BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. gruodžio 17 d.(*)

„Dempingas – Geležinių ir plieninių lynų ir kabelių, kurių kilmės šalys yra Kinija, Indija, Pietų Afrika, Ukraina ir Rusija, importas – Atsisakymas pradėti dalinę tarpinę nustatyto antidempingo muito peržiūrą“

Byloje T‑369/08

European Wire Rope Importers Association (EWRIA), įsteigta Hėmeryje (Vokietija),

Câbleries namuroises SA, įsteigta Namiūre (Belgija),

Ropenhagen A/S, įsteigta Valensbeke Strand (Danija),

ESH Eisen- und Stahlhandelsgesellschaft mbH, įsteigta Karste (Vokietija),

Heko Industrieerzeugnisse GmbH, įsteigta Hėmeryje,

Interkabel Internationale Seil‑ und Kabel-Handels GmbH, įsteigta Zolmse (Vokietija),

Jose Casañ Colomar, SA, įsteigta Valensijoje (Ispanija),

Denwire Ltd, įsteigta Dadlyje (Jungtinė Karalystė),

atstovaujamos advokato T. Lieber,

ieškovės,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą C. Clyne ir H. van Vliet,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti 2008 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimą, kuriuo ji atmetė ieškovių prašymą pradėti dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų geležinių ir plieninių lynų ir kabelių importui, peržiūrą,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė E. Martins Ribeiro (pranešėja), teisėjai S. Papasavvas ir A. Dittrich,

posėdžio sekretorė K. Pocheć, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. kovo 18 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

A –  Pagrindinis reglamentas antidempingo srityje

1        Pagrindinės nuostatos antidempingo srityje įtvirtintos 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45, toliau – pagrindinis reglamentas). Šis reglamentas vėliau pakeistas 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51 ir klaidų ištaisymas OL L 7, 2010, p. 22). Pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 1 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys) yra nustatyta:

„1. Antidempingo muitas gali būti taikomas bet kuriam produktui dempingo kaina, kurį išleidus į laisvą apyvartą Bendrijoje būtų padaryta žala.

2. Produktu dempingo kaina yra laikomas produktas, jeigu jo eksporto į Bendriją kaina yra mažesnė nei palyginamoji panašaus produkto kaina įprastomis prekybos sąlygomis eksportuojančioje valstybėje.

<…>

4. Taikant šį reglamentą, sąvoka „panašus produktas“ yra identiškas produktas, t. y. produktas, visais atžvilgiais panašus į nagrinėjamąjį produktą, o jeigu identiško produkto nėra – kitas produktas, kuris nors ne visais atžvilgiais, tačiau panašiomis nagrinėjamojo produkto savybėmis pasižymintis produktas.“

2        Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 3 straipsnio 1 ir 2 dalys) yra patikslinta:

„1. Pagal šį reglamentą sąvoka „žala“, jei nenurodyta kitaip, suprantama kaip materialinė žala Bendrijos pramonei, materialinės žalos grėsmė Bendrijos pramonei arba materialinės kliūtys tai pramonei kurtis ir yra aiškinama pagal šio straipsnio nuostatas.

2. Žala nustatoma, remiantis ją patvirtinančiais įrodymais ir objektyviai ištyrus importo dempingo kaina kiekius ir poveikį panašių produktų kainoms Bendrijos rinkoje; ir tokio importo sąlygotą poveikį Bendrijos pramonei.“

3        Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 ir 9 dalyse (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 5 straipsnio 7 ir 9 dalys) yra nustatyta:

„7. Sprendžiant, ar pradėti tyrimą, dempingo ir žalos įrodymai svarstomi kartu. Skundas atmetamas, jeigu dempingo arba žalos įrodymų nepakanka tyrimo atlikimui pagrįsti.

<…>

9. Jeigu pasikonsultavus aišku, kad tyrimo procedūroms pradėti pakanka įrodymų, Komisija pradeda jas per 45 dienas nuo skundo pateikimo dienos ir apie tai paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, pasikonsultavus skundo pateikėjui pranešama apie tai per 45 dienas nuo skundo pateikimo Komisijai dienos.“

4        Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalyse (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalys) yra nustatyta:

„2. Galutinė antidempingo priemonė baigia galioti, praėjus penkeriems metams nuo sprendimo ją taikyti įsigaliojimo dienos arba penkeriems metams nuo paskutinės dempingą ir jo žalą nagrinėjusios peržiūros užbaigimo dienos, jeigu peržiūros metu nebuvo nustatyta, kad priemonei baigus galioti bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala tęsis arba pasikartos <…>

3. Būtinybė toliau taikyti priemones taip pat gali būti peržiūrima, jei reikia, arba Komisijos iniciatyva, arba valstybės narės prašymu, arba – jeigu nuo galutinės priemonės nustatymo pradžios yra praėjęs pagrįstai nustatytas bent vienerių metų laikotarpis, – bet kurio eksportuotojo, importuotojo ar Bendrijos gamintojo prašymu, kuriame pateikiami pakankami įrodymai, jog tokia tarpinė peržiūra yra būtina.

Tarpinė peržiūra pradedama, jeigu prašyme pateikiami pakankami įrodymai, kad dempingui kompensuoti nėra būtina toliau taikyti tą priemonę ir (arba), kad atšaukus arba pakeitus tą priemonę nebus tikėtina, jog žala tęsis arba pasikartos, arba kad taikomos priemonės nepakanka – arba nebepakanka – žalą sukeliančiam dempingui pašalinti.

Atlikdama tyrimus pagal šios dalies nuostatas, Komisija gali taip pat apsvarstyti, ar dempingo ir žalos aplinkybės smarkiai pakito ir ar taikomomis priemonėmis pasiekiama norimų rezultatų pašalinant pagal 3 straipsnį jau nustatytą žalą. Šiuo atveju, galutinai nustatant faktus, atsižvelgiama į visus svarbius ir tinkamai dokumentais pagrįstus įrodymus.

<…>

5. Atitinkamos šio reglamento nuostatos dėl tyrimo tvarkos ir atlikimo, išskyrus trukmę ribojančias nuostatas, taikomos bet kuriai pagal 2, 3 ir 4 dalis atliekamai peržiūrai. Pagal 2 ir 3 dalis vykdomos peržiūros atliekamos nedelsiant ir užbaigiamos paprastai per 12 mėnesių nuo peržiūros pradžios.

6. Peržiūras pagal šį straipsnį inicijuoja Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu. Pagal peržiūros rezultatus Bendrijos institucija, atsakinga už priemonių nustatymą, pagal 2 dalį priemones panaikina ar palieka galioti, arba pagal 3 ir 4 dalis priemones panaikina, palieka galioti ar pakeičia. <…>“

5        Pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalyje (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 21 straipsnio 1 dalis) yra numatyta:

„Sprendimas, ar dėl Bendrijos interesų reikia imtis veiksmų, turi būti grindžiamas ne vien tik vietinės pramonės, naudotojų bei vartotojų interesų pagrindu, bet visų interesų visumos įvertinimu; prieš nusprendžiant, pagal šį straipsnį visoms šalims turi būti sudarytos galimybės išdėstyti savo nuomones pagal 2 dalį. Svarstant galimą sprendimą, ypatingas dėmesys teikiamas būtinybei pašalinti dempingo, sukeliančio žalą, prekybą iškreipiantį poveikį ir atstatyti veiksmingą konkurenciją. Priemonės, kurios nustatytos dempingo ir žalos pagrindu, negali būti taikomos, jei pagal visą pateiktą informaciją institucijos gali aiškiai nutarti, kad dėl Bendrijos interesų nereikia taikyti tokių priemonių.“

B –  Antidempingo priemonės, taikomos geležinių arba plieninių lynų ir kabelių importui

1.     Antidempingo priemonės, nustatytos plieninių lynų ir kabelių, kurių kilmės šalys yra Kinija, Indija, Pietų Afrika ir Ukraina, importui

6        Po to, kai 1998 m. balandžio ir birželio mėn. buvo pateikti du Europos Sąjungos vielinių lynų pramonės ryšių palaikymo komiteto (Liaison Committee of European Union Wire Rope Industries, toliau – EWRIS) skundai ir 1998 m. gegužės 20 d. pradėtos antidempingo procedūros dėl plieninių lynų ir kabelių importo į Bendriją, 1999 m. vasario 18 d. buvo priimtas Europos Bendrijų Komisijos reglamentas (EB) Nr. 362/1999, įvedantis laikinąjį antidempingo muitą importuojamiems plieniniams lynams ir kabeliams, kurių kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika, Indija, Meksika, Pietų Afrika ir Ukraina, ir priimantis tam tikrų Vengrijos ir Lenkijos eksportuotojų siūlomus įsipareigojimus (OL L 45, p. 8; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 31 t., p. 3). Šio reglamento 7 konstatuojamojoje dalyje „svarstomas produktas“ yra apibrėžtas kaip „plieniniai lynai ir kabeliai, įskaitant uždaros konstrukcijos lynus, išskyrus nerūdijančio plieno lynus ir kabelius, kurių didžiausias išorinis skerspjūvis yra daugiau kaip 3 mm“.

7        1999 m. rugpjūčio 12 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1796/1999 dėl galutinio antidempingo muito nustatymo ir nustatyto laikino antidempingo muito galutinio surinkimo už plieninių lynų ir kabelių, kurių kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika, Vengrija, Indija, Meksika, Lenkija, Pietų Afrika ir Ukraina, importą ir antidempingo tyrimo dėl Korėjos Respublikos kilmės produktų importo nutraukimo (OL L 217, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 32 t., p. 106). Šio reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje yra pakartota nagrinėjamo produkto apibrėžtis, pateikta Reglamento Nr. 362/1999 7 konstatuojamojoje dalyje

8        2003 m. lapkričio 13 d. paskelbusi pranešimą apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių, be kita ko, nustatytų Reglamentu Nr. 1796/1999, galiojimo pabaigą (OL C 272, p. 2), 2004 m. gegužės 17 d. Komisija gavo EWRIS prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. 2004 m. rugpjūčio 17 d. buvo paskelbtas Komisijos pranešimas apie plieninių lynų ir kabelių, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, Indija, Pietų Afrikos Respublika ir Ukraina, importui taikomų antidempingo priemonių tarpinės peržiūros pradžią (OL C 207, p. 2) ir pradėtas peržiūros tyrimas.

9        2005 m. lapkričio 8 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1858/2005, Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos plieninių lynų ir kabelių importui vadovaujantis atliktos priemonių galiojimo termino peržiūros išvadomis pagal [pagrindinio reglamento] 11 straipsnio 2 dalį (OL L 299, p. 1 ir klaidų ištaisymas OL L 152, 2006, p. 39). Šio reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje yra pakartota nagrinėjamo produkto apibrėžtis, pateikta Reglamento Nr. 1796/1999 4 konstatuojamojoje dalyje.

2.     Antidempingo priemonės, nustatytos geležinių arba plieninių lynų ir kabelių, kurių kilmės šalis yra Rusija, importui

10      Po to, kai 2000 m. kovo mėn. buvo pateiktas EWRIS skundas ir 2000 m. gegužės 5 d. pradėtos antidempingo procedūros dėl geležinių arba plieninių lynų ir kabelių importo į Bendriją, 2001 m. vasario 2 d. buvo priimtas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 230/2001, nustatantis laikinąjį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems geležiniams arba plieniniams lynams ir kabeliams, kurių kilmės šalys yra Čekija, Rusija, Tailandas ir Turkija, ir priimantis tam tikrų Čekijos ir Turkijos eksportuotojų siūlomus įsipareigojimus (OL L 34, p. 4). Šio reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje „nagrinėjamas produktas“ apibrėžiamas kaip „geležiniai arba plieniniai lynai ir kabeliai, įskaitant uždaros konstrukcijos lynus, išskyrus nerūdijančio plieno lynus ir kabelius, kurių didžiausias išorinis skerspjūvis yra daugiau kaip 3 mm, su pritvirtintomis jungiamosiomis detalėmis arba be jų“.

11      2001 m. rugpjūčio 2 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1601/2001, nustatantis galutinius antidempingo muitus Čekijos, Rusijos, Tailando ir Turkijos kilmės tam tikrų geležinių ir plieninių lynų bei kabelių importui ir galutinai surenkantis nustatytus laikinuosius antidempingo muitus (OL OL 211, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 38 t., p. 62). Šio reglamento 8 konstatuojamojoje dalyje yra pakartota nagrinėjamo produkto apibrėžtis, pateikta Reglamento Nr. 230/2001 9 konstatuojamojoje dalyje.

12      2005 m. spalio 29 d. paskelbusi pranešimą apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių, be kita ko, nustatytų Reglamentu Nr. 1601/2001, galiojimo pabaigą (OL C 270, p. 38), 2006 m. balandžio 28 d. Komisija gavo EWRIS prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. 2006 m. rugpjūčio 3 d. buvo paskelbtas Komisijos pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų Rusijos, Tailando ir Turkijos kilmės tam tikrų geležies arba plieno lynų ir kabelių importui, galiojimo pabaigos peržiūros ir dalinės tarpinės antidempingo priemonių, taikomų Turkijos kilmės tam tikrų geležies arba plieno lynų ir kabelių importui, peržiūros inicijavimą (OL C 181, p. 15) ir pradėtas peržiūros tyrimas.

13      2007 m. spalio 30 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1279/2007, nustatantis galutinį antidempingo muitą tam tikriems Rusijos kilmės geležies arba plieno lynams ir kabeliams bei panaikinantis antidempingo priemones tam tikriems importuojamiems Tailando ir Turkijos kilmės geležies arba plieno lynams ir kabeliams (OL L 285, p. 1 ir klaidų ištaisymas OL L 96, 2009, p. 39). Šio reglamento 32 konstatuojamojoje dalyje „nagrinėjamasis produktas“ yra apibrėžtas, darant nuorodą į nagrinėjamo produkto apibrėžtį Reglamento Nr. 1601/2001 8 konstatuojamojoje dalyje, kaip „lynai ir kabeliai, įskaitant uždaros konstrukcijos lynus, išskyrus nerūdijančio plieno lynus ir kabelius, kurių maksimalus skerspjūvio matmuo didesnis nei 3 mm, su pritvirtintomis jungiamosiomis detalėmis arba be jų“.

 Ginčo aplinkybės

14      European Wire Rope Importers Association (EWRIA), viena iš ieškovių šioje byloje, – tai asociacija, įsteigta tam, kad atstovautų kolektyviniams Europos bendrovių, importuojančių ir parduodančių pieninius lynus ir kabelius, interesams. Kitos ieškovės šioje byloje yra EWRIA narės ir yra pagal Belgijos (Câbleries namuroises SA), Danijos (Ropenhagen A/S), Vokietijos (ESH Eisen‑ und Stahlhandelsgesellschaft mbH, Heko Industrieerzeugnisse GmbH, Interkabel Internationale Seil‑ und Kabel‑Handels GmbH), Ispanijos (Jose Casañ Colomar, SA) ir Jungtinės Karalystės (Denwire Ltd) teisę įsteigtos bendrovės.

15      2007 m. birželio 12 d. EWRIA, veikdama kitų ieškovių ir kelių kitų bendrovių vardu, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį pateikė Komisijai prašymą atlikti dalinę tarpinę antidempingo priemonių, nustatytų, pirma, Reglamentu Nr. 1858/2005 Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos plieninių lynų ir kabelių importui ir, antra, Reglamentu Nr. 1601/2001, iš dalies pakeistu 2005 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 564/2005 (OL L 97, p. 1), Čekijos Respublikos, Rusijos, Tailando ir Turkijos kilmės tam tikrų geležinių ar plieninių lynų bei kabelių importui, peržiūrą (toliau – prašymas atlikti peržiūrą).

16      Prašymu atlikti peržiūrą buvo siekiama iš naujo apibrėžti produktus, kuriems taikomos nagrinėjamos antidempingo priemonės, t. y. geležinius ir plieninius lynus ir kabelius (toliau kartu – plieniniai lynai). EWRIA teigimu, nuo to laiko, kai buvo nustatytos nagrinėjamos antidempingo priemonės, padėtis gerokai pasikeitė ir tai pagrindžia nagrinėjamo produkto apibrėžties pakeitimą dėl šių priežasčių:

–        nagrinėjamo produkto apibrėžtis pagal atitinkamas antidempingo priemones prieštarauja Bendrijos standartams, taikomiems plieninėms vieloms (EN 10264) ir plieniniams vielos lynams (EN 12385), pagal kuriuos oficialiai skiriami bendros paskirties lynai ir specialios paskirties lynai,

–        šiuo metu rinkoje veikiantys ūkio subjektai bendros paskirties lynus ir specialios paskirties lynus laiko ne vienu, o skirtingais produktais,

–        nuo to laiko, kai buvo nustatytos nagrinėjamos antidempingo priemonės, bendros paskirties lynų gamyba Bendrijoje labai sumažėjo, nes Bendrijos plieninių lynų gamintojai šiandien gamina daugiausia specialios paskirties lynus,

–        Bendrijos plieninių lynų rinkoje susiklosčiusios sąlygos pasikeitė, nes nebėra didelės konkurencijos tarp bendros paskirties lynų ir specialios paskirties lynų, ir bendros paskirties lynų importas nebedarytų žalos Bendrijos plieninių lynų gamintojams.

17      Prašyme atlikti peržiūrą EWRIA pasiūlė suskirstyti į dvi dalis nagrinėjamo produkto apibrėžtį, t. y., pirma, apibrėžti bendros paskirties lynus ir, antra, apibrėžti specialių savybių arba specialios paskirties lynus. Specialios paskirties lynams ir toliau būtų taikomos antidempingo priemonės, o bendros paskirties lynai būtų nebeįtraukti į šių priemonių taikymo sritį.

18      Po susitikimo su EWRIA Komisija jai 2008 m. balandžio 8 d. raštu pranešė, kad:

„Kaip buvo sutarta per 2008 m. balandžio 8 d. susitikimą, spėjame, kad ketinate papildyti savo 2007 m. birželio 12 d. pastabas pateikdami žalos ir (arba) dempingo įrodymus.

Laukdami papildomos informacijos esame jūsų paslaugoms ir maloniai atsakysime į visus iškilusius klausimus šia tema.“

19      2008 m. balandžio 30 d. raštu EWRIA atsakė Komisijai:

„Dėl nagrinėjamoje byloje nurodyto mūsų 2008 m. balandžio 8 d. susitikimo ir jūsų tos pačios datos rašto.

Pranešame, kad, atsižvelgdami į 2007 m. birželio 12 d. pateiktą prašymą atlikti tarpinę peržiūrą, šių pastabų papildyti neketiname. Mūsų nuomone, šiame prašyme yra pakankamai įrodymų, kad nuo to laiko, kai 1999 m. buvo priimtas pirmasis antidempingo reglamentas, taikomas plieniniams lynams, „aplinkybės pasikeitė“. Be to, prašymas jau buvo išsamiai aptartas su [P.‑C.] ir [C.‑N.], kurie mums pranešė, kad, jų nuomone, galimybė pradėti tarpinę peržiūrą dėl plieniniais lynais laikomų produktų apibrėžties yra „daug žadanti“.

Todėl prašome priimti mūsų prašymą ir nebedelsiant pradėti tarpinę peržiūrą dėl plieniniais lynais laikomų produktų apibrėžties. Pranešame, kad jei būtų nuspręsta mūsų prašymą atmesti, tas sprendimas gali būti apskųstas teisme.“

20      2008 m. liepos 4 d. raštu (toliau – ginčijamas raštas) Komisija nurodė EWRIA tokią informaciją:

„Pratęsdamas susirašinėjimą, vykusį su mano darbo grupe ir manimi pačiu sprendžiant klausimą, ar gali būti pradėta dalinė peržiūra dėl anksčiau minėtų priemonių, taikomų plieniniams lynams, siekiant į nagrinėjamų produktų apibrėžtį nebeįtraukti bendros paskirties lynų.

Iš jūsų balandžio 30 d. rašto matyti, kad, be iki šios datos jau pateiktos informacijos ir įrodymų, neketinate pateikti papildomų įrodymų savo prašymui dėl produktų apibrėžties pagrįsti.

Apgailestaudami pranešame, kad remiantis iki šiol jūsų pateikta informacija negali būti daroma išvada, jog reikia pradėti dalinę tarpinę peržiūrą siekiant į nagrinėjamų produktų apibrėžtį nebeįtraukti bendros paskirties lynų. Šis sprendimas grindžiamas iš esmės tuo, kad nėra pakankamai įrodymų, jog abiejų rūšių produktai, kuriems taikomos šios priemonės – bendros paskirties lynai ir specialios paskirties lynai, neturi tų pačių pagrindinių fizinių, techninių ir cheminių savybių.

Jūsų pastabos grindžiamos tam tikrais elementais, kurie padeda išskirti daug plieninių lynų rūšių, pavyzdžiui, tepalai, tarpinis plastikinis pluoštas, sukimo laipsnis ir tam tikros vielų savybės. Tačiau to nepakanka, nes visi lynai turi tas pačias pagrindines fizines, technines ir chemines savybes.

Šiuo atveju laikytina, kad plieninius lynus iš esmės sudaro trys elementai: vijas sudarančios plieninės vielos, jų vijos, susuktos aplink šerdį, ir pati šerdis. Šių elementų kompozicija įvairuoja nelygu fiziniai reikalavimai, susiję su numatytu plieninių lynų naudojimu. Šiuo atžvilgiu visų pirma pažymėtina, kad net jei egzistuoja daug rūšių plieninių lynų, turinčių tam tikrų fizinių ar techninių ypatybių, jų visų pagrindinės fizinės savybės (lynus sudaro plieninių vielų vijos, susuktos aplink šerdį) ir pagrindinės techninės savybės (visi turi tam tikrą vijos vielų skaičių, tam tikrą skersmenį ir tam tikrą struktūrą) yra tokios pat. Net jei prekių grupės pradžioje ir pabaigoje esantys produktai negali atstoti vienas kito, į gretimas prekių grupes įeinantys produktai gali būti vienas kito pakaitalai. Todėl nusprendėme, kad skirtingos plieninių lynų grupės iš dalies sutampa ir iki tam tikro laipsnio konkuruoja. Be to, net tos pačios grupės produktai gali būti skirti įvairiam naudojimui.

Taip pat atrodo, kad tam tikrose gretimose grupėse standartiniai plieniniai lynai konkuruoja su specialiais plieniniais lynais, nes gali būti naudojami tiems patiems tikslams ir todėl atrodo galintys atstoti vienas kitą.

Savaime suprantama, kad jei turėtumėte naujos informacijos, kuri, jūsų nuomone, galėtų pakeisti šią poziciją, bet kada galite ją pateikti.

Esame jūsų paslaugoms ir maloniai atsakysime į visus iškilusius klausimus šia tema.“

 Procesas ir šalių reikalavimai

21      2008 m. rugsėjo 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovės pareiškė šį ieškinį.

22      Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį priimtinu,

–        panaikinti 2008 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimą atmesti jų prašymą pradėti dalinę tarpinę antidempingo priemonių, skirtų plieninių lynų importui, peržiūrą siekiant pakeisti priemonių taikymo sritį ir į nagrinėjamo produkto apibrėžtį nebeįtraukti bendros paskirties lynų,

–        nurodyti Komisijai pradėti dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų plieninių lynų importui, peržiūrą siekiant pakeisti priemonių taikymo sritį ir į nagrinėjamo produkto apibrėžtį nebeįtraukti bendros paskirties lynų,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

23      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepriimtiną arba, netenkinus pirmojo prašymo, kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

24      2010 m. kovo 18 d. vykusiame posėdyje šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo klausimus.

 Dėl teisės

A –  Dėl priimtinumo

1.     Dėl ieškinio dalies, kuria prašoma panaikinti 2008 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimą nepradėti dalinės tarpinės antidempingo priemonių, skirtų plieninių lynų importui, peržiūros, priimtinumo

a)     Šalių argumentai

25      Komisija teigia, kad ši ieškinio dalis yra nepriimtina. Ginčijamas raštas nėra sprendimas EB 230 straipsnio prasme, atsižvelgiant į tai, kad jis neturi galutinių teisinių pasekmių ieškovėms. Kitaip nei raštas, pripažintas sprendimu byloje, kurioje buvo priimtas 2008 m. liepos 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Athinaïki Techniki prieš Komisiją (C‑521/06 P, Rink. p. I‑5829), ginčijamu raštu nėra siekiama iš esmės pakeisti teisinės ieškovių padėties.

26      Pirma, remdamasi ginčijamo rašto formuluote, Komisija pažymi, kad šiame rašte nėra „galutinai ir negrįžtamai atsisakoma“ galimybės pradėti tarpinę peržiūrą. Ginčijamas raštas – tai jos tarnybų pozicija, kurią jos pasirinko „remdamosi iki šiol <...> pateikta informacija“. Padalinio vadovas ir jo darbo grupė priėmė tarpinį sprendimą, kad ieškovės dar nepateikė pakankamai įrodymų tarpinės peržiūros pradžiai pagrįsti, bet visiškai neatmetė galimybės pradėti peržiūrą. Ginčijamu raštu EWRIA buvo aiškiai palikta galimybė pateikti naują informaciją, kuri galėtų Komisiją įtikinti, kad reikia pradėti tarpinę peržiūrą. Komisija pabrėžia, kad šiuo atveju ji nebaigė bylos. Todėl ginčijamas raštas negali būti lyginamas su raštu, kuris buvo pripažintas sprendimu 25 punkte minėtame Sprendime Athinaïki Techniki prieš Komisiją, o labiau primena raštą, siunčiamą iki bus priimtas sprendimas, turint omenyje, kad ieškovė šioje byloje galėjo pateikti papildomos informacijos. Jei ieškovės šioje byloje būtų išsiuntusios kitą raštą, kur būtų išsamiau paaiškinusios savo prašymą atlikti peržiūrą pagrindžiančius motyvus ir priežastį, dėl kurios, jų nuomone, ji būtų turėjusi pakeisti savo poziciją, ji ir būtų iš tikrųjų tai padariusi ir ieškovėms nebūtų reikėję tam pateikti naujo prašymo.

27      Antra, apie ginčijamo rašto autorių Komisija nurodo, kad tai paprastas jos tarnybų, o ne jos pačios, raštas 2009 m. gegužės 14 d. Bendrojo Teismo nutarties US Steel Košice prieš Komisiją (T‑22/07) 42 punkte pavartota prasme. Padalinio vadovas, pasirašęs raštą, daro nuorodą į susirašinėjimą, vykusį „su [jo] darbo grupe ir [juo] pačiu“, o likusioje teksto dalyje vartojamas įvardis „mes“ reiškia atitinkamo padalinio vadovą ir jo darbo grupę. Šie elementai rodo, kad ginčijamas raštas nėra sprendimas, kaip jis suprantamas pagal EB 230 straipsnį.

28      Todėl, kitaip nei buvo bylos, kurioje buvo priimta 1998 m. gegužės 4 d. Bendrojo Teismo nutartis BEUC prieš Komisiją (T‑84/97, Rink. p. II‑795, 48 punktas), aplinkybėmis, ginčijamu raštu nėra „aiškiai ir galutinai įvertinamas“ prašymas atlikti peržiūrą.

29      Ieškovės mano, kad ginčijamas raštas yra sprendimas, kaip jis suprantamas pagal EB 230 straipsnį, atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus šio sprendimo 25 punkte minėtame Sprendime Athinaïki Techniki prieš Komisiją.

b)     Bendrojo Teismo vertinimas

30      Visų pirma primintina, kad iš pareiškimo matyti, jog ieškiniu siekiama panaikinti „2008 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimą, kuriuo ji atmetė jų prašymą pradėti dalinę tarpinę antidempingo priemonių, skirtų plieninių lynų importui, peržiūrą siekiant pakeisti priemonių taikymo sritį ir į nagrinėjamo produkto apibrėžtį nebeįtraukti bendros paskirties lynų“ (toliau – ginčijamas aktas).

31      Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, ieškinys dėl panaikinimo pagal EB 230 straipsnį gali būti teikiamas dėl visų aktų, kuriuos priima institucijos, nepaisant tų aktų pobūdžio ar formos, tačiau kuriais sukeliamos privalomosios teisinės pasekmės, darančios įtaką ieškovo interesams ir iš esmės keičiančios jo teisinę padėtį (1981 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo IBM prieš Komisiją, 60/81, Rink. p. 2639, 9 punktas; 2000 m. balandžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑443/97, Rink. p. I‑2415, 27 punktas; 2006 m. rugsėjo 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Reynolds Tobacco ir kt. prieš Komisiją, C‑131/03 P, Rink. p. I‑7795, 54 punktas ir šio sprendimo 25 punkte minėto Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją 29 punktas).

32      Taip pat, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, susijusia su ieškinio dėl panaikinimo priimtinumu, darytina išvada, kad vertinant prašomus panaikinti aktus reikia remtis jų turiniu ir jų autorių tikslais. Šiuo atžvilgiu priemonės, kuriomis galutinai nustatoma Komisijos pozicija pasibaigus administracinei procedūrai ir kuriomis siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių, darančių įtakos ieškovo interesams, iš principo pripažintinos aktais, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, išskyrus tarpines priemones, kuriomis siekiama parengti galutinį sprendimą ir kuriomis tokios pasekmės nesukeliamos (šio sprendimo 31 punkte minėto Sprendimo IBM prieš Komisiją 9 ir 10 punktai; 1994 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo SFEI ir kt. prieš Komisiją, C‑39/93 P, Rink. p. I‑2681, 27–33 punktai; 2000 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją, C‑147/96, Rink. p. I‑4723, 26 ir 27 punktai; šio sprendimo 25 punkte minėto Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją 42 punktas ir 2010 m. sausio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Internationaler Hilfsfonds prieš Komisiją, C‑362/08 P, Rink. p. II‑0000, 52 punktas).

33      Atvirkščiai, forma, kuria priimtas aktas ar sprendimas, iš esmės yra nesvarbi vertinant ieškinio dėl panaikinimo priimtinumą (šio sprendimo 31 punkte minėto Sprendimo IBM prieš Komisiją 9 punktas; 2005 m. liepos 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Le Pen prieš Parlamentą, C‑208/03 P, Rink. p. I‑6051, 46 punktas ir šio sprendimo 25 punkte minėto Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją 43 punktas). Priešingu atveju Komisija galėtų išvengti Europos Sąjungos teismo kontrolės paprasčiausiai nesilaikydama tokių formalių reikalavimų. Iš teismų praktikos matyti: kadangi Europos Sąjunga yra teisinė bendrija, kurioje prižiūrima, ar jos institucijų priimti teisės aktai atitinka Sutartį, Europos Sąjungos teisme pateiktam ieškiniui taikomos procesinės nuostatos turi būti aiškinamos kiek įmanoma taip, kad šių nuostatų taikymas padėtų įgyvendinti tikslą užtikrinti iš Europos Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių teisminę gynybą (šio sprendimo 25 punkte minėto Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją 44 ir 45 punktai, taip pat šiuo klausimu žr. 2002 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą, C‑50/00 P, Rink. p. I‑6677, 38 ir 39 punktus ir 2007 m. sausio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo PKK ir KNK prieš Tarybą, C‑229/05 P, Rink. p. I‑439, 109 punktą).

34      Iš to matyti, kad nustatant, ar ginčijamas aktas yra sprendimas EB 230 straipsnio pavartota prasme, reikia patikrinti, ar, atsižvelgiant į jo turinį, Komisijos tikslus ir aplinkybes, kuriomis jis yra priimtas (šiuo klausimu žr. šios sprendimo 32 punkte minėto Sprendimo Internationaler Hilfsfonds prieš Komisiją 58 punktą), ši institucija šiuo aktu suformulavo galutinę poziciją dėl prašymo atlikti peržiūrą.

35      Visų pirma konstatuotina, kad ginčijamas raštas buvo išsiųstas po 2008 m. balandžio 30 d. EWRIA rašto, kuriuo ji Komisijai pranešė, kad neketina papildyti prašymo atlikti peržiūrą, nes šiame prašyme yra pakankamai įrodymų, ir kad ji ketina, jei jos prašymas bus atmestas, pareikšti ieškinį Europos Sąjungos teisme. Be to, ginčijamo rašto žodžiai „Apgailestaudami pranešame, kad remiantis iki šiol jūsų pateikta informacija negali būti daroma išvada, jog reikia pradėti dalinę tarpinę peržiūrą“ rodo, kad Komisija nusprendė netenkinti prašymo atlikti peržiūrą. Šiuo atveju Komisija ieškovėms taip pat nurodė priežastis, dėl kurių ji nusprendė nepradėti peržiūros. Ji pažymėjo, kad „šis sprendimas grindžiamas iš esmės tuo, kad nėra pakankamai įrodymų, jog abiejų rūšių produktai, kuriems taikomos šios priemonės – bendros paskirties lynai ir specialios paskirties lynai, neturi tų pačių pagrindinių fizinių, techninių ir cheminių savybių“. Galiausiai, net jei Komisija ginčijamo rašto pabaigoje iš tiesų pareiškė, kad ieškovės bet kada gali pateikti naują informaciją, kuri galėtų „pakeisti šią poziciją“, pažymėtina, kad Komisijai buvo aiškiai pranešta, jog prašymas atlikti peržiūrą yra galutinis ir nebus papildytas jokiu kitu įrodymu.

36      Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, akivaizdu, kad sprendimas dėl šio prašymo buvo priimtas ir kad pateikus naują informaciją galėjo būti priimtas naujas sprendimas, kuriuo būtų atsižvelgta į šią naują informaciją.

37      Be to, primintina, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalies antra pastraipa) tarpinė peržiūra pradedama, jeigu prašyme pateikiami pakankami įrodymai, kad dempingui kompensuoti nėra būtina toliau taikyti tą priemonę ir (arba) kad atšaukus arba pakeitus tą priemonę nebus tikėtina, jog žala tęsis arba pasikartos, arba kad taikomos priemonės nepakanka – arba nebepakanka – žalą sukeliančiam dempingui pašalinti. Kitaip nei tuo atveju, kai Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 6 dalyje, nusprendžia pradėti tarpinę peržiūrą (šiuo klausimu žr. 1996 m. kovo 14 d. Bendrojo Teismo nutarties Dysan Magnetics ir Review Magnetics prieš Komisiją, T‑134/95, Rink. p. II‑181, 23 punktą ir 1998 m. gegužės 25 d. Bendrojo Teismo nutarties Broome & Wellington prieš Komisiją, T‑267/97, Rink. p. II‑2191, 29 punktą), atsisakymas pradėti tokią peržiūra, jei nėra pakankamų įrodymų, nėra preliminarioji arba parengiamoji priemonė, nes po jos nėra priimamas joks aktas, kurio atžvilgiu gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 32 punkte minėto Sprendimo SFEI ir kt. prieš Komisiją 28 punktą ir šio sprendimo 25 punkte minėto Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją 54 punktą).

38      Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad ieškovai dar turėjo galimybę pateikti Komisijai papildomą informaciją, dėl kurios Komisija galėtų pakeisti savo poziciją (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 25 punkte minėto Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją 55 punktą).

39      Tiesa, kad, kaip per posėdį tvirtino Komisija, dėl prašymo atlikti peržiūrą nebuvo priimta jokio formalaus sprendimo. Tačiau, kadangi pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje, kuri pagal šio reglamento 11 straipsnio 5 dalį taikoma ir tarpinėms peržiūroms, yra nustatyta, jog prašymas pradėti tyrimą atmetamas, jeigu dempingo arba žalos įrodymų nepakanka tyrimo atlikimui pagrįsti, o to paties reglamento 5 straipsnio 9 dalyje pažymima, kad „jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, <...> skundo pateikėjui pranešama apie tai <...>“, darytina išvada, kad ginčijamu raštu Komisija pranešė ieškovėms apie savo sprendimą atmesti prašymą atlikti peržiūrą.

40      Atsižvelgiant į šio sprendimo 35 punkte išdėstytus argumentus ir į tai, kad Komisija nusprendė netenkinti prašymo atlikti peržiūrą, darytina išvada, kad tuo atveju, jei ieškovės vėliau būtų pateikusios papildomą informaciją, Komisija, atsižvelgusi į šią naują informaciją, prireikus būtų turėjusi priimti naują sprendimą, ar pradėti tarpinę peržiūrą remiantis jos turimais įrodymais. Tačiau šios informacijos pateikimas nekeičia tos aplinkybės, kad pirmasis prašymas atlikti peržiūrą jau buvo atmestas (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 25 punkte minėto Sprendimo Athinaïki Techniki prieš Komisiją 57 punktą).

41      Darytina išvada, kad ginčijamas aktas, atsižvelgiant tiek į jo turinį, tiek į jo priėmimo aplinkybes ir Komisijos tikslus, yra galutinis Komisijos atsisakymas pradėti dalinę tarpinę peržiūrą. Taigi ginčijamas aktas turi būti pripažintas sprendimu EB 230 straipsnio prasme.

42      Šio sprendimo pobūdžio negali paneigti vien ta aplinkybė, kad tai buvo tik Komisijos tarnybų, o ne pačios Komisijos vertinimas (šiuo klausimu žr. 1994 m. gegužės 18 d. Bendrojo Teismo sprendimo BEUC ir NCC prieš Komisiją, T‑37/92, Rink. p. II‑285, 38 punktą ir šio sprendimo 28 punkte minėto Sprendimo BEUC prieš Komisiją 48 punktą).

43      Šiuo sprendimu buvo atmestas prašymas pradėti tyrimą siekiant, atlikus pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje numatytą tarpinės peržiūros procedūrą, nustatyti, ar būtina palikti galioti nagrinėjamas antidempingo priemones tariamai pasikeitus aplinkybėms, todėl šis sprendimas sukelia privalomų teisinių pasekmių, kurios gali daryti įtaką ieškovių interesams, ir pagal EB 230 straipsnį yra sprendimas, kuris gali būti ginčijamas.

2.     Dėl prašymo dalies, kuria siekiama, kad Komisijai būtų nurodyta pradėti dalinę tarpinę peržiūrą, priimtinumo

a)     Šalių argumentai

44      Komisija teigia, kad ši prašymo dalis yra nepriimtina. Pagal EB 233 straipsnį Bendrasis Teismas negali duoti jai nurodinėti, kaip vykdyti teismo sprendimą, priimtą išnagrinėjus ieškinį dėl panaikinimo.

b)     Bendrojo Teismo vertinimas

45      Primintina, kad, pareiškus EB 230 straipsniu grindžiamą ieškinį dėl panaikinimo, Europos Sąjungos teismo kompetencija apsiriboja vien ginčijamo akto teisėtumo kontrole ir kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką, įgyvendindamas savo įgaliojimus, Bendrasis Teismas negali duoti nurodymų Europos Sąjungos institucijoms arba priimti sprendimo vietoje jų (1995 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Tarybą, C‑21/94, Rink. p. I‑1827, 33 punktas; 1999 m. liepos 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo DSM prieš Komisiją, C‑5/93 P, Rink. p. I‑4695, 36 punktas ir 2000 m. vasario 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo ADT Projekt prieš Komisiją, T‑145/98, Rink. p. II‑387, 83 punktas). Ginčijamo akto panaikinimo atveju atitinkama institucija pagal EB 233 straipsnį privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas dėl panaikinimo (1986 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo AKZO Chemie ir AKZO Chemie UK prieš Komisiją, 53/85, Rink. p. 1965, 23 punktas ir minėto Sprendimo ADT Projekt prieš Komisiją 84 punktas).

46      Darytina išvada, kad ieškovių prašymas, kuriuo siekiama, kad Bendrasis Teismas nurodytų Komisijai pradėti dalinę tarpinę peržiūrą, turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

3.     Dėl ieškovių nurodytų ieškinio pagrindų priimtinumo

a)     Šalių argumentai

47      Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo Komisija pažymi, kad ieškovės, užuot pateikusios savo argumentus ieškinio tekste, daugiausia daro nuorodas į argumentus, pateiktus prašyme atlikti peržiūrą. Komisija daro išvadą, kad pirmasis ieškinio pagrindas, kaip ir kiti ieškinio pagrindai, turintys tų pačių trūkumų, yra nepriimtini, nes jie nebuvo nurodyti pačiame ieškinio tekste.

b)     Bendrojo Teismo vertinimas

48      Primintina, kad pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą bet kuriame ieškinyje turi būti nurodomas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Jie turi būti nurodyti pakankamai aiškiai bei tiksliai, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas –nagrinėti ieškinį prireikus be jokios kitos papildomos informacijos, kuria galima būtų pasiremti. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, kad pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis pagrįstas ieškinys, bent glaustai, tačiau nuosekliai ir suprantamai būtų išdėstytos ieškinio tekste (žr. 2005 m. vasario 3 d. Bendrojo Teismo sprendimo Chiquita Brands ir kt. prieš Komisiją, T‑19/01, Rink. p. II‑315, 64 punktą ir jame cituotą teismų praktiką).

49      Šiuo atžvilgiu, nors tam tikrais klausimais ieškinį galima pagrįsti ir papildyti nurodant pridedamų dokumentų ištraukas, bendra nuoroda į kitus dokumentus, net ir pridedamus prie ieškinio, negali kompensuoti esminių teisinio argumentavimo elementų, kurie turi būti pateikiami ieškinyje, trūkumo (2005 m. gruodžio 14 d. Bendrojo Teismo sprendimo Honeywell prieš Komisiją, T‑209/01, Rink. p. II‑5527, 57 punktas ir 2007 m. rugsėjo 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo Microsoft prieš Komisiją, T‑201/04, Rink. p. II‑3601, 94 punktas). Be to, Bendrasis Teismas neprivalo remdamasis ieškinio priedais ieškoti ir nustatyti pagrindų, kuriuos būtų galima laikyti pagrindžiančiais ieškinį, nes priedai atlieka tik įrodomąją ir pagalbinę funkciją (1997 m. lapkričio 7 d. Bendrojo Teismo sprendimo Cipeke prieš Komisiją, T‑84/96, Rink. p. II‑2081, 34 punktas; 2002 m. kovo 21 d. Bendrojo Teismo sprendimo Joynson prieš Komisiją, T‑231/99, Rink. p. II‑2085, 154 punktas ir minėto Sprendimo Honeywell prieš Komisiją 57 punktas). Taigi ieškinyje turi būti išsamiai išplėtotas pagrindas, kuriuo grindžiamas ieškinys, o abstraktus paaiškinimas neatitinka Procedūros reglamento reikalavimų (1995 m. sausio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo Viho prieš Komisiją, T‑102/92, Rink. p. II‑17, 68 punktas ir 2006 m. lapkričio 22 d. Bendrojo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, T‑282/04, 60 punktas).

50      Konstatuotina, kad ieškovių nurodyti ieškinio pagrindai tenkina minėtus reikalavimus.

51      Pirma, nėra abejonių, kad iš pareiškimo aiškiai matyti, jog šiuo ieškiniu siekiama, kad būtų pripažintas pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 3 dalies ir 21 straipsnio pažeidimas, kurį Komisija tariamai padarė atsisakiusi pradėti tarpinę nagrinėjamų antidempingo priemonių peržiūrą. Taip pat juo siekiama, kad būtų konstatuota, jog Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

52      Antra, net jei ieškovės dėl kiekvieno (ieškinio) pagrindo daro daug nuorodų į prie ieškinio pridėtą prašymą pradėti peržiūrą, savo pareiškime jos taip pat išdėstė pagrindinius argumentus, pagrindžiančius jų ieškinį. Nurodydamos pirmąjį ieškinio pagrindą, susijusį su atitinkamų produktų apibrėžčiai, Bendrijos gamybai ir žalai svarbių aplinkybių pasikeitimu, ieškovės iš pradžių, ieškinio 28–35 punktuose, pažymi, kad pradinė produkto apibrėžtis nebeatitinka naujų aplinkybių, susijusių su tam tikra technine ir technologine pažanga. Toliau, ieškinio 36–41 punktuose, ieškovės pabrėžia, kad bendros paskirties lynų gamyba Bendrijoje nyksta arba jau išnyko. Galiausiai ieškinio 42–45 punktuose jos mano, jog mažai tikėtina, kad tam tikro porūšio bendros paskirties lynų importą pašalinus iš priemonių taikymo srities žala tęsis arba pasikartos. Nurodydamos antrąjį ieškinio pagrindą, susijusį su teisėtų lūkesčių principo pažeidimu, ieškinio 12–15 ir 46–50 punktuose ieškovės nurodo aplinkybes, kurios joms sukėlė teisėtų lūkesčių, kad bus pradėta tarpinė nagrinėjamų antidempingo priemonių peržiūra. Nurodydamos trečiąjį ieškinio pagrindą, ieškinio 51–55 punktuose ieškovės išdėstė priežastis, dėl kurių mano, kad Komisija, remdamasi pernelyg plačia nagrinėjamo produkto apibrėžtimi, padarė pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalies pažeidimą.

53      Taigi, ieškovių argumentų pateikimas ieškinyje leidžia Komisijai gintis, o Bendrajam Teismui – vykdyti savo kontrolę. Darytina išvada, kad Komisijos tvirtinimas dėl ieškovių nurodytų ieškinio pagrindų turi būti atmestas.

B –  Dėl esmės

54      Pagrįsdamos savo ieškinį, ieškovės nurodo tris ieškinio pagrindus, susijusius, pirma, su pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies ir 21 straipsnio pažeidimu, antra, su teisėtų lūkesčių principo pažeidimu ir, trečia, su akivaizdžia vertinimo klaida ir pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalies pažeidimu.

1.     Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies ir 21 straipsnio pažeidimu

55      Ieškovės teigia, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir 21 straipsnį, atsisakiusi pradėti dalinę tarpinę nagrinėjamų antidempingo priemonių peržiūrą, nors privalėjo tai padaryti, atsižvelgdama į prašyme atlikti peržiūrą pateiktus pakankamus įrodymus, susijusius su produktų apibrėžčiai, Bendrijos gamybai ir žalai svarbių aplinkybių pasikeitimu.

56      Šį ieškinio pagrindą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje ieškovės pažymi, kad pradinė produkto apibrėžtis nebetinka atsiradus naujoms aplinkybėms, susijusioms su tam tikra technine ir technologine pažanga. Antroje dalyje jos teigia, kad bendros paskirties lynų gamyba Bendrijoje nyksta arba jau išnyko. Galiausiai trečioje dalyje jos nurodo, jog mažai tikėtina, kad pašalinus tam tikro porūšio nagrinėjamo produkto importo iš priemonių taikymo srities žala tęsis arba pasikartos.

a)     Dėl pirmos dalies, susijusios su nagrinėjamo produkto apibrėžčiai svarbių aplinkybių pasikeitimu

 Šalių argumentai

57      Remdamosi ankstesniais Komisijos sprendimais ieškovės pažymi, kad aplinkybių pasikeitimas, pagrindžiantis tarpinę peržiūrą, gali būti susijęs ne tik su dempingu ir (arba) žala, bet ir su nagrinėjamo produkto apibrėžtimi. Šiuo atžvilgiu ieškovės teigia, kad, kalbant apie plieninius lynus, aplinkybės pasikeitė, ir tai pagrindžia nagrinėjamo produkto apibrėžties, pateiktos nagrinėjamose antidempingo priemonėse, pakeitimą.

58      Tiesa, Komisija turi didelę diskreciją apibrėždama nagrinėjamus produktus prekybos apsaugos priemonėse. Tačiau ji privalėjo pradėti tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, nes jų prašyme buvo nurodyta pakankamai įrodymų, kad pasikeitė nagrinėjamo produkto apibrėžčiai svarbios techninės ir ekonominės aplinkybės. Komisijos nurodyti sprendimai, pagrindžiantys didelę jos diskreciją nustatant prekybos apsaugos priemones (1997 m. rugsėjo 25 d. Bendrojo Teismo sprendimo Shanghai Bicycle prieš Tarybą, T‑170/94, Rink. p. II‑1383, 61–71 punktai ir 2008 m. gruodžio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo HEG ir Graphite India prieš Tarybą, T‑462/04, Rink. p. II‑3685, 68 punktas), nėra reikšmingi šios bylos sprendimui, nes yra susiję su pačios antidempingo priemonės panaikinimu, o ne sprendimu nepradėti tarpinės peržiūros.

59      Ieškovių teigimu, pradėti tarpinę peržiūrą būtina ne tik tada, kai pakeisti galiojančias priemones yra privaloma, bet ir tuo atveju, kai pateikiami pakankami tam tikrų techninių ir ekonominių aplinkybių pasikeitimo įrodymai ir kai dėl šių pokyčių gali tapti būtina keisti galiojančias priemones.

60      Atsižvelgdama į įrodymus, kuriuos ieškovės pateikė pagrįsdamos savo prašymą, Komisija turėjo bent jau pradėti tarpinę peržiūrą, kad galėtų priimti sprendimą dėl galimo nagrinėjamo produkto apibrėžties pakeitimo. Tačiau Komisija, net nepradėjusi tarpinės peržiūros, nusprendė, kad šios apibrėžties keisti nebūtina, ir pažeidė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

61      Prašyme atlikti peržiūrą ieškovės įrodė, kad produkto, atitinkančio plieninius lynus, apibrėžtis nuo to laiko, kai buvo nustatytos šiems lynams taikomos antidempingo priemonės, pasikeitė.

62      Pirma, skirtumą tarp bendros ir specialios paskirties lynų 2001 m. lapkričio 12 d. įtvirtino Europos standartizacijos komitetas (CEN) Europos standarte EN 12385. Bendros paskirties lynai, skirti „bendrosioms kėlimo reikmėms“, buvo įtraukti į šio standarto 4 dalį, o specialios paskirties lynai – į šio standarto 5–10 dalis. 2002 m. CEN šį skirtumą patvirtino standartu EN 10264, kuriuo nustatomi reikalavimai plieninei lynų vielai ir išskiriamos „bendros paskirties <...> plieninė lynų viela“, šio standarto 2 dalyje, o „didelėms apkrovoms skirtos <...> vielos“ – šio standarto 3 dalyje.

63      Šiuo atžvilgiu 2000 m. rugpjūčio 4 d. Reglamente (EB) Nr. 1742/2000, nustatančiame laikinąjį antidempingo muitą tam tikrų rūšių polietileno tereftalato (PET), kurio kilmės šalis yra Indija, Indonezija, Malaizija, Korėjos Respublika, Taivanas ir Tailandas, importui (OL L 199, p. 48), Komisija patvirtino, kad standartizacija – tai labai reikšmingas kriterijus apibrėžiant nagrinėjamus produktus.

64      Ieškovių teigimu, pasikeitus standartizacijai būtina pakeisti nagrinėjamų antidempingo priemonių taikymo sritį ir išskirti bendros paskirties lynus ir specialios paskirties lynus. Komisija turėtų atlikti išsamesnį tyrimą šiuo klausimu tarpinės peržiūros metu, ypač kiek tai yra susiję su konkrečiais ir išsamiais pavyzdžiais, kuriuos jos pateikė savo prašyme. Tačiau Komisija į šiuos pavyzdžius neatsižvelgė, o tik nurodė savo įprastą argumentą, kad visi plieniniai lynai turi tas pačias pagrindines fizines, technines ir chemines savybes ir juos sudaro trys elementai: vijas sudarančios plieninės vielos, jų vijos, susuktos aplink šerdį, ir pati šerdis. Šis esmę pernelyg supaprastinantis argumentas visiškai neatitinka technikos dabartinės padėties, kuri matyti iš sudėtingų ir plačių apibrėžčių, pateikiamų EN 12385 ir EN 10264 standartuose. Be to, nagrinėjamo produkto apibrėžties patikslinti nebūtų galima, nes visus plieninius lynus dėl techninių reikalavimų sudarytų trys minėti elementai. Taigi Komisija, neatsižvelgdama į minėtais standartais įtvirtintus pakeitimus ir atsisakiusi pradėti tarpinę peržiūrą, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

65      Antra, ieškovės nurodo, kad prašyme atlikti peržiūrą jos pateikė požiūrio rinkoje pasikeitimo įrodymus. Plieninių lynų rinkoje veikiantys ūkio subjektai dabar išskiria, kitaip nei buvo anksčiau, bendros paskirties lynus ir specialios paskirties lynus.

66      Pirma, jos įrodė, kad Bendrijos gamintojai išskiria šių rūšių lynus savo interneto svetainėse, reklamoje ir kataloguose. Šiuose šaltiniuose jie pabrėžia savo galimybes gaminti specialios paskirties lynus pagal užsakymą.

67      Antra, prašyme atlikti peržiūrą ieškovės įrodė, kad specialios paskirties lynai skiriasi nuo bendros paskirties lynų fizinėmis ir techninėmis savybėmis. Todėl Komisijos nuoroda į pagrindines plieninių lynų savybes negali būti atmestas ieškovių argumentas, kad bendros paskirties lynai ir specialios paskirties lynai rinkos požiūriu suvokiami kaip skirtingi produktai.

68      Visų pirma specialios paskirties lynai turi ne tik tris pagrindinius bendros paskirties lynų elementus, bet ir papildomų elementų (pavyzdžiui, plastikinės medžiagos „intarpų“ ir (arba) plastiko pluoštų, papildomų tarpinių vijų, specialių tepalų ir suformuotų vijų), kurie leidžia juos naudoti didelėms apkrovoms arba esant dideliems saugumo reikalavimams.

69      Toliau, specialios paskirties lynų vijos yra ypatingai apdorojamos, todėl šie lynai yra ne tik lankstesni, bet ir atsparesni plyšimui, nusitrynimui ir korozijai, palyginti su bendros paskirties lynais.

70      Be to, specialios paskirties lynai yra ypač atsparūs sukimui, daug labiau nei bendros paskirties lynai, todėl gali būti naudojami ypatingais tikslais.

71      Galiausiai specialios paskirties lynai parduodami gerokai didesnėmis kainomis nei tos pačios rūšies bendros paskirties lynai.

72      Ieškovės pažymi, jog prašyme atlikti peržiūrą jos pateikė įrodymą, kad yra aiški riba, skirianti bendros paskirties lynus ir specialios paskirties lynus, pateikdamos matricą, rodančią lynų skirtumus jų fizinių ir techninių savybių ir jų galutinio naudojimo požiūriu, kuri gali būti panaudota kaip gairės iš naujo apibrėžiant nagrinėjamų priemonių taikymo sritį.

73      Atsižvelgiant į šią matricą, Komisijos atsisakymas išskirti bendros paskirties lynus ir specialios paskirties lynus yra nesuprantamas. Jis gali būti paaiškintas tik jos baime dėl „nenuspėjamų pasekmių“, kurias per 2008 m. balandžio 8 d. susitikimą nurodė Komisijos atstovai, atsirasiančių nebeįtraukus bendros paskirties lynų į antidempingo priemonių taikymo sritį, nes tam būtina pradėti naują tyrimą dėl visų plieniniams lynams galiojančių antidempingo priemonių. Tačiau ši baimė negali pagrįsti to, kad paliekama galioti pasenusi nagrinėjamo produkto apibrėžtis, nebeatitinkanti techninių ir ekonominių rinkos sąlygų.

74      Ieškovės taip pat pažymi, kad 1999 m. lapkričio 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2537/1999, iš dalies keičiančiame Reglamentus (EEB) Nr. 2861/93, (EB) Nr. 2199/94, (EB) Nr. 663/96 ir (EB) Nr. 1821/98 dėl galutinio antidempingo muitų nustatymo už tam tikrų magnetinių diskų (3,5″ mikrodiskų), kurių kilmės šalys yra Japonija, Taivanas, Kinijos Liaudies Respublika, Honkongas, Korėjos Respublika, Malaizija, Meksika, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Indonezija, importą ir Reglamentą (EB) Nr. 1335/1999, dar kartą nustatantį galutinį antidempingo muitą už tam tikrų magnetinių diskų (3,5″ mikrodiskų), kurių kilmės šalis yra Indonezija ir kuriuos gamina bei parduoda eksportui į Bendriją PT Betadiskindo Binatama, importą (OL L 307, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 32 t., p. 159), buvo numatyta, kad prašymas atlikti peržiūrą siekiant nebeįtraukti tam tikro produkto į antidempingo priemonių taikymo sritį yra pagrįstas, jei šis produktas ir nagrinėjamas produktas akivaizdžiai skiriasi savo fizinėmis ir techninėmis savybėmis, savo galutiniu naudojimu ir savo kaina. Prašyme atlikti peržiūrą ieškovės pateikė pakankamus minėtų kriterijų buvimo įrodymus, todėl Komisija privalėjo pradėti tarpinę peržiūrą tam, kad būtų pakeista plieniniams lynams skirtų antidempingo priemonių taikymo sritis. Šios pareigos nevykdymas – tai akivaizdi vertinimo klaida ir pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

75      Komisija ginčija ieškovių nurodytus argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

76      Ieškovės teigia, kad Komisija, atsisakiusi pradėti tarpinę peržiūrą siekiant pakeisti nagrinėjamo produkto apibrėžtį, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

77      Visų pirma primintina, kad prekybos apsaugos priemonių srityje institucijos turi didelę diskreciją dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos turi išnagrinėti, sudėtingumo (2007 m. rugsėjo 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ikea Wholesale, C‑351/04, Rink. p. I‑7723, 40 punktas ir 2008 m. liepos 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo Huvis prieš Tarybą, T‑221/05, 38 punktas). Taip pat yra ir tuo atveju, kai Europos Sąjungos institucijos atlieka sudėtingus techninius vertinimus (šiuo klausimu žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, Rink. p. I‑5469, 13 punktą; taip pat šiuo klausimu žr. šio sprendimo 49 punkte minėto Sprendimo Microsoft prieš Komisiją 88 ir 89 punktus).

78      Taip pat pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką šioje srityje Europos Sąjungos teismo vykdoma institucijų atlikto vertinimo kontrolė apsiriboja tik patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais (žr. 2004 m. spalio 28 d. Bendrojo Teismo sprendimo Shanghai Teraoka Electronic prieš Tarybą, T‑35/01, Rink. p. II‑3663, 48 ir 49 punktus ir juose cituotą teismų praktiką ir 2006 m. spalio 4 d. Bendrojo Teismo sprendimo Moser Baer India prieš Tarybą, T‑300/03, Rink. p. II‑3911, 28 punktą ir jame cituotą teismų praktiką).

79      Šiuo atveju, atsižvelgiant į šio sprendimo 77 punkte nurodytą teismų praktiką, Komisija turi būti laikoma turinčia didelę diskreciją nustatydama, ar būtina palikti galioti antidempingo priemones pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, taip pat nustatydama, ar prašyme atlikti tarpinę peržiūrą yra pakankamai tokios peržiūros būtinybės įrodymų.

80      Atsižvelgiant būtent į šiuos argumentus reikia vertinti, ar Komisija, atsisakiusi pradėti dalinę tarpinę nagrinėjamų antidempingo priemonių peržiūrą prašyme atlikti peržiūrą pateiktų įrodymų pagrindu, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

81      Dėl argumento, susijusio su aplinkybių pasikeitimu nagrinėjamo produkto apibrėžties požiūriu, primintina, kad pagrindiniame reglamente nepatikslinama, kaip turi būti apibrėžtas produktas arba produktų grupė, dėl kurių gali būti atliekamas dempingo tyrimas, ir nereikalaujama sukurti išsamios taksonomijos (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 58 punkte minėto Sprendimo Shanghai Bicycle prieš Tarybą 61 punktą).

82      Apibrėždamos nagrinėjamą produktą institucijos gali atsižvelgti į įvairius veiksnius, pavyzdžiui, fizines, technines ir chemines produkto savybes, jo naudojimą, produktų tarpusavio pakeičiamumą, vartotojo požiūrį į jį, platinimo tinklus, gamybos procesą, gamybos sąnaudas ir kokybę.

83      Pavyzdžiui, kalbant apie aplinkybių pasikeitimą, pagrindžiantį tam tikro produkto nebeįtraukimą į nagrinėjamo produkto apibrėžtį, tvirtinimas, kad Komisija, atsisakiusi pradėti tarpinę peržiūrą, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, turi būti grindžiamas argumentais, galinčiais įrodyti, kad Komisija, spręsdama, ar pradėti peržiūrą, atliko klaidingą veiksnių, kuriuos ji pripažino reikšmingais, vertinimą arba kad ji turėjo atsižvelgti į kitus reikšmingesnius veiksnius, kurie atliekant peržiūrą nulemtų šio produkto nebeįtraukimą į nagrinėjamo produkto apibrėžtį.

84      Ginčijamame akte Komisija padarė išvadą, kad tarpinė peržiūra siekiant į nagrinėjamų produktų apibrėžtį nebeįtraukti bendros paskirties lynų negali būti pradėta, be kita ko, dėl tos priežasties, kad prašyme atlikti peržiūrą nenurodyta pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad šių dviejų rūšių lynų pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės skiriasi.

85      Kaip ieškovės tvirtino per posėdį, jos neginčija kriterijaus, susijusio su pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis, reikšmingumo apibrėžiant nagrinėjamą produktą, bet mano, kad taip pat turi būti atsižvelgta į reikšmingesnius kriterijus, be kita ko, susijusius su nustatytais bendrais standartais, produktų galutiniu naudojimu ir kainomis.

86      Pirma, ieškovės remiasi tuo, kad standartuose EN 12385 ir EN 10264 CEN išskiriami bendros paskirties ir specialios paskirties lynai, ir kaltina Komisiją, kad ji, atvirkščiai nei savo ankstesnėje praktikoje, neatsižvelgė į standartus, kurie yra labai reikšmingas kriterijus apibrėžiant nagrinėjamų produktų sritį.

87      Kalbant apie šiuos standartus, pažymėtina, kad standartu EN 12385 nustatomi saugumo reikalavimai, susiję su plieninių lynų gaminimu ir bandymais, o standartu EN 10264 nustatomi leidžiami dydžiai, mechaninės savybės, reikalavimai plieno vielų cheminei sudėčiai ir sąlygos, kurias turi tenkinti galimas vielų, skirtų kabeliams, padengimas. Tiesa, kad šie standartai nustato tam tikroms specialios paskirties lynų rūšims ypatingus reikalavimus, tačiau vien tokių reikalavimų buvimas negali būti įrodymas, kad bendros paskirties lynai ir specialios paskirties lynai nėra vienas „nagrinėjamas produktas“ taikant antidempingo priemones. Pirma, kiekviename standarte ne tik apibrėžiami ypatingi reikalavimai tam tikroms specialios paskirties lynų rūšims, bet ir yra bendra įžanginė dalis, kuri taikoma visiems plieniniams lynams neatsižvelgiant į tai, ar jie yra bendros, ar specialios paskirties. Antra, skirtingos plieninių lynų rūšys, nurodytos šiuose standartuose, nėra priešingos viena kitai, o tai reiškia, kad lynai, kurie tenkina vienos rūšies reikalavimus, taip pat gali tenkinti kitų rūšių reikalavimus. Kad ir kaip būtų, net jei Komisija per posėdį pažymi, kad tam tikrais atvejais nagrinėjamo produkto apibrėžtis gali atitikti tokią klasifikaciją, kuri nustatyta bendrame standarte, produkto, kuriam taikomos antidempingo priemonės, apibrėžtis negali priklausyti nuo tokios klasifikacijos.

88      Kitaip nei teigia ieškovės, net jei skirtingos plieninių lynų rūšys gali būti suskirstytos į grupes pagal papildomus elementus ir galutinį naudojimą, negali būti daroma išvada, kad šios skirtingos grupės gali būti aiškiai išskirtos. Kaip teisingai per posėdį pažymėjo Komisija, nėra objektyvaus kriterijaus, kuris leistų, Bendrijoje importuojant arba parduodant skirtingų rūšių lynus, nustatyti numatytą naudojimą arba galutinę jų paskirtį. Iš tikrųjų net tos pačios grupės viduje produktai gali būti skirti skirtingam naudojimui. Be to, nors prekių grupės pradžioje ir pabaigoje esantys plieniniai lynai negali atstoti vienas kito, ieškovės neginčija, kad į gretimas prekių grupes įeinantys bendros paskirties plieniniai lynai ir specialios paskirties plieniniai lynai gali būti naudojami tiems patiems tikslams, taigi ir vienas jų atstoti kitą. Šiuo požiūriu skirtingos plieninių lynų grupės iš dalies sutampa ir iki tam tikro laipsnio konkuruoja (šiuo klausimu žr. 1992 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimų Canon prieš Tarybą, C‑171/87, Rink. p. I‑1237, 48–52 punktus, Ricoh prieš Tarybą, C‑174/87, Rink. p. I‑1335, 35–40 punktus ir Sharp Corporation prieš Tarybą, C‑179/87, Rink. p. I‑1635, 25–30 punktus).

89      Kad ir kaip būtų, ieškovių nurodytas Reglamentas Nr. 1742/2000 neparemia jų argumento, kad CEN nustatyti bendri standartai yra labai reikšmingas kriterijus Komisijai apibrėžiant nagrinėjamo produkto sritį. Šiuo atžvilgiu pakanka konstatuoti, kad Komisija, apibrėždama nagrinėjamą produktą, tik labai nedažnai remiasi nustatytais bendrais techniniais standartais. Pavyzdžiui, skirtumas tarp dviejų polietileno tereftalato rūšių buvo apibrėžtas remiantis šiems produktams „būdingo klampumo“ lygiu, o atitinkamas standartas buvo panaudotas tik kaip viena iš matavimo priemonių tikrinant klampumą. Todėl net nesprendžiant, ar Reglamente Nr. 1742/2000 pateikti vertinimai yra reikšmingi šios bylos sprendimui, konstatuotina, kad ieškovių argumentas grindžiamas klaidingu šio reglamento supratimu ir turi būti atmestas.

90      Antra, kalbėdamos apie pasikeitusį požiūrį rinkoje ieškovės iš esmės pateikia du argumentus.

91      Pirma, ieškovės teigia, kad Bendrijos gamintojai savo kataloguose, interneto svetainėse ir reklamoje išskiria dvi lynų rūšis. Tačiau šie pavyzdžiai neįrodo, kad gali būti nubrėžta tiksli riba, skirianti bendros paskirties lynus ir specialios paskirties lynus, bet rodo veikiau tai, kad Bendrijos gamintojai siūlo visą skirtingų rūšių plieninių lynų prekių grupę. Kad ir kaip būtų, kelios katalogų, interneto svetainių ir reklamos ištraukos negali paneigti išvados, kad skirtingų lynų rūšių pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybes yra tokios pačios, iš dalies sutampa ir iki tam tikro laipsnio konkuruoja.

92      Antra, ieškovės pateikia argumentus, susijusius su lynų skirstymu atsižvelgiant į papildomus elementus (pavyzdžiui, vijas, plastikinius intarpus, tepalus), ypatingą apdorojimą (vijos, suformuotos, kad įgautų penkiakampę arba elipsinę formą), ypatingą atsparumą sukimui, didelę specialios paskirties lynų kainą arba ypatingą specialios paskirties lynų naudojimą. Tačiau šie pavyzdžiai neleidžia pagrįsti išvados, kad gali būti nubrėžta tiksli riba, skirianti bendros paskirties lynus ir specialios paskirties lynus. Pirma, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 88 punkte, net jei yra didelis plieninių lynų rūšių pasirinkimas atsižvelgiant į jų papildomas savybes arba ypatingą naudojimą, ieškovės nurodyti elementai neleidžia paneigti Komisijos išvados, kad į gretimas prekių grupes įeinantys lynai gali vienas kitą atstoti, šios grupės iš dalies sutampa ir iki tam tikro laipsnio konkuruoja. Antra, turi būti konstatuota, kad jokia pagrindinio reglamento nuostata institucijos nėra įpareigojamos skirtingai vertinti tą patį produktą atsižvelgdamos į skirtingą jo naudojimą (šiuo klausimu žr. 1998 m. sausio 29 d. Bendrojo Teismo sprendimo Sinochem prieš Tarybą, T‑97/95, Rink. p. II‑85, 53 punktą).

93      Šiuo požiūriu ieškovių argumentas, susijęs su ankstesne institucijų praktika, taip pat negali būti priimtas. Iš tikrųjų, kaip buvo priminta šio sprendimo 77–79 punktuose, institucijos, kurios naudojasi savo diskrecija spręsdamos dėl tarpinės peržiūros pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, turi ištirti, ar būtina palikti galioti antidempingo priemones. Ši diskrecija turi būti įgyvendinama kiekvienu atveju atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes (šiuo klausimu žr. 1990 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Gestetner Holdings prieš Tarybą ir Komisiją, C‑156/87, Rink. p. I‑781, 43 punktą). Kad ir kaip būtų, Reglamente Nr. 2537/1999 pateikti vertinimai nepagrindžia ieškovių požiūrio, kad peržiūra siekiant bendros paskirties plieniniams lynams nebetaikyti nagrinėjamų antidempingo priemonių buvo pagrįsta, nes po atlikto tyrimo didelės talpos mikrodiskai pašalinti iš šio reglamento taikymo srities, nes aiškiai įrodyta, jog fizinių ir techninių savybių požiūriu tarp dviejų nagrinėjamų produktų yra akivaizdus skirtumas. Kitaip nei teigia ieškovės, iš Reglamento Nr. 2537/1999 nematyti, kad institucijos būtų nusprendusios, jog šių produktų galutinis naudojimas ir kainos yra lemiami veiksniai. Pavyzdžiui, vienintelė nuoroda į galutinį naudojimą, padaryta tyrimo išvadose, yra Reglamento Nr. 2537/1999 27 punkte, kuriame Taryba pareiškia, jog „vien tik galutinio naudojimo klausimo pagrindu negalima daryti išvados, kad įprastiniai <...> mikrodiskai ir [didelės talpos mikrodiskai] yra vienas produktas“, ir šioje išvadoje nėra jokio vertinimo, susijusio su šių dviejų produktų kainos skirtumu.

94      Iš išdėstyto samprotavimo matyti, jog ieškovių pateikti argumentai, susiję su CEN techninių standartų pakeitimu arba tariamai pasikeitusiu požiūriu rinkoje, neįrodo, kad Komisija, atsisakiusi pradėti dalinę tarpinę nagrinėjamų antidempingo priemonių peržiūrą ieškovių pateiktų įrodymų, susijusių su pasikeitusiomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės apibrėžiant nagrinėjamą produktą, pagrindu, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

95      Darytina išvada, kad pirma pirmojo (ieškinio) pagrindo dalis turi būti atmesta.

b)     Dėl antros dalies, susijusios su bendros paskirties lynų gamybai Bendrijoje svarbiais aplinkybių pasikeitimais

 Šalių argumentai

96      Ieškovės, remdamosi 2002 m. kovo 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 495/2002, panaikinančiu Reglamentą Nr. 904/98, nustatantį galutinį antidempingo muitą asmeninių kopijavimo aparatų, kurių kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika, Malaizija, Singapūras, Taivanas ir Tailandas, importui (OL L 78, p. 1), teigia, kad pateikus prašymą atlikti peržiūrą Taryba panaikino minėtą Reglamentą Nr. 904/98 remdamasi tuo, kad asmeninių kopijavimo aparatų gamyba Bendrijoje labai sumažėjo ir ateityje, kuri jame apibūdinta kaip netolima, turėjo būti nutraukta (žr. Reglamento Nr. 495/2002 9 konstatuojamąją dalį).

97      Todėl pagal šį reglamentą Bendrijos interesui ir atitinkamai pagrindinio reglamento 21 straipsniui būtų prieštaraujama, jei būtų paliktos galioti antidempingo priemonės, taikomos produktui, kurio gamyba Bendrijoje nyksta arba netolimoje ateityje turės būti nutraukta.

98      Prašyme atlikti peržiūrą ieškovės įrodė, kad dabar bendros paskirties lynų gamyba Bendrijoje yra labai nedidelė, kitaip nei 1999–2001 m. laikotarpiu, kai Bendrijoje buvo gaminami dideli bendros paskirties lynų kiekiai. Jos pažymi, kad buvo pateiktas šio aplinkybių pasikeitimo įrodymas.

99      Pirma, konfidencialios redakcijos prašyme atlikti peržiūrą buvo pateikta keli Bendrijos gamintojų pareiškimai, patvirtinantys, kad bendros paskirties lynai nebeįtraukiami į gamybos programas arba kad šie gamintojai nebegali jų gaminti. Nors ieškovės šiame procese nepateikė šių pareiškimų, jos pažymi, kad Komisija su šiais dokumentais susipažino, nes ji turi konfidencialios redakcijos prašymą atlikti peržiūrą.

100    Antra, šios gamybos išnykimas matyti iš Bendrijos gamintojų reklamos, interneto svetainių ir katalogų, pateiktų prašymo atlikti peržiūrą 4 priede. Šie dokumentai rodo, kad šiuo metu atitinkami plieninių lynų Bendrijos gamintojai daugiausia gamina specialios paskirties kabelius.

101    Komisija nusprendė nekreipti dėmesio į šiuos įrodymus, nes ginčijamame rašte ji nemini bendros paskirties lynų gamybos išnykimo. Todėl neigiamas antidempingo muitų poveikis yra neproporcingas, nes Komisija neatsižvelgė į tai, kad, palikus galioti antidempingo priemones, nesuteikiama jokios naudos bendros paskirties lynų gamybai Europoje. Tuo remdamosi ieškovės daro išvadą, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė pagrindinio reglamento 21 straipsnį.

102    Komisija visų pirma teigia, kad ši pirmojo (ieškinio) pagrindo dalis yra nepriimtina dėl dviejų priežasčių. Pirma, ieškovės per administracinę procedūrą nebuvo pateikusios argumento, kad priemonių palikimas galioti prieštarauja Bendrijos interesams ir pažeidžia pagrindinio reglamento 21 straipsnį.

103    Antra, argumentą, kad bendros paskirties lynų gamyba Bendrijoje laipsniškai nyksta, ieškovės grindžia aplinkybėmis, kurių nenurodytos nekonfidencialios redakcijos prašyme atlikti peržiūrą, pridėtoje prie ieškinio, ir Bendrijos gamintojų pareiškimais, kurie nėra pridėti prie šio ieškinio.

104    Jei ši ieškinio pagrindo dalis būtų priimtina, Komisija ginčija ieškovių tvirtinimą, kad bendros paskirties lynų gamyba Bendrijoje tapo labai nedidelė.

 Bendrojo Teismo vertinimas

–       Dėl priimtinumo

105    Dėl antros pirmojo (ieškinio) pagrindo dalies nepriimtinumo, kurį Komisija nurodė remdamasi tuo, kad argumentas, susijęs su prieštaravimu Bendrijos interesui, per administracinę procedūrą nebuvo pateiktas, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju prašymo atlikti peržiūrą IV dalis yra pavadinta „Bendros paskirties lynų gamybos Bendrijoje laipsniškas nutraukimas“. Ieškovės joje parodo, kad bendros paskirties plieninių lynų gamyba Bendrijoje mažėja, o tai yra pasikeitimas, dėl kurio būtina iš naujo apibrėžti nagrinėjamų antidempingo priemonių taikymo sritį siekiant į nagrinėjamų produktų apibrėžtį nebeįtraukti šių lynų. Pagrįsdamos savo argumentą ieškovės prašyme atlikti peržiūrą daro nuorodą į Reglamentą Nr. 495/2002 (žr. šio sprendimo 96 punktą). Šiame reglamente Taryba, atlikusi tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, nusprendė, kad antidempingo priemonių, taikomų tam tikrų asmeninių kopijavimo aparatų importui, panaikinimas atitiko Bendrijos interesą, atsižvelgiant į tai, kad produktų, kuriems taikomos antidempingo priemonės, gamyba Bendrijoje netolimoje ateityje turėjo būti nutraukta.

106    Visi argumentai, susiję su bendros paskirties lynų gamybos Bendrijoje laipsnišku nutraukimu, yra pakartoti ieškinyje. Jame ieškovės, cituodamos Reglamento Nr. 495/2002 9 konstatuojamąją dalį, pažymėjo, kad nagrinėjamų antidempingo priemonių palikimas galioti, atsižvelgiant į bendros paskirties lynų gamybos laipsnišką išnykimą, prieštarauja Bendrijos interesams ir yra pagrindinio reglamento 21 straipsnio pažeidimas.

107    Iš pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalies pirmo ir antro sakinių (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 21 straipsnio 1 dalies antras ir trečias sakiniai) matyti, kad institucijos turi teisę netaikyti konkrečių antidempingo priemonių, net jei yra kitos sąlygos nustatyti antidempingo muitą, t. y. dempingas, žala ir priežastinis ryšys, jei jos mano, kad nėra Bendrijos intereso taikyti tokias priemones. Taigi, tuo atveju, kai Bendrijoje laipsniškai nyksta produktų, kuriems taikomos antidempingo priemonės, gamyba, Bendrijos intereso vertinimas neatsiejamas nuo tarpinėje peržiūroje pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį sprendžiamo klausimo, ar būtina palikti galioti nagrinėjamas antidempingo priemones.

108    Konstatuotina, jog Komisijos kaltinimas, susijęs su tuo, kad ieškovės pateikė argumentą, kuris nebuvo pateiktas per administracinę procedūrą, yra grindžiamas klaidinga prielaida – prašyme atlikti peržiūrą buvo, bent jau netiesiogiai, nurodytas Bendrijos intereso išnykimas, nes jame buvo remiamasi tuo, kad bendros paskirties lynų gamyba Bendrijoje laipsniškai nutraukiama, ir buvo pažymėta, nurodant Reglamento Nr. 495/2002 į 9 konstatuojamąją dalį, kad nagrinėjamos antidempingo priemonės „visiškai nepadeda kalbant apie [Bendrijos] gamybos apsaugą nuo nesąžiningos komercijos“.

109    Darytina išvada, jog tai, kad prašyme atlikti peržiūrą nebuvo aiškiai nurodytas pagrindinio reglamento 21 straipsnis, neturi įtakos šios pirmojo (ieškinio) pagrindo dalies priimtinumui.

110    Kalbant toliau apie klausimą, kad nebuvo pateikti tariamai konfidencialūs Bendrijos gamintojų pareiškimai, susiję su išnykusia bendros paskirties plieninių lynų gamyba Bendrijoje, toks klausimas laikytinas susijusiu su vertinimu, ar ieškovių tvirtinimai yra įrodyti, todėl jis bus nagrinėjamas vertinant šios pirmojo (ieškinio) pagrindo dalies pagrįstumą.

111    Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisijos prieštaravimas dėl priimtinumo, pateiktas dėl antros pirmojo (ieškinio) pagrindo dalies, turi būti atmestas.

–       Dėl esmės

112    Ieškovės teigia, jog Komisija, atsisakiusi konstatuoti, kad bendros paskirties lynų gamyba Bendrijoje nyksta, ir todėl atsisakiusi tenkinti prašymą atlikti peržiūrą, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

113    Šiuo atžvilgiu konstatuotina, jog ieškovės tik tvirtino, kad šiuo metu bendros paskirties kabelių gamyba Bendrijoje yra labai nedidelė, tačiau nepateikė jokio įrodymo, galinčio pagrįsti šį tvirtinimą.

114    Visų pirma, kalbant apie Bendrijos gamintojų pareiškimus, kuriais ieškovės remiasi siekdamos įrodyti bendros paskirties lynų gamybos Bendrijoje mažėjimą, pažymėtina, jog tokie atskiri Bendrijos gamintojų, atitinkamu atveju teigiančių, kad jie nebeįtraukė bendros paskirties lynų į savo gamybos programą, pareiškimai patys savaime nelaikytini pakankamais siekiant įrodyti, kad bendros paskirties lynų gamyba Bendrijoje laipsniškai nyksta, jei jie nėra paremti objektyviais įrodymais, pavyzdžiui, gamybos statistiniais duomenimis.

115    Be to, Bendrijos gamintojų reklama, pridėta prie prašymo atlikti peržiūrą, pridėto prie ieškinio, ne įrodo, kad bendros paskirties lynų gamyba Bendrijoje laipsniškai nyksta, o veikiau rodo, kad Bendrijos gamintojai siūlo visą skirtingų rūšių plieninių lynų prekių grupę, ir iš šios reklamos nematyti, ar siūlomi lynai buvo pagaminti Bendrijoje, ar importuoti. Kad ir kaip būtų, kelių reklamos, interneto svetainių ir Bendrijos gamintojų katalogų nepakanka siekiant įrodyti, kad bendros paskirties lynų gamyba visoje Bendrijoje laipsniškai nyksta.

116    Todėl ieškovių argumentai, susiję su aplinkybių pasikeitimu bendros paskirties lynų gamybos Bendrijoje laipsniško išnykimo požiūriu, negali įrodyti, kad Komisija, atsisakiusi pradėti dalinę tarpinę nagrinėjamų antidempingo priemonių peržiūrą jų pateiktų įrodymų pagrindu, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

117    Darytina išvada, kad antra pirmojo (ieškinio) pagrindo dalis turi būti atmesta.

c)     Dėl trečios dalies, susijusios su žalai svarbių aplinkybių pasikeitimu

 Šalių argumentai

118    Ieškovių teigimu, tais laikais, kai Bendrijos gamintojai dar gamino bendros paskirties lynus, konstatuota aplinkybė, kad šių lynų importas jiems daro didelę žalą pagrindinio reglamento 3 straipsnyje pavartota prasme, šiandien neatitinka tikrovės.

119    Pirma, prašyme atlikti peržiūrą ieškovės įrodė, kad bendros paskirties lynai ir specialios paskirties lynai plėtojami skirtingose rinkose, kurios išskiriamos pagal naujus Europos standartus EN 12385 ir EN 10264. Be to, bendros paskirties lynų rinka ir specialios paskirties lynų rinka skiriasi tuo, kad pirmieji dažniausiai yra parduodami pagal gamybinius išmatavimus, o antrieji, gaminami Bendrijoje, paprastai yra papildomai apdorojami.

120    Antra, konfidencialios redakcijos prašyme atlikti peržiūrą ieškovės pateikė pareiškimus tų Bendrijos gamintojų, kurie importuoja didelius bendros paskirties lynų kiekius, taip pat iš šalių, kurioms taikomos antidempingo priemonės. Jos daro išvadą, kad šis importas nebedaro žalos Bendrijos gamintojams, nes jie patys sau žalos nepadarys. Nors vykstant teismo procesui ieškovės nebepateikė šių pareiškimų, kad išsaugotų jų konfidencialumą, jos pažymėjo, kad Komisija su šiais dokumentais susipažino, nes ji turi konfidencialios redakcijos prašymą atlikti peržiūrą.

121    Todėl ieškovės teigia, jog šiuo metu nesant žalos dėl bendros paskirties lynų importo, mažai tikėtina, kad pašalinus šį importą iš nagrinėjamų antidempingo priemonių taikymo srities, žala tęsis arba pasikartos.

122    Atsisakiusi konstatuoti, kad žala pagrindinio reglamento 3 straipsnio prasme išnyko, ir todėl atsisakiusi tenkinti prašymą pradėti peržiūrą, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

123    Komisija ginčija ieškovių argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

124    Kaip buvo pažymėta šio sprendimo 37 punkte, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį tarpinė peržiūra pradedama, jeigu prašyme pateikiami pakankami įrodymai, kad dempingui kompensuoti nėra būtina toliau taikyti tą priemonę ir (arba) kad atšaukus arba pakeitus tą priemonę nebus tikėtina, jog žala tęsis arba pasikartos, arba kad taikomos priemonės nepakanka – arba nebepakanka – žalą sukeliančiam dempingui pašalinti.

125    Pirma, kalbant apie ieškovių argumentą, kad bendros paskirties lynai ir specialios paskirties lynai plėtojami skirtingose rinkose, kurios išskiriamos pagal naujus CEN standartus, taip pat apie argumentą, susijusį su tuo, kad skiriasi jų pardavimas, pažymėtina, kad šie argumentai jau buvo išnagrinėti ir atmesti šio sprendimo 86–95 punktuose nagrinėjant pirmąją šio (ieškinio) pagrindo dalį.

126    Antra, dėl ieškovių teiginio, kad Bendrijos gamintojai importuoja didelius kiekius bendros paskirties lynų, be kita ko, iš šalių, kurioms taikomos antidempingo priemonės, pažymėtina, kad vien Bendrijos gamintojų pareiškimų apie importuojamus didelius kiekius bendros paskirties lynų, net jei būtų pateikti šiame teismo procese, nepakaktų siekiant įrodyti importo apimtis, jei nebūtų pateikta objektyvių įrodymų, pavyzdžiui, šių lynų importo į Bendriją statistinių duomenų. Be to, vien ieškovių teiginys, jog „mažai tikėtina“, kad žala tęsis arba pasikartos, neįrodo, kad išnyko Bendrijos pramonei daroma žala.

127    Ieškovių pateikti argumentai, susiję su aplinkybių pasikeitimu žalos buvimo požiūriu, negali įrodyti, kad Komisija, atsisakiusi pradėti dalinę tarpinę nagrinėjamų antidempingo priemonių peržiūrą ieškovių pateiktų įrodymų pagrindu, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

128    Todėl trečią šio ieškinio pagrindo dalį reikia atmesti.

129    Taigi, pirmasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas visas.

2.     Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisėtų lūkesčių principo pažeidimu

a)     Šalių argumentai

130    Ieškovės teigia, kad Komisija, atsisakiusi pradėti tarpinę antidempingo priemonių peržiūrą, pažeidė jų teisėtus lūkesčius. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką teisę remtis teisėtų lūkesčių apsauga turi kiekvienas asmuo, esantis tokioje padėtyje, kurioje Europos Sąjungos administracija paskatino jo pagrįstų lūkesčių atsiradimą, suteikusi jam tikslias garantijas (2006 m. lapkričio 16 d. Bendrojo Teismo sprendimas Masdar (UK) prieš Komisiją, T‑333/03, Rink. p. II‑4377, 119 punktas).

131    Šioje byloje Komisija, vykstant tarpinei peržiūrai pasiūliusi iš naujo pateikti argumentą, kad bendros paskirties lynai iš esmės skiriasi nuo specialios paskirties lynų, sukėlė ieškovių teisėtus lūkesčius. Šios garantijos buvo gana tikslios ir kilo iš kompetentingų bei patikimų šaltinių.

132    Pirma, Komisija, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį baigdama tarpinę antidempingo priemonių, Reglamentu Nr. 1796/1999 nustatytų plieninių lynų ir kabelių, kurių kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika, Indija, Pietų Afrika ir Ukraina, importui, peržiūrą, paskatino ieškoves pateikti prašymą atlikti tarpinę peržiūrą siekiant pakeisti nagrinėjamų priemonių taikymo sritį. Konkrečiai kalbant, vienas iš Komisijos atstovų susisiekė su EWRIA ir pranešė, kad ieškovių prašymas pakeisti antidempingo priemonių taikymo sritį negali būti pateiktas vykdant priemonių galiojimo pabaigos peržiūrą, o turėtų būti pateiktas pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį prašant tarpinės peržiūros. Ieškovių teigimu, Komisijos atstovui nebūtų jokio pagrindo kreiptis į EWRIA, jei Komisija nebūtų suinteresuota iš naujo apibrėžti nagrinėjamų antidempingo priemonių taikymo sritį. Taigi Komisijos atstovas paskatino ieškoves pateikti prašymą atlikti tarpinę peržiūrą.

133    Antra, šią mintį patvirtino tai, kad Komisijos delegacija, atvykusi į Heko Industrieerzeugnisse, – ji buvo viena iš ieškovių pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį vykstant peržiūros procedūrai dėl antidempingo priemonių, Reglamentu Nr. 1601/2001 nustatytų Rusijos, Tailando ir Turkijos kilmės tam tikrų plieninių lynų bei kabelių importui, galiojimo pabaigos, – buveinę, aiškiai parodė suinteresuotumą, kad būtų iš naujo apibrėžta plieniniams lynams skirtų priemonių taikymo sritis.

134    Trečia, per neformalų susitikimą, susijusį su prašymu atlikti peržiūrą, Komisijos atstovai sudarė ieškovėms įspūdį, kad ji yra pasirengusi iš naujo išnagrinėti jų argumentus atlikdama dalinę tarpinę peržiūrą, kiek tai yra susiję su nagrinėjamų produktų sritimi. Šie atstovai peržiūrėjo pradinės redakcijos prašymą atlikti peržiūrą ir davė kelis patarimus, kaip jį pakeisti. Ieškovės pakeitė savo prašymą remdamosi patarimais ir įtraukė argumentus, kuriuos nurodė minėti Komisijos atstovai. Vienas iš atstovų susisiekė su ieškovėmis dėl pataisytos redakcijos ir pranešė, jog mano, kad nereikia jokių papildomų pakeitimų ir kad, atsižvelgiant į prašyme esančius „daug žadančius“ argumentus, šis prašymas turi būti nedelsiant oficialiai pateiktas Komisijai.

135    Kad įrodytų šių kontaktų buvimą, ieškovės, remdamosi Procedūros reglamento 65 straipsnio c punktu, prašo išklausyti kaip liudytoją EWRIA pirmininką [H.].

136    Šis Komisijos elgesys leido manyti, kad ji ketina keisti savo poziciją dėl nagrinėjamo produkto ir panašaus produkto apibrėžties plieniniams lynams skirtose antidempingo priemonėse. Ieškovės visai pagrįstai galėjo tikėtis, kad jei jos laiku pateiks prašymą atlikti tarpinę peržiūrą nagrinėjamų antidempingo priemonių taikymo sričiai pakeisti ir į ją nebeįtraukti bendros paskirties lynų, Komisija tuoj pat pradėtų atitinkamą tarpinės peržiūros procedūrą.

137    Turėdamos tokių lūkesčių 2007 m. birželio 12 d. ieškovės pateikė prašymą atlikti peržiūrą, skirdamos tam reikalingą laiką ir išteklius. Taigi, atsisakiusios pradėti prašomą tarpinę peržiūrą, Europos Sąjungos institucijos pažeidė teisėtus ieškovių lūkesčius.

138    Komisija atsikerta, kad ji nesuteikė ieškovėms tikslių garantijų, jog peržiūra bus atlikta.

b)     Bendrojo Teismo vertinimas

139    Remiantis teismų praktika, teisėtų lūkesčių apsaugos principu gali remtis kiekvienas asmuo, esantis tokioje padėtyje, kai Bendrijos institucijos administracija, suteikusi jam tikslias, besąlygiškas ir neprieštaringas garantijas, išplaukiančias iš patikimų ir kompetentingų šaltinių, sukėlė pagrįstų lūkesčių (žr. 1999 m. liepos 6 d. Bendrojo Teismo sprendimo Forvass prieš Komisiją, T‑203/97, Rink. VT p. I‑A‑129 ir II‑705, 70 punktą ir jame cituotą teismų praktiką; 2002 m. rugsėjo 26 d. Bendrojo Teismo sprendimo Borremans ir kt. prieš Komisiją, T‑319/00, Rink. VT p. I‑A‑171 ir II‑905, 63 punktą ir 2008 m. liepos 9 d. Bendrojo Teismo sprendimo Reber prieš OHMI – Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli (Mozart), T‑304/06, Rink. p. II‑1927, 64 punktą). Tačiau šios garantijos turi atitikti taikomas teisės nuostatas ir normas, nes tokių nuostatų neatitinkantys pažadai negali sukelti teisėtų suinteresuotojo asmens lūkesčių (žr. 2002 m. lapkričio 5 d. Bendrojo Teismo sprendimo Ronsse prieš Komisiją, T‑205/01, Rink. VT p. I‑A‑211 ir II‑1065, 54 punktą; 2005 m. kovo 16 d. Bendrojo Teismo sprendimo Ricci prieš Komisiją, T‑329/03, Rink. VT p. I‑A‑69 ir II‑315, 79 punktą ir jame cituotą teismų praktiką ir minėtą Sprendimą Mozart; taip pat šiuo klausimu žr. 1986 m. vasario 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vlachou prieš Audito Rūmus, 162/84, Rink. p. 481, 6 punktą).

140    Šioje byloje visų pirma turi būti konstatuota, kad joks bylos elementas neleidžia nustatyti šių tariamų žodinių garantijų turinio. Tiesa, Komisija pripažįsta, kad turėjo kontaktų su ieškovėmis 2004 m. rugpjūčio mėn. ir 2005 m. lapkričio mėn. vykdant baigiančių galioti antidempingo priemonių, nustatytų Reglamentu Nr. 1796/1999, peržiūrą, o 2006 m. spalio mėn. preliminariai – dėl prašymo atlikti peržiūrą. Tačiau ji ginčija joms pateikusi tikslių ir besąlygiškų garantijų, galėjusių joms sukelti pagrįstų lūkesčių, kad bus pradėta peržiūros procedūra.

141    Pirma, dėl Komisijos ir ieškovių kontaktų vykstant procedūrai dėl Reglamento Nr. 1796/1999 galiojimo pabaigos ieškovės teigia, kad Komisija jas „paskatino“ pateikti prašymą atlikti peržiūrą, ir pažymi, jog Komisijos atstovas su jomis susisiekė, kad patikslintų tam tikrus procedūrinius aspektus pateikiant prašymą atlikti tarpinę peržiūrą. Tačiau net darant prielaidą, kad palaikydama šiuos kontaktus Komisija galėjo numatyti tokios peržiūros galimybę, konstatuotina, jog pateikta informacija nėra tikslios, besąlygiškos ir neprieštaringos garantijos, kad peržiūra bus atlikta.

142    Antra, dėl Komisijos atstovų ir ieškovių kontaktų per apsilankymą Heko Industrieerzeugnisse buveinėje vykstant peržiūros procedūrai dėl antidempingo priemonių, nustatytų Reglamentu Nr. 1601/2001, galiojimo pabaigos ieškovės tik teigia, kad Komisijos atstovai parodė „suinteresuotumą“ nauja nagrinėjamų antidempingo priemonių apibrėžtimi, o tai negali būti tiksli ir besąlygiška garantija, kad tarpinė peržiūra bus pradėta.

143    Trečia, dėl neformalaus Komisijos ir ieškovių susitikimo po to, kai buvo pateiktas šiuo ieškiniu skundžiamas prašymas atlikti peržiūrą, ieškovės nurodo tik tai, kad joms susidarė „įspūdis“, jog Komisija buvo linkusi per peržiūros procedūrą išnagrinėti jų argumentus ir kad ji įvertino jų argumentus kaip „daug žadančius“. Tačiau tokios aplinkybės nėra tikslios, besąlygiškos ir neprieštaringos garantijos, kad tarpinė peržiūra bus pradėta. Be to, kaip pažymėjo Komisija, jos atsakymas į prašymus pateikti preliminarią nuomonę techniniais klausimais nėra formalus arba neformalus jos sprendimas, nes byla gali būti nagrinėjama remiantis tik oficialiai pateiktame prašyme iš tikrųjų esančiais argumentais ir įrodymais, todėl, kad ir kaip būtų, jis negalėjo sukelti kokių nors teisėtų lūkesčių, kad tarpinė peržiūra bus pradėta.

144    Atsižvelgiant į tai, kad šių kontaktų buvimas nėra ginčijamas ir kad nurodyti kontaktai, kad ir kaip būtų, negalėjo sukelti ieškovėms kokių nors teisėtų lūkesčių, jog tarpinė peržiūra bus pradėta, ieškovių prašymas atlikti tyrimą negali būti tenkinamas.

145    Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antrasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

3.     Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida ir pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalies pažeidimu

a)     Šalių argumentai

146    Ieškovės teigia, kad Europos Sąjungos institucijos, kalbant apie plieniniams lynams skirtas antidempingo priemones, savo konstatavimus grindė pernelyg plačia nagrinėjamo produkto apibrėžtimi. Institucijos sutapatino produktus, kurie nėra panašūs, ir dėl to padarė klaidingas išvadas.

147    Ieškovės primena, kad pateikė šį argumentą savo prašyme atlikti peržiūrą ir prašė Komisijos pakeisti priemonių taikymo sritį – nebeįtraukti į ją bendros paskirties lynų importo. Tačiau Komisija neatsižvelgė į jų argumentus. Ginčijamame rašte pateikti Komisijos tvirtinimai, kad skirtingų rūšių plieninių lynų „pagrindinės fizinės ir <...> techninės savybės yra tokios pat“ ir kad, net jei „prekių grupės pradžioje ir pabaigoje esantys produktai negali atstoti vienas kito, į gretimas prekių grupes įeinantys produktai gali vienas kitą atstoti“, yra klaidingi dėl šių priežasčių, kurios jau buvo išdėstytos prašyme atlikti tyrimą.

148    Pirma, specialios paskirties lynų fizinės ir techninės savybės skiriasi nuo šių bendros paskirties lynų savybių, nes pirmieji turi papildomų elementų ir jiems būtina naudoti didelėms apkrovoms skirtas vielas, kaip numatyta standarte EN 10264.

149    Antra, specialios paskirties lynų gamyba gerokai skiriasi nuo bendros paskirties lynų gamybos, nes jai reikalinga kompiuterizuota gamyba ir papildoma įranga.

150    Trečia, taip pat skiriasi šių dviejų rūšių lynų galutinis naudojimas. Specialios paskirties lynai naudojami specialiems tikslams, todėl tokie lynai, kitaip nei bendros paskirties lynai, turėtų ypatingų fizinių ir techninių savybių.

151    Ketvirta, specialios paskirties lynai ir bendros paskirties lynai negali atstoti vienas kito. Bendros paskirties lynai negali būti naudojami įvairioms specialioms paskirtims.

152    Penkta, šiandien Bendrijoje nebėra didelės bendros paskirties lynų gamybos.

153    Ieškovės pažymi, jog visos šios aplinkybės patvirtina aiškią ribą, skiriančią bendros paskirties lynus ir specialios paskirties lynus. Tačiau Komisija, remdamasi plačia produkto apibrėžtimi, grindžiama „pagrindinėmis savybėmis“, ir toliau tapatina specialios paskirties lynus, pagamintus Bendrijoje, ir importuojamus bendros paskirties lynus, t. y. produktus, kurie nėra panašūs. Atsisakiusi pradėti tarpinę antidempingo priemonių peržiūrą, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

154    Komisija ginčija ieškovių argumentus.

b)     Bendrojo Teismo vertinimas

155    Savo trečiuoju ieškinio pagrindu ieškovės nurodo, kad nagrinėjamos antidempingo priemonės grindžiamos pernelyg plačia nagrinėjamo produkto apibrėžtimi, nes institucijos ir toliau tapatina specialios paskirties lynus ir bendros paskirties lynus, t. y. produktus, kurie, ieškovių teigimu, nėra panašūs. Tokiomis aplinkybėmis Komisijos atsisakymas pradėti tarpinę peržiūrą yra akivaizdi vertinimo klaida ir pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalies pažeidimas.

156    Konstatuotina, kad argumentas, pagal kurį atsisakymas pradėti tarpinę peržiūrą pažeidžia pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį, nes Komisija, remdamasi plačia nagrinėjamo produkto apibrėžtimi, grindžiama pagrindinėmis savybėmis, ir toliau tapatina specialios paskirties lynus, pagamintus Bendrijoje, ir bendros paskirties lynus, kurie yra importuojami, iš esmės reiškia, jog ginčijamas nagrinėjamų antidempingo priemonių teisėtumas ir konkrečiai – jose pateikiama nagrinėjamo produkto apibrėžtis, nors šių priemonių teisėtumas nėra šio ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos sprendimą atsisakyti pradėti dalinę tarpinę peržiūrą, dalykas.

157    Be to, kalbant apie argumentą, kuriuo siekiama įrodyti, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai atsisakė pradėti tarpinės peržiūros procedūrą tariamai pasikeitus produkto apibrėžčiai, Bendrijos gamybai arba patirtai žalai svarbioms aplinkybėms, konstatuotina, kad jie sutampa su argumentais, pateiktais pagrindžiant pirmąjį ieškinio pagrindą, kuris šio sprendimo 55–129 punktuose buvo atmestas.

158    Darytina išvada, kad trečiasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas, kaip ir visas ieškinys.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

159    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės bylą pralaimėjo, reikia joms nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas, kaip to prašė Komisija.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš European Wire Rope Importers Association (EWRIA), Câbleries namuroises SA, Ropenhagen A/S, ESH Eisen‑und Stahlhandelsgesellschaft mbH, Heko Industrieerzeugnisse GmbH, Interkabel Internationale Seil‑und Kabel-Handels GmbH, Jose Casañ Colomar SA ir Denwire Ltd bylinėjimosi išlaidas.

Martins Ribeiro Papasavvas Dittrich

Paskelbta 2010 m. gruodžio 17 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Turinys

Teisinis pagrindas

A –  Pagrindinis reglamentas antidempingo srityje

B –  Antidempingo priemonės, taikomos geležinių arba plieninių lynų ir kabelių importui

1.  Antidempingo priemonės, nustatytos plieninių lynų ir kabelių, kurių kilmės šalys yra Kinija, Indija, Pietų Afrika ir Ukraina, importui

2.  Antidempingo priemonės, nustatytos geležinių arba plieninių lynų ir kabelių, kurių kilmės šalis yra Rusija, importui

Ginčo aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

A –  Dėl priimtinumo

1.  Dėl ieškinio dalies, kuria prašoma panaikinti 2008 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimą nepradėti dalinės tarpinės antidempingo priemonių, skirtų plieninių lynų importui, peržiūros, priimtinumo

a)  Šalių argumentai

b)  Bendrojo Teismo vertinimas

2.  Dėl prašymo dalies, kuria siekiama, kad Komisijai būtų nurodyta pradėti dalinę tarpinę peržiūrą, priimtinumo

a)  Šalių argumentai

b)  Bendrojo Teismo vertinimas

3.  Dėl ieškovių nurodytų ieškinio pagrindų priimtinumo

a)  Šalių argumentai

b)  Bendrojo Teismo vertinimas

B –  Dėl esmės

1.  Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies ir 21 straipsnio pažeidimu

a)  Dėl pirmos dalies, susijusios su nagrinėjamo produkto apibrėžčiai svarbių aplinkybių pasikeitimu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

b)  Dėl antros dalies, susijusios su bendros paskirties lynų gamybai Bendrijoje svarbiais aplinkybių pasikeitimais

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

–  Dėl priimtinumo

–  Dėl esmės

c)  Dėl trečios dalies, susijusios su žalai svarbių aplinkybių pasikeitimu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

2.  Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisėtų lūkesčių principo pažeidimu

a)  Šalių argumentai

b)  Bendrojo Teismo vertinimas

3.  Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida ir pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalies pažeidimu

a)  Šalių argumentai

b)  Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba : anglų.