GENERALINIO ADVOKATO
MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
pateikta 2018 m. balandžio 26 d.(1)
Byla C‑129/17
Mitsubishi Shoji Kaisha,
Mitsubishi Caterpillar Forklift Europe
prieš
Duma Forklifts,
G.S. International
(Hof van beroep Brussel (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prejudicinis klausimas – Europos Sąjungos prekių ženklas – Prekių ženklo suteikiamos teisės – Lygiagretus importas į EEE – Prekių perženklinimas prieš jas importuojant į EEE“
1. Skiriamąjį žymenį įregistravus kaip prekių ženklą, jo savininkas trečiųjų asmenų atžvilgiu naudojasi tam tikromis teisėmis, leidžiančiomis jam remtis šiuo žymeniu prieš savo konkurentus. Šios teisės konkrečiai apima teisę uždrausti be savininko sutikimo naudoti prekių ženklą vykdant prekybos veiklą.
2. Be to, pagal Sąjungos teisės aktus yra saugoma savininko teisė leisti prekių ženklu paženklintas prekes pirmą kartą išleisti į rinką Europos ekonominės erdvės (EEE) teritorijoje. Pasinaudojus šia teise atsiranda vadinamasis prekių ženklo suteikiamos teisės išnaudojimas, todėl jo savininkas jau negali prieštarauti dėl vėlesnio tokių prekių perdavimo, išskyrus tam tikrus nustatytus atvejus(2).
3. Šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą yra susiklosčiusios dvi konkrečios aplinkybės:
– pirma, trečiasis asmuo be prekių ženklo savininko sutikimo pašalino šio ženklo skiriamuosius žymenis (de-branding), kuriais buvo paženklinti šakiniai krautuvai, prieš tai į rinką neišleisti EEE, nes jiems taikyta muitinio sandėliavimo procedūra,
– antra, tokius žymenis trečiasis asmuo pašalino siekdamas šias prekes importuoti į EEE arba tiekti į rinką EEE, paženklinęs jas savo žymeniu (re-branding)(3).
4. Remdamasis šiomis faktinėmis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausia, kokios yra pagal skiriamųjų žymenų srityje taikytinus teisės aktus prekių ženklo savininkui suteikiamų teisių ribos. Konkrečiai jis klausia, ar taip, kaip aprašyta pirma, elgęsis trečiasis asmuo naudojo registruotą prekių ženklą ir pažeidė šio ženklo savininko teises.
I. Teisinis pagrindas
5. Pagal Sąjungos teisę prekių ženklų apsaugos teisinę sistemą sudaro tiek priemonės, kuriomis suderinama nacionalinė teisė (visų pirma Direktyva 2008/95/EB(4), kurios vėlesni pakeitimai neturi įtakos šiam atvejui)(5), tiek nuostatos, kuriomis reglamentuojamas Sąjungos prekių ženklas(6), galiojančios veiklos vykdytojams, nusprendusiems naudotis šia pramoninės nuosavybės teise žemyno mastu(7).
A. Su prekių ženklais susiję teisės aktai
1. Direktyva 2008/95
6. Direktyvos 11 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:
„Apsauga, suteikiama [Bendrijos] prekių ženklu, kurio funkcija visų pirma yra prekių ženklu garantuoti kilmę, turėtų būti absoliuti esant tapatumui tarp ženklo ir žymens bei tarp prekių ar paslaugų. Apsauga taip pat turėtų būti suteikiama ir esant ženklo panašumui į žymenį ir prekių arba paslaugų panašumui. <…>“
7. 5 straipsnio „Prekių ženklo suteikiamos teisės“ 1 ir 3 dalyse nurodyta:
„1. Įregistruotas prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo[,] vartoti [naudoti] prekybos veikloje:
a) bet kokį žymenį, tapatų prekių ženklui, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurių prekių ženklas yra įregistruotas;
b) bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo ar panašumo į prekių ženklą ir dėl šiuo prekių ženklu ir žymeniu žymimų prekių arba paslaugų tapatumo ar panašumo yra galimybė suklaidinti dalį visuomenės; suklaidinimo galimybė apima žymens asocijavimosi su prekių ženklu galimybę.
<…>
3. Vadovaujantis 1 ir 2 dalių nuostatomis, galima, inter alia, uždrausti:
a) tokiu žymeniu ženklinti prekes arba jų pakuotę;
b) siūlyti prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu sandėliuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes arba siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas;
c) importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu paženklintas prekes;
d) vartoti [naudoti] tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba [ir] reklamoje.“
8. 7 straipsnyje „Prekių ženklo suteikiamų teisių pasibaigimas“ nurodyta:
„1. Prekių ženklas nesuteikia savininkui teisės uždrausti juo ženklinti prekes, kurios paties ženklo savininko arba su jo sutikimu buvo su tuo ženklu išleistos į rinką Bendrijoje.
2. 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu savininkas turi teisėtas priežastis nesutikti su tolesniu prekių naudojimu komercinėje veikloje, ypač jei po išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių kokybė [būklė].“
2. Reglamentas Nr. 207/2009
9. Reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:
„Laisvo prekių judėjimo principas reiškia, kad [Europos Sąjungos] prekių ženklo savininkas neturi turėti teisės uždrausti trečiajai šaliai vartoti [naudoti] prekių ženklą žymėti prekėms, kurios jo paties ar jo sutikimu buvo išleistos cirkuliuoti [į rinką] [Europos Sąjungoje] pažymėtos tuo prekių ženklu, išskyrus atvejus, kai dėl pagrįstų priežasčių savininkas nesutinka su tolesniu prekių komercializavimu [išleidimu į rinką].“
10. 9 straipsnis „[Europos Sąjungos] prekių ženklų suteikiamos teisės“ ir 13 straipsnis „<…> [P]rekių ženklo suteikiamų teisių pasibaigimas“ yra tokie patys kaip atitinkamai Direktyvos 2008/95 5 ir 7 straipsniai.
B. Muitų teisės normos
11. Muitinio sandėliavimo procedūra, kuri šiai bylai taikytina ratione temporis, kaip viena iš specialiųjų procedūrų buvo nurodyta Reglamento (EB) Nr. 450/2008 dėl Sąjungos muitinės kodekso VII antraštinės dalies I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 135 straipsnio „Taikymo sritis“ b punkte(8).
12. Sąjungos muitinės kodekso 141 straipsnyje „Įprastinės prekių tvarkymo operacijos“ nustatyta:
„Su prekėmis, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo arba perdirbimo procedūra, arba su laisvojoje zonoje esančiomis prekėmis gali būti atliekamos įprastinės prekių tvarkymo operacijos, skirtos nepakitusiai prekių būklei išsaugoti, jų išvaizdai ar prekinei kokybei pagerinti arba joms paruošti paskirstymui ar perpardavimui.“
13. Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento(9) 531 straipsnyje numatyta, kad „[n]e Bendrijos prekėms gali būti taikomos 72 priede išvardytos įprastinių tvarkymo operacijų formos“. Šiame priede apibrėžta sąvoka „įprastinės tvarkymo operacijos“, iš kurių šiai bylai yra svarbios šios:
„16) supakavimas, išpakavimas, pakuotės pakeitimas, dekantavimas ir paprastas perkėlimas į konteinerius, netgi jei dėl to pasikeičia aštuoniaženklis KN kodas[;] ženklų, plombų, etikečių, kainų ar kitų panašių skiriamųjų ženklų pritvirtinimas, nuėmimas ir pakeitimas[.]“(10)
C. Nesąžiningos konkurencijos teisės normos
14. Kadangi neatmetama galimybė, kad gali būti taikomi nesąžiningos konkurencijos teisės aktai, reikia remtis Paryžiaus konvencijos(11) 10bis straipsniu, kuriame nurodyta:
„1. Sąjungos šalys privalo garantuoti šalių – Sąjungos narių – piliečiams efektyvią apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos.
2. Nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštarauj[antis] sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams.
3. Be to, draudžiami:
i) [v]isi veiksmai, dėl kurių bet kuriuo būdu gali būti supainiotos įmonės, gaminiai arba konkurento pramoninė ar prekybinė veikla[;]
ii) [n]eteisingi teiginiai apie komercinę veiklą, kurie gali diskredituoti įmonės, gaminio reputaciją arba konkurento pramoninę ar prekybinę veiklą[;]
iii) [n]uorodos arba teiginiai, kurie komercinėje veikloje gali suklaidinti visuomenę dėl prekės rūšies, gamybos būdo, savybių, tinkamumo naudojimui arba prekių kiekio.“
II. Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai
A. Faktinės aplinkybės
15. Bendrovė Mitsubishi Shoji Kaisha Ltd. (toliau – Mitsubishi), turinti buveinę Japonijoje, pasauliniu lygmeniu valdo grupės Mitsubishi prekių ženklų portfelį. Valdydama jį, veikia kaip toliau nurodytų prekių ženklų (toliau – Mitsubishi prekių ženklai) savininkė:
– dviejų Sąjungos prekių ženklų: vienas, žodinis (MITSUBISHI), yra įregistruotas 2001 m. rugsėjo 24 d., kitas, vaizdinis, įregistruotas 2000 m. kovo 3 d. ir jo grafinis vaizdas pateiktas šios įtraukos pabaigoje; abu šie ženklai įregistruoti, be kita ko, 12 klasės prekėms, visų pirma motorinėms transporto priemonėms, elektrinėms transporto priemonėms ir šakiniams krautuvams:
– dviejų 1974 m. birželio 1 d. įregistruotų Beniliukso prekių ženklų: vienas yra žodinis (MITSUBISHI), kitas – vaizdinis, jo grafinis vaizdas toks pats kaip ir Sąjungos vaizdinio prekių ženklo; abu prekių ženklai apima, be kita ko, 12 klasės prekes, įskaitant transporto priemones ir sausumos transporto priemones.
16. Mitsubishi Caterpillar Forklift Europe BV (toliau – MCFE), kurios buveinė yra Nyderlanduose, suteikė išimtinius įgaliojimus Europos ekonominėje erdvėje (EEE) gaminti Mitsubishi prekių ženklu ženklinamus šakinius krautuvus ir išleisti juos į rinką. MCFE dirba su oficialiais platintojais, kurie parduoda šakinius krautuvus EEE. Mitsubishi šakinius krautuvus ne EEE daugiausia gamina Mitsubishi Heavy Industries Ltd., kuri taip pat yra grupės Mitsubishi bendrovė, tačiau nepriklauso nuo prekių ženklus valdančios bendrovės.
17. Duma Forklifts NV (toliau – Duma), kurios buveinė yra Belgijoje, pagrindinė veikla – be kita ko, pasauliniu mastu pirkti ir parduoti naujus ir naudotus šakinius krautuvus, paženklintus prekių ženklais Mitsubishi, Caterpillar, Nissan ir Toyota. Be to, Duma gamina savo šakinius krautuvus GSI, GS arba Duma ir kaip didmenininkė tiek EEE, tiek už jos ribų parduoda šakinius krautuvus, ekskavatorius, mažuosius traktorius ir krautuvus. Iki XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio vidurio Duma priklausė Mitsubishi šakinių krautuvų oficialių platintojų tinklui Belgijoje.
18. G. S. International BVBA (toliau – GSI), kurios buveinė taip pat Belgijoje, yra su Duma susijusi įmonė. Abi bendroves valdo tas pats asmuo ir jos turi tą pačią buveinę. GSI gamina ir remontuoja šakinius krautuvus, kuriuos kartu su atsarginėmis dalimis didmeniniu mastu importuoja ir eksportuoja pasaulio rinkoje. Ji taip pat pritaiko krautuvus prie galiojančių Europos teisės aktų ir suteikia jiems savo serijos numerį. Atlikusi tam tikras tvarkymo operacijas GSI tiekia Duma mašinas su tinkamais ES atitikties sertifikatais, kuriuos pati išduoda.
19. Kaip nurodyta nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, 2004 m. sausio 1 d.–2009 m. lapkričio 12 d. Duma ir GSI vykdė neteisėtą lygiagrečią prekybą Mitsubishi prekių ženklais paženklintais krautuvais (t. y. neturėdama šių prekių ženklų savininko leidimo). Vis dėlto prejudiciniai klausimai susiję ne su šiuo elgesiu.
20. Nuo 2009 m. lapkričio 20 d. Duma ir GSI iš grupės Mitsubishi įmonės įsigydavo tokio pat tipo krautuvų ir jiems taikydavo muitinio sandėliavimo procedūrą. Kol ši procedūra jiems buvo taikoma, abi įmonės:
– nuo mašinų visiškai pašalindavo Mitsubishi prekių ženklus,
– padarydavo reikiamus pakeitimus, kad pritaikytų krautuvus prie Sąjungos teisės normų,
– krautuvus paženklindavo savo prekių ženklais ir ženklinimo plokšteles bei serijos numerius pakeisdavo savais,
– galiausiai transporto priemones importuodavo į EEE bei trečiąsias šalis ir ten parduodavo.
B. Procesas nacionaliniuose teismuose
21. 2008 m. lapkričio 10 d. Mitsubishi ir MCFE pareiškė ieškinį Rechtbank van koophandel te Brussel (Briuselio komercinių bylų teismas, Belgija) ir pareikalavo, kad būtų nutraukti lygiagretaus importo, prekių ženklų pašalinimo ir perženklinimo veiksmai, kuriais kaltintos Duma ir GSI. 2010 m. kovo 17 d. sprendimu šis teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
22. Mitsubishi ir MCFE pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Jos iš esmės prašo Hof van beroep Brussel (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija) panaikinti šį sprendimą ir uždrausti lygiagrečią prekybą Mitsubishi prekių ženklais paženklintais šakiniais krautuvais, taip pat šakiniais krautuvais, nuo kurių pašalinti prekių ženklai.
23. Apeliantės teigia, kad tokia praktika, kai nuo šakinių krautuvų pašalinamas prekių ženklas ir jie perženklinami kitu žymeniu, paskui importuojami į EEE, pažeidžia prekių ženklo joms suteikiamas teises. Be to, kad nagrinėjamu elgesiu nepaisoma prekės kilmės nurodymo funkcijos, šis elgesys pažeidžia prekių ženklo savininko teisę kontroliuoti pirmąjį jo prekių ženklu pažymėtų prekių išleidimą į rinką EEE. Muitinės sandėlis neturi tapti zona, kurioje negalioja jokios teisės; pašalinus prekių ženklus ir perženklinus prekes, vartotojas toliau atpažįsta Mitsubishi šakinius krautuvus.
24. Duma ir GSI neigia, kad pažeidžiamos Mitsubishi teisės. Vykdant muitinį sandėliavimą buvo pašalinti Azijos, o ne Europos prekių ženklai. Be to, įmonės, pritaikiusios šakinius krautuvus prie galiojančių Sąjungos teisės normų, laikomos šių transporto priemonių gamintojomis ir galiausiai turi teisę paženklinti jas savo prekių ženklais.
25. Toje pačioje nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą apeliacinis teismas jau yra pripažinęs (iš dalies) priimtinais Mitsubishi ir MCFE ieškinius, susijusius su iki 2009 m. lapkričio 20 d. susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Vis dėlto jis abejoja, ar ieškiniai dėl prekių ženklų galioja po šios datos atliktiems veiksmams, t. y. Mitsubishi prekių ženklų pašalinimui, jų pakeitimui kitais – Duma ir GSI priklausančiais – prekių ženklais ir transporto priemonių ženklinimo plokštelės bei serijos numerio pašalinimui. Jo nuomone, Teisingumo Teismas dar nėra priėmęs sprendimo dėl tokios prekių ženklų pašalinimo praktikos, kokią taikė Duma ir GSI.
26. Šiomis aplinkybėmis Hof van beroep Brussel (Briuselio apeliacinis teismas) pateikia Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. a) Ar Direktyvos 2008/95/EB 5 straipsnis ir <…> Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 <…> 9 straipsnis apima prekių ženklo savininko teisę prieštarauti tam, kad trečiasis asmuo [be jo sutikimo] pašalintų visus prekių ženklams tapačius žymenis, kuriais <…> pažymėtos prekės (debranding), kai tai yra prekės, kurio[ms] taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, dar nepateiktos į Europos ekonominę erdvę, ir kai trečiojo asmens atliekamas pašalinimas susijęs su į Europos ekonominę erdvę importuojamomis arba pateikiamomis prekėmis [trečiasis asmuo šiuos žymenis pašalina siekdamas prekes importuoti į Europos ekonominę erdvę arba išleisti į rinką joje]?
b) Ar atsakymas į a punkte pateiktą klausimą priklauso nuo to, ar prekės į Europos ekonominę erdvę importuojamos arba pateikiamos [rinkai] trečiojo asmens paženklintos nuosavu skiriamuoju žymeniu (rebranding)?
2. Ar atsakymui į pirmąjį [prejudicinį] klausimą turi reikšmės tai, kad atitinkamas vidutinis vartotojas, remdamasis išoriniu vaizdu arba dizainu, taip importuotas arba į apyvartą [rinkai] pateiktas prekes vis dar gali identifikuoti kaip prekių ženklo savininko prekes?“
III. Procesas Teisingumo Teisme ir šalių pozicijos
A. Procesas
27. Nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. kovo 13 d.; rašytines pastabas pateikė Mitsubishi, Duma, Vokietijos vyriausybė ir Komisija.
28. 2018 m. vasario 8 d. buvo surengtas posėdis, jame dalyvavo Mitsubishi, Duma ir Komisijos atstovai.
B. Šalių argumentų santrauka
29. Mitsubishi(12) teigia, kad vienintelė priežastis, dėl kurios Duma ir GSI atlieka aprašytas šakinių krautuvų, įsigytų už EEE ribų, tvarkymo operacijas, yra siekis apeiti teisės normas, susijusias su prekių ženklo suteikiamos teisės išnaudojimu. Ji siūlo Direktyvos 2008/95 5 straipsnį ir jį atitinkantį Reglamento Nr. 207/2009 straipsnį (9 straipsnį) aiškinti taip: pagal juos prekių ženklo savininkui suteikiama teisė prieštarauti tam, kad trečiasis asmuo be jo sutikimo pašalintų žymenis, kuriais paženklintos prekės, kai šios prekės dar neišleistos į rinką EEE, kaip antai prekės, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra.
30. Ji taip pat pabrėžia, kad prekių ženklo naudojimo, kurį savininkas gali uždrausti tretiesiems asmenims, būdų sąrašas, pateiktas Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 2 dalyje, yra nebaigtinis(13). Bendrovės nuomone, savininko teisė kontroliuoti pirmąjį išleidimą į rinką yra konkretus prekių ženklo suteikiamos teisės tikslas(14). Nors prekių įvežimas taikant sąlyginio neapmokestinimo muitinio sandėliavimo procedūrą nelaikomas prekių ženklo naudojimu, ne dėl to reikia gauti leidimą atlikti šių prekių tvarkymo operacijas, kurių vienintelis tikslas – apeiti savininko teisę kontroliuoti jų išleidimą į rinką.
31. Be to, vykdant šias operacijas pažeidžiamos prekių ženklo funkcijos – tiek prekės kilmės ir kokybės garantijos funkcija(15), tiek investavimo(16) ir reklamos(17) funkcijos. Bendrovės nuomone, naujas ženklinimas importuotojo žymeniu ir ženklinimas, iš kurio vartotojas atpažįsta, kad šakinius krautuvus pagamino Mitsubishi, yra nesvarbūs. Be to, pastarasis aspektas reiškia, kad vartotojui sudaromas įspūdis, jog su originalaus prekių ženklo savininku palaikomi komerciniai ryšiai, taigi Duma ir GSI naudojasi gamintojo prekių ženklais ir taip kenkia geram jo vardui(18).
32. Duma teigia, kad į prejudicinius klausimus reikėtų atsakyti neigiamai. Savo teiginį ji grindžia tuo, kad visiškai nesinaudoja kuriam nors Europos Mitsubishi prekių ženklui tapačiu ar į jį panašiu žymeniu, nes mašinos į Sąjungą importuojamos tik pašalinus šiuos prekių ženklus(19). Jos nuomone, taikytina Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal kurią prekių ženklo savininkas negali prieštarauti tam, kad prekių ženklu pažymėtos originalios prekės, kurios anksčiau nebuvo išleistos į rinką EEE, tik būtų įvežtos į Sąjungą taikant muitinio sandėliavimo procedūrą(20).
33. Bendrovė primena, kad pagal šią jurisprudenciją teisės savininkas gali prieštarauti tik tam, kad prekių ženklu paženklintos prekės būtų išleistos į laisvą apyvartą, arba prieštarauti, jeigu patvirtinama, kad prekės buvo parduodamos arba siūlomos EEE, – tai neišvengiamai reikštų, kad jos buvo išleistos į rinką šioje teritorijoje(21). Vis dėlto ji pabrėžia, kad tokia savininko galimybė apima tik atvejus, kai į rinką išleidžiamos prekių ženklu paženklintos prekės(22). Todėl Duma neigia bet kokią vidutinio vartotojo suvokimo svarbą, nes nenaudojamas Mitsubishi prekių ženklams tapatus ar į juos panašus žymuo.
34. Vokietijos vyriausybė taip pat siūlo į prejudicinius klausimus atsakyti neigiamai. Remdamasi Direktyvos 2008/95 5 straipsnio ir Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio formuluote, ji daro išvadą, kad naudojimasis prekių ženklo suteikiamomis teisėmis reiškia ir prekių ženklo „naudojimą“ – šis terminas abiejose nuostatose aiškinamas taip pat(23). Taikant sisteminį metodą gaunamas toks pats rezultatas, nes pavyzdžiai, abiejose nuostatose numatyti kaip naudojimas, kuriam reikia prekių ženklo savininko leidimo, reiškia, kad vykdant prekybą turi būti matomas pats žymuo, o taip nėra, kai prekių ženklas visiškai pašalinamas nuo prekės. Vis dėlto ji neatmeta galimybės, kad prekių ženklo savininkas, siekdamas prieštarauti perženklintų prekių importui, gali remtis teisės normomis, kuriomis reglamentuojama nesąžininga konkurencija.
35. Vokietijos vyriausybės nuomone, visiškas prekių ženklo pašalinimas neturi poveikio jokiai prekių ženklo funkcijai(24). Juo labiau šioje byloje negalima kalbėti apie teisės kontroliuoti pirmąjį prekių išleidimą į rinką EEE pažeidimą, nes pagal prekių ženklų teisę prekių ženklo savininkas neapsaugomas nuo jo prekių išleidimo į rinką, neatsižvelgiant į jų ženklinimą(25). Šiomis aplinkybėmis Vokietijos vyriausybė atmeta galimybę, kad Sprendimas Portakabin(26) gali prieštarauti tokiam vertinimui, nes ta byla buvo susijusi ne su visišku prekių ženklo pašalinimu, o su tuo, kad trečiasis asmuo šį ženklą naudojo reklamoje.
36. Komisija teigia, kad į prejudicinius klausimus reikėtų atsakyti teigiamai. Ji remiasi tuo, kad Sąjungos teisėje nenustatytas išnaudojimas tarptautiniu mastu, todėl šiuo atveju savininkas gali prieštarauti jo prekių ženklu paženklintų prekių išleidimui į rinką EEE, nes šioje teritorijoje prekės neparduodamos(27). Komisijos nuomone, nors dėl to, kad trečiasis asmuo prekėms taiko muitinio sandėliavimo procedūrą, prekių ženklo savininko išimtinė teisė nepažeidžiama(28), taip nėra, kai vykdomi tam tikri komerciniai sandoriai Sąjungoje, pavyzdžiui, pateikiamas pasiūlymas ar prekė reklamuojama, arba yra priežasčių nuogąstauti, kad prekės bus nukreiptos į EEE(29).
37. Komisijos nuomone, Duma ir GSI muitinio sandėliavimo procedūrą taikė siekdamos šakinius krautuvus įvežti į EEE teritoriją, kad būtų įteisintas jų importas, – tokiu atveju nesvarbu tai, kad prekių ženklo pašalinimas nuo prekės galėtų būti laikomas neteisėtu nesąžiningos konkurencijos požiūriu.
IV. Analizė
A. Požiūris ir pirminės pastabos
38. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, ar pagal Direktyvos 2008/95 5 straipsnį ir Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnį Mitsubishi gali prieštarauti tam, kad jos prekių ženklai būtų pašalinti nuo šakinių krautuvų, kaip tai darė Duma ir GSI.
39. Kadangi nesiginčijama dėl to, kad prekių ženklo savininkas nedavė sutikimo, taip pat dėl naudojimo prekybos veikloje (t. y. dėl dviejų iš šių dviejų nuostatų įgyvendinimo sąlygų), klausimas iš esmės susijęs su tuo, ar buvo naudojami nagrinėjami prekių ženklai. Pabandysiu paaiškinti, kodėl nemanau, kad taip buvo (B skirsnis).
40. Tai, kad Duma ir GSI, pašalinusios nuo šakinių krautuvų prekių ženklus, paženklino juos savo žymenimis, kai šiems krautuvams buvo taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, yra tik teisinė gudrybė siekiant apeiti prekių ženklų savininko teisę uždrausti lygiagretų prekių importą – teisę, kuri padeda savininkui, atsižvelgiant į tai, kad pagal Sąjungos teisės sistemą nepripažįstamas išnaudojimas tarptautiniu mastu. Taip teigia Mitsubishi ir šiuo teiginiu remiasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Taigi reikės analizuoti, ar buvo apeita teisė arba buvo sukčiaujama, pažeidžiant prekių ženklo savininko teises (C skirsnis).
41. Galiausiai reikės glaustai nurodyti su nesąžininga konkurencija susijusias teisės normas, kurios galėtų padėti reaguoti į tokį elgesį, kaip nagrinėjamas šiuo atveju (D skirsnis).
42. Prieš pradėdamas analizuoti turiu pateikti dvi pastabas. Pirma, tam, kad problema būtų išspręsta, diskutuojant reikia orientuotis į tai, ar žymuo buvo naudojamas (arba nenaudojamas), t. y. į Direktyvos 2008/95 ir Reglamento Nr. 207/2009 nuostatas, kuriomis reglamentuojami prekių ženklo savininko įgaliojimai. Mano nuomone, į prašymo priimti prejudicinį sprendimą svarbiausią klausimą, konkrečiai susijusį su direktyvos 5 straipsniu ir reglamento 9 straipsniu, galima atsakyti remiantis šiomis, o ne muitų nuostatomis.
43. Antra, iš bylos dokumentų ir per posėdį pateiktų duomenų matyti, kad nors tikroji Duma į rinką išleistų šakinių krautuvų gamintoja yra Mitsubishi ir jie buvo paženklinti jos prekių ženklais, šių šakinių krautuvų struktūra buvo pakeista jiems būnant muitinės sandėlyje. Šiais pakeitimais Duma stengėsi pritaikyti transporto priemones prie Sąjungos teisės saugos ir aplinkos reikalavimų, kad paskui galėtų išleisti jas į rinką EEE. Į rinką jos išleidžiamos jau paženklintos Duma prekių ženklais; Duma vartotojams prisistato kaip atsakinga už šakinius krautuvus, kuriuos aptarnauja po pardavimo, konkuruodama su Mitsubishi.
B. Dėl prekių ženklo pašalinimo, kaip Mitsubishi prekių ženklų „naudojimo“
1. Prekių ženklo savininko teisės
44. Kaip nurodo Teisingumo Teismas, „[p]agal direktyvos(30) 5 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį įregistruotas prekių ženklas suteikia jo savininkui išimtines teises į jį. Pagal šios dalies a punktą šios teisės leidžia savininkui uždrausti trečiosioms šalims be jo sutikimo naudoti prekybos veikloje bet kokį žymenį, tapatų prekių ženklui, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms prekių ženklas įregistruotas“(31).
45. Tačiau Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad „[D]irektyvos [89/104] 5–7 straipsniuose Bendrijos teisės aktų leidėjas įtvirtino išnaudojimo Bendrijoje taisyklę, reiškiančią, jog prekių ženklas nesuteikia savininkui teisės uždrausti juo ženklinti savo paties arba su jo sutikimu į EEE rinką išleistų ir tuo prekių ženklu pažymėtų prekių. Įtvirtindamas šias nuostatas [Sąjungos] teisės aktų leidėjas nepaliko valstybėms narėms galimybės savo nacionalinėje teisėje numatyti prekių ženklo suteikiamų teisių išnaudojimo trečiosiose valstybėse išleistų į rinką prekių atžvilgiu (1998 m. liepos 16 d. Sprendimo Silhouette International Schmied, C‑355/96, [EU:C:1998:374], 26 punktas)“(32).
46. Atsižvelgiant į tai, kas aktualu šiai bylai, galima pažymėti, kad prekių ženklo savininko teisė kontroliuoti pirmąjį išleidimą į rinką EEE yra ribojama: „prekių judėjimas tarp muitinės postų ir prekių saugojimas muitinės kontroliuojamame sandėlyje <…>, kaip toki[e], negali būti vertinam[i] kaip prekių pateikimas parduoti Sąjungoje“(33).
47. Remiantis šia prielaida, „prekėmis, kurioms taikoma sąlyginio neapmokestinimo procedūra, negali būti pažeidžiamos Sąjungoje taikomos intelektinės nuosavybės teisės“(34). Išimtinę savininko teisę galima riboti tik tuo atveju, jeigu prekių ženklu pažymėtos prekės tretiesiems asmenims siūlomos arba parduodamos EEE.
2. Termino „naudojimas“ aiškinimas
48. Teisingumo Teismas yra atmetęs galimybę, kad prekių ženklo suteikiama teisė gali būti pažeidžiama, žodžiu nurodant konkuruojantį prekių ženklą (pavyzdžiui, kai jį vieni kitiems nurodo prekybininkai)(35), skelbiant apie detales ir atsargines dalis, skirtas automobilių remontui ir priežiūrai(36), ir rodant parduotuvių iškabas, jeigu laikomasi sąžiningos pramonės ar prekybos praktikos(37). Tačiau, jeigu neklystu, iki šiol jis nenagrinėjo „nenaudojimo“ panašiomis sąlygomis į tas, kurios yra susiklosčiusios šioje byloje.
49. Sprendime Portakabin(38) išnagrinėtas panašus elgesys, tačiau yra esminis skiriamasis veiksnys – prekių ženklo naudojimas reklamos tikslais be jo savininko sutikimo(39). Teisingumo Teismas nusprendė, kad savininkas turi teisę uždrausti reklamuotojui reklamuoti prekes naudojant tam prekių ženklui tapatų arba į jį panašų raktinį žodį, kurį reklamuotojas pasirinko be savininko sutikimo. Toje byloje nacionalinio teismo klausimas buvo susijęs su saugomo žymens naudojimu internete skelbiamoje reklamoje ir svarbu konkrečiai tai, kad visiškai nebuvo konsultuojamasi dėl prekių ženklo pašalinimo. Sprendime nenustatyta, kad įmonė – teisės į prekių ženklą savininkė – remiasi tuo, jog ši teisė pažeista taikant prekių ženklų pašalinimo ir perženklinimo praktiką.
a) Pažodinis aiškinimas
50. Semantiniu požiūriu pirmoji žodžio naudoti reikšmė yra „vartoti kaip priemonę kam nors siekti“. Taigi prekių ženklo naudojimas siekiant identifikuoti gamintojo prekes yra to paties prekių ženklo naudojimas.
51. Ir atvirkščiai – prekių ženklo pašalinimas arba nuėmimas nuo tam tikros prekės yra, logiškai mąstant, priešingas šio skiriamojo žymens naudojimui. Taigi sutinku su Vokietijos vyriausybe(40), kad visiškas prekių ženklo pašalinimas negali būti laikomas šio ženklo naudojimu. Vargu ar galima teigti, kad nuo prekės nuėmęs prekių ženklą, dėl kurio iki tol ji išsiskirdavo iš kitų, asmuo toliau naudojasi jau nebesančiu žymeniu kaip elementu, pagal kurį identifikuojama prekės kilmė.
52. Kaip nustatyta Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 1 dalyje, prekių ženklas turi būti naudojamas vykdant „prekybos veiklą“. Jurisprudencijoje ne kartą buvo nurodyta, kad tokioje formuluotėje daroma nuoroda į tai, kad prekių ženklas prekybos veikloje naudojamas siekiant ekonominės naudos, o ne asmeniniais tikslais(41). Taigi prekių ženklą pašalinus nuo juo paženklintų prekių, rinkoje, t. y. vykdant prekybos veiklą, šio ženklo nebus, todėl vartotojai negalės jo matyti.
53. Kaip pažymi Duma, yra tik du atvejai, kai dėl to, jog nėra skiriamojo žymens, naudojimą galima laikyti galinčiu pažeisti prekių ženklo savininko teises: a) kai prekių ženklą sudaro pati prekės erdvinė forma ir jis yra įregistruotas atmetus absoliučius atsisakymo registruoti pagrindus, nustatytus Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b, c ir e punktuose(42); ir b) kai spalva, įregistruota kaip prekių ženklas, buvo nuolat naudojama, kol įgijo skiriamąjį požymį(43). Nė vieno iš šių atvejų nėra nagrinėjamoje byloje.
b) Sisteminis aiškinimas
54. Sisteminiu požiūriu reikia atkreipti dėmesį į Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalį. Jose nurodyti atvejai, kai prekių ženklą draudžiama naudoti be jo savininko sutikimo, tačiau neminimas elgesys, kai žymuo pašalinamas nuo prekių, kurios iki tol juo buvo paženklintos.
55. Naudojimo būdų, kuriuos prekių ženklo savininkas gali uždrausti, kaip nustatyta šiuose dviejuose straipsniuose, sąrašas nėra baigtinis(44). Tačiau, kaip pažymi Vokietijos vyriausybė, tai, kad šiame sąraše nenurodytas prekių ženklo pašalinimas, yra savaime suprantama: pagal abiejų nuostatų logiką žymuo, kuris tariamai buvo naudojamas, turi atsirasti rinkoje, kad joje darytų poveikį kaip komunikavimo priemonė(45).
56. Man aišku, kad Duma ir GSI, pašalinusios Mitsubishi prekių ženklus nuo šakinių krautuvų ir pakeitusios juos savo prekių ženklais, nenaudoja Mitsubishi skiriamųjų žymenų. Kyla kitas klausimas – ar žymenys Duma ir GSI, kuriais prekės perženklinamos, yra kažkiek panašūs į Mitsubishi prekių ženklus; šių ženklų savininkas tokio panašumo nenurodo ir jis neatrodo tikėtinas (nors šį faktinį klausimą turėtų išsiaiškinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas).
57. Jeigu taip yra (aš taip manau), prekių ženklų teisės požiūriu nesvarbu tai, kad Duma ir GSI į rinką išleidžiamos prekės yra daugmaž panašios į Mitsubishi prekes. Šiuo atveju nagrinėjamas klausimas susijęs su savininkui priklausančių prekių ženklų naudojimu, t. y. su pačiu skiriamuoju žymeniu, o ne su didesniu ar mažesniu jais ženklinamų prekių panašumu.
c) Teleologinis aiškinimas
58. Pasak Teisingumo Teismo, esminė funkcija, kurią turi atlikti prekių ženklas, yra įtvirtinta Direktyvos 2008/95 2 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad žymenys gali būti prekių ženklai tik jeigu jie leidžia atskirti vienai įmonei priklausančias prekes ar paslaugas nuo kitai įmonei priklausančių prekių ar paslaugų(46).
59. Taigi prekių ženklu apsaugomas būdas, kuriuo jo savininkas individualizuoja savo prekes: savininkui suteikiamas žymens monopolis, kuriuo jis gali remtis prieš trečiuosius asmenis siekdamas rinkos informacijos skaidrumo, kad tos prekės būtų identifikuojamos susiejant jas su saugomu žymeniu. Kai nuo prekės pašalinamas žymuo, dėl kurio iki tol ji išsiskirdavo iš kitų, gali būti suklaidinti vartotojai arba tai gali lemti nesąžiningą komercinį elgesį, tačiau, kartoju, ne dėl to prekių ženklas, kuriuo iki tol buvo ženklinama ši prekė, naudojamas neteisėtai.
60. Kaip nurodysiu toliau, į tokio pobūdžio veiksmą, dėl kurio klaidinami vartotojai arba vykdoma nesąžininga komercinė veikla, teisiniu požiūriu tinkamai reaguojama naudojantis kitomis procesinėmis galimybėmis.
d) Lyginamoji teisės apžvalga
61. Ši pozicija patvirtinama remiantis kai kurių valstybių narių teise. Apsiribosiu trimis pavyzdžiais.
62. Jungtinėje Karalystėje(47) prekių ženklo pašalinimas nuo juo paženklintų prekių savininkui nesuteikia teisės prieštarauti tokiam pašalinimui (de-branding), jeigu prekių ženklas nuimamas visiškai, t. y. pašalinamas visas pirminis žymuo. Jungtinės Karalystės jurisprudencijoje pritariama šiam teiginiui ir nepripažįstama, jog taip besielgiantis asmuo pažeidžia prekių ženklo savininko teisę prieštarauti tam, kad prekių ženklą naudotų trečiasis asmuo(48).
63. Vokietijos teisės doktrinoje tvirtinama, kad originalaus prekių ženklo pašalinimas neatitinka sąlygų, susijusių su prekių ženklų teisės pažeidimu(49). Ši doktrina pagrįsta Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) jurisprudencija, pagal kurią, kaip ir pagal Jungtinės Karalystės teismų sprendimus, „jeigu pakeista arba nepakeista prekė perleidžiama pašalinus gamintojo prekių ženklą, gamintojas negali savo teisių ginti teikdamas ieškinius dėl prekių ženklų, nes registruotu jo prekių ženklu nebuvo naudojamasi“(50).
64. Akivaizdu, kad Prancūzijoje „prekių ženklo, kuriuo nuolat ženklinamos prekės, pašalinimas arba pakeitimas“ yra šio prekių ženklo savininko teisės pažeidimas. Tačiau taip yra dėl to, kad teisės aktų leidėjas į Code de la propriété intellectuelle (Intelektinės nuosavybės kodeksas) L 713-2 straipsnį aiškiai įtraukė draudimą taip elgtis, nebent savininkas duoda sutikimą(51). Tai, kad šią taisyklę, kaip apsaugos nuo neteisėto prekių ženklo naudojimo papildymą, reikėjo įtraukti, rodo aplinkybė, kad be to nebūtų galima suprasti, jog ši taisyklė yra įtraukta į Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 2 dalyje prekių ženklo savininkui nustatytas galimybes.
65. Nors aišku, kad šie pavyzdžiai susiję su nacionaline teise, kurioje reglamentuojamas išnaudojimo principas, niekada nenustatyta, kad priimtos pozicijos (kurią būti galima apibendrinti taisykle no use, no infringement) pagrindimas susijęs su šiuo principu.
e) Teisės aktų leidėjo funkcija
66. Jeigu prekių ženklų pašalinimo ir perženklinimo, kaip neteisėto prekių ženklo naudojimo atvejų, įtraukimo požiūriu valstybių narių teisė labai skiriasi, taip yra dėl to, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nėra priėmęs sprendimo šiuo klausimu. Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 2 dalyje tik reglamentuojamas prekių ženklų naudojimas, tačiau nepateikiama platesnio reglamentavimo, todėl valstybės narės, naudodamosi veiksmų laisve, kai rengia teisės aktus, gali priimti savo taisykles dėl skiriamojo žymens nenaudojimo (arba pašalinimo), kuriomis jam pritaria arba nepritaria.
67. Jeigu sutiktume su aiškinimu, kad nenaudojimas vis dėlto yra naudojimas, kaip tai suprantama pagal abu minėtus straipsnius, suteiktume Sąjungos teisei reikšmę, kuri, mano nuomone, būtų platesnė už tą, kurią jai reikia suteikti pagal minėtus teisės aktus ir kurios valstybės narės nėra numačiusios (kaip tai įrodo aplinkybė, kad kai kurios iš jų ir toliau ją neigia). Galbūt pateikdami aiškinimą paskatintume priimti ir tinkamesnį teisėkūros sprendimą.
3. Prekių ženklo funkcijos
68. Teisingumo Teismo jurisprudencijoje (bent jau „dvigubo tapatumo“ atveju, nurodytu Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 1 dalies a punkte) naudotis išimtine teise leidžiama tik tais atvejais, jei [trečiajam asmeniui naudojantis žymeniu] padaroma ar gali būti padaryta žalos vienai iš prekių ženklo funkcijų, nesvarbu, ar tai būtų esminė prekių ženklu žymimos prekės ar paslaugos kilmės nurodymo, ar kokia kita funkcija(52). Kitos funkcijos apima, be kita ko, šios prekės ar paslaugos kokybės užtikrinimo ir informavimo, investavimo arba reklamos funkcijas(53).
69. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad Teisingumo Teismas visada pabrėžia saugomo žymens naudojimą. Kadangi siūlau pripažinti, kad šioje byloje iš tikrųjų nebuvo naudojamasi Mitsubishi prekių ženklais, manau, jog nebūtina nagrinėti ginčo dėl galimos žalos šių prekių ženklų funkcijoms – toks ginčas turi prasmę tik tuomet, kai yra naudojamasi prekių ženklu.
70. Vis dėlto, jeigu naudojimo, kurį prekių ženklo savininkas gali uždrausti, sąvoka apimtų tokį elgesį, kaip nagrinėjamas šiuo atveju, reikėtų išnagrinėti, ar buvo pažeista prekių ženklo funkcija nurodyti prekių kilmę(54). Būtent šį veikiau fakto klausimą turėtų išsiaiškinti teismas a quo, įvertinęs, kad dėl šakinių krautuvų, naudojamų vykdant sandėliavimo ar panašią veiklą, ypatumų vartotojai paprastai būna specialistai, geriau gebantys priimti sprendimą(55).
71. Šiuo tikslu galėtų būti svarbi nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta aplinkybė: jeigu, kaip teigia teismas a quo (antrasis prejudicinis klausimas), vartotojai ir toliau prekes supranta kaip pagamintas Mitsubishi, nors jos buvo perženklintos, atrodo tikėtina, kad painiavos dėl to, kokia įmonė jas pagamino, nėra(56).
C. Muitinio sandėliavimo procedūros įforminimas prekėms
72. Remdamasis tuo, kas iki šiol išdėstyta, darau išvadą, kad žymens, kuriuo buvo paženklinta tam tikra prekė, pašalinimas nuo jos nėra prekių ženklo naudojimas, kuriam būtinas jo savininko sutikimas. Kito žymens pritvirtinimas šiam savininkui tik suteikia teisę uždrausti išleisti į rinką prekes, jeigu žymuo, kuriuo perženklinta prekė, yra tapatus originaliam žymeniui arba į jį panašus (šioje byloje nenustatyta, kad taip buvo).
73. Jeigu taip yra, iš tikrųjų šiai bylai yra daug mažiau svarbios su muitų teisės taikymu susijusios problemos. Iš esmės tol, kol prekės būna muitinės sandėlyje, prekių ženklo suteikiamos teisės, kurios saugomos Sąjungoje, negali būti pažeistos. Be to, klausimai dėl pirmojo prekių išleidimo į rinką EEE kyla tik atsižvelgiant į prekių ženklų teisę, kai prekės paženklintos skiriamuoju žymeniu, kurį jo savininkas laiko pažeistu. Tačiau, kartoju, jeigu nuo prekių šis žymuo nuimtas, pašalinto prekių ženklo savininkas jau negali reaguoti remdamasis šio prekių ženklo suteikiama teise (jis gali remtis kitų prekių ženklų suteikiama teise).
74. Bet kuriuo atveju papildomai išdėstysiu savo nuomonę dėl likusių pateiktų teiginių.
1. Dėl kaltinimo sukčiavimu
75. Mitsubishi teigia, kad vykdant prekių ženklų pašalinimo ir perženklinimo praktiką pažeidžiama šios įmonės teisė kontroliuoti pirmąjį jos prekių ženklu paženklintų prekių išleidimą į rinką(57), nes vienintelis šios praktikos tikslas yra apeiti arba panaikinti tokią teisę. Savo teiginiui pagrįsti ji pateikia Sprendimo TOP Logistics ir kt. ištrauką(58).
76. Įrodyti argumentą dėl piktnaudžiavimo teise nėra lengva. Iš tikrųjų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas to net ir neklausia. Vis dėlto, kadangi šis teismas pirmąjį klausimą (dėl prekių ženklo pašalinimo) išplėtė, įtraukęs į jį klausimą dėl prekių importo į EEE arba išleidimo į rinką EEE jas perženklinus, nėra kliūčių išnagrinėti, ar šioje byloje muitų teisės aktais galėjo būti naudojamasi sukčiaujant.
77. Teisingumo Teismas pripažino, kad „asmenys negali remtis Sąjungos teisės normomis sukčiaudami arba piktnaudžiaudami“(59). Siekiant įvertinti, ar taip buvo, turi būti:
– „iš objektyvių aplinkybių visumos<…> matoma, jog, nors formaliai Sąjungos teisės aktuose numatytos sąlygos įvykdytos, šiose teisės normose numatytas tikslas nepasiektas“,
– „siekiama gauti nepagrįstos naudos iš Sąjungos teisės akto, dirbtinai sukuriant sąlygas, numatytas šiai naudai gauti“(60).
78. Taigi, nors pašalinusios prekių ženklus ir vėliau perženklinusios prekes Duma ir GSI gali įvežti į EEE šakinius krautuvus, kurių tikroji gamintoja yra Mitsubishi, jos tai daro pritaikiusios šiuos krautuvus prie Sąjungos teisės techninių reikalavimų. Be to, pažymėtina, kad jos siekia parduoti juos, rodydamos ne šio gamintojo, o savo prekių ženklą (ir kitus skiriamuosius elementus).
79. Taigi Duma ir GSI nepažeidžia įregistruoto prekių ženklo savininko teisės, kuri turi viršenybę, kol įvežamos prekės dar yra paženklintos šiuo prekių ženklu. Tai matyti iš Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 3 dalies c punkto („importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu paženklintas prekes“)(61).
80. Iš tikrųjų nuoroda į Sprendimą TOP Logistics ir kt.(62)Mitsubishi nepadeda. Šiame sprendime kalbama apie prekių ženklo savininko teisę kontroliuoti pirmąjį šiuo prekių ženklu paženklintų prekių išleidimą į rinką EEE. Toje byloje prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą ir vėliau joms pritaikytas laikino akcizų mokėjimo atidėjimo režimas, o šioje byloje taip nėra. Be to, operacijos, kurias Duma ir GSI taiko šakiniams krautuvams, galėtų būti vykdomos pagal Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento 531 straipsnį, kuriame visų pirma leidžiamos įprastos tvarkymo operacijos – „prekių ženklų pritvirtinimas arba nuėmimas“(63).
81. Taigi nemanau, kad atsakovės sukčiavo ar piktnaudžiavo teise, nes:
– prekėms įforminant muitinio sandėliavimo procedūrą, šių prekių tvarkymo operacijomis siekiama teisėto tikslo (pritaikyti jas prie techninių reikalavimų) ir teisiniu požiūriu prekės dar nėra EEE,
– šių prekių ženklų savininkas negali prieštarauti tam, kad prekės būtų išleistos į laisvą apyvartą vartoti EEE, kai vartotojai prekių ženklų nesuvokia kaip jo prekių ženklų,
– šiomis aplinkybėmis savininko situacija veikiau panaši į tą, kuri susidaro, jeigu prekės tiesiogiai importuojamos prekių ženklus pašalinus ir prekes perženklinus už EEE ribų.
2. Muitinės sandėlyje esančių prekių naudojimas vykdant prekybos veiklą
82. Komisija, nors taip pat nemano, kad buvo sukčiaujama, laikosi nuomonės, kad jeigu būtų priežasčių manyti, jog prekes galima nukreipti EEE vartotojams, būtų galima kalbėti apie naudojimą vykdant prekybos veiklą ir galiausiai apie prekių ženklo suteikiamos teisės pažeidimą, neatsižvelgiant į tai, kokia muitinio sandėliavimo procedūra taikoma šioms prekėms(64). Šiam teiginiui pagrįsti ji nurodo kai kuriuos Teisingumo Teismo sprendimus.
83. Trys Komisijos nurodyti sprendimai buvo susiję su piratinėmis prekėmis (kopijomis ar imitacijomis), suklastotomis (prekių ženklu buvo ženklinamos jo savininko nepagamintos prekės)(65) arba originaliomis, tačiau jos likdavo paženklintos gamintojo prekių ženklu, jų kilmės šalis buvo trečiosios šalys ir joms įforminta sąlyginio neapmokestinimo procedūra. Esant visoms šioms aplinkybėms, buvo klausiama, ar teisės į prekių ženklą savininkas gali prieštarauti tam, kad prekės būtų parduodamos (arba siūlomos) sąlyginio neapmokestinimo procedūros taikymo joms laikotarpiu, jei kyla tik rizika, kad jos bus išleistos į rinką EEE(66).
84. Taigi, pirma, nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išdėstytos informacijos matyti, kad gamintojo žymeniu (Mitsubishi) paženklintos prekės nebuvo nei parduodamos, nei siūlomos EEE, kol joms taikyta muitinio sandėliavimo procedūra. Be to, šiuo klausimu pažymėtina, kad teisės į prekių ženklą savininkas turi įrodyti aplinkybes, leidžiančias pasinaudoti teise uždrausti (Direktyvos 2008/95 5 straipsnis ir Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnis), ir įrodyti, kad jo prekių ženklu paženklintos ne Sąjungos prekės išleistos į laisvą apyvartą arba yra siūlomos ar parduodamos(67).
85. Taigi tol, kol šio tipo įrodymų nėra, prekėmis, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, vien dėl šio taikymo negali būti pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės(68). Be to, tol, kol šioms prekėms yra įforminta tokia procedūra, gali būti vykdomos įprastos prekių tvarkymo operacijos, teisės aktuose pripažįstamos kaip teisėtos pagal Muitinės kodekso 141 straipsnį ir jau minėtą Muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento 531 straipsnį.
86. Antra, tose trijose bylose pavojus, kad prekės bus nukreipiamos Europos vartotojams, kilo dėl to, kad siūlymo ar perpardavimo klientams atvejais į EEE galėjo būti įvežtos originaliu gamintojo ženklu paženklintos prekės, todėl prekių ženklo suteikiama teisė iš tikrųjų būtų pažeista. Tačiau šioje byloje tokios aplinkybės nėra: sąlyginio neapmokestinimo procedūros taikymo laikotarpiu atlikus prekių tvarkymo operacijas (be kita ko, pašalinus prekių ženklus ir perženklinus prekes), šios prekės rinkoje nekonkuravo su kitomis tapačiomis tuo pačiu žymeniu paženklintomis prekėmis.
87. Be to, Duma galėjo į trečiąsias šalis eksportuoti šakinius krautuvus, paženklintus pakeistais prekių ženklais(69), ir bet kuriuo atveju tai nepažeidė savininko teisės į prekių ženklą, prekių prieš tai neišleidus į laisvą apyvartą. Šiomis aplinkybėmis pritarti turto areštui būtų reiškę daryti prielaidą, kad pažeistos prekių ženklo suteikiamos teisės, o tai nesuderinama su pirma nurodyta jurisprudencija.
88. Komisija atkreipia dėmesį tik į prekių išleidimą į rinką(70) ir neatsižvelgia į jų paženklinimą ar nepaženklinimą prekių ženklu tuo metu, kai jos gali būti įvežtos į EEE. Mano nuomone, ši aplinkybė yra svarbi. Dėl teisinės fikcijos, kad muitinės sandėlyje esančios prekės nėra EEE rinkoje, šios prekės prilyginamos tiesiogiai iš trečiųjų šalių importuojamoms prekėms, nuo kurių taip pat pašalintas prekių ženklas ir kurios perženklintos: tokiomis aplinkybėmis prekių ženklo savininkas, siekdamas, kad tokios prekės būtų areštuotos, negalėtų savo teisių ginti pareikšdamas ieškinį dėl prekių ženklo, ir tokią nuostatą reikia pritaikyti šiam atvejui.
89. Kitaip tariant, jei prekių ženklo savininkas negali prieštarauti tam, kad jo prekės, kurias trečiasis asmuo, pašalinęs nuo jų prekių ženklą, perženklino be savininko sutikimo, būtų importuojamos į EEE, nes nesinaudojama įregistruotu jo žymeniu, jam taip pat neturi būti suteikiama galimybė prieštarauti, kad būtų importuojamos originalios jo prekės, kurioms taikytos tokios pačios tvarkymo operacijos vykdant muitinio sandėliavimo procedūrą ir kurios pagal apibrėžtį yra ne Sąjungos prekės.
D. Apsauga, suteikiama pagal nesąžiningos konkurencijos teisės aktus
90. Priėmus klaidinančios ir lyginamosios reklamos teisės normas(71), Sąjungos teisėje iš dalies suderinta nesąžiningos konkurencijos teisė, susijusi su įmonių komercine veikla vartotojų atžvilgiu(72).
91. Vis dėlto nesąžininga prekiautojų tarpusavio veikla šiuo metu Sąjungos lygmeniu nėra konkrečiai reglamentuojama. Siekiant kovoti su šia veikla, reikia taikyti nacionalinės teisės aktus, galiojančius kiekvienoje valstybėje narėje. Negalima argumentuoti (kaip tai darė Komisija per posėdį), kad, nesant suderintų teisės normų, susijusių su nesąžininga įmonių konkurencija Sąjungoje, prekių ženklo savininko teisę reikia stiprinti plėtojant jurisprudenciją. Laipsniškai kuriant vidaus rinką, reikia pripažinti, kad, nesant nacionalinės teisės normų derinimo priemonių, šių normų skirtumai yra teisėti, kol taikant Sąjungos teisėkūros priemones tokia padėtis ištaisoma.
92. Be to, iš Direktyvos 2008/95 13 konstatuojamosios dalies matyti, kad valstybės narės yra pasirašiusios Paryžiaus konvenciją, pagal kurios 10bis straipsnį jos privalo užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos(73). Taigi pagrįstai galima tikėtis, kad, nepaisant skirtumų, visose valstybėse narėse yra teisės aktų nuostatų, kuriomis siekiama tokio tikslo.
93. Yra valstybių narių(74), kurios direktyvos nuostatų dėl nesąžiningos komercinės veiklos taikymą išplėtė įtraukusios ir prekiautojų tarpusavio santykius. Iš tikrųjų pagal šią direktyvą, atsižvelgiant į aplinkybes, prekių ženklo pašalinimą nuo prekės ir jo pakeitimą kitu galbūt būtų galima įtraukti į bendrą 5 straipsnio 1 dalies nuostatą (kaip „nesąžiningą komercinę veiklą“) arba į to paties straipsnio 4 dalies a punktą (kaip „klaidinančią veiklą“).
94. Kitų sistemų, kaip antai Vokietijos, doktrinoje prekių ženklo pašalinimo nuo prekių ir prekių perženklinimo atvejus linkstama laikyti elgesiu, dėl kurio iš esmės gali būti trukdoma konkurencijai (Wettbewerbsbehinderung), konkrečiai linkstama laikyti juos prekybos kliūtimis (Absatzbehinderung) ir reklamos kliūtimis (Werbebehinderung)(75).
95. Pateikdamas šias nuorodas nesistengiu daryti įtakos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo galimybėms kvalifikuoti ginčijamą elgesį pagal nacionalinę teisę. Apsiriboju tik apžvalga, kuria remiantis galima numatyti procesinius veiksmus, reaguojant į galbūt neteisėtą elgesį, peržengiantį prekių ženklų teisės sritį(76).
V. Išvada
96. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Hof van beroep Brussel (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija) prejudicinius klausimus:
Taikant 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 5 straipsnį ir 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl [Sąjungos] prekių ženklo 9 straipsnį, tai, kad trečiasis asmuo be prekių ženklo savininko leidimo pašalina žymenis, kuriais paženklintos prekės, nėra prekių ženklo naudojimas, jeigu:
– šios prekės prieš tai nebuvo išleistos į rinką Europos ekonominėje erdvėje, nes buvo laikomos muitinės sandėlyje, kuriame padaryti jų pakeitimai siekiant pritaikyti jas prie Sąjungos techninių standartų, ir
– žymenys pašalinami siekiant šias prekes, paženklintas (nauju) prekių ženklu, kitokiu nei pirminis prekių ženklas, importuoti į Europos ekonominę erdvę arba išleisti į rinką šioje erdvėje.