BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2020 m. rugsėjo 9 d.(*)
„Deliktinė atsakomybė – Vystomasis bendradarbiavimas – Sąjungos biudžeto vykdymas netiesioginio valdymo būdu – Sprendimas, kuriuo sustabdoma galimybė ieškovei sudaryti su Komisija naujus susitarimus dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu – Neteisėtumas – Pakankamai sunkus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Prašymas dėl įsakymo – Pavėluotas pateikimas – Prašomos atlyginti žalos pobūdžio pakeitimas – Nepriimtinumas“
Byloje T‑381/15 RENV
International Management Group (IMG), įsteigta Briuselyje (Belgija), atstovaujama advokatų L. Levi ir J.‑Y. de Cara,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą J. Baquero Cruz ir J. Norris,
atsakovę,
dėl SESV 268 straipsniu grindžiamo prašymo atlyginti žalą, kurią ieškovė patyrė dėl 2015 m. gegužės 8 d. rašte išdėstyto Komisijos sprendimo su ja nesudaryti naujų susitarimų dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu, „kol bus visiškai aišku dėl jos, kaip tarptautinės organizacijos, statuso“,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas R. da Silva Passos, teisėjai L. Truchot (pranešėjas) ir M. Sampol Pucurull,
posėdžio sekretorius L. Ramette, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. kovo 12 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo faktinės aplinkybės
Ieškovės pristatymas
1 Pagal bylos medžiagoje pateiktus International Management Group (IMG) įstatus ieškovė buvo įsteigta 1994 m. lapkričio 25 d. kaip tarptautinė organizacija „International Management Group – Infrastructure for Bosnia and Herzegovina“, kurios būstinė yra Belgrade (Serbija); jos tikslas yra sudaryti galimybes valstybėms, kurios dalyvauja atkuriant Bosniją ir Hercegoviną, turėti tam skirtą subjektą. Nuo tada ieškovė laipsniškai išplėtė savo veiklos sritį, o 2012 m. birželio 13 d. sudarė susitarimą dėl būstinės su Belgijos Karalyste.
2 Vykdydama savo veiklą ieškovė sudarė kelis susitarimus su Europos Komisija, be kita ko, taikydama Europos Sąjungos biudžeto vykdymo būdą, vadinamąjį „netiesioginį ar bendrą valdymą“, numatytą Sąjungos finansinėse taisyklėse (toliau – susitarimai dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu), kuris apibūdintas toliau.
Bendro valdymo su tarptautinėmis organizacijomis būdas (netiesioginis valdymas)
3 Netiesioginis valdymas yra Sąjungos biudžeto vykdymo būdas pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74), iš dalies pakeisto 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006, p. 1), 53 ir 53d straipsnius ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (OL L 357, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145), iš dalies pakeisto 2007 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 478/2007 (OL L 111, 2007, p. 13; toliau kartu su Reglamentu Nr. 1605/2002 – 2002 m. finansiniai reglamentai), 43 straipsnį.
4 Reglamento Nr. 1605/2002 53 straipsnyje numatyta:
„Komisija biudžetą vykdo laikydamasi 53a–53d straipsnių nuostatų kuriuo nors iš šių būdų:
a) centralizuotai;
b) taikydama pasidalijamąjį arba decentralizuotą valdymą;
c) jį valdydama bendrai su tarptautinėmis organizacijomis.“
5 Šio reglamento 53d straipsnyje nustatyta:
„1. Komisijai vykdant biudžetą bendro valdymo būdu, tam tikros biudžeto vykdymo užduotys pavedamos tarptautinėms organizacijoms <…>
<…>
2. Su tarptautine organizacija sudarytuose atskiruose susitarimuose dėl finansavimo skyrimo numatomos išsamios tarptautinėms organizacijoms patikėtų užduočių įgyvendinimo nuostatos.
<…>“
6 Reglamento Nr. 2342/2002 43 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:
„Tarptautinės organizacijos, minėtos [Reglamento Nr. 1605/2002] 53d straipsnyje, yra šios:
a) tarptautinės viešojo sektoriaus organizacijos, įkurtos tarpvyriausybiniais susitarimais, ir tokių organizacijų įkurtos specializuotos įstaigos;
<…>“
7 Reglamentas Nr. 1605/2002 nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo pakeistas 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012, p. 1). Vis dėlto Reglamento Nr. 966/2012 212 straipsnio a punkte buvo numatyta, be kita ko, kad Reglamento Nr. 1605/2002 53 ir 53d straipsniai toliau taikomi visiems iki 2013 m. gruodžio 31 d. prisiimtiems įsipareigojimams.
8 Nuo 2013 m. sausio 1 d. Reglamentas Nr. 2342/2002 buvo pakeistas 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1268/2012 dėl Reglamento Nr. 966/2012 taikymo taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1) (toliau kartu su Reglamentu Nr. 966/2012 – 2012 m. finansiniai reglamentai).
9 Reglamentas Nr. 966/2012, remiantis jo 214 straipsnio pirma pastraipa, įsigaliojo 2012 m. spalio 27 d. Pagal šio straipsnio antrą pastraipą jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d., nepažeidžiant specialių taikymo datų, nustatytų tam tikriems šio reglamento straipsniams.
10 Tarp tokių straipsnių yra 58 straipsnis „Biudžeto vykdymo metodai“, taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. prisiimtiems įsipareigojimams; jo 1 dalis suformuluota taip:
„Komisija biudžetą vykdo šiais būdais:
a) tiesiogiai (tiesioginis valdymas) per savo departamentus <…>;
b) pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis būdu (pasidalijamasis valdymas); arba
c) netiesiogiai (netiesioginis valdymas) <…> pavesdama biudžeto vykdymo užduotis:
i) trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;
ii) tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms;
<…>“
11 Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 43 straipsnyje „Netiesioginio valdymo su tarptautinėmis organizacijomis specialiosios nuostatos“ 1 dalyje nustatyta:
„Tarptautinės organizacijos, nurodytos [Reglamento Nr. 966/2012] 58 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje, yra šios:
a) tarptautinės viešojo sektoriaus organizacijos, įkurtos tarpvyriausybiniais susitarimais, ir tokių organizacijų įkurtos specializuotos įstaigos;
<…>“
OLAF tyrimas ir veiksmai dėl jo
12 2014 m. vasario 17 d. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), remdamasi 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl OLAF atliekamų tyrimų, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013, p. 1), 7 straipsnio 6 dalimi, pranešė Komisijai, kad pradėjo tyrimą (tyrimas OF/2011/1002) dėl ieškovės, kaip „tarptautinės organizacijos“, teisinio statuso, kaip tai suprantama pagal 2002 ir 2012 m. finansinius reglamentus.
13 2014 m. gruodžio 9 d. OLAF parengė galutinę ataskaitą (toliau – OLAF ataskaita), ją Komisija gavo 2014 m. gruodžio 15 d. OLAF ataskaitoje pateiktos kelios rekomendacijos dėl administracinių ir finansinių veiksmų.
14 Savo ataskaitoje OLAF iš esmės teigia, kad ieškovė nėra „tarptautinė organizacija“, kaip tai suprantama pagal 2002 ir 2012 m. finansinius reglamentus, ir kad ji pati negali turėti teisinio subjektiškumo. Todėl OLAF rekomenduoja Komisijai skirti ieškovei administracines ir finansines sankcijas ir susigrąžinti jai pervestas sumas.
15 2015 m. gegužės 8 d. Komisija išsiuntė ieškovei raštą (toliau – 2015 m. gegužės 8 d. raštas), juo informavo ieškovę apie tai, kokių veiksmų ketina imtis dėl OLAF ataskaitos.
16 2015 m. gegužės 8 d. rašte, pirma, Komisija, be kita ko, nurodė, kad pritarė OLAF rekomendacijai dėl sustiprinto auditų ir monitoringo veiklos ir kad išankstinio perspėjimo sistemoje (toliau – IPS) buvo pateiktas įspėjimas dėl ieškovės patikrinimo.
17 Antra, Komisija pažymėjo, kad neprašys grąžinti lėšų, kurios ieškovei buvo skirtos pagal tiesioginio valdymo sutartį, ir kad remdamasi turimais įrodymais neketina reikalauti susigrąžinti ieškovei netiesioginio valdymo būdu skirtas lėšas. Taigi, Komisijos teigimu, su ieškove sudarytos sutartys, kurios tebegaliojo, bus ir toliau vykdomos, todėl ji perves ieškovei mokėtinas sumas už jos realiai vykdytą veiklą. Vis dėlto Komisija patikslino, kad galiojančių sutarčių vykdymas bus „intensyvaus monitoringo“ ir „papildomų tinkamų priemonių“ objektas siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.
18 Trečia, Komisija nurodė, kad, „kol nėra visiško tikrumo dėl [ieškovės], kaip tarptautinės organizacijos, statuso“, jos tarnybos nesudarys su ieškove naujų susitarimų dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu.
Ankstesni procesai Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme
19 2015 m. liepos 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės ieškinį, jis įregistruotas numeriu T‑381/15. Šiuo ieškiniu iš esmės siekta, kad būtų panaikintas 2015 m. gegužės 8 d. raštas, kiek jame Komisija, pirma, nurodė taikyti griežtesnes audito ir monitoringo priemones ir IPS paskelbti įspėjimą dėl patikrinimo ir, antra, nepripažino jos tarptautine organizacija, kaip tai suprantama pagal 2002 ir 2012 m. finansinius reglamentus. Be to, ieškovė prašė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
20 Komisija prašė atmesti visą ieškinį ar jo dalį kaip nepriimtiną, o nepatenkinus šio reikalavimo – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
21 2017 m. vasario 2 d. Sprendimu IMG / Komisija (T‑381/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:57; toliau – pirminis sprendimas) Bendrasis Teismas:
– konstatavo, kad nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio tiek, kiek ieškovė prašė panaikinti jos įtraukimą į IPS paskelbtą įspėjimą apie patikrinimą,
– atmetė ieškinį kaip nepriimtiną, kiek jis susijęs su, pirma, sustiprinto audito ir monitoringo priemonėmis ir, antra, papildomomis priemonėmis Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, nes tai nėra aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį,
– atmetė likusią ieškinio dėl panaikinimo dalį kaip nepagrįstą,
– atmetė ieškinį dėl žalos atlyginimo.
22 2017 m. balandžio 11 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo ieškovės apeliacinį skundą dėl pirminio sprendimo, jis buvo užregistruotas numeriu C‑184/17 P. Ji Teisingumo Teismo prašė:
– „panaikinti [pirminį sprendimą],
– atitinkamai patenkinti atnaujintus ieškovės reikalavimus pirmojoje instancijoje, būtent:
– panaikinti 2015 m. gegužės 8 d. Komisijos sprendimą nesuteikti [jai] tarptautinės organizacijos statuso pagal finansinį reglamentą,
– įpareigoti atsakovę atlyginti turtinę ir neturtinę žalą – atitinkamai 28 mln. EUR ir [1] EUR,
– <…>“
23 Komisija ne tik prašė atmesti pagrindinį apeliacinį skundą, bet ir pateikė priešpriešinį apeliacinį skundą, jame Teisingumo Teismo prašė, pirma, panaikinti pirminį sprendimą tiek, kiek Bendrasis Teismas atmetė jos nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus, ir, antra, priimti galutinį sprendimą byloje bei atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
24 2018 m. kovo 20 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu byla C‑184/17 P buvo sujungta su byla C‑183/17 P; joje ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl 2017 m. vasario 2 d. Sprendimo International Management Group / Komisija (T‑29/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:56), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė jos ieškinį dėl Komisijos sprendimo perduoti kitam subjektui, o ne ieškovei, vykdyti prekybos plėtros programą Mianmare (Birmoje) netiesioginio valdymo tikslais panaikinimo.
25 2019 m. sausio 31 d. Sprendime International Management Group / Komisija (C‑183/17 P ir C‑184/17 P, EU:C:2019:78; toliau – sprendimas dėl apeliacinio skundo) Teisingumo Teismas nusprendė:
„1. Panaikinti 2017 m. vasario 2 d. [Sprendimą] International Management Group / Komisija (T‑29/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:56) ir [pirminį sprendimą].
<…>
3. Panaikinti 2015 m. gegužės 8 d. rašte esantį Europos Komisijos sprendimą nebesudaryti naujų susitarimų dėl įgaliojimų perdavimo remiantis netiesioginiu biudžeto valdymo būdu su [ieškove].
4. Grąžinti bylą T‑381/15 Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl [ieškovės] prašymo atlyginti žalą, kurią šiam subjektui sukėlė šios rezoliucinės dalies 3 punkte nurodytas Komisijos sprendimas.
5. Atmesti priešpriešinius apeliacinius skundus.
6. Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas bylose C‑183/17 P, C‑184/17 P ir T‑29/15.
7. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą byloje T‑381/15.“
Procesas ir šalių reikalavimai po panaikinimo ir grąžinus bylą
26 2019 m. vasario 6 d. raštais Bendrojo Teismo kanceliarija paprašė šalių pateikti rašytines pastabas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 217 straipsnio 1 dalį dėl tolesnės proceso eigos (toliau – pastabos dėl proceso eigos). Bendrojo Teismo kanceliarija šias ieškovės ir Komisijos pastabas gavo per nustatytą terminą.
27 2019 m. balandžio 26 d. raštais Bendrojo Teismo kanceliarija paprašė šalių pateikti papildomų pareiškimų raštu pagal Procedūros reglamento 217 straipsnio 3 dalį (toliau – papildomi pareiškimai). Ieškovė ir Komisija Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė papildomus pareiškimus per nustatytą terminą, kuris buvo pratęstas ieškovei pateikus prašymą.
28 Papildomame pareiškime Komisija prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal Procedūros reglamento 69 straipsnį, kol vykdydama sprendimą dėl apeliacinio skundo iš naujo įvertins ieškovės teisinį statusą.
29 2019 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, jame ieškovė nurodė nesutinkanti su Komisijos prašymu sustabdyti bylos nagrinėjimą. 2019 m. liepos 16 d. Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininko sprendimu šis prašymas buvo atmestas.
30 Pagal Procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalį Komisija 2019 m. liepos 24 d. pateikė prašymą būti išklausytai per teismo posėdį.
31 2019 m. spalio 16 d. sprendimu pakeitus Bendrojo Teismo sudėtį, Bendrojo Teismo pirmininkas, taikydamas Procedūros reglamento 27 straipsnio 3 dalį, paskyrė bylą naujam teisėjui pranešėjui, paskirtam į naujos sudėties septintąją kolegiją.
32 Remdamasis teisėjo pranešėjo siūlymu, Bendrasis Teismas (septintoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė šalių raštu atsakyti į klausimus iki teismo posėdžio. Šalys į šiuos klausimus atsakė per nustatytą terminą.
33 Atsakydama į Bendrojo Teismo klausimus Komisija nurodė, kad ieškovė pateikė Teisingumo Teismui prašymą išaiškinti sprendimą dėl apeliacinio skundo, ir paprašė Bendrojo Teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl minėto prašymo.
34 2020 m. vasario 28 d. sprendimu Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininkas atmetė Komisijos prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą.
35 2020 m. birželio 9 d. Nutartimi International Management Group / Komisija (C‑183/17 P‑INT, nepaskelbta Rink., EU:C:2020:447) Teisingumo Teismas atmetė prašymą dėl išaiškinimo kaip akivaizdžiai nepriimtiną.
36 Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus per 2020 m. kovo 12 d. posėdį.
37 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti šį ieškinį priimtinu ir pagrįstu,
– priteisti iš Komisijos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
38 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo kaip iš dalies nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ginčo dalyko po panaikinimo ir grąžinimo
39 Per teismo posėdį atsakydamos į Bendrojo Teismo klausimą šalys patvirtino, kad šios bylos dalykas neviršija žalos, atsiradusios dėl 2015 m. gegužės 8 d. Komisijos rašte esančio sprendimo, kurį Teisingumo Teismas panaikino, nesudaryti su ieškove naujų susitarimų dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu, atlyginimo, „kol bus visiškai aišku dėl [jos], kaip tarptautinės organizacijos, statuso“ (toliau – ginčijamas sprendimas). Šie šalių pareiškimai buvo užfiksuoti teismo posėdžio protokole.
Dėl priimtinumo
40 Pastabose dėl proceso eigos ieškovė, pateikdama reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, Bendrojo Teismo prašo:
– „nurodyti Komisijai patikėti jai 68,5 mln. EUR veiklos apimtį, kad būtų kompensuotas veiklos praradimas [nuo 2015 m. iki 2019 m.]“,
– įpareigoti Komisiją „šiuo klausimu veikti ribotą laiką, kurį [ji] laiko pagrįstu nustatyti [trejiems] metams“,
– „priteisti iš Komisijos delspinigius, apskaičiuotus taikant 3,5 % normą nuo 2021 m. sausio 1 d. ir taikomą 68,5 mln. [eurų] veiklos apimčiai, kuri ieškovei nebuvo patikėta iki 2020 m. gruodžio 31 d.“,
– priteisti iš Komisijos jai sumokėti 6,841 mln. EUR sumą kartu su delspinigiais, taikant 3,5 % metinę normą; šią sumą sudaro:
– 2,45 mln. eurų, „siekiant atkurti rezervus“, kiek tai susiję tiek su esamų rezervų sumažėjimu nuo 2014 m. pabaigos iki 2018 m. pabaigos, tiek su papildomais rezervais, kuriuos ieškovė įprastomis sąlygomis būtų galėjusi sukaupti,
– 3 mln. EUR už „netiesioginių išlaidų paketus“, kuriais ieškovė būtų pasinaudojusi, jei Komisija su ja būtų sudariusi susitarimus dėl įgaliojimų netiesioginio valdymo būdu už 42,5 mln. EUR, kartu patikslinant, kad tokia žala išnyktų, jei tokie susitarimai būtų sudaryti Bendrajam Teismui įpareigojus taikyti priemones,
– 120 000 eurų darbuotojų atleidimo iš darbo kompensacijoms,
– 516 000 EUR už naujų darbuotojų priėmimą,
– 305 000 EUR už kompiuterinės veiklos reorganizavimą,
– 150 000 EUR kitoms veiklos išlaidoms atkurti,
– 300 000 EUR už komunikacijos kampaniją, būtiną siekiant atkurti ieškovės tarptautinį įvaizdį ir reputaciją.
41 Kiek tai susiję su neturtine žala, pirma, ieškovė prašo atlyginti 10 mln. EUR sumą kartu su įstatymuose nustatyta 3,5 % metine palūkanų norma, pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. gegužės 8 d.
42 Antra, kaip tinkamą restituciją, ji Bendrojo Teismo prašo įpareigoti Komisiją:
– „paskelbti pranešimą spaudai, kuriame [ji] visiškai aiškiai ir viešai pripažintų, kad [ieškovė] iš tikrųjų yra tarptautinė organizacija, kaip ji suprantama pagal finansinį reglamentą ir tarptautinę teisę“,
– „pripažinti, kad dėl to [ieškovė] gali naudotis kredito delegavimo sistema, skirta tik tarptautinėms organizacijoms ir kitiems įgaliotiems subjektams“,
– „savo išlaidomis [ieškovės] nurodytų laikraščių ir žurnalų pirmame puslapyje paskelbti vedamuosius straipsnius, kuriuose oficialiai būtų paneigti [jai] pateikti kaltinimai ir gandai“.“
43 Pirma, Komisija tvirtina, kad ieškovės prašymai, kuriais siekiama, kad Bendrasis Teismas jai skirtų įsakymus, yra nepriimtini, nes jie nebuvo pateikti pirminiame ieškinyje, o ieškovė negali pakeisti savo reikalavimų per bylos grąžinimo po sprendimo panaikinimo procesą. Dėl prašymų įpareigoti atlyginti turtinę žalą Komisija priduria, kad Sąjungos teismas neturi kėsintis į administravimo institucijos prerogatyvas, todėl negali joms skirti įsakymų. Be to, ieškovės prašomi skirti įsakymai prieštarautų patikimo finansų valdymo principui ir Komisijos diskrecijai pasirinkti Sąjungos biudžeto vykdymo tvarką.
44 Antra, Komisija pažymi, kad 6,841 mln. eurų suma, kurią ieškovė prašo jai sumokėti, iš dalies atitinka kitus žalos pagrindus nei tie, kurie buvo nurodyti iki panaikinimo ir grąžinimo. Ieškovė pakeitė ginčo dalyką, o tai nesuderinama su taisyklėmis, reglamentuojančiomis procesą Bendrajame Teisme. Vis dėlto Komisija pripažįsta, kad reikalavimas sumokėti 3 mln. EUR sumą, pateiktas kaip „netiesioginių mokesčių paketas“, nėra naujas reikalavimas.
45 Trečia, Komisija pabrėžia, kad ieškinyje ieškovė prašė sumokėti simbolinę vieno euro sumą neturtinei žalai atlyginti. Komisijos teigimu, nors ieškovė pažymėjo, kad šis prašymas buvo pateiktas „su galimybe jį patikslinti“, ji nepaaiškino priežasčių, dėl kurių ši žala nuo šiol siekia 10 mln. EUR. Komisija nurodo, kad ieškovės pastabų dėl tolesnės procedūros eigos priede pateikti įrodymai naujam prašymui pagrįsti yra spaudos straipsniai, kurie išspausdinti anksčiau, nei buvo pareikštas pirminis ieškinys, ir ieškovė nepagrindė vėlavimo pateikti šiuos dokumentus. Taigi šie įrodymai yra nepriimtini pagal Procedūros reglamento 85 straipsnį.
46 Savo rašytiniuose atsakymuose į Bendrojo Teismo klausimus (žr. šio sprendimo 32 punktą), susijusius su Komisijos papildomame pareiškime nurodytais nepriimtinumo pagrindais, ieškovė visų pirma teigia, kad žala, kurią ji prašo atlyginti, ir ieškinyje nurodyta žala yra tapačios. Ji tik patikslino savo prašymus, pakeitė prašomas sumas ir paaiškino žalą, susijusią su jos „atkūrimu“. Dėl neturtinės žalos ieškovė pabrėžia, kad jos prašymas dėl simbolinio vieno euro sumokėjimo įpareigojimo buvo pateiktas „su galimybe jį patikslinti“.
47 Konkrečiai remdamasi 2006 m. gegužės 10 d. Sprendimu Galileo International Technology ir kt. / Komisija (T‑279/03, EU:T:2006:121) ieškovė taip pat teigia, kad jurisprudencijoje jau pripažinta, jog šalis, pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, gali prašyti Bendrojo Teismo, kad šis nurodytų institucijai atsakovei atlikti veiksmus arba jų neatlikti. Ji pabrėžia, kad įsakymo esmė yra tik riboti institucijos diskreciją, apibrėžiant jai patikėto viešosios paslaugos uždavinio įgyvendinimo priemones. Komisijos nurodytas valdžių padalijimo principas neprieštarauja tam, kad teismas apribotų administravimo institucijos įgaliojimus. Be to, anot ieškovės, jos prašymas palieka Komisijai diskreciją nuspręsti, kaip ji ketina nustatyti jai priskirtiną 68,5 mln. EUR veiklos apimtį.
48 Galiausiai ieškovė patikslina, kad šio sprendimo 40 punkto pirmoje–trečioje įtraukose nurodyti reikalavimai pakeitė reikalavimą atlyginti žalą, kurį ji pateikė Bendrajam Teismui per procesą prieš panaikinimą ir grąžinimą, kuriuo buvo siekiama, kad būtų sumokėta metinė 14 mln. EUR suma už 2015 ir 2016 m.
49 Pirma, dėl ieškovės reikalavimų, pateiktų šio sprendimo 40 punkto pirmoje–trečioje įtraukose, susijusių su turtinės žalos atlyginimu natūra, ir šio sprendimo 42 punkto pirmoje–trečioje įtraukose, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu natūra, reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 76 straipsnio e punktą ieškovas savo ieškinyje turi nurodyti savo reikalavimus. Taigi iš principo galima atsižvelgti tik į ieškinyje nurodytus reikalavimus, o ieškinio pagrįstumas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant tik į ieškinyje, kuriuo pradėta byla, nurodytus reikalavimus (2018 m. spalio 24 d. Sprendimo Epsilon International / Komisija, T‑477/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:714, 45 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 1965 m. liepos 8 d. Sprendimą Krawczynski / Komisija, 83/63, EU:C:1965:70, p. 785 ir 1979 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, 232/78, EU:C:1979:215, 3 punktą).
50 Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalyje leidžiama pateikti naujus pagrindus, jeigu jie grindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos per procesą. Iš jurisprudencijos matyti, kad ši sąlyga a fortiori taikoma bet kokiam reikalavimų pakeitimui ir kad, nesant teisinių ir faktinių aplinkybių, kurios tapo žinomos per rašytinę proceso dalį, galima atsižvelgti tik į ieškinio reikalavimus (2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Berliner Institut für Vergleichende Sozialforschung / Komisija, T‑73/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:433, 43 punktas ir 2018 m. spalio 24 d. Sprendimo Epsilon International / Komisija, T‑477/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:714, 46 punktas).
51 Šie principai taikomi šiam procesui po panaikinimo ir grąžinimo, nes tai yra dalinis to paties ginčo, prasidėjusio pareiškus ieškinį, tęsinys (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Kakol / Komisija, T‑641/16 RENV ir T‑137/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:958, 70 punktą).
52 Iš to darytina išvada, kad, nors galima pripažinti, jog dėl praėjusio laikotarpio nuo ieškinio pareiškimo ieškovas šiame proceso etape gali pakeisti jo pirminiuose reikalavimuose nurodytas sumas, vis dėlto jis negali pakeisti paties prašomos atlyginti žalos pobūdžio, nepaisant to, kad nurodo to priežastis (šiuo klausimu žr. 1963 m. liepos 15 d. Sprendimą Plaumann / Komisija, 25/62, EU:C:1963:17, p. 224 ir 2002 m. sausio 11 d. Sprendimo Biret ir Cie / Taryba, T‑210/00, EU:T:2002:3, 48 ir 49 punktus; pagal analogiją taip pat žr. 1990 m. kovo 8 d. Sprendimo Schwedler / Parlamentas, T‑41/89, EU:T:1990:19, 34 punktą).
53 Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad ieškinyje ieškovė Bendrajam Teismui nepateikė šio sprendimo 40 punkto pirmoje–trečioje įtraukose ir 42 punkto pirmoje–trečioje įtraukose nurodytų prašymų dėl įsakymo atlikti veiksmus ar jų neatlikti, kuriuos ji suformulavo savo pastabose dėl proceso eigos. Tokių reikalavimų taip pat nėra dublike ar 2016 m. spalio 20 d. Bendrajame Teisme vykusio posėdžio protokole, kuris pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį yra autentiškas dokumentas. Iš tikrųjų iš ieškinio, dubliko ir minėto protokolo matyti, kad per procesą iki bylos grąžinimo ieškovė prašė kaip neturtinės žalos atlyginimą sumokėti simbolinę vieno euro sumą, o kaip turtinės žalos atlyginimą – 14 mln. EUR per metus, skaičiuojant nuo ginčijamo sprendimo priėmimo (žr. šio sprendimo 22 punktą).
54 Be to, ieškovė patvirtino šiuos reikalavimus, kai apeliaciniame skunde, kurį ji pateikė dėl pirminio sprendimo, prašė Teisingumo Teismo patenkinti jos reikalavimus, pateiktus pirmojoje instancijoje (žr. šio sprendimo 22 punktą). Teisingumo Teismas nusprendė, jog nebuvo įvykdytos sąlygos, kad jis pats galėtų priimti sprendimą dėl ieškovės reikalavimų atlyginti žalą, todėl šiuo klausimu bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui. Vis dėlto ieškovės pateikti prašymai dėl žalos atlyginimo nėra tokie patys kaip tie, kuriuos ji suformulavo šiame procese po panaikinimo ir grąžinimo.
55 Be to, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimus, nurodytus šio sprendimo 40 punkto pirmoje–trečioje įtraukose, susijusius su turtinės žalos atlyginimu natūra, taip pat reikia pažymėti, kad jurisprudencijoje pripažinta, jog iš SESV 340 straipsnio antros pastraipos ir SESV 268 straipsnio, pagal kuriuos neatmetama galimybė priteisti žalos atlyginimą natūra, matyti, kad Sąjungos teismas turi kompetenciją nurodyti Sąjungai imtis bet kokio žalos atlyginimo būdo, kuris atitinka visose valstybėse narėse pripažįstamus bendruosius teisės principus deliktinės atsakomybės srityje, įskaitant, jeigu tai atitinka šiuos principus, žalos atlyginimą natūra, prireikus nurodymo imtis ar nesiimti kokių nors veiksmų forma (2006 m. gegužės 10 d. Sprendimo Galileo International Technology ir kt. / Komisija, T‑279/03, EU:T:2006:121, 62 ir 63 punktai ir 2011 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Idromacchine ir kt. / Komisija, T‑88/09, EU:T:2011:641, 81 punktas).
56 Vis dėlto nagrinėjamu atveju ieškovės prašomi skirti įsakymai, kuriais siekiama, kad ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui būtų sudaryti susitarimai dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu, susijusių su 68,5 mln. EUR suma, neleidžia užtikrinti gero finansų valdymo principo, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, nurodytas, be kita ko, SESV 310 straipsnio 5 dalyje ir SESV 317 straipsnio pirmoje pastraipoje, laikymosi. Iš tiesų, jei teismas įpareigotų Komisiją sudaryti minėtus susitarimus dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu su ieškove, naudodamasi savo diskrecija ir laikydamasi gero administravimo bei gero finansų valdymo principų ji nebegalėtų nustatyti nei Sąjungos biudžeto, kurį reikia skirti tam tikroms projektų rūšims, dydžio, nei tinkamiausio šio biudžeto įgyvendinimo būdo, nei – netiesioginio valdymo atveju – tinkamiausio konkretaus projekto partnerio.
57 Be to, jeigu Bendrasis Teismas skirtų įsakymus prieš tai primintais tikslais, tai reikštų, kad po to, kai sprendimu dėl apeliacinio skundo buvo panaikintas ginčijamas sprendimas, Komisija turėjo įvertinti ieškovės, kaip tarptautinės organizacijos, statusą, kaip tai suprantama pagal atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas. Šis vertinimas yra būtinas norint atsakyti į klausimą, ar Komisija jai gali pavesti vystomojo bendradarbiavimo projektus, sudarydama susitarimus dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu.
58 Šio sprendimo 57 punkte išdėstyti argumentai taikomi ir ieškovės prašymams dėl įsakymo, nurodytiems šio sprendimo 42 punkto pirmoje–trečioje įtraukose, kuriais iš esmės siekiama, kad Komisija padarytų viešus pareiškimus, pripažįstančius ieškovės, kaip tarptautinės organizacijos, statusą ir galimybę su ja sudaryti susitarimus dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu.
59 Taigi ieškovės prašymai, nurodyti šio sprendimo 40 punkto pirmoje–trečioje įtraukose ir 42 punkto pirmoje–trečioje įtraukose, turi būti atmesti kaip nepriimtini.
60 Antra, dėl ieškovės prašymo, pateikto šio sprendimo 40 punkto ketvirtoje įtraukoje, reikia pažymėti, kad šiame prašyme nurodytos sumos atitinka kitus turtinės žalos pagrindus nei tie, kurie nurodyti procese prieš panaikinimą ir grąžinimą, kaip matyti iš šio sprendimo 53 ir 54 punktų, išskyrus 3 mln. EUR sumą, pateiktą kaip „netiesioginių išlaidų paketai“. Taigi šioje proceso stadijoje ieškovė negali prašyti atlyginti žalą, nurodytą šiuose naujuose reikalavimuose.
61 3 mln. EUR suma, atitinkanti „netiesioginių išlaidų paketus“, kaip šalys patvirtino per posėdį, yra susijusi su „netiesioginėmis išlaidomis“, nurodytomis dokumento „Europos Sąjungos prisijungimo konvencijoms su tarptautinėmis organizacijomis taikomos bendrosios sąlygos“, pateikto Komisijos pastabų dėl tolesnės proceso eigos priede, 14.4 straipsnyje. Šioje nuostatoje numatyta, kad pasirinktas subjektas gali gauti fiksuotą faktinių reikalavimus atitinkančių išlaidų procentinę dalį, kuri negali būti didesnė kaip 7 % netiesioginių išlaidų, kad būtų padengtos šio subjekto bendrosios administravimo išlaidos. 3 mln. EUR sumą, kurios buvo prašoma šiame proceso etape, iš esmės lemia šios procentinės dalies taikymas 42,5 mln. EUR sumai, kurią, ieškovės vertinimu, sudaro susitarimų dėl netiesioginio valdymo vertė, kuriuos ji, nesant ginčijamo sprendimo, būtų galėjusi sudaryti su Komisija 2015–2019 m.
62 Kadangi, kaip per posėdį pripažino Komisija (žr. šio sprendimo 44 punktą), 3 mln. eurų suma atitinka turtinės žalos, kurią ieškovė prašė atlyginti iki panaikinimo ir grąžinimo, patikslinimą, reikalavimas sumokėti šią sumą yra priimtinas.
63 Trečia, dėl prašymo atlyginti neturtinę žalą, įvertintą 10 mln. EUR suma (žr. šio sprendimo 41 punktą), reikia pažymėti, pirma, kad kai ieškovė prašė už tą pačią žalą priteisti simbolinę vieno euro sumą, ji nurodė, kad šis prašymas pateiktas „su galimybe jį patikslinti“. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad prašoma suma šio proceso etape po panaikinimo ir grąžinimo nebegali būti laikoma simboline, vadinasi, ieškovė pakeitė savo prašymo atlyginti nurodytą neturtinę žalą pobūdį.
64 Antra, reikia išnagrinėti Komisijos nurodytą ieškovės pastabų dėl tolesnės proceso eigos priede pateiktų įrodymų nepriimtinumo pagrindą (žr. šio sprendimo 45 punktą).
65 Procedūros reglamento 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai ir pasiūlymai pateikti įrodymų pateikiami pirmą kartą pasikeičiant pareiškimais. Pagal šios nuostatos 2 dalį dublike arba triplike pagrindinės šalys gali papildomai pateikti įrodymų ar pasiūlymų pateikti įrodymų, kad pagrįstų savo argumentus, su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas. Pagal 3 dalį išimties tvarka pagrindinės šalys dar gali pateikti įrodymų ar pasiūlymų pateikti įrodymų prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai arba prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą išnagrinėti bylą nerengiant žodinės proceso dalies, su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas.
66 Šioje byloje ieškinį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. liepos 14 d., o dubliką – 2016 m. gegužės 13 d. Išskyrus dvi išimtis, šio sprendimo 64 punkte minėtame priede pateiktuose straipsniuose spaudoje nurodyta ankstesnė data nei ieškinio pareiškimo data. Pirmąją išimtį sudaro straipsnis, paskelbtas 2015 m. rugpjūčio mėn., o antrąją – straipsnis, kuriame nenurodyta data, tačiau iš kurio turinio galima suprasti, kad jis buvo paskelbtas 2015 m.
67 Kadangi ieškovė nepaaiškino, kodėl nepateikė šių straipsnių ieškinio priede arba, jei tai neįmanoma, dubliko priede, Procedūros reglamento 85 straipsnyje numatytos sąlygos nėra įvykdytos, todėl šie įrodymai yra nepriimtini.
68 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šis ieškinys dėl žalos atlyginimo yra nepriimtinas, išskyrus tą jo dalį, kuria siekiama, kad būtų atlyginta tariamai patirta turtinė žala, susijusi su „netiesioginių išlaidų paketais“, įvertinta 3 mln. EUR, ir neturtinė žala, ieškinyje įvertinta simboline 1 EUR suma.
Dėl esmės
69 Pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos deliktinės atsakomybės, kaip ji suprantama pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, atsiradimas siejamas su visų sąlygų įvykdymu, t. y. veiksmų, kuriais kaltinama Sąjungos institucija, neteisėtumu, žalos realumu ir priežastinio ryšio tarp šios institucijos veiksmų ir nurodytos žalos buvimu (žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Europos Sąjunga / Guardian Europe ir Guardian Europe / Europos Sąjunga, C‑447/17 P ir C‑479/17 P, EU:C:2019:672, 147 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
Dėl veiksmų, dėl kurių priekaištaujama Komisijai, neteisėtumo
70 Pagal sąlygą, susijusią su veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, neteisėtumu, reikalaujama įrodyti pakankamai sunkų teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimą (žr. 2007 m. balandžio 19 d. Sprendimo Holcim (Deutschland) / Komisija, C‑282/05 P, EU:C:2007:226, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
71 Šalys nesutaria dėl šio principo taikymo šioje byloje nagrinėjamam atvejui.
72 Pirma, ieškovė tvirtina, kad atitinkamos 2002 m. ir 2012 m. finansinių reglamentų nuostatos suteikia teisių tarptautinėms organizacijoms, kurioms jos skirtos. Tarp šių teisių, be kita ko, yra subjekto teisė būti pripažintam tarptautine organizacija, jeigu jis atitinka šiuo tikslu minėtuose teisės aktuose numatytas sąlygas, taip pat reali galimybė, kad jam būtų patikėti biudžeto vykdymo uždaviniai ir gauti atitinkamas lėšas netiesioginio valdymo būdu. Anot ieškovės, pripažinusi subjektui tarptautinės organizacijos statusą Komisija nebegali iš naujo nagrinėti šio pagal tarptautinę teisę įgyto statuso. Komisija privalo laikytis šios teisės, ypač kai ji taiko Sąjungos teisės nuostatas, kuriose daroma nuoroda į tarptautinės teisės sąvokas. Be to, ieškovė teigia, kad pagal gero administravimo principą Komisija negali ginčyti jos, kaip tarptautinės organizacijos, statusą. Per posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą ji patikslino, kad šis principas įpareigoja Komisiją atidžiai ir nešališkai išnagrinėti jos padėtį, atsižvelgiant į visą naudingą informaciją.
73 Antra, ieškovės teigimu, atitinkamos 2002 m. ir 2012 m. finansinių reglamentų nuostatos nesuteikia Komisijai jokios diskrecijos, todėl paprastas jų pažeidimas yra pakankamai sunkus pažeidimas.
74 Komisija ginčija ieškovės argumentus.
75 Visų pirma reikia priminti, kad šalis, kuri siekia Sąjungos atsakomybės, turi įrodyti, kad įvykdytos šiuo tikslu reikalaujamos sąlygos, būtent sąlyga, susijusi su pakankamai sunkaus teisės normos, kuria suteikiama teisių privatiems asmenims, pažeidimo buvimu (šiuo klausimu žr. 2004 m. kovo 23 d. Sprendimo Ombudsmenas / Lamberts, C‑234/02 P, EU:C:2004:174, 52 punktą; 2019 m. birželio 6 d. Sprendimo Dalli / Komisija, T‑399/17, nepaskelbtas Rink., apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2019:384, 217 punktą ir 2014 m. lapkričio 18 d. Sprendimo McCoy / Regionų komitetas, F‑156/12, EU:F:2014:247, 90 punktą).
76 Nagrinėjamu atveju ieškovė teisingai pažymi, kad 2002 m. ir 2012 m. finansinių reglamentų nuostatose, susijusiose su netiesioginiu valdymu, kuriose vartojami terminai „tarptautinės organizacijos“ ir „tarptautinės viešojo sektoriaus organizacijos“, vartojamos tarptautinės teisės sąvokos.
77 Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos teisės aktai turi būti aiškinami kuo labiau atsižvelgiant į tarptautinę teisę (1998 m. liepos 14 d. Sprendimo Bettati, C‑341/95, EU:C:1998:353, 20 punktas ir 2015 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Philips Lighting Poland ir Philips Lighting / Taryba, C‑511/13 P, EU:C:2015:553, 60 punktas).
78 Taip yra tarptautinės organizacijos sąvokos, esančios, be kita ko, 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės, kurioje kodifikuotos tarptautinės paprotinės teisės taisyklės, atveju. Pagal jurisprudenciją šios taisyklės privalomos Sąjungos institucijoms ir yra Sąjungos teisės sistemos dalis (1998 m. birželio 16 d. Sprendimo Racke, C‑162/96, EU:C:1998:293, 46 punktas). Vis dėlto reikia patikslinti, kad tarptautinės organizacijos sąvoka, paimta iš tarptautinės teisės, 2002 m. ir 2012 m. finansiniuose reglamentuose vartojama siekiant tikslų, kurie, būdami susiję su Sąjungos biudžeto vykdymu, yra būdingi Sąjungos teisei.
79 Reikia pažymėti, kad vykdydama Sąjungos biudžetą Komisija visų pirma turi laikytis patikimo finansų valdymo principo (žr. šio sprendimo 56 punktą).
80 Darytina išvada, kad nagrinėdama klausimą, ar ieškovė yra tarptautinė organizacija, kai siekia sudaryti susitarimus dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu, Komisija turi ne tik atsižvelgti į tarptautinės teisės principus, susijusius su tarptautinėmis organizacijomis, bet ir imtis visų būtinų priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti pagal minėtą principą.
81 Taigi, darant prielaidą, kad, kaip teigia ieškovė, tarptautinėje teisėje draudžiama ginčyti subjektui suteiktą tarptautinės organizacijos statusą remiantis tuo, kad šis statusas galutinai įgytas, toks draudimas negali būti taikomas Komisijai, kai įgyvendindama Sąjungos biudžeto vykdymo uždavinį ji 2012 ir 2002 m. finansiniuose reglamentuose vartojamą tarptautinės organizacijos sąvoką taiko tik šių reglamentų tikslais.
82 Tokio draudimo nebuvimas taip pat išplaukia iš apeliacine tvarka priimto sprendimo, kuriame Teisingumo Teismas konstatavo:
„88 [š]iuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1605/2002 53 straipsnio ir 53d straipsnio 1 dalies, [taip pat] Reglamento Nr. 966/2012 <…> 58 straipsnio 1 dalies, Komisija, be kita ko, gali vykdyti Sąjungos biudžetą, biudžeto vykdymo užduotis pavesdama tarptautinėms organizacijoms.
89 Iš šių nuostatų matyti, kad tais atvejais, kai Komisija ketina priimti sprendimą biudžeto vykdymo užduotis pavesti tam tikram subjektui, ji privalo įsitikinti, kad šis subjektas turi tarptautinės organizacijos statusą.
90 Be to, kai priėmusi sprendimą pavesti biudžeto vykdymo užduotis atitinkamam subjektui, turinčiam tarptautinės organizacijos statusą, Komisija priima sprendimus, kaip ginčijami sprendimai, remdamasi faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių galima abejoti šiuo statusu, tokie sprendimai turi būti pagrįsti teisiniu ir faktiniu požiūriu.“
83 Darytina išvada, kad, Teisingumo Teismo nuomone, ir, priešingai, nei teigia ieškovė, kurios argumentai priminti šio sprendimo 72 punkte, Komisija gali ginčyti tarptautinės organizacijos statusą, kurį ji pripažino tam tikriems subjektams, siekdama sudaryti sutartis dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu, su sąlyga, kad šis ginčijimas yra faktiškai ir teisiškai pagrįstas.
84 Tiesa, sprendime dėl apeliacinio skundo Teisingumo Teismas panaikino pirminį sprendimą ir ginčijamą sprendimą tiek, kiek Komisija ir po to, kai ieškovės ieškinys buvo atmestas, Bendrasis Teismas nepritarė jos, kaip tarptautinės organizacijos, statusui. Vis dėlto Teisingumo Teismas pažymėjo:
„91 <…> sąvoka „tarptautinė organizacija“, numatyta [2002 m. ir 2012 m. finansiniuose reglamentuose], be kita ko, apima „tarpvyriausybiniais susitarimais įsteigt[as] tarptautin[es] viešojo sektoriaus organizacij[as], taip pat šių organizacijų įsteigt[as] specializuot[as] įstaig[as]“.
92 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo ginčijamų sprendimų teisėtumo pagal šią apibrėžtį, o tik nurodė, kad dėl [ieškovės] pateiktų argumentų ir įrodymų negalima buvo suabejoti Komisijos abejonėmis dėl [jos], kaip tarptautinės organizacijos, statuso.
93 Vis dėlto šiuo teiginiu yra padaryta teisės klaida, nes nė vienas iš <…> primintų Bendrojo Teismo pateiktų įrodymų, skirtų Komisijos abejonėms pateisinti, teisiškai negali jų pagrįsti.
94 Iš tikrųjų, kalbant apie pirmąjį iš šių aspektų, susijusį su klausimu, ar kelios valstybės, kurias [ieškovė] pristatė kaip savo nares, iš tiesų buvo narės, iš pačių Bendrojo Teismo išvadų matyti, kad Komisijos abejonės šiuo klausimu yra susijusios tik su „tam tikrais“ [ieškovės] nariais, konkrečiai kalbant – su penkiais iš šešiolikos visų narių. Vis dėlto net jei tokios abejonės yra pagrįstos, pagal tarptautinę teisę dėl jų negalima atimti iš subjekto, kurio narės šios valstybės nėra arba nebėra, „tarptautinės organizacijos“ statuso, ypač kai, kaip ir šioje byloje, šios valstybės sudaro iš esmės nedidelę atitinkamo subjekto dalį.
95 Dėl antrojo aspekto, susijusio su abejonėmis dėl asmenų, kurie atstovavo kai kurioms valstybėms pasirašant [ieškovės] steigiamąjį aktą, įgaliojimų, pažymėtina, kad dėl jų gali būti suabejota steigiamojo akto parašų galiojimu (konkrečiai šių valstybių parašų [ieškovės] steigiamajame akte galiojimu), bet ne jos pačios įsteigimo galiojimu, nes galimi nurodyti atstovavimo pažeidimai buvo susiję tik su nedidele dalimi dalyvaujančių valstybių.
<…>
97 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad [ieškovės] ieškinio antrasis pagrindas, <…> kuris paremtas tuo, jog <…> Komisija nepadarė teisės ar akivaizdžios vertinimo klaidos, pateisindama [ginčijamo sprendimo] priėmimą abejonėmis dėl [jos], kaip „tarptautinės organizacijos“, statuso, kaip tai suprantama pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus, yra pagrįstas. <…>
104 Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 92–96 punktų, ginčijam[as] sprendim[as] yra neteisėt[as], nes elementai, kuriais Komisija grindžia šiuos sprendimus, nėra tokie, kad dėl jų galėtų kilti abejonių dėl [ieškovės], kaip tarptautinės organizacijos, statuso, kaip tai suprantama pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus. Vadinasi, reikia panaikinti vis[ą] minėt[ą] sprendim[ą].“
85 Iš šių motyvų matyti, kad Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo sprendimo ir Komisijos sprendimo panaikinimą grindė teisės klaida ir akivaizdžia vertinimo klaida, kurią ji padarė, kai ginčijo ieškovės, kaip tarptautinės organizacijos, statusą, remdamasi tik faktiniais ir teisiniais pagrindais, kurie nepagrindžia tokio sprendimo priėmimo.
86 Vis dėlto šis Teisingumo Teismo vertinimas neturi įtakos principui, kylančiam iš sprendimo dėl apeliacinio skundo 89 ir 90 punktų, pagal kurį Komisijos atliktas tarptautinės organizacijos statuso pripažinimas pagal 2002 ir 2012 m. finansinius reglamentus nėra galutinis ir tam tikromis sąlygomis gali būti ginčijamas. Taigi iš to, kad Teisingumo Teismas panaikino Bendrojo Teismo sprendimą ir Komisijos sprendimą, negalima daryti išvados, kad minėtais finansiniais reglamentais ieškovei būtų suteikta teisė toliau likti pripažinta tarptautine organizacija, taigi ir sudaryti su Komisija naujus susitarimus dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu.
87 Reikia pridurti, kad ieškovė nenurodo, kodėl Teisingumo Teismo sprendime dėl apeliacinio skundo konstatuota teisės klaida ir akivaizdi vertinimo klaida yra Sąjungos teisės nuostatų, kuriose įtvirtinta teisės norma, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas. Iš tiesų ieškovė, priminusi šias klaidas ir nurodžiusi, kad 2002 m. ir 2012 m. finansinių reglamentų nuostatos, susijusios su „tarptautinės teisės organizacijomis“, suteikia teisių šioms organizacijoms, savo prašymus grindžia argumentu, kad tarptautinė teisė užkirstų kelią Komisijai persvarstyti savo poziciją, kurios ji laikėsi praeityje, ir šį argumentą reikia atmesti dėl šio sprendimo 81–83 punktuose išdėstytų motyvų. Ieškovė nepatikslina teisės normų, kuriomis siekiama suteikti jai teisių, į kurias Komisija neatsižvelgė, kai grindė savo sprendimą nesudaryti su ja naujų susitarimų dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu, remdamasi abejonėmis, kurias Teisingumo Teismas pripažino nepakankamai pagrįstomis.
88 Taigi reikia konstatuoti, kad 2002 m. ir 2012 m. finansinių reglamentų nuostatos dėl netiesioginio valdymo, kurios susijusios su tarptautinėmis organizacijomis, nėra teisės normos, kuriomis siekiama suteikti subjektams, kuriems Komisija pripažino tarptautinės organizacijos statusą, teisę į tai, kad šis statusas nebūtų ginčijamas, ir kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamame sprendime Komisijos išreikštos abejonės yra pažeidimas, dėl kurio gali kilti Sąjungos deliktinė atsakomybė.
89 Dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje numatyto gero administravimo principo, kurio pažeidimu remiasi ieškovė, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją jis savaime nesuteikia teisių privatiems asmenims, išskyrus atvejus, kai juo išreiškiamos konkrečios teisės, kaip antai teisė į tai, kad jos reikalai būtų tvarkomi nešališkai, teisingai ir per protingą terminą (2006 m. spalio 4 d. Sprendimo Tillack / Komisija, T‑193/04, EU:T:2006:292, 127 punktas ir 2016 m. lapkričio 29 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, T‑103/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:682, 65 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2010 m. kovo 22 d. Nutarties SPM / Taryba ir Komisija, C‑39/09 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2010:157, 65–67 punktus).
90 Vis dėlto šiame procese po panaikinimo ir grąžinimo ieškovė rėmėsi gero administravimo principu, grįsdama argumentą, kad Komisija negalėjo ginčyti jai anksčiau pripažinto tarptautinės organizacijos statuso. Per posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą ieškovė teigė, kad pagal minėtą principą Komisija turi rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti jos padėtį, atsižvelgdama į visą naudingą informaciją.
91 Reikia priminti, kad Komisija privalo įsitikinti subjekto, su kuriuo ji sudaro susitarimą dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu, tarptautinės organizacijos statusu, net jeigu su šia organizacija jau yra sudariusi tokio paties pobūdžio susitarimą, nes tokio statuso pripažinimas negali būti laikomas galutinai įgytu (žr. šio sprendimo 81, 83 ir 86 punktus). Taikant gero administravimo principą ir patikimo finansų valdymo principą (žr. šio sprendimo 56 punktą), Komisija negali būti kaltinama tuo, kad su subjektu nesudarė naujų susitarimų dėl įgaliojimų perdavimo netiesioginio valdymo būdu, kai jo kaip tarptautinės organizacijos statusas gali būti paneigtas šiai institucijai pateikus atitinkamą informaciją.
92 Be to, ieškovė nenurodo, kaip teisės klaida ir akivaizdi vertinimo klaida, dėl kurių Teisingumo Teismas panaikino ginčijamą sprendimą, pažeidžia gero administravimo principą, visų pirma susijusį su Komisijos pareiga veikti nešališkai, kuris atitinka šio sprendimo 89 punkte primintoje jurisprudencijoje nurodytas sąlygas ir dėl kurio gali kilti Sąjungos atsakomybė.
93 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad ieškovė neįrodė, jog Komisija pažeidė teisės normą, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims.
94 Bet kuriuo atveju, darant prielaidą, kad Komisija padarė tokį pažeidimą, tam, kad kiltų Sąjungos atsakomybė, reikėtų konstatuoti, jog šis pažeidimas yra pakankamai sunkus.
95 Pagal jurisprudenciją pakankamai sunkus pažeidimas yra tuomet, kai atitinkama institucija akivaizdžiai ir šiurkščiai nesilaiko nustatytų diskrecijos ribų; šiuo atžvilgiu reikia, be kita ko, atsižvelgti į tokius elementus, kaip pažeistos normos aiškumo ir tikslumo laipsnis, ir į diskrecijos, kurią Sąjungos institucijai suteikia pažeista norma, apimtį (žr. 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba, C‑123/18 P, EU:C:2019:694, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
96 Ieškovė teigia (žr. šio sprendimo 73 punktą), kad vien 2002 m. ir 2012 m. finansinių reglamentų nuostatų, susijusių su netiesioginiu valdymu, pažeidimas yra pakankamai sunkus pažeidimas, nes, jos nuomone, Komisija neturi jokios diskrecijos dėl šių nuostatų laikymosi.
97 Vis dėlto ieškovės nurodytas diskrecijos nebuvimas išplaukia iš jos argumento, kad pagal tarptautinę teisę Komisijai draudžiama ginčyti jai suteiktą tarptautinės organizacijos statusą. Atmetus šį argumentą, reikia konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, jog klausimas, ar Komisija turi jai suteikti minėtą statusą, nėra sudėtingas. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad šiuo klausimu ji turi diskreciją.
98 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad neįvykdyta pirmoji Sąjungos atsakomybės atsiradimo sąlyga.
Išvada
99 Pagal suformuotą jurisprudenciją kumuliacinis trijų Sąjungos atsakomybės atsiradimo sąlygų pobūdis reiškia, kad, jei viena iš jų neįvykdyta, ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas, nesant reikalo nagrinėti kitų sąlygų (1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lucaccioni / Komisija, C‑257/98 P, EU:C:1999:402, 14 punktas; 2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo CAS Succhi di Frutta / Komisija, C‑497/06 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2009:273, 40 punktas ir 2007 m. gegužės 22 d. Sprendimo Mebrom / Komisija, T‑198/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:147, 34 punktas).
100 Taigi šis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kiek juo siekiama, kad būtų atlyginta ieškovės tariamai patirta 3 mln. EUR turtinė žala dėl „netiesioginių išlaidų paketų“ ir simbolinė vieno euro neturtinė žala, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
101 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
102 Pagal Procedūros reglamento 219 straipsnį Bendrojo Teismo sprendime, kuris priimamas po panaikinimo ir grąžinimo, šis teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų, susijusių, pirma, su Bendrajame Teisme nagrinėtomis bylomis ir, antra, su Teisingumo Teismo nagrinėtais apeliaciniais skundais, klausimus.
103 Vis dėlto sprendime dėl apeliacinio skundo Teisingumo Teismas atidėjo klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų byloje T‑381/15 nagrinėjimą, tačiau pats priėmė sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su byla C‑184/17 P (žr. šio sprendimo 25 punktą).
104 Taigi Bendrasis Teismas turi nuspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų per jame vykusius procesus.
105 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Be to, pagal šio reglamento 137 straipsnį, jeigu nėra pagrindo priimti sprendimo, Bendrasis Teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.
106 Pirma, reikia priminti, kad pagal sprendimą dėl apeliacinio skundo, kuriuo buvo panaikintas ginčijamas sprendimas, ieškovė iš dalies laimėjo bylą, kiek tai susiję su reikalavimais dėl panaikinimo, kuriuos ji pateikė Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje. Antra, minėtame sprendime nekilo abejonių dėl to, kad nereikia priimti sprendimo iš dalies ir kad ieškovės reikalavimai dėl panaikinimo, nurodyti šio sprendimo 21 punkto pirmoje ir antroje įtraukose, yra iš dalies nepriimtini. Trečia, iš šio sprendimo 68 ir 100 punktų matyti, kad jos reikalavimai dėl žalos atlyginimo turi būti atmesti.
107 Tokiomis aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi Bendrajame Teisme išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo.
2. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi Bendrajame Teisme išlaidas.
da Silva Passos | Truchot | Sampol Pucurull |
Paskelbta 2020 m. rugsėjo 9 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.