2021 m. liepos 10 d. pareikštas ieškinys byloje Banca Popolare di Bari / Komisija

(Byla T-415/21)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Banca Popolare di Bari SpA (Baris, Italija), atstovaujamas advokatų A. Zoppini, G. Roberti, I. Perego ir G. Parisi

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

priteisti iš Sąjungos, atstovaujamos Komisijos, sumokėti ieškovui 280 mln. EUR kompensaciją už turtinę žalą ir atitinkamą sumą neturtinei žalai atlyginti, kuri buvo padaryta 2015 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimu (ES) 2016/1208 dėl valstybės pagalbos SA.39451 (2015/C) (ex 2015/NN), kurią Italiją suteikė Banca Tercas;

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi šiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisijos elgesys buvo neteisėtas

Šiuo klausimu teigiama, kad buvo padarytas pakankamai sunkus pažeidimas, nes priimdama sprendimą Komisija neturėjo jokios diskrecijos, kadangi SESV 107 straipsnio 1 dalis yra tiksli ir besąlyginė nuostata, sukelianti tiesioginį poveikį, ir padarė akivaizdžių vertinimo klaidų. Be to, Komisija rėmėsi nepakankamais įrodymais ir klaidingai aiškino Sąjungos jurisprudenciją, suformuotą, pirma, Bendrojo Teismo (bylos Italija ir kt. / Komisija, T-98/16, T-196/16 ir T-198/16) ir, antra, Teisingumo Teismo (byla Komisija / Italija ir kt., C-425/19 P).

Sprendimu pažeistos nuostatos yra nuostatos, kuriomis asmenims suteikiamos teisės, taigi sprendimas pažeidžia laisvę užsiimti verslu ir pagrindinę teisę į gerą administravimą.

2.    Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas neturtine ir turtine žala, padaryta ieškovui dėl neteisėto Komisijos elgesio

–    Šiuo klausimu teigiama, kad priežastinis veiksnys, nulėmęs banko klientų pasitikėjimo banku praradimą ir jo patirtus nuostolius, yra Komisijos sprendimas, nesant kitų galimų konkuruojančių veiksnių; tai užkirto kelią įgyvendinti Tercas ir Caripe integracijos projektą ir Fondo Interbancario di Tutela dei Depositi (Tarpbankinis indėlių apsaugos fondas, FITD) intervencijos projektą.

____________