagal Reglamento Nr. 659/1999 13 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį galimos neteisėtos pagalbos patikrinimas užbaigiamas priimant sprendimą pagal šio reglamento 4 straipsnio 2, 3 arba 4 dalis.
Ginčo aplinkybės ir ginčijami sprendimai
7 Skundžiamo sprendimo 1–15 punktuose išdėstytas ginčo aplinkybes šio proceso tikslais galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.
8 Nürburgring kompleksą (toliau – Nürburgring), esantį Reino krašto-Pfalco federalinėje žemėje (Vokietija), sudaro automobilių lenktynių žiedinė trasa, pramogų parkas, viešbučiai ir restoranai.
9 2002–2012 m. valstybės įmonės, kurioms priklauso Nürburgring kompleksas (toliau – pardavėjos), daugiausia iš Reino krašto-Pfalco federalinės žemės gavo valstybės pagalbą. 2012 m. Komisija dėl šios pagalbos pradėjo formalią tyrimo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį. Tais pačiais metais Amtsgericht Bad Neuenahr-Ahrweiler (Bad Arveilerio Nojenaro apylinkės teismas, Vokietija) konstatavo, kad pardavėjos yra nemokios, ir buvo nuspręsta parduoti jų turtą. Buvo pradėta konkurso procedūra (toliau – konkurso procedūra), ji baigėsi šį turtą pardavus bendrovei Capricorn Nürburgring Besitzgesellschaft GmbH (toliau – Capricorn).
10 2014 m. balandžio 10 d. apeliantė pateikė Komisijai skundą, motyvuodama tuo, kad konkurso procedūra nebuvo atvira, skaidri, nediskriminacinė ir besąlyginė ir kad Nürburgring turtas nebuvo parduotas už rinkos kainą, nes jis buvo perleistas vietinei konkurso dalyvei, kuri pasiūlė mažesnę kainą nei apeliantė ir kuri per konkurso procedūrą buvo įvertinta palankiau. Apeliantės teigimu, taip Capricorn gavo pagalbą, atitinkančią skirtumą tarp kainos, kurią ji turėjo sumokėti už Nürburgring turtą, ir šio turto rinkos kainos, ir užtikrino pardavėjų ekonominės veiklos tęstinumą, todėl nurodymas susigrąžinti pardavėjoms suteiktą pagalbą turėjo būti taikomas ir Capricorn.
11 Galutinio sprendimo 2 straipsnyje Komisija konstatavo tam tikrų pardavėjoms suteiktų pagalbos priemonių (toliau – pardavėjoms suteikta pagalba) neteisėtumą ir nesuderinamumą su vidaus rinka. Galutinio sprendimo 3 straipsnio 2 dalyje ji nurodė, kad Capricorn ir jos patronuojamosios bendrovės nėra susijusios su galimu pardavėjoms suteiktos pagalbos susigrąžinimu (toliau – pirmasis ginčijamas sprendimas).
12 Galutinio sprendimo 1 straipsnio paskutinėje įtraukoje Komisija padarė išvadą, kad Nürburgring turto pardavimas Capricorn nėra valstybės pagalba (toliau – antrasis ginčijamas sprendimas). Šiuo klausimu Komisija manė, kad konkurso procedūra buvo atvira, skaidri ir nediskriminacinė, kad per ją patvirtinta pardavimo kaina atitinka rinkos sąlygas ir kad tarp pardavėjų ir pirkėjos nėra ekonominio tęstinumo.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
13 Pareiškimu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. birželio 26 d., apeliantė pareiškė ieškinį dėl pirmojo ir antrojo ginčijamų sprendimų panaikinimo.
14 Bendrasis Teismas atmetė ieškinį kaip nepriimtiną tiek, kiek juo buvo siekiama panaikinti pirmąjį ginčijamą sprendimą, nes apeliantė neįrodė, kad tas sprendimas yra konkrečiai su ja susijęs. Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 53 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad vien dėl apeliantės dalyvavimo administracinėje procedūroje negalima daryti išvados, jog ji turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirmojo ginčijamo sprendimo. Be to, skundžiamo sprendimo 55 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad apeliantė neužėmė jokios padėties atitinkamose rinkose, kuriai galėjo turėti įtakos pardavėjoms suteikta pagalba. Galiausiai, minėto sprendimo 56 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog apeliantės argumentų, kad ji būtų galėjusi įsigyti Nürburgring turtą ir taip patekti į atitinkamas rinkas, jeigu nebūtų buvusi diskriminuojama per konkurso procedūrą, ir kad dėl reputacijos praradimo bei neigiamos viešos informacijos, kurią lėmė jos atmetimas konkurso procedūroje, paskelbimo jai buvo sunku įsigyti arba eksploatuoti kitas lenktynių žiedines trasas, negalėjo pakakti, kad ji būtų individualizuota pardavėjoms suteiktos pagalbos ir pirmojo ginčijamo sprendimo atžvilgiu.
15 Kalbant apie prašymą panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą, skundžiamo sprendimo 76 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad, pirma, Komisijos prašymas pripažinti, jog nereikia priimti sprendimo, turi būti atmestas, o, antra, šis prašymas panaikinti yra priimtinas tiek, kiek juo siekiama apsaugoti apeliantės procesines teises, kurios jai užtikrinamos pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį. Taigi jis išnagrinėjo apeliantės nurodytus pagrindus, kuriais grindžiamas minėtas prašymas, ir, visus juos atmetęs, skundžiamo sprendimo 214 punkte nusprendė, kad prašymas panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą turi būti atmestas.
Šalių reikalavimai Teisingumo Teisme
16 Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus,
– panaikinti pirmąjį ir antrąjį ginčijamus sprendimus,
– nepatenkinus šių reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
17 Komisija Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo
18 Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė nurodo šešis pagrindus: pirmasis pagrindas grindžiamas Bendrojo Teismo klaida, nes jis nusprendė, kad pirmasis ginčijamas sprendimas nėra konkrečiai su ja susijęs, antrasis – teisės klaida taikant valstybės pagalbos sąvoką, trečiasis – teisės klaida taikant „rimtų sunkumų“ sąvoką, ketvirtasis – teisės klaida taikant Reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalį, penktasis – teisės klaida vertinant apeliantės pateikto skundo nagrinėjimo nešališkumą ir šeštasis – teisės klaida vertinant antrojo ginčijamo sprendimo motyvavimo pakankamumą.
19 Apeliacinio skundo pirmuoju pagrindu siekiama panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo Bendrasis Teismas nusprendė, kad prašymas panaikinti pirmąjį ginčijamą sprendimą yra nepriimtinas. Kiti apeliacinio skundo pagrindai susiję su tuo, kad Bendrasis Teismas atmetė prašymą panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą.
Dėl pirmojo pagrindo
Šalių argumentai
20 Pirmajame pagrinde apeliantė tvirtina, kad išvada, jog pirmasis ginčijamas sprendimas nebuvo konkrečiai su ja susijęs, nes atitinkamose rinkose ji neužėmė padėties, kuriai galėjo turėti įtakos pardavėjoms suteikta pagalba, yra klaidinga tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu.
21 Apeliantės teigimu, iš 1986 m. sausio 28 d. Sprendimo Cofaz ir kt. / Komisija (169/84, EU:C:1986:42, 28 punktas) matyti, kad nagrinėdamas ieškinio dėl tokio sprendimo, kaip pirmasis ginčijamas sprendimas, priimtinumą Bendrasis Teismas turi ne padaryti galutinę išvadą dėl ieškovo konkurencinės padėties atitinkamose rinkose, o išnagrinėti, ar toks sprendimas gali pakenkti ieškovo teisėtiems interesams ir jo padėčiai rinkoje.
22 Apeliantė priduria, kad vien tai, jog ji nevykdė veiklos atitinkamose rinkose, nepašalina galimybės padaryti didelį neigiamą poveikį jos padėčiai rinkoje, kaip tai patvirtina 2007 m. lapkričio 22 d. Sprendimas Ispanija / Lenzing (C‑525/04 P, EU:C:2007:698, 35 punktas) ir 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimas British Aggregates / Komisija (C‑487/06 P, EU:C:2008:757, 53 punktas). Bendrasis Teismas turi išnagrinėti kiekvieną konkretų atvejį, kad nustatytų, ar toks sprendimas, kaip pirmasis ginčijamas sprendimas, yra konkrečiai susijęs su atitinkamu asmeniu.
23 Tai, kad apeliantė konkuravo su Capricorn dėl Nürburgring turto įsigijimo ir jo neįsigijo dėl šiai bendrovei suteiktos pagalbos, tai, kad ji pateikė skundą Komisijai, kad ją palaikė JAV atstovybė Europos Sąjungoje ir ji pasikliovė Komisijos pareiškimais, kad, be kita ko, Komisija kontroliavo konkurso procedūrą, kaip ir tai, kad apeliantė buvo neigiamai nušviesta žiniasklaidoje, o tai lėmė, kad buvo padaryta neigiama įtaka jos reputacijai, yra įrodymai, jog pirmajame ginčijamame sprendime nurodyta valstybės pagalba jai turėjo įtakos. Tai, kad apeliantė buvo aiškiai nurodyta galutiniame sprendime, o jos argumentai buvo išsamiai jame išnagrinėti, patvirtina, kad minėtas sprendimas apeliantei turėjo tiesioginį poveikį.
24 Be to, apeliantė pabrėžia, kad ji nepasitraukė iš konkurso procedūros ir, jei paaiškėtų, kad Capricorn neturėjo būti atrinkta per šią procedūrą, atrinkta turėtų būti būtent apeliantė. Tai patvirtina jos teisę pareikšti ieškinį dėl pirmojo ginčijamo sprendimo. Šis teiginys taip pat atitinka jurisprudenciją, susijusią su teise pareikšti ieškinį viešųjų pirkimų srityje.
25 Komisija mano, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, nagrinėdamas klausimą, ar pirmasis ginčijamas sprendimas buvo konkrečiai susijęs su apeliante, taigi pirmąjį pagrindą reikia atmesti.
Teisingumo Teismo vertinimas
26 Pažymėtina, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją valstybės pagalbos klausimais, kurią Bendrasis Teismas priminė skundžiamo sprendimo 49 punkte, Komisijos sprendimas, kuriuo užbaigiama formali tyrimo procedūra, laikomas konkrečiai susijusiu ne tik su pagalbą gavusia įmone, bet ir su įmonėmis, kurios su ja konkuruoja ir kurios aktyviai dalyvavo per šią procedūrą, jeigu jų padėtį rinkoje iš esmės veikia pagalbos priemonė, kuri yra ginčijamo sprendimo dalykas (2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 98 punktas ir 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Deutsche Lufthansa / Komisija, C‑453/19 P, EU:C:2021:608, 38 punktas).
27 Skundžiamo sprendimo 55 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad pati apeliantė, atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą, pripažino, jog nevykdė veiklos atitinkamose rinkose, išvardytose to sprendimo 54 punkte, kuriose konkurencija galėjo būti iškraipyta dėl pardavėjoms suteiktos pagalbos. Taigi minėto sprendimo 57 punkte jis nusprendė, kad pirmasis ginčijamas sprendimas nebuvo konkrečiai susijęs su apeliante ir kad ji negalėjo prašyti jo panaikinti.
28 Reikia konstatuoti, kad apeliantė neginčija, jog nevykdė veiklos atitinkamose rinkose, taigi nepatenka į atvejus, kuriems taikoma šio sprendimo 26 punkte nurodyta jurisprudencija. Šiomis aplinkybėmis negalima priekaištauti Bendrajam Teismui padarius teisės klaidą, kai jis nusprendė, kad pirmasis ginčijamas sprendimas nėra konkrečiai susijęs su apeliante, taigi ji negalėjo pareikšti ieškinio dėl to sprendimo panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.
29 Apeliantės pateikti argumentai negali pateisinti kitokios išvados.
30 Iš 2007 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Ispanija / Lenzing (C‑525/04 P, EU:C:2007:698, 35 punktas) ir 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo British Aggregates / Komisija (C‑487/06 P, EU:C:2008:757, 53 punktas) matyti tik tai, kad žala tokiai padėčiai nebūtinai turi būti kildinama iš pastebimo apyvartos sumažėjimo, nemažų finansinių nuostolių arba net reikšmingos rinkos dalies sumažėjimo, bet taip pat gali atsirasti dėl prarastos galimybės uždirbti pajamų ar padarytos mažesnės pažangos, palyginti su ta, kuri galėtų būti pasiekta be nagrinėjamos pagalbos. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantė, iš šios jurisprudencijos negalima daryti išvados, kad įmonės padėčiai rinkoje gali būti daromas poveikis, net jei ši įmonė nevykdo veiklos atitinkamose rinkose.
31 Kalbant apie argumentą, kad apeliantė konkuravo su Capricorn dėl Nürburgring turto įsigijimo ir turėjo vietoj Capricorn laimėti konkurso procedūrą, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai neatsižvelgė į šią aplinkybę. Iš tiesų pirmasis ginčijamas sprendimas susijęs su pardavėjoms suteikta pagalba, visų pirma su klausimu, ar ją galima susigrąžinti iš Capricorn. Apeliantė nepaaiškina, koks yra ryšys tarp aplinkybės, kad ji konkuravo su Capricorn dėl Nürburgring turto įsigijimo, ir tariamos žalos jos padėčiai rinkoje, padarytos pirmuoju ginčijamu sprendimu.
32 Kalbant apie kitas apeliantės nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad ji pateikė skundą Komisijai, kad ją parėmė JAV atstovybė Europos Sąjungoje arba kad ji pasikliovė Komisijos pareiškimais, pakanka pažymėti, jog šios aplinkybės taip pat neįrodo, kad pirmuoju ginčijamu sprendimu buvo padaryta žala apeliantės padėčiai rinkoje, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 26 punkte nurodytą jurisprudenciją.
33 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą. Vadinasi, apeliacinis skundas turi būti atmestas tiek, kiek juo prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą dėl tos dalies, kurioje Bendrasis Teismas atmetė prašymą panaikinti pirmąjį ginčijamą sprendimą.
Dėl antrojo pagrindo
34 Apeliacinio skundo antrąjį pagrindą sudaro keturios dalys. Pirmiausia reikia išnagrinėti šio pagrindo antrą–ketvirtą dalis.
Šalių argumentai
35 Antrojo pagrindo antroje dalyje apeliantė teigia, pirma, kad skundžiamo sprendimo 119 punkte nurodęs, jog terminas pateikti galutinius pasiūlymus vykstant konkurso procedūrai baigėsi 2014 m. vasario 17 d., Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad, kiek tai susiję su šiais terminais, apeliantė buvo suklaidinta pardavėjų, jai nurodžiusių, jog šie terminai buvo pratęsti iki 2014 m. kovo 31 d., ir kad toks procedūros sąlygų pakeitimas turėjo būti taikomas visiems konkurso dalyviams.
36 Antra, Bendrasis Teismas taip pat neatsižvelgė į argumentus, kuriais apeliantė nurodė, kad per viešojo pirkimo procedūrą taikytas požiūris dėl terminų, aprašytas galutiniame sprendime, neatitiko skaidrumo reikalavimų ir kad joks privatus investuotojas nebūtų laikęsis tokio požiūrio. Trečia, Bendrasis Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad galutiniame sprendime, atitinkamai jo 272 konstatuojamojoje dalyje ir 275 konstatuojamosios dalies c punkte, yra prieštaringų teiginių dėl pardavėjų atlikto pasiūlymų pateikimo termino pratęsimo.
37 Apeliacinio skundo antrojo pagrindo trečioje dalyje apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tris argumentus, kuriuos ji pateikė grįsdama argumentą, jog konkurso procedūra nebuvo skaidri. Šie trys argumentai buvo susiję su per šią procedūrą atliktais pakeitimais, apie kuriuos, pasak apeliantės, buvo informuoti ne visi galimi konkurso dalyviai, taip pažeidžiant skaidrumo reikalavimą.
38 Pirma, Bendrajame Teisme apeliantė teigė, kad, nors iš pradžių jai buvo pasiūlyta įsigyti Nürburgring turtą remiantis „sutvarkytu balansu“ (angl. clean balance sheet), vėliau paaiškėjo, kad Nürburgring įsigijimo atveju ji būtų turėjusi priimti sutartį tokią, kokia buvo trečiojo asmens sudaryta verslo nuomos sutartis.
39 Antra, apeliantė taip pat tvirtino, kad ne visiems konkurso dalyviams buvo suteikta informacijos apie verslo nuomos sutartį, sudarytą su Capricorn, kuri pradžioje buvo suvokiama kaip „atsarginis variantas“, kuris būtų pasirinktas tuo atveju, jeigu konkurso procedūra nebūtų tinkamai užbaigta arba jei būtų užginčytas Komisijos priimtas sprendimas dėl jos, nors ši informacija buvo reikšminga nustatant kainą, kuri bus siūloma šioje procedūroje.
40 Trečia, apeliantė taip pat teigė, kad vėliau per konkurso procedūrą buvo įtrauktas aplinkosaugos atrankos kriterijus, apie kurį buvo pranešta ne visiems konkurso dalyviams. Priešingai, nei nurodyta galutinio sprendimo 275 konstatuojamosios dalies i punkte, šis kriterijus turėjo įtakos šios procedūros baigčiai.
41 Apeliacinio skundo antrojo pagrindo ketvirtoje dalyje apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo dviejų argumentų grupių, kurių viena grindžiama tariamai neskaidria konkurso procedūra, o kita – tariamai diskriminaciniu šios procedūros pobūdžiu.
42 Kiek tai susiję su konkurso procedūros neskaidrumu, apeliantė tvirtino, kad, pirma, apie konkurso procedūrą nebuvo pranešta už Europos Sąjungos ribų; antra, nebuvo pateikti arba buvo per vėlai ar klaidinamai pateikti keli pardavimui svarbūs dokumentai; trečia, Komisija klaidingai nusprendė, kad turto pirkimo sutarties pakeitimų pateikimas buvo glaudžiai susijęs su komercinėmis derybomis, todėl nebuvo svarbus vertinant valstybės pagalbą; ketvirta, Komisija klaidingai nusprendė, kad pavėluotas informacijos pateikimas per konkurso procedūrą neturėjo įtakos galutinio konkurso dalyvių pasiūlymo pateikimui ar šiuo tikslu būtiniems ekonominiams skaičiavimams, ir, penkta, Komisija klaidingai nusprendė, jog KPMG, pardavėjų patarėja teisės ir finansiniais klausimais, visiems konkurso dalyviams suteikė visą informaciją, reikalingą tam, kad jie galėtų tinkamai įvertinti Nürburgring turtą.
43 Kiek tai susiję su konkurso procedūros diskriminaciniu pobūdžiu, apeliantė teigė, kad Komisija neištyrė: pirma, aplinkybės, jog apeliantė buvo diskriminuojama, nes nebuvo pateikta visų konkurso procedūros dokumentų kopijų anglų kalba; antra, aplinkybės, kad įmonei Capricorn buvo suteikta privilegijuota prieiga prie informacijos, palyginti su kitais konkurso dalyviais; trečia, aplinkybės, kad tas pats svarbios JAV advokatų kontoros narys pirmiausia teikė teisinę pagalbą pardavėjoms, o paskui – Capricorn,ir, ketvirta, aplinkybės, kad Capricorn buvo suteikta privilegijuota parama po 2014 m. vasario 17 d. ir siekiant gauti finansavimą iš Deutsche Bank AG.
44 Atsakydama į antrojo pagrindo antrą dalį Komisija pažymi, kad tiek, kiek ši dalis susijusi su skundžiamo sprendimo 119 punktu, ja ginčijamas Bendrojo Teismo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, nenurodant jokio faktų iškraipymo, taigi ši dalis yra akivaizdžiai nepriimtina. Kalbant apie likusius apeliantės argumentus, neįmanoma aiškiai nustatyti, su kuriais skundžiamo sprendimo punktais jie yra susiję, todėl ši šių argumentų dalis taip pat nepriimtina.
45 Dėl antrojo pagrindo trečios dalies Komisija teigia, pirma, kad apeliantės argumentais, jog Nürburgring turėjo būti įsigytas remiantis „sutvarkytu balansu“, iš tikrųjų siekiama iš naujo įvertinti faktines aplinkybes. Iš tiesų iš skundžiamo sprendimo 9 punkto ketvirtos įtraukos matyti, kad Bendrasis Teismas pripažino, jog potencialūs pirkėjai neprivalėjo perimti esamų sutarčių ar įsipareigojimų, taigi išnagrinėjo „sutvarkyto balanso“ klausimą.
46 Antra, skundžiamo sprendimo 146–149 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo verslo nuomos klausimą, atmesdamas teiginius dėl diskriminacijos ir skaidrumo stokos dėl šio sprendimo 119–133 punktuose išdėstytų priežasčių. Taigi apeliantė klaidingai aiškina skundžiamą sprendimą, tvirtindama, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į jos argumentą dėl verslo nuomos.
47 Trečia, kalbant apie tai, kad Bendrasis Teismas tariamai neišnagrinėjo klausimo, ar pardavėjos taikė aplinkosaugos atrankos kriterijų, Komisija pažymi, jog pardavėjų susirūpinimas buvo susijęs su klausimu, ar apeliantės verslo koncepcija buvo įgyvendinama, taigi kilo dėl jos pasiūlymo patikimumo. Bendrasis Teismas nurodė kitas priežastis, įrodančias, kad apeliantė nepateikė patikimo ir privalomo pasiūlymo kartu su finansavimo įrodymais, taigi jis neturėjo priimti sprendimo dėl aplinkosaugos atrankos kriterijaus.
48 Kiek tai susiję su antrojo pagrindo ketvirta dalimi, Komisija pažymi, kad Bendrasis Teismas išnagrinėjo argumentą, jog apie konkurso procedūrą nebuvo pranešta už Sąjungos ribų, ir skundžiamo sprendimo 9 punkto antroje įtraukoje konstatavo, kad pardavėjos paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą leidiniuose Financial Times ir Handelsblatt bei Nürburgring interneto svetainėje. Taigi Bendrasis Teismas šį klausimą išnagrinėjo.
49 Be to, Bendrasis Teismas konstatavo, kad, pasibaigus atvirai, skaidriai ir nediskriminacinei konkurso procedūrai, Nürburgring turtas buvo perduotas konkurso dalyviui, pateikusiam patikimą ir privalomą pasiūlymą, kuriame pasiūlyta kaina taip pat buvo didžiausia. Taigi Bendrasis Teismas bet kuriuo atveju turėjo pakankamai priežasčių atmesti argumentą, kad Komisija turėjo rimtai suabejoti dėl pagalbos bendrovei Capricorn. Todėl Komisija mano, kad Bendrasis Teismas neprivalėjo nagrinėti kitų šios procedūros aspektų, taigi įvairūs apeliantės argumentai turi būti atmesti kaip nereikšmingi.
Teisingumo Teismo vertinimas
50 Antrojo pagrindo antroje–ketvirtoje dalyse priekaištaudama Bendrajam Teismui dėl to, kad neatsakė į kelis jam pateiktus argumentus, apeliantė iš esmės remiasi pareigos motyvuoti, kylančios iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio, taikomo Bendrajam Teismui pagal to paties statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 117 straipsnio, pažeidimu (šiuo klausimu žr. 2010 m. gegužės 20 d. Sprendimo Gogos / Komisija, C‑583/08 P, EU:C:2010:287, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
51 Tiek, kiek Komisija tvirtina, kad apeliantė nenurodė, kurie skundžiamo sprendimo punktai yra numatyti, be kita ko, antrojo pagrindo antroje dalyje, pirmiausia reikia pažymėti, kad iš apeliacinio skundo teisės požiūriu pakankamai aiškiai matyti, jog antrojo pagrindo antra–ketvirta dalys susijusios su, pirma, skundžiamo sprendimo 119–121 punktais (dėl priekaišto dėl neskaidrios konkurso procedūros) ir, antra, su šio sprendimo 122–134 punktais (dėl priekaišto dėl šios procedūros diskriminacinio pobūdžio). Kadangi apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui neatsakius į kai kuriuos jos pateiktus argumentus, akivaizdu, kad ji negalėjo pateikti tikslesnės informacijos apie skundžiamo sprendimo punktus, nurodytus jos antrojo pagrindo antroje–ketvirtoje dalyse.
52 Tai patikslinus, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Bendrojo Teismo pareiga motyvuoti savo sprendimus neįpareigoja jo pateikti išsamaus atsakymo į kiekvieną bylos šalių pateiktą argumentą. Todėl Bendrojo Teismo motyvavimas gali būti numanomas, jeigu juo remdamiesi suinteresuotieji asmenys gali suprasti priežastis, dėl kurių Bendrasis Teismas atmetė jų argumentus, o Teisingumo Teismas – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti kontrolę (žr. 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo FIAMM ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑120/06 P ir C‑121/06 P, EU:C:2008:476, 96 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
53 Šioje byloje, pirma, kalbant apie Bendrojo Teismo atliktą priekaišto, grindžiamo neskaidria konkurso procedūra, nagrinėjimą, reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 119–121 punktuose Bendrasis Teismas į jį atsakė labai glaustai.
54 Kaip išvados 52, 60, 61 ir 65 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, šiuose skundžiamo sprendimo punktuose net ir netiesiogiai neatsakoma į kelis apeliantės argumentus, išdėstytus antrojo pagrindo antroje–ketvirtoje dalyse, kuriuos apeliantė iš tikrųjų nurodė Bendrajam Teismui, kaip tai patvirtina jos Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio aiškinimas, pateiktas pirmosios instancijos teismo bylos medžiagoje, perduotoje Teisingumo Teismui pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 167 straipsnio 2 dalį.
55 Tai visų pirma pasakytina apie šio sprendimo 36 punkte nurodytą argumentą dėl konkurso procedūros skaidrumo reikalavimų nesilaikymo, kiek tai susiję su terminais, kaip ir apie šio sprendimo 38–40 ir 42 punktuose nurodytus argumentus.
56 Antra, reikia konstatuoti, kaip tai padarė generalinis advokatas išvados 67 punkte, kad skundžiamo sprendimo 122–134 punktuose, susijusiuose su priekaištu dėl šios procedūros diskriminacinio pobūdžio, nėra jokio, net ir netiesioginio, atsakymo į šio sprendimo 43 punkte nurodytus apeliantės argumentus, kuriuos ji pateikė Bendrajame Teisme.
57 Pirma išdėstytų samprotavimų negali paneigti Komisijos argumentas, kad bent jau kai kuriems apeliantės argumentams, į kuriuos Bendrasis Teismas neatsakė, prieštarauja skundžiamo sprendimo 9 punkte pateikta informacija. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad šis skundžiamo sprendimo punktas yra jo dalyje, susijusioje su ginčo aplinkybėmis, ir iš esmės apibendrina galutinio sprendimo 44–51 konstatuojamosiose dalyse pateiktą informaciją. Taigi negalima teigti, kad jame yra pateiktas Bendrojo Teismo atsakymas į apeliantės argumentus.
58 Šiomis aplinkybėmis reikia pritarti apeliacinio skundo antrojo pagrindo antrai–ketvirtai dalims ir, nesant reikalo nagrinėti antrojo pagrindo pirmos dalies, taip pat trečiojo–šeštojo pagrindų, panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo Bendrasis Teismas atmetė prašymą panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą.
Dėl ieškinio Bendrajame Teisme
59 Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį Teisingumo Teismas gali, jei panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, pats priimti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.
60 Šioje byloje atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės ieškinys dėl panaikinimo byloje T‑353/15 grindžiamas pagrindais, dėl kurių Bendrajame Teisme vyko teisminiai ginčai ir kuriuos nagrinėjant nereikia imtis jokių papildomų proceso organizavimo ar pasirengimo nagrinėti bylą priemonių, Teisingumo Teismas mano, kad šį ieškinį galima išnagrinėti šioje bylos stadijoje ir dėl jo reikia priimti galutinį sprendimą (pagal analogiją žr. 2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija ir Taryba / Carreras Sequeros ir kt., C‑119/19 P ir C‑126/19 P, EU:C:2020:676, 130 punktą) laikantis jam pateikto spręsti ginčo, t. y. prašymo panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą, ribų (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 134 punktą).
61 Reikia priminti, kad antrasis ginčijamas sprendimas yra sprendimas nepateikti prieštaravimų, pagrįstas Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 3 dalimi, kurio teisėtumas priklauso nuo to, ar, atliekant pirminį pagalbos, apie kurią buvo pranešta, patikrinimą, Komisijos turėtos informacijos ir įrodymų vertinimas galėjo sukelti objektyvių abejonių dėl tos priemonės suderinamumo su vidaus rinka (2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Vereniging tot Behoud van Natuurmonumenten in Nederland ir kt. / Komisija, C‑817/18 P, EU:C:2020:637, 80 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
62 Kadangi esant tokių abejonių turi būti pradėta formali tyrimo procedūra, kurioje gali dalyvauti Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio h punkte nurodytos suinteresuotosios šalys, reikia pripažinti, kad kiekviena suinteresuotoji šalis, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su tokiu sprendimu. Asmenys, kurie turi SESV 108 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalyje numatytas procedūrines garantijas, gali jomis pasinaudoti tik tuomet, kai turi galimybę Sąjungos teisme ginčyti sprendimą nepateikti prieštaravimų (2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
63 Šioje byloje darytina išvada, kaip skundžiamo sprendimo 70 punkte nusprendė Bendrasis Teismas, kad apeliantė savo aktyviu dalyvavimu konkurso procedūroje iki galutinio jos etapo ir savo skundu, kurį šiomis aplinkybėmis pateikė Komisijai, įrodė tvirtą ketinimą patekti į atitinkamas rinkas, taigi tai, kad ji potencialiai konkuravo su Capricorn, kuriai, kaip teigiama skunde, tariamai buvo suteikta valstybės pagalba, kurios egzistavimo Komisija nepripažino antrajame ginčijamame sprendime. Todėl, kiek tai susiję su tuo sprendimu, apeliantė turi būti pripažinta suinteresuotąja šalimi.
64 Grįsdama savo ieškinį Bendrajame Teisme apeliantė nurodė penkis pagrindus, grindžiamus, pirma, klaidingu valstybės pagalbos sąvokos aiškinimu, antra, susijusiu tik su pirmuoju ginčijamu sprendimu, taip pat klaidingu ekonominės veiklos tęstinumo principo aiškinimu, trečia, neatsižvelgimu į pardavimo procedūros tęsimą, ketvirta, jos procesinių teisių pažeidimu ir, penkta, pareigos motyvuoti pažeidimu.
65 Pirmiausia reikia išnagrinėti ieškinio ketvirtąjį pagrindą.
Šalių argumentai
66 Ieškinio ketvirtajame pagrinde apeliantė tvirtino, kad Komisija priėmė antrąjį ginčijamą sprendimą nepradėjusi formalios tyrimo procedūros, nors pradinis tyrimas jau atskleidė rimtų sunkumų. Pirma, Komisija kelis kartus atidėjo savo sprendimo priėmimą. Antra, ji išsamiai neišnagrinėjo faktinių aplinkybių klausimų ir neišnagrinėjo kelių lemiamų bylos aspektų. Trečia, atsakyme į apeliantės argumentus ji buvo nenuosekli. Ketvirta, ji neteisingai taikė SESV 107 straipsnio 1 dalį bei kitas taikytinas nuostatas ir nepateikė tinkamų motyvų.
67 Konkrečiai kalbant, apeliantė priekaištauja Komisijai neteisingai įvertinus Capricorn pateikto finansavimo įsipareigojimo pobūdį ir jos savininko finansinį patikimumą. Apeliantės teigimu, nuo pat konkurso procedūros pradžios Capricorn susidūrė su didelėmis finansinėmis problemomis, o jos pateikto pasiūlymo finansavimas toli gražu nebuvo užtikrintas. Savo nuogąstavimus dėl Capricorn finansinio patikimumo apeliantė išreiškė 2014 m. balandžio 10 d. skunde ir 2014 m. gegužės 19 d. ir birželio 16 d. papildomuose raštuose. Vėliau paaiškėjo, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. antrosios pardavimo kainos dalies mokėjimas turėjo būti atidėtas, o Capricorn savininkas pardavėjoms turėjo pateikti užtikrinimo priemones.
68 Iš tiesų 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank raštas, kuriuo buvo palaikomas Capricorn pasiūlymas, buvo tik ketinimų raštas, be to, praėjus kelioms savaitėms jis tapo nebegaliojantis ir Deutsche Bank jį atsiėmė. 2015 m. balandžio 15 d. apeliantės advokatams adresuotame rašte Koblenco (Vokietija) prokuroras, išnagrinėjęs 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank raštą, patvirtino, kad šis raštas iš tikrųjų yra neprivalomo pobūdžio.
69 Komisija atsako, kad Komisijos nustatytos sprendimo priėmimo datos pakeitimas, nepradėjus formalios tyrimo procedūros, nepatvirtina rimtų sunkumų egzistavimo. Be to, apeliantė netvirtina, kad tariamą galutinio sprendimo priėmimo datos atidėjimą lėmė Komisijos prašymai pateikti papildomos informacijos.
70 Dėl 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašto Komisija pažymi, kad, kaip tai patvirtino Vokietijos valdžios institucijos, šiame rašte buvo įtvirtintas finansavimo įsipareigojimas. Komisija pati atliko minėto rašto analizę ir konstatavo, kad iš jo aiškiai matyti, jog Deutsche Bank buvo pasirengusi suteikti 45 mln. EUR paskolą Capricorn. Tiesa, to paties rašto pačioje pabaigoje taip pat buvo įtvirtintas atsakomybės ribojimo pareiškimas, bet jis buvo susijęs su „sąlygų sąrašu“, nes konkrečios sąlygos galėjo pasikeisti. Šios sąlygos turėtų būti peržiūrėtos pasirašant finansavimo susitarimą ir jam įsigaliojant.
71 Komisija priduria, kad Nürburgring bankroto administratorius ir kreditorių komitetas manė, jog Capricorn pateikė geriausią pasiūlymą, o su juo – geriausią finansavimo garantiją, remdamiesi, be kita ko, 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank raštu. Apeliantės nurodytas Koblenco prokuroro raštas surašytas vėliau, nei buvo priimtas galutinis sprendimas, ir Komisijai negalima priekaištauti dėl to, kad į jį neatsižvelgė.
72 Galiausiai, Komisija pabrėžia, kad jos tyrimas buvo atliktas itin kruopščiai, nes atitinkamos valstybės narės valdžios institucijų jai atsiųsti pareiškimai nebuvo nenuoseklūs – tokie, dėl kurių reikėtų atlikti išsamesnį nagrinėjimą, o apeliantės skunduose buvo remiamasi spekuliacijomis ir įrodymais nepagrįstais teiginiais.
Teisingumo Teismo vertinimas
73 Reikia pažymėti, kad siekdama nesutikti su tuo, jog Capricorn buvo suteikta neteisėta pagalba įsigyjant Nürburgring turtą, Komisija turėjo įsitikinti, kad šis įsigijimas buvo atliktas už rinkos kainą atitinkančią kainą, o taip būtų tuo atveju, jei būtų galima patvirtinti, kad konkurso procedūra buvo atvira, skaidri, nediskriminacinė ir besąlyginė.
74 Kaip matyti iš galutinio sprendimo 48 konstatuojamosios dalies, vienas iš veiksnių, į kuriuos buvo atsižvelgta siekiant atrinkti Nürburgring turto pirkėją, buvo jo pasiūlymo finansavimo patvirtinimas.
75 Iš tiesų, kaip matyti iš galutinio sprendimo 272 konstatuojamosios dalies, apeliantės pasiūlymas, kurio kaina buvo didesnė nei Capricorn pasiūlyta pardavimo kaina, buvo atmestas dėl finansavimo įrodymo nebuvimo.
76 Pagal galutinio sprendimo 273 konstatuojamąją dalį tik du pasiūlymai buvo laikomi turinčiais užtikrintą finansavimą, t. y. Capricorn ir kito konkurso dalyvio pasiūlymas. Kadangi tiek šio kito konkurso dalyvio užtikrinto finansavimo dydis, tiek jo siūloma pardavimo kaina buvo mažesni už Capricorn pasiūlytuosius, galiausiai buvo atrinktas Capricorn pasiūlymas.
77 Darytina išvada, kad, jei paaiškėtų, jog buvo klaidingai nuspręsta, kad Capricorn turėjo patvirtintą finansavimą jos pasiūlymui, nors iš tikrųjų taip nebuvo, ši aplinkybė galėtų sukelti abejonių dėl, be kita ko, konkurso procedūros nediskriminacinio pobūdžio, nes ji galėtų įrodyti, kad Capricorn buvo palankiau vertinama, kadangi, skirtingai nei apeliantės pasiūlymas, Capricorn pasiūlymas nebuvo atmestas.
78 Taigi, kilus abejonių dėl Capricorn pasiūlymo finansavimo patvirtinimo, kurių nebuvo galima išsklaidyti, Komisija privalėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą ir negalėjo priimti sprendimo nepateikti prieštaravimų, kaip antai antrojo ginčijamo sprendimo.
79 Reikia konstatuoti, kad apeliantės nurodytos aplinkybės įrodo tokių abejonių egzistavimą.
80 Pirma, kaip teigia apeliantė, Komisija negalėjo nuspręsti, kad 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašte buvo įtvirtintas privalomas įsipareigojimas finansuoti.
81 Iš tiesų iš 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank rašto, kurį Komisija pateikė Bendrajame Teisme ir kuris yra pirmosios instancijos teismo bylos medžiagoje, matyti, kad jo pirmajame puslapyje aiškiai nurodoma, jog šiame rašte esančiam „įsipareigojimui“ taikomos sąlygos, išdėstytos, be kita ko, „sąlygų sąraše“, pridėtame prie minėto rašto kaip A priedas.
82 Šiame priede galiausiai pateikiamas „svarbus pranešimas“, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „šis sąlygų sąrašas skirtas tik diskusijų tikslams ir juo nesiekiama sukurti jokių abiem šalims teisiškai privalomų įpareigojimų <…> Todėl mes neprisiimame atsakomybės už jokius tiesioginius, paskesnius arba kitokius nuostolius, atsirasiančius dėl to, kad buvo remtasi šiuo raštu.“
83 Iš šios informacijos akivaizdžiai matyti, kad 2014 m. kovo 10 d. Deutsche Bank raštas negalėjo sukurti privalomo finansavimo įpareigojimo jį išdavusiam bankui, kuris būtų naudingas Capricorn.
84 Be to, šią išvadą patvirtina šio rašto 5 puslapio 9 dalyje „Taikytina teisė ir jurisdikcija“ esanti nuoroda, kurioje kalbama apie „bet kokią galimą nesutartinę prievolę“, kylančią iš minėto rašto, nenurodant sutartinių prievolių būtent dėl to, kad šis raštas nebuvo skirtas jų sukurti.
85 Antra, iš galutinio sprendimo 79 išnašos matyti, kad Capricorn nesumokėjo antrosios pardavimo kainos dalies per nustatytą terminą ir kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. susitarimu, sudarytu tarp Nürburgring bankroto administratoriaus, pardavėjų ir Capricorn, šios dalies mokėjimas buvo atidėtas vėlesnei datai mainais už Capricorn mokamas palūkanas ir papildomų garantijų suteikimą. Jeigu Capricorn pasiūlymo finansavimas iš tikrųjų būtų buvęs užtikrintas, ji būtų galėjusi sumokėti antrąją pardavimo kainos dalį per nustatytą terminą ir nebūtų turėjusi derėtis dėl jos mokėjimo atidėjimo.
86 Taigi, nesant reikalo nagrinėti kitų nei ketvirtasis pagrindų, kuriuos apeliantė nurodė grįsdama savo ieškinį, darytina išvada, kad klausimo, ar Nürburgring turto pardavimas Capricorn reiškė su vidaus rinka nesuderinamos pagalbos suteikimą šiai bendrovei, vertinimas sukėlė abejonių, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnį, dėl kurių Komisija turėjo pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.
87 Vadinasi, reikia patenkinti ieškinį ir panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
88 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas arba jeigu jis yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia šis teismas.
89 Pagal šio Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
90 Šioje byloje reikia taikyti pastarąją nuostatą tiek, kiek apeliacinis skundas atmetamas dėl tos dalies, kuri susijusi su skundžiamu sprendimu, kiek juo Bendrasis Teismas atmetė prašymą panaikinti pirmąjį ginčijamą sprendimą; tačiau apeliacinį skundą reikia patenkinti dėl tos dalies, kuri susijusi su skundžiamu sprendimu, kiek juo Bendrasis Teismas atmetė prašymą panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą, o Teisingumo Teismas šį sprendimą panaikino.
91 Taigi reikia nurodyti, jog kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1. Panaikinti 2019 m. birželio 19 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą NeXovation / Komisija (T‑353/15, EU:T:2019:434) tiek, kiek juo Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atmetė prašymą panaikinti 2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimo (ES) 2016/151 dėl valstybės pagalbos SA.31550 (2012/C) (ex 2012/NN), kurią Vokietija suteikė Nürburgring, 1 straipsnio paskutinę įtrauką.
2. Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį.
3. Panaikinti 2014 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimo (ES) 2016/151 dėl valstybės pagalbos SA.31550 (2012/C) (ex 2012/NN), kurią Vokietija suteikė Nürburgring, 1 straipsnio paskutinę įtrauką.
4. NeXovation Inc. ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.