Language of document : ECLI:EU:T:2022:61

BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. vasario 9 d. (*)

„Augalų apsaugos produktai – Veiklioji medžiaga tiramas – Patvirtinimo neatnaujinimas – Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 844/2012 – Teisė į gynybą – Procedūros pažeidimas – Akivaizdi vertinimo klaida – EFSA kompetencija – Proporcingumas – Atsargumo principas – Vienodas požiūris“

Byloje T‑740/18

Taminco BVBA, įsteigta Gente (Belgija),

Arysta LifeScience Great Britain Ltd, įsteigta Edinburge (Jungtinė Karalystė),

atstovaujamos avocats C. Mereu ir M. Grunchard,

ieškovės,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą G. Koleva,

atsakovę,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2018 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1500, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nepratęsiamas veikliosios medžiagos tiramo patvirtinimo galiojimas, draudžiamas augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra tiramo, apdorotų sėklų naudojimas ir pardavimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 254, 2018, p. 1),

BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas R. da Silva Passos, teisėjai V. Valančius ir I. Reine (pranešėja),

posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. rugsėjo 17 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Teisinis pagrindas

A.      Direktyva 91/414/EEB

1        1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas, 3 sk., 11 t., p. 332) nustatoma Europos Sąjungos tvarka, taikoma leidimui pateikti šiuos produktus rinkai. Jos nuostatos taikomos augalų apsaugos produktams ir juose esančioms veikliosioms medžiagoms.

2        Pagal Direktyvos 91/414 4 straipsnį, kuriuo reglamentuojama augalų apsaugos produktų registracija, jos peržiūra ir panaikinimas, augalų apsaugos produktą galima patvirtinti, tik jei jis atitinka tam tikrus kriterijus. Visų pirma toks produktas registruojamas, jei jo veikliosios medžiagos įrašytos į šios direktyvos I priedo sąrašą ir įvykdytos visos ten nustatytos sąlygos. Minėtos direktyvos 5 ir 6 straipsniuose nustatyta veikliosios medžiagos įtraukimo į I priedą tvarka.

3        Direktyva 91/414 panaikinta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414 (OL L 309, 2009, p. 1) nuo 2011 m. birželio 14 d.

B.      Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009

4        Pagal Reglamento Nr. 1107/2009 1 straipsnio 3 dalį jo tikslas – užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti vidaus rinkos veikimą suderinant augalų apsaugos produktų pateikimo rinkai taisykles bei kartu padidinti žemės ūkio produktyvumą.

5        Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje numatyti augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų patvirtinimo kriterijai.

6        Pagal Reglamento Nr. 1107/2009 5 straipsnį pirmojo patvirtinimo galiojimo laikotarpis negali viršyti dešimties metų.

7        Reglamento Nr. 1107/2009 14–20 straipsniuose apibrėžta veikliųjų medžiagų patvirtinimo atnaujinimo tvarka. Veikliosios medžiagos patvirtinimas atnaujinamas, veikliosios medžiagos gamintojui pateikus paraišką valstybei narei ne vėliau kaip likus trejiems metams iki patvirtinimo galiojimo pabaigos, jei nustatoma, kad tenkinami to reglamento 4 straipsnyje nurodyti patvirtinimo kriterijai (14 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnio 1 dalis). Pateikdamas paraišką atnaujinti patvirtinimą, pareiškėjas nurodo naujus duomenis, kuriuos ketina pateikti, ir įrodo, kad jie yra būtini dėl reikalavimų pateikti duomenis ar dėl kriterijų, kurie nebuvo taikomi paskutinį kartą tvirtinant veikliąją medžiagą, arba dėl to, kad jis teikia prašymą keisti patvirtinimą (15 straipsnio 2 dalis). Kartu pareiškėjas pateikia visų naujų ir tęsiamų tyrimų tvarkaraštį (15 straipsnio 2 dalis). Pagal Reglamento Nr. 1107/2009 79 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą priimamas reglamentas ir jame nustatoma, kad veikliosios medžiagos patvirtinimas atnaujinamas, prireikus su sąlygomis ir apribojimais, arba veikliosios medžiagos patvirtinimas neatnaujinamas (20 straipsnio 1 dalis).

C.      Įgyvendinimo reglamentas Nr. 844/2012

8        2012 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 844/2012, kuriuo nustatomos veikliųjų medžiagų patvirtinimo pratęsimo procedūros įgyvendinimo nuostatos, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente <…> Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, (OL L 252, 2012, p. 26) įtvirtintos taisyklės, skirtos atskiriems patvirtinimo atnaujinimo procedūros etapams.

9        Įgyvendinimo reglamento Nr. 844/2012 1–8 straipsniuose numatytos veikliosios medžiagos gamintojo paraiškos, kurią jis pateikia valstybei narei, priimtinumo taisyklės. Pagal įgyvendinimo reglamento 3 straipsnį tokią paraišką pirmiausia patikrina ataskaitą rengianti valstybė narė; ji įsitikina, kad paraiška pateikta per šio įgyvendinimo reglamento 1 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą terminą ir kad joje pateikiama visa to paties įgyvendinimo reglamento 2 straipsnyje numatyta informacija. Pagal įgyvendinimo reglamento 2 straipsnio 2 dalį paraiškoje atnaujinti patvirtinimą išvardijama nauja informacija, kurią pareiškėjas ketina pateikti ir kuri yra reikalinga pagal Reglamento Nr. 1107/2009 15 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą (žr. šio sprendimo 7 punktą). Be to, pagal įgyvendinimo reglamento 6 straipsnį po šio patikrinimo gavęs teigiamą ataskaitą rengiančios valstybės narės atsakymą pareiškėjas pateikia papildomus dokumentų rinkinius ataskaitą rengiančiai valstybei narei, bendrai ataskaitą rengiančiai valstybei narei, Komisijai ir Europos maisto saugos tarnybai (EFSA). Galiausiai pagal įgyvendinimo reglamento 8 straipsnį, jei papildomi dokumentai buvo pateikti per nustatytą terminą ir juose yra visa numatyta informacija, ataskaitą rengianti valstybė narė per vieną mėnesį praneša pareiškėjui, bendrai ataskaitą rengiančiai valstybei narei, Komisijai ir EFSA papildomų dokumentų rinkinių gavimo datą ir apie paraiškos priimtinumą.

10      Įgyvendinimo reglamento Nr. 844/2012 11–14 straipsniuose apibrėžta paraiškos atnaujinti veikliosios medžiagos patvirtinimą vertinimo procedūra. Pirmiausia ataskaitą rengianti valstybė narė, pasikonsultavusi su bendrai ataskaitą rengiančia valstybe nare, parengia ir Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje vertinama, ar galima manyti, kad veiklioji medžiaga atitinka patvirtinimo kriterijus, nustatytus Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje (įgyvendinimo reglamento 11 straipsnis), o EFSA gauna tos ataskaitos kopiją. Gavusi ataskaitą rengiančios valstybės narės pateiktą vertinimo ataskaitos projektą, EFSA jį išsiunčia pareiškėjui ir kitoms valstybėms narėms (įgyvendinimo reglamento 12 straipsnis). Nuo pastabų raštu pateikimo laikotarpio pabaigos, atsižvelgdama į dabartines mokslo ir technikos žinias, naudodamasi rekomendaciniais dokumentais, turimais teikiant papildomus dokumentų rinkinius, EFSA padaro išvadą, ar galima manyti, kad veiklioji medžiaga atitinka patvirtinimo kriterijus, nustatytus minėto reglamento 4 straipsnyje. Jei reikia, EFSA rengia konsultacijas su ekspertais, įskaitant ataskaitą rengiančios valstybės narės ir bendrai ataskaitą rengiančios valstybės narės ekspertus. Ji išsiunčia savo išvadą pareiškėjui, valstybėms narėms ir Komisijai, taip pat paskelbia ją viešai (įgyvendinimo reglamento 13 straipsnis). Galiausiai, gavusi EFSA išvadas ir atsižvelgusi į ataskaitą rengiančios valstybės narės parengtą vertinimo ataskaitos projektą, pareiškėjo ir kitų valstybių narių pastabas bei EFSA išvadas, Komisija pateikia Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui (toliau – nuolatinis komitetas) ataskaitą, vadinamąją atnaujinimo ataskaita, ir reglamento projektą. Pareiškėjui suteikiama galimybė pateikti pastabas dėl atnaujinimo ataskaitos (įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio 1 dalis). Remdamasi atnaujinimo ataskaita ir atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktas pastabas, Komisija priima reglamentą pagal Reglamento Nr. 1107/2009 20 straipsnio 1 dalį (įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio 2 dalis).

II.    Ginčo aplinkybės

11      Ieškovės Taminco BVBA ir Arysta LifeScience Great Britain Ltd yra bendrovės, visoje Sąjungoje prekiaujančios veikliąja medžiaga tiramu (toliau – tiramas) ir augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra tiramo, skirto grybams naikinti.

A.      Pirmasis tiramo patvirtinimas Sąjungos lygmeniu

12      Tiramas pirmą kartą patvirtintas 2003 m. rugsėjo 5 d. Komisijos direktyva 2003/81/EB, iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvą 91/414, kad būtų įrašytos veikliosios medžiagos molinatas, tiramas ir ziramas (OL L 224, 2003, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 12) nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. 10 metų laikotarpiui po to, kai ši medžiaga pirmą kartą buvo įvertinta Sąjungos lygmeniu pagal Direktyvą 91/414.

13      Tiramas pirmą kartą įtrauktas į Direktyvos 91/414 I priedą, o vėliau – į 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011, p. 1), priede pateiktą patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašą. Įgyvendinimo reglamentas buvo iš dalies pakeistas tris kartus, pratęsiant tiramo patvirtinimo galiojimą iš pradžių iki 2017 m. balandžio 30 d., paskui iki 2018 m. balandžio 30 d. ir galiausiai iki 2019 m. balandžio 30 d.

B.      Tiramo patvirtinimo atnaujinimas Sąjungos lygmeniu

14      Tiramo patvirtinimui taikoma įprasta patvirtinimo atnaujinimo procedūra, numatyta Reglamento Nr. 1107/2009 14 ir paskesniuose straipsniuose (žr. šio sprendimo 7 punktą).

15      Tiramas dalyvauja trečiame atnaujinimo programos (AIR3) etape ir yra įtrauktas į 2012 m. liepos 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 686/2012, kuriuo valstybės narės įgaliojamos atlikti veikliųjų medžiagų, kurių patvirtinimo galiojimas baigiasi ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., vertinimą, reikalingą patvirtinimui atnaujinti (OL L 200, 2012, p. 5). Pagal šį įgyvendinimo reglamentą atnaujinimo ataskaitą rengiančia valstybe nare paskirta Prancūzijos Respublika, o bendrai ataskaitą rengianti valstybė narė yra Belgijos Karalystė.

16      Tiramo paraiškos atnaujinti patvirtinimą pateikimo terminas – 2014 m. balandžio 30 d., o papildomos bylos medžiagos pateikimo terminas – 2014 m. lapkričio 1 d. (žr. šio sprendimo 9 punktą). Ši paraiška pateikta per tiramo darbo grupės („Thiram Task Force“) nustatytą terminą ir buvo susijusi su tiramo naudojimu lapams purkšti ir sėkloms apdoroti. Per posėdį ieškovės iš esmės patikslino, kad jos buvo vienintelės šios darbo grupės narės.

17      Ataskaitą rengianti valstybė narė patvirtino, kad paraiška atnaujinti tiramo patvirtinimą priimtina, ir 2016 m. sausio mėn. pateikė EFSA atnaujinimo vertinimo ataskaitos projektą (toliau – AVA projektas). Tame projekte ataskaitą rengianti valstybė narė pasiūlė atnaujinti tiramo patvirtinimą tik jo naudojimui sėkloms apdoroti.

18      2016 m. kovo 15 d. EFSA išplatino AVA projektą valstybėms narėms ir ieškovėms, kad šios pateiktų pastabų, kaip tai numatyta Įgyvendinimo reglamento Nr. 844/2012 12 straipsnyje. 2016 m. gegužės 13 d. pastabų pateikė ieškovės. 2016 m. gegužės 17 d. visas pastabas Komisijai pateikė EFSA.

19      2016 m. birželio mėn. ieškovės atsakė į šio sprendimo 18 punkte minėtas pastabas.

20      2016 m. spalio 24–26 d. įvyko EFSA surengtas ekspertų susitikimas (toliau – 148 susitikimas), per kurį visi ekspertai susitarė, kad tikslinga pateikti pasiūlymą tiramą klasifikuoti kaip 2 kategorijos kancerogeną H351 dėl hepatocelulinės adenomos ir C-ląstelių adenomos, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančiame ir panaikinančiame direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008, p. 1), nurodytus kriterijus taip pat rekomenduojama atsižvelgti į gerybinius navikus.

21      Per tą patį 148 susitikimą ilgalaikės rizikos žinduoliams vertinimo referencinė vertė buvo sumažinta nuo 9 mg/kg kūno masės per dieną iki 1,6 mg/kg kūno masės per dieną.

22      2016 m. lapkričio 23 d. ieškovės gavo iš ataskaitą rengiančios valstybės narės aktualizuotą atnaujinimo vertinimo ataskaitą (toliau – AVA) ir ataskaitų lenteles, papildytas 148 susitikime atlikto pesticidų tarpusavio vertinimo informacija.

23      2017 m. sausio 20 d. EFSA pateikė išvadas dėl tiramo pesticidų keliamos rizikos vertinimo kartu su pamatinių verčių sąrašu (toliau – EFSA išvados); jas kartu su AVA ir tarpusavio vertinimo ataskaita, kurioje pateikta ataskaitų lentelė ir vertinimo lentelė, ieškovės gavo 2017 m. vasario 1 d.

24      Išvadoje EFSA iškėlė keletą susirūpinimą keliančių klausimų, taip pat išreiškė esminį susirūpinimą dėl nustatytos didelės mitybos rizikos paukščiams ir žinduoliams.

25      2017 m. sausio 27 d. EFSA pateikė Komisijai savo išvadas. 2017 m. sausio 31 d. Komisija paprašė ieškovių pateikti pastabų dėl šių išvadų; jos tai padarė 2017 m. vasario 22 d.

26      2017 m. birželio 14 d. Komisija pateikė ieškovėms atnaujinimo ataskaitos projektą; jame pasiūlė neatnaujinti tiramo patvirtinimo dėl naudojimo sėkloms apdoroti ir lapams purkšti. Remdamasi Įgyvendinimo reglamento Nr. 844/2012 14 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa Komisija paragino ieškoves pateikti pastabų dėl šio projekto; jos tai padarė birželio 26 d.

27      2017 m. liepos 20 d. Komisija išsiuntė savo atnaujinimo ataskaitos projektą ir įgyvendinimo reglamento projektą nuolatiniam komitetui.

28      Pasiūlymas neatnaujinti tiramo buvo aptartas keliuose 2017 m. ir 2018 m. nuolatinio komiteto posėdžiuose: 2017 m. kovo 22 ir 23 d., gegužės 17 ir 18 d., liepos 19 ir 20 d., spalio 5 ir 6 d. ir gruodžio 12 ir 13 d., taip pat 2018 m. sausio 25 ir 26 d., kovo 21 ir 22 d. ir gegužės 24 ir 25 d. 2018 m. kovo 22 ir 23 d. bei gegužės 24 ir 25 d. buvo pateiktas pasiūlymas balsuoti, tačiau balsavimas neįvyko.

29      Per 2018 m. birželio 13 ir 14 d. susitikimą nuolatinis komitetas balsavo dėl pasiūlymo neatnaujinti tiramo patvirtinimo. Po balsavimo „nuomonė nebuvo pateikta“.

30      2018 m. liepos 12 d. apeliacinis komitetas balsavo dėl pasiūlymo neatnaujinti tiramo patvirtinimo. Balsuojant dar kartą „nuomonė nebuvo pateikta“.

31      Iš šio sprendimo 29 ir 30 punktuose minėtų dviejų komitetų posėdžių protokolų matyti, kad priežastys, dėl kurių „nuomonė nebuvo pateikta“ dėl tiramo, buvo naujos žinios apie priimtiną riziką paukščiams ir žinduoliams, kylančią naudojant tiramą sėkloms apdoroti, galimybė spręsti šio pavojaus problemą nacionaliniu lygmeniu ir nuomonė, kad atnaujinimas gali būti taikomas tik tiramo naudojimui sėkloms apdoroti.

32      2017 m. gruodžio 7 d. ieškovių iniciatyva įvyko jų ir Komisijos susitikimas, per kurį jos pateikė pirmuosius 2017 m. kovo ir balandžio mėn. pradėtų aukštesnio lygio lauko tyrimų, susijusių su rizikos paukščiams ir žinduoliams vertinimu, (toliau – aukštesnio lygio lauko tyrimai) rezultatus. 2018 m. sausio 23 d. informaciniame lape ieškovės pateikė Komisijai informaciją apie šiuos tyrimus ir jų rezultatus.

33      2018 m. kovo 19 d. rašte ieškovės, be kita ko, pasisiūlė pateikti Komisijai naujų duomenų, kad būtų atsakyta į susirūpinimą keliančius klausimus dėl žinduoliams taikomos ilgalaikės referencinės vertės pakeitimo per 148 susitikimą. Atsakydama 2018 m. birželio 5 d. raštu Komisija atmetė šį ieškovių pasiūlymą.

34      2018 m. gegužės 18 d. ieškovės atsiėmė paraišką atnaujinti tiramo, skirto lapams purkšti, patvirtinimą. 2018 m. birželio 6 d. Komisija nurodė, kad atsižvelgė į šį dalinį paraiškos atsiėmimą ir atitinkamai iš dalies pakeitė įgyvendinimo reglamento projektą ir atnaujinimo ataskaitos projektą.

35      2018 m. liepos 2 d. raštu ieškovės paprašė Komisijos, remiantis vien tik moksliniais įrodymais, persvarstyti savo pasiūlymą, susijusį su tiramo patvirtinimo atnaujinimu ir grįsti jį tik tiramo naudojimu sėkloms apdoroti. 2018 m. liepos 17 d. raštu Komisija atmetė šį prašymą.

36      2018 m. spalio 9 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1500, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nepratęsiamas veikliosios medžiagos tiramo patvirtinimo galiojimas, draudžiamas augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra tiramo, apdorotų sėklų naudojimas ir pardavimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 254, 2018, p. 1; toliau – ginčijamas įgyvendinimo reglamentas).

37      Ginčijamo įgyvendinimo reglamento 8–11 konstatuojamosiose dalyse pateikti tokie neatnaujinimo motyvai:

„(8)      2017 m. sausio 27 d. [EFSA] pateikė Komisijai išvadą, ar galima manyti, kad tiramas atitinka patvirtinimo kriterijus, nustatytus Reglamento <..> Nr. 1107/2009 4 straipsnyje. [EFSA] nustatė, kad vartotojams ir darbininkams kyla didelė ūmi rizika naudojant tiramą lapams purkšti. Be to, ji nustatė, kad pagal visas įvertintas tipiškas paskirtis, įskaitant sėklų apdorojimą, paukščiams ir žinduoliams kyla didelė ūmi rizika, net atsižvelgiant į tai, kad rizikos vertinime taikomos aukštesnės pakopos specifikacijos. Dėl neišsamios informacijos apie metabolitą M1 nebuvo galima nustatyti rizikos vertinime naudojamų nuosėdų apibrėžčių, todėl nebuvo galima užbaigti dėl produktų vartojimo su maistu vartotojams kylančios rizikos vertinimo ir nebuvo galima nustatyti didžiausiosios leidžiamosios liekanų koncentracijos. Be to, [EFSA], remdamasi turima informacija, negalėjo atmesti galimybės, kad geriamajame vandenyje formuojasi susirūpinimą kelianti tipiška pavojinga medžiaga N,N-dimetil azoto amidas (NDMA), kai atliekami paviršinio vandens ir gruntinio vandens, kuriame yra tiramo ir jo metabolito DMCS [dimetilamino(okso)metansulfono rūgštis], valymo procesai, taip pat [EFSA], remdamasi turima mažos apimties informacija padarė išvadą, kad dėl DMCS poveikio vandens organizmams kyla didelė rizika. Taip pat, remdamasi turima informacija, [EFSA] negalėjo padaryti išvados dėl tiramo endokrininės sistemos ardymo potencialo;

(9)      Komisija paprašė pareiškėjo pateikti pastabų dėl Tarnybos išvadų. Be to, remdamasi Įgyvendinimo reglamento <…> Nr. 844/2012 14 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, Komisija paragino pareiškėją pateikti pastabų dėl galiojimo pratęsimo ataskaitos projekto. Pareiškėjas pateikė savo pastabas ir jos buvo atidžiai išnagrinėtos;

(10)      vis dėlto, nepaisant pareiškėjo argumentų, su medžiaga susijusių problemų pašalinti nepavyko;

(11)      dėl šių priežasčių nebuvo nustatyta, kad yra laikomasi Reglamento <…> Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytų patvirtinimo kriterijų, kai bent vienas augalų apsaugos produktas yra naudojamas pagal vieną ar kelias tipiškas paskirtis. Todėl, remiantis to reglamento 20 straipsnio 1 dalies b punktu, tikslinga nepratęsti veikliosios medžiagos tiramo patvirtinimo galiojimo.“

III. Procesas ir šalių reikalavimai

38      2018 m. gruodžio 18 d. ieškovės pareiškė šį ieškinį.

39      2018 m. gruodžio 19 d. atskiru dokumentu viena iš ieškovių, Taminco BVBA, pateikė laikinųjų apsaugos priemonių prašymą – sustabdyti ginčijamo įgyvendinimo reglamento vykdymą.

40      2019 m. rugsėjo 26 d. Nutartimi Taminco / Komisija (T-740/18 R, nepaskelbta, EU:T:2019:717) Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė prašymą sustabdyti ginčijamo įgyvendinimo reglamento vykdymą ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

41      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, taikant Bendrojo Teismo procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į septintąją kolegiją, todėl byla buvo paskirta šiai kolegijai.

42      2020 m. balandžio 28 d. kolegija nutarė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydama Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė šalių iki teismo posėdžio raštu atsakyti į tam tikrus klausimus. Šalys į juos atsakė per nustatytą terminą.

43      2020 m. rugpjūčio 12 d., taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, Bendrasis Teismas pakvietė šalis žodžiu per posėdį atsakyti į tam tikrus klausimus.

44      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus per 2020 m. rugsėjo 17 d. posėdį.

45      Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti visą ginčijamą įgyvendinimo reglamentą ir prireikus perduoti tiramo vertinimą EFSA ir Komisijai,

–        nurodyti pratęsti tiramo patvirtinimo galiojimo terminą, kad jį būtų galima iš naujo įvertinti,

–        nepatenkinus pirmojo reikalavimo, iš dalies panaikinti minėtą įgyvendinimo reglamentą, kiek juo draudžiama atnaujinti tiramo naudojimo sėkloms apdoroti patvirtinimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

46      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

IV.    Dėl teisės

A.      Dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos nagrinėti tam tikrus ieškinyje pateiktus prašymus

47      Pirmuoju reikalavimu ieškovės prašo, kad Bendrasis Teismas, prireikus, perduotų tiramo vertinimą atitinkamai EFSA ir Komisijai. Antruoju reikalavimu jos prašo Bendrojo Teismo nurodyti pratęsti tiramo patvirtinimo galiojimo terminą, kad būtų galima jį įvertinti.

48      Šiuo klausimu pakanka priminti, kad vykdydamas teisėtumo kontrolę pagal SESV 263 straipsnį Bendrasis Teismas neturi kompetencijos nustatyti įpareigojimų Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams (žr. 1995 m. spalio 26 d. Nutarties Pevasa ir Inpesca / Komisija, C‑199/94 P ir C‑200/94 P, EU:C:1995:360, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2018 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Švedija / Komisija, T‑260/16, EU:T:2018:597, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

49      Pagal SESV 264 straipsnį Bendrasis Teismas tik gali pripažinti ginčijamą aktą negaliojančiu – visą ar iš dalies – arba atmesti ieškinį. Tada pagal SESV 266 straipsnį atitinkama institucija turi imtis būtinų priemonių Bendrojo Teismo sprendimui įvykdyti (žr. 2019 m. balandžio 9 d. Sprendimo Sopra Steria Group / Parlamentas, T‑182/15, EU:T:2019:228, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

50      Vadinasi, ieškovių pirmajame reikalavime pateiktą prašymą, kad Bendrasis Teismas perduotų tiramo vertinimą EFSA ir Komisijai, ir antrąjį reikalavimą reikia atmesti dėl kompetencijos trūkumo.

B.      Dėl prašymo panaikinti

51      Grįsdamos ieškinį ieškovės iš esmės nurodo šešis pagrindus. Pirmuosiuose trijuose ieškinio pagrinduose jos teigia, kad ginčijamame įgyvendinimo reglamente yra formos trūkumų ir akivaizdžių vertinimo klaidų, dėl kurių pažeista Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnio 5 dalis, nes Komisija neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atsiėmė prašymą atnaujinti tiramo patvirtinimą naudojimui lapams purkšti ir paliko savo paraišką tik dėl naudojimo sėkloms apdoroti. Ketvirtasis pagrindas susijęs su įgaliojimų viršijimu, nes EFSA klasifikavo tiramą kaip kancerogeną. Penktasis pagrindas susijęs su teisės į gynybą pažeidimu. Šeštasis pagrindas susijęs su atsargumo, proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu.

1.      Pirminės pastabos

a)      Dėl Bendrojo Teismo atliekamos kontrolės apimties

52      Tam, kad Komisija galėtų veiksmingai siekti jai Reglamentu Nr. 1107/2009 pavestų tikslų ir, atsižvelgiant į tai, kad ji turi atlikti sudėtingus techninius vertinimus, šiai institucijai turi būti suteikta didelė diskrecija (šiuo klausimu žr. 2007 m. liepos 18 d. Sprendimo Industrias Químicas del Vallés / Komisija, C‑326/05 P, EU:C:2007:443, 74 ir 75 punktus ir 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Sepro Europe / Komisija, T‑483/11, dar nepaskelbto, EU:T:2013:407, 38 punktą). Tai pasakytina, be kita ko, apie sprendimus dėl rizikos valdymo, kuriuos ji turi priimti, taikydama minėtą reglamentą.

53      Vis dėlto naudojimuisi šia diskrecija turėtų būti taikoma teisminė kontrolė. Šiuo aspektu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad atlikdamas šią kontrolę Sąjungos teismas turi patikrinti, ar buvo laikomasi procedūrinių normų, ar Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės buvo tikslios, ar vertinant šias aplinkybes nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos ir ar nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais (1979 m. sausio 25 d. Sprendimo Racke, 98/78, EU:C:1979:14, 5 punktas; 1991 m. spalio 22 d. Sprendimo Nölle, C‑16/90, EU:C:1991:402, 12 punktas ir 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Bayer CropScience ir kt. / Komisija, T‑75/06, EU:T:2008:317, 83 punktas).

54      Kalbant apie Sąjungos teismo atliekamą nagrinėjimą, ar buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, reikia patikslinti, kad, siekiant įrodyti, jog vertindama sudėtingas faktines aplinkybes Komisija padarė akivaizdžią klaidą, kuri gali pateisinti ginčijamo akto panaikinimą, ieškovo pateiktų įrodymų turi pakakti tam, kad šiame akte esantis faktinių aplinkybių vertinimas pasirodytų neįtikinamas (šiuo klausimu žr. 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo AIUFFASS ir AKT / Komisija, T‑380/94, EU:T:1996:195, 59 punktą). Patikrinus įtikinamumą, Bendrasis Teismas neturi aktą priėmusio subjekto atlikto sudėtingų faktinių aplinkybių vertinimo pakeisti savuoju (2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Dow AgroSciences ir kt. / Komisija, T‑475/07, EU:T:2011:445, 152 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2009 m. spalio 15 d. Sprendimo Enviro Tech (Europe), C‑425/08, EU:C:2009:635, 47 punktą).

55      Be to, reikia priminti, kad tuo atveju, kai institucija turi didelę diskreciją, Sąjungos teisinės sistemos suteiktų garantijų paisymo vykstant administracinėms procedūroms kontrolė yra labai svarbi. Teisingumo Teismas jau turėjo progą patikslinti, kad tarp šių garantijų yra ir kompetentingos institucijos pareiga atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes ir pakankamai motyvuoti savo sprendimą (1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, EU:C:1991:438, 14 punktas; 1992 m. gegužės 7 d. Sprendimo Pesquerias De Bermeo ir Naviera Laida / Komisija, C‑258/90 ir C‑259/90, EU:C:1992:199, 26 punktas ir 2008 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Nyderlandai / Komisija, C‑405/07 P, EU:C:2008:613, 56 punktas).

56      Taigi, jau buvo nuspręsta, kad mokslinis rizikos vertinimas, kiek įmanoma išsamiau atliktas remiantis mokslo nuomonėmis, pagrįstomis profesionalumo, skaidrumo ir nepriklausomumo principais, yra svarbi procedūrinė garantija, kuria siekiama užtikrinti priemonių mokslinį objektyvumą ir išvengti savavališkų priemonių patvirtinimo (2002 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Pfizer Animal Health / Taryba, T‑13/99, EU:T:2002:209, 172 punktas).

b)      Dėl įrodinėjimo pareigos

57      Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnio, kuriame nustatytos veikliųjų medžiagų patvirtinimo sąlygos, 1 dalyje reikalaujama, kad būtų „galima tikėtis“, jog augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra tam tikros veikliosios medžiagos, atitiks to straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas sąlygas. Tose dalyse reikalaujama, kad minėti produktai ir jų likučiai atitiktų toliau nurodytas sąlygas (t. y. jie turi nekenkti žmonių ar gyvūnų sveikatai arba neturėti jokio nepriimtino poveikio aplinkai). Vadovaujantis principu, kad būtent šalis, kuri remiasi tam tikra teisės norma, turi įrodyti, kad yra įvykdytos jos taikymo sąlygos, iš šių formuluočių galima spręsti, jog siekdamas patvirtinimo jo sąlygų įvykdymą turi įrodyti pareiškėjas, o ne Komisija, kuri tam, kad galėtų atmesti prašymą dėl patvirtinimo, turi įrodyti, jog patvirtinimo sąlygos neįvykdytos (2018 m. gegužės 17 d. Sprendimo BASF Agro ir kt. / Komisija, T‑584/13, EU:T:2018:279, 88 punktas).

58      Šio sprendimo 57 punkte išdėstyti principai taikytini vykdant veikliosios medžiagos patvirtinimo atnaujinimo procedūrą.

59      Šio sprendimo 51 punkte nurodytus ieškinio pagrindus reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šiuos argumentus, pradedant nuo ieškinio penktojo pagrindo, grindžiamo teisės į gynybą nepaisymu.

2.      Dėl penktojo pagrindo, grindžiamo teisės į gynybą nepaisymu

60      Ieškovės tvirtina, kad Komisija pažeidė jų teisę į gynybą dviem būdais.

61      Pirma, joms nebuvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl vertinant ilgalaikę riziką žinduoliams taikyto referencinės vertės sumažinimo; ta vertė buvo gerokai sumažinta per 148 susitikimą, įvykusį prieš priimant ataskaitą rengiančios valstybės narės aktualizuotą atnaujinimo vertinimo ataskaitą 2016 m. lapkričio mėn.

62      Šiuo klausimu ieškovės nurodo, kad prieš tai referencinės vertės sumažinimas nebuvo aptartas. Be to, Komisija atmetė jų pasiūlymus, pirma, pateikti naujų duomenų, kad būtų atsižvelgta į abejones, kylančias dėl referencinės vertės sumažinimo, ir, antra, persvarstyti pasiūlymą atnaujinti tiramo patvirtinimą, remiantis tik naudojimu sėkloms apdoroti.

63      Ieškovės taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, reaguodamos į referencinės vertės sumažinimą, 2017 m. jos informavo Komisiją ir valstybes nares apie aukštesnio lygio lauko tyrimus ir 2017 m. ir 2018 m. pateikė naujų duomenų, grindžiamų gautais rezultatais, patvirtinančiais, kad rizika yra priimtina. Be to, jos pažymi, kad savo išvadose EFSA ir kai kurios valstybės narės nurodė, jog su paukščiais ir žinduoliais susiję duomenys gali būti patvirtinti valstybių narių lygmeniu. Jos taip pat nurodo Belgijos Karalystės atliktą studiją, susijusią su nauju lauko tyrimu, kurio metu buvo stebimos tiramu apdorotų kukurūzų sėklų keliamos galimos ilgalaikės rizikos lauko pelėms referencinės vertės ir 2018 m. birželio mėn. padaryta išvada, kad nėra pagrindo bijoti ilgalaikio poveikio mažiems žinduoliams.

64      Ieškovės priduria, kad, jei 2016 m. spalio mėn. Komisija nebūtų gerokai sumažinusi ataskaitą rengiančios valstybės narės pasiūlytos pradinės referencinės vertės, taikomos žinduoliams, ir jei po šio sumažinimo ji būtų sutikusi su 2018 m. liepos mėn. pateiktais aukštesnio lygio lauko tyrimais, žinduoliams keliamos rizikos vertinimas nebūtų buvęs ginčijamas, o medžiagos naudojimas būtų laikomas žinduoliams nekenksmingu.

65      Antra, ieškovės nurodo, kad joms nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl EFSA išvadoje pasiūlytos naujos tiramo klasifikacijos.

66      Komisija ginčija ieškovių argumentus.

67      Primintina, kad teisės į gynybą užtikrinimas visos procedūros, kuri buvo pradėta prieš asmenį ir kuri gali pasibaigti jo nenaudai priimtu aktu, metu yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, kurio reikia laikytis net ir nesant procedūrą reglamentuojančių teisės aktų. Pagal šį principą asmenys, kuriems skirti sprendimai, galintys turėti reikšmingą poveikį jų interesams, turi turėti galimybę veiksmingai pateikti savo nuomonę (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dokter ir kt., C‑28/05, EU:C:2006:408, 74 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

68      Vis dėlto, kalbant apie visuotinai taikomus aktus, pažymėtina, kad nei jų rengimo procesas, nei patys šie aktai remiantis bendraisiais Sąjungos teisės principais, kaip antai teise būti išklausytam, teise, kad būtų konsultuojamasi, ar informavimo teise, nereikalauja jų pasekmių patiriančių asmenų dalyvavimo. Kitaip yra tuomet, kai aiškia teisės nuostata, reglamentuojančia minėto akto priėmimą, tokia procesinė teisė suteikiama susijusiam asmeniui (žr. 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Probelte / Komisija, T‑67/18, EU:T:2019:873, 87 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

69      Be to, buvo nuspręsta, kad priemonės dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo, patvirtinimo pratęsimo ar patvirtinimo atnaujinimo, priimtos remiantis Reglamentu Nr. 1107/2009, yra visuotinai taikomos (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Mellifera / Komisija, T‑12/17, EU:T:2018:616, 71 punktą).

70      Šiuo atveju ginčijamas įgyvendinimo reglamentas yra susijęs su tuo, kad nebuvo atnaujintas tiramo patvirtinimas, todėl pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 draudžiama naudoti ir parduoti sėklas, apdorotas augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra tiramo, ir šis įgyvendinimo reglamentas nėra skirtas ieškovėms. Todėl minėtą įgyvendinimo reglamentą reikia laikyti visuotinai taikomu aktu.

71      Šiomis aplinkybėmis per tiramo patvirtinimo atnaujinimo procedūrą ieškovėms suteikiamos būtent tos procedūrinės teisės, kurios aiškiai numatytos Reglamente Nr. 1107/2009, kuriame įtvirtintos bendrosios nuostatos, be kita ko, susijusios su veikliosios medžiagos patvirtinimo atnaujinimo procedūra, ir Įgyvendinimo reglamente Nr. 844/2012, į kurį įtrauktos konkrečios nuostatos, susijusios su veikliosios medžiagos patvirtinimo atnaujinimo procedūros įgyvendinimu.

72      Konkrečiau kalbant, kiek tai susiję su pareiškėjo teisėmis būti išklausytam vertinant prašymą atnaujinti veikliosios medžiagos patvirtinimą, iš Įgyvendinimo reglamento Nr. 844/2012 matyti, kad pareiškėjas gali pateikti pastabas, pirma, dėl AVA projekto (12 straipsnio 3 dalis) ir, antra, dėl Komisijos atnaujinimo ataskaitos (14 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa).

73      Iš Įgyvendinimo reglamento Nr. 844/2012 12 straipsnio 1 ir 3 dalių matyti, kad ne vėliau kaip per 30 dienų nuo ataskaitos gavimo EFSA praneša ataskaitą rengiančiai valstybei narei apie jai perduotą AVA projektą ir leidžia pateikti rašytines pastabas per 60 dienų nuo ataskaitos pateikimo visuomenei dienos. Šiuo atveju neginčijama, kad ieškovės turėjo galimybę pateikti pastabas dėl AVA projekto pagal įgyvendinimo reglamento 12 straipsnio 3 dalį (žr. šio sprendimo 18 punktą).

74      Pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 844/2012 14 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą pareiškėjui suteikiama galimybė per 14 dienų pateikti pastabų dėl atnaujinimo ataskaitos. Ši galimybė ieškovėms buvo suteikta ir jos ja pasinaudojo, kaip matyti iš šio sprendimo 26 punkto.

75      Taip pat svarbu pažymėti, kad 2017 m. sausio 31 d. el. laišku Komisija paprašė ieškovių pateikti pastabų dėl EFSA išvadų, kartu pažymėdama, kad oficialios konsultacijos su pareiškėjais dėl tokių išvadų taikomuose teisės aktuose nenumatytos. Ieškovės savo pastabas pateikė 2017 m. vasario 22 d. Be to, 2017 m. gegužės mėn. įvyko Komisijos ir ieškovių susitikimas, per kurį jos galėjo pareikšti savo nuomonę.

76      Pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamame įgyvendinimo reglamente Komisija nustatė didelę riziką paukščiams ir kad ši rizika buvo nustatyta remiantis referencine verte, kuri nebuvo pakeista, palyginti su ta, į kurią atsižvelgė ataskaitą rengianti valstybė narė. Be to, ieškovės netvirtina, kad buvo pažeista jų teisė būti išklausytoms šiuo klausimu.

77      Pirma, dėl ieškovių skundo, kad joms nebuvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl referencinės vertės sumažinimo vertinant ilgalaikę riziką žinduoliams per 148 susitikimą, kuris įvyko prieš 2016 m. lapkričio mėn. patvirtinant ataskaitą rengiančios valstybės narės aktualizuotą atnaujinimo vertinimo ataskaitą, reikia pažymėti tai, kas išdėstyta toliau.

78      Iš 2017 m. sausio mėn. tarpusavio tyrimo ataskaitos, konkrečiau kalbant, iš 2016 m. birželio 27 d. pranešimo lentelės matyti, kad prieš 148 susitikimą buvo pateiktos pastabos dėl atitinkamos referencinės vertės, kurią pasiūlė ieškovės ir kurią ataskaitą rengianti valstybė narė nustatė AVA projekte. Pateikdamos pastabas ieškovės turėjo galimybę ginti savo paraiškoje pasiūlytą referencinę vertę, kurią tame projekte patvirtino ataskaitą rengianti valstybė narė, ir pareikšti nuomonę dėl 2005 m. mokslinio tyrimo, kuris vėliau bus pagrindas nustatyti mažesnę referencinę vertę.

79      Neginčijama, kad per 148 susitikimą ekspertai nusprendė nustatyti 1,6 mg/kg referencinę vertę, vertinant žinduoliams keliamą ilgalaikę riziką, ir kad ši referencinė vertė pakartota EFSA išvadose.

80      Be to, kaip ieškovės priminė savo atsakymuose raštu į Bendrojo Teismo klausimus, 2017 m. vasario 22 d. pastabose dėl EFSA išvadų jos nesutiko su nagrinėjamos referencinės vertės sumažinimu, nes priežastys, kuriomis grindžiamas šis sprendimas, nebuvo aiškios, dozavimo metodas neatitiko tikros poveikio žinduoliams paradigmos ir pasirinkta referencinė vertė moksliniu požiūriu buvo abejotina.

81      Be to, ieškovės pakartojo savo nesutikimą Komisijai pateiktame prašyme dėl susitikimo su Komisija 2017 m. gegužės mėn. Šiuo klausimu jos, be kita ko, paaiškino, kad 2005 m. mokslinis tyrimas, kuriuo remiantis buvo nustatyta ginčijama referencinė vertė, buvo per daug konservatyvus ir nepagrįstas duomenų įrodomąja galia grindžiamu aiškinimu.

82      Galiausiai reikia priminti, kad 2017 m. birželio 14 d. Komisija paprašė ieškovių per keturiolika dienų pateikti pastabų dėl jos atnaujinimo ataskaitos. Kartu ji patikslino, kad ieškovių pastabos bus perduotos nuolatiniam komitetui.

83      Atsakydamos į šį prašymą 2017 m. birželio 26 d. ieškovės pateikė pastabų tik dėl naudojimo sėkloms apdoroti. Ieškovių pastabos buvo pateiktos jų vardu trečiojo asmens parengtoje ataskaitoje, kurioje buvo paaiškinta, kad rizikos paukščiams ir žinduoliams vertinimas gali būti atliktas valstybių narių lygmeniu, kai atsižvelgiama į papildomus duomenis ir patikslintą rizikos vertinimą. Prie šios ataskaitos pridėtas ieškovių parengtas priedas. Šiame priede ieškovės dar kartą ginčijo 2005 m. mokslinį tyrimą, kuriuo remiantis buvo nustatyta 1,6 mg/kg referencinė vertė.

84      Vadinasi, ieškovės turėjo galimybę tinkamai pateikti savo pastabas kiekvienu procedūros, pradėtos dėl paraiškos atnaujinti patvirtinimą, etapu, kaip tai numatyta Įgyvendinimo reglamento Nr. 844/2012 12 ir 14 straipsniuose. Aplinkybė, kad, nepaisydama ieškovių pastabų turinio, Komisija priėmė ginčijamą įgyvendinimo reglamentą, kuriame neatnaujino tiramo patvirtinimo, negali būti aiškinama taip, kad buvo pažeista ieškovių teisė būti išklausytoms.

85      Ieškovės taip pat nurodo aplinkybes, kurias pateikė Komisijai po to, kai buvo priimtos EFSA išvados, kuriomis remiantis buvo galima įrodyti, kad ilgalaikė rizika žinduoliams turi būti laikoma priimtina ir kad dėl to atnaujinimo procedūros rezultatas galėjo būti kitoks. Jos nurodo, kad 2017 m. pranešė Komisijai ir valstybėms narėms apie aukštesnio lygio lauko tyrimus ir kad 2017 m. ir 2018 m. pateikė atnaujintus rezultatus, patvirtinančius, kad pavojus žinduoliams yra priimtinas. Į šią informaciją Komisija niekada neatsižvelgė.

86      Šiomis aplinkybėmis atsakydamos į proceso organizavimo priemones ieškovės, be kita ko, patikslino, kad 2017 m. gruodžio mėn. jos surengė susitikimą su Komisija, kurio metu buvo pristatyti ir aptarti pirmieji neseniai atliktų aukštesnio lygio lauko tyrimų rezultatai, ir kad šie rezultatai buvo išsiųsti Komisijai 2018 m. sausio 23 d. informaciniame lape.

87      Vis dėlto tada, kai ieškovės pateikė ir išsiuntė Komisijai „aukštesnio lygio lauko tyrimų“ rezultatus, t. y. 2017 m. gruodžio 7 d. ir 2018 m. sausio 23 d., pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 844/2012 12 ir 14 straipsnius nebuvo galimybės pateikti naujų duomenų, papildomų elementų ar pastabų. Todėl, net darant prielaidą, kad aptariamų tyrimų rezultatai kėlė abejonių dėl EFSA išvadų, susijusių su ilgalaike rizika žinduoliams, kuri pagal ginčijamo įgyvendinimo reglamento 8 konstatuojamąją dalį buvo pripažinta didele visais įvertintais tipiškais naudojimo atvejais ir kuri buvo viena iš priežasčių neatnaujinti tiramo patvirtinimo (žr. šio sprendimo 24 straipsnį), reikia pažymėti, kad pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 ir minėtą įgyvendinimo reglamentą Komisija nebuvo įpareigota jų nagrinėti šiuo etapu. Be to, atsakydamos į Bendrojo Teismo klausimą ieškovės paaiškino, kad neginčija šiuose aktuose numatytos procedūros teisėtumo.

88      Ieškovių argumentai dėl to, kad duomenys apie paukščius ir žinduolius gali būti patvirtinti valstybių narių lygmeniu ir dėl Belgijos Karalystės atlikto naujo lauko tyrimo (žr. šio sprendimo 63 punktą) neaktualūs, nes formaliai pateikti pagrindžiant ieškinio penktąjį pagrindą; jie bus aptarti nagrinėjant ieškinio antrąjį ir trečiąjį pagrindus, su kuriais iš tiesų susiję (žr. šio sprendimo 107 ir 147 punktus).

89      Antra, dėl ieškovių skundo, kad joms nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl naujos tiramo klasifikacijos, iš bylos medžiagos, tiksliau, iš ataskaitos lentelės matyti, kad, kaip Komisija iš esmės nurodė atsiliepime į ieškinį, klausimą dėl tiramo kancerogeniškumo dar 2016 m. gegužės mėn. iškėlė dvi valstybės narės. Ta proga ieškovės jau buvo paprašytos pareikšti nuomonę ir galėjo užginčyti tiramo kancerogeniškumą bei galimą jo klasifikaciją.

90      Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad, kai Komisija paprašė ieškovių pateikti pastabų dėl EFSA išvadų, šios turėjo galimybę ginčyti EFSA tariamai pateiktą pasiūlymą triamą priskirti prie kancerogenų. Šiuo klausimu ieškovės paaiškino, kad šis pasiūlymas buvo klaidingas tiek procedūriniu, tiek moksliniu požiūriu. Šį pasiūlymą dėl klasifikacijos jos dar ginčijo pranešime, Komisijai pateiktame rengiantis su ja susitikti 2017 m. gegužės mėn.

91      Ieškovės turėjo dar vieną galimybę pareikšti nuomonę šiuo klausimu pastabose dėl atnaujinimo ataskaitos projekto. Aplinkybe, kad jos to nepadarė, negalima remtis prieš Komisiją.

92      Taigi ieškovės turėjo galimybę vykstant procedūrai veiksmingai pateikti pastabų dėl siūlomos tiramo klasifikacijos, kurią jos priskiria EFSA.

93      Iš šio sprendimo 75–92 punktuose pateiktų samprotavimų matyti, kad vykdant ginčijamo įgyvendinimo reglamento priėmimo procedūrą nebuvo padaryta jokio pažeidimo, kurį būtų galima laikyti ieškovių teisės būti išklausytoms pažeidimu.

94      Vadinasi, ieškinio penktąjį pagrindą reikia atmesti.

3.      Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo formos trūkumu, nes Komisija neatsižvelgė į tai, kad paraiška atnaujinti tiramo patvirtinimą dėl jo naudojimo lapams purkšti buvo atsiimta

95      Ieškovių teigimu, kadangi jos atsiėmė paraišką atnaujinti tiramo patvirtinimą dėl šios veikliosios medžiagos naudojimo lapams purkšti, Komisija neturėjo atsižvelgti į problemas, susijusias tik su naudojimu lapams, kurias EFSA nurodė savo išvadose. Vis dėlto Komisija nedarė jokio skirtumo tarp tiramo naudojimo lapams purkšti ir sėkloms apdoroti.

96      Ieškovių teigimu, pareiškėjas, prašantis atnaujinti veikliosios medžiagos patvirtinimą, turėtų ne tik pradėti atnaujinimo procedūrą, bet ir nustatyti peržiūros apimtį, ypač kiek tai susiję su atitinkamų veikliųjų medžiagų tipiškais naudojimo būdais. Pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 ir Įgyvendinimo reglamentą Nr. 844/2012 Komisija turėjo nagrinėti ieškovių pateiktą paraišką, griežtai laikydamasi jos turinio, iš kurio pašalintas tiramo naudojimas lapams purkšti.

97      Komisija ginčija ieškovių argumentus.

98      Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad Reglamente Nr. 1107/2009 nenumatyta situacija, kai atnaujinti veikliosios medžiagos patvirtinimą prašantis pareiškėjas atsiima savo paraišką dėl vieno iš pirmiau nurodytų tipiškų naudojimo būdų. Atsakydamos į Bendrojo Teismo klausimus ieškovės remiasi dokumentu „EFSA, Administrative guidance on submission of dossiers and assessment reports for the peer-review of pesticide substances actives“; jame paaiškinama, kad kai pareiškėjas nori atsiimti paraišką, apie tai jis turi raštu pranešti ataskaitą rengiančiai valstybei narei ir elektroniniu laišku informuoti EFSA ir Komisiją. Šis dokumentas susijęs su procedūra, kuri prasideda pateikus paraišką ir baigiasi EFSA priėmus ir paskelbus išvadas. Be to, reikia pažymėti, kad nagrinėjamas dokumentas priimtas 2019 m., taigi vėliau, nei ginčijamas įgyvendinimo reglamentas. Be to, šiame dokumente nenumatytas dalinio atnaujinimo paraiškos atsiėmimo atvejis. Galiausiai jame patikslinama, kad paraiškos atsiėmimas priėmus minėtą išvadą neturi jokio poveikio rezultatui, kuris bet kuriuo atveju bus paskelbtas EFSA leidinyje.

99      Antra, reikia konstatuoti, kad ginčijamo įgyvendinimo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje Komisija patikslino, jog 2018 m. gegužės 18 d. pareiškėjas paprašė Komisijos iš prašymo pratęsti galiojimą išbraukti tipiškas paskirtis, susijusias su medžiagos naudojimu lapams purkšti. To paties įgyvendinimo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje Komisija numatė iš dalies pakeisti Įgyvendinimo reglamentą Nr. 540/2011.

100    Trečia, reikia priminti, kad ginčijamas įgyvendinimo reglamentas yra visuotinai taikomas teisės aktas (žr. šio sprendimo 70 punktą), kuris buvo priimtas ieškovėms pateikus atnaujinimo paraišką. Šioje paraiškoje ieškovės laisvai apibrėžė rizikos vertinimo proceso apimtį, kai įtraukė du tipiškus naudojimo būdus.

101    Nagrinėjamu atveju paraiška atnaujinti tiramo patvirtinimą dėl naudojimo lapams purkšti atsiimta 2018 m. gegužės 18 d., t. y. pasibaigus rizikos vertinimo procesui, kuris užbaigtas 2017 m. sausio 27 d. priėmus EFSA išvadą.

102    Išvadoje EFSA nustatė keletą pavojų, susijusių su tiramo naudojimu lapams purkšti, įskaitant didelę ūmią riziką vartotojams ir naudotojams. Šiame ieškinyje ieškovės neginčija didelės ūmios rizikos vartotojams ir naudotojams.

103    Be to, nustatyta rizika dėl tiramo naudojimo lapams purkšti, susijusi su rinkoje jau esančiais produktais. Taigi įvertinta rizika buvo reali, o ne hipotetinė. Ieškovių argumentai, kad Komisija iš esmės turėjo pašalinti bet kokią nuorodą į naudojimą lapams purkšti ir atlikti naują vertinimą dėl naudojimo sėkloms apdoroti, reikštų vėlesnį pozicijos dėl tiramo patvirtinimo atnaujinimo priėmimą.

104    Galiausiai, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1107/2009 12 konstatuojamosios dalies, Komisija turėtų užtikrinti rizikos valdymą ir priimti galutinį sprendimą dėl veikliosios medžiagos. Užtikrindama rizikos valdymą Komisija šiuo atveju nusprendė, kad, nepaisant ieškovių pateiktų argumentų, su tiramu susijusių abejonių, ypač dėl šios medžiagos naudojimo lapams purkšti, nebuvo galima išsklaidyti. Vykdydama šį vaidmenį ir siekdama nustatyti visai Sąjungai taikytinas savo išvadų pasekmes, ginčijamo įgyvendinimo reglamento 5 straipsnyje Komisija taip pat numatė, kad „[v]alstybių narių pagal Reglamento <…> Nr. 1107/2009 46 straipsnį nustatytas lengvatinis laikotarpis augalų apsaugos produktų, naudojamų lapams purkšti, atveju yra kuo trumpesnis ir baigiasi ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 30 d.“

105    Vadinasi, nepaisant to, kad ieškovės iš dalies atsiėmė atnaujinimo paraišką, Komisija neprivalėjo ginčijamo įgyvendinimo reglamento grįsti vien motyvais, susijusiais su tiramo naudojimu sėkloms apdoroti. Ji taip pat neprivalėjo atlikti ar užsakyti naujo rizikos vertinimo, susijusio tik su tiramo naudojimu sėkloms apdoroti.

106    Taigi ieškovių argumentus, susijusius su procedūriniu pažeidimu arba apskritai formos trūkumu, reikia atmesti. Darytina išvada, kad ieškinio pirmąjį pagrindą reikia atmesti.

4.      Dėl ieškinio antrojo ir trečiojo pagrindų, atitinkamai grindžiamų akivaizdžia vertinimo klaida ir Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnio 5 dalies pažeidimu

107    Ieškinio antrąjį ir trečiąjį pagrindus reikia nagrinėti kartu. Šie pagrindai yra glaudžiai susiję, nes ieškinio trečiasis pagrindas iš esmės susijęs su antrajame pagrinde nurodytos akivaizdžios vertinimo klaidos pasekmėmis.

108    Nurodydamos ieškinio antrąjį pagrindą ieškovės teigia, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes paraiškos atnaujinti tiramo patvirtinimą dėl naudojimo lapams purkšti atsiėmimas yra vienas iš svarbių bylos aspektų, kuris turėjo būti kruopščiai ir nešališkai išnagrinėtas. Jos mano, kad tai, jog Komisija kartu vertino tiramo naudojimą lapams purkšti ir sėkloms apdoroti, turėjo įtakos jos išvadai dėl tiramo.

109    Šiuo klausimu ieškovės pirmiausia nurodo, kad tiramo naudojimas sėkloms apdoroti yra pavojingas tik paukščiams ir žinduoliams, todėl neturėjo būti atsižvelgta į didelę ūmią riziką vartotojams, darbuotojams ir vandens organizmams, kylančią dėl DMCS poveikio, turint mintyje tai, kad tiramo naudojimas lapams purkšti buvo išbrauktas iš jų paraiškos atnaujinti tiramo patvirtinimą.

110    Antra, ieškovės mano, kad neišsami informacija apie metabolitą M1, dėl kurios nebūtų buvę galima nustatyti likučių apibrėžčių, siekiant įvertinti riziką, kurią Komisija nurodo ginčijamame įgyvendinimo reglamente, buvo susijusi tik su tiramo naudojimu lapams purkšti. Bet kuriuo atveju jos remiasi genotoksiškumo dokumentų rinkiniu, pagal kurį minėtas metabolitas nebuvo genotoksiškas. Šiuo klausimu jos pažymi, kad to metabolito likučių apibrėžties „pirminiame dokumentų rinkinyje“ nebuvo, tačiau vykstant „tyrimo procedūrai“ rinkinys pakeistas, įtraukiant aptariamą metabolitą. Jos mano, kad šiais pokyčiais negalima remtis siekiant užginčyti tiramo patvirtinimo atnaujinimą ir kad joms turėjo būti suteikta galimybė pateikti papildomų duomenų pagal Komisijos gaires (2016 m. spalio 7 d. SANCO/2010/13170 rev. 14). Jos primena, kad aptariamas metabolitas nebuvo svarbus, kalbant apie kukurūzų sėklų apdorojimą; tai yra vienintelis tipiškas šio apdorojimo panaudojimas.

111    Trečia, ieškovės nurodo, kad pavojus vandens organizmams, kylantis dėl DMCS poveikio ir dėl NDMA susidarymo geriamajame vandenyje, kai paviršiniai ir požeminiai vandenys, kuriuose yra tiramo ir jo metabolito DMCS, yra veikiami vandens valymo procesų, taip pat susiję tik su naudojimu lapams purkšti. Šiuo klausimu jos patikslina, kad, kiek tai susiję su tiramo naudojimu sėkloms apdoroti, apskaičiuoti DMCS ir NDMA lygiai yra mažesni už tuos, kurie laikomi Sąjungoje priimtinais. Kalbėdamos apie riziką vandens organizmams, kylančią dėl DMCS poveikio, jos primena, kad EFSA neišreiškė jokio susirūpinimo dėl kukurūzų. Be to, jos nurodo, kad tai „duomenų trūkumo“, o ne „esminio susirūpinimo šaltinio“ rizika, dėl kurios patvirtinimas būtų negalimas. Dėl galimo NDMA susidarymo geriamajame vandenyje jos nurodo, kad Sąjungos teisės aktuose nėra nustatytos priimtinos NDMA koncentracijos. Šiuo klausimu jos remiasi vadinamuoju „toksikologinio susirūpinimo slenksčio“ metodu, kuris reikštų, kad apskaičiuotas NDMA kiekis geriamajame vandenyje po vandens valymo procesų būtų daug mažesnis sėklų apdorojimo atveju. Be to, jos ginčija tai, kad Komisija, siekdama įvertinti NDMA leistiną koncentraciją, taikė „kiek įmanoma mažiau“ principą, pagal kurį, kaip aiškina Komisija, medžiagos koncentracija turi būti kiek įmanoma mažesnė, siekiant nulinio poveikio.

112    Ketvirta, ieškovės mano, kad tiramas nekelia jokio susirūpinimo dėl endokrininę sistemą ardančių savybių.

113    Pateikdamos ieškinio trečiąjį pagrindą, ieškovės teigia, kad Komisijos padaryta akivaizdi vertinimo klaida, nurodyta pateikiant ieškinio antrąjį pagrindą, lėmė Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Jų teigimu, iš šios nuostatos matyti, kad norint patvirtinti veikliąją medžiagą pakanka įrodyti vieną saugų veikliosios medžiagos naudojimo būdą. Ieškovės tvirtina, kad tiramo naudojimas sėkloms apdoroti gali būti visiškai saugus ir tai jos įrodė.

114    Šiuo atžvilgiu ieškovės mano, kad tiramo naudojimas sėkloms apdoroti pavojingas tik paukščiams ir žinduoliams. Vis dėlto, šis pavojus yra mažas ir priimtinas, todėl nekelia jokio susirūpinimo. Šiuo klausimu ieškovės remiasi ataskaitą rengiančios valstybės narės bendrosiomis išvadomis, pateiktomis AVA, iš kurių matyti, kad sėklų apdorojimas tiramu nekeltų jokio pavojaus smulkiems žinduoliams, pavyzdžiui, graužikams. Be to, ši išvada, kurią visos kitos valstybės narės patvirtino pastabų pateikimo laikotarpiu, nenurodyta nei EFSA išvadose, nei Komisijos tyrimo ataskaitoje dėl tiramo.

115    Ieškovės pabrėžia, kad EFSA pripažino, jog paukščių ir žinduolių klausimas gali būti vertinamas valstybių narių lygmeniu. Dublike ir per posėdį jos nurodė, kad Komisija neišnagrinėjo ir nepaaiškino, kodėl rizikos mažinimo priemonių taikymas yra nepriimtinas, ypač dėl kukurūzų sėklų apdorojimo. Jų nuomone, pavojus paukščiams ir žinduoliams galėjo būti įvertintas valstybių narių lygmeniu, nes jis susijęs su likučiais, taip pat su paukščiais ir žinduoliais konkrečiose vietovėse. Įprasta praktika būtų šias užduotis pavesti valstybėms narėms, kad jos galėtų imtis rizikos mažinimo priemonių vietoje, nes valstybėse narėse gali būti skirtumų priklausomai nuo prioritetinių rūšių, kraštovaizdžio tipų ir pan.

116    Kalbant apie rizikos žinduoliams vertinimą apskritai, ieškovės taip pat remiasi AVA, iš kurios matyti, kad rizika yra maža. Be to, jos pažymi, kad tiramo atbaidančias savybes paukščiams ir žinduoliams įrodė ne tik jos pačios savo pateiktuose dokumentuose, bet ir turimi literatūros šaltiniai Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Indijoje ir Naujojoje Zelandijoje, taip pat papildomos publikacijos, kurias apsvarstė ataskaitą rengianti valstybė narė ir kurios išvardytos AVA. Jos taip pat priduria, kad jų pačių atliktų tyrimų dėl likučių kiekio mažinimo sėklose ir sodinukuose bei aukštesnio lygio lauko tyrimų, kurių tikslas – įvertinti poveikį imituojant realų naudojimą apdorojant sėklas, rezultatai patvirtina, kad rizika paukščiams, prarijusiems tiramu apdorotas sėklas, yra priimtina.

117    Be to, bet kuriuo atveju ieškovės teigia, kad EFSA išvadose minimas sėklų apdorojimo klausimas paukščių ir žinduolių atžvilgiu yra susijęs su rizika, kuri negali būti galutinai nustatyta, tačiau turėtų būti atskirta nuo susirūpinimą keliančių sričių, todėl šis klausimas gali būti nagrinėjamas ir galutinai išspręstas nacionaliniu lygmeniu.

118    Komisija ginčija ieškovių argumentus.

119    Pirma, reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia ieškovės, neišsami informacija apie metabolitą M1, pavojų vandens organizmams dėl DMCS poveikio ir galimą NDMA susidarymą geriamajame vandenyje yra aiškiai susijusi tik su tiramo naudojimu lapams purkšti.

120    Pirma, dėl neišsamios informacijos apie metabolitą M1 ginčijamo įgyvendinimo reglamento 8 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad dėl šio duomenų trūkumo nebuvo galima nustatyti likučių apibrėžčių rizikos vertinimo tikslais, todėl nebuvo galima užbaigti su maistu susijusio pavojaus vartotojui vertinimo arba nustatyti didžiausios leistinos likučių koncentracijos. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip atsakydama į proceso organizavimo priemones nurodė Komisija, iš EFSA išvadų, nurodomų minėtame įgyvendinimo reglamente, matyti, jog trūksta duomenų apie likučius, būtinų norint užbaigti tiramo naudojimo kukurūzų sėkloms apdoroti vertinimą. Iš tiesų, EFSA teigimu, kadangi (specifinio) tiramo likučių kukurūzuose analizė nebuvo atlikta remiantis turimais šio junginio stabilumo laikymo metu duomenimis, turimi kukurūzų likučių tyrimai ir (specifinio) tiramo buvimo analizė negalėjo būti laikomi pagrįstais ir pakankamais geros žemės ūkio praktikos kriterijais Sąjungos šiaurinėje ir pietinėje dalyse. Šiuo atžvilgiu EFSA teigė, kad, siekiant nustatyti (specifinio) tiramo buvimą kukurūzuose, reikia atlikti reikalavimus atitinkančius likučių tyrimus, jei likučių mėginiai buvo tiriami iš karto po jų paėmimo.

121    Antra, kalbant apie riziką vandens organizmams dėl DMCS poveikio, reikia pažymėti, kaip Komisija nurodė per posėdį, kad iš EFSA išvadų matyti, jog didelė rizika buvo paminėta dėl visų atitinkamų naudojimo būdų. Be to, kaip per posėdį taip pat nurodė Komisija, iš minėtų išvadų matyti, kad taip pat buvo nustatyta, jog trūksta duomenų apie DMCS poveikio keliamą riziką vandens organizmams, kiek tai susiję su visais tipiškais naudojimo būdais.

122    Trečia, kalbant apie galimą NDMA susidarymą geriamajame vandenyje, pažymėtina, kad siekdamos įrodyti, jog apskaičiuoti DMCS ir NDMA kiekiai yra mažesni už tuos, kurie Sąjungoje laikomi priimtinais sėkloms apdoroti ir kad šie kiekiai buvo apskaičiuoti tik naudojimui lapams purkšti, ieškovės remiasi suvestiniu dokumentu, kurį pateikė EFSA 2016 m. liepos mėn. Jos teigia, kad šis suvestinis dokumentas, kurį išnagrinėjo EFSA, buvo susijęs tik su naudojimu lapams purkšti ir nesusijęs su naudojimu sėkloms apdoroti.

123    Iš EFSA išvadų matyti, kad šį dokumentą ji tikrai išnagrinėjo. Vis dėlto EFSA pažymėjo, kad šiame dokumente pareiškėjas iš esmės padarė išvadą, jog buvo galima tikėtis, kad NDMA susidarys dėl vandens valymo procesų. Ji pridūrė, kad ataskaitą rengianti valstybė narė nepateikė išsamaus, skaidraus ir nepriklausomo šios informacijos apie NDMA susidarymą vertinimo. Todėl nustatė, kad trūksta duomenų apie visus įvertintus tipiškus naudojimo būdus ir negalima užbaigti vertinimo. Taigi, kaip per teismo posėdį nurodė Komisija, EFSA laikėsi nuomonės, kad suvestinis dokumentas yra svarbus visiems įvertintiems tipiškiems naudojimo būdams. Be to, iš šio dokumento, kurį ieškovės pridėjo prie savo atsakymų į proceso organizavimo priemones, nėra akivaizdžiai aišku, kad jis yra susijęs tik su geriamojo vandens valymu po lapų purškimo. Bet kuriuo atveju ieškovės nepaaiškino, kodėl šis dokumentas susijęs tik su geriamo vandens valymu po lapų purškimo. Dėl dokumento, kurį ieškovės pridėjo prie ieškinio ir nurodo kaip 2016 m. liepos mėn. suvestinio dokumento „atnaujinimą“, reikia konstatuoti, kad jo data yra 2017 m. rugpjūčio mėn. ir kad jis buvo pateiktas Komisijai 2017 m. rugpjūčio 29 d. Reikia priminti, kad tuo metu pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 844/2012 12 ir 14 straipsnius nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomų duomenų ar pastabų (žr. šio sprendimo 87 punktą). Bet kokiu atveju iš šio dokumento nematyti, kad sėklų apdorojimo atveju, kai paviršiniai ir požeminiai vandenys, kuriuose yra tiramo ir jo metabolito DMCS, yra apdorojami vandens valymo procesais, NDMA negali susidaryti.

124    Vadinasi, kitaip nei tvirtina ieškovės, šio sprendimo 119 punkte minėti susirūpinimą keliantys klausimai ir duomenų trūkumas nėra akivaizdžiai susiję vien su tiramo naudojimu lapams purkšti.

125    Antra, būtina išnagrinėti, ar, kaip iš esmės teigia ieškovės, Komisija padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, kai ginčijamame įgyvendinimo reglamente, kiek tai susiję su sėklų apdorojimu, rėmėsi turimos informacijos apie metabolitą M1 neišsamumu, vandens organizmams kylančia rizika dėl DMCS poveikio ir tuo, kad negalima atmesti NDMA susidarymo geriamajame vandenyje.

126    Pirma, dėl turimos informacijos apie metabolitą M1 neišsamumo ieškovės teigia, kad per vertinimo procedūrą buvo pasiūlyta pakeisti likučių apibrėžtį įtraukiant minėtą metabolitą, kurio nebuvo „pirminiame dokumentų rinkinyje“. Jų nuomone, toks likučių apibrėžties pakeitimas negali užkirsti kelio atnaujinti tiramo patvirtinimą sėkloms apdoroti, nes šis metabolitas negali būti reikšmingas tokiam naudojimui.

127    Šiomis aplinkybėmis, nors metabolitas M1 nėra reikšmingas konkrečiam tipiškam naudojimui kukurūzams, kaip pripažįsta ir Komisija, ji pažymi, kad, remiantis turima informacija, nebuvo galima atlikti kukurūzų rizikos vartotojams vertinimo ir nebuvo galima nustatyti didžiausio leistino likučių kiekio (DLK), kai tiramas naudojamas kukurūzų sėklai apdoroti. Grįsdama šį teiginį Komisija cituoja EFSA išvadas, iš kurių matyti, kad „atsižvelgiant į tai, kad bendram poveikio vartotojams vertinimui užbaigti trūksta duomenų, negali būti pasiūlytas joks (specifinio) tiramo DLK kukurūzuose“.

128    Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad ginčydamos nagrinėjamą teiginį ieškovės remiasi informacija apie likučius kukurūzuose, kuri buvo pateikta ir įvertinta atsižvelgiant į ją pateikiant galiojusią likučių apibrėžtį, o ne į apibrėžtį, kurią EFSA vartojo vertindama tiramą per jo patvirtinimo atnaujinimo procedūrą. Nors ieškovės tikėjosi, kad vertinant tiramą dėl jo patvirtinimo atnaujinimo likučių apibrėžtis išliks tokia pati, jos nepateikė jokių tokį lūkestį pagrindžiančių priežasčių.

129    Antra, dėl didelės rizikos vandens organizmams, kylančios dėl DMCS poveikio, ieškovės pirmiausia pažymi, kad pagal EFSA išvadų 5 lentelę nebuvo padaryta išvada, jog kyla susirūpinimas dėl pavojaus vandens organizmams, kiek tai susiję su kukurūzais. Šiuo klausimu per posėdį Komisija paaiškino (ieškovės to neginčijo) priežastį, kodėl su kukurūzais susijęs pavojus vandens organizmams nebuvo paminėtas. Iš šių paaiškinimų matyti, kad, kai pirminio tyrimo metu nustatoma didelė rizika ir kai metabolitas laikomas dešimt kartų toksiškesniu nei pagrindinė medžiaga, EFSA praktiškai jo neįtraukia į susirūpinimą keliančių medžiagų lentelę. Šiuo atveju vertinimas grindžiamas blogiausiu scenarijumi, o nustatytą riziką galima pašalinti, jei būtų pateikti toksiškumo duomenys, tačiau ieškovės to nepadarė.

130    Be to, ieškovės tvirtina, kad iš pradžių buvo vertinamos naudojimo lapams purkšti normos. Jos patikslina, kad kiek tai susiję su paviršiniams vandenims numatytą koncentraciją aplinkoje, ši koncentracija yra daug didesnė medžiagą panaudojus lapams purkšti nei ją naudojant sėkloms apdoroti. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad tai, jog koncentracija yra mažesnė, kai tiramas naudojamas sėkloms apdoroti, nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad EFSA konstatavo, jog trūksta duomenų apie didelę riziką vandens organizmams dėl DMCS poveikio.

131    Galiausiai, kalbant apie ieškovių argumentą, kad tai yra „duomenų trūkumo“, o ne „esminio susirūpinimo šaltinio“ rizika, dėl kurios patvirtinimas būtų negalimas, reikia pažymėti, kad, kaip iš esmės teigia Komisija, duomenų trūkumas arba situacija, kai rizika negali būti galutinai nustatyta, nereiškia, kad rizika nenustatyta, bet gali tiesiog reikšti, kad, be nustatytos rizikos, pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų saugai patvirtinti. Kaip priminta šio sprendimo 57 punkte, atnaujinimo sąlygų įvykdymą turi įrodyti pareiškėjas, o ne Komisija, kuri tam, kad galėtų atmesti prašymą dėl patvirtinimo, turi įrodyti, jog patvirtinimo sąlygos neįvykdytos.

132    Trečia, kalbant apie galimą NDMA susidarymą geriamajame vandenyje ir konkrečiai ieškovių argumentus, kad nėra Sąjungos mastu nustatytos priimtinos ribos, pagal kurią būtų galima įvertinti leistiną NDMA kiekį, ir apie tai, kad Komisija šiuo atžvilgiu taiko principą „kiek įmanoma mažiau“ (žr. šio sprendimo 111 punktą), reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas išdėstyta toliau. Atsakydama į proceso organizavimo priemones Komisija ginčijo referencinės vertės, kurią ieškovės naudojo siekdamos įrodyti leistiną NDMA kiekį geriamajame vandenyje, taikymą. Ji nurodė, kad ieškovių požiūris į vadinamąjį „toksikologinio susirūpinimo slenkstį“ neturi būti taikomas labai veiklioms kancerogeninėms medžiagoms, kaip antai N-nitro junginiams, tarp kurių yra NDMA. Šiuo aspektu ji rėmėsi 2012 m. EFSA mokslinio komiteto nuomone dėl toksikologinio pavojingumo ribų. Ji ginčijo ieškovės paraiškoje pasiūlytą referencinę vertę, pagrįstą prie paraiškos pridėta ir 2016 m. kovo 1 d. paskelbta EMST darbo grupės, kuriai pavesti su maistu besiliečiančių medžiagų, fermentų, kvapiųjų medžiagų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų klausimai, nuomone dėl kancerogeniškumo duomenų bazėje esančių medžiagų, kurios kelia ypatingą susirūpinimą net ir suvartojant mažesnes nei 0,0025 μg/kg kūno svorio per parą dozes, nustatymo. Šiuo klausimu ji nurodė, kad šis dokumentas patvirtino, jog „toksikologinio susirūpinimo slenksčio“ metodas nebuvo taikytinas, nes apie NDMA pranešta kaip apie ypač didelį susirūpinimą keliančią medžiagą, net jei į organizmą patenkantys jos kiekiai yra lygūs toksikologinį susirūpinimą keliančiai ribai arba jos nesiekia.

133    Atsižvelgiant į šias Komisijos pastabas, kurių ieškovės neginčijo, ir nesant būtinybės spręsti dėl Komisijos atsiliepime į ieškinį nurodyto „kiek įmanoma mažiau“ principo taikymo reikia manyti, kad ieškovių pasirinktas metodas, siekiant įvertinti leistiną NDMA kiekį geriamajame vandenyje, neįrodo, kad po vandens valymo proceso geriamajame vandenyje likęs numatomas NDMA kiekis yra gerokai mažesnis sėklų apdorojimo atveju ir, kaip teigia ieškovės, susirūpinimą kelia tik tiramo naudojimas lapams purkšti.

134    Taigi ieškovės neįrodė, kad Komisija padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, kai ginčijamame įgyvendinimo reglamente rėmėsi, kiek tai susiję su sėklų apdorojimu, turimos informacijos apie metabolitą M1 neišsamumu, dėl DMCS poveikio kylančiu pavojumi vandens organizmams ir negalėjimu paneigti, kad geriamajame vandenyje susidaro NDMA.

135    Trečia, reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia ieškovės, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nepripažino, kad paukščiams ir žinduoliams keliama priimtina rizika ir kad bet kuriuo atveju galėjo būti taikomos rizikos mažinimo priemonės, ypač valstybių narių lygmeniu.

136    Iš EFSA išvadų matyti, kad, konkrečiai kalbant apie naudojimą kukurūzų sėkloms apdoroti, buvo įvertintas kritinis pašarų plotas, tačiau net ir atsižvelgdami į šią informaciją kartu su turimu kiekybiniu rizikos vertinimu, ekspertai sutiko, kad negalima daryti išvados, jog tipiško naudojimo atvejais rizika yra maža. Todėl ekspertai nustatė, kad trūksta duomenų toliau įvertinti paukščiams ir žinduoliams keliamą riziką.

137    Be to, reikia pažymėti, kaip primena Komisija, kad ilgalaikė paukščiams ir žinduoliams keliama rizika laikoma priimtina, jei toksiškumo ir sąlyčio santykio vertė yra didesnė nei 5. Iš dokumentų matyti, kad, kiek tai susiję su paukščiais ir žinduoliais, EFSA nustatytos vertės buvo gerokai mažesnės. Iš tiesų, atsakydama į proceso organizavimo priemones, Komisija patikslino, kad šios vertės yra tokios: 0,47 keršuliui, 2,77 smulkiems naminiams paukščiams ir 0,06 (arba 0,012, kaip Komisija ištaisė taikydama proceso organizavimo priemones) laukinei pelei.

138    Šiomis aplinkybėmis reikia pridurti, kad, kaip atsakydama į proceso organizavimo priemones nurodo Komisija, nauji duomenys, kuriuos ieškovės Komisijai pateikė 2017 m. gruodžio 7 d. pranešime ir 2018 m. sausio mėn. informaciniame lape, taip pat nepatvirtina, kad žinduoliams keliama rizika yra priimtina. Iš tiesų, kaip nurodyta 2017 m. gruodžio 7 d. pranešime, naujoji toksiškumo ir sąlyčio santykio vertė, kurią ieškovės apskaičiavo dėl šios rizikos, buvo lygi 0,39, o tai, kaip teisingai pažymi Komisija, yra gerokai mažiau už priimtiną vertę, kuri yra lygi 5.

139    Šios išvados negali paneigti ieškovių argumentas, kad dėl tiramo bendrai ataskaitą rengianti valstybė narė Belgijos Karalystė laikėsi nuomonės, jog su paukščiais ir žinduoliais susijusių duomenų užtenka priimtinai rizikai įrodyti. Šiuo klausimu ieškovės nurodė minėtos valstybės narės 2018 m. birželio mėn. pastabas dėl jų pateiktų naujų tyrimų galimo poveikio vertinimo, kokią riziką panaudojimas kukurūzų sėkloms apdoroti kelia paukščiams ir žinduoliams, rezultatams. Vis dėlto pastabose ta valstybė narė pažymėjo, kad nebuvo atliktas joks išsamus tyrimų eksperimentinio plano įvertinimas, todėl nebuvo įmanoma priimti sprendimo dėl atitinkamų tyrimų tinkamumo naudoti vertinant riziką. Be to, kaip atsakydama į taikant proceso organizavimo priemones pateiktus klausimus nurodo Komisija, iš tų pačių pastabų matyti, kad aptariama valstybė narė išreiškė abejonių dėl su žinduoliais susijusio lauko tyrimo pakankamumo, kad būtų galima nustatyti šiems žinduoliams priimtiną ilgalaikę riziką.

140    Dėl ieškovių argumento, susijusio su rizikos mažinimo priemonių taikymu, tiesa, kaip jos nurodo, kad išvadose dėl tiramo naudojimo kukurūzų sėkloms apdoroti EFSA pažymėjo, kad ataskaitą rengianti valstybė narė pasiūlė kelias rizikos mažinimo priemones, kurias būtų galima numatyti valstybių narių lygmeniu. Kaip nurodė ieškovės, iš 2016 m. lapkričio mėn. atnaujintos AVA matyti, kad paukščiams ir laukiniams žinduoliams apsaugoti ataskaitą rengianti valstybė narė pasiūlė šias rizikos mažinimo priemones: produktas turėjo būti visiškai įterptas į dirvą, užtikrinant, kad produktas būtų įterptas ir vagų gale, o atsitiktinai išsiliejęs produktas turėjo būti surinktas.

141    Vis dėlto iš Įgyvendinimo reglamento Nr. 844/2012 14 straipsnio 1 dalies antros pastraipos matyti, kad Komisija nėra saistoma ataskaitą rengiančios valstybės narės išvadų, nors rengdama atnaujinimo ataskaitą, kuri yra ginčijamo įgyvendinimo reglamento pagrindas, turi „atsižvelgti“ į šias išvadas, kaip ir, be kita ko, į EFSA išvadas. Toks atsižvelgimas negali būti aiškinamas kaip Komisijos pareiga visais aspektais vadovautis ataskaitą rengiančios valstybės narės išvadomis, net jei jos yra vertinimo atskaitos taškas ir todėl turi didelę reikšmę atliekant šį vertinimą.

142    Bet kuriuo atveju, kaip teisingai teigia Komisija, nė viena iš dviejų šio sprendimo 140 punkte minėtų ataskaitą rengiančios valstybės narės pasiūlytų priemonių nesumažintų pavojaus paukščiams, kuris nustatytas dėl dygstančių ūglių. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad dvi valstybės narės, t. y. Švedijos Karalystė ir Danijos Karalystė, atitinkamai 2017 m. birželio 9 d. ir 2017 m. rugsėjo 1 d. Komisijai išsiųstuose elektroniniuose laiškuose nurodė, kad tam tikros ataskaitą rengiančios valstybės narės pasiūlytos priemonės nebuvo „realistiškos“ ir kad „paukščiams ir žinduoliams saugus naudojimas nėra įrodytas“.

143    Be to, minėtuose elektroniniuose laiškuose taip pat patvirtinama, kad nuolatinis komitetas iš tiesų svarstė poveikio paukščiams ir žinduoliams mažinimo priemonių klausimą. Be to, tokių diskusijų buvimą įrodo ir tai, kad galimybė taikyti rizikos mažinimo priemones buvo viena iš priežasčių, dėl kurių tiek nuolatinis komitetas, tiek apeliacinis komitetas nepateikė nuomonių (žr. šio sprendimo 31 punktą). Tokiomis aplinkybėmis negalima tvirtinti, kad, kaip teigia ieškovės, Komisija nenagrinėjo rizikos mažinimo priemonių taikymo, kiek tai susiję su kukurūzų sėklų apdorojimu.

144    Dėl ieškovių argumento, kad Komisija niekada nepaaiškino, kodėl rizikos mažinimo priemonių taikymas yra nepriimtinas, kiek tai susiję su kukurūzų sėklų apdorojimu, reikia pažymėti, kad, kaip rizikos valdymo srityje kompetentinga institucija, ginčijamame įgyvendinimo reglamente Komisija galėjo pagrįstai atmesti šį klausimą, motyvuodama tuo, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tokios priemonės sumažintų paukščiams ir žinduoliams keliamą pavojų iki priimtino lygio.

145    Taigi ieškovės neįrodė, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai ginčijamame įgyvendinimo reglamente rėmėsi EFSA išvada, jog dėl sėklų apdorojimo naudojant tiramą kyla didelė rizika paukščiams ir žinduoliams. Jos taip pat neįrodė, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai atsisakė pripažinti, kad jiems kyla priimtina rizika.

146    Galiausiai, ketvirta, dėl ieškovių argumento, kad tiramas nekelia jokio susirūpinimo dėl endokrininės sistemos ardymo savybių, Komisija per posėdį nurodė, o ieškovės to neginčijo, kad endokrininę sistemą ardančių medžiagų klausimas nėra lemiamas ar svarbus veiksnys priimant sprendimą dėl tiramo patvirtinimo atnaujinimo. Šiomis aplinkybėmis, net jei, kaip teigia ieškovės, tiramas nekėlė jokio susirūpinimo dėl endokrininės sistemos ardymo savybių, tiramo patvirtinimo atnaujinimo procedūra nebūtų galėjusi baigtis kitaip, atsižvelgiant į šio sprendimo 124, 134 ir145 punktuose padarytas išvadas.

147    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio antrąjį ir trečiąjį pagrindus reikia atmesti.

5.      Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo ultra vires siūlymu klasifikuoti tiramą

148    Ieškovės teigia, kad EFSA veikė ultra vires, nes išvadoje pasiūlė klasifikuoti tiramą kaip 2 kategorijos kancerogeną. Jos patikslina, kad Komisijos suteikti įgaliojimai EFSA atlikti peržiūrą neleidžia jai teikti pasiūlymų dėl klasifikacijos. Ieškovės nurodo, kad pagal Reglamentą Nr. 1272/2008 kompetentinga institucija klasifikuoti ir perklasifikuoti chemines medžiagas yra Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA).

149    Ieškovės mano, kad EFSA pateiktas klasifikacijos pasiūlymas turėjo neigiamą poveikį Komisijos atliktam vertinimui, be kita ko, susijusiam su geriamojo vandens ir toksiškumo žinduoliams klausimais. Šiuo atžvilgiu jos remiasi EFSA išvadų 5 lentele ir 9 bei 10 puslapiais, kuriuose, jų teigimu, aiškiai nurodoma, kad tiramas priskiriamas prie 2 kategorijos kancerogenų. Jų teigimu, jei į šią klasifikaciją nebūtų buvę atsižvelgta, keturių iš aštuonių poveikių EFSA nebūtų pripažinusi nepriimtinais.

150    Komisija ginčija ieškovių argumentus.

151    Reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia ieškovės, EFSA veikė ultra vires, siūlydama tiramą klasifikuoti kaip 2 kategorijos kancerogeną.

152    Pirma, tiesa, kad EFSA nėra kompetentinga siūlyti ar priimti sprendimus dėl augalų apsaugos produktuose esančių cheminių medžiagų keliamo pavojaus klasifikacijos pagal Reglamentą Nr. 1272/2008. Iš tiesų, pagal šio reglamento nuostatas EFSA neatlieka jokio vaidmens nei saviklasifikacijos, kurią gali atlikti bet kuris atitinkamos medžiagos gamintojas, importuotojas ir tolesnis naudotojas, nei suderintos klasifikacijos, kurią gali pasiūlyti pirmiau minėti subjektai arba valstybės narės kompetentinga institucija ir dėl kurios ECHA turi pateikti nuomonę, kontekste siekiant teisingai nustatyti cheminių medžiagų keliamą pavojų ir apie jį pranešti (10 konstatuojamoji dalis), kad būtų palengvinta prekyba vidaus rinkoje ir tarptautinė prekyba (4 ir 5 konstatuojamosios dalys).

153    Vis dėlto iš EFSA išvadų nematyti, kad ji būtų pasiūliusi tiramą priskirti prie 2 kategorijos kancerogenų. Iš tiesų, išvadose EFSA tik teigia, jog dėl tiramo toksiškumo žinduoliams „visi ekspertai sutiko, kad reikėtų siūlyti klasifikuoti H351 kaip 2 kategorijos kancerogeną dėl kepenų ląstelių ir C ląstelių adenomos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamente 1272/2008 nustatytus kriterijus taip pat rekomenduojama atsižvelgti į nepiktybinius navikus“ (žr. šio sprendimo 20 punktą).

154    Antra, reikia pažymėti, kad klausimas, ar veiklioji medžiaga yra arba turėtų būti priskirta prie tam tikros pavojingumo klasės, gali būti svarbus ne tik identifikuojant chemines medžiagas ir pranešant apie jų keliamą pavojų pagal Reglamentą Nr. 1272/2008, bet ir nustatant, ar veiklioji medžiaga atitinka Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje numatytus patvirtinimo kriterijus. Iš tiesų reglamentuose Nr. 1272/2008 ir 1107/2009 numatytos atskiros procedūros. Pagal Reglamentą Nr. 1272/2008 ūkio subjektai privalo tam tikru būdu klasifikuoti ir ženklinti chemines medžiagas ar mišinius, o ECHA yra kompetentinga institucija, galinti klasifikuoti ar perklasifikuoti chemines medžiagas kaip pavojingas. Pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 veikliosios medžiagos yra kontroliuojamos, kad būtų patvirtintos tiekti rinkai, įskaitant EFSA atliekamą atitikties objektyvioms pavojingumo kategorijoms ar klasėms vertinimą.

155    Trečia, kadangi pasiūlymas dėl klasifikavimo, kuriam pritarė ekspertai, buvo susijęs su tiramo priskyrimu prie 2 kategorijos kancerogenų, tokia nuomonė pati savaime netrukdė atnaujinti tiramo patvirtinimo.

156    Taigi, nors EFSA nepateikė pasiūlymo dėl tiramo klasfikavimo kaip 2 kategorijos kancerogeno, jai nedraudžiama savo išvadose remtis vieninga ekspertų nuomone dėl pasiūlymo tiramą priskirti prie 2 kategorijos kancerogenų pateikimo. Todėl ieškovių argumentai, kad Komisijos suteikti įgaliojimai EFSA atlikti peržiūrą nesuteikia pastarajai teisės teikti pasiūlymus dėl tokio klasifikavimo ir kad kompetentinga institucija klasifikuoti ar perklasifikuoti chemines medžiagas pagal Reglamentą Nr. 1272/2008 yra ECHA, turi būti laikomi nepagrįstais.

157    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima priekaištauti EFSA dėl to, kad ji veikė ultra vires, t. y. priešingai, nei numatyta Reglamente Nr. 1272/2008.

158    Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad pateikdamos ketvirtąjį pagrindą ieškovės ginčija tik EFSA kompetenciją siūlyti klasifikuoti tiramą kaip 2 kategorijos kancerogeną, nebūtina priimti sprendimo dėl ieškovių argumentų, susijusių su neigiamu EMST pasiūlymo dėl klasifikavimo poveikiu Komisijos atliktam vertinimui, ypač geriamojo vandens ir toksiškumo žinduoliams klausimais.

159    Bet kuriuo atveju, nors nuoroda į ekspertų nuomonę dėl tiramo klasifikavimo kaip 2 kategorijos kancerogeno yra EMST išvadų dalyje, skirtoje toksiškumui žinduoliams, nei iš šių išvadų, nei iš visos Bendrajam Teismui pateiktos bylos medžiagos nėra aišku, ar ekspertų minėto klasifikavimo pasiūlymo pateikimas turėjo kokios nors įtakos EMST rizikos žinduoliams vertinimui ir ypač šio sprendimo 21 punkte minėtos referencinės vertės nustatymui. Iš bylos medžiagos taip pat nėra akivaizdu, kad susirūpinimą dėl geriamo vandens lemia ekspertų nuomonė dėl tiramo klasifikavimo pasiūlymo pateikimo.

160    Taigi reikia atmesti ieškinio ketvirtąjį pagrindą.

6.      Dėl šeštojo pagrindo, grindžiamo atsargumo, proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu

161    Ieškovės pirmiausia teigia, kad ginčijamas įgyvendinimo reglamentas yra neproporcingas, nes sukelia pernelyg daug nepatogumų, palyginti su siekiamais tikslais, nors Komisija galėjo pasirinkti kitas galimas priemones, kurios būtų leidusios atnaujinti tiramo patvirtinimą remiantis tinkamu rizikos vertinimu. Jos remiasi Reglamento Nr. 1107/2009 6, 21 ir 78 straipsniais grindžiamomis teisinėmis galimybėmis, kurios sumažintų susirūpinimą dėl rizikos paukščiams ir žinduoliams vertinimo. Komisija atmetė visas šias galimybes be jokio teisiniu požiūriu priimtino motyvo.

162    Skųsdamosi dėl atsargumo principo pažeidimo ieškovės tvirtina, kad Komisija savo vertinime netiesiogiai remiasi šiuo principu, kiek tai susiję su maisto produktų vartojimo pavojumi vartotojui. Jos kritikuoja Komisiją už tai, kad pagal Komisijos komunikatą dėl atsargumo principo (COM(2000) 1 galutinis) (toliau – Komunikatas dėl atsargumo principo) ji neatliko poveikio vertinimo, kuriame būtų palygintos labiausiai tikėtinos teigiamos ar neigiamos siūlomo veiksmo pasekmės su neveikimo pasekmėmis, atsižvelgiant į bendras Sąjungos išlaidas tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiais. Jos taip pat pažymi, kad pareiga atlikti poveikio vertinimą yra bendrasis principas, taikomas visais atvejais, kai Komisija šiuo principu remiasi.

163    Galiausiai, skųsdamosi dėl vienodo požiūrio principo pažeidimo, ieškovės teigia, kad vertindama fungicidinius vario junginius, kuriems buvo nustatytos trys kritinės susirūpinimą keliančios sritys, Komisija pritarė jų patvirtinimo atnaujinimui, o šiuo atveju dėl tiramo buvo nustatyta tik viena kritinė susirūpinimą kelianti sritis. Dublike jos taip pat nurodo metozifenozidą, kurio patvirtinimas atnaujintas ribotai – naudoti šiltnamiuose, skirtuose daržovėms ar vaisiams auginti,– dėl susirūpinimą keliančių medžiagų apykaitos, poveikio endokrininei sistemai ir poveikio vandens valymui.

164    Komisija ginčija ieškovių argumentus.

a)      Dėl tariamo proporcingumo principo pažeidimo

165    Pagal suformuotą jurisprudenciją proporcingumo principu, vienu iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad Europos Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamo reglamentavimo teisėtiems tikslams pasiekti, todėl, esant galimybei rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai ribojančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (žr. 2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Dow AgroSciences ir kt. / Komisija, T‑475/07, EU:T:2011:445, 279 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

166    Taip pat reikia priminti, kad Komisija turi plačią diskreciją priimti rizikos valdymo priemones, susijusias su sudėtingais politiniais sprendimais ir techniniais vertinimais (žr. šio sprendimo 52–56 punktus). Todėl tik akivaizdžiai netinkama šioje srityje priimta priemonė, palyginti su Komisijos siekiamu tikslu, gali turėti įtakos jos teisėtumui (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Dow AgroSciences ir kt. / Komisija, T‑475/07, EU:T:2011:445, 280 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

167    Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovių argumentus, reikia patikrinti, ar laikydamasi proporcingumo principo Komisija privalėjo pasinaudoti Reglamento Nr. 1107/2009 6, 21 ir 78 straipsniuose numatytomis galimybėmis, kurios leistų išsaugoti tiramo patvirtinimo atnaujinimą, taigi pasirinkti mažiau ribojančią priemonę.

168    Pirma, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 1107/2009 6 straipsniu, šioje nuostatoje numatytos veikliosios medžiagos patvirtinimo sąlygos ir apribojimai. Ieškovės konkrečiai nurodo šio straipsnio f ir j punktus.

169    Šiuo klausimu, pirma, iš minėto Reglamento Nr. 1107/2009 6 straipsnio f punkto matyti, kad toks patvirtinimas gali priklausyti nuo „papildomos patvirtinamosios informacijos pateikimo valstybėms narėms, Komisijai ir EFSA, kai vertinimo procese arba remiantis naujomis mokslo ir technikos žiniomis nustatomi nauji reikalavimai“. Ieškovės mano, kad referencinės vertės, naudotos vertinant ilgalaikę riziką žinduoliams (žr. šio sprendimo 21 punktą), sumažinimas turėtų būti laikomas naujų duomenų reikalavimu, kylančiu iš 2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 283/2013, kuriuo pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 nustatomi veikliųjų medžiagų duomenų reikalavimai (OL L 93, 2013, p. 1).

170    Šiuo klausimu Komisija per posėdį nurodė, o ieškovės tam neprieštaravo, kad jų minimas reikalavimas įsigaliojo 2013 m., o dokumentų rinkinį dėl tiramo patvirtinimo atnaujinimo jos pateikė 2014 m. lapkričio mėn. (žr. šio sprendimo 16 punktą). Taigi negalima teigti, kad toks reikalavimas buvo nustatytas „vertinimo procese“.

171    Iš Reglamento Nr. 1107/2009 6 straipsnio j punkto matyti, kad veikliosios medžiagos patvirtinimui gali būti taikomos „bet kokios kitos ypatingos sąlygos, kurios nustatomos įvertinus informaciją, pateiktą [minėto reglamento] kontekste“. Ieškovių teigimu, pagal šią nuostatą gali būti leidžiama pateikti „naujus duomenis, paaiškinančius rizikos paukščiams ir žinduoliams įvertinimą“, visų pirma duomenis, pateiktus 2018 m. sausio 23 d. informaciniame lape.

172    Šiuo klausimu šio sprendimo 137 punkte konstatuota, kad nauji ieškovių Komisijai pateikti duomenys, įskaitant tuos, kurie buvo pateikti 2018 m. sausio 23 d. informaciniame lape, nepatvirtina leistinos rizikos paukščiams ir žinduoliams buvimo. Be to, šio sprendimo 145 punkte padaryta išvada, kad ieškovės neįrodė, jog, kai tiramas naudojamas lapams purkšti, rizika paukščiams ir žinduoliams yra didesnė nei tuo atveju, kai ši medžiaga naudojama sėkloms apdoroti.

173    Taigi ieškovės neįrodė, jog, kadangi Komisija nepasinaudojo Reglamento Nr. 1107/2009 6 straipsnio f ir j punktuose numatytomis galimybėmis, ginčijamas įgyvendinimo reglamentas buvo akivaizdžiai netinkamas šiuo teisės aktu siekiamiems sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslams pasiekti.

174    Antra, kalbant apie Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnį, ši nuostata leidžia Komisijai peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą bet kuriuo metu po jos patvirtinimo, atsižvelgiant į naujas mokslo ir technikos žinias. Ieškovės mano, kad minėta nuostata gali būti taikoma po atnaujinimo procedūros arba lygiagrečiai su ja.

175    Šiuo klausimu, net jei peržiūros procedūra galėtų būti vykdoma lygiagrečiai su pratęsimo procedūra, pakanka pažymėti, kaip ir Komisija, kad ieškovės prašė Komisijos pasinaudoti Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsniu, kad būtų galima atsižvelgti į papildomus duomenis apie paukščius ir žinduolius EFSA priėmus išvadas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kas minėta šio sprendimo 138 punkte, ieškovės nepateikė naujų duomenų, įrodančių priimtiną riziką paukščiams ir žinduoliams. Taigi dėl tos pačios priežasties, dėl kurios šio sprendimo 173 punkte konstatuota, kad ginčijamas įgyvendinimo reglamentas nėra akivaizdžiai netinkamas šiuo aktu siekiamiems sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslams pasiekti, reikia pripažinti, kad Komisija nepadarė klaidos, kai nepasinaudojo šioje nuostatoje numatyta galimybe.

176    Trečia, dėl Reglamento Nr. 1107/2009 78 straipsnio ieškovės teigia, kad juo galima remtis taikant šio reglamento 6 straipsnio f arba j punktus. Atsižvelgiant į šio sprendimo 173 straipsnyje padarytą išvadą dėl šių nuostatų taikymo, argumentą, grindžiamą šio reglamento 78 straipsniu, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

177    Vadinasi, ieškovės neįrodė, kad ginčijamo įgyvendinimo reglamento priėmimas buvo akivaizdžiai netinkamas šiuo aktu siekiamiems sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslams pasiekti.

b)      Dėl tariamo atsargumo principo pažeidimo

1)      Pirminės pastabos dėl atsargumo principo

178    Pirmiausia reikia pažymėti, kad, nors SESV 191 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog aplinkos politika, be kita ko, grindžiama atsargumo principu, šis principas taip pat taikomas ir kitose Sąjungos politikos srityse, pavyzdžiui, įgyvendinant visuomenės sveikatos apsaugos politiką, ir kai Sąjungos institucijos, remdamosi bendra žemės ūkio politika arba vidaus rinkos politika, patvirtina žmonių sveikatos apsaugos priemones (žr. 2019 m. spalio 1 d. Sprendimo Blaise ir kt., C‑616/17, EU:C:2019:800, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

179    Taigi priimdamas augalų apsaugos produktų pateikimą rinkai reglamentuojančias taisykles, kaip antai įtvirtintas Reglamente Nr. 1107/2009, Sąjungos teisės aktų leidėjas turi laikytis atsargumo principo, visų pirma pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnį ir SESV 9 straipsnį bei 168 straipsnio 1 dalį užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį (žr. 2019 m. spalio 1 d. Sprendimo Blaise ir kt. C‑616/17, EU:C:2019:800, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

180    Atsargumo principas reiškia, kad, jei kyla abejonių dėl pavojaus žmonių sveikatai buvimo ar jo masto, apsaugos priemonių galima imtis nelaukiant, kol bus visiškai įrodyta, jog šis pavojus realus ir rimtas (žr. 2019 m. spalio 1 d. Sprendimo Blaise ir kt. C‑616/17, EU:C:2019:800, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

181    Pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją įgyvendinti priemones, kurių reikia imtis siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, ypač nustatydamos siekiamus tikslus ir pasirinkdamos tinkamas veiklos priemones (žr. 2015 m. vasario 11 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑204/11, EU:T:2015:91, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

182    Į šio sprendimo 178–181 punktuose išdėstytas aplinkybes pagal analogiją atsižvelgtina, kiek tai susiję su kitais Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsniu saugomais interesais, t. y. gyvūnų sveikata ir aplinkos apsauga (šiuo klausimu žr. 2018 m. gegužės 17 d. Sprendimo Bayer CropScience ir kt. / Komisija, T‑429/13 ir T‑451/13, EU:T:2018:280, 130 punktą).

183    Kalbant apie procesą, po kurio institucija patvirtina tinkamas priemones, kad, vadovaujantis atsargumo principu, būtų išvengta tam tikros galimos rizikos žmonių sveikatai, saugumui ir aplinkai, gali būti išskirti trys etapai: pirma, galimo neigiamo tam tikro reiškinio poveikio nustatymas, antra, su šiuo reiškiniu susijusios rizikos žmonių sveikatai, saugumui ir aplinkai vertinimas ir, trečia, jei galima nustatyta rizika viršija visuomenei priimtinas ribas, – rizikos valdymas patvirtinant tinkamas apsaugos priemones (2018 m. gegužės 17 d. Sprendimo BASF Agro ir kt. / Komisija, T‑584/13, EU:T:2018:279, 60 punktas).

184    Kalbant apie trečiąjį etapą, susijusį su rizikos valdymu, pažymėtina, kad Komunikato dėl atsargumo principo 6.3.4 punktas „Veikimo ar neveikimo naudos ir sąnaudų analizė“ (toliau – naudos ir sąnaudų analizė), kuriuo remiasi ieškovės, suformuluotas taip:

„Reikėtų palyginti labiausiai tikėtinas teigiamas ar neigiamas planuojamų veiksmų pasekmes su neveikimo pasekmėmis bendrų išlaidų [Sąjungai] požiūriu tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Planuojamos priemonės turėtų galėti duoti bendrą naudą sumažindamos riziką iki priimtino lygio.

Naudos ir sąnaudų analizė negali tapti tik ekonomine sąnaudų ir pelno analize. Ji yra platesnė, apima ir neekonominius veiksnius.

Vis dėlto, kai tai tinkama ir įvykdoma, į naudos ir sąnaudų analizę turėtų būti įtraukta ekonominė sąnaudų ir pelno analizė.

Tačiau galima atsižvelgti ir į kitus analizės metodus, kaip antai susijusius su galimų pasirinkimų veiksmingumu ir galimybe visuomenei juos priimti. Iš tiesų gali būti, kad visuomenė yra pasirengusi mokėti didesnę kainą tam, kad būtų apsaugotas interesas, kaip antai aplinka ar sveikata, kurį ji pripažįsta labai svarbiu.

Komisija teigia, kad, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, reikalavimams, susijusiems su žmonių sveikatos apsauga, neabejotinai turėtų būti pripažinta lemiama reikšmė, palyginti su ekonominiais veiksniais.

Priimtos priemonės suponuoja, kad yra atlikta veiksmų ar neveikimo naudos ir sąnaudų analizė. Kai tai tinkama ir įvykdoma, į šį nagrinėjimą turėtų būti įtraukta ekonominė sąnaudų ir pelno analizė. Tačiau galima atsižvelgti ir į kitus analizės metodus, kaip antai susijusius su galimų pasirinkimų veiksmingumu ir socialiniu ir ekonominiu poveikiu. Be to, sprendimų priėmėjas taip pat gali vadovautis ne ekonominiais argumentais, kaip antai susijusiais su sveikatos apsauga.“

185    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išnagrinėti, ar taikydama atsargumo principą Komisija šiuo atveju privalėjo atlikti naudos ir sąnaudų analizę, kaip tai suprantama pagal Komunikato dėl atsargumo principo 6.3.4 punktą, ir, jei taip, ar tai padarė nagrinėjamu atveju.

2)      Dėl Komisijos pareigos atlikti naudos ir sąnaudų analizę

186    Pirma, reikia patikrinti, ar, kaip teigia Komisija, ji neprivalo atlikti naudos ir sąnaudų analizės, kaip tai suprantama pagal Komunikato dėl atsargumo principo 6.3.4 punktą, vykdydama veikliosios medžiagos patvirtinimo atnaujinimo procedūrą, numatytą Reglamente Nr. 1107/2009, per kurią pareiškėjas turi įrodyti nagrinėjamos veikliosios medžiagos veiksmingumą ir saugumą.

187    Iš Reglamento Nr. 1107/2009 8 konstatuojamosios dalies ir 1 straipsnio 4 dalies matyti, kad šio reglamento nuostatos grindžiamos atsargumo principu siekiant užtikrinti, kad rinkai pateiktos veikliosios medžiagos arba produktai nepakenktų žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai.

188    Kaip priminta šio sprendimo 184 punkte, Komunikato dėl atsargumo principo 6.3.4 punkte reikalaujama atlikti naudos ir sąnaudų analizę. Reikia konstatuoti, kad šis punktas yra skyriuje „Taikytini bendrieji principai“. Taigi toks nagrinėjimas laikomas vienu iš šių bendrųjų principų, taikomų siekiant remtis atsargumo principu. Šiuo klausimu minėto komunikato 6.3 punkto pirmoje pastraipoje, be kita ko, nurodyta, kad šie bendrieji principai taikomi „visoms rizikos valdymo priemonėms“.

189    Šiomis aplinkybėmis, kitaip nei teigia Komisija, negalima manyti, kad naudos ir sąnaudų analizė taikant atsargumo principą atliekama tik per veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūros procedūras pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnį.

190    Šios išvados nepaneigia Komisijos argumentai.

191    Pirma, Komisija remiasi 2018 m. gegužės 17 d. Sprendimu BASF Agro ir kt. / Komisija (T‑584/13, EU:T:2018:279), kuriame Bendrasis Teismas nusprendė, kad, vykdydama veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūrą pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnį, Komisija turi atlikti naudos ir sąnaudų analizę. Vis dėlto, šis sprendimas negali būti aiškinamas a contrario taip, kad Komisija neprivalo atlikti naudos ir sąnaudų analizės per atnaujinimo procedūrą.

192    Antra, Komisija nurodo, kad atnaujinimo procedūra skiriasi nuo Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnyje numatytos peržiūros procedūros, kiek tai susiję su įrodinėjimo pareiga, skirta nagrinėjamos veikliosios medžiagos veiksmingumui ir saugumui įrodyti. Šiuo klausimu pakanka priminti, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 184 punkte, naudos ir sąnaudų analizė yra nustatytos rizikos valdymo dalis. Pareiga įrodyti nagrinėjamos veikliosios medžiagos veiksmingumą ir saugumą, tenkanti pareiškėjui vykstant patvirtinimo galiojimo atnaujinimo procedūrai, yra aktuali tik per du pirmuosius šio sprendimo 183 punkte nurodytus etapus, t. y. kai nustatomas galimas neigiamas poveikis, atsirandantis dėl reiškinio, ir su šiuo reiškiniu susijusio pavojaus visuomenės sveikatai, saugumui ir aplinkai vertinimas.

193    Trečia, Komisija tvirtina, kad paraiškos atnaujinti patvirtinimą atveju ji neturi nei pasirinkimo, nei jokios diskrecijos, nes privalo imtis veiksmų, kad patvirtinimas būtų atnaujintas, neatnaujintas arba atnaujintas, jei tenkinamos tam tikros sąlygos ir apribojimai. Vis dėlto būtent nurodytos trys galimybės suteikia Komisijai diskreciją pasirinkti tinkamiausią veikliosios medžiagos atnaujinimo galimybę, siekiant užkirsti kelią tam tikram galimam pavojui visuomenės sveikatai, saugumui ir aplinkai pagal atsargumo principą. Net jei atlikus rizikos vertinimą nustatoma su gyvūnų ir žmonių sveikata susijusių problemų ir yra įvairių duomenų spragų, Komisija turi dvi galimybes: neatnaujinti atitinkamos veikliosios medžiagos patvirtinimo arba jį atnaujinti su tam tikromis sąlygomis ir apribojimais.

194    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija privalėjo atlikti naudos ir sąnaudų analizę, kaip tai suprantama pagal Komunikato dėl atsargumo principo 6.3.4 punktą. Dar reikia išnagrinėti, ar Komisija šiuo atveju atliko tokią analizę.

3)      Dėl klausimo, ar Komisija atliko naudos ir sąnaudų analizę

195    Reikia priminti, kad Komunikato dėl atsargumo principo 6.3.4 punkte nenurodoma naudos ir sąnaudų analizės atlikimo forma ir apimtis. Iš minėto punkto nuostatų negalima daryti išvados, kad atitinkama institucija privalo inicijuoti konkrečią vertinimo procedūrą, per kurią, pavyzdžiui, parengiama oficiali raštiška vertinimo ataskaita. Iš šio teksto matyti, kad institucija, kuri taiko atsargumo principą, turi didelę diskreciją dėl analizės metodų. Nors minėtame komunikate nurodyta, kad į nagrinėjimą „turėtų“ būti įtraukta ekonominė analizė, atitinkama institucija bet kuriuo atveju turi atsižvelgti ir į ne ekonominius veiksnius. Be to, aiškiai pabrėžiama, kad tam tikromis aplinkybėmis ekonominiai veiksniai turi būti laikomi mažiau reikšmingais už kitus labai svarbiais pripažintus interesus; kaip pavyzdys, aiškiai paminėti tokie interesai – aplinkos ir sveikatos apsauga (2018 m. gegužės 17 d. Sprendimo BASF Agro ir kt. / Komisija, T‑584/13, EU:T:2018:279, 162 punktas).

196    Pasakytina ir tai, kad Komunikato dėl atsargumo principo reikalavimai yra įvykdomi, jei atitinkama institucija, šiuo atveju Komisija, iš tikrųjų žinojo teigiamas ir neigiamas ekonomines ir kitokio pobūdžio pasekmes, kurias gali sukelti planuojami veiksmai ar neveikimas, ir jei į jas atsižvelgė priimdama savo sprendimą. Kita vertus, šios pasekmės nebūtinai turi būti išreikštos tiksliais skaičiais, jei to padaryti neįmanoma arba jei tam reikėtų neproporcingai didelių pastangų (2018 m. gegužės 17 d. Sprendimo BASF Agro ir kt. / Komisija, T‑584/13, EU:T:2018:279, 163 punktas).

197    Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad siekdama įrodyti, jog įvykdė pareigą atlikti naudos ir sąnaudų analizę, Komisija remiasi informacija, pateikta nuolatiniam komitetui per 2018 m. gegužės 24 ir 25 d. posėdį. Šiuo klausimu Komisija cituoja šio posėdžio santraukos B.11 punktą, kuriame teigiama, kad, jos nuomone, „nustatyta rizika ir problemos [nusveria] galimo medžiagos praradimo poveikį atsparumo valdymui, taip pat bet kokį ekonominį poveikį, taip pat atsižvelgiant į galimas alternatyvas“.

198    Tokiomis aplinkybėmis galima laikyti, kad Komisija iš tikrųjų išsiaiškino teigiamas ir neigiamas ekonomines ir kitokio pobūdžio pasekmes, kurias gali sukelti tiramo patvirtinimo neatnaujinimas, ir kad į jas atsižvelgė priimdama savo sprendimą.

199    Šios išvados negali paneigti ieškovių argumentas, kad atliekant naudos ir sąnaudų analizę, kaip tai suprantama pagal Komunikato dėl atsargumo principo 6.3.4 punktą, reikėjo išsamiai įvertinti labiausiai tikėtinas teigiamas ar neigiamas numatomo neatnaujinimo pasekmes.

200    Iš tiesų, pirma, iš šio sprendimo 181 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, kad įgyvendindamos priemones, kurių reikia imtis žmonių sveikatai apsaugoti, Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją apibrėžti siekiamus tikslus ir pasirinkdamos tinkamas veiklos priemones. Be to, reikia nurodyti, kad dėl būtinybės suderinti tam tikrus tikslus ir principus ir dėl reikšmingų kriterijų įgyvendinimo sudėtingumo teismo kontrolė turi neišvengiamai apimti tik klausimą, ar Sąjungos institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Associazione Italia Nostra Onlus, C‑444/15, EU:C:2016:978, 46 punktą). Vis dėlto šiuo atveju ieškovės nepateikia jokio konkretaus argumento, susijusio su galima Komisijos klaida atliekant naudos ir sąnaudų analizę, kaip tai suprantama pagal Komunikato dėl atsargumo principo 6.3.4 punktą.

201    Kaip priminta šio sprendimo 196 punkte, nebūtina tiksliai apskaičiuoti teigiamo ir neigiamo, ekonominio ir kitokio poveikio, kurį gali sukelti numatomi veiksmai ir neveikimas, jei to padaryti neįmanoma arba tai reikalauja neproporcingų pastangų.

202    Taigi ieškovės nepagrįstai teigia, kad Komisija klaidingai taikė atsargumo principą.

c)      Dėl tariamo vienodo požiūrio principo pažeidimo

203    Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją vienodo požiūrio principas pažeidžiamas tuomet, kai panašios situacijos vertinamos skirtingai, arba skirtingos – vienodai, nebent toks požiūris būtų objektyviai pagrįstas (2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Groupe Danone / Komisija, T‑38/02, EU:T:2005:367, 453 punktas ir 2013 m. balandžio 12 d. Sprendimo Du Pont de Nemours (Prancūzija) ir kt. / Komisija, T‑31/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:167, 310 punktas).

204    Šiuo atveju teigdamos, kad Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą, ieškovės remiasi vario fungicidinių junginių ir metozifenozido vertinimu ir kai kuriais galimais jų panašumais į tiramą (žr. šio sprendimo 163 punktą). Vis dėlto ieškovės turi patikslinti ir įrodyti, kokia situacija panaši į kitą situaciją, kuri buvo vertinama skirtingai.

205    Ieškovės tik nurodo bendras su tiramu susijusias susirūpinimą keliančias sritis ir tai, kad nėra konkrečių gairių, kaip vertinti gamtoje esančius metalus, pavyzdžiui, varį, ir šiuo klausimu nepateikia jokių įrodymų. Jos nepateikia jokių įrodymų, kad vario fungicidinių junginių ir metozifenozido analizė, jų individualūs privalumai ir mokslinis pagrindas, kuriuo remiantis šios medžiagos buvo įvertintos, būtų visais šiais aspektais panašūs, kiek tai susiję su tiramu.

206    Taigi ieškinio šeštąjį pagrindą reikia atmesti.

207    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą ieškinį.

V.      Dėl bylinėjimosi išlaidų

208    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

209    Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, be savo bylinėjimosi išlaidų, jos turi padengti Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.

210    Kadangi Taminco pralaimėjo bylą vykdant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą ir bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimas buvo atidėtas (žr. šio sprendimo 40 punktą), ji turi padengti savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūroje, atsižvelgiant į Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Taminco BVBA ir Arysta LifeScience Great Britain Ltd padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame procese.

3.      Taminco padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą.

da Silva Passos

Valančius

Reine

Paskelbta viešame teismo posėdyje Liuksemburge 2022 m. vasario 9 d.

Parašai.


Turinys


I. Teisinis pagrindas

A. Direktyva 91/414/EEB

B. Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009

C. Įgyvendinimo reglamentas Nr. 844/2012

II. Ginčo aplinkybės

A. Pirmasis tiramo patvirtinimas Sąjungos lygmeniu

B. Tiramo patvirtinimo atnaujinimas Sąjungos lygmeniu

III. Procesas ir šalių reikalavimai

IV. Dėl teisės

A. Dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos nagrinėti tam tikrus ieškinyje pateiktus prašymus

B. Dėl prašymo panaikinti

1. Pirminės pastabos

a) Dėl Bendrojo Teismo atliekamos kontrolės apimties

b) Dėl įrodinėjimo pareigos

2. Dėl penktojo pagrindo, grindžiamo teisės į gynybą nepaisymu

3. Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo formos trūkumu, nes Komisija neatsižvelgė į tai, kad paraiška atnaujinti tiramo patvirtinimą dėl jo naudojimo lapams purkšti buvo atsiimta

4. Dėl ieškinio antrojo ir trečiojo pagrindų, atitinkamai grindžiamų akivaizdžia vertinimo klaida ir Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnio 5 dalies pažeidimu

5. Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo „ultra vires“ siūlymu klasifikuoti tiramą

6. Dėl šeštojo pagrindo, grindžiamo atsargumo, proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu

a) Dėl tariamo proporcingumo principo pažeidimo

b) Dėl tariamo atsargumo principo pažeidimo

1) Pirminės pastabos dėl atsargumo principo

2) Dėl Komisijos pareigos atlikti naudos ir sąnaudų analizę

3) Dėl klausimo, ar Komisija atliko naudos ir sąnaudų analizę

c) Dėl tariamo vienodo požiūrio principo pažeidimo

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų



*      Proceso kalba: anglų.