Bylos T‑219/09 ir T‑326/09

Gabriele Albertini ir kt. ir

Brendan Donnelly

prieš

Europos Parlamentą

„Ieškinys dėl panaikinimo – Europos Parlamento narių papildomo pensijų kaupimo sistema – Papildomo pensijų kaupimo sistemos dalinis pakeitimas – Visuotinai taikomas aktas – Individualaus poveikio nebuvimas – Nepriimtinumas“

Nutarties santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Galimybė prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai pagrįsti ieškinį SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa – Nebuvimas

(EB 230 straipsnio ketvirta ir penkta pastraipos; SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Europos Parlamento sprendimas, iš dalies keičiantis teisės aktus, susijusius su Parlamento narių papildomo pensijų kaupimo sistema – Parlamento nario pareikštas ieškinys – Konkrečios sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas

(EB 230 straipsnio ketvirta pastraipa)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Sąlygos būti konkrečiai susijusiam aiškinimas „contra legem“ – Nepriimtinumas

(EB 230 straipsnio ketvirta pastraipa)

1.      Ieškinio priimtinumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į jo pareiškimo dieną galiojusias taisykles, o jo priimtinumo sąlygos – į jo pareiškimo dieną, t. y. jo gavimo teismo kanceliarijoje dieną, galiojusias taisykles. Taigi ieškinio, pateikto prieš įsigaliojant SESV – 2009 m. gruodžio 1 d. – priimtinumas turi būti vertinamas remiantis EB 230 straipsniu, o ne SESV 263 straipsniu.

(žr. 39 punktą)

2.      Kad visuotinai taikomas teisės aktas būtų laikomas konkrečiai susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu, jis turi veikti asmenį dėl tam tikrų jam būdingų savybių arba dėl tam tikros faktinės situacijos, kuri jį išskiria iš kitų asmenų.

Tai, kad 2009 m. balandžio 1 d. Europos Parlamento biuro sprendimas, iš dalies keičiantis teisės aktus, susijusius su papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo sistema, nurodytus Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VIII priede, daro poveikį teisėms, kuriomis ateityje ieškovai galės pasiremti dėl savo narystės papildomo pensijų kaupimo fonduose, jų neindividualizuoja EB 230 straipsnio ketvirtoje pastraipoje vartojama prasme, nes jie yra objektyviai apibrėžtoje padėtyje, kuri gali būti panaši į bet kurio kito Parlamento nario, priklausančio minėtiems pensijų fondams, padėtį.

Iš tiesų tai, jog Bendrijos institucija pagal specialias nuostatas privalo atsižvelgti į numatomo priimti akto pasekmes tam tikrų privačių asmenų situacijai, gali šiuos asmenis individualizuoti. Tačiau priimant atitinkamą sprendimą jokia Bendrijos teisės nuostata neįpareigojo minėto biuro atsižvelgti į konkrečią suinteresuotųjų asmenų padėtį.

(žr. 45–46, 48–49 punktus)

3.      Pagal Sutartyje įtvirtintą teisėtumo priežiūros sistemą fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl reglamento tik tuo atveju, jei jis su juo yra susijęs ne tik tiesiogiai, bet ir konkrečiai. Nors ši sąlyga turi būti aiškinama atsižvelgiant į veiksmingos teisminės apsaugos principą bei įvairias aplinkybes, galinčias individualizuoti ieškovą, toks aiškinimas negali panaikinti šios Sutartyje aiškiai numatytos sąlygos, neperžengdamas Sutartimi Bendrijos teismams suteiktos kompetencijos ribų.

Be to, teisingumo vykdymo veiksmingumo ir proceso ekonomijos principų taikymas negali pateisinti ieškinio, kuriuo nesilaikoma EB 230 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytų priimtinumo sąlygų, pripažinimo priimtinu, nes taip būtų viršijama Sutartimi Sąjungos teismams suteikta kompetencija. Iš tikrųjų nė vienas iš šių principų negali pagrįsti leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su šiems teismams Sutartimi nustatytos kompetencijos priskyrimu.

(žr. 52, 54 punktus)