Byla T‑272/02

Comune di Napoli (Italija)

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) – Metro linijos Neapolyje (Italija) statyba – Bendrijos finansinės pagalbos nutraukimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Teisėti lūkesčiai – Teisingumas – Motyvavimas“

Sprendimo santrauka

1.      Ekonominė ir socialinė sanglauda – Europos regioninės plėtros fondas – Bendrijos finansinės pagalbos suteikimas – Finansinės pagalbos teisinio ir finansinio pagrindo nustatymas Bendrijos sprendime dėl tokios pagalbos skyrimo – Pagalbos gavėjo iš pradžių numatytų išlaidų viršijimas – Poveikio nustatant finansinės pagalbos dydį nebuvimas

(Tarybos reglamentas Nr. 1787/84)

2.      Ekonominė ir socialinė sanglauda – Europos regioninės plėtros fondas – Bendrijos finansinės pagalbos suteikimas – Dalinis viešųjų išlaidų, skirtų finansinės pagalbos projektams, priskyrimo pakeitimas – Dalinis pakeitimas, apie kurį nebuvo pranešta Komisijai – Komisijos sprendimo nesuderinimas su minėtu daliniu pakeitimu – Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas – Nebuvimas

(Tarybos reglamentas Nr. 1787/84)

1.      Kadangi Komisijos sprendimas dėl finansinės pagalbos iš Europos regioninės plėtros fondo nutraukimo ir prašymo ištaisyti finansinę ataskaitą, susijusią su kita iš šio fondo suteikta finansine pagalba, atitinka principą, jog kiekvienos finansinės pagalbos teisinis ir finansinis pagrindas yra griežtai apibrėžtas Bendrijos pagalbą suteikiančiame sprendime, Komisija pagrįstai gali išmokėti tik jame nustatytą sumą, nepaisydama to, kad bendros viešosios išlaidos pasirodo didesnės, nei buvo iš pradžių numatytos.

(žr. 46, 50 punktus)

2.      Kai išmokant finansinę pagalbą iš Europos regioninės plėtros fondo yra neįrodyta, kad kompetentingos valdžios institucijos laiku ir tiksliai informavo Komisiją apie tai, jog pagalbos gavėjai darys atitinkamų finansinių projektų dalinius pakeitimus, kurių ji gali tikėtis, tai, jog Komisija nepateikė prieštaravimų dėl šių pakeitimų nereiškia, kad ji sutiko, jog tam tikros viešosios išlaidos būtų skirtos ne tam projektui, kuriam iš pradžių jos buvo numatytos.

Darytina išvada, kad, ginčydamas sprendimo dėl finansinės pagalbos, kuriuo netiesiogiai atmetamas prašymas ištaisyti finansinę ataskaitą, susijusią su finansine pagalba, nutraukimo teisėtumą, pagalbos gavėjas negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, nes juo gali remtis tik tas ūkio subjektas, kuriam institucija tokių lūkesčių suteikė.

(žr. 62, 64 punktus)