BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. sausio 28 d.(*)
„Dempingas – Tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies ar plieno importas – Žalos grėsmės nustatymas – Reglamento (EB) Nr. 384/96 3 straipsnio 9 dalis ir 9 straipsnio 4 dalis (dabar – Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 3 straipsnio 9 dalis ir 9 straipsnio 4 dalis)“
Byloje T‑528/09
Hubei Xinyegang Steel Co. Ltd, įsteigta Huang Shi (Kinija), atstovaujama baristerės F. Carlin, advokato Q. Azau, solisitorės A. MacGregor ir advokato N. Niejahr,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą J.‑P. Hix ir B. Driessen, padedamų solisitoriaus B. O’Connor,
atsakovę,
palaikomą
Europos Komisijos, iš pradžių atstovaujamos H. van Vliet ir M. França, vėliau – M. França ir J.‑F. Brakeland, padedamų advokato R. Bierwagen,
ir
ArcelorMittal Tubular Products Ostrava a.s., įsteigtos Ostrava‑Kunčice (Čekijos Respublika),
ArcelorMittal Tubular Products Roman SA, įsteigtos Romane (Rumunija),
Benteler Stahl/Rohr GmbH, įsteigtos Paderborne (Vokietija),
Ovako Tube & Ring AB, įsteigtos Hufoše (Švedija),
Rohrwerk Maxhütte GmbH, įsteigtos Zulcbache‑Rozenberge (Vokietija),
Dalmine SpA, įsteigtos Dalmine (Italija),
Silcotub SA, įsteigtos Zaleu (Rumunija),
TMK‑Artrom SA, įsteigtos Slatinoje (Rumunija),
Tubos Reunidos SA, įsteigtos Amurijuje (Ispanija),
Vallourec Mannesmann Oil & Gas France, įsteigtos Olnua Emri (Prancūzija),
V & M France, įsteigtos Bulonėje‑Bijankūre (Prancūzija),
V & M Deutschland GmbH, įsteigtos Diuseldorfe (Vokietija),
Voestalpine Tubulars GmbH, įsteigtos Lince (Austrija),
Železiarne Podbrezová a.s., įsteigtos Podbrezovoje (Slovakija),
atstovaujamų advokatų G. Berrisch, G. Wolf ir baristerės N. Chesaites,
įstojusių į bylą šalių,
dėl 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 926/2009, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies ar plieno, galutinis surinkimas (OL L 262, p. 19), panaikinimo
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas N. J. Forwood, teisėjai F. Dehousse (pranešėjas) ir J. Schwarcz,
posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. balandžio 17 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2008 m. liepos 9 d. gavusi Europos Sąjungos besiūlių plieno vamzdžių pramonės apsaugos komiteto skundą Europos Bendrijų Komisija paskelbė Pranešimą apie importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies ar plieno antidempingo tyrimo inicijavimą (OL C 174, p. 7).
2 Šio pranešimo 2 punkte produktas apibrėžiamas taip:
„Tariamai dempingo kaina parduodamas produktas yra tam tikri apskrito skerspjūvio besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš geležies ar plieno, kurių išorinis skersmuo yra ne didesnis kaip 406,4 mm, o anglies ekvivalentas, remiantis Tarptautinio suvirinimo instituto (TSI) formule ir chemine analize yra ne didesnis kaip 0,86, kurių kilmės šalis yra [Kinija] ir kuriems paprastai priskiriami šie [kombinuotosios nomenklatūros] kodai: ex 7304 11 00, ex 7304 19 10, ex 7304 19 30, ex 7304 22 00, ex 7304 23 00, ex 7304 24 00, ex 7304 29 10, ex 7304 29 30, ex 7304 31 80, ex 7304 39 58, ex 7304 39 92, ex 7304 39 93, ex 7304 51 89, ex 7304 59 92 ir ex 7304 59 93. Šie KN kodai pateikiami tik kaip informacija.“
3 Remdamasi 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45) su pakeitimais (toliau – pagrindinis reglamentas) [pakeisto 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51, klaidų ištaisymas OL L 7, p. 22)] 17 straipsniu, Komisija nusprendė tyrimą atlikti tik dėl pasirinktų įmonių. Todėl ji atrinko keturis Kinijos eksportuojančius gamintojus, kurių bendras eksportas tiriamuoju laikotarpiu sudarė 70 % viso nagrinėjamojo produkto eksporto į Europos Sąjungą. Tarp šių eksportuojančių gamintojų buvo ieškovė Hubei Xinyegang Steel Co. Ltd ir vienas susijęs gamintojas, priklausantis tai pačiai grupei.
4 2008 m. liepos 23 d. ieškovė ir susijęs gamintojas pateikė atskirus prašymus suteikti jiems rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą (toliau – RESVĮS), numatytą pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktuose [dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktai] arba, nepatenkinus šio prašymo, taikyti individualų režimą (toliau – IR) pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį [dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 9 straipsnio 5 dalis].
5 2009 m. vasario 6 d. Komisija ieškovei ir susijusiam gamintojui išsiuntė informacinį dokumentą, kuriame buvo išdėstytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir argumentai, kuriais remdamasi ji siūlo atmesti RESVĮS. Šiame dokumente Komisija konstatavo, kad netenkinami pirmas ir trečias pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatyti kriterijai.
6 2009 m. vasario 16 d. ieškovė pateikė Komisijai savo pastabas dėl 2009 m. vasario 6 d. informacinio dokumento.
7 2009 m. balandžio 7 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 289/2009, kuriuo nustatomas importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies ar plieno laikinasis antidempingo muitas (OL L 94, p. 48, toliau – laikinasis reglamentas).
8 Laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjami duomenys apie 2007 m. liepos 1 d.–2008 m. birželio 30 d. laikotarpį (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2005 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).
9 Laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje Komisija dėl nagrinėjamojo produkto pažymėjo, jog atlikus tyrimą paaiškėjo, kad „trys <...> KN kodai, t. y. ex 7304 11 00, ex 7304 22 00 ir ex 7304 24 00, nesusiję su nagrinėjamuoju produktu, ir kad trūksta dar penkių KN kodų, t. y. ex 7304 31 20, ex 7304 39 10, ex 7304 39 52, ex 7304 51 81 ir ex 7304 59 10“.
10 Laikinojo reglamento 20–32 konstatuojamosiose dalyse Komisija atmetė ieškovės prašymą suteikti RESVĮS, tačiau patenkino jos prašymą taikyti IR.
11 Laikinojo reglamento 33–38 konstatuojamosiose dalyse Komisija patikslino, kad apskaičiuodama normaliąją vertę kaip panašią šalį pasirinko Jungtines Valstijas.
12 Laikinojo reglamento 53–126 konstatuojamosiose dalyse Komisija nusprendė nebuvus žalos Bendrijos pramonei, tačiau nustatė žalos šiai pramonei grėsmę.
13 2009 m. balandžio 8 d. Komisija pateikė ieškovei informacinį dokumentą, kuriame nurodomos dempingui ir žalai apskaičiuoti svarbiausios faktinės aplinkybės ir argumentai, kuriais remiantis nustatytos laikinos antidempingo priemonės. 2009 m. gegužės 11 d. ieškovė pateikė pastabas dėl šio dokumento.
14 2009 m. liepos 10 d. Komisija ieškovei išsiuntė pirmą galutinės informacijos dokumentą, kuriame išdėstytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir motyvai, dėl kurių ji siūlo imtis galutinių antidempingo priemonių. 2009 m. liepos ir 21 d. ieškovė pateikė pastabas dėl šio dokumento.
15 2009 m. rugsėjo 24 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 926/2009, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies ar plieno, galutinis surinkimas (OL L 262, p. 19, toliau – ginčijamas reglamentas).
16 Ginčijamo reglamento 10–17 konstatuojamosiose dalyse Taryba patvirtino laikinajame reglamente pateiktus vertinimus dėl nagrinėjamojo produkto apibrėžimo.
17 Ginčijamo reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje Taryba patvirtino laikinajame reglamente padarytas išvadas dėl atsisakymo patenkinti ieškovės prašymą suteikti RESVĮS. Be to, minėto reglamento 19–24 konstatuojamosiose dalyse Taryba nusprendė, kad ieškovė galiausiai neatitinka ir sąlygų, kad jai būtų taikomas IR. Konkrečiai kalbant, Taryba nurodė, kad po tiriamojo laikotarpio Kinijos valstybė įsigijo daugiau ieškovę kontroliuojančios holdingo bendrovės akcijų ir tapo didžiausia jos akcininke (šio reglamento 20 konstatuojamoji dalis).
18 Ginčijamo reglamento 25–27 konstatuojamosiose dalyse Taryba patvirtino, kad kaip panašią šalį apskaičiuojant normaliąją vertę reikia rinktis Jungtines Valstijas.
19 Ginčijamo reglamento 35–81 konstatuojamosiose dalyse Taryba patvirtino Komisijos išvadas dėl žalos Bendrijos pramonei nebuvimo ir žalos grėsmės šiai pramonei egzistavimo, pateiktas laikinajame reglamente. Šiuo klausimu Taryba atsižvelgė į duomenis apie 2008 m. liepos mėn.–2009 m. kovo mėn. laikotarpį, t. y. laikotarpį jau po tiriamojo laikotarpio (toliau – laikotarpis po tiriamojo laikotarpio).
Procesas ir šalių reikalavimai
20 Pareiškimu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2009 m. gruodžio 30 d., ieškovė pareiškė šį ieškinį.
21 2010 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, kuriuo Komisija paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Tarybos reikalavimų. Pagrindinės bylos šalys neprieštaravo šiam prašymui.
22 2010 m. balandžio 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, kuriuo ArcelorMittal Tubular Products Ostrava a.s., ArcelorMittal Tubular Products Roman SA, Benteler Stahl/Rohr GmbH, Ovako Tube & Ring AB, Rohrwerk Maxhütte GmbH, Dalmine SpA, Silcotub SA, TMK‑Artrom SA, Tubos Reunidos SA, Vallourec Mannesmann Oil & Gas France, V & M France, V & M Deutschland GmbH, Voestalpine Tubulars GmbH ir Železiarne Podbrezová a.s. (toliau – į bylą įstojusios įmonės) paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Tarybos reikalavimų. Pagrindinės bylos šalys neprieštaravo šiam prašymui.
23 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininkas patenkino Komisijos prašymą įstoti į bylą.
24 2010 m. birželio 21, 30 ir rugpjūčio 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentus, kuriuose ieškovė prašė neatskleisti į bylą įstojusioms įmonėms tam tikrų prie ieškinio, dubliko ir tripliko pridėtų dokumentų. Į bylą įstojusios įmonės neprieštaravo šiems prašymams.
25 2010 m. liepos 14 d. Komisija pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus. Pagrindinės bylos šalys pateikė savo pastabas dėl įstojimo į bylą paaiškinimų.
26 2010 m. rugpjūčio 31 d. Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininko nutartimi minėtų įmonių prašymai leisti įstoti į bylą buvo patenkinti.
27 2010 m. rugsėjo 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, kuriame ieškovė paprašė neatskleisti į bylą įstojusioms įmonėms tam tikrų Komisijos įstojimo į bylą paaiškinimo ir ieškovės pastabų dėl šio paaiškinimo dalių. Į bylą įstojusios įmonės neprieštaravo šiam prašymui.
28 2010 m. lapkričio 23 d. į bylą įstojusios įmonės pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą. Pagrindinės bylos šalys pateikė savo pastabas dėl šio įstojimo į bylą paaiškinimo.
29 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į antrąją kolegiją, todėl ši byla paskirta tai kolegijai.
30 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkas sustabdė šios bylos nagrinėjimą, kol bus paskelbtas Teisingumo Teismo sprendimas byloje C‑337/09 P, Taryba prieš Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group.
31 2012 m. gegužės 22 d. ieškovė paprašė atnaujinti procesą ir bylą nagrinėti prioriteto tvarka.
32 2012 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą byloje C‑337/09 P, Taryba prieš Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group. Tą dieną buvo atnaujintas procesas.
33 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas (antroji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir imdamasis Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytų proceso organizavimo priemonių paprašė šalių atsakyti į rašytinius klausimus ir pateikti tam tikrus dokumentus. Šalys šiuos prašymus įvykdė per nustatytą terminą.
34 Per 2013 m. balandžio 17 d. posėdį išklausytos šalių nuomonės žodžiu ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
35 Ieškovė Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek juo nustatomas antidempingo muitas ieškovės eksportui ir laikinojo muito galutinis surinkimas už šį eksportą,
– arba panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek juo nustatomas ieškovei apskaičiuoto laikinojo muito galutinis surinkimas,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas,
– nurodyti įstojusioms į bylą šalims padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
36 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
37 Komisija Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį.
38 Įstojusios į bylą įmonės Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ieškinio apimties
39 Į bylą įstojusios įmonės, nekeldamos ieškinio nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, kaip tai patvirtino per posėdį, nurodo aplinkybę, kad ieškovė reikalauja panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek juo nustatomas antidempingo muitas „ieškovės eksportui“. Tačiau ieškovė turi teisę reikalauti panaikinti tik tą ginčijamo reglamento dalį, kuria nustatytas antidempingo muitas jos gaminamiems produktams.
40 Per posėdį ieškovė patikslino, kad jos reikalavimai turi būti suprantami taip, kaip nurodo į bylą įstojusios įmonės.
41 Todėl nepažeidžiant pareigų, galinčių išplaukti iš SESV 266 straipsnio, jei ieškinys dėl panaikinimo būtų grindžiamas motyvais, kurie nepatenka į ginčijamo reglamento ribas, ieškovės reikalavimus reikėtų aiškinti taip, kad ji prašo panaikinti ginčijamą reglamentą tiek, kiek juo nustatomi antidempingo muitai eksportuojamiems ieškovės gaminiams ir nustatomas galutinis laikinųjų muitų už šį eksportą surinkimas.
Dėl esmės
42 Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo tris ieškinio pagrindus. Pirmasis pagrindas susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida apibrėžiant nagrinėjamąjį produktą. Antrasis pagrindas susijęs su pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies pažeidimu. Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies, 9 straipsnio 4 dalies ir 10 straipsnio 2 dalies pažeidimu.
43 Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti trečiąjį ieškovės nurodytą pagrindą.
44 Trečiąjį ieškinio pagrindą iš esmės sudaro dvi dalys. Pirma dalis grindžiama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies ir 9 straipsnio 4 dalies pažeidimu. Antra dalis, kurią ieškovė, kaip pati patvirtino per posėdį, nurodė subsidiariai, grindžiama pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalies pažeidimu.
45 Taigi, pirmiausia reikia išnagrinėti trečiojo ieškinio pagrindo pirmą dalį.
46 Ieškovė tvirtina, kad žalos atsiradimo grėsmei įrodyti taikomi griežtesni reikalavimai nei tie, kurie taikomi didelei žalai įrodyti. Šią aplinkybę Komisija pati pripažino byloje, kurioje buvo priimtas 2001 m. birželio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Euroalliages prieš Komisiją (T‑188/99, Rink. p. II‑1757). Ją patvirtina ir Taryba apie tai užsimindama keliose savo procesinių dokumentų vietose. Šioje byloje institucijos neįvykdė aukštų įrodinėjimo reikalavimų. Jos taip pat netinkamai vertino duomenis, pateiktus po tiriamojo laikotarpio. Konkrečiai kalbant, ieškovė ginčija Tarybos išvadas, kad tiriamojo laikotarpio pabaigoje Bendrijos pramonė buvo labai pažeidžiama ir naujas importas dempingo kaina buvo neišvengiamas.
47 Taryba nesutinka su tuo, kaip ieškovė pristato Komisijos argumentus, nagrinėtus 46 punkte minėtame Sprendime Euroalliages prieš Komisiją. Be to, Taryba pažymi, kad institucijos jau priėmė priemones remdamosi žalos atsiradimo grėsme. Nėra priežasčių manyti, kad žalos atsiradimo grėsmės įrodinėjimo reikalavimai yra griežtesni už didelės žalos įrodinėjimo reikalavimus. Taryba taip pat tvirtina tinkamai atsižvelgusi į duomenis apie laikotarpį, ėjusį po tiriamojo laikotarpio. Be to, Taryba ginčija ir ieškovės argumentus dėl Bendrijos pramonės pažeidžiamumo tiriamojo laikotarpio pabaigoje ir naujo importo dempingo kaina neišvengiamumo.
48 Komisija pažymi, kad šiuo atveju buvo ypač atidžiai nustatoma žalos grėsmė ir atsižvelgta į duomenis apie laikotarpį, ėjusį po tiriamojo laikotarpio, nors taip paprastai nedaroma.
49 Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad antidempingo muitas nustatomas, jei galiausiai nustatyti faktai rodo, kad buvo padaryta žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalį „sąvoka „žala“, jei nenurodyta kitaip, suprantama kaip didelė žala Bendrijos pramonei, materialinės žalos grėsmė Bendrijos pramonei arba materialinės kliūtys tai pramonei kurtis“.
50 Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalyje žalos grėsmė apibrėžiama taip:
„Materialinės žalos grėsmė vertinama remiantis faktais, o ne vien prielaidomis, spėjimais ar neaiškiomis perspektyvomis. Aplinkybių, dėl kurių dempingas sąlygotų žalą, pasikeitimas, turi būti aiškiai numatomas ir neišvengiamas.
Sprendžiant, ar yra materialinės žalos grėsmė, reikėtų atsižvelgti be visa kita į tokius veiksnius kaip:
a) ar importo dempingo kaina į Bendrijos rinką augimo tempas rodo tikimybę, kad importas žymiai didės;
b) pakankami eksportuotojo disponuojami pajėgumai arba neišvengiamas tokių pajėgumų žymus didėjimas, patvirtinantis eksporto dempingo kaina į Bendriją didėjimo tikimybę, atsižvelgiant į tai, ar yra kitų eksportuotojui prieinamų rinkų papildomam eksportui absorbuoti;
c) ar importas įvežamas tokiomis kainomis, kurios ženkliai nusmukdytų kainas arba trukdytų kainoms kilti, kaip kad būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis, ir tikriausiai padidintų importuojamų produktų paklausą;
ir
d) tiriamo produkto atsargos.
Joks iš šių išvardytų veiksnių nėra pats savaime lemiantis, bet apsvarstytų veiksnių visuma turi lemti išvadą, kad neišvengiamai gresia tolesnis eksportas dempingo kaina ir kad nesiėmus apsaugos veiksmų bus padaryta materialinė žala.“
51 Nagrinėjamu atveju Taryba nusprendė, kad per tiriamąjį laikotarpį Bendrijos pramonei nebuvo padaryta žalos, nors minėto laikotarpio pabaigoje šios pramonės padėtis buvo pažeidžiama.
52 Nusprendusi, kad per tiriamąjį laikotarpį Bendrijos pramonei nebuvo padaryta žalos, Taryba pažymėjo, kad vis dėlto šiuo atveju žalos grėsmė buvo.
53 Pirmiausia reikia priminti, kad bendros prekybos politikos srityje, ypač kiek tai susiję su prekybos apsaugos priemonėmis, Sąjungos institucijos dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos privalo išnagrinėti, sudėtingumo turi didelę diskreciją (2007 m. rugsėjo 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ikea Wholesale, C‑351/04, Rink. p. I‑7723, 40 punktas ir 2010 m. vasario 11 d. Sprendimo Hoesch Metals and Alloys, C‑373/08, Rink. p. I‑951, 61 punktas). Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad dempingo ir žalos tęsimo ar pasikartojimo tikimybės vertinimas suponuoja sudėtingų ekonominių klausimų nagrinėjimą, todėl tokio vertinimo teisminė kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar nustatytos tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžių klaidų vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais. Ši ribota teisminė kontrolė nereiškia, kad Sąjungos teismas turi susilaikyti nuo institucijos pateikto ekonominių duomenų aiškinimo kontrolės. Iš tikrųjų Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant kompleksinę padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo Dow Chemical prieš Tarybą, T‑158/10, 59 punktą).
54 Be to, reikia pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalį didelės žalos grėsmė vertinama remiantis „faktais, o ne vien prielaidomis, spėjimais ar neaiškiomis perspektyvomis“. Be to, aplinkybių pasikeitimas, sukuriantis situaciją, kurioje dempingas lemia žalą, turi būti „aiškiai numatomas ir neišvengiamas“. Iš to matyti, kad žalos grėsmė turi aiškiai išplaukti iš faktinių bylos aplinkybių. Iš to taip pat matyti, kad gresianti žala turi atsirasti greitai.
55 Ieškovė ginčija, pirma, Tarybos išvadą, kad nors žala Bendrijos pramonei nebuvo padaryta, ši pramonė tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo pažeidžiama. Antra, ji ginčija Tarybos išvadą dėl žalos grėsmės buvimo.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo pirmos dalies pirmo kaltinimo, susijusio su Bendrijos pramonės situacija tiriamojo laikotarpio pabaigoje
56 Prieš darydamos išvadą, jog Bendrijos pramonė tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo pažeidžiama, institucijos priminė, kad antidempingo priemonės buvo nustatytos 2006 m., kad kompensuotų žalą, kuri atsirado dėl importo dempingo kaina iš įvairių šalių. Vis dėlto Bendrijos pramonė negalėjo visiškai pasinaudoti rinkos plėtra, nes importą, kuriam nuo 2006 m. buvo taikomos antidempingo priemonės, pakeitė importas iš Kinijos. Taigi visiškas Bendrijos pramonės atsikūrimas nebuvo pasiektas. Jei situacija būtų pasikeitusi, Bendrijos pramonė būtų visiškai neapsaugota nuo galimo žalingo importo dempingo kainomis poveikio. Tokia situacija jau buvo susidariusi anksčiau, kai paklausa normalizavosi, todėl 2006 m. buvo nustatytos antidempingo priemonės (ginčijamo reglamento 47–49 konstatuojamosios dalys, skaitomos atsižvelgiant į laikinojo reglamento 87–89 konstatuojamąsias dalis).
57 Ieškovė konkrečiai nurodo prieštaravimus tarp institucijų išvadų ir šiai bylai reikšmingų ekonominių duomenų. Taryba ginčija ieškovės argumentus ir pateikia prognozes arba ekonominius duomenis, susijusius su laikotarpiu, ėjusiu po tiriamojo laikotarpio.
58 Pirmiausia reikia pažymėti, kad nors Tarybos išvada dėl Bendrijos pramonės situacijos tiriamojo laikotarpio pabaigoje pakartota ir žalai skirtoje dalyje, ji nėra nesusijusi su žalos grėsmės tyrimu. Konkrečiai kalbant, Komisija laikinojo reglamento 126 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad netaikant priemonių Kinijos importui dempingo kainomis per labai trumpą laikotarpį ir taip pažeidžiamai Bendrijos pramonei neišvengiamai būtų padaryta materialinė žala, kuri visų pirma pasireikštų sumažėjusiu pardavimu, rinkos dalimis, gamyba ir pelningumu. Taryba ginčijamame reglamente aiškiai patvirtino Komisijos išvadas šiuo klausimu (ginčijamo reglamento 81 konstatuojamoji dalis).
59 Visų pirma reikia priminti šiai bylai reikšmingą informaciją, kurią Komisija nurodė laikinajame reglamente ir kuri rodo Bendrijos pramonės situacijos kitimą nagrinėjamuoju laikotarpiu, t. y. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos:
– Bendrijos pramonės gamyba augo 7 % (laikinojo reglamento 67 konstatuojamoji dalis),
– gamybos pajėgumų panaudojimas tiriamuoju laikotarpiu išaugo 9 % ir pasiekė 90 %, o aukštas lygis taip pat išliko 2006 m. ir 2007 m. (laikinojo reglamento 69 konstatuojamoji dalis),
– atsargos išaugo 12 %, tačiau Komisija nurodė, kad „šio rodiklio svarba žalos analizei yra nedidelė“, nes didžioji produkcijos dalis pagaminama pagal užsakymus (laikinojo reglamento 72 konstatuojamoji dalis),
– Bendrijos pramonės pardavimo apimtis išaugo 14 % (laikinojo reglamento 73 konstatuojamoji dalis),
– Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 5,2 punktais (laikinojo reglamento 75 konstatuojamoji dalis),
– užimtumo lygis išliko stabilus (laikinojo reglamento 77 konstatuojamoji dalis),
– našumas išaugo 7 % (laikinojo reglamento 78 konstatuojamoji dalis),
– vidutinis darbo užmokestis vienam darbuotojui padidėjo 16 % (laikinojo reglamento 79 konstatuojamoji dalis),
– Bendrijos pramonės pardavimo kainos padidėjo 21 % (laikinojo reglamento 80 konstatuojamoji dalis),
– produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentais, tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 27 %, arba 3,3 procentiniais punktais, iki 15,4 %, o produkto pardavimo pelningumas 2005 m. ir ypač 2006 m. bei 2007 m. taip pat buvo labai aukštas (laikinojo reglamento 82 konstatuojamoji dalis),
– investicijų grąža, t. y. investicijų grynosios buhalterinės vertės pelnas procentais, išaugo 10 %, arba 4,6 procentiniais punktais, tiriamuoju laikotarpiu ir sudarė 51,7 %, o vėliau 2006 m. – 85,1 % ir 2007 m. – 79,2 % (laikinojo reglamento 82 konstatuojamoji dalis),
– iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srautas tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 73 % ir sudarė 684 mln. EUR, tačiau Komisija patikslino, kad „nebuvo jokių požymių, kad Bendrijos pramonė būtų turėjusi sunkumų padidinti kapitalą“ (laikinojo reglamento 84 konstatuojamoji dalis),
– Bendrijos pramonės metinės investicijos tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 185 % ir sudarė 284 mln. EUR (laikinojo reglamento 85 konstatuojamoji dalis).
60 Šią informaciją Taryba patvirtino ginčijamo reglamento 46 konstatuojamojoje dalyje.
61 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip iš esmės teisingai teigia ieškovė, išskyrus Bendrijos pramonės rinkos dalies sumažėjimą, visi kiti pirmiau nurodyti ekonominiai rodikliai yra pozityvūs, o jų visuma patvirtina pramonės stiprumą, o ne jos pažeidžiamumą ar silpnumą. Be to, pati Komisija laikinojo reglamento 88 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad „Bendrijos pramonės patirta žala buvo nedidelė ir nesukėlė didelių ekonominių problemų“. Šia išvada įrodoma, kad įvertinus Bendrijos rinkos situaciją nagrinėjamuoju laikotarpiu, t. y. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, Bendrijos pramonė nebuvo silpna, t. y. tokioje situacijoje, kad jai galėjo būti daroma žala importuojant iš Kinijos. Vien tik Tarybos procesiniuose dokumentuose primintos išvados, kad Bendrijos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu prarado kelis procentus rinkos, nepakanka išvadai, kad minėta pramonė tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo pažeidžiama, pagrįsti. Be to, ši aplinkybė turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonė tiriamuoju laikotarpiu turėjo didelę rinkos dalį (63,6 %), o jos pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu stipriai augo (daugiau nei 14 %). Ją taip pat reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš trečiųjų valstybių, kuriam nebuvo taikomos antidempingo priemonės, apimtis išaugo 35 % (laikinojo reglamento 142 konstatuojamoji dalis) ir kad šiam importui tenkanti 7,8 % rinkos dalis išaugo iki 8,5 %. Todėl, atsižvelgiant į visą šią informaciją, reikia nuspręsti, jog institucijų išvada, kad Bendrijos pramonė tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo pažeidžiama, nėra pagrįsta šiai bylai reikšmingais ekonominiais duomenimis (šiuo klausimu dėl kitų ekonominių duomenų žr. 1995 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo NTN Corporation ir Koyo Seiko prieš Tarybą, T‑163/94 ir T‑165/94, Rink. p. II‑1381, 95 ir 96 punktus).
62 Kita ginčijamame reglamente arba institucijų procesiniuose dokumentuose Bendrajam teismui pateikta informacija negali paneigti šios išvados.
63 Konkrečiai kalbant, dėl institucijų nurodytos aplinkybės, kad Bendrijos rinka buvo neapsaugota nuo galimo žalingo importo dempingo kainomis poveikio, pažymėtina, kad jei ekonominė tendencija pasikeistų (laikinojo reglamento 89 konstatuojamoji dalis, Tarybos patvirtinta ginčijamo reglamento 47 konstatuojamojoje dalyje), tam tikrais atvejais ji leistų nustatyti pramonės pažeidžiamumą ateityje. Taigi, ši aplinkybė yra nereikšminga sprendžiant, ar Bendrijos pramonė buvo pažeidžiama tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Tas pats pasakytina dėl Tarybos procesiniuose dokumentuose Bendrajam Teismui nurodytos informacijos, susijusios su ekonominiais duomenimis apie laikotarpį, ėjusį po tiriamojo laikotarpio, ir dėl iš to padarytų Tarybos išvadų apie Bendrijos pramonės situacijos pablogėjimą. Be to, reikia pažymėti, kad institucijų nurodyta aplinkybė dėl ekonominės situacijos pablogėjimo Sąjungos teismų jau buvo pripažinta kaip pagrįsta teisės klaida, nes pagrindinio reglamento dalyje dėl žalos vertinimo aiškiai numatyta, kad tokie žalos veiksniai, kaip antai paklausos sumažėjimas, negali būti priskirti importui dempingo kaina (1998 m. vasario 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš NTN ir Koyo Seiko, C‑245/95 P, Rink. p. I‑401, 43 punktas ir šio sprendimo 61 punkte minėto Sprendimo NTN Corporation ir Koyo Seiko prieš Tarybą 97–99 punktai; taip pat žr. minėtuose sprendimuose nurodytą 1992 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2849/92, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 1739/85, nustatantį galutinį antidempingo muitą Japonijoje pagamintų rutulinių guolių, kurių didžiausias išorinis skersmuo yra didesnis kaip 30 milimetrų, importui, (OL L 286, p. 2) 35 konstatuojamąją dalį).
64 Komisijos laikinojo reglamento 87 konstatuojamojoje dalyje nurodytos ir Tarybos ginčijamo reglamento 46 konstatuojamojoje dalyje patvirtintos aplinkybės, kad importo iš Kinijos augimas, be abejo, apribojo Bendrijos pramonės „polinkį investuoti ir didinti gamybos pajėgumus, norint prisitaikyti prie rinkos“, nepagrindžia kitos šiai bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmiausia iš pirmiau minėtų duomenų matyti, kad Bendrijos pramonės polinkis investuoti nebuvo stabdomas, nes Bendrijos pramonės metinės investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 185 %. Antra, kaip matyti iš laikinojo reglamento 91 ir 92 konstatuojamųjų dalių, žalos grėsmė nagrinėjamu atveju grindžiama numanoma ir neišvengiama vartojimo Bendrijoje sumažėjimo netolimoje ateityje rizika. Komisijos vertinimai buvo grindžiami paskelbta informacija ir Bendrijos pramonės pateiktais duomenimis. Be to, institucijos daug kartų priminė, kad Bendrijos rinkos augimas buvo „ypatingas“ (žr. laikinojo reglamento 87 konstatuojamąją dalį ir ginčijamojo reglamento 47 ir 48 konstatuojamąsias dalis). Todėl kyla akivaizdi priešprieša tarp tvirtinimo, kad importas iš Kinijos sumažino Bendrijos pramonės galimybes didinti gamybos apimtį, ir tvirtinimo, kad Bendrijos pramonės augimas buvo „ypatingas“ ir kad paklausos sumažėjimas buvo neišvengiamas. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į institucijų nustatytas šios bylos aplinkybes, būtų buvę nelogiška Bendrijos pramonei nedidinti gamybos pajėgumų. Galiausiai reikia priminti, kad pati Komisija laikinojo reglamento 88 konstatuojamojoje dalyje nurodė, jog „Bendrijos pramonės patirta žala buvo nedidelė ir nesukėlė didelių ekonominių problemų“. Ši išvada labai sumažina importo iš Kinijos dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei nagrinėjamuoju laikotarpiu.
65 Galiausiai dėl institucijų tvirtinimų, kad Bendrijos pramonė dar nebuvo visiškai atsigavusi po iki 2006 m. vykdyto importo dempingo kaina, reikia pažymėti, kad jie nėra pagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Konkrečiai kalbant, nebuvo pateiktas joks įrodymas, leidžiantis suprasti, ką institucijos turi omenyje nurodydamos Bendrijos pramonės „visišką atsigavimą“, ypač atsižvelgiant į pirma minėtus ekonominius kriterijus. Taigi ieškovė savo procesiniuose dokumentuose pagrįstai tvirtina, jog institucijos neįrodė, kad Bendrijos pramonė nebuvo atsigavusi nuo ankstesnio importo dempingo kaina.
66 Atsižvelgiant į visa tai, kas buvo išdėstyta, ir ypač į tai, kad institucijų išvada nėra pagrįsta šioje byloje reikšmingais duomenimis, reikia konstatuoti, kad patvirtindama Komisijos išvadą, kad „Bendrijos pramonė tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo pažeidžiama“, Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo pirmos dalies antro kaltinimo, susijusio su žalos grėsmės buvimu
67 Ginčijamas reglamentas, kuriame šiuo klausimu pakartojama laikinojo reglamento struktūra, padalytas į dvi dalis. Pirmoje dalyje kalbama apie „tikėtiną suvartojimo Bendrijoje, importo iš nagrinėjamosios šalies ir Bendrijos pramonės padėties po tiriamojo laikotarpio raidą“ (laikinojo reglamento 90–112 konstatuojamosios dalys ir ginčijamo reglamento 50–65 konstatuojamosios dalys). Antroji dalis konkrečiai susijusi su „žalos grėsme“ (laikinojo reglamento 113–125 konstatuojamosios dalys ir ginčijamo reglamento 66–81 konstatuojamosios dalys).
68 Reikia pažymėti, kad ginčijamame reglamente Taryba patvirtino Komisijos išvadą, kad „tiriamojo laikotarpio pabaigoje“ buvo žalos grėsmė (ginčijamo reglamento 81 konstatuojamoji dalis), nors ir atsižvelgė į duomenis apie laikotarpį, ėjusį po tiriamojo laikotarpio.
69 Dėl pirmos ginčijamo reglamento dalies reikia pažymėti, kad duomenys apie laikotarpį, ėjusį po tiriamojo laikotarpio, patvirtina institucijų prognozes dėl Bendrijos rinkos sumažėjimo. Konkrečiai kalbant, ginčijamo reglamento 51 konstatuojamojoje dalyje pateikta informacija rodo, kad suvartojimas Bendrijoje nuo tiriamojo laikotarpio pabaigos, t. y. 2008 m. birželio 30 d., iki 2009 m. kovo mėn. sumažėjo 27,7 %. Vis dėlto reikia priminti, kad prie tokios žalos veiksnių, prie kurių priskiriamas paklausos sumažėjimas, negali būti priskirtas importas dempingo kaina (žr. šio sprendimo 63 punktą ir jame minimą teismų praktiką).
70 Kalbant apie antrą ginčijamo reglamento dalį, dėl kurios konkrečiai ir kilo šis ginčas, Tarybos išvada grindžiama keturių veiksnių analize. Šie veiksniai apima pagrindiniame reglamente nustatytus kriterijus. Jie apima importo dempingo kaina (ginčijamo reglamento 66–68 konstatuojamosios dalys), laisvų eksportuotojų pajėgumų (ginčijamo reglamento 69–71 konstatuojamosios dalys), importo iš Kinijos kainų (ginčijamo reglamento72 ir 73 konstatuojamosios dalys) ir atsargų lygio (ginčijamo reglamento 74 konstatuojamoji dalis) pokyčius. Dėl paskutinio kriterijaus Taryba iš esmės nusprendė, kad jis nėra lemiamas nagrinėjant žalos grėsmę.
71 Ieškovės argumentai susiję su importo iš Kinijos apimties ir kainos, taip pat kitų eksporto rinkų pokyčiais, atsižvelgiant į Kinijos eksportuotojų turimus pajėgumus. Ieškovė tvirtina, kad Komisijos prognozės, kurias patvirtino Taryba, neatitinka duomenų apie laikotarpį, ėjusį po tiriamojo laikotarpio, o kitų eksporto rinkų analizė yra su trūkumais.
72 Pirma, dėl importo dempingo kaina vertinimo Komisija visų pirma nusprendė, kad prastėjanti Bendrijos rinkos padėtis „neturi didelės įtakos importo dempingo kainomis kiekio raidai“ (laikinojo reglamento 115 konstatuojamoji dalis). Ji pridūrė, kad išvadų dėl šio veiksnio nereikėtų grįsti paprastu importo dempingo kainomis kiekio raidos (skaičiuojant absoliučiu dydžiu) stebėjimu, o reikėtų atsižvelgti į tai, kokiomis rinkos sąlygomis ši raida vyksta ir dėl to gali padidėti ar sumažėti tam importui dempingo kainomis tenkanti rinkos dalis. Šiuo klausimu ji nurodė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu ne tik „labai išaugo“ importo dempingo kainomis rinkos dalys, bet nebuvo „jokių požymių, kad ši tendencija sustos arba pakryps kita linkme“ net ir paklausai ėmus mažėti. Todėl Komisija konstatavo (laikinojo reglamento 116 konstatuojamoji dalis): „Kinijos importo dempingo kainomis dalis greičiausiai didės, o importo dempingo kainomis spaudimas Bendrijos rinkoje veikiausiai žymiai išaugs.“
73 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodo ieškovė, iš ginčijamame reglamente nurodytų duomenų matyti, jog importo iš Kinijos apimtis (skaičiuojant absoliučiu dydžiu) po tiriamojo laikotarpio labai sumažėjo. Remiantis ginčijamo reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje pateikta lentele minėtas importas sumažėjo 24,6 %. Be to, vertinant reliatyviai, rinkos dalis, susijusi su minėtu importu, per šį laikotarpį padidėjo labai nedaug, t. y. 0,7 procentinio punkto.
74 Minėtą Komisijos tvirtinimą, kad bendra Bendrijos rinkos padėtis neturėjo „didelės“ įtakos Kinijos importo dempingo kainomis „kiekio raidai“ ir kad šio importo spaudimas Bendrijos rinkoje veikiausiai „žymiai“ išaugs, paneigia duomenys apie laikotarpį, ėjusį po tiriamojo laikotarpio, į kuriuos Taryba atsižvelgė ginčijamame reglamente.
75 Taryba ginčijamame reglamente nemato prieštaravimo tarp Komisijos tvirtinimų ir aptariamų ekonominių duomenų. Aiškindama laikinojo reglamento 116 konstatuojamąją dalį ji mano, kad „svarbiausia ne absoliuti tokio importo apimtis, o importo svarba, palyginti su vartojimu, kitaip tariant tokiam importui tenkanti visos Bendrijos rinkos dalis“. Šiuo klausimu ji nurodo, kad, vertinant reliatyviai, importas iš Kinijos „nežymiai“ padidėjo (ginčijamo reglamento 68 konstatuojamoji dalis).
76 Vis dėlto, nors Komisija iš tikrųjų nurodė ne tik absoliučią, bet ir reliatyvią Kinijos importo apimties raidą, savo vertinimus ji grindė „dideliu“ šios apimties pasikeitimu. Tuo remdamasi ji nusprendė, kad šio importo dempingo kaina spaudimas Bendrijos rinkoje veikiausiai „žymiai“ išaugs.
77 Toks laikinojo reglamento 116 konstatuojamosios dalies aiškinimas patvirtinamas ir kitose minėto reglamento konstatuojamosios dalyse. Laikinojo reglamento 95 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad net jeigu dėl mažėjančios rinkos sumažėtų viso importo kiekis „(nors tikimasi, kad jis sumažės nedaug)“, Kinijos importo rinkos dalis šiuose segmentuose, kuriuose Kinija tradiciškai užima tvirtą poziciją, proporcingai didės. Savo poziciją ji pakartojo laikinojo reglamento 133 konstatuojamojoje dalyje nurodydama, kad mažėjantis suvartojimas „neturėjo jokio poveikio importo kiekiui“; atvirkščiai – importo rinkos dalis išaugo. Ji pridūrė, jog nėra priežasčių manyti, kad ši tendencija per trumpą laiką pakryptų panašia arba net blogesne linkme.
78 Todėl labai skiriasi Komisijos prognozės laikinajame reglamente ir duomenys apie laikotarpį, ėjusį po tiriamojo laikotarpio, į kuriuos Taryba atsižvelgė priimdama ginčijamą reglamentą. Reikia priminti, kad vienas iš kriterijų konstatuojant žalos grėsmę yra didelis importo dempingo kaina į Bendrijos rinką augimas, kuris rodo tikimybę, kad importas „žymiai“ didės (pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalis). Remiantis pačios Tarybos tvirtinimais ginčijamame reglamente importas iš Kinijos po tiriamojo laikotarpio „nežymiai išaugo“ (ginčijamo reglamento 68 konstatuojamoji dalis). Šis nedidelis santykine verte išreikštas augimas ir didelis absoliučia verte išreikštas Kinijos importo apimties sumažėjimas nepatvirtina išvados, kad nagrinėjamu atveju buvo didelė tikimybė, kad importo apimtis labai išaugs. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad po tiriamojo laikotarpio rinkos dalis, susijusi su Kinijos importu, išaugo 0,7 procentinio punkto, o Bendrijos pramonės nagrinėjamojo produkto rinkos dalis sumažėjo 0,1 procentinio punkto (ginčijamo reglamento 53 konstatuojamoji dalis).
79 Antra, kalbant apie laisvus eksportuotojų pajėgumus, institucijų analizė buvo susijusi su, pirma, būtent laisvais eksportuotojų pajėgumais ir, antra, Kinijos eksporto perorientavimo į Bendrijos rinką rizika.
80 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalį institucijos turi visų pirma išnagrinėti pakankamus eksportuotojo disponuojamus pajėgumus arba neišvengiamą tokių pajėgumų akivaizdų didėjimą, patvirtinantį eksporto dempingo kaina į Bendriją didėjimo tikimybę, atsižvelgiant į tai, ar yra kitų eksportuotojui prieinamų rinkų papildomam eksportui absorbuoti.
81 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad kai institucijos vertina eksporto perorientavimo į Sąjungą riziką, atsižvelgiant į gamybos ir eksporto pajėgumų padidėjimą eksportuojančiose šalyse, jos turi įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja kitos eksporto rinkos, bet ir galimą vidaus vartojimo pasikeitimą eksportuojančioje šalyje (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. šio sprendimo 61 punkte minėto Sprendimo NTN Corporation ir Koyo Seiko 109 punktą).
82 Nagrinėjamu atveju nusprendusi, kad yra didelis gamybos pajėgumų rezervas Kinijoje ir kad Kinijos eksportuotojų tendencija eksportuoti padidėjo, Komisija nurodė, kad Kinijos eksporto į Bendriją procentinė dalis (viso Kinijos eksporto procentinė dalis) „išaugo nuo 1 % 2005 m. iki 9 % per tiriamąjį laikotarpį“. Ji taip pat nurodė, kad „kitos pagrindinės rinkos buvo JAV (36 %, 2007 m. – 31 %), Alžyras (6 %, 2006 m. – 2 %) ir Pietų Korėja (6 %, 2005 m. – 3 %)“ ir kad tuo remiantis buvo galima tikėtis, jog „didžiulė neseniai sukurtų milžiniškų pajėgumų dalis bus nukreipta į Europos rinką“ ir „netrukus kai kurios iš šių rinkų, visų pirma JAV, ims sparčiai mažėti“ (laikinojo reglamento 119 konstatuojamoji dalis). Ginčijamame reglamente Taryba patvirtino Komisijos vertinimus nepateikdama jokios papildomos informacijos.
83 Taigi reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodo ieškovė, vertindamos institucijos neatsižvelgė į „tai, ar yra kitų eksportuotojui prieinamų rinkų papildomam eksportui absorbuoti“, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalį. Iš laikinojo reglamento 119 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija Jungtines Valstijas, Alžyrą ir Pietų Korėją paminėjo tik nurodydama šioms šalims tenkančią viso Kinijos eksporto dalį. Nebuvo pateikti jokie konkretūs duomenys dėl minėtų rinkų raidos ir jų galimybės absorbuoti papildomą eksportą. Tačiau būtent „tuo remdamasi“ Komisija nusprendė, jog „didžiulė neseniai sukurtų milžiniškų pajėgumų dalis bus nukreipta į Europos rinką“. Nors, kaip tvirtina institucijos, gamybos pajėgumai Kinijoje ir jos eksporto apimtis išaugo (laikinojo reglamento 118 konstatuojamoji dalis), o kartu išaugo ir minėtoms trims šalims tenkanti bendro Kinijos eksporto dalis, kaip tai matyti iš laikinojo reglamento 119 konstatuojamosios dalies, tai reiškia, kad eksportas į šias tris šalis taip pat išaugo. Vienintelė informacija apie kitų šalių rinkų vertinimą yra tvirtinimas, jog buvo galima tikėtis, kad „netrukus kai kurios iš šių rinkų, visų pirma JAV, ims sparčiai mažėti“. Be to, kad, kalbant apie šalis ir atitinkamas apimtis, šis tvirtinimas yra netikslus ir kad jis išdėstomas Komisijai pateikus išvadą, kad didelė dalis neseniai atsiradusio pajėgumų pertekliaus bus nukreipta į Europos rinką, jį vertinant reikia atsižvelgti į tai, kad didelį paklausos sumažėjimą institucijos numatė ir Sąjungos rinkoje. Tačiau į pastarąją aplinkybę institucijos neatsižvelgė vertindamos galimą Kinijos eksporto nukreipimą į Sąjungos rinką.
84 Be to, reikia pažymėti, kad institucijos visiškai nemini Kinijos vidaus rinkos ir šios rinkos galimo poveikio galimybei absorbuoti papildomą produkciją. Institucijos tik nurodė eksporto dalį, lyginant su visais atrinktų eksportuojančių gamintojų pardavimais. Tačiau ši aplinkybė, kurią savo procesiniuose dokumentuose Bendrajam Teismui nurodė ir Taryba, yra nereikšminga siekiant nustatyti, ar Kinijos vidaus rinka gali absorbuoti didelius gamybos pajėgumus.
85 Galiausiai Komisija laikinojo reglamento 119 konstatuojamojoje dalyje konstatavo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijos eksporto į Sąjungą procentinė dalis smarkiai išaugo. Vis dėlto šią išvadą reikia vertinti atsižvelgiant į aplinkybę, kurią keletą kartų nurodė pačios institucijos, kad minėtas eksportas „pakeitė“ pirminį importą iš Rusijos ir Ukrainos, kuriam nuo 2006 m. buvo pradėtas taikyti antidempingo muitas. Be to, Komisija laikinojo reglamento 130 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad „akivaizdžiai sutampa laikotarpis“, per kurį greitai išaugo Kinijos importo rinkos dalis ir kartu labai sumažėjo Rusijos ir Ukrainos, „kurios su ja labiausiai konkuravo kainomis“, importo rinkos dalys. Tačiau pateikdamos galimo eksporto nukreipimo analizę institucijos šios aplinkybės nenurodė, nors ji yra reikšminga, nes tiesioginių konkurentų pagal kainas išnykimas bent iš dalies gali paaiškinti Kinijos eksporto į Sąjungą procentinės dalies išaugimą nagrinėjamuoju laikotarpiu.
86 Trečia, dėl importo iš Kinijos kainų Komisija laikinajame reglamente nurodė, kad nebuvo „jokios priežasties“ manyti, kad ekonominėmis sąlygomis, kurioms būdinga sparčiai mažėjanti paklausa, „mažos kainos gali pradėti didėti“. „Priešingai“, jos nuomone, mažėjant paklausai tiekėjai tikisi, kad mažos kainos nedidės, ir taip bus galima užimti naujas rinkos dalis arba bent išlaikyti esamas ir jose įsitvirtinti (laikinojo reglamento 121 konstatuojamoji dalis). Todėl ji nusprendė, kad mažos kainos turi dvigubą neigiamą poveikį. Viena vertus, dėl didelio kainų skirtumo naudotojai gali pereiti prie importo dempingo kainomis, nes jie veikiausiai norės pirkti daugiau mažomis kainomis parduodamų prekių. Kita vertus, pirkėjai tokiomis mažomis kainomis rinkoje gali pasinaudoti derybose, kad sumažintų Bendrijos ir kitų šaltinių siūlomas kainas, ir taip sumažinti tiek parduodamą kiekį, tiek kainas (laikinojo reglamento 123 konstatuojamoji dalis).
87 Kaip matyti iš ginčijamo reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje pateiktos lentelės, duomenys apie laikotarpį, ėjusį po tiriamojo laikotarpio, rodo, kad priešingai, nei tvirtina Komisija, importo iš Kinijos kainos, kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovė, nepaisant Bendrijos rinkos susitraukimo, labai išaugo. Turimi duomenys rodo, kad po tiriamojo laikotarpio importo iš Kinijos kainos išaugo daugiau nei 35 % (ginčijamo reglamento 52 konstatuojamoji dalis). Tuo pat metu Bendrijos pramonės kainos išaugo 18,7 % (ginčijamo reglamento 53 konstatuojamoji dalis). Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, priešingai, nei laikinajame reglamente, atrodo, siūlo Komisija, paklausos mažėjimas nebūtinai mažina kainas. Iš tikrųjų ūkio subjektas, susidūręs su paklausos mažėjimu, gali pasirinkti arba sumažinti savo pardavimų apimtį, arba sumažinti kainas.
88 Ginčijamo reglamento 73 konstatuojamojoje dalyje Taryba nepateikia jokių paaiškinimų dėl prieštaravimo tarp Komisijos pateiktos informacijos ir duomenų apie laikotarpį, ėjusį po tiriamojo laikotarpio. Taryba tik nurodo, kad kainų augimas jau buvo konstatuotas ir laikinajame reglamente. Tačiau nors Komisija laikinojo reglamento 98 ir 122 konstatuojamosiose dalyse ir nurodė šį kainų padidėjimą po tiriamojo laikotarpio, siedama tai su padidėjusiomis žaliavų kainomis ir energijos sąnaudomis, ji patikslino, kad kainos padidėjo 2008 m. balandžio – spalio mėn. Tačiau ginčijamame reglamente Taryba nepateikia jokių papildomų paaiškinimų būtent dėl žaliavų kainų ir energijos sąnaudų kaitos po tiriamojo laikotarpio. Tokį informacijos nepateikimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į ginčijamo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje Tarybos nurodytų tam tikrų šalių argumentus, kad kai kurie gamintojai buvo sudarę bendruosius susitarimus dėl fiksuotų kainų su geležies rūdos ir kitų pagrindinių žaliavų tiekėjais, todėl minėti gamintojai negalėjo pasipelnyti iš „labai didelio šių žaliavų kainų nuosmukio iš karto po tiriamojo laikotarpio“. Taryba ginčijamame reglamente nepaneigė pastarosios aplinkybės.
89 Ginčijamo reglamento 73 konstatuojamojoje dalyje Taryba taip pat nurodo, kad Bendrijos pramonės „kainų raida buvo panaši“. Tačiau šios „panašios“ kainų raidos negalima įžvelgti iš duomenų apie laikotarpį, ėjusį po tiriamojo laikotarpio, nes Bendrijos pramonės kainos padidėjo 18,7 %, o Kinijos importo kainos tuo pat metu padidėjo daugiau nei 35 % (ginčijamo reglamento 52 ir 53 konstatuojamosios dalys). Be to, Bendrijos pramonės kainų ir importo iš Kinijos kainų skirtumas labai sumažėjo (nuo 476 EUR/t tiriamuoju laikotarpiu iki 448 EUR/t pasibaigus tiriamajam laikotarpiui). Procentinė Bendrijos pramonės pardavimo kainų skirtumo išraiška nuo 40 % tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki 30 % pasibaigus tiriamajam laikotarpiui.
90 Bet kuriuo atveju, net jei nagrinėjamojo produkto kainų augimą po tiriamojo laikotarpio būtų galima paaiškinti žaliavų kainų ir energijos sąnaudų didėjimu, ši aplinkybė negali pagrįsti Komisijos laikinojo reglamento 123 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados dėl importo iš Kinijos „labai mažomis“ kainomis neigiamo poveikio Bendrijos pramonės kainoms ir apimčiai. Šiuo klausimu reikia priminti, kad vienas iš veiksnių konstatuojant žalos grėsmę yra importas tokiomis kainomis, kurios „ženkliai nusmukdytų“ kainas „arba trukdytų kainoms kilti“ (pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalis). Tačiau atsižvelgiant į duomenis apie laikotarpį, ėjusį po tiriamojo laikotarpio, iš bylos aplinkybių negalima daryti išvados, kad šis pagrindiniame reglamente nustatytas veiksnys buvo tenkinamas. Be to, dėl Komisijos laikinojo reglamento 123 konstatuojamojoje dalyje nurodyto „labai mažų“ kainų neigiamo poveikio Bendrijos pramonės apimčiai reikia priminti, kad Bendrijos pramonės rinkos dalis po tiriamojo laikotarpio sumažėjo tik 0,1 procentinio punkto.
91 Taigi reikia konstatuoti, kad iš pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalyje numatytų keturių veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant, ar yra žalos grėsmė, vienas veiksnys institucijų nelaikomas lemiamu (atsargos), dėl dviejų veiksnių Komisijos prognozės, kurias patvirtino Taryba ginčijamame reglamente, nesutampa su duomenimis apie laikotarpį, ėjusį po tiriamojo laikotarpio (importo apimtis ir importo kainos), o vienas veiksnys (eksporto pajėgumai ir eksporto nukreipimo rizika) neišsamiai išnagrinėtas dėl neatsižvelgimo į reikšmingą informaciją. Šie nesutapimai ir trūkumai turi būti vertinami atsižvelgiant į pagrindiniame reglamente įtvirtintus reikalavimus, pagal kuriuos žalos grėsmė turi būti grindžiama „faktais, o ne vien prielaidomis, spėjimais ar neaiškiomis perspektyvomis“, o aplinkybių, dėl kurių dempingas lemtų žalą, pasikeitimas turi būti „aiškiai numatomas ir neišvengiamas“.
92 Atsižvelgiant į visa tai ir į aplinkybę, kad nagrinėjant pirmą kaltinimą buvo konstatuota, jog Taryba, pripažindama, kad Bendrijos pramonė tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo pažeidžiama, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, reikia konstatuoti, kad Taryba pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalį nuspręsdama, kad šiuo atveju buvo žalos grėsmė. Todėl Taryba pažeidė ir pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį nustatydama galutinį antidempingo muitą ieškovės gaminamiems produktams ir nustatydama laikinųjų muitų už šį eksportą galutinį surinkimą.
93 Todėl ieškovės nurodytą ieškinio trečiojo pagrindo pirmą dalį reikia pripažinti pagrįsta. Kadangi ginčijamas reglamentas grindžiamas išvada dėl žalos grėsmės, o Komisija šiuo klausimu padarė klaidą, reikia panaikinti minėtą reglamentą tiek, kiek juo nustatomi antidempingo muitai eksportuojamiems ieškovės gaminamiems produktams ir nustatomas galutinis laikinųjų muitų už eksportą surinkimas; nebereikia nagrinėti ieškinio trečiojo pagrindo antros dalies ir kitų ieškinio pagrindų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
94 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.
95 Be to, pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą įstojusios į bylą institucijos turi pačios padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Komisija, kuri įstojo į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų, pati padengia savo išlaidas.
96 Galiausiai į bylą įstojusios šalys padengia savo bylinėjimosi išlaidas, kaip to prašė ieškovė.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 926/2009, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies ar plieno, galutinis surinkimas, panaikinamas tiek, kiek juo nustatomi antidempingo muitai eksportuojamiems Hubei Xinyegang Steel Co. gaminamiems produktams ir nustatomas galutinis laikinųjų muitų už šį eksportą surinkimas.
2. Europos Sąjungos Taryba padengia savo ir Hubei Xinyegang Steel Co. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
4. ArcelorMittal Tubular Products Ostrava a.s., ArcelorMittal Tubular Products Roman SA, Benteler Stahl/Rohr GmbH, Ovako Tube & Ring AB, Rohrwerk Maxhütte GmbH, Dalmine SpA, Silcotub SA, TMK‑Artrom SA, Tubos Reunidos SA, Vallourec Mannesmann Oil & Gas France, V & M France, V & M Deutschland GmbH, Voestalpine Tubulars GmbH ir Železiarne Podbrezová a.s. padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Forwood | Dehousse | Schwarcz |
Paskelbta 2014 m. sausio 28 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.