TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. rugsėjo 5 d.(*)
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Augalų sveikatos apsauga – Direktyva 2000/29/EB – Apsauga nuo augalams ar augaliniams produktams kenksmingų organizmų patekimo į Europos Sąjungą ir išplitimo joje – 16 straipsnio 1 ir 3 dalys – Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/789 – Xylella fastidiosa (Wells et al.) patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje prevencijos priemonės – 7 straipsnio 2 dalies c punktas – Izoliavimo priemonės – Pareiga nedelsiant pašalinti užkrėstus augalus užkrėstos zonos 20 km ruože – 7 straipsnio 7 dalis – Stebėsenos pareiga – Kasmetiniai tyrimai – 6 straipsnio 2, 7 ir 9 dalys – Likvidavimo priemonės – Nuolatinis ir bendras įsipareigojimų nevykdymas – ESS 4 straipsnio 3 dalis – Lojalaus bendradarbiavimo pareiga“
Byloje C-443/18
dėl 2018 m. liepos 4 d. pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo
Europos Komisija, atstovaujama B. Eggers ir D. Bianchi,
ieškovė,
prieš
Italijos Respubliką, atstovaujamą G. Palmieri, padedamos avvocati dello Stato S. Fiorentino ir G. Caselli,
atsakovę,
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan (pranešėjas), teisėjai C. Lycourgos, E. Juhász, M. Ilešič ir I. Jarukaitis,
generalinis advokatas Y. Bot,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
atsižvelgęs į Teisingumo Teismo pirmininko sprendimą, priimtą Europos Komisijos prašymu, išnagrinėti bylą teikiant pirmenybę pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo konstatuoti, kad Italijos Respublika:
– neužtikrinusi, kad izoliuotame plote būtų nedelsiant pašalinti bent jau visi augalai, užkrėsti Xylella fastidiosa (toliau – Xf), jeigu jie yra užkrėstoje zonoje ne toliau kaip 20 km atstumu nuo šios užkrėstos zonos ir likusios Europos Sąjungos teritorijos ribos, neįvykdė įsipareigojimų pagal 2015 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/789 dėl Xylella fastidiosa (Wells et al.) patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje prevencijos priemonių (OL L 125, 2015, p. 36), iš dalies pakeisto 2016 m. gegužės 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/764 (OL L 126, 2016, p. 77; toliau – iš dalies pakeistas Įgyvendinimo sprendimas 2015/789), 7 straipsnio 2 dalies c punktą,
– neužtikrinusi izoliuotame plote Xf buvimo stebėsenos, tinkamu metų laiku atliekant kasmetinius tyrimus, neįvykdė įsipareigojimų pagal iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 7 dalį,
– be to, nuolat nedelsiant nesiėmusi priemonių, kad būtų išvengta Xf plitimo, ir taip pat pakartotinai pažeidusi konkrečias pareigas, nurodytas iš dalies pakeistame Įgyvendinimo sprendime 2015/789 dėl atitinkamų užkrėstų zonų, dėl to bakterija galėjo plisti, neįvykdė įsipareigojimų pagal iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 6 straipsnio 2, 7 ir 9 dalis ir 7 straipsnio 2 dalies c punktą ir 7 dalį, taip pat pagrindinių pareigų pagal 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 29 t., p. 258), iš dalies pakeistos 2017 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2017/1279 (toliau – Direktyva 2000/29), 16 straipsnio 1 dalį ir ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos lojalaus bendradarbiavimo pareigos.
Teisinis pagrindas
Direktyva 2000/29
2 Direktyvos 2000/29 16 straipsnyje nustatyta:
„1. Kiekviena valstybė narė nedelsdama raštu praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie tai, kad jos teritorijoje buvo aptikti kai kurie I priedo A dalies I skirsnyje <…> išvardyti kenksmingi organizmai <…>
Ji imasi visų būtinų priemonių, kad išnaikintų kenksmingus organizmus, o jei tai neįmanoma, – kad sustabdytų jų plitimą. Valstybė narė informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie priemones, kurių ji ėmėsi.
<…>
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais Komisija Augalų sveikatos nuolatiniame komitete kiek įmanoma greičiau ištiria padėtį. Vadovaujant Komisijai ir remiantis atitinkamomis 21 straipsnio nuostatomis, tyrimai gali būti atliekami vietoje. 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka remiantis 2 dalyje nurodytais atvejais atliekama kenkėjų rizikos analize ar preliminaria kenkėjų rizikos analize gali būti patvirtinamos būtinos priemonės, įskaitant ir tas, kurios padėtų nuspręsti, ar panaikinti ar pakeisti valstybių narių priimtas priemones. Komisija stebi padėtį ir priklausomai nuo jos ta pačia tvarka pakeičia arba panaikina minėtas priemones. <…>
<…>“
3 Direktyvos 2000/29 I priedo A dalyje išvardyti „[k]enksmingi organizmai, kuriuos draudžiama įvežti į visas valstybes nares ir jose platinti“. Šios dalies II skirsnio „Bendrijoje ribotai paplitę ir visai Bendrijai svarbūs kenksmingi organizmai“ b punkto „Bakterijos“ 3 papunktyje nurodyta: „Xylella fastidiosa (Wells et al)“.
Įgyvendinimo sprendimai 2014/87/ES ir 2014/497/ES
4 2014 m. vasario 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/87/ES dėl Xylella fastidiosa (Wells et Raju.) plitimo prevencijos priemonių Sąjungoje (OL L 45, 2014, p. 29), kuris priimtas remiantis Direktyva 2000/29, visų pirma jos 16 straipsnio 3 dalies ketvirtu sakiniu, 2–4, 7 ir 8 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(2) 2013 m. spalio 21 d. Italija informavo kitas valstybes nares ir Komisiją aptikusi [Xf (toliau – nurodytasis organizmas)] savo teritorijoje, dviejose Lečės provincijos (Apulijos regionas) zonose. Vėliau toje pačioje provincijoje nustatyti dar du atskiri protrūkiai. Patvirtinta, kad nurodytasis organizmas paplitęs kelių rūšių augaluose, įskaitant Olea europaea L., <…>, kuriems pasireiškė lapų degligė ir išryškėjo staigaus nykimo simptomai. <…>
(3) 2013 m. spalio 29 d. Apulijos regione imtasi skubių priemonių, susijusių su nurodytojo organizmo prevencija ir išnaikinimu <…>, kaip nustatyta Direktyvos 2000/29 <…> 16 straipsnio 1 dalyje;
(4) Italija pranešė, kad iš atliktų patikrinimų rezultatų matyti, jog nurodytojo organizmo kaimyninėse Brindizio ir Taranto provincijose neaptikta;
<…>
(7) atsižvelgiant į nurodytojo organizmo pobūdį, tikėtina, kad jis paplistų sparčiai ir plačiai. Siekiant užtikrinti, kad nurodytasis organizmas nepaplistų visoje Sąjungos teritorijoje, būtina nedelsiant imtis priemonių. Kol bus sukaupta konkrečios informacijos apie augalus šeimininkus, užkrato pernešėjus, plitimo kelius ir rizikos mažinimo galimybes, tikslinga uždrausti [sodinti skirtų augalų] judėjimą iš zonų, kuriose gali būti užkrėstų augalų;
(8) kad draudimas būtų imtas taikyti skubiai ir veiksmingai, atsižvelgiant į nurodytojo organizmo paplitimo vietoves ir ypač į geografinę Lečės administracinės provincijos padėtį bei neaiškumus, susijusius su demarkacinių zonų kriterijais, draudimas turėtų būti taikomas visai provincijai.“
5 Taigi pagal šį pirmąjį įgyvendinimo sprendimą Komisija 1 straipsnyje uždraudė „išvežti sodinti skirtus augalus iš Lečės provincijos (Apulijos regionas, Italija)“, 2 straipsnyje nurodė atlikti oficialius kasmetinius tyrimus, kuriais siekiama nustatyti, ar nėra Xf bakterijų, ir 3 straipsnyje įpareigojo valstybes nares užtikrinti, kad asmuo, aptikęs šių bakterijų ar turintis priežasčių manyti, kad toks organizmas gali būti aptiktas, praneštų apie tai kompetentingai valdžios institucijai per dešimt dienų.
6 Šis įgyvendinimo sprendimas buvo panaikintas 2014 m. liepos 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2014/497/ES dėl Xylella fastidiosa (Wells et Raju.) patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje prevencijos priemonių (OL L 219, 2014, p. 56).
7 Pagal šį antrąjį įgyvendinimo sprendimą, kuris priimtas remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir pirmasis, Komisija apribojo augalų, kurie yra bakterijos Xf augalai šeimininkai, judėjimą ir nustatė įvairias jų įvežimo į Sąjungą sąlygas, jeigu jie kilę iš trečiųjų šalių, kuriose aptinkama ši bakterija (2 ir 3 straipsniai). Be to, siekdama išnaikinti bakteriją Xf ir neleisti jai plisti Komisija įpareigojo valstybes nares, kai tai būtina, apibrėžti „nustatytų ribų vietoves“, kurias sudarytų „užkrėsta teritorija“ ir „buferinė zona“, kuriose valstybės narės turėtų pirmiausia pašalinti visus bakterija Xf užkrėstus augalus, taip pat visus augalus, turinčius požymių, rodančių galimą užsikrėtimą šia bakterija, ir visus augalus, kurie gali būti užkrėsti [7 straipsnis ir III priedo 2 skirsnio a punktas].
Įgyvendinimo sprendimas 2015/789
8 Įgyvendinimo sprendimas 2014/497 buvo panaikintas Įgyvendinimo sprendimu 2015/789, kuris priimtas remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir du pirmieji, ir jame nurodytos šios konstatuojamosios dalys:
„(1) atsižvelgiant į Komisijos atliktą auditą ir Italijos institucijų pranešimus apie naujus protrūkius reikėtų sugriežtinti priemones, nustatytas Įgyvendinimo sprendimu [2014/87].
<…>
(4) siekdamos likviduoti nurodytąjį organizmą ir neleisti jam plisti Sąjungoje, valstybės narės turėtų nustatyti demarkuotąsias teritorijas, apimančias užkrėstą zoną ir buferinę zoną, ir taikyti likvidavimo priemones. <…>
<…>
(7) Lečės provincijoje nurodytasis organizmas jau yra plačiai paplitęs. Esant įrodymų, kad nurodytasis organizmas tam tikrose tos teritorijos dalyse yra aptinkamas daugiau kaip dvejus metus ir jo išnaikinti nebeįmanoma, atsakinga valstybės įstaiga turėtų turėti galimybę taikyti ne likvidavimo, o izoliavimo priemones, kad būtų apsaugoti bent auginimo plotai, ypatingos kultūrinės, socialinės arba mokslinės vertės turintys augalai bei riba su likusia Sąjungos teritorija. Izoliavimo priemonės turėtų būti skirtos tam, kad bakterinio pasėlio kiekis toje zonoje būtų sumažintas ir užkrato pernešėjo populiacija būtų kuo mažesnė;
(8) siekiant užtikrinti veiksmingą visos Sąjungos apsaugą nuo nurodytojo organizmo ir atsižvelgiant į tai, kad nurodytasis organizmas gali paplisti ne tik per vežamus sodinti skirtus nurodytuosius augalus, bet ir natūraliai bei dirbtinai, tikslinga nustatyti priežiūros zoną, prasidedančią iš karto už buferinės zonos, supančios Lečės provincijos užkrėstą zoną;
<…>“
9 Įgyvendinimo sprendimas 2015/789 buvo iš dalies pakeistas 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/2417 (OL L 333, 2015, p. 43), vėliau Įgyvendinimo sprendimu 2016/764, kurio 1–4 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(1) nuo įgyvendinimo sprendimo [2015/789] priėmimo iki 2016 m. vasario mėn. Italija pranešė Komisijai apie kelis [Xf] (toliau – nurodytasis organizmas) protrūkius įvairiose vietovėse aplink Lečės provinciją. Šie protrūkiai įvyko daugybėje skirtingų Taranto ir Brindizio provincijų savivaldybių vietų. Be to, per paskutinį 2015 m. lapkričio mėn. Komisijos atliktą auditą patvirtinta, kad pagal Įgyvendinimo sprendimą [2015/789] privalomi tyrimai buvo atlikti tik labai ribotoje teritorijoje aplink Lečės provinciją (Apulijos regionas, Italija). Per auditą taip pat patvirtinta, kad dabartine tyrimų programa vis dar neužtikrinamas naujų protrūkių nustatymas laiku arba tiksli ir teisinga nurodytojo organizmo protrūkio išplitimo teritorijoje apimtis;
(2) per paskutinį auditą patvirtinta, kad yra spartaus nurodytojo organizmo išplitimo likusioje atitinkamos teritorijos dalyje rizika. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į teritorijos dydį, užkrėstą zoną, kurioje taikomos izoliavimo priemonės, tikslinga išplėsti už Lečės provincijos ribų, ir leisti vežti nurodytus augalus už šios teritorijos ribų tik laikantis labai griežtų sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytojo organizmo išplitimo likusioje Sąjungos teritorijoje rizika išauga ankstyvą pavasarį prasidėjus ligos sukėlėjus pernešančių vabzdžių skraidymo sezonui, zoną išplėsti reikėtų nedelsiant. Todėl užkrėstą zoną reikėtų išplėsti taip, kad ji apimtų Taranto ir Brindizio provincijų savivaldybes ar tam tikrų savivaldybių, kuriose nustatyti nurodytojo organizmo protrūkiai arba tikėtina, kad jose organizmas jau paplito ir yra dažnai aptinkamas, dalis. Tačiau į užkrėstą zoną nereikėtų įtraukti teritorijos, kurią Italija iki šio sprendimo priėmimo pripažino neužkrėsta nurodytuoju organizmu;
(3) siekiant teisinio tikrumo, 7 straipsnio 2 dalies c punktą reikėtų iš dalies pakeisti, kad būtų aišku, jog priemonės, kurių turi būti imtasi pagal tą straipsnį, taikomos užkrėstoje zonoje, o ne už jos ribų;
(4) siekiant užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo nurodytojo organizmo likusioje Sąjungos teritorijoje ir atsižvelgiant izoliuoto ploto išplėtimą, tikslinga pakeisti priežiūros zoną naujais reikalavimais dėl tyrimų tame izoliuotame plote. Tie reikalavimai turėtų būti taikomi 20 km pločio nuo buferinės zonos ribos teritorijoje, išplečiant taikymą į tą izoliuotą plotą ir10 km buferinę zoną aplink jį.“
10 Iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 1 straipsnyje „Apibrėžtys“ numatyta:
„Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:
a) nurodytasis organizmas – visi [Xf] porūšiai;
b) nurodytieji augalai [augalai šeimininkai] – visi sodinti skirti augalai (išskyrus sėklas), priklausantys Komisijos duomenų bazėje „Kenksmingajam organizmui Xf imlūs augalai šeimininkai Sąjungos teritorijoje“ išvardytoms gentims arba rūšims, kurios, kaip nustatyta, Sąjungos teritorijoje yra imlios nurodytajam organizmui arba, jeigu valstybė narė nustatė demarkuotąją teritoriją dėl vieno ar kelių nurodytojo organizmo porūšių pagal 4 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, – yra imlios tam (tiems) porūšiui (-iams);
c) nurodytieji augalai – augalai šeimininkai ir visi sodinti skirti augalai <…>
<…>“
11 Šio iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 4 straipsnyje „Demarkuotųjų teritorijų nustatymas“ nurodyta:
„1. Jei nurodytojo organizmo buvimas patvirtinamas, susijusi valstybė narė nedelsdama nustato demarkuotąją teritoriją pagal šio straipsnio 2 dalį (toliau – demarkuotoji teritorija).
<…>
2. Demarkuotąją teritoriją sudaro užkrėsta zona ir buferinė zona.
Užkrėsta teritorija apima visus augalus, kurie, kaip žinoma, užkrėsti nurodytuoju organizmu, visus augalus, kuriems būdingi požymiai, rodantys galimą užkrėtimą tuo organizmu, ir visus kitus augalus, kurie gali būti užkrėsti tuo organizmu dėl artumo užkrėstiems augalams arba dėl tos pačios auginimo vietovės, jei žinoma, kad joje buvo užkrėstų augalų arba augalų, iš kurių jie auginami.
Atsižvelgiant į nurodytojo organizmo buvimą Lečės provincijoje ir II priede išvardytose savivaldybėse, užkrėstą zoną sudaro bent visa ši provincija ir tos savivaldybės arba, tam tikrais atvejais, tų savivaldybių kadastriniai žemės sklypai (it. – fogli).
Buferinė zona supa užkrėstą zoną ir yra ne mažesnė kaip 10 km pločio.
<…>“
12 Iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 6 straipsnis „Likvidavimo priemonės“ suformuluotas taip:
„1. Valstybė narė, nustačiusi 4 straipsnyje nurodytą demarkuotąją teritoriją, toje teritorijoje imasi šio straipsnio 2–11 dalyse nustatytų priemonių.
2. Susijusi valstybė narė 100 m spinduliu aplink augalus, kurie buvo ištirti ir, kaip nustatyta, užkrėsti nurodytuoju organizmu, nedelsdama pašalina:
a) augalus šeimininkus, nepaisant jų sveikumo būklės;
b) augalus, kurie, kaip žinoma, buvo užkrėsti nurodytuoju organizmu;
c) augalus, turinčius požymių, rodančių galimą užkrėtimą tuo organizmu arba įtariamus užsikrėtusius tuo organizmu.
<…>
7. Susijusi valstybė narė stebi nurodytojo organizmo buvimą atlikdama kasmetinius tyrimus tinkamu laiku. Ji atlieka nurodytųjų augalų apžiūrą, ima užkrėtimo požymių turinčių augalų ir tokių požymių neturinčių, bet netoli pastarųjų esančių augalų mėginius ir atlieka jų tyrimus.
Buferinėse zonose tiriamas plotas suskirstomas 100×100 m kvadratais. Apžiūros atliekamos kiekviename kvadrate.
<…>
9. Susijusi valstybė narė prireikus imasi priemonių esant konkretiems arba sudėtingiems atvejams, kai pagrįstai numatoma, kad bus vengiama likvidavimo, jam bus trukdoma arba jis bus atidedamas, ypač jei tai susiję su visų augalų, kurie yra užkrėsti arba įtariama, kad jie gali būti užkrėsti, prieinamumu ir tinkamu sunaikinimu, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, viešos arba privačios nuosavybės arba asmens ar įstaigos, kuriam jie priklauso.
<…>“
13 Iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnyje „Izoliavimo priemonės“ nustatyta:
„1. Nukrypstant nuo 6 straipsnio nuostatų, atsakinga susijusios valstybės narės įstaiga gali nuspręsti taikyti 2–7 dalyse nustatytas izoliavimo priemones tik 4 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytoje užkrėstoje zonoje <…>
2. Susijusi valstybė narė nedelsdama pašalina visus augalus, kurie, kaip nustatyta, užkrėsti nurodytuoju organizmu, jei jie yra bet kurioje iš šių vietų:
<…>
c) 4 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytoje užkrėstoje zonoje esančioje vietovėje, kuri yra ne toliau kaip 20 km atstumu nuo tos užkrėstos zonos ir likusios Sąjungos teritorijos ribos.
<…>
7. Susijusi valstybė narė stebi nurodytojo organizmo buvimą tinkamu laiku kasmet atlikdama tyrimus teritorijose 20 km atstumu, kaip nurodyta 2 dalies c punkte.
<…>“
14 Iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 II priede su pateiktu savivaldybių, kurioms taikoma jo 4 straipsnio 2 dalis, sąrašu, nurodytos ir savivaldybės, esančios Brindizio ir Taranto provincijose.
Ikiteisminė procedūra
15 2015 m. gruodžio 11 d., atsižvelgdama į bakterijos Xf išplitimą Apulijos regione (Italija) ir nuolatinį padėties blogėjimą nuo 2013 m. spalio mėn., Komisija Italijos valdžios institucijoms išsiuntė oficialų pranešimą, jas kaltindama, pirma, nepašalinus užkrėstų augalų ir augalų, kuriems taikomos konkrečios pareigos, pagal Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 2 dalies c punktą, ir, antra, neįvykdžius pareigos atlikti tyrimus pagal šio įgyvendinimo sprendimo 6 straipsnio 7 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį.
16 2016 m. vasario 10 d. Italijos valdžios institucijos atsakė į šį oficialų pranešimą ir, be kita ko, pabrėžė, kad Tribunale amministrativo regionale del Lazio (Lacijaus regiono administracinis teismas, Italija) taikė sustabdomąsias priemones ir 2016 m. sausio 22 d. kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį dėl Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 6 straipsnio 2 dalies a punkto galiojimo, kiek tai susiję su pareiga pašalinti augalus 100 m spinduliu aplink užkrėstus augalus. Italijos valdžios institucijos nurodė, kad dėl šių teisminių įvykių medžių kirtimas buvo labai atidėtas ir kad teisiškai tapo neįmanoma įvykdyti dalį Įgyvendinimo sprendimo 2015/789.
17 Kadangi Įgyvendinimo sprendimu 2016/764 buvo pakeista 2015 m. gruodžio 11 d. oficialiame pranešime nurodytų kaltinimų geografinė apimtis, 2016 m. liepos 25 d. Komisija Italijos valdžios institucijoms išsiuntė papildomą oficialų pranešimą, kuriame nurodė, kad Italijos Respublika nuolat ir tęstinį laiką nevykdo konkrečių įsipareigojimų pagal iš dalies pakeistą Įgyvendinimo sprendimą 2015/789 ir Direktyvos 2000/29 16 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendros pareigos. Be to, Komisija nurodė, kad Italijos Respublika pažeidė ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą. Taip pat šiame oficialiame pranešime, be kita ko, buvo nurodyta, kad užkrėsti augalai nebuvo nedelsiant pašalinti ir tyrimų trūkumai.
18 2016 m. rugpjūčio 26 d. Italijos valdžios institucijos, atsakydamos į papildomą oficialų pranešimą, pabrėžė, kad nebeliko teisinių kliūčių vykdyti stebėseną ir likvidavimo priemones, numatytas iš dalies pakeistame Įgyvendinimo sprendime 2015/789, ir kad ši veikla buvo atnaujinta arba ruošiamasi ją atnaujinti, kartu pateikdamos papildomos informacijos apie izoliavimo priemonių įgyvendinimą ir stebėsenos veiklą, vykdomą 2015 ir 2016 metais.
19 2017 m. liepos 14 d. Komisija pateikė pagrįstą nuomonę, joje kaltino Italijos Respubliką dėl kelių įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę neįvykdymo. Pirma, ji kaltino Italijos Respubliką nedelsiant nepašalinus užkrėstų augalų izoliuotame plote, pažeidžiant iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 2 dalies c punktą. Antra, Komisija ją kaltino tuo, kad ji pažeidė iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 6 straipsnio 3, 7 ir 9 dalis ir 7 straipsnio 2, 3 ir 7 dalis, nes ši valstybė narė neįvykdė pareigos užtikrinti, kad izoliuotame plote ir buferinėje zonoje 100 m spinduliu aplink užkrėstus augalus būtų paimti mėginiai ir stebima padėtis, susijusi su Xf buvimu, tinkamu laiku atliekant kasmetinius tyrimus. Trečia, Komisija nurodė, kad Italijos Respublika nuolat ir bendrai nevykdė pareigos imtis priemonių, reikalingų užkirsti kelią Xf plitimui, ir taip pažeidė Direktyvos 2000/29 16 straipsnio 1 dalį, taip pat minėto iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį. Ketvirta, ji kaltino šią valstybę narę pažeidus ESS 4 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą lojaliai bendradarbiauti dėl įvairių trūkumų, dėl kurių minėta valstybė narė negalėjo sukliudyti ligos paplitimui daugiau nei 40 kilometrų nuo 2015 m.
20 2017 m. rugsėjo 14 d. Italijos valdžios institucijos atsakė į šią pagrįstą nuomonę. Pripažindamos situacijos rimtumą ir jų pareigą nedelsiant pašalinti augalus, šios institucijos, be kita ko, pabrėžė, kad augalų pašalinimas labai pagerėjo dėl naujų regioniniu lygiu nustatytų procedūrų.
21 2018 m. gegužės mėn. manydama, kad Italijos Respublika neįvykdė pagrįstoje nuomonėje pateikto prašymo imtis skubių priemonių, kad būtų užkirstas kelias Xf plitimui, ir kad dėl to, jog ir toliau nebuvo vykdomi nurodyti įsipareigojimai, kenksmingi organizmai labai išplito izoliuotame plote ir buferinėje zonoje, Komisija pareiškė šį ieškinį.
Dėl ieškinio
Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 2 dalies c punkto pažeidimu
Šalių argumentai
22 Pateikdama pirmąjį kaltinimą Komisija kaltina Italijos Respubliką, kad ši nesilaikė pareigos nedelsiant pašalinti užkrėstus augalus, kaip tai numatyta iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 2 dalies c punkte, palikdama daug augalų kelis mėnesius ar net kartais ilgiau nei metus po to, kai aptiktas užkrėtimas, taip pat vabzdžių pernešėjų skraidymo laikotarpiu. Tačiau terminas nuo ligos nustatymo iki faktinio užkrėstų augalų pašalinimo neturėtų būti ilgesnis nei kelios dienos ir bet kuriuo atveju neviršyti dešimties darbo dienų, atsižvelgiant į aplinkybes.
23 Šiuo atveju Italijos valdžios institucijų pašalintų užkrėstų augalų dalis pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui, t. y. 2017 m. rugsėjo 14 d., buvo tik 78 % užkrėstų augalų, nustatytų atliekant 2016 m. stebėseną, ir tą dieną dar buvo likęs 191 medis, kuriuos reikėjo pašalinti. Be to, iš šių valdžios institucijų pateiktos informacijos analizės matyti, kad praeina daug laiko nuo užkrėstų augalų nustatymo iki nurodymo juos pašalinti išdavimo ir pranešimo, t. y. apie aštuonias savaites. Būtinybė nustatyti savininkus ir jiems pranešti apie likvidavimo priemonę yra viena iš pagrindinių vėlavimo priežasčių. Jeigu paaiškėja, kad šis identifikavimas neįmanomas, apie šią likvidavimo priemonę nėra pranešta, dėl to institucijos negali imtis likvidavimo. Be to, jeigu savininkas prieštarauja priemonei, Italijos valdžios institucijos negali užtikrinti, kad užkrėsti augalai bus pašalinti nedelsiant.
24 Vis dėlto pareiga nedelsiant pašalinti reiškia, kad kompetentingos institucijos turi veikti nedelsdamos. Šiuo atžvilgiu Italijoje ir kitose valstybėse narėse, kuriose buvo aptikta bakterijų Xf, įgyta patirtis rodo, kad užkrėstą medį galima pašalinti greičiau nei per savaitę. Tačiau kai laiko tarpas nuo bakterijos aptikimo iki užkrėstų augalų pašalinimo yra daug ilgesnis už šį terminą, bakterijos plinta toliau. Kadangi didžioji dalis vabzdžių pernešėjų gali nuskristi iki 100 m per 12 dienų, yra labai svarbu imtis priemonių nedelsiant. Tai juo labiau taikytina izoliavimo priemonėms užkrėstos zonos dalyje, nurodytoje iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 2 dalies c punkte, kuriame pašalinimo pareiga susijusi tik su užkrėstais augalais.
25 Taigi kiek įmanoma sutrumpinti laiko tarpą nuo užkrėstų augalų nustatymo iki jų pašalinimo yra vienintelis būdas užkirsti kelią kenksmingų organizmų paplitimui likusioje Sąjungos dalyje. Šiuo klausimu valstybės narės turi pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą. Iš tiesų, kadangi iš dalies pakeistas Įgyvendinimo sprendimas 2015/789 yra taikomas tiesiogiai, valstybė narė neturi jokios diskrecijos dėl jo įgyvendinimo. Todėl pareiga pašalinti užkrėstus augalus negali būti aiškinama kaip tik numatanti augalų pašalinimo priemones, o ne šių priemonių įgyvendinimą.
26 2016 m. birželio 9 d. Sprendime Pesce ir kt. (C-78/16 ir C-79/16, EU:C:2016:428) Teisingumo Teismas patvirtino, kad Komisija galėjo teisėtai manyti, jog įpareigojimas nedelsiant pašalinti užkrėstus augalus yra tinkama ir būtina priemonė siekiant neleisti plisti bakterijai Xf. Jis taip pat pripažino, kad Komisija palygino skirtingus atitinkamus interesus. Tai ypač pasakytina apie iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 2 dalies c punkte numatytą priemonę, pagal kurią turi būti pašalinti tik užkrėsti medžiai. Be to, svarba greitai pašalinti užkrėstus augalus prieš prasidedant vabzdžių pernešėjų skraidymo laikotarpiui yra dar didesnė, atsižvelgiant į nuolatinį ir pastovų delsimą, nustatytą kasmetinių tyrimų srityje.
27 Italijos Respublikos nurodytos teisinės ir praktinės problemos, susijusios su žemės sklypų savininkų nustatymu ir kai kurių iš jų pareikštais ieškiniais, negali pateisinti to, kad užkrėsti medžiai pašalinti tik praėjus keliems mėnesiams po užkrėtimo nustatymo. Ši valstybė narė dar mažiau gali remtis bendro pobūdžio nacionalinėmis nuostatomis, net jeigu jos buvo priimtos pagal kitas Sąjungos teisės nuostatas. Komisija neketina prieštarauti dėl tinkamo savininkų dalyvavimo, taip pat jų pasinaudojimo savo teisėmis ir teisių gynimo priemonėmis. Tačiau pagal iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 6 straipsnio 9 dalį pareiga pasiekti, kad būtų iškirsti medžiai, Italijos Respubliką įpareigoja imtis visų būtinų priemonių, kad būtų galima veikti nedelsiant aptikus užkrėstą medį. Taigi 2015 m. Italijos valdžios institucijos ėmėsi nacionalinių neatidėliotinų priemonių, kad įveiktų pirmąjį protrūkį.
28 Italijos Respublika teigia, kad iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „nedelsiant“ turi būti suprantama atsižvelgiant į pačios pareigos turinį ir jai taikomas teisines sąlygas.
29 Iš tiesų, kadangi tokia priemonė, kaip užkrėstų augalų pašalinimas, turi reikšmingų pasekmių individualios nuosavybės teisei, būtina iš anksto nustatyti savininką ir jam pranešti apie priemonę. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į specialų Apulijos regiono žemės ūkio paskirties sklypų nuosavybės ir valdymo režimą, buvo labai sunku identifikuoti savininkus, nes daugeliu atveju jie buvo mirę arba gyveno ne Apulijos regione, o dėl to pranešimai užtruko. Be to, priemonė taikyta labai daug didelių alyvmedžių.
30 Taip pat dėl 2015 m. gruodžio 18 d. Procura della Repubblica di Lecce (Lečės provincijos Respublikos prokuroras, Italija) įsakymo, pagal kurį visiems alyvmedžiams, kurie turėjo būti iškirsti, taikytas skubus prevencinis areštas, buvo teisiškai neįmanoma įgyvendinti priemonių nuo 2015 m. gruodžio 28 d., kai Giudice delle indagini preliminari presso il Tribunale di Lecce (Lečės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, Italija) patvirtino šį įsakymą, iki 2016 m. liepos 25 d., kai areštas buvo panaikintas.
31 Dėl aptariamų pašalinimo priemonių taip pat kilo didelių ginčų, paremtų pakankamo tikrumo nebuvimu šių priemonių taikymo laikotarpiu dėl ryšio tarp alyvmedžių džiūvimo reiškinio ir bakterijos Xf. Šis neaiškumas buvo pašalintas tik 2016 m. kovo 31 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinėje nuomonėje. Tačiau nacionaliniu lygiu vis dar vykdoma dezinformacijos kampanija, pagal kurią užkrėsti augalai turėtų būti ne pašalinti, o gydomi.
32 Be to, būtų netikslu manyti, kad iš dalies pakeistame Įgyvendinimo sprendime 2015/789 numatyta valstybių narių pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, t. y. užtikrinti, kad užkrėsti medžiai būtų iškirsti per labai trumpą laiką nustačius užkrėtimą. Iš tiesų šio iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 2 dalies formuluotėje nurodytas veiksmas, t. y. „pašalinti“, o ne šio veiksmo rezultatas. Nesant tokios pareigos pasiekti rezultatą, įsipareigojimų neįvykdymo egzistavimas reikalauja, kaip matyti iš 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimo Komisija / Bulgarija (C‑488/15, EU:C:2017:267) 107 ir 108 punktų, kiekvienu konkrečiu atveju atlikti analizę, ar valstybės narės kruopščios pastangos buvo tinkamos, neatsižvelgiant į tai, ar buvo pasiektas teisės aktų tikslas. Taigi šiuo atveju Italijos Respublikos vykdyta kompleksinė priemonių reglamentavimo, organizavimo ir administravimo veikla, susijusi su nagrinėjamų priemonių priėmimu ir įgyvendinimu, įrodo, kad ji laikėsi įsipareigojimų pagal minėtą iš dalies pakeistą Įgyvendinimo sprendimą 2015/789.
Teisingumo Teismo vertinimas
33 Pagal iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 2 dalies c punktą atitinkama valstybė narė „izoliuotame“ plote, kuris atitinka užkrėstos zonos dalį, apimančią Lečės provinciją ir jo II priede nurodytas savivaldybes, esančias Brindizio ir Taranto provincijose, privalo „nedelsiant“ pašalinti, kaip izoliavimo priemonę, bent jau visus augalus, kurie nustatyti kaip užkrėsti nurodytuoju organizmu, t. y. bakterija Xf, jeigu jie yra šios zonos vietovėje ne toliau kaip 20 km atstumu nuo tos zonos ir likusios Sąjungos teritorijos ribos (toliau – izoliuoto ploto 20 km ruožas).
34 Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją įsipareigojimo neįvykdymo buvimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į valstybės narės padėtį, buvusią pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje, o į vėlesnius pakeitimus Teisingumo Teismas atsižvelgti negali (žr., be kita ko, 2019 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑498/17, EU:C:2019:243, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
35 Šiuo atveju pagrįstoje nuomonėje nustatytas terminas baigėsi 2017 m. rugsėjo 14 d.
36 Tačiau Italijos Respublika neginčija, kad tą dieną iš visų 886 užkrėstų augalų, nustatytų atliekant tyrimą dėl 2016 m. stebėsenos, didelė jų dalis, t. y. 191, sudarantys beveik 22 % visų užkrėstų augalų, dar nebuvo pašalinti izoliuoto ploto 20 km ruože.
37 Be to, ši valstybė narė taip pat neginčija, kad šiame 20 km ruože užkrėsti augalai pašalinti tik praėjus keliems mėnesiams nuo patvirtinimo, kad šie augalai užkrėsti.
38 Iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 2 dalies tekstas šiuo atžvilgiu suformuluotas taip, kad nepalieka jokių pagrįstų abejonių. Iš tiesų šioje nuostatoje vartojamas žodis „nedelsiant“, atsižvelgiant į jo įprastą reikšmę bendrinėje kalboje, negali būti suderinamas su kelių savaičių ar net, kaip nagrinėjamu atveju, kelių mėnesių terminu.
39 Taip aiškinama turėtų būti juo labiau dėl to, kad pagal 2015 m. sausio 6 d. ir 2016 m. kovo 17 d. EFSA nuomones, kurių išvados šiuo klausimu nebuvo ginčytos, tik greitai pašalinus užkrėstus augalus galima išvengti bakterijos Xf paplitimo. Iš tiesų, kaip matyti iš Komisijos grindžiant ieškinį pateiktų mokslo duomenų, kurių Italijos Respublika taip pat neginčijo, vabzdys pernešėjas, šiuo atveju cikadėlė, vos per 12 dienų pajuda beveik 100 m.
40 Taigi Komisijos parengtoje 2018 m. audito ataskaitoje [Final report of an audit carried out in Italy from 28 May 2018 to 1 June 2018 in order to evaluate the situation and official controls for [Xylella fastidiosa] (2018 m. gegužės 28 d.–birželio 1 d. Italijoje atlikto audito siekiant įvertinti padėtį ir Xylella fastidiosa oficialią kontrolę galutinė ataskaita), DG (SANTE) 2018-6485, p. 23-24] (toliau – 2018 m. audito ataskaita) aiškiai pažymėta, kad daugiau nei 90 % atvejų, kai nustatytas užkrėtimas atliekant 2016 m. stebėseną, užbaigtą 2017 m. gegužės mėn., buvo aptikti netoli augalų, kurie buvo nustatyti kaip užkrėsti 2015 m. ir buvo išnaikinti labai vėluojant.
41 Priešingai, nei teigia Italijos Respublika, iš dalies pakeisto Sprendimo 2015/789 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas nedelsimo reikalavimas negali būti aiškinamas kaip susijęs tik su nacionalinių institucijų priemonių priėmimu siekiant atlikti šį pašalinimą.
42 Iš tiesų remiantis šios nuostatos formuluote, pagal kurią vienareikšmiškai reikalaujama „pašalinti“ užkrėstus augalus, ir jos veiksmingumu šis reikalavimas gali būti susijęs tik su pačiu pašalinimu, nes tik faktinis užkrėstų augalų pašalinimas, o ne jį patvirtinančių priemonių priėmimas gali užkirsti kelią Xf bakterijos paplitimui, o tai yra, kaip matyti būtent iš Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 4, 7 ir 8 konstatuojamųjų dalių ir Įgyvendinimo sprendimo 2015/2417 1 2 ir 4 konstatuojamųjų dalių, iš dalies pakeistu Įgyvendinimo sprendimu 2015/789, visų pirma izoliavimo priemonėmis, siekiamas tikslas (pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Pesce ir kt., C-78/16 ir C-79/16, EU:C:2016:428, 54 punktą).
43 Tokiu pašalinimu gali būti pasiektas Direktyvos 2000/29, kuria remiantis priimtas iš dalies pakeistas Įgyvendinimo sprendimas 2015/789, tikslas užtikrinti aukštą augalų sveikatos apsaugos nuo kenksmingų organizmų įvežimo į Sąjungą iš trečiųjų šalių importuojamuose produktuose lygį (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Anastasiou ir kt., C‑140/02, EU:C:2003:520, 45 punktą).
44 Tuo remiantis darytina išvada, kad iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms nustatyta pareiga pasiekti konkretų rezultatą dėl Xf bakterija užkrėstų augalų pašalinimo ir kad vien šios pareigos objektyvaus pažeidimo konstatavimo pakanka, kad būtų įrodytas įsipareigojimų neįvykdymas. Taigi šioje byloje nagrinėjama situacija nėra panaši į tą, kurią Teisingumo Teismas nagrinėjo 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimo Komisija / Bulgarija (C‑488/15, EU:C:2017:267), kuriuo remiasi Italijos Respublika, 107 ir 108 punktuose.
45 Kalbant apie įvairias fizines, administracines ir teisines kliūtis, kurias Italijos Respublika nurodė siekdama pateisinti vėlavimą pašalinti užkrėstus augalus, esančius izoliuoto ploto 20 km ruože, susijusias su tuo, kad buvo daug labai didelių alyvmedžių, su pareiga pagal nacionalinę teisę nustatyti atitinkamų žemės sklypų savininkus ir jiems pranešti apie pašalinimo priemones, taip pat su teisminės gynybos priemonėmis, naudotomis siekiant užkirsti kelią medžių kirtimui, reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją valstybė narė negali remtis vidaus tvarkos situacijomis, kad pateisintų iš Sąjungos teisės kylančių įsipareigojimų ir terminų nesilaikymą (žr., be kita ko, 2019 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑498/17, EU:C:2019:243, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
46 Be to, Italijos Respublika neginčijo, kad, kaip teigia Komisija, jai buvo leista priimti skubias nacionalines priemones, numatančias, kaip ir priimtos 2015 m., greitesnes procedūras siekiant įveikti tokias administracines ir teisines kliūtis.
47 Be to, nors tiesa, kad Procura della Repubblica di Lecce (Lečės provincijos Respublikos prokuroras) baudžiamojoje byloje nustatytas prevencinis areštas, patvirtintas Giudice delle indagini preliminari presso il Tribunale di Lecce (Lečės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas), pirmąjį 2016 m. pusmetį galėjo sukliudyti pašalinti užkrėstus alyvmedžius visoje atitinkamoje zonoje, vis dėlto reikia konstatuoti, kaip teigia Komisija, o Italijos vyriausybė to pagrįstai neginčija, kad Italijos valdžios institucijos, panaikinus šį prevencinį areštą, nesiėmė neatidėliotinų priemonių, reikalaujamų pagal iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 2 dalies c punktą.
48 Taigi pirmąjį kaltinimą reikia pripažinti pagrįstu.
Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 7 dalies pažeidimu
Šalių argumentai
49 Pateikdama antrąjį kaltinimą Komisija kaltina Italijos Respubliką nesilaikius pareigos stebėti bakterijos Xf buvimą izoliuoto ploto 20 km ruože, vadovaujantis iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 7 dalimi.
50 Šiuo atveju tyrimas dėl 2016 m., kuriuo siekiama aptikti bakterijos Xf buvimą, pradėtas 2016 m. rugpjūčio mėn. ir baigtas 2017 m. gegužės mėn. Tyrimas, atliktas įgyvendinant stebėseną 2017 m., pradėtas 2017 m. liepos mėn., o baigtas 2018 m. balandžio mėn. Taigi šie tyrimai iš dalies atlikti metų laiku, nepalankiu siekiant nustatyti augalų ir lapuočių medžių užkrėtimo požymius, t. y. žiemos mėnesiais, kai medžiai ir lapuočiai žoliniai augalai nebeturėjo lapų. Todėl buvo pakenkta vizualinių patikrinimų, kaip priemonės nustatyti įtariamus užkrėtimo atvejus, veiksmingumui.
51 Vis dėlto pareiga atlikti kasmetinį tyrimą „tinkamu metų laiku“, kaip tai suprantama pagal iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 7 dalį, reikalaujama, atsižvelgiant į jo ir Direktyvos 2000/29 tikslą užkirsti kelią ligos paplitimui, kad šis tyrimas būtų atliktas metų laiku, kai ši liga gali būti aptikta, t. y. kalbant apie alyvmedžius, vasaros laikotarpiu. Be to, atsižvelgiant į pareigą pateikti ataskaitą ne vėliau kaip gruodžio 31 d. ir kad būtų galima pašalinti užkrėstus augalus iki pavasario, laiko, kai pradeda plisti vabzdžiai bakterijos Xf pernešėjai, tyrimas turėtų būti užbaigtas iki metų pabaigos.
52 Taigi iš dalies pakeistu Įgyvendinimo sprendimu 2015/789 valstybės narės įpareigotos užbaigti metinę stebėsenos kampaniją taip, kad būtų galima pateikti ataskaitą ir naują veiksmų planą kitiems metams iki gruodžio mėn. pabaigos. Taigi šiame įgyvendinimo sprendime aiškiai nurodyta, kad stebėsena turi būti atlikta tuomet, kai ne tik moksliškai tinkamiausia nustatyti užkrėstus medžius, bet ir gali būti užtikrinta, kad medžiai galės būti nedelsiant ir tikrai iškirsti prieš prasidedant kitam skraidymo sezonui.
53 Italijos Respublika tvirtina, kad stebėsenos pradžia 2016 m. rugpjūčio mėn. sutampa su optimaliu laikotarpiu didžiajai daliai Xf augalų šeimininkų, t. y. laikotarpiu, kai atsiranda tipiški lapų džiūvimo požymiai ant suaugusių lapų.
54 Be to, skiriasi Xf sukeltos infekcijos požymiai ir sunkumas, atsižvelgiant į augalus šeimininkus ir bakterijos porūšį. Taigi alyvmedžių atveju infekcijos sukelti pažeidimai yra ne tipiniai suaugusių lapų džiūvimo požymiai vasaros sezono pabaigoje, o daugiausia tipiškas šakų džiūvimas, kuris paveikia daugiau arba mažiau šakų.
55 Taigi vietoje surinkti įrodymai rodo, kad simptomai gali pasireikšti visus metus. Tai matyti ir iš 2015 m. gruodžio 16 d. Komisijos sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato gairių dėl tyrimo dėl Xf buvimo Sąjungos teritorijoje, paskelbtų jo interneto puslapyje. Be to, vasaros sezono metu sukeltos infekcijos alyvmedžiams gali būti nustatytos nuo trečio mėnesio po galimo užkrėtimo. Todėl žiemos laikotarpiu įmanoma anksti nustatyti pradinės stadijos infekcijas, sukeltas praėjusį vasaros sezoną.
Teisingumo Teismo vertinimas
56 Pagal iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 7 dalį atitinkama valstybė narė turi pareigą stebėti padėtį, susijusią su nurodytojo organizmo buvimu, kasmet atlikdama tyrimus „tinkamu metų laiku“ izoliuoto ploto 20 km ruože.
57 Nors pagal šios nuostatos formuluotę nereikalaujama, kad nagrinėjami kasmetiniai tyrimai būtų atliekami nustatytu metų laiku, ir taip kompetentingoms nacionalinėms institucijoms paliekama diskrecija šiuo klausimu, vis dėlto, remiantis ta pačia formuluote, šie kasmetiniai tyrimai turi būti atliekami „tinkamu“ laiku.
58 Taigi, atsižvelgiant į iš dalies pakeistu Įgyvendinimo sprendimu 2015/789, visų pirma jo 7 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytomis izoliavimo priemonėmis siekiamą tikslą, kaip matyti iš šio sprendimo 42 punkto, užkirsti kelią bakterijos Xf paplitimui, reikia manyti, kad šie tyrimai turi būti atlikti metų laiku, kai galima ir nustatyti augalų užkrėtimą, ir įgyvendinti šio užkrėtimo izoliavimo priemones, kurios pagal šią nuostatą reiškia nedelsiant pašalinti užkrėstus augalus.
59 Šiuo atveju neginčijama, kad 2016 m. stebėsenos tyrimas siekiant nustatyti bakterijos Xf buvimą izoliuoto ploto 20 km ruože pradėtas 2016 m. rugpjūčio mėn., o baigtas 2017 m. gegužės mėn.
60 Vis dėlto reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai nurodo Komisija, dėl tokio tyrimo, baigto pavasarį, o tai yra vabzdžių pernešėjų skraidymo laikotarpis ir, tai nebuvo ginčyta, bakterijos Xf plitimo etapo atsinaujinimo laikotarpis, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos praktiškai negali veiksmingai įgyvendinti izoliavimo priemonių izoliuoto ploto 20 km ruože, pašalinant užkrėstus augalus prieš prasidedant šiam plitimo laikotarpiui.
61 Taigi net darant prielaidą, kaip tvirtina Italijos Respublika, kad bakterija Xf gali būti aptikta visus metus, nors Komisija tai ginčija, vis dėlto iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 7 dalyje numatytas kasmetinis tyrimas turėtų būti užbaigtas pakankamai ankstyvu metų laiku iki pavasario pradžios, kad, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies c punkte numatytą reikalavimą, būtų galima laiku pašalinti užkrėstus augalus.
62 Vadinasi antrąjį kaltinimą reikia pripažinti pagrįstu.
Dėl trečiojo kaltinimo, susijusio su nuolatiniu ir bendru pareigos imtis būtinų priemonių siekiant išvengti bakterijos Xf paplitimo neįvykdymu
Šalių argumentai
63 Pateikdama trečiąjį kaltinimą Komisija kaltina Italijos Respubliką tuo, kad ji nuolat ir bendrai nevykdo pareigos užkirsti kelią Xf paplitimui, darydama pakartotinius ir atskirus iš dalies pakeistame Įgyvendinimo sprendime 2015/789 nustatytų priemonių pažeidimus. Šiuo įsipareigojimų nevykdymu pažeidžiamos ne tik pareigos pagal šio įgyvendinimo sprendimo 6 straipsnio 2, 7 ir 9 dalis, 7 straipsnio 2 dalies c punktą ir 7 dalį, bet ir pagrindinė pareiga, nurodyta Direktyvos 2000/29 16 straipsnio 1 dalyje, ir lojalaus bendradarbiavimo pareiga pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį.
64 Bendras ir besitęsiantis įsipareigojimų neįvykdymas gali būti konstatuotas ne tik tuo atveju, kai valstybė narė nesilaiko jai pagal Sąjungos teisę tenkančių pareigų, susijusių su konkrečiomis situacijomis, kurios buvo ištaisytos prieš pažeidimo procedūrai pakankamai pažengiant, bet ir juo labiau tada, kai, kaip šiuo atveju, atitinkama valstybė narė neištaisė ankstesnių pažeidimų, dėl jų išplito bakterija ir dėl to reikėjo pakeisti Komisijos priimtas priemones dėl specialių zonų, kurioms taikomos likvidavimo ir izoliavimo pareigos.
65 Taigi šiuo atveju konstatuoti įsipareigojimų neįvykdymą tik dėl konkrečių pareigų pagal įgyvendinimo sprendimą, taikytiną atitinkamose zonose tam tikru metu, Komisijai reikštų bandyti pataikyti į judantį taikinį. Tačiau šios institucijos siekiamas tikslas – išnaikinti bakteriją Xf arba bent jau užkirsti kelią jai išplisti už šiuo metu užkrėstos zonos ribų. Todėl pagrindinė pareiga pašalinti užkrėstus augalus bėgant laikui išlieka nepakitusi, net jeigu ji turi būti taikoma skirtingoms zonoms pagal vienas po kito priimtus įgyvendinimo sprendimus. Be to, tokio sprendimo priėmimas neatleidžia valstybių narių nuo jų pagrindinės pareigos pagal Direktyvos 2000/29 16 straipsnio 1 dalį imtis visų būtinų priemonių siekiant išvengti bakterijos Xf paplitimo.
66 Dėl to, kad Italijos valdžios institucijos nuolat nedelsiant nešalino užkrėstų augalų, gavusios pranešimą 2013 m. spalio mėn. apie aptiktą pirmąjį protrūkį pačiuose Apulijos regiono pietuose, bakterija Xf po truputį plito per visą „Italijos bato kulną“. Šį išplitimą padidino Italijos valdžios institucijų pareigos laiku atlikti kasmetinius tyrimus prieš prasidedant vabzdžių pernešėjų skraidymo laikotarpiui neįvykdymas.
67 Taigi 2018 m. Italijos valdžios institucijų pateikti duomenys dėl tyrimo, vėluojant atlikto už 2017 m. izoliuotame plote, rezultatų atskleidė, kad yra keli tūkstančiai užkrėstų medžių ir dar kartą parodė didelį vėlavimą iškirsti užkrėstus medžius vabzdžių pernešėjų skraidymo laikotarpiu. Visų pirma šie duomenys, pateikti 2018 m. audito ataskaitoje, parodė, kad 2018 m. vabzdžių pernešėjų skraidymo laikotarpiu išliko daug neiškirstų užkrėstų medžių, o tai prisidėjo prie bakterijos Xf išplitimo. Kadangi izoliuotas plotas ir buferinė zona, numatyti pagal iš dalies pakeistą Įgyvendinimo sprendimą 2015/789, tokiomis aplinkybėmis nebeatliko savo funkcijų, šios zonos buvo du kartus perkeltos į šiaurę. Šis perkėlimas įrodo, kad bakterija Xf iš Lečės provincijos išplito į visą Brindizio ir Taranto provincijų teritoriją.
68 Vien tai, kad valstybės narės valdžios institucijos negalėjo imtis reikiamų priemonių, kad nesusidarytų konkreti situacija, kaip antai aplinkos pablogėjimas, savaime yra įsipareigojimų neįvykdymo įrodymas. Taigi, kadangi bakterijos Xf paplito visame Apulijos regione ir nuo 2013 iki 2018 m. plito likusios žemyno dalies link, Italijos valdžios institucijoms negalint užkirsti tam kelio, pakanka įrodyti, kad jos nuolat nesiėmė reikiamų priemonių, kad būtų išvengta Xf paplitimo, pažeisdamos trečiajame kaltinime nurodytas taisykles.
69 Italijos Respublika tvirtina, kad laipsniškas užkrato plitimas Apulijos regiono teritorijoje, akivaizdžiai nepageidautinas atsižvelgiant į iš dalies pakeistą Įgyvendinimo sprendimą 2015/789, negali būti priskiriamas tik jai ir pats savaime negali įrodyti, kad ši valstybė narė bendrai ir nuolat nevykdė įsipareigojimų.
70 Iš tiesų toks išplitimas yra natūralus reiškinys, kurio negalima automatiškai išvengti dėl žmogaus veiksmų, jį tik galima kontroliuoti ir pristabdyti. Nors valstybės valdžios institucijų vykdoma priemonių nustatymo, organizavimo ir administravimo veikla yra vienas iš veiksnių, kurį reikia įgyvendinti siekiant apriboti bakterijos plitimą, nėra pagrįsta teigti, kad ši veikla pati savaime turi užkirsti kelią nepageidaujamam infekcijos plitimui. Iš tiesų jis tiksliai priklauso nuo veiksnių, kurie taip pat nepriklauso nuo administracijos veiksmų ir bet kuriuo atveju yra būdingi pačiam fitosanitarinio infekcinio reiškinio pobūdžiui.
Teisingumo Teismo vertinimas
71 Šiame kaltinime Komisija iš esmės nurodo, kad vien tai, jog bakterija Xf nuo 2013 m. toliau plito Apulijos regione ir kad dėl to Italijos Respublika nepasiekė iš dalies pakeistu Įgyvendinimo sprendimu 2015/789 siekiamo rezultato, įrodo, kad ši valstybė narė bendrai ir nuolat nevykdė įsipareigojimo imtis būtinų priemonių, siekiant užkirsti kelią šios bakterijos plitimui.
72 Remdamasi tuo Komisija daro išvadą, kad Italijos Respublika pakartotinai pažeidė tiek šio įgyvendinimo sprendimo 7 straipsnio 2 dalies c punkte ir 7 dalyje numatytus konkrečius įpareigojimus, dėl kurių buvo pateikti du pirmieji kaltinimai, tiek tuos, kurie numatyti minėto įgyvendinimo sprendimo 6 straipsnio 2, 7 ir 9 dalyse. Todėl ši valstybė narė taip pat pažeidė pagrindinę pareigą, nurodytą Direktyvos 2000/29 16 straipsnio 1 dalyje, ir ESS 4 straipsnio 3 dalyje numatytą lojalaus bendradarbiavimo pareigą.
73 Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog Komisija gali kartu toliau konstatuoti įsipareigojimų pagal konkrečias Sąjungos teisės nuostatas nevykdymą dėl valstybės narės valdžios institucijų požiūrio į konkrečias situacijas, kurios yra konkrečiai nustatytos, ir įsipareigojimų pagal minėtas nuostatas nevykdymą dėl to, kad šios institucijos laikosi bendros šioms nuostatoms prieštaraujančios praktikos, kurią tam tikrais atvejais atvaizduoja minėtos konkrečios situacijos (žr., be kita ko, 2005 m. balandžio 26 d. Sprendimo Komisija / Airija, C‑494/01, EU:C:2005:250, 27 punktą ir 2014 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija / Italija, C-196/13, EU:C:2014:2407, 33 punktą).
74 Iš tiesų administracinė praktika gali būti ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo dalykas, jeigu ji pakankamai nuosekli ir bendra (žr., be kita ko, 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑387/99, EU:C:2004:235, 28 punktą; 2005 m. balandžio 26 d. Sprendimo Komisija / Airija, C‑494/01, EU:C:2005:250, 28 punktą; 2007 m. balandžio 26 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑135/05, EU:C:2007:250, 21 punktą).
75 Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, jeigu ieškiniu siekiama pripažinti, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos nevykdo bendro pobūdžio įsipareigojimų,, aplinkybė, kad tam tikru konkrečiu atveju nurodyti pažeidimai buvo panaikinti, nebūtinai reiškia, jog bendri ir ilgalaikiai šių institucijų veiksmai, kuriais tam tikrais atvejais buvo padaryti tokie konkretūs pažeidimai, buvo nutraukti. Todėl tokiu atveju iš esmės negalima atmesti pateiktos papildomos informacijos, kuria proceso Teisingumo Teisme etape siekiama pagrįsti tvirtinamo įsipareigojimų nevykdymo bendrumą ir pastovumą (žr., be kita ko, 2005 m. balandžio 26 d. Sprendimo Komisija / Airija, C‑494/01, EU:C:2005:250, 32 ir 37 punktus; 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimo Komisija / Bulgarija, C‑488/15, EU:C:2017:267, 42 punktą ir 2018 m. vasario 22 d. Sprendimo Komisija / Lenkija, C‑336/16, EU:C:2018:94, 47 ir 48 punktus).
76 Konkrečiai kalbant, ieškinio dėl tariamo nuolatinio įsipareigojimų neįvykdymo dalykas gali apimti faktines aplinkybes, atsiradusias po to, kai buvo pateikta pagrįsta nuomonė, jeigu jos yra tokio paties pobūdžio ir sudaro tokį patį elgesį kaip šioje nuomonėje nurodytos faktinės aplinkybės (2017 m. balandžio 5 d. Sprendimo Komisija / Bulgarija, C‑488/15, EU:C:2017:267, 43 punktas ir 2018 m. vasario 22 d. Sprendimo Komisija / Lenkija, C‑336/16, EU:C:2018:94, 49 punktas).
77 Be to, taip pat reikia priminti, kad Komisija, kaip ji tvirtina grįsdama šį kaltinimą, gali prašyti Teisingumo Teismo konstatuoti įsipareigojimų neįvykdymą dėl to, kad nepasiektas Sąjungos teisės aktu siekiamas rezultatas (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑441/02, EU:C:2006:253, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
78 Atsižvelgiant į tai, vis dėlto pagal suformuotą jurisprudenciją, susijusią su įrodinėjimo pareiga procese dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį, Komisija turi įrodyti tvirtinamą įsipareigojimų neįvykdymą. Būtent ji turi Teisingumo Teismui pateikti reikalingus įrodymus, kad šis galėtų patikrinti šio įsipareigojimo neįvykdymo buvimą, nesiremdamas jokia prielaida (žr., be kita ko, 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑441/02, EU:C:2006:253, 48 punktą ir 2019 m. gegužės 2 d. Sprendimo Komisija / Kroatija (Biljane Donje sąvartynas), C‑250/18, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:343, 33 punktą].
79 Taigi, žinoma, kaip teisingai pažymėjo Komisija, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad besitęsianti faktinė situacija, kuri sukelia didelę žalą aplinkai, ilgą laiką kompetentingoms institucijoms nesiimant veiksmų, gali reikšti, kad valstybės narės peržengė joms pagal konkrečią direktyvos nuostatą suteiktos diskrecijos, siekiant šioje nuostatoje numatyto tikslo, ribas. Tačiau Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad iš esmės dėl faktinės situacijos neatitikimo šiam tikslui negalima tiesiogiai daryti išvados, kad atitinkama valstybė narė būtinai neįvykdė šioje nuostatoje nustatytų įpareigojimų (šiuo klausimu žr. 2007 m. balandžio 26 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑135/05, EU:C:2007:250, 37 punktą ir 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Komisija / Slovėnija, C‑140/14, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:501, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
80 Visų pirma, atsižvelgiant į šio sprendimo 78 punkte primintą jai tenkančią pareigą įrodyti tariamą įsipareigojimų neįvykdymą, Komisija, kaltindama atitinkamą valstybę narę bendrai ir nuolat nevykdant įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę, nes nepasiektas ja siekiamas rezultatas, negali nesilaikyti pareigos pateikti tvirtinamo įsipareigojimų nevykdymo įrodymus, remdamasi konkrečiais duomenimis, patvirtinančiais konkrečių nuostatų, kuriomis ji remiasi, pažeidimą, ir remtis vien prielaidomis ar scheminiais priežastiniais ryšiais (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 22 d. Sprendimo Komisija / Lenkija, C‑336/16, EU:C:2018:94, 78 punktą).
81 Taigi šiuo atveju vien tai, kad iš dalies pakeistame Įgyvendinimo sprendime 2015/789 siekiamas rezultatas nebuvo pasiektas, neleidžia Komisijai tuo remiantis daryti išvados, kad Italijos Respublika pažeidė konkrečias šiame įgyvendinimo sprendime nustatytas pareigas, kad būtų pasiektas šis rezultatas, nebent remdamasi konkrečiais įrodymais ji galėtų įrodyti, kad ši valstybė narė iš tikrųjų padarė tokį pažeidimą.
82 Taigi, nors išnagrinėjus du pirmuosius kaltinimus matyti, kad Komisija nustatė, jog Italijos Respublika pažeidė konkrečias pareigas, numatytas iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 2 dalies c punkte ir 7 dalyje, ir jos pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas trečiasis kaltinimas, visų pirma 2018 m. audito ataskaita, rodo, kad šis pažeidimas buvo tęsiamas pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui, ši institucija nepateikia jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ši valstybė narė pažeidė konkrečias pareigas, numatytas šio įgyvendinimo sprendimo 6 straipsnio 2, 7 ir 9 dalyse.
83 Vis dėlto šių nuostatų dėl likvidavimo priemonių demarkuotoje teritorijoje, apimančioje užkrėstą ir buferinę zonas, kurios susijusios ir su užkrėstais augalais, ir su augalais, esančiais 100 m spinduliu aplink užkrėstus augalus, visų pirma augalais bakterijos Xf šeimininkais, nepaisant jų sveikatos būklės, pažeidimas negali būti nustatytas remiantis duomenimis, patvirtinančiais atskirų nuostatų, numatytų minėto įgyvendinimo sprendimo 7 straipsnio 2 dalies c punkte ir 7 dalyje, susijusių tik su užkrėstais augalais izoliuoto ploto 20 km ruože, kuris yra tik užkrėstoje zonoje ir sudaro tik jos dalį, pažeidimą.
84 Tuo remiantis matyti, kad konstatuodama, jog nuo 2013 m. bakterija Xf ir toliau plito Apulijos regione, ir taip darydama išvadą, jog Italijos Respublika pažeidė konkrečias pareigas, numatytas Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 6 straipsnio 2, 7 ir 9 dalyse, Komisija daro prielaidą, kad toks pažeidimas yra, taip pat yra priežastinis šio pažeidimo ir bakterijos Xf plitimo ryšys.
85 Nesant tokių konkrečių šių specialių pareigų pažeidimo įrodymų, negalima atmesti galimybės, kad, kaip teisingai teigia Italijos Respublika, bakterijos Xf plitimą bent jau iš dalies lėmė kitos aplinkybės nei šios valstybės narės minėtų pareigų pažeidimas.
86 Vadinasi, reikia konstatuoti, kad Komisija neįrodė, jog Italijos Respublika pakartotinai pažeidė specialias pareigas, numatytas iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 6 straipsnio 2, 7 ir 9 dalyse.
87 Darytina išvada, kad Komisija taip pat negali kaltinti Italijos Respublikos pažeidus Direktyvos 2000/29 16 straipsnio 1 dalį ir ESS 4 straipsnio 3 dalį, nes šios institucijos šiuo atžvilgiu suformuluoti kaltinimai taip pat grindžiami vien bakterijos Xf plitimu Apulijos regione nuo 2013 m.
88 Šiomis aplinkybėmis atrodo, kad Komisija neįrodė, jog Italijos Respublika bendrai ir nuolat nevykdė pareigos priimti priemones, būtinas užkirsti kelią bakterijai Xf plisti, darydama pakartotinius ir atskirus priemonių, numatytų iš dalies pakeistame Įgyvendinimo sprendime 2015/789, pažeidimus.
89 Taigi trečiąjį kaltinimą reikia atmesti.
90 Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, reikia konstatuoti, kad Italijos Respublika,
– neužtikrinusi, kad izoliuotame plote būtų nedelsiant pašalinti bent jau visi augalai, užkrėsti Xf, jeigu jie yra užkrėstoje zonoje ne toliau kaip 20 km atstumu nuo šios užkrėstos zonos ir likusios Sąjungos teritorijos ribos, neįvykdė įsipareigojimų pagal iš dalies pakeisto Įgyvendinimo sprendimo 2015/789 7 straipsnio 2 dalies c punktą, ir
– neužtikrinusi izoliuotame plote Xf buvimo stebėsenos, tinkamu metų laiku atliekant kasmetinius tyrimus, neįvykdė įsipareigojimų pagal šio įgyvendinimo sprendimo 7 straipsnio 7 dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
91 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju, kadangi kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
1. Italijos Respublika,
– neužtikrinusi, kad izoliuotame plote būtų nedelsiant pašalinti bent jau visi augalai, užkrėsti Xylella fastidiosa, jeigu jie yra užkrėstoje zonoje ne toliau kaip 20 km atstumu nuo šios užkrėstos zonos ir likusios Sąjungos teritorijos ribos, neįvykdė įsipareigojimų pagal 2015 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/789 dėl Xylella fastidiosa (Wells et al.) patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje prevencijos priemonių, iš dalies pakeisto 2016 m. gegužės 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/764, 7 straipsnio 2 dalies c punktą, ir
– neužtikrinusi izoliuotame plote Xylella fastidiosa buvimo stebėsenos, tinkamu metų laiku atliekant kasmetinius tyrimus, neįvykdė įsipareigojimų pagal šio įgyvendinimo sprendimo 7 straipsnio 7 dalį.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Europos Komisija ir Italijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.