Byla T‑499/10

MOL Magyar Olaj- és Gázipari Nyrt.

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba – Susitarimas tarp Vengrijos valstybės bei naftos ir dujų bendrovės MOL dėl gavybos mokesčio už angliavandenilių gavybą – Vėlesnis mokesčio teisinės bazės pakeitimas – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka – Atrankinis pobūdis“

Santrauka – 2013 m. lapkričio 12 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Įsikišimas, kuriuo sumažinamos įmonės išlaidos – Įtraukimas

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

2.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankinis pobūdis – Vertinimo kriterijus

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

3.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Susitarimas tarp valstybės ir ūkio subjekto, neturintis valstybės pagalbos požymių – Vėlesni su susitarimu, suteikiančiu pranašumą ūkio subjektui, nesusijusių sąlygų pakeitimai – Netaikymas, išskyrus susitarimo atrankinio pobūdžio atveju

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 52, 53 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 54 punktą)

3.      Kai valstybė su ūkio subjektu sudaro susitarimą, kuris neturi valstybės pagalbos požymių pagal SESV 107 straipsnį, to, kad vėliau su tokiu susitarimu nesusijusios sąlygos pasikeičia taip, jog aptariamas ūkio subjektas įgyja pranašumą kitų panašaus susitarimo nesudariusių ūkio subjektų atžvilgiu, nepakanka, kad susitarimas ir vėlesni su juo nesusijusių sąlygų pakeitimai kartu būtų vertinami kaip valstybės pagalba.

Iš tikrųjų, nesant tokio principo, bet kurį susitarimą, kurį ūkio subjektas sudaro su valstybe ir kuris neturi valstybės pagalbos požymių pagal SESV 107 straipsnį, visada būtų galima ginčyti, kai situacija rinkoje, kurioje veikia susitarimą sudaręs ūkio subjektas, pasikeičia, ir jam suteikiamas toks pranašumas ar kai valstybė objektyviai pagrįstai įgyvendina savo teisę priimti teisės aktus pasikeitus situacijai rinkoje, laikydamasi iš tokio susitarimo kylančių teisių ir pareigų. Vis dėlto tokių elementų, kaip susitarimas ir vėlesni su juo nesusijusių sąlygų pakeitimai, derinys gali būti laikomas valstybės pagalba, kai sudaryto susitarimo sąlygos valstybės buvo pasiūlytos tik vienam ar keliems konkretiems ūkio subjektams, nesiremiant objektyviais kriterijais, išplaukiančiais iš visuotinai taikomų nuostatų, galiojančių visiems ūkio subjektams.

Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog aplinkybės, kad tik vienas ūkio subjektas sudarė tokį susitarimą, nepakanka pripažinti susitarimo atrankinį pobūdį, nes ši aplinkybė gali visų pirma išplaukti iš kitų ūkio subjektų suinteresuotumo nebuvimo.

Be to, taikant SESV 107 straipsnio 1 dalį vieną valstybės pagalbos priemonę gali sudaryti keli elementai, jei, atsižvelgiant į jų laiką, tikslą ir įmonės padėtį šių elementų intervencijos metu, ryšys tarp šių elementų yra toks glaudus, kad jų neįmanoma atskirti. Esant tokiai situacijai toks elementų derinys gali būti laikomas valstybės pagalba, kai valstybė tokiu elgesiu siekia apsaugoti vieną ar kelis rinkoje veikiančius ūkio subjektus, sudarydama su jais susitarimą, užtikrinantį nekintantį mokesčio dydį per visą susitarimo galiojimo laikotarpį, tuo pačiu metu ketindama vėliau padidinti mokestį, kai įgyvendina savo teisę priimti teisės aktus, kad kiti sudarant susitarimą rinkoje jau veikę ar naujai į rinką atėję ūkio subjektai atsidurtų mažiau palankioje padėtyje.

(žr. 64–67 punktus)