Byla T‑224/10
Association belge des consommateurs test‑achats ASBL
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Koncentracija – Belgijos energijos rinka – Sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su bendrąja rinka – Įsipareigojimai per pirmą tyrimo etapą – Sprendimas, kuriuo atsisakoma dalį koncentracijos bylos perduoti nagrinėti nacionalinėms institucijoms – Ieškinys dėl panaikinimo – Vartotojų asociacija – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Išsamios kontrolės procedūros nepradėjimas – Procesinės teisės – Nepriimtinumas“
Sprendimo santrauka
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Teisė pareikšti ieškinį – Sprendimas dėl koncentracijos sandorio suderinamumo su bendrąja rinka – Nagrinėjama koncentracija suinteresuoti tretieji asmenys
(SESV 108 straipsnio 2 dalis ir SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
2. Konkurencija – Koncentracija – Administracinė procedūra – Trečiųjų asmenų teisė būti išklausytiems – Vartotojų asociacijos
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 6 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 802/2004 11 straipsnio c punktas)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Teisė pareikšti ieškinį – Sprendimas atsisakyti perduoti koncentracijos sandorį nagrinėti kompetentingoms valstybės narės institucijoms – Nagrinėjama koncentracija suinteresuoti tretieji asmenys – Nebuvimas
(SESV 108 straipsnio 2 dalis ir SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 139/2004 9 straipsnis)
4. Konkurencija – Koncentracija – Sprendimas atsisakyti perduoti koncentracijos sandorį nagrinėti kompetentingoms valstybės narės institucijoms – Valstybės narės teisė pareikšti ieškinį siekiant, kad būtų taikoma jos nacionalinė konkurencijos teisė – Trečiojo suinteresuotojo asmens siekiant tų pačių tikslų pareikštas ieškinys – Nepriimtinumas
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 9 straipsnio 9 dalis)
1. Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl kitam asmeniui skirto sprendimo, tik jei sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs. Tačiau Komisijos sprendimų dėl koncentracijos suderinamumo su bendrąja rinka atveju trečiųjų koncentracija suinteresuotų asmenų teisė pareikšti ieškinį turi būti vertinama skirtingai, atsižvelgiant į tai, ar jie nurodo su sprendimo esme susijusius trūkumus (toliau – pirmoji kategorija), ar teigia, kad Komisija pažeidė jų procesines teises, kurias jiems suteikia koncentracijų kontrolę reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai (toliau – antroji kategorija).
Kalbant apie pirmąją asmenų kategoriją, pažymėtina, kad vien to, jog sprendimas gali turėti įtakos ieškovo teisinei padėčiai, nepakanka norint pripažinti, jog jis turi teisę pareikšti ieškinį. Kalbant apie konkrečią sąsają, pažymėtina, jog būtina, kad sprendimas jį paveiktų dėl jo ypatingų savybių arba faktinių aplinkybių, kurios jį išskiria iš kitų asmenų ir individualizuoja taip pat kaip ir asmenį, kuriam šis sprendimas skirtas.
Kalbant apie antrąją asmenų kategoriją, pažymėtina, jog paprastai, kai reglamentas suteikia procesinių teisių tretiesiems asmenims, jie turi turėti teisę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, kad galėtų apsaugoti savo teisėtus interesus. Konkrečiai dėl fizinių ar juridinių asmenų ieškinių reikia pažymėti, kad kai kurių trečiųjų asmenų teisę, kai jie paprašo būti tinkamai išklausyti per administracinę procedūrą Komisijoje, Bendrijos teismas iš principo gali sankcionuoti tik Komisijos priimto galutinio sprendimo teisėtumo kontrolės stadijoje. Net kai toks sprendimas savo esme nėra konkrečiai ir (ar) tiesiogiai susijęs su ieškovu, vis dėlto turi būti pripažinta jo teisė pareikšti ieškinį dėl sprendimo, siekiant konkrečiai išnagrinėti, ar nebuvo pažeistos procesinės garantijos, į kurias jis turėjo teisę. Tik jei Bendrasis Teismas konstatuotų, jog buvo pažeistos šios garantijos ir tai turėjo įtakos ieškovo teisei veiksmingai ginti savo poziciją per administracinę procedūrą Komisijoje, jis turėtų panaikinti tokį sprendimą dėl esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, jei ieškovas to prašė. Jei ieškovo procesinių teisių pažeidimas nėra esminis, vien tai, kad Sąjungos teisme jis remiasi šių teisių pažeidimu per administracinę procedūrą, negali ieškinio padaryti priimtino tiek, kiek jis grindžiamas pagrindais, susijusiais su materialinių normų pažeidimu.
Vadinasi, pirmajai kategorijai nepriklausančio ieškovo pareikštas ieškinys gali būti pripažintas priimtinu tik tada, kai juo siekiama užsitikrinti procesinių garantijų, kurios jam pripažįstamos per administracinę procedūrą, apsaugą, o Bendrasis Teismas turi iš esmės patikrinti, ar prašomas panaikinti sprendimas pažeidžia šias garantijas.
(žr. 27–30 punktus)
2. Vartotojų asociacija, įkurta ginti jų kolektyvinių interesų, gali turėti procesinę teisę, t. y. teisę būti išklausytai per Komisijoje vykstančią administracinę procedūrą, per kurią nagrinėjama koncentracija, jei laikomasi dviejų sąlygų: pirma, kad koncentracija būtų susijusi su prekėmis ir paslaugomis, kurias vartotų ar naudotų galutiniai vartotojai, ir, antra, kad būtų iš tikrųjų pateiktas prašymas raštu, kuriuo prašoma, kad Komisija ją išklausytų per šią tyrimo procedūrą. Jei šios sąlygos tenkinamos, tokia asociacija turi teisę apskųsti koncentraciją leidžiantį sprendimą dėl šios procesinės teisės pažeidimo.
Kalbant apie pirmąją sąlygą, reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 802/2004, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės, 11 straipsnio c punkto antrą įtrauką vartotojų asociacijos turi teisę būti išklausytos, tik jei koncentracijos projektas susijęs su produktais ar paslaugomis, kuriuos naudoja galutiniai vartotojai, tačiau joje nenustatyta, jog projekto tikslas turi būti tiesiogiai susijęs su tomis prekėmis ar paslaugomis. Tai, kad koncentracijos poveikis vartotojams galbūt yra šalutinis, iš tokios asociacijos neatima teisės būti išklausytai. Iš tikrųjų Komisija neturi teisės atmesti vartotojų asociacijos prašymo, kuriuo ši, kaip pakankamai koncentracija suinteresuotas trečiasis asmuo, siekia būtų išklausyta, nesuteikdama jai galimybės paaiškinti, kaip vartotojai gali būti ja suinteresuoti.
Kalbant apie antrąją sąlygą, reikia pažymėti, kad nei Reglamente Nr. 139/2004, nei Reglamente Nr. 802/2004, kuriuose numatyta, jog Komisija turi išklausyti tam tikrus trečiuosius asmenis, jei jie pateikia prašymą, nenurodomas laikotarpis, per kurį toks prašymas turi būti paduotas. Konkrečiai tariant, juose aiškiai nenurodyta, kad prašymas turi būti paduotas po to, kai pranešama apie koncentraciją arba kai paskelbiamas pranešimas apie ją. Tačiau kadangi Komisija sprendimą Reglamento Nr. 139/2004 6 straipsnio pagrindu priima tik dėl koncentracijų, apie kurias pranešta, su Sąjungos teisės aktų koncentracijų kontrolės srityje logika suderinama tai, kad veiksmai, kurių tretieji asmenys turi imtis, kad būtų įtraukti į procedūrą, pradedami tada, kai formaliai pranešama apie koncentraciją. Iš tikrųjų reikalavimas, kad norintys būti išklausyti tretieji asmenys paduotų dėl to prašymus po to, kai pranešama apie koncentraciją, atitinka skubumo imperatyvą, kuris atitinka Sąjungos koncentracijų kontrolės teisės aktų bendrąją struktūrą ir įpareigoja Komisiją laikytis griežtų terminų priimant galutinį sprendimą.
(žr. 37, 38, 40, 43, 44, 49, 53, 56 punktus)
3. Koncentracija suinteresuotas trečiasis asmuo turi teisę Bendrajame Teisme ginčyti sprendimą, kuriuo Komisija patenkino nacionalinės konkurencijos institucijos prašymą perduoti bylą, jei, pirma, Sąjungos teisė tokiam trečiajam asmeniui pripažįsta procesines teises per Komisijos atliekamą koncentracijos nagrinėjimo procedūrą ir, antra, suteikia teisę ginčyti teisme galimus šių teisių pažeidimus. Iš tikrųjų tokio sprendimo perduoti bylą tiesioginė pasekmė yra ta, kad koncentracijos ar jos dalies kontrolė pavedama tik nacionalinei konkurencijos institucijai, kuri sprendimą priima vadovaudamasi savo nacionaline teise, taip tretieji asmenys praranda galimybę, kad sandorio teisėtumą išnagrinėtų Komisija pagal Sąjungos teisę, ir jie negali Bendrajame Teisme ginčyti nacionalinių institucijų vertinimų, nors jei byla nebūtų perduota, jie galėtų jame ginčyti Komisijos vertinimus.
Sprendimas atsisakyti perduoti bylą nekelia jokio pavojaus šioms procesinėms teisėms ir teisminei apsaugai, bet, priešingai, garantuoja tretiesiems Bendrijos masto koncentracija suinteresuotiems asmenims, kad, pirma, Komisija ją išnagrinės pagal Sąjungos teisę ir, antra, Bendrasis Teismas bus kompetentingas teismas nagrinėti galimą ieškinį dėl Komisijos sprendimo užbaigti procedūrą. Tokiomis aplinkybėmis trečiojo suinteresuotojo asmens teisė pareikšti ieškinį negali būti kildinama iš pagal analogiją taikomos teismo praktikos, susijusios su tokių trečiųjų asmenų teise pareikšti ieškinį dėl sprendimo perduoti bylą.
(žr. 75, 77, 79–81 punktus)
4. Reglamento Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 9 straipsnio 9 dalyje valstybei narei suteikiama teisė pareikšti ieškinį, kad būtų taikoma jos nacionalinė konkurencijos teisė. Tačiau šiuo reglamentu sukurtoje Bendrijos masto koncentracijų kontrolės sistemoje nėra nieko, kas leistų teigti, jog trečiasis suinteresuotasis asmuo turi teisę ginčyti sprendimą atsisakyti perduoti bylą dėl to, kad jis neleidžia koncentracijos ir teisių gynimo priemonių, nukreiptų prieš sprendimą, kuriame tiriama koncentracija, nagrinėti pagal valstybės narės teisę, o ne pagal Sąjungos teisę. Ieškinio dėl sprendimo atsisakyti perduoti bylą priimtinumo negali lemti tai, kad atitinkamoje nacionalinėje teisėje tokiam trečiajam asmeniui galėtų būti suteiktos platesnės procesinės teisės ir (ar) teisminė apsauga nei numatytosios Sąjungos teisėje. Iš tikrųjų pagal teisinio saugumo principą ieškinio Sąjungos teisme priimtinumo negalima padaryti priklausomo nuo to, ar valstybės narės, kurios nacionalinė valdžios institucija nesėkmingai prašė perduoti bylą, teisinėje sistemoje tretiesiems asmenims suteikiamos platesnės nei Sąjungos teisėje numatytos procesinės teisės ir (ar) teisminė apsauga. Šių procesinių teisių ir teisminės apsaugos apimtis priklauso nuo daugybės faktorių, kurie, viena vertus, yra sunkiai palyginami ir, kita vertus, yra sunkiai kontroliuojamo teisėkūros ir teismo praktikos vystymosi rezultatas.
Pats ieškinio dėl panaikinimo, pareikšto Sąjungos teisme, tikslas yra užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi, neatsižvelgiant į ja suteikiamų procesinių teisių ir teisminės apsaugos apimtį, o ne reikalauti galbūt platesnės apsaugos pagal nacionalinę teisę.
(žr. 82–84 punktus)