BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. kovo 14 d.(*)

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Šiaurės Korėjai taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Asmenų ir subjektų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi, sąrašas – Ieškovų pavardžių įtraukimas – Įtraukimo į sąrašą pagrįstumo įrodymas – Pareiga motyvuoti“

Sujungtose bylose T‑533/15 ir T‑264/16

IIl‑Su Kim, gyvenantis Pchenjane (Šiaurės Korėja), ir kiti ieškovai, kurių pavardės nurodytos priede(1), atstovaujami baristerių M. Lester ir S. Midwinter ir solisitorių T. Brentnall ir A. Stevenson,

ieškovai byloje T‑533/15,

Korea National Insurance Corporation, įsteigta Pchenjane, atstovaujama M. Lester, S. Midwinter, T. Brentnall ir A. Stevenson,

ieškovė byloje T–264/16,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, iš pradžių atstovaujamą A. de Elera‑San Miguel Hurtado ir A. Vitro, vėliau A. Vitro ir F. Naert,

ir

Europos Komisiją, byloje T‑533/15 atstovaujamą L. Havas, S. Bartelt ir D. Gauci ir byloje T‑264/16 atstovaujamą L. Havas ir S. Bartelt, vėliau byloje T‑533/15 atstovaujamą L. Havas ir D. Gauci ir byloje T‑264/16 atstovaujamą L. Havas,

atsakovę,

palaikomas

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, iš pradžių atstovaujamos V. Kaye, vėliau S. Brandon ir C. Crane ir galiausiai S. Brandon,

įstojusios į bylą T‑533/15 šalies,

dėl byloje T‑533/15 pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2015 m. liepos 2 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/1066, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/183/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (OL L 174, 2015, p. 25), 2015 m. liepos 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/1062, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 329/2007 dėl ribojančių priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (OL L 174, 2015, p. 16), 2016 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/475, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/183/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (OL L 85, 2016, p. 34), 2016 m. balandžio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/659, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 329/2007 dėl ribojančių priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (OL L 114, 2016, p. 9), 2016 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/849 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/183/BUSP (OL L 141, 2016, p. 79), ir visus Tarybos įgyvendinimo reglamentus tiek, kiek šie aktai susiję su ieškovais, ir byloje T‑264/16 pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti Sprendimą 2016/475, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 2016/659, Sprendimą 2016/849 ir visus Tarybos įgyvendinimo reglamentus tiek, kiek šie aktai susiję su ieškove,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Frimodt Nielsen, teisėjai V. Kreuschitz ir N. Półtorak (pranešėja),

posėdžio sekretorė C. Heeren, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. gegužės 4 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Ieškovė byloje T‑264/16 – Korea National Insurance Corporation (toliau – KNIC) yra Šiaurės Korėjos įmonė, veikianti draudimo sektoriuje.

2        Ieškovai byloje T‑533/15 yra Kim Il‑Su ir kiti ieškovai, kurių vardai ir pavardės nurodyti priede, jie palaikė ryšius su KNIC arba vienu iš jos filialų.

 Dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai

3        Šios bylos susijusios su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis siekiant daryti spaudimą Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kad ji nutrauktų savo branduolinių ginklų platinimo veiklą.

4        Ši veikla Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (toliau – JT ST) apibūdinta kaip grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui daugelyje rezoliucijų, įskaitant rezoliucijas 1695 (2006), 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013) ir 2094 (2013).

5        2006 m. lapkričio 20 d. Europos Sąjungos Taryba, remdamasi ESS 15 straipsniu, priėmė Bendrąją poziciją 2006/795/BUSP dėl ribojančių priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (OL L 322, 2006, p. 32), siekdama, be kita ko, įgyvendinti JT ST rezoliucijas 1695 (2006) ir 1718 (2006). Jos 1 ir 2 straipsniais valstybių narių nacionaliniams subjektams iš esmės buvo draudžiama naudojantis valstybių narių teritorija ar iš valstybių narių teritorijos Šiaurės Korėjai tiesiogiai ar netiesiogiai tiekti, parduoti, perduoti ar eksportuoti tam tikrą technologiją ir prabangos prekes. Pagal šios bendrosios pozicijos 3 straipsnį valstybės narės turėjo imtis būtinų priemonių, kad užkirstų kelią asmenims ir jų šeimos nariams, kaip nustatė Sankcijų komitetas arba JT ST (jų sąrašas pateiktas Bendrosios pozicijos 2006/795 priede), kurie yra atsakingi už Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos politiką, susijusią su branduolinių, balistinių raketų ir kitų masinio naikinimo ginklų programomis, įskaitant už jų rėmimo ar skatinimo veiksmus, atvykti į valstybių narių teritorijas ar vykti per jas tranzitu. Galiausiai jos 4 straipsnyje buvo numatyta, kad įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys asmenims ar subjektams, kurie, kaip nustatė Sankcijų komitetas arba JT ST, dalyvauja Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinių, kitų masinio naikinimo ginklų ir balistinių raketų programose arba teikia joms pagalbą, įskaitant neteisėtomis priemonėmis, arba asmenims ar subjektams, veikiantiems pirmiau minėtų asmenų vardu ar jų nurodymu, taip pat visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kuriuos šie asmenys ir subjektai valdė, turėjo arba tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliavo.

6        Kadangi Bendrojoje pozicijoje 2006/795 numatytoms tam tikroms priemonėms įgyvendinti Europos bendrija turėjo imtis veiksmų, Taryba, remdamasi EB 60 ir 301 straipsniais, 2007 m. kovo 27 d. priėmė Reglamentą (EB) Nr. 329/2007 dėl ribojančių priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (OL L 88, 2007, p. 1), kurio turinys iš esmės toks pat kaip ir minėtos bendrosios pozicijos.

7        2009 m. liepos 27 d. Taryba, remdamasi ESS 15 straipsniu, priėmė Bendrąją poziciją 2009/573/BUSP, iš dalies keičiančią Bendrąją poziciją 2006/795 (OL L 197, 2009, p. 111).Pirma, ja siekta įgyvendinti JT ST rezoliuciją 1874 (2009). Antra, ji padėjo išplėsti šio sprendimo 5 punkte nurodytų priemonių taikymo sritį. Konkrečiai kalbant, kaip matyti iš šios bendrosios pozicijos 13 ir 14 konstatuojamųjų dalių, įleidimo apribojimai turėjo būti taikomi asmenims, kuriuos Europos Sąjunga yra įtraukusi į sąrašą, ir lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymas turėtų būti taikomas Sąjungos į sąrašą įtrauktiems asmenims ir subjektams. Todėl Bendrosios pozicijos 2006/795 3 ir 4 straipsniai buvo pakeisti. Be to, kaip matyti iš šių siejamų nuostatų ir Bendrosios pozicijos 2009/573 1 straipsnio 8 dalies, Bendrosios pozicijos 2009/573 I priede pateiktas asmenų sąrašas buvo parengtas Sankcijų komiteto arba JT ST, o asmenų, išvardytų šios bendrosios pozicijos II ir III prieduose, sąrašą parengė Taryba. 2009 m. gruodžio 22 d. Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą 2009/1002/BUSP, iš dalies keičiantį Bendrąją poziciją 2006/795 (OL L 346, 2009, p. 47). Šiuo sprendimu, be kita ko, iš dalies pakeisti Bendrosios pozicijos 2006/795 II ir III priedai.

8        Todėl Taryba, remdamasi SESV 215 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. gruodžio 22 d. priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1283/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą Nr. 329/2007 (OLL 346, 2009, p. 1).

9        2010 m. gruodžio 22 d. Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą 2010/800/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2006/795 (OL L 341, 2010, p. 32). Nors šio akto nuostatos iš esmės sutapo su Bendrosios pozicijos 2006/795 nuostatomis, jomis taip pat siekta į priedo sąrašus įtraukti ir kitų asmenų ir subjektų, kuriuos Taryba nurodė ir kuriems turėjo būti taikomos ribojamosios priemonės, pavadinimus, taip pat pakeisti jos I ir II priedų keitimo procedūrą taip, kad į sąrašus įtrauktiems asmenims ir subjektams būtų pateikti įtraukimo į sąrašą motyvai, jiems būtų suteikta galimybė pateikti savo pastabas ir, gavusi pastabų arba naujų esminių įrodymų, Taryba galėtų peržiūrėti savo sprendimą atsižvelgdama į tas pastabas ir atitinkamai apie tai informuoti susijusį asmenį arba subjektą.

10      Todėl tą pačią dieną Europos Komisija priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1251/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 329/2007 (OL L 341, 2010, p. 15).

 Ieškovams taikomos ribojamosios priemonės

11      2013 m. balandžio 22 d. Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą 2013/183/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/800 (OL L 111, 2013, p. 52). Juo visų pirma buvo siekiama atsižvelgti į JT ST rezoliucijos 2094 (2013) nuostatas.

12      Pagal Sprendimo 2013/183 15 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise priklauso arba kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja asmenys ir subjektai, „teikiantys finansines paslaugas ar pervedantys bet kokios rūšies finansinį ar kitą turtą arba išteklius, kuriais galėtų būti prisidedama prie KLDR vykdomų branduolinės, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų programų, į valstybių narių teritorijas, per jas ar iš jų, arba valstybių narių piliečiai ar pagal valstybių narių įstatymus įsteigti subjektai arba jų teritorijoje esantys asmenys ar finansų įstaigos arba jų vardu ar nurodymu veikiantys asmenys ar subjektai, arba subjektai, kuriuos tie asmenys ar subjektai nuosavybės teise valdo arba kontroliuoja“ (toliau – įtraukimo į sąrašą kriterijai).

13      Kaip matyti iš kartu aiškinamų Sprendimo 2013/183 15 ir 19–21 straipsnių, asmenų, įtrauktų į šio akto I priedą, sąrašas buvo parengtas Sankcijų komiteto arba JT ST, o asmenų, įtrauktų į minėto teksto II priedą, sąrašas buvo parengtas Tarybos.

14      Todėl 2013 m. liepos 22 d. Taryba, vadovaudamasi SESV 215 straipsniu, priėmė Reglamentą (ES) Nr. 696/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 329/2007 (OL L 198, 2013, p. 22). Reglamento Nr. 329/2007, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 696/2013, 6 straipsnio 2 dalies b punkte buvo numatyta, kad įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys V priede nurodytiems asmenims, subjektams ir organizacijoms, ir visos šiems asmenims priklausiusios, jų valdytos ar kontroliuotos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Jame patikslinta, kad į V priedą buvo įtraukti IV priede neišvardyti asmenys, subjektai ir organizacijos, kuriuos pagal Sprendimo 2013/183 15 straipsnio 1 dalies b punktą Taryba pripažino „teikiančiais finansines paslaugas arba užtikrinančiais finansinio ar kito turto arba išteklių, kurie galėtų būti naudojami Šiaurės Korėjos su branduoliniais, kitais masinio naikinimo ginklais ar balistinėmis raketomis susijusiose programose, perdavimą į Sąjungos teritoriją, per ją ar iš jos, arba įtraukiant į savo veiklą valstybių narių piliečius, pagal jų įstatymus veikiančius subjektus arba Sąjungos teritorijoje esančius asmenis ar finansų įstaigas, arba asmenis, subjektus ar organizacijas, veikiančias jų vardu arba pagal jų nurodymus, arba jiems priklausančius ar jų kontroliuojamus asmenis, subjektus ar organizacijas“.

15      2015 m. liepos 2 d. Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/1066, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/183 (OL L 174, 2015, p. 25), ir tą pačią dieną Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/1062, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 329/2007 (OL L 174, 2015, p. 16) (toliau visi kartu – pirmieji ginčijami aktai).

16      Sprendimu 2015/1066 ieškovų byloje T‑533/15 pavardės buvo įtrauktos į Tarybos sudarytą asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, pateiktą Sprendimo 2013/183 II priedo II punkto A dalyje. Įtraukimas į šį sąrašą buvo pagrįstas šiais motyvais (toliau – pirmieji motyvai, susiję su ieškovais byloje T‑533/15):

„Kim Il‑Su – Rahlstedter Straße 83a, 22149 Hamburgas – Gimimo data: 1965 9 2 – Gimimo vieta: Pyongyang (Pchenjanas), DPRK (KLDR) – Į ES sąrašą įtrauktas KNIC GmbH įgaliojimus turintis įgaliotasis atstovas, veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu.

Kang Song‑Nam – Rahlstedter Straße 83 a, 22149 Hamburgas – Gimimo data: 1972 7 5 – Gimimo vieta: Pyongyang (Pchenjanas), DPRK (KLDR) – Į ES sąrašą įtrauktos KNIC GmbH įgaliojimus turintis įgaliotasis atstovas, veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu.

Choe Chun‑Sik – Rahlstedter Straße 83 a, 22149 Hamburgas – Gimimo data: 1963 12 23 – Gimimo vieta: Pyongyang (Pchenjanas), DPRK (KLDR) – Paso Nr. 745132109, galioja iki 2020 2 12 – Į ES sąrašą įtrauktos KNIC GmbH įgaliojimus turintis įgaliotasis atstovas, veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu.

Sin Kyu‑Nam – Gimimo data: 1972 9 12 – Gimimo vieta: Pyongyang (Pchenjanas), DPRK (KLDR) – Paso Nr. PO472132950 – Pchenjane esančios KNIC buveinės departamento vadovas ir buvęs KNIC GmbHHamburg įgaliojimus turintis įgaliotasis atstovas. Veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu.

Pak Chun‑San – Gimimo data: 1953 12 18 – Gimimo vieta: Pyongyang (Pchenjanas), DPRK (KLDR) – Paso Nr. PS472220097 – Pchenjane esančios KNIC buveinės departamento vadovas ir buvęs KNIC GmbH Hamburg įgaliojimus turintis įgaliotasis atstovas. Veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu.

So Tong Myong – Gimimo data: 1956 9 10 – KNIC GmbH Hamburg valdantysis direktorius [vykdomasis direktorius], veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu.“

17      Dėl priežasčių, kurios yra iš esmės tokios pat, kaip ir nurodytos šio sprendimo 16 punkte, siekiant atsižvelgti į pakeitimus, padarytus iki Sprendimo 2013/183, ieškovų byloje T‑533/15 pavardės taip pat buvo įtrauktos į Reglamento Nr. 329/2007, iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamentu Nr. 2015/1062, V priedą.

18      2016 m. kovo 31 d. Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/475, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/183 (OL L 85, 2016, p. 34), taigi 2016 m. balandžio 27 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/659, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 329/2007 (OL L 114, 2016, p. 9) (toliau visi kartu – antrieji ginčijami aktai).

19      Sprendimu 2016/475 KNIC pavadinimas buvo įtrauktas į Tarybos sudarytą subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, pateiktą Sprendimo 2013/183 II priedo II punkto B dalyje. Įtraukimas į minėtą sąrašą buvo pagrįstas šiais motyvais (toliau – KNIC įtraukimo į sąrašą motyvai):

„Korea National Insurance Corporation (KNIC) ir jos filialai (alias „Korea Foreign Insurance Company“) – Haebangsan‑dong, Central District, Pchenjanas, KLDR – Rahlstedter Strasse 83 a, 22149 Hamburgas – Korea National Insurance Corporation of Alloway, Kidbrooke Park Road, Blackheath, – Londonas SE3 0LW – Korea National Insurance Corporation (KNIC), valstybės nuosavybės teise turima ir valdoma įmonė, iš užsienio valiutos keitimo gauna daug pajamų, kuriomis gali būti prisidedama prie KLDR branduolinės, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų programų. Be to, Pchenjane esanti KNIC buveinė yra susijusi su į sąrašą įtrauktu subjektu – Korėjos darbininkų partijos 39 skyrius (Office 39).“

20      Reglamentas Nr. 2016/659 papildė Reglamento Nr. 329/2007 V priedo D punktą pavadinimu KNIC. Iš esmės KNIC įtraukimas buvo pagrįstas tais pačiais motyvais, kaip nurodyti šio sprendimo 19 punkte.

21      Sprendimu 2016/475 su ieškovais byloje T‑533/15 susijusi informacija Sprendimo 2013/183 II priedo II punkto A dalyje buvo pakeista taip (toliau – ieškovų byloje T‑533/15 įtraukimo į sąrašus antrieji motyvai):

„Kim Il‑Su – Gim. data: 1965 9 2 – Gim. vieta: Pchenjanas, KLDR – Valdytojas Korea National Insurance Corporation (KNIC) Perdraudimo departamente, esančiame buveinėje Pchenjane, ir buvęs KNIC įgaliotasis vyriausiasis atstovas Hamburge, veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu.

Kang Song‑Sam – Gim. data: 1972 7 5 – Gim. vieta: Pchenjanas, KLDR – Korea National Insurance Corporation (KNIC) buvęs įgaliotasis atstovas Hamburge, toliau veikiantis KNIC labui, jos vardu arba jos nurodymu.

Choe Chun‑Sik – Gim. data: 1963 12 23 – Gim. vieta: Pchenjanas, KLDR – Paso Nr. 745132109 – Galioja iki 2020 2 12 – Direktorius Korea National Insurance Corporation (KNIC) Perdraudimo departamente, esančiame buveinėje Pchenjane, veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu.

Sin Kyu‑Nam – Gim. data: 1972 9 12 – Gim. vieta: Pchenjanas, KLDR – Paso Nr. PO472132950 – Direktorius Korea National Insurance Corporation (KNIC) Perdraudimo departamente, esančiame buveinėje Pchenjane, ir buvęs KNIC įgaliotasis atstovas Hamburge, veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu.

Pak Chun‑San – Gim. data: 1953 12 18 – Gim. vieta: Pchenjanas, KLDR – Paso Nr. PS472220097 – Direktorius Korea National Insurance Corporation (KNIC) Perdraudimo departamente, esančiame buveinėje Pchenjane, bent iki 2015 m. gruodžio mėn., ir buvęs KNIC įgaliotasis vyriausiasis atstovas Hamburge, toliau veikiantis KNIC labui, jos vardu arba jos nurodymu.

So Tong Myong – Gim. data: 1956 9 10 – Korea National Insurance Corporation (KNIC) prezidentas, veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu.“

22      Atsižvelgiant į Sprendimo 2013/183 pakeitimus, su ieškovais byloje T‑533/15 susijusi informacija Reglamento Nr. 329/2007 V priedo C punkte buvo iš dalies pakeista Reglamentu Nr. 2016/659. Ši informacija buvo iš esmės tapati nurodytai šio sprendimo 21 punkte.

23      2016 m. gegužės 27 d. Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/849 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/183 (OL L 141, 2016, p. 79). Todėl 2016 m. gegužės 27 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 2016/841, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 329/2007 (OL L 141, 2016, p. 36).

24      Kaip numatyta JT ST rezoliucijoje 2270 (2016), priimtoje reaguojant į 2016 m. sausio 6 d. Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos atliktą branduolinį bandymą, Taryba nusprendė Sprendimu 2016/849 nustatyti papildomas ribojamąsias priemones.

25      Sprendimo 2016/849 27 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta (toliau – pakeisti įtraukimo į sąrašą kriterijai):

„1.      Įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise priklauso arba kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja:

<…>

b)      į I priedą neįtraukti asmenys ir subjektai, kaip išvardyta II priede: <…>

ii)      teikiantys finansines paslaugas ar pervedantys bet kokios rūšies finansinį ar kitą turtą arba išteklius, kuriais galėtų būti prisidedama prie KLDR vykdomų branduolinių, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų programų, į valstybių narių teritoriją, per ją ar iš jos, arba valstybių narių piliečiai ar pagal valstybių narių įstatymus įsteigti subjektai arba jų teritorijoje esantys asmenys ar finansų įstaigos, arba jų vardu ar nurodymu veikiantys asmenys ar subjektai, arba jų nuosavybės teise valdomi ar kontroliuojami subjektai.“

26      Iš kartu aiškinamų Sprendimo 2016/849 27 ir 33–35 straipsnių matyti, kad į I priedą įtrauktų asmenų sąrašas buvo sudarytas Sankcijų komiteto arba JT ST, o į II priedą įtrauktų asmenų sąrašas buvo sudarytas Tarybos.

27      KNIC pavadinimas buvo įtrauktas į subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, pateiktą Sprendimo 2016/849 II priedo II punkto B dalyje. KNIC pavadinimo įtraukimas į sąrašą buvo pagrįstas motyvais, kurie iš esmės tapatūs Sprendime 2016/475 pateiktiems KNIC įtraukimo į sąrašą motyvams, nurodytiems šio sprendimo 19 punkte.

28      Ieškovų byloje T‑533/15 pavardės buvo įtrauktos į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, pateiktą Sprendimo 2016/849 II priedo II punkto A dalyje. Ieškovų byloje T‑533/15 pavardžių įtraukimas į sąrašą buvo pagrįstas motyvais, kurie iš esmės tapatūs Sprendime 2016/475 pateiktiems antriesiems ieškovų byloje T‑533/15 įtraukimo į sąrašą motyvams, nurodytiems šio sprendimo 21 punkte (toliau – tretieji ieškovų byloje T‑533/15 įtraukimo į sąrašą motyvai).

 Procesas ir šalių reikalavimai

29      2015 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovų byloje T‑533/15 ieškinį dėl pirmųjų ginčijamų aktų panaikinimo.

30      2015 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą kuriuo ieškovai byloje T‑533/15 pateikė prašymą patenkinti jų reikalavimus ir priimti sprendimą už akių pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 123 ‑straipsnį, nes Tarybos ir Komisijos atsiliepimai į ieškinį buvo pateikti pasibaigus šių aktų pateikimo terminui.

31      Taikant proceso organizavimo priemonę pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį ieškovams byloje T‑533/15 buvo pateiktas su tuo susijęs klausimas, į jį jie atsakė 2016 m. kovo 24 d. laišku; šiame laiške jie atsiėmė prašymą patenkinti reikalavimus, kiek šie susiję su Komisija.

32      2016 m. kovo 15 d. aštuntosios kolegijos pirmininko sprendimu Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei buvo leista įstoti į bylą palaikyti Tarybos ir Komisijos reikalavimų. 2016 m. balandžio 27 d. raštu ši valstybė narė atsisakė pateikti įstojimo į bylą paaiškinimų.

33      Pakeitus Bendrojo Teismo sudėtį, byla T‑533/15 buvo paskirta naujam teisėjui pranešėjui.

34      2016 m. gegužės 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo KNIC ieškinį byloje T‑264/16 dėl antrųjų ginčijamų aktų panaikinimo.

35      2016 m. gegužės 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovų byloje T‑533/15 pareiškimą, kuriame jie, remdamiesi Procedūros reglamento 86 straipsniu, pakoregavo ieškinį taip, kad jis apimtų ir antruosius ginčijamus aktus tiek, kiek jie su jais susiję.

36      2016 m. birželio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovų byloje T‑533/15 laišką, kuriame jie, remdamiesi Procedūros reglamento 86 straipsniu, antrą kartą pakoregavo ieškinį taip, kad jis apimtų ir prašymą panaikinti Sprendimą 2016/849 tiek, kiek jis su jais susijęs, be to, „visus Tarybos įgyvendinimo reglamentus, kiek jie susiję su šiuo sprendimu“.

37      2016 m. birželio 3 d. laišku KNIC, remdamasi Procedūros reglamento 86 straipsniu, pakoregavo ieškinį byloje T‑264/16 taip, kad jis taip pat apimtų prašymą panaikinti Sprendimą 2016/849, kiek jis su ja susijęs, be to, „visus Tarybos įgyvendinimo reglamentus, kiek jie susiję su šiuo sprendimu“.

38      2016 m. birželio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Tarybos ir Komisijos pastabas dėl ieškinio byloje T‑533/15 koregavimo.

39      Šiose pastabose Taryba ir Komisija paprašė sustabdyti bylos T‑533/15 nagrinėjimą ir sujungti ją su byla T‑264/16.

40      2016 m. liepos 18 d. laišku ieškovai byloje T‑533/15 pripažino, kad bylos T‑533/15 ir T‑264/16 susijusios, todėl galima pateisinti šių bylų sujungimą. Vis dėlto jie nepareiškė nuomonės dėl galimybės sustabdyti bylos T‑533/15 nagrinėjimą.

41      2016 m. liepos 18 d. raštu KNIC pateikė savo pastabas dėl bylų sujungimo ir galimo bylos T‑533/15 nagrinėjimo sustabdymo.

42      2016 m. liepos 21 d. laišku ieškovai byloje T‑533/15 pateikė papildomų pastabų, be to, pridėjo laiškus Tarybai, kuriuose ginčijo įrodymų, kuriais buvo pagrįsti pirmieji ginčijami aktai, teisingumą.

43      2016 m. rugpjūčio 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Tarybos pastabas dėl ieškinio byloje T‑264/16 koregavimo.

44      2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi aštuntosios kolegijos pirmininkas nusprendė tęsti bylos T‑533/15 nagrinėjimą.

45      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas paskirtas į trečiąją kolegiją, todėl šios bylos paskirtos šiai kolegijai.

46      2017 m. kovo 9 d. trečiosios kolegijos pirmininko nutartimi bylos buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis.

47      Taikant proceso organizavimo priemonę pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį, 2017 m. kovo 13 d. šalių bylose T‑533/15 ir T‑264/16 buvo paprašyta pateikti savo pastabas dėl bylų sujungimo, kad būtų priimtas galutinis sprendimas.

48      2017 m. kovo 20 d. laišku ieškovai byloje T‑533/15 ir KNIC (toliau kartu – ieškovai) nurodė, jog jie pageidautų, kad bylos nebūtų sujungtos. 2017 m. kovo 27 d. laiškais Taryba ir Komisija atitinkamai nurodė, kad pritaria dėl bylų sujungimo, kad būtų priimtas galutinis sprendimas, ir kad nerengia nuomonės šiuo klausimu.

49      2017 m. kovo 20 d. laišku Jungtinė Karalystė atsisakė dalyvauti teismo posėdyje.

50      2017 m. balandžio 4 d. trečiosios kolegijos pirmininko nutartimi bylos T‑533/15 ir T‑264/16 buvo sujungtos, kad būtų priimtas galutinis sprendimas.

51      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus per 2017 m. gegužės 4 d. teismo posėdį.

52      Ieškovai byloje T‑533/15 Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti Sprendimą 2015/1066, Įgyvendinimo reglamentą 2015/1062, Sprendimą 2016/475, Įgyvendinimo reglamentą 2016/659, Sprendimą 2016/849 ir visus Tarybos įgyvendinimo reglamentus, kiek jie su jais susiję;

–        priteisti iš Tarybos ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

53      Byloje T‑264/16 KNIC Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti Sprendimą 2016/475, Įgyvendinimo reglamentą 2016/659, Sprendimą 2016/849 ir visus Tarybos įgyvendinimo reglamentus, kiek jie su ja susiję;

–        priteisti iš Tarybos ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

54      Sujungtose bylose T‑533/15 ir T‑264/16 Taryba Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinius,

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

55      Sujungtose bylose T‑533/15 ir T‑264/16 Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį;

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

56      Per teismo posėdį, atsakydami į Bendrojo Teismo klausimus, ieškovai byloje T‑533/15 pažymėjo, kad žodžių junginys „visus Tarybos įgyvendinimo reglamentus, kiek jie susiję su šiuo sprendimu“, įtrauktas į 2016 m. birželio 3 d. antrąkart pakoreguotą ieškinį, reiškė, kad jie ginčijo tik tiesiogiai nurodytus aktus, o ne su tais aktais susijusias priemones, ir tai buvo pažymėta teismo posėdžio protokole.

57      Be to, per teismo posėdį atsakydami į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą, ieškovai byloje T‑533/15 atsiėmė prašymą patenkinti jų reikalavimus, kiek jie susiję su Taryba, ir tai buvo pažymėta teismo posėdžio protokole.

58      Byloje T‑264/16 KNIC per teismo posėdį pažymėjo, kad žodžių junginys „visus Tarybos įgyvendinimo reglamentus, kiek jie susiję su šiuo sprendimu“, įtrauktas į 2016 m. birželio 3 d. pakoreguotą ieškinį, reiškė, kad ji ginčijo tik tiesiogiai nurodytus aktus, o ne su tais aktais susijusias priemones, ir tai buvo pažymėta teismo posėdžio protokole.

 Dėl teisės

 Dėl Sprendimo 2013/183 panaikinimo ir pakeitimo procesinių pasekmių

59      Kaip matyti iš jų ieškinių, ieškovai atitinkamai prašo byloje T‑533/15 panaikinti sprendimus 2015/1066 ir 2016/475, o byloje T‑264/16 – panaikinti Sprendimą 2016/475.

60      Kaip matyti iš ginčo aplinkybių, Sprendimas 2013/183 buvo panaikintas ir pakeistas Sprendimu 2016/849.

61      2016 m. birželio 3 d. ieškovai abiejose bylose pakoregavo ieškinius taip, kad jie apimtų prašymą panaikinti Sprendimą 2016/849 tiek, kiek jis su jais susijęs.

62      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją dėl ieškinių, pareikštų dėl paeiliui priimtų lėšų įšaldymo priemonių, ieškovas tebėra suinteresuotas, kad būtų panaikintas ribojamąsias priemones nustatantis sprendimas, anksčiau panaikintas ir pakeistas vėlesniu ribojamuoju sprendimu, nes institucijos atliktas akto panaikinimas nereiškia jo pripažinimo neteisėtu ir turi ex nunc galią, skirtingai nei teismo sprendimas dėl panaikinimo, pagal kurį panaikintas aktas atgaline data pašalinamas iš teisinės sistemos ir laikomas niekada neegzistavusiu (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran / Taryba, T‑228/02, EU:T:2006:384, 35 punktą ir 2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461, 45–48 punktus).

63      Remiantis tuo, darytina išvada, kad ieškovai tebėra suinteresuoti pareikšti ieškinį ir reikalauti panaikinti sprendimus 2015/1066 ir 2016/475, todėl ieškinių bylose T‑533/15 ir T‑264/16 dalykas yra išlikęs, kiek jie susiję su šiais sprendimais.

 Dėl bylų T‑533/15 ir T‑264/16 nagrinėjimo eilės tvarkos

64      Bendrasis Teismas mano, kad pirma reikia išnagrinėti ieškinį byloje T‑264/16 ir tada ieškinį byloje T‑533/15.

 Dėl ieškinio byloje T‑264/16

65      KNIC nurodo keturis pagrindus savo ieškiniui pagrįsti, susijusius su pareigos motyvuoti pažeidimu, akivaizdžia vertinimo klaida, duomenų apsaugos principų pažeidimu ir neproporcingai apribotomis pagrindinėmis teisėmis.

66      Pirma, šie pagrindai susiję su visais be išimties šioje byloje ginčijamais aktais, ir, antra, kriterijai, kuriais pagrįstas KNIC įtraukimas į ginčijamus sąrašus, nustatyti Sprendimo 2013/183 15 straipsnyje, Reglamento Nr. 329/2007 6 straipsnyje ir Sprendimo 2016/849 27 straipsnyje, iš esmės yra tokie patys kaip ir pagrindai, dėl kurių jos pavadinimas įtrauktas į nagrinėjamus sąrašus, todėl Bendrasis Teismas mano, kad reikia kartu nagrinėti ieškinio pagrindus, susijusius su antraisiais ginčijamais aktais ir Sprendimu 2016/849, kurį prašoma panaikinti 2016 m. birželio 3 d. pakoregavus ieškinį.

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, kildintino iš pareigos motyvuoti pažeidimo

67      KNIC teigia, kad Taryba ir Komisija neįvykdė savo pareigos pateikti aiškias, nedviprasmiškas ir specifines priežastis, pagrindžiančias jos pavadinimo įtraukimą į ginčijamus sąrašus. Ji iš esmės ginčija visus jos pavadinimo įtraukimo į sąrašą motyvus. Konkrečiai kalbant, KNIC nurodo, kad jos pavadinimo įtraukimas į sąrašą grindžiamas dviem aplinkybėmis, kurios neatitinka įtraukimo į sąrašus kriterijų, būtent, tariama Šiaurės Korėjos valstybės kontrole ir ryšiu su Korėjos darbininkų partijos 39 skyriumi (toliau – 39 skyrius).

68      Taryba ir Komisija ginčija KNIC argumentus.

69      Pagal suformuotą jurisprudenciją pareiga nurodyti asmeniui jo nenaudai priimto akto motyvus, kuri yra teisės į gynybą paisymo principo dalis, siekiama suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme ir leisti šiam teismui vykdyti šio akto teisėtumo kontrolę (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2016 m. vasario 18 d. Sprendimo Taryba / Bank Mellat, C‑176/13 P, EU:C:2016:96, 74 punktą ir 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Iranian Offshore Engineering & Construction / Taryba, C‑459/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:646, 23 punktą).

70      Kalbant apie ribojamąsias priemones, pažymėtina, kad, nenustatant pareigos išsamiai atsakyti į atitinkamo asmens pateiktas pastabas, SESV 296 straipsnyje numatyta pareiga motyvuoti reiškia, kad bet kuriomis aplinkybėmis šie motyvai nurodo ne tik šios priemonės teisinį pagrindą, bet ir individualias, specifines ir konkrečias priežastis, dėl kurių kompetentingos institucijos mano, kad atitinkamam asmeniui taikytinos ribojamosios priemonės. Vadinasi, Sąjungos teismas turi patikrinti, ar nurodyti motyvai yra pakankamai tikslūs ir konkretūs (žr. 2016 m. vasario 18 d. Sprendimo Taryba /Bank Mellat, C‑176/13 P, EU:C:2016:96, 76 punktą ir ten nurodytą jurisprudenciją; taip pat šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 5 d. Sprendimo Petropars Iran ir kt. / Taryba, T‑433/13, EU:T:2015:255, 35 punktą ir ten nurodytą jurisprudenciją).

71      Motyvai, kuriuos nurodyti reikalaujama pagal SESV 296 straipsnį, turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Kaip vykdomas reikalavimas motyvuoti, priklauso nuo kiekvieno atvejo aplinkybių, ypač nuo nagrinėjamos priemonės turinio, nurodomų motyvų pobūdžio ir asmenų, kuriems priemonė skirta, arba kitų šalių, kurioms ši priemonė yra aktuali tiesiogiai ir asmeniškai, galimo suinteresuotumo gauti paaiškinimus. Nereikalaujama motyvuose tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvacija yra pakankama, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei visas nagrinėjamąją sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 53 punktą ir ten nurodytą jurisprudenciją).

72      Be to, reikia priminti, kad asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jam nustatytos priemonės reikšmę (žr. 2016 m. vasario 18 d. Sprendimo Taryba /Bank Mellat, C‑176/13 P, EU:C:2016:96, 75 punktą ir ten nurodytą jurisprudenciją).

73      Pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas ir jį reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo klausimo, kuris susijęs su ginčijamo akto turinio teisėtumu. Iš tikrųjų akto motyvuojamojoje dalyje formaliai atskleidžiami motyvai, kuriais pagrįstas šis aktas. Jeigu šiuose motyvuose yra klaidų, jos lemia akto neteisėtumą iš esmės, bet ne jo motyvavimą, kurio gali pakakti net pateikiant klaidingus motyvus (žr. 2014 m. vasario 4 d. Sprendimo Syrian Lebanese Commercial Bank / Taryba, T‑174/12 ir T‑80/13, EU:T:2014:52, 86 punktą ir ten nurodytą jurisprudenciją).

74      Šioje byloje KNIC teigia, kad antrieji ginčijami aktai ir Sprendimas 2016/849 nėra pakankamai teisiškai motyvuoti, kiek jie susiję su jos įtraukimu, nes ginčijami motyvai yra neaiškūs ir nepagrįsti.

75      Šiuo klausimu konstatuotina, kad Sprendimo 2013/183 1–12 konstatuojamosiose dalyse primintos reikšmingos politinės situacijos, kuriai esant buvo priimtos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, aplinkybės. Be to, iš Reglamento Nr. 329/2007 pirmos konstatuojamosios dalies matyti, jog JT ST nusprendė, kad dėl 2006 m. spalio 9 d. branduolinio bandymo kilo akivaizdi grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui. Šiuose aktuose, kuriuos siekta iš dalies pakeisti antraisiais ginčijamais aktais ir todėl jie priimti KNIC žinomomis aplinkybėmis, apibūdinama bendra padėtis, dėl kurios jie priimti, ir bendri jais siekiami tikslai. Be to, kalbant apie bendrą padėtį, dėl kurios buvo priimtas Sprendimas 2016/849, šio sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, priminta, kad Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos veiksmai 2016 m. pradžioje laikomi didele grėsme tarptautinei taikai ir saugumui regione ir už jo ribų.

76      Be to, reikia priminti, kad motyvai, kuriais grindžiamas KNIC pavadinimo įtraukimas į ginčijamus sąrašus, turi būti siejami atsižvelgiant į įtraukimo į ginčijamus sąrašus kriterijus, nustatytus Sprendimo 2013/183 15 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, Reglamento Nr. 329/2007 6 straipsnio 2 dalies b punkte ir Sprendimo 2016/849 27 straipsnio 1 dalies b punkte. Taigi iš minėtų nuostatų matyti, kad įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys Sprendimo 2013/183 II priede, Reglamento Nr. 329/2007 V priedo D punkte ir Sprendimo 2016/849 II priede išvardytiems asmenims ir subjektams. KNIC buvo įtraukta į Sprendimu 2016/475 iš dalies pakeisto Sprendimo 2013/183 II priedo II punkto B dalį ir Reglamentu Nr. 2016/659 iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 329/2007 V priedo D punktą bei Sprendimo 2016/849 II priedo II punkto B dalį.

77      Be to, konstatuotina, kad nagrinėjamų priedų pavadinimuose aiškiai daroma nuoroda į tas nuostatas, kuriose nurodyti aiškūs KNIC įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus teisinį pagrindą sudarantys kriterijai.

78      Motyvai, nurodyti grindžiant KNIC įtraukimą į ginčijamus sąrašus, pateikti šio sprendimo 19 punkte. Iš jų matyti, kad KNIC į sąrašą buvo įtraukta dėl to, kad ji yra valstybės nuosavybės teise turima ir valdoma įmonė, gaunanti daug pajamų užsienio valiuta, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinių ginklų, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų platinimo (toliau – branduolinių ginklų platinimas). Taip pat matyti, kad Pchenjane esanti KNIC buveinė yra susijusi su į sąrašą įtrauktu subjektu – 39 biuru.

79      Taigi, nepaisant motyvų glaustumo, KNIC akivaizdžiai galėjo suprasti Tarybos ir Komisijos jai inkriminuojamų veiksmų esmę ir atitinkamai gintis, tai patvirtina jos argumentai, nurodyti grindžiant ieškinio antrąjį pagrindą. Taryba ir Komisija iš tiesų aiškiai nurodė konkrečias ir specifines priežastis, dėl kurių manė, kad KNIC buvo taikytini įtraukimo į sąrašą kriterijai.

80      Iš tiesų, pirma, šie motyvai pagrįsti aiškiai nurodytu teisiniu pagrindu, kuriame daroma nuoroda į įtraukimo į sąrašą kriterijus, ir, antra, minėtuose motyvuose nurodytos tiesiogiai su KNIC susijusios aplinkybės, kurios jai leidžia suprasti priežastis, kuriomis pagrįstas jos pavadinimo įtraukimas į nagrinėjamus sąrašus.

81      Be to, Tarybos ir Komisijos pateikti motyvai leidžia Bendrajam Teismui atlikti KNIC ginčijamų aktų teisėtumo kontrolę.

82      Kalbant apie KNIC argumentą dėl motyvų, susijusių su jos buveinės ir 39 biuro teigiamo ryšio trūkumu, iš KNIC įtraukimo į sąrašą motyvų formuluotės matyti, kad informacija apie ryšį tarp KNIC ir 39 biuro pateikta tik papildomai. Antra, teiginys apie ryšį tarp KNIC buveinės ir 39 biuro siejasi su įtraukimo į sąrašą kriterijais, nurodytais Sprendimo 2013/183 15 straipsnyje ir Reglamento Nr. 329/2007 6 straipsnyje bei Sprendimo 2016/849 27 straipsnio 1 dalies b punkte. Trečia, nebuvo būtina, kad Taryba ir Komisija išsamiai paaiškintų tokį ryšio pobūdį, nes KNIC, perskaičiusi motyvus ir atsižvelgusi į aplinkybes, dėl kurių jos pavadinimas įtrauktas į nagrinėjamus sąrašus, galėjo suprasti ginčijamą motyvavimą. Iš tiesų pagal nurodytą jurisprudenciją nurodant motyvus nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes, taip pat nagrinėjamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą. Klausimas, ar šis ryšys yra pakankamai teisiškai įrodytas, bus svarstomas nagrinėjant antrąjį šio ieškinio pagrindą.

83      Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti ieškinio pirmąjį pagrindą byloje T‑264/16.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo, kildintino iš akivaizdžios vertinimo klaidos

84      Ieškinio antruoju pagrindu KNIC nurodo tai, kad Taryba ir Komisija padarė klaidą konstatavusios, kad ji tenkino įtraukimo į sąrašą kriterijus. KNIC nuomone, jos įtraukimas į subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą neturi faktinio pagrindo. KNIC kritikuoja Tarybą ir Komisiją dėl įrodymų trūkumo.

85      KNIC teigia, kad ji neteikia finansinių paslaugų, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ginkluotės programų, kurios nurodytos kaip įtraukimo į sąrašą kriterijus. Ji yra draudimo įmonė, teikianti draudimo paslaugas mažmeniniams klientams Šiaurės Korėjoje. KNIC nėra šios valstybės kontroliuojama; ji yra savarankiška valstybės įmonė. KNIC negauna didelių pajamų užsienio valiuta.

86      Be to, KNIC teigimu, Taryba ir Komisija nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos pajamos buvo arba bus naudojamos vykdant Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos programas, susijusias su branduolinių ginklų platinimu, ir nepaaiškino, kaip ji „gauna“ sumas, kuriomis gali būti prisidedama prie šių programų. Ji pabrėžia, kad perveda vyriausybei tik sumas, atitinkančias „įprastą“ mokesčių mokėjimą, o to bet kuriuo atveju nepakanka siekiant pagrįsti jos įtraukimą į sąrašus.

87      Šiomis aplinkybėmis, KNIC teigimu, teiginys, kad ji „priside[da]“ prie ginklavimosi programų, kuris laikomas nagrinėjamu įtraukimo į sąrašą kriterijumi, turėtų būti aiškinamas kaip reiškiantis tiesioginį mokėjimą ar tokių didelių sumų mokėjimą, kad be jų ginklų programai nebūtų daromas materialinis poveikis. KNIC šiuo klausimu remiasi 2016 m. gegužės 12 d. Sprendimu Bank of Industry and Mine / Taryba (C‑358/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:338) ir 2014 m. liepos 16 d. Sprendimu National Iranian Oil Company / Taryba (T‑578/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:678).

88      Be to, KNIC tvirtina, kad Taryba šią bylą klaidingai lygina su atveju, kai siekiant pagrįsti jos įtraukimą į sąrašą būtų pakakę nustatyti, kad įtrauktas į ginčijamą sąrašą subjektas remia Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos vyriausybę. Ji remiasi 2016 m. gegužės 3 d. Teisingumo Teismo sprendimu Iran Insurance / Taryba (T‑63/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:264). Be to, KNIC ginčija jos ryšį su 39 biuru.

89      Galiausiai ji ginčija pateiktų įrodymų dėl tariamo sukčiavimo įrodomąją galią ir teisingumą, vadindama juos „internete paskleistais neteisingais kaltinimais ir gandais“.

90      Taryba ir Komisija ginčija KNIC argumentus.

91      Visų pirma, reikia priminti, kad lėšų įšaldymo priemonės, kurių imamasi prieš asmenį ar subjektą, remiantis nuostatomis, susijusiomis su bendra užsienio ir saugumo politika, yra tikslinės prevencinės priemonės, skirtos kovai su grėsme tarptautinei taikai ir saugumui. Jos priimamos griežtai laikantis teisinių sąlygų, nustatytų remiantis ESS 29 straipsniu priimtame sprendime ir šį sprendimą ESV sutarties taikymo srityje įgyvendinančiame reglamente, priimtame remiantis SESV 215 straipsnio 2 dalimi. Šios priemonės skiriasi nuo baudžiamųjų sankcijų, be kita ko, dėl savo apsauginio pobūdžio ir prevencinių tikslų (žr. 2014 m. liepos 16 d. Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, T‑578/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:678, 105 punktą ir ten nurodytą jurisprudenciją).

92      Šiuo atveju reikia priminti, kad, kaip matyti iš Sprendimo 2013/183 ir Sprendimo 2016/849 konstatuojamųjų dalių, Taryba ribojamąsias priemones Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai nustatė atsakydama į kelis branduolinius bandymus, kuriuos ta valstybė atliko ir kurie buvo pasmerkti JT ST rezoliucijose kaip keliantys didelę grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui regione ir už jo ribų. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad Sąjungai labai svarbus tikslas – išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą.

93      Kalbant apie teisminės kontrolės intensyvumą, reikia atsižvelgti į akto, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės, kaip antai nagrinėjamos šioje byloje, du aspektus. Toks aktas sudarytas, pirma, iš bendrųjų taisyklių, apibrėžiančių juo nustatytų ribojamųjų priemonių ypatybes, ir, antra, iš minėtų bendrųjų taisyklių taikymo konkretiems subjektams aktų visumos (pagal analogiją žr. 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo Melli Bank / Taryba, T‑246/08 ir T‑332/08, EU:T:2009:266, 44 punktą).

94      Kalbant apie bendrąsias taisykles, apibrėžiančias ribojamųjų priemonių ypatybes, Taryba turi plačią diskreciją dėl aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti pagal ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių, konkrečiai pagal ESS 29 straipsnį, priimant sprendimą, kuriuo remiantis pagal SESV 215 straipsnį nustatomos ekonominių ir finansinių sankcijų priemonės. Kadangi vertindamas tokių priemonių nustatymą pateisinančius įrodymus, faktus ir aplinkybes Sąjungos teismas negali pakeisti Tarybos vertinimo, minėto teismo vykdoma sprendimų dėl lėšų įšaldymo teisėtumo kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros ir motyvavimo taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės ir ar nebuvo akivaizdžios faktinių aplinkybių vertinimo klaidos bei piktnaudžiavimo įgaliojimais. Ši ribota kontrolė pirmiausia taikytina vertinant su tinkamumu susijusius argumentus, kuriais grindžiamos tokios priemonės (žr. 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Rotenberg / Taryba, T‑720/14, EU:T:2016:689, 70 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

95      Nors Taryba turi didelę diskreciją dėl bendrųjų kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant taikyti ribojamąsias priemones, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teismine kontrole reikalaujama, kad atlikdamas motyvų, kuriais pagrįstas sprendimas įtraukti konkretaus asmens pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą arba palikti ją šiame sąraše, teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas įsitikintų, kad šis sprendimas, kuris konkrečiai susijęs su šiuo asmeniu, būtų pagrįstas pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad turi būti tikrinami dėstant motyvus, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė yra ne apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimo, bet susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas iš jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime patvirtinti šį sprendimą, yra pakankamai konkrečiai ir aiškiai pagrįsti (žr. 2015 m. balandžio 21 d. Sprendimo Anbouba / Taryba, C‑605/13 P, EU:C:2015:248, 41 ir 45 punktus; 2015 m. spalio 26 d. Sprendimo Portnov / Taryba, T‑290/14, EU:T:2015:806, 38 punktą ir 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Rotenberg / Taryba, T‑720/14, EU:T:2016:689, 71 punktą).

96      Šiuo tikslu Sąjungos teismas turi atlikti šią analizę ir prireikus prašyti kompetentingos Sąjungos institucijos pateikti konfidencialius arba nekonfidencialius duomenis ar įrodymus, reikšmingus atliekant tokią analizę (žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, C‑280/12 P, EU:C:2013:775, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

97      Iš tiesų būtent kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi patvirtinti motyvų, nurodytų dėl atitinkamo asmens, pagrįstumą, o ne šis asmuo turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų (žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, C‑280/12 P, EU:C:2013:775, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

98      Be to, remiantis jurisprudencija, siekiant įvertinti įrodymų, kurių iš Tarybos gali būti pareikalauta, pobūdį, būdą ir apimtį, reikia atsižvelgti į ribojamųjų priemonių pobūdį ir specifinę taikymo sritį, taip pat jų tikslą (2016 m. birželio 30 d. Sprendimo CW / Taryba, T‑224/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:375, 138 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 74–85 punktus ir generalinio advokato Y. Bot išvados bylose Anbouba / Taryba, C‑605/13 P ir C‑630/13 P, EU:C:2015:1, 111 punktą).

99      Galiausiai, taip pat reikia priminti, kad tuo atveju, jei Taryba kriterijus, kurie gali pateisinti asmens ar subjekto įrašymą į asmenų ar subjektų, kuriems taikomos pagal SESV 75 ir 215 straipsnius priimtos ribojamosios priemonės, sąrašą, nustato abstrakčiai, Bendrasis Teismas, remdamasis šalių arba prireikus savo iniciatyva nurodytais pagrindais, privalo patikrinti, ar šiuo atveju tenkinami Tarybos nustatyti abstraktūs kriterijai (2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Georgias ir kt. / Taryba ir Komisija, T–168/12, EU:T:2014:781, 74 punktas).

100    Būtent atsižvelgiant į šią teismo praktiką reikia patikrinti, pirma, Tarybos dėl KNIC antruosiuose ginčijamuose aktuose ir Sprendime 2016/849 nurodytų motyvų kvalifikavimą ir šių motyvų reikšmę, atsižvelgiant į įtraukimo į sąrašą kriterijus ir iš dalies pakeistus įtraukimo į sąrašą kriterijus, ir, antra, ar pakanka šiems motyvams pagrįsti Tarybos pateiktų įrodymų.

101    Tiek, kiek savo ieškinio antruoju pagrindu KNIC ginčija Tarybos motyvuose dėl jos pateiktą kvalifikavimą, atsižvelgiant į įtraukimo į sąrašą ir pakeistų įtraukimo į sąrašą kriterijus, reikia konstatuoti toliau išdėstytus dalykus.

102    Kalbant apie argumentą, kuriuo KNIC kritikuoja valstybės kontrole pagrįsto motyvo reikšmę, atsižvelgdama į įtraukimo į sąrašą kriterijus, pakanka pažymėti, kad valstybės kontrolė ne atskiras, o tik vienas iš KNIC įtraukimo į sąrašą pagrindų, susijęs su nagrinėjamais įtraukimo į sąrašą kriterijais. Iš tikrųjų yra aišku, kad įtraukimo į sąrašus kriterijai, kaip ir pakeisti įtraukimo į sąrašą kriterijai, taikomi visiems subjektams, kurie užtikrina, kad pervedant lėšas ar finansinį turtą būtų galima prisidėti prie branduolinių ginklų platinimo veiklos, nesvarbu, koks jų kaip valstybės įmonės statusas arba įmonės struktūra. Todėl dėl KNIC pateikti motyvai, kiek juose pavartota sąvoka „valstybės kontrolė“, atitinka įtraukimo į sąrašą kriterijus.

103    Kalbant apie argumentą, pagal kurį KNIC teigia, kad ji neteikia finansinių paslaugų, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ginkluotės programų, kurios nurodytos kaip nagrinėjamas įtraukimo į sąrašą kriterijus, pakanka pažymėti, kad įtraukimo į sąrašą ir pakeisti įtraukimo į sąrašą kriterijai, kurie suformuluoti labai bendrai, taikytini ne tik subjektams, kurie teikia finansines paslaugas, bet ir subjektams, kurie užtikrina finansinio turto arba kito turto, kuriuo galėtų būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinių ginklų platinimo, pervedimo į valstybių narių teritoriją, per ją arba iš jos.

104    Tačiau terminas „finansinės paslaugos“ nepavartotas KNIC įtraukimo į sąrašą motyvuose, juose paminėta tik tai, kad KNIC iš užsienio valiutos keitimo gauna daug pajamų. Vadinasi, šiam KNIC argumentui negali būti pritarta.

105    Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, jog argumentams, grindžiamiems tuo, kad dėl KNIC nurodyti motyvai nėra reikšmingi įtraukimo į sąrašą kriterijų atžvilgiu, negalima pritarti. KNIC ginčijamas įtraukimo į sąrašą kriterijų aiškinimas, nurodytas kalbant apie teiginius dėl nepakankamų įrodymų, bus nagrinėjamas toliau, aptariant šiuos teiginius.

106    Tiek, kiek savo ieškinio antruoju pagrindu KNIC priekaištauja Tarybai ir Komisijai dėl nepakankamų įrodymų, reikia konstatuoti, kad motyvai, kuriuos Taryba ir Komisija privalo įrodyti šiuo atveju, atsižvelgiant į įtraukimo į sąrašą kriterijus, susiję su, pirma, KNIC valstybiniu pobūdžiu, antra, tuo, kad KNIC iš užsienio valiutos keitimo gauna daug pajamų, ir, trečia, aplinkybe, kad šiomis pajamomis gali būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinių ginklų platinimo.

107    Šiuo klausimu svarbu priminti, kaip pažymi Komisija, kad ES institucijų, kurios neturi įgaliojimų atlikti tyrimų trečiosiose šalyse, vertinimas iš tiesų turi būti pagrįstas viešai prieinamais informacijos šaltiniais, spaudos pranešimais, straipsniais, slaptųjų tarnybų ataskaitomis ar kitais panašiais informacijos šaltiniais.

108    Remiantis jurisprudencija, spaudos straipsniai gali būti naudojami siekiant įrodyti tam tikrus faktus, jeigu šie faktai juose aprašyti pakankamai konkrečiai, aiškiai ir nuosekliai (žr. 2017 m. sausio 25 d. Sprendimo Almaz‑Antey Air and Space Defence / Taryba, T‑255/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:25, 147 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

109    Būtent taip yra šiuo atveju, nes Taryba ir Komisija pateikė keletą viešų dokumentų ir tarptautinės spaudos straipsnių, kuriuose išsamiai apibūdinta KNIC veikla.

110    Pirmiausia iš dokumentų, kuriuos pateikė Taryba ir Komisija, matyti, kad KNIC yra valstybei priklausanti įmonė.

111    Kaip Komisija pažymėjo per teismo posėdį, pagal Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį paštas ir telekomunikacijos, taip pat gamyklos, didelės bendrovės, bankai ir dideli uostai yra išimtinė valstybės nuosavybė. Pagal tą pačią nuostatą valstybė teikia pirmenybę savo nuosavybės, kuri atlieka pagrindinį vaidmenį vystant šalies ekonomiką, apsaugai ir jos plėtimui.

112    Šioje byloje iš Bendrajam Teismui pateiktų įrodymų matyti, kad KNIC turi monopolį draudimo srityje, todėl ji yra didelė įmonė.

113    Kaip nurodyta Komisijos pateiktoje ir KNIC interneto svetainėje skelbiamoje informacijoje, ji yra „vienintelė draudimo bendrovė [Šiaurės Korėjoje]“ ir „turi daugiau kaip 10 filialų provincijose ir daugiau kaip 200 draudimo įstaigų savivaldybėse (rajonuose) ir apygardose, kurioms vadovauja biurai Šiaurės Korėjoje ir atstovybės užsienyje“.

114    Be to, KNIC pateikta informacija, kuria labiausiai tinka remtis siekiant paneigti Tarybos ir Komisijos pateiktus įrodymus, neprieštarauja, o, atvirkščiai, patvirtina išvadą, kad ji yra įmonė, priklausanti valstybei.

115    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad, nors aktų, kuriais Sąjungos institucijos nustato ribojamąsias priemones, teisėtumas iš esmės gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimti šie aktai, vis dėlto Sąjungos teismas, vertindamas ginčijamų aktų, pagrįstų faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu buvo priimti minėti aktai, teisėtumą, gali atsižvelgti į asmens, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, informaciją, pateiktą kaip kaltinimus paneigiantį įrodymą (pagal analogiją žr. 2016 m. gegužės 3 d. Sprendimo Iran Insurance / Taryba, T‑63/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:264, 109 punktą ir 2016 m. gegužės 3 d. Sprendimą Post Bank Iran / Taryba, T‑68/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:263).

116    Taigi šiuo atveju, kaip matyti iš Bendrajam Teismui pateikto dokumento „Bendrovės įstatai ir taisyklės“, ji Šiaurės Korėjos draudimo rinkoje užima monopolinę padėtį. Ir pagal KNIC pateiktą Bendrovės vidaus valdymo aiškinamąjį raštą „bendrovės pelnas investuojamas į kitas valstybės bendroves, o papildomos įplaukos pervedamos į rezervo fondą“. Šis pelnas „taip pat gali būti naudojamas kaip obligacijų užtikrinimo priemonė siekiant padengti vyriausybės išlaidas, siekiant toliau plėtoti [Šiaurės Korėjos] žmonių gerovę“.

117    Be to, pagal minėtą „Bendrovės vidaus valdymo aiškinamąjį raštą“ KNIC priklauso Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai. To paties dokumento A punkte nurodyta, kad „Korea Insurance kiekvienais metais pateikia veiklos ataskaitą vyriausybei“, kad „akcininkų susirinkimai neorganizuojami, nes nėra akcininkų“, ir kad „bendrovė priklauso visiems Šiaurės Korėjos žmonėms“. Dar minėto dokumento E punkte nurodyta, kad kiekvienais metais vyriausybė atlieka visos bendrovės apskaitos auditą. Taip pat per teismo posėdį KNIC atstovai negalėjo atsakyti į Bendrojo Teismo klausimą, kas skiria KNIC direktorių valdybos narius.

118    Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Taryba nepadarė klaidos teigdama, kad KNIC buvo „valstybės nuosavybės teise turima ir valdoma įmonė“.

119    Antra, KNIC tvirtina, jog Taryba ir Komisija taip pat padarė klaidą, kai teigė, kad ji „iš užsienio valiutos keitimo gauna daug pajamų“. KNIC nekeičia užsienio valiutos. Vieninteliai užsienio valiutos keitimo sandoriai, kuriuose ji dalyvavo, yra, pirma, jos iš Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ambasadų gautos mažos vertės įmokos eurais už jų automobilių draudimą ir, antra, jos perdraudimo programa, kuri dėl įmokų eurais jai kainuoja daugiau, nei ji gauna.

120    Iš 2015 m. lapkričio 11 d. COREU dokumento BUSP/0229/15 matyti, kad remiantis Tarybos slapta informacija, kuri laikoma patikima, KNIC kaupia užsienio valiutą, kad remtų ir stabilizuotų Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos režimą. Taip pat matyti, kad kalbama apie labai dideles sumas.

121    Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad KNIC neginčija savo pelningumo. Tačiau ji nesutinka su tuo, kad šis pelnas gaunamas iš užsienio valiutos keitimo vykdant jos perdraudimo veiklą.

122    Pirma, reikia priminti, kad reglamentas, kuriuo nustatytos ribojamosios priemonės, turi būti aiškinamas atsižvelgiant ne tik į sprendimą, priimtą įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką ir nurodytą SESV 215 straipsnio 2 dalyje, bet ir į istorinį Sąjungos priimtų nuostatų ir šio reglamento kontekstą (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 75 punktą ir 2015 m. gruodžio 1 d. Nutarties Georgias ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑545/14 P, EU:C:2015:791, 33 punktą). Tas pats pasakytina ir apie sprendimą, priimtą bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, kuris turi būti aiškinamas atsižvelgiant į jo priėmimo kontekstą (2016 m. kovo 1 d. Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, C‑440/14 P, EU:C:2016:128, 78 punktas ir 2016 m. gegužės 12 d. Sprendimo Bank of Industry and Mine / Taryba, C‑358/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:338, 50 punktas).

123    Nagrinėjamoje byloje iš Sprendimo 2013/183 11 konstatuojamosios dalies matyti, kad JT ST rezoliucijoje 2094 (2013) nuspręsta, kad valstybės neleidžia teikti finansinių paslaugų arba į jų teritorijas, per jų teritorijas ar iš jų teritorijų perduoti bet kokios rūšies finansinio ar kito turto arba išteklių, įskaitant dideles pinigų sumas, susijusių su veikla, kuria galėtų būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinės arba balistinių raketų programų, arba kitos JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013) arba 2094 (2013) draudžiamos veiklos, arba tomis rezoliucijomis nustatytų priemonių nesilaikymo.

124    Be to, iš Sprendimo 2016/849 14 ir 15 konstatuojamųjų dalių matyti, kad JT ST rezoliucija 2270 (2016) išplečiama finansų sektoriui taikytinų priemonių taikymo sritis. Dėl finansų sektoriui taikytinų priemonių Taryba mano, kad tikslinga drausti lėšų pervedimus į Šiaurės Korėją ir iš jos, nebent tai būtų konkrečiai leidžiama iš anksto, taip pat drausti Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai investuoti teritorijose, kurios priklauso valstybių narių jurisdikcijai, ir drausti valstybių narių piliečiams ar subjektams investuoti Šiaurės Korėjoje.

125    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, KNIC įtraukimo į sąrašą motyvai taip pat turi būti aiškinami atsižvelgiant į nagrinėjamus įtraukimo į sąrašą kriterijus, kurie yra suformuluoti labai bendrai ir kuriuose minimos sąvokos „visas lėšas, kitą finansinį turtą ar ekonominius išteklius“. Be to, įtraukimo į sąrašą kriterijai taip pat pagrįsti perdavimu į valstybių narių teritoriją, per ją arba iš jos, į kurį reikia atsižvelgti aiškinant žodžių junginį „iš užsienio valiutos keitimo gauna <…> pajamų“, nurodytą KNIC įtraukimo į sąrašą motyvuose.

126    Todėl KNIC įtraukimo į sąrašą motyvuose nurodytas žodžių junginys „iš užsienio valiutos keitimo gauna <…> pajamų“ turi būti aiškinamas atsižvelgiant į jo formuluotę ir tikslą kaip reiškiantis ne pelną, gautą KNIC užsienio valiuta, bet kaip visus ekonominius išteklius užsienio valiuta, kuriuos atitinkamas subjektas gavo vykdydamas savo veiklą.

127    Antra, kiek tai susiję su KNIC įtraukimo į sąrašą motyvuose nurodyta formuluote, kad ji iš užsienio valiutos keitimo gauna daug pajamų, Taryba ir Komisija šiuo atžvilgiu rėmėsi viešai prieinamais šaltiniais, susijusiais su KNIC veikla, pavyzdžiui, jos interneto svetaine, įmonių registro ištrauka, susijusia su Korea National Insurance Corporation Zweigniederlassung Deutschland (toliau – KNIC ZD), KNIC filialu Vokietijoje, taip pat spaudos straipsniais. Iš visos šios informacijos paaiškėjo, kad KNIC Sąjungos teritorijoje vykdo veiklą pirmiausia sudarydama sutartis su stambiais ekonominės veiklos vykdytojais draudimo srityje ir kad vykdydama šią veiklą KNIC gauna pajamų užsienio valiuta.

128    Remiantis Komisijos iš minėtos interneto svetainės pateikta informacija, KNIC veikia tiek gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo, taip pat perdraudimo sektoriuose ir užsiima kita veikla, kaip antai prekybos operacijomis. Iš minėtos interneto svetainės matyti, kad KNIC gauna didelį pelną per metus (11,5 mlrd. Šiaurės Korėjos vonų, t. y. maždaug 80,5 mln. EUR, tik 2014 m.).

129    Kaip teisingai nurodo Komisija, kadangi pinigai yra pakeičiami, net jeigu, kaip teigia KNIC, jos dalinys, užsiimantis perdraudimu, veikia nuostolingai, jis vis tiek jai yra užsienio valiutos šaltinis, o nuostoliai gali būti lengvai padengti pelnu iš kitų KNIC veiklos sričių.

130    Trečia, KNIC pateikta informacija neprieštarauja išvadai, kad ji gauna pajamų užsienio valiuta.

131    Tuo pačiu metu tvirtindama, kad dėl perdraudimo įmokų ši programa jai kainuoja daugiau nei jos iš draudimo išmokų gaunamos sumos, KNIC savo teiginius grindžia kiekybine analize ir aiškina, kad per pastaruosius penkerius metus ji perdraudikams pervedė 441 060 102 EUR įmokų, o gavo 324 412 306 EUR dėl perdraudimo nuostoliams atlyginti.

132    Tai teigdama, pati KNIC pripažįsta, kad ji gavo sumų užsienio valiuta, kurių vertė viršija 300 000 000 EUR. Ši suma turėtų būti laikoma svarbia.

133    Be to, KNIC neginčija Komisijos teiginio, kad ji vykdo perdraudimo veiklą su tarptautinėmis draudimo bendrovėmis, kurių dalis veikia Sąjungos teritorijoje. Be to, dublike KNIC patvirtina, kad ji atlieka operacijų užsienio valiuta. Iš 2016 m. birželio 16 d. KNIC laiško matyti, kad jai reikia „konvertuoti į eurus kai kurias pajamas Korėjos vonais, kad galėtų pervesti įmokas jos perdraudimo įmonėms“.

134    KNIC taip pat pabrėžė aplinkybę, kad Jungtinėje Karalystėje vyko teismo procesas dėl kaltinimų jai pateikus klaidingus kompensacijų prašymus perdraudimo įmonėms. Tačiau, atsižvelgiant į Tarybos pateiktą straipsnį laikraštyje Washington Post, po šio proceso Jungtinės Karalystės teismuose KNIC gavo 58 mln. JAV dolerių.

135    KNIC griežtai kritikuoja informaciją apie galimus su perdraudimo sutartimis susijusius sukčiavimo atvejus.

136    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad sukčiavimo problema nesusijusi nei su įtraukimo į sąrašą kriterijais, nei su pakeistais įtraukimo į sąrašą kriterijais. Sukčiavimo problema nenurodyta ir kaip vienas iš KNIC įtraukimo į sąrašą motyvų. Todėl nereikia priimti sprendimo dėl su šiuo klausimu susijusių KNIC teiginių.

137    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Taryba nepadarė jokios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad KNIC gauna daug pajamų užsienio valiuta.

138    Trečia, kiek tai susiję su KNIC argumentais, kad jos gaunamomis pajamomis negali būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinių ginklų platinimo programų, reikia aptarti du KNIC argumentų aspektus.

139    Viena vertus, KNIC tvirtina, kad žodžių junginys „prisidedama prie <…> programų“ yra vienas iš nagrinėjamų įtraukimo į sąrašą kriterijų, kuris turėtų būti aiškinamas kaip reikalavimas atlikti tiesioginį arba didelės vertės mokėjimą, be kurio ginklų programai nebūtų daroma materialinio poveikio.

140    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad KNIC nepateikė neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo, kaip tai suprantama pagal SESV 277 straipsnį, dėl tariamai neproporcingų įtraukimo į sąrašą kriterijų. Savo argumentais KNIC tik kritikuoja nagrinėjamus įrašymo į priedus kriterijus, kaip juos aiškina Taryba ir Komisija.

141    Vis dėlto reikia priminti, pirma, kad Taryba turi didelę diskreciją bendrai ir abstrakčiai apibrėžti ribojamųjų priemonių nustatymo teisinius kriterijus ir tvarką (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 120 punktą ir 2015 m. balandžio 29 d. Sprendimo Bank of Industry and Mine / Taryba, T‑10/13, EU:T:2015:235, 75–80, 83, 84 ir 88 punktus).

142    Šiuo atveju nei įtraukimo į sąrašą kriterijais, nei pakeistais įtraukimo į sąrašą kriterijais nereikalaujama, kad Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinių ginklų platinimo programoms būtų atlikti tiesioginiai arba didelės vertės mokėjimai.

143    Iš tiesų, šioje byloje taikomuose teisės aktuose vartojami aiškūs terminai kaip turtas ir ekonominiai ištekliai, kurie „galėtų būti naudojami“ šiose programose.

144    Priešingai, nei teigia KNIC, nagrinėjami įtraukimo į sąrašą kriterijai taikytini ne visiems su Korėjos Liaudies Demokratine Respublika susijusiems subjektams ar net ne visiems Šiaurės Korėjos mokesčių mokėtojams, o iš esmės tik asmenims ir subjektams, teikiantiems finansines paslaugas arba užtikrinantiems finansinio ar kito turto arba išteklių, kurie galėtų būti naudojami Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinių ginklų platinimo programose, perdavimą į valstybių narių teritoriją arba iš jos.

145    Atsižvelgiant į nagrinėjamų ribojamųjų priemonių tikslą, pobūdį ir dalyką, žodžių junginį „galėtų būti naudojami“, numatytą tiek įtraukimo į sąrašą kriterijuose, tiek pakeistuose įtraukimo į sąrašą kriterijuose, iš tiesų reikia aiškinti kaip taikytiną asmenims ir subjektams, dėl kurių veiklos, net jei ji nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su branduolinių ginklų platinimu, gali būti prie jos prisidedama dėl jų nagrinėjamame režime užimamo statuso.

146    Kaip matyti iš šio sprendimo 130–137 punktų, KNIC, vykdydama savo veiklą, gauna daug pajamų užsienio valiuta ir apskritai ji gauna daugiau nei 80 mln. EUR pelno per metus. Taigi, bet kuriuo atveju ji nepriskirtina įprastų mokesčių mokėtojų kategorijai, kuria ji remiasi.

147    Be to, KNIC argumentai, pagrįsti 2016 m. gegužės 12 d. Sprendimu Bank of Industry and Mine / Taryba (C‑358/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:338) ir 2014 m. liepos 16 d. Sprendimu National Iranian Oil Company / Taryba (T‑578/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:678), pagal kuriuos žodis „prisidedama“ prie ginklavimosi programų, numatytas nagrinėjamuose įtraukimo į sąrašą kriterijuose, turėtų būti aiškinamas kaip reikalaujantis tiesioginio ar didelės vertės mokėjimo, be kurio ginklavimosi programai nebūtų daromas materialinis poveikis, negali paneigti šių išvadų.

148    Iš tiesų šioje byloje siūlomas nagrinėjamų įtraukimo į sąrašą kriterijų aiškinimas tiksliai atitinka aiškinimo gaires, kurias Teisingumo Teismas priminė 2016 m. kovo 1 d. Sprendime National Iranian Oil Company / Taryba (C‑440/14 P, EU:C:2016:128). Jame buvo nuspręsta, kad reglamentas, kuriame nustatytos ribojamosios priemonės, turi būti aiškinamas atsižvelgiant ne tik į sprendimą, priimtą įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką ir nurodytą SESV 215 straipsnio 2 dalyje, bet ir į istorinį Sąjungos priimtų nuostatų ir šio reglamento kontekstą. Tas pats taikytina ir sprendimui, priimtam bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, kuris turi būti aiškinamas atsižvelgiant į jo priėmimo kontekstą (2016 m. kovo 1 d. Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, C‑440/14 P, EU:C:2016:128, 78 punktas).

149    Tačiau, kaip jau buvo pažymėta šio sprendimo 92 punkte, ribojamosios priemonės Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai buvo nustatytos reaguojant į Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos atliktus kelis branduolinius bandymus, JT ST rezoliucijomis pasmerktus ir pripažintus keliančiais didelę grėsmę svarbiam Sąjungos tikslui, t. y. palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą.

150    Todėl, jei, kaip teigia KNIC, nagrinėjamos ribojamosios priemonės būtų taikomos tik subjektams arba asmenims, tiesiogiai susijusiems su branduolinių ginklų platinimo veikla ir tiesiogiai prie jos prisidedantiems, bet ne subjektams ir asmenims, „galintiems prisidėti“ prie minėtos veiklos, galėtų būti pakenkta Tarybos užsibrėžtiems tikslams, nes parama branduolinių ginklų platinimo veiklai galėtų būti lengvai suteikta, pirmiausiai finansiškai, kitų subjektų ar asmenų, tiesiogiai nesusijusių su tokia veikla.

151    Darytina išvada, kad Taryba galėjo teisėtai nuspręsti, jog dėl nagrinėjamų įtraukimo į sąrašą kriterijų formuluotės ir ribojamųjų priemonių nustatymo KNIC Šiaurės Korėjos režimui galėjo būti daromas spaudimas tikintis užbaigti branduolinio ginklo platinimo veiklą arba ją susilpninti (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 147 ir 148 punktus).

152    Kita vertus, kiek KNIC remiasi įrodymų trūkumu ir ginčija aplinkybę, kad jos gaunamomis pajamomis prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos su branduolinių ginklų platinimu susijusia veikla, pakanka konstatuoti, kad pagal nagrinėjamus įtraukimo į sąrašą kriterijus Taryba neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad atitinkamo subjekto ištekliai buvo tiesiogiai panaudoti su branduolinių ginklų platinimu susijusioms Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos programoms, tačiau ji privalo savo sprendimą kuo labiau pagrįsti nuosekliais įrodymais, jog šiais ištekliais gali būti prisidedama prie šio tikslo (pagal analogija žr. 2015 m. balandžio 21 d. Sprendimo Anbouba / Taryba, C‑630/13 P, EU:C:2015:247, 53 punktą).

153    Kitoks aiškinimas prieštarautų ne tik nagrinėjamų įtraukimo į sąrašą kriterijų tekstui, bet ir visų pirma Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai nustatytų ribojamųjų priemonių dalykui ir tikslui. Be to, neturint įgaliojimų atlikti tyrimus trečiosiose šalyse, rinkti įrodymus apie konkrečią paramą branduolinei veiklai šioje valstybėje yra pernelyg sudėtinga.

154    Nagrinėjamu atveju pirma reikia pabrėžti, kad KNIC pripažino, jog Šiaurės Korėjai mokėjo įprastus mokesčius, tačiau jų sumos nenurodė.

155    Taip pat reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 112–114, 120–121 ir 130–137punktuose pateiktos analizės, KNIC yra pelninga įmonė, užimanti draudimo rinkos monopolį, gaunanti daug pajamų užsienio valiuta.

156    Galiausiai, kaip matyti iš šio sprendimo 110–118 punktuose pateiktos analizės, KNIC yra Šiaurės Korėjai nuosavybės teise priklausanti valstybės įmonė.

157    Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai teigia Komisija, faktas, jog KNIC yra valstybės subjektas, gali parodyti, kad jos gaunamomis pajamomis užsienio valiuta gali būti prisidedama prie valstybės branduolinių ginklų platinimo programos, nes Šiaurės Korėja gali nuspręsti, kaip panaudoti iš KNIC gaunamas pajamas. Todėl Taryba ir Komisija nepadarė vertinimo klaidos, kai nusprendė, jog KNIC gaunamomis pajamomis galėtų būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinių ginklų platinimo programų.

158    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad pirmiau nurodytų aplinkybių visuma yra pakankamai konkretūs, tikslūs ir neprieštaringi įrodymai, leidžiantys visiškai patikimai nustatyti, kad KNIC yra valstybei priklausanti valstybės įmonė ir kad ji gauna daug pajamų užsienio valiuta, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinių ginklų platinimo programų.

159    Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Taryba ir Komisija nepadarė jokios vertinimo klaidos KNIC įtraukimo į sąrašą motyvuose nurodydamos, kad ji yra valstybei priklausanti valstybės įmonė, gaunanti daug pajamų užsienio valiuta, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinių ginklų platinimo programų.

160    Ketvirta, kalbant apie tai, ar egzistuoja ryšys tarp KNIC ir 39 biuro, kurį KNIC ginčija, konstatuotina, kad remiantis Bendrajam Teismui pateikta bylos medžiaga reikia konstatuoti, kad nepateikusios jokios informacijos ar įrodymų dėl šio ryšio pobūdžio ir buvimo, Taryba ir Komisija nepakankamai pagrindė šį motyvų teiginį.

161    Vis dėlto aplinkybė, kad Taryba ir Komisija pakankamai neįrodė šio ginčijamų motyvų teiginio Bendrajame Teisme, negali paneigti minėtų motyvų teisėtumo. Iš tiesų, iš jurisprudencijos matyti, kad, jei bent vienas iš nurodytų motyvų yra pakankamai tikslus ir konkretus, kad jis pagrįstas ir pats savaime yra pakankamas pagrindas patvirtinti šį aktą, aplinkybė, kad kiti šie motyvai tokie nėra, negali pateisinti šio akto panaikinimo (pagal analogiją žr. 2015 m. sausio 14 d. Sprendimo Abdulrahim / Taryba ir Komisija, T‑127/09 RENV, EU:T:2015:4, 68 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

162    Šioje byloje išvada, kad KNIC yra valstybei priklausanti valstybės įmonė, gaunanti daug pajamų užsienio valiuta, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinių ginklų platinimo programų, savaime yra pakankamas pagrindas, pateisinantis ieškovės pavadinimo įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus.

163    Todėl ieškinio antrąjį pagrindą reikia atmesti.

 Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, kildintino iš principų dėl duomenų apsaugos pažeidimo

164    Ieškinio trečiuoju pagrindu KNIC nurodo, kad Taryba ir Komisija pagal 2000 m. gruodžio 18 d. Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102) 4 straipsnį privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi sąžiningai ir teisėtai, būtų tikslūs ir atnaujinti ir, jei tinka, ištrinti arba ištaisyti. Pagal minėto reglamento 14 ir 16 straipsnius atitinkamas asmuo turi teisę, kad netikslūs duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, o jei jie apdorojami neteisėtai, – ištrinti.

165    KNIC teigimu, Taryba ir Komisija paskelbė neteisingus duomenis šioje byloje, sudarydamos įspūdį, kad ji dalyvavo neteisėtoje veikloje, susijusioje su masinio naikinimo ginklų kūrimu, ir taip pažeidė minėtus straipsnius. Tokia informacija turėjo didelį neigiamą poveikį KNIC. Neigiamas poveikis jos reputacijai yra arba turėtų būti aiškus. Dėl tokių nepagrįstų tvirtinimų apie tokius sunkius pažeidimus taip pat praktiškai galėjo atsirasti pasekmių.

166    Taryba ir Komisija ginčija KNIC argumentus pabrėždamos, kad jie negali turėti įtakos ginčijamų antrųjų aktų teisėtumui ir Sprendimui 2016/849.

167    Šiuo ieškinio pagrindu KNIC iš esmės kaltina Tarybą ir Komisiją pažeidus Reglamento Nr. 45/2001 4, 10, 14 ir 16 straipsnius.

168    Reikia pabrėžti, kad KNIC, tik nurodžiusi Reglamento Nr. 45/2001 straipsnių numerius ir pacitavusi Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės ištraukas, iš esmės teigia, kad Taryba ir Komisija paskelbė netikslius duomenis, dėl kurių gali susidaryti įspūdis, kad KNIC vykdė neteisėtą veiklą.

169    Pagal KNIC, jei Taryba ir Komisija neįrodo, kad jos pavadinimo įtraukimas į nagrinėjamus sąrašus pagrįstas, tokiu įtraukimu pažeidžiami duomenų apsaugos principai.

170    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad, atsižvelgiant į ieškinio antrojo pagrindo analizę, KNIC įtraukimo į sąrašą motyvuose nėra padaryta vertinimo klaidos, todėl Taryba ir Komisija nepaskelbė netikslių duomenų, dėl kurių gali susidaryti įspūdis, kad KNIC vykdė neteisėtą veiklą.

171    Todėl šis ieškinio pagrindas atmestinas.

172    Bet kuriuo atveju šis ieškinio pagrindas neturi reikšmės.

173    Iš tiesų, darant prielaidą, kad Taryba ir Komisija su KNIC susijusius asmens duomenis tvarkė tokiu būdu, kuris neatitinka Reglamento Nr. 45/2001, ši aplinkybė negali lemti to, kad būtų panaikinti antrieji ginčijamieji aktai ir Sprendimas 2016/849. Tačiau jei KNIC sugebėtų įrodyti, kad duomenys buvo taip tvarkomi, ji galėtų remtis minėto reglamento pažeidimu ieškinyje dėl žalos atlyginimo (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Rotenberg / Taryba, T‑720/14, EU:T:2016:689, 140 punktą ir 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendimo HD / Parlamentas, T‑652/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:828, 33 ir 34 punktus).

174    Tokiomis aplinkybėmis šį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, kildintino iš neproporcingo pagrindinių teisių ribojimo

175    Ieškinio ketvirtuoju pagrindu KNIC nurodo neproporcingą teisės į nuosavybę ir laisvės užsiimti verslu, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnį, ribojimą. Ji primena, kad teisė į asmeninio ir šeiminio gyvenimo, buto neliečiamybės ir reputacijos gerbimą saugoma pagal Konvencijos dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, pasirašytos 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje (toliau – EŽTK), 8 straipsnį. Šiuo klausimu KNIC remiasi proporcingumo principu, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų.

176    KNIC teigimu, antraisiais ginčijamais aktais ir Sprendimu 2016/849 labai ribojamas jo gebėjimas valdyti savo turtą. Kaip matyti iš G. Paek Ju Hyok parodymų, priėmus šiuos aktus tretieji asmenys praktiškai nebėra linkę bendradarbiauti su KNIC. To pasekmė tokia, kad ji nebegalės sudaryti perdraudimo sutarčių, išsiieškoti skolų iš užsienio partnerių, disponuoti savo tarptautiniu turtu arba toliau tęsti veiklos su savo tarptautiniais partneriais.

177    Žala, padaryta antraisiais ginčijamais aktais ir Sprendimu 2016/849, visais atžvilgiais visiškai neproporcinga jais siekiamiems tikslams, nes KNIC neatneša jokių pajamų Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai. Todėl netinkama ir nebūtina įšaldyti KNIC turtą, siekiant užkirsti kelią Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai plėsti savo branduolinių ginklų platinimo programas.

178    Taryba ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

179    Ieškinio ketvirtuoju pagrindu KNIC iš esmės remiasi neproporcingu jos teisės į nuosavybę ir laisvės užsiimti verslu ribojimu. Nuoroda į EŽTK 8 straipsnio pažeidimą nepagrįsta jokiais argumentais, todėl šį kaltinimą reikia atmesti kaip nepriimtiną, nes jis neatitinka procedūros reglamento 76 straipsnyje įtvirtintų aiškumo reikalavimų.

180    Pirma, tariant, kad šiais labai bendro pobūdžio argumentais KNIC ginčija įtraukimo į sąrašą kriterijų proporcingumą, teigdama, kad jos pavadinimo įtraukimas į nagrinėjamus sąrašus ir žala, atsiradusi dėl antrųjų ginčijamų aktų ir Sprendimo 2016/849, neproporcinga tų teisės aktų tikslams, pakanka konstatuoti, kad KNIC nepateikė neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo pagal SESV 277 straipsnį dėl įtraukimo į sąrašą kriterijų ir pakeistų įtraukimo į sąrašą kriterijų.

181    Taigi KNIC negali ginčyti šių įtraukimo į sąrašą kriterijų, neginčydama jų teisėtumo ir nesiremdama neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, kaip tai suprantama pagal SESV 277 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 20 d. Sprendimo Melli Bank / Taryba, T‑492/10, EU:T:2013:80, 58 ir 59 punktus ir 2013 m. kovo 20 d. Sprendimo Bank Saderat / Taryba, T‑495/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:142, 53–59 punktus).

182    Be to, bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad argumentai, kuriais KNIC remiasi šiame ieškinio pagrinde, negali paneigti šių įtraukimo į sąrašą kriterijų teisėtumo. Iš tiesų, šie argumentai pagrįsti su pačia KNIC susijusiomis aplinkybėmis, nes jie suformuluoti atsižvelgiant į konkrečią jos padėtį ir paremti tariama žala, atsiradusia todėl, kad jos pavadinimas įtrauktas į nagrinėjamus sąrašus, o ne pačių minėtų kriterijų neproporcingumu.

183    Antra, KNIC savo argumentą dėl jai nustatytų ribojamųjų priemonių neproporcingumo grindžia prielaida, kad ji neatneša jokių pajamų Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai. Tuo remdamasi ji daro išvadą, kad netinkama ir nebūtina įšaldyti jos turto, siekiant tikslo užkirsti kelią Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai plėsti branduolinių ginklų platinimo programas.

184    Vis dėlto, kaip matyti iš ieškinio antrojo pagrindo analizės, KNIC įtraukimo į sąrašus motyvai nėra klaidingi.

185    Todėl šį pagrindą reikia atmesti.

186    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą KNIC ieškinį byloje T‑264/16.

 Dėl ieškinio byloje T‑533/15

 Dėl ieškovų byloje T‑533/15 ieškinio, kiek jis susijęs su pirmaisiais ginčijamais aktais

–       Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, kildintino iš pareigos motyvuoti pažeidimo

187    Ieškinio pirmajame pagrinde ieškovai byloje T‑533/15 teigia, kad Komisija ir Taryba neįvykdė savo pareigos nurodyti aiškias, vienareikšmiškas ir specifines priežastis, leidžiančias įtraukti jų pavardes į nagrinėjamus sąrašus.

188    Anot ieškovų byloje T‑533/15, pirmuosiuose ginčijamuose aktuose nenurodyta, kokiu tiksliu įtraukimo į pirmųjų ginčijamų teisės aktų kriterijų elementu remiamasi kiekvieno iš jų atžvilgiu. Be to, Kang Song‑Sam teigia, kad į pirmuosius ginčijamus aktus įtraukus neegzistuojantį asmenį, t. y. Kang Song‑Nam, šiais aktais pažeista pareiga motyvuoti.

189    Ieškovės byloje T‑533/15 ginčija išvadą, kad jos veikė „KNIC vardu“. Iš tikrųjų kyla klausimas, ar ši sąvoka apima egzistuojančius subjektus, kaip antai KNIC ZD arba KNIC. Tačiau tokiu atveju ji būtų neįtrauktas į sąrašą subjektas, kuris negali būti tinkamas, atsižvelgiant į pirmuosius įtraukimo į sąrašą kriterijus. O jei ši sąvoka reiškia neegzistuojantį subjektą, t. y. „KNIC GmbH“, tai reikštų, kad kalbama apie veiksmus subjekto, kuris neegzistavo, ir jo vardu. Be to, pavardės Sin Kyu‑Nam ir Pak Chun‑San į atitinkamus sąrašus įtrauktos klaidingai, remiantis tuo, kad jie yra „buvę“ įgaliotieji KNIC GmbH atstovai.

190    Taryba ir Komisija ginčija ieškovų byloje T‑533/15 argumentus.

191    Taryba pakartoja, kad su ieškovais byloje T‑533/15 susijusiuose motyvuose remiamasi aplinkybe, kad jie eina pareigas KNIC ZD ir veikia KNIC labui, jos vardu arba jos nurodymu. Be to, Komisija pažymi, jog Tarybai ir Komisijai pakanka paaiškinti, kaip šie asmenys, kaip KNIC ZD atstovai, veikė KNIC vardu arba jos nurodymu.

192    Kaip jau buvo priminta šiame sprendime, nors SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti jo kontrolę, vis dėlto toks motyvavimas turi būti pritaikytas prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Šiuo atžvilgiu nurodant motyvus nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei į visas nagrinėjamąją sritį reglamentuojančias teisės normas, ypač į interesą gauti paaiškinimų, kurį asmenys, kuriems šis aktas skirtas, gali turėti. Taigi asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jam nustatytos priemonės reikšmę (žr. 2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 122 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

193    Šioje byloje konstatuotina, kad Sprendimo 2013/183 1–12 konstatuojamosiose dalyse primintos reikšmingos politinės situacijos, kuriai esant buvo priimtos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, aplinkybės. Be to, kaip matyti iš Reglamento Nr. 329/2007 1 konstatuojamosios dalies, dėl 2006 m. spalio 9 d. įvykdyto branduolinio bandymo JT ST nusprendė, kad kilo akivaizdi grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui. Šiuose aktuose, kuriuos siekta pakeisti pirmaisiais ginčijamais aktais ir todėl jie priimti ieškovams byloje T‑533/15 žinomomis aplinkybėmis, apibūdinama bendra padėtis, dėl kurios jie priimti, ir bendri jais siekiami tikslai. Vadinasi, ginčijamuose aktuose apibūdinama bendra padėtis, dėl kurios jie buvo priimti, ir bendri tikslai, kurių jais siekiama.

194    Pirmieji motyvai, susiję su ieškovais byloje T‑533/15, pateikti šio sprendimo 16 punkte.

195    Šiomis aplinkybėmis ieškovai byloje T‑533/15 kaltina Komisiją motyvus, kuriais pagrįsti pirmieji ginčijami aktai, akivaizdžiai pakeitus ir dėl KNIC GmbH nurodytus motyvus suformulavus taip, lyg jie būtų nurodyti dėl KNIC būstinės. Jie pabrėžia, kad tenka spėlioti, ką galėtų reikšti Komisijos ir Tarybos jų įtraukimui į sąrašus pagrįsti nurodyti motyvai ir kodėl teigiama, kad šie motyvai atitinka įtraukimo į sąrašą kriterijus.

196    Tiesa, reikia konstatuoti, kad pirmieji motyvai yra netikslūs, nes juose KNIC GmbH nurodyta kaip subjektas, kuriame ieškovai byloje T‑533/15 turėjo atlikti savo pareigas. Kaip matyti iš Tarybos ir Komisijos pateiktų paaiškinimų, nuoroda į „KNIC GmbH“ yra klaidinga ir Taryba pageidavo nurodyti KNIC ZD, kuri yra KNIC filialas Hamburge, Vokietijoje. Taigi nuoroda į „KNIC GmbH“ turi būti suprantama kaip nuoroda į KNIC.

197    Vis dėlto pirmieji motyvai, susiję su ieškovais byloje T‑533/15, leido jiems suprasti, kad Taryba, siekdama įtraukti jų pavardes į ginčijamus sąrašus, rėmėsi jų pareigomis KNIC ZD. Iš tiesų, pirma, reikia pažymėti, kad šalys sutaria dėl aplinkybės, kad subjektas KNIC GmbH neegzistuoja. Antra, reikia pabrėžti, kad nuoroda į „KNIC GmbH“ buvo papildyta informacija apie Hamburgą arba subjekto „KNIC GmbH“ adresu Hamburge, kuris sutapo su KNIC ZD adresu. Trečia, kaip matyti iš ieškovų byloje T‑533/15 KNIC arba jos filiale Vokietijoje einamų pareigų, jie negalėjo nežinoti, kad KNIC per savo filialą, būtent KNIC ZD, užsiima ūkine veikla Vokietijoje. Todėl nepaisant klaidingo pavadinimo ieškovai byloje T‑533/15 galėjo suprasti, kad nuoroda į „KNIC GmbH“ reiškė KNIC‑ZD.

198    Kalbant apie Kim Il‑Su, Choe Chun‑Sik, Sin Kyu‑Nam, Pak Chun‑San ir So Tong Myong, kaip matyti iš jų parodymų ir argumentų, išdėstytų antrajame šio ieškinio pagrinde, kildintiname iš akivaizdžios vertinimo klaidos, netikslūs pirmieji ginčijamieji aktai jiems nesukliudė suprasti, kad į sąrašus jie buvo įtraukti dėl jų KNIC Vokietijoje einamų pareigų ir jų veiksmų KNIC labui, jos vardu ir jos nurodymu.

199    Kaip nurodo Komisija, kalbant apie pirmuosiuose ginčijamuose aktuose kaip Kang Song‑Nam nurodytą asmenį, pakanka pažymėti, kad dėl transliteracijos iš korėjiečių kalbos į anglų kalbą dažnai atsiranda keletas galimų ir priimtinų vertimų. Taigi ši klaida visiškai netrukdo Kang Song‑Sam suprasti pirmųjų ginčijamų aktų, kuriais Taryba jį įtraukė į sąrašus dėl jo pareigų, t. y. KNIC būstinės Pchenjane departamento vadovo, ir KNIC ZD įgaliotojo atstovo statuso, tai patvirtina Kang Song‑Sam šio ieškinio pateikimas ir tai, kad ieškinio antrajame pagrinde jis remiasi akivaizdžia vertinimo klaida.

200    Pirmuosiuose motyvuose, susijusiuose su ieškovais byloje T‑533/15, dėl kiekvieno ieškovo nurodomas ryšio su į sąrašą įtrauktais subjektais pobūdis, todėl šie motyvai leidžia jiems suvokti, kuo jie faktiškai kaltinami, taigi jie faktiškai gali patikrini šio tvirtinimo pagrįstumą ir būtent jį užginčyti. Todėl reikia konstatuoti, kad motyvai buvo nurodyti tinkamai.

201    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškinio pagrindą, kildintiną iš pareigos motyvuoti pažeidimo, nes dėl ieškovų byloje T‑533/15 pirmuose ginčijamuose aktuose Tarybos nurodytų motyvų pagrįstumą reikia vertinti nagrinėjant ieškinio antrąjį pagrindą.

–       Dėl ieškinio antrojo pagrindo, kildintino iš akivaizdžios vertinimo klaidos

202    Ieškinio antrajame pagrinde ieškovai byloje T‑533/15 tvirtina, kad Taryba ir Komisija padarė akivaizdžią klaidą, nuspręsdamos, kad pirmieji įtraukimo į sąrašą kriterijai buvo įvykdyti, kiek tai susiję su ieškovais.

203    Jie dar kartą pakartojo savo argumentą, kad KNIC GmbH neegzistuoja. KNIC agentūra Vokietijoje yra KNIC ZD, kuri yra jos filialas, o ne KNIC patronuojamoji įmonė. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė „KNIC GmbH“ neegzistuoja, pirmuose ginčijamuose aktuose pateikti motyvai negali būti jiems taikomi arba būti pagrįsti.

204    Iš esmės ieškovai byloje T‑533/15 teigia, kad jie nebėra ar niekada nebuvo KNIC ZD arba KNIC atstovai.

205    Taryba tvirtina, kad ieškovai byloje T‑533/15 KNIC ZD eina pareigas ir veikia KNIC labui, jos vardu arba jos nurodymu. Komisijos nuomone, įrodyta, kad ieškovai byloje T‑533/15 veikia KNIC vardu arba yra jos nurodymu ir yra jos kontroliuojami.

206    Pirma, reikia pažymėti, kad ieškovų byloje T‑533/15 įrašymo į pirmųjų ginčijamų aktų prieduose pateikiamus sąrašus pagrįstumo kontrolė atliekama vertinant, ar jų atitinkama padėtis yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad šie ieškovai atitinka Tarybos sprendimo 2013/183 15 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nustatytus bendruosius kriterijus, pagal kuriuos apibrėžti asmenys, kuriems šios priemonės taikomos. Toks vertinimas turi būti atliktas įrodymus išnagrinėjant ne atskirai, bet atsižvelgiant į su jais susijusias aplinkybes (pagal analogiją žr. 2015 m. balandžio 21 d. Sprendimo Anbouba / Taryba, C‑605/13 P, EU:C:2015:248, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

207    Apskritai, reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į ribojamąsias priemones, nustatytas siekiant daryti spaudimą Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, įtraukimo į sąrašą kriterijai, nustatyti teisės aktuose, kurie buvo taikyti priimant pirmuosius ginčijamus aktus, apėmė: tiesioginį dalyvavimą Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos programose, pagrįstose dalyvavimu programose, susijusiose su branduolinių ginklų platinimu arba parama joms (Sprendimo 2013/183 15 straipsnio 1 dalies a punktas); atsakomybę už šias programas (Sprendimo 2013/183 15 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis); teikimą finansinių paslaugų, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos programų [(Sprendimo 2013/183 15 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis)] ir ginklų tiekimą [(Sprendimo 2013/183 15 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktis)]. Taikytinuose teisės aktuose (Sprendimo 2013/183 15 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje) taip pat buvo apibrėžti įtraukimo į sąrašą kriterijai, kurie gali būti teisinis pagrindas įtraukti subjektus ar fizinius asmenis, tokį sprendimą pagrindžiant sąsajomis su asmeniu arba subjektu, teikiančiu finansines paslaugas arba finansinį ar kitokį turtą ar išteklius, kuriais galėtų būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos programų.

208    Ieškovai byloje T‑533/15 patenka į kategoriją asmenų, veikiančių asmenų ar subjektų vardu ar nurodymu, kaip tai suprantama Sprendimo 2013/183 15 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje ir Reglamente Nr. 696/2013, iš dalies pakeistame Reglamento Nr. 329/2007 6 straipsnio 2 dalies b punktu.

209    Šiuo atveju reikia išnagrinėti, ar galioja ieškovų byloje T‑533/15 įtraukimas į sąrašus, atsižvelgiant į jų ryšius su subjektais, kurių vardu jie turi veikti.

210    Antra, reikia pažymėti, kad pirmuosiuose įtraukimo į sąrašą motyvuose, susijusiuose su ieškovais byloje T‑533/15, Taryba pabrėžė šių ieškovų ryšį su KNIC GmbH, taip pat jų ryšį su KNIC.

211    Šiuo atžvilgiu, pirma, kiek tai susiję su įvairiomis ieškovų byloje T‑533/15 pareigomis KNIC GmbH, kaip matyti iš šio sprendimo 196 ir 197 punktų, klaidingas subjekto, kurį Taryba norėjo įtraukti į sąrašą, pavadinimas nesutrukdė jiems suvokti pirmųjų motyvų prasmę ir reikšmę. Taigi, kaip tai matyti iš ieškovų byloje T‑533/15 jų ieškinyje pateiktų argumentų, nuoroda į „KNIC GmbH“ turi būti ir buvo suprantama kaip nuoroda į KNIC ZD, į sąrašą įtrauktą subjektą.

212    Bet kuriuo atveju, subjekto „KNIC GmbH“ įtraukimas į sąrašą, kuris turėtų būti suprantamas kaip susijęs su veikla, kurią vykdo KNIC filialas Vokietijoje, nėra šio ieškinio dalykas.

213    Antra, kalbant apie veiksmus KNIC vardu arba jos nurodymu, konstatuotina, kad šis subjektas į sąrašą buvo įtrauktas ne pirmaisiais ginčijamais aktais.

214    Tačiau reikėtų pažymėti, kad, kiek tai susiję su KNIC, pirmieji įtraukimo į sąrašą motyvai, susiję su ieškovais byloje T‑533/15, buvo pagrįsti ne tiksliomis funkcijomis, o tuo, kad jie „veik[ė] KNIC vardu arba jos nurodymu“. Iš tiesų Taryba tvirtina, kad pirmieji motyvai pagrįsti tuo, kad ieškovai byloje T‑533/15 eina pareigas KNIC ZD ir veikia KNIC vardu arba jos nurodymu. Be to, Komisija pažymi, jog Tarybai ir Komisijai pakanka paaiškinti, kaip šie asmenys, kaip KNIC ZD atstovai, veikė KNIC vardu arba jos nurodymu.

215    Kaip matyti iš Vokietijos įmonių registro išrašo, kurį Taryba pateikė atsiliepimo į ieškinį B.4 priede, KNIC ZD yra KNIC, pagal Šiaurės Korėjos teisę įsteigtos bendrovės, filialas. Kaip matyti iš Paek Ju Hyok, KNIC viceprezidento, parodymų, pateiktų ieškinio A.10 priede, KNIC ZD yra KNIC atstovybė Vokietijoje, kurios tikslas – perdraudimo bendrovių kontaktinis punktas.

216    Šiuo klausimu pažymėtina, kad šioje byloje nuoroda į KNIC pirmuose įtraukimo į sąrašą motyvuose, susijusiuose su ieškovais byloje T‑533/15, turi būti suprantama kaip sustiprinanti motyvus, nustatant ryšį tarp minėtų ieškovų veiklos ir KNIC, kaip KNIC ZD veiklos Vokietijoje kontrolę vykdančio subjekto. Kitaip tariant, kaip matyti iš Tarybos per teismo posėdį pateiktų paaiškinimų, KNIC ZD buvo nurodyta siekiant apimti KNIC veiklą Vokietijoje per savo filialą. Tai, beje, patvirtina ir antrųjų ginčijamų aktų formuluotė, kuriuose konkrečiai nurodyti KNIC ir jos filialai.

217    Bet kuriuo atveju, kaip patvirtino visos šalys per teismo posėdį, atsižvelgiant į nagrinėjamų ribojamųjų priemonių tikslą, pobūdį ir dalyką, turi būti įmanoma įtraukti į sąrašą subjektą arba fizinį asmenį, „veikiantį [į Sprendimo 2013/183 15 straipsnio 1 dalies b punktą ir Reglamento Nr. 329/2007, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 696/2013, 6 straipsnio 2 dalies b punktą patenkančių subjektų] vardu ar nurodymu“, nors šie subjektai patys nebūtų įtraukti į sąrašus.

218    Todėl reikia konstatuoti, kad, siekdama pagrįsti tai, kad asmuo buvo tinkamai nurodytas kaip „veikiantis KNIC labui, jos vardu arba nurodymu“, Taryba privalėjo įrodyti ryšį tarp ieškovų byloje T‑533/15 ir KNIC arba KNIC ZD, kaip buvo numatyta pirmuose įtraukimo į sąrašą motyvuose, susijusiuose su minėtais ieškovais.

219    Trečia, kalbant apie ryšių tarp ieškovų byloje T‑533/15 ir KNIC arba KNIC ‑ZD įrodymus, reikia konstatuoti toliau išdėstytus dalykus.

220    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad patys ieškovai byloje T‑533/15 patvirtina savo ryšius su KNIC ZD ir KNIC, pabrėždami, kad šiuos ryšius jie nutraukė prieš priimant pirmuosius ginčijamus aktus arba dėl jų priėmimo.

221    Kalbant apie Kim Il‑Su, pažymėtina, kad jis į sąrašą buvo įtrauktas pirmaisiais ginčijamais aktais, dėl jo kaip į ES sąrašą įtrauktos KNIC GmbH įgaliojimus turinčio įgaliotojo atstovo, veikiančio KNIC vardu arba jos nurodymu, statuso.

222    Kim Il‑Su pabrėžia, kad jis KNIC ZD dirbo nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2015 m. birželio mėn. Jis toliau tęsia darbą KNIC, tačiau nebėra KNIC ZD įgaliotasis ar kitoks atstovas, kaip tai paaiškinta jo parodymuose.

223    Iš 2015 m. birželio 30 d. įmonių registro išrašo dėl KNIC, pateikto atsiliepimo į ieškinį B.4 priede, matyti, kad Kim Il‑Su buvo asmuo, turėjęs įgaliojimus atstovauti KNIC ZD. Jis buvo paskirtas po Pak Chun‑San, kuris atstovavo KNIC ZD vadovaudamasis KNIC 2009 m. liepos 28 d. Amtsgericht Hamburg (Hamburgo apylinkės teismas) nusiųstu sertifikatu, pateiktu Komisijos atsiliepimo į ieškinį B.7 priede. Be to, savo parodymuose ieškinio A.4 priede jis neginčija, kad 2009 m. jis perėmė iki tol Pak Chun‑San eitas KNIC ZD atstovo pareigas, bet, priešingai, tai patvirtina.

224    Kalbant apie Kim Il‑Su parodymus, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo veiklą reglamentuoja laisvo įrodymų vertinimo principas ir kad vienintelis kriterijus vertinant pateiktų įrodymų vertę yra jų patikimumas. Be to, vertinant dokumento įrodomąją galią pirmiausia reikia patikrinti jame nurodytos informacijos tikrumą ir atsižvelgti, be kita ko, į dokumento kilmę, jo parengimo aplinkybes, adresatą, taip pat atsakyti į klausimą, ar jo turinys atrodo pagrįstas ir patikimas (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Shell Petroleum ir kt. / Komisija, T‑343/06, EU:T:2012:478, 161 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

225    Tačiau reikia pažymėti, kad Kim Il‑Su parodymai buvo duoti specialiai šio ieškinio tikslais ir kad kaip duoti asmens, kuriam taikomos ginčijamos ribojamosios priemonės, šie parodymai turi nedidelę įrodomąją galią. Vadinasi, Taryba ir Komisija galėjo teisėtai remtis 2015 m. birželio 30 d. įmonių registro išrašu dėl KNIC ZD ir KNIC Amtsgericht Hamburg (Hamburgo apylinkės teismas) nusiųstu sertifikatu, t. y. viešais dokumentais, prieinamais tuo metu, kai buvo priimti pirmieji ginčijamieji aktai, ir naudoti juos kaip Kim Il‑Su einamų pareigų įrodymą.

226    Galiausiai, Kim Il‑Su pareiškimą, kad 2015 m. sausio mėn. jis nustojo vykdyti šias funkcijas, paneigia Komisijos pastabų dėl reikalavimų patikslinimo F.1 priede pateiktas 2016 m. kovo 16 d. įmonių registro išrašas, iš kurio matyti, kad Kim Il‑Su jame nurodytas kaip KNIC ZD atstovas.

227    Taigi įtraukimo į sąrašą motyvuose nebuvo padaryta vertinimo klaidos.

228    Kalbant apie Kang Song‑Sam padėtį, pažymėtina, kad jis į sąrašus įtrauktas pirmaisiais ginčijamais aktais dėl jo kaip į Sąjungos sąrašą įtrauktos KNIC GmbH įgaliotojo atstovo, veikiančio KNIC vardu arba jos nurodymu, statuso.

229    Kang Song‑Sam tvirtina, kad jis ir toliau veikia kaip KNIC ZD, o ne kaip neegzistuojančios KNIC GmbH atstovas. Jo teigimu, jo kaip bendrovės atstovo statuso nepakanka, kad būtų galima pateisinti jo įtraukimą į ginčijamą sąrašą.

230    Tačiau reikia konstatuoti, kad šiais argumentais ir savo parodymais, pateiktais ieškinio A.5 priede, Kang Song‑Sam neneigia ir neginčija nei Tarybos, nei Komisijos teiginių, kad pirmųjų ginčijamų aktų priėmimo metu jis buvo KNIC filialo Hamburge atstovas. Taigi, kaip matyti iš jo parodymų, jis šias pareigas eina nuo 2013 m. gruodžio mėn., kai jas perėmė iš Sin Kyu‑Nam. Iš jo parodymų pareiškimo dėl reikalavimų patikslinimo E.7 priede taip pat matyti, kad minėtas pareigas KNIC ZD Hamburge ėjo iki 2015 m. rugsėjo mėn. Taigi įtraukimo į sąrašą motyvuose nebuvo padaryta vertinimo klaidos.

231    Kalbant apie Choe Chun‑Sik, pažymėtina, kad jis į sąrašą įtrauktas pirmaisiais ginčijamais aktais dėl jo kaip į Sąjungos sąrašą įtrauktos KNIC GmbH įgaliotojo atstovo, veikiančio KNIC vardu arba jos nurodymu, statuso.

232    Choe Chun‑Sik nurodo, kad 2015 m. sausio mėn. KNIC jo paprašė tapti jos vyriausiuoju įgaliotiniu filiale Hamburge ir pakeisti ankstesnį atstovą Kim Il‑Su. Tačiau jis tvirtina, kaip paaiškinta jo pareiškimuose ieškinio A.6 priede, kad dėl Vokietijos valdžios institucijų sprendimo atsisakyti išduoti vizą niekada nebuvo atstovas.

233    Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Choe Chun‑Sik neginčija, jog buvo pasirinktas kaip KNIC atstovas Vokietijoje veikiančioje KNIC ZD. Tai, kad faktiškai jis negalėjo imtis savo pareigų Hamburge dėl atsisakymo išduoti vizą, nereiškia, kad jis nebuvo susijęs su KNIC ZD arba KNIC veikla, todėl tai nedaro jokio poveikio jo, kaip asmens, veikiančio KNIC, kuri gauna pajamas užsienio valiuta, vardu ir pagal jos nurodymus, statusui.

234    Iš tiesų, viena vertus, kaip nurodo pats Choe Chun‑Sik, jis eina KNIC perdraudimo departamento Pchenjane direktoriaus pareigas, t. y. jis eina perdraudimo (veikla, kurią KNIC vykdo Europoje ir dėl kurios ji gauna valiutos) departamento direktoriaus pareigas.

235    Kita vertus, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 215 punkte, iš KNIC viceprezidento Paek Ju Hyok parodymų ieškinio A.10 priede matyti, kad KNIC ZD buvo KNIC atstovybė Vokietijoje, kurios tikslas –perdraudimo bendrovių kontaktiniu punktas.

236    Be to, viena vertus, iš šio sprendimo 216 punkto matyti, kad KNIC yra subjektas, valdantis ir kontroliuojantis bendrovės KNIC ZD veiklą Vokietijoje, ir, kita vertus, iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos ir, be kita ko, Kim Il‑Su parodymų ieškinio A.4 priede matyti, kad KNIC filialas Vokietijoje buvo KNIC, perdraudimo bendrovių ir Europos draudimo tarpininkų kontaktinis punktas, jis negalėjo pasirašyti jokių sutarčių, atlikti arba gauti mokėjimų, ir kad ji neturėjo banko sąskaitos. Todėl, KNIC Perdraudimo departamente vadovaujamas pareigas ėję asmenys gali būti laikomi susiję su ginčijamuose motyvuose dėl KNIC ZD ir KNIC nurodytomis valiuta gautomis pajamomis.

237    Taigi Choe Chun‑Sik įtraukimo į sąrašą motyvuose, kiek jie susiję su veikimu „KNIC vardu arba jos nurodymu“, nėra vertinimo klaidos.

238    Kalbant apie Sin Kyu‑Nam, pažymėtina, kad jis į sąrašą įtrauktas pirmaisiais ginčijamais aktais dėl jo kaip Pchenjane esančios KNIC buveinės departamento vadovo ir buvusio KNIC GmbH Hamburg įgaliojimus turinčio atstovo įgaliojimų. Jis veikė KNIC vardu ir jos nurodymu.

239    Sin Kyu‑Nam nurodo, kad savo parodymuose ieškinio A.7 priede jis paaiškina, jog atstovo filiale Hamburge pareigas jis ėjo nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. Jis tebedirba KNIC, tačiau nebėra KNIC ZD atstovas. Be to, jis nėra „Pchenjane esančios KNIC buveinės departamento vadovas“, nes departamento vadovas yra generalinis direktorius, o ieškovas eina tik minėto departamento direktoriaus pareigas.

240    Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Sin Kyu‑Nam neginčija, kad nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. ėjo KNIC filialo Hamburge atstovo pareigas.

241    Be to, reikia pabrėžti, kad dėl to, kad jis nebeina KNIC atstovo Hamburge pareigų, nereiškia, kad jis nėra susijęs su KNIC ZD arba KNIC veikla.

242    Visų pirma, kaip matyti iš Bendrajam Teismui pateikto 2016 m. liepos 21 d. rašto 5 priedo, Sin Kyu‑Nam pripažįsta ir patvirtina, kad jis ėjo pareigas ne tik KNIC ZD, bet ir tai, kad vėliau jis ėjo KNIC Perdraudimo departamento direktoriaus pareigas. Motyvų, kuriais pagrįstas jo pavardės įtraukimas į nagrinėjamus sąrašus, teisingumas negali būti paneigtas.

243    Antra, Sin Kyu‑Nam nurodo, kad jis ėjo KNIC Perdraudimo departamento direktoriaus pareigas, o perdraudimo veiklą KNIC vykdė Europoje.

244    Trečia, kaip matyti iš šio sprendimo 235 ir 236 punktų, asmenys, einantys pareigas KNIC, gali būti laikomi susiję su pajamų valiuta gavimu, kaip nurodyta ginčijamuose motyvuose dėl KNIC ZD ir KNIC.

245    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sin Kyu‑Nam įtraukimo į sąrašą motyvuose nėra vertinimo klaidos.

246    Kalbant apie Pak Chun‑San, pažymėtina, kad jis į sąrašą įtrauktas pirmaisiais ginčijamais aktais dėl jo kaip Pchenjane esančios KNIC buveinės departamento vadovo ir buvusio KNIC GmbH įgaliojimus turinčio įgaliotojo atstovo, veikiančio KNIC vardu arba jos nurodymu, statuso.

247    Pak Chun‑San teigia, kad KNIC ZD dirbo nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. sausio mėn. Jis tebedirba KNIC, tačiau nebėra KNIC ZD atstovas. Be to, jis nebėra „pagrindinės būstinės Pchenjane esančios KNIC buveinės departamento vadovas“, nes departamento vadovas yra generalinis direktorius, o ieškovas yra tik vienas iš departamento direktorių.

248    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad remiantis 2006 m. rugpjūčio 8 d. įgaliojimo raštu, pateiktu Komisijos atsiliepimo į ieškinį B.6 priede, Pak Chun‑San buvo paskirtas KNIC įgaliotuoju atstovu Hamburge. Be to, iš Komisijos atsiliepimo į ieškinį B.8 priede pateiktų dokumentų matyti, kad Pak Chun‑San gavo įgaliojimus atstovauti KNIC ZD ir kad jo parašas buvo patvirtintas notariniu aktu 2008 m. liepos 11 d. Hamburge. Be to, savo 2015 m. rugsėjo 10 d. pareiškime, pateiktame ieškinio A.8 priede, jis neginčija, kad buvo KNIC ZD ir pačios KNIC atstovas Vokietijoje nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. sausio mėn. Šiame 2015 m. pareiškime jis taip pat tvirtina, kad grįžus iš Vokietijos, kurioje jis veikė kaip „KNIC Vokietija“ atstovas, jam teko svarbios KNIC buveinės Pchenjane vadovaujamos pareigos. Vėliau pateiktame pareiškime jis teigė, kad 2015 m. gruodžio mėn. paankstintai išėjo į pensiją, tačiau nepagrindė šio teiginio jokiais dokumentiniais įrodymais.

249    Galiausiai, aplinkybė, kad jis nebevykdo KNIC atstovo Hamburge funkcijų, nereiškia, kad jis nėra susijęs su KNIC ZD arba KNIC veikla.

250    Pirma, kaip matyti iš ieškinio A8 priedo, Pak Chun‑San pripažįsta ir patvirtina, kad jis ne tik ėjo pareigas KNIC ZD, bet ir tai, kad vėliau jis ėjo svarbias vadovaujamas pareigas KNIC buveinėje Pchenjane. Motyvų, kuriais pagrįstas jo pavardės įtraukimas į nagrinėjamus sąrašus, teisingumas negali būti paneigtas.

251    Antra, Pak Chun‑San 2016 m. liepos 21 d. Bendrajam Teismui pateikto rašto 4 priede nurodo, kad jis ėjo pareigas KNIC Perdraudimo departamente, o perdraudimo veiklą KNIC vykdė Europoje.

252    Trečia, kaip matyti iš šio sprendimo 235 ir 236 punktų, asmenys, einantys pareigas KNIC, gali būti laikomi susiję su pajamų valiuta gavimu, kaip nurodyta ginčijamuose motyvuose dėl KNIC ZD ir KNIC.

253    Vadinasi, Pak Chun‑San įtraukimo į sąrašą motyvuose nėra vertinimo klaidos.

254    Galiausiai, kiek tai susiję su So Tong Myong, pažymėtina, kad jis į sąrašą įtrauktas pirmaisiais ginčijamais aktais dėl jo kaip KNIC GmbH valdančiojo direktoriaus, veikiančio KNIC vardu arba jos nurodymu, statuso.

255    So Tong Myong nurodo, kad savo veiklą KNIC nutraukė 2014 m. ir nuo to laiko nebeturi jokio ryšio su šia bendrove. Tad, kaip jis pats teigia, jis niekada neveikė kaip KNIC ZD vykdomasis direktorius. Teiginys, kad jis buvo „KNIC [ZD] (Hamburge) vykdomasis direktorius, veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu“, neteisingas.

256    Šiuo atžvilgiu, remiantis Bendrajam Teismui pateikta bylos medžiaga, galima teigti, kad nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gegužės mėn. So Tong Myong keliuose dokumentuose buvo nurodytas kaip KNIC vykdomasis direktorius. Šio fakto neginčijo suinteresuotasis asmuo, be to, jį patvirtina jo pareiškimai, pateikti ieškinio A.9 priede, kuriame jis patikslina, kad KNIC prezidento pareigas ėjo nuo 2007 m. iki 2014 m. spalio mėn.

257    Be to, So Tong Myong tvirtinimą, kad 2014 m. jis nutraukė savo veiklą KNIC, paneigia Komisijos pateiktas 2016 m. kovo 16 d. įmonių registro išrašas Amtsgericht Hamburg (Hamburgo apylinkės teismas), iš kurio matyti, kad tuo metu jis tebebuvo KNIC prezidentas. Prieštaravimams dėl registro išrašo įrodomosios galios negalima pritarti, nes So Tong Myong nepateikė jokių įrodymų, nebent savo paties pareiškimus.

258    Kaip buvo priminta anksčiau, pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo veiklą reglamentuoja laisvo įrodymų vertinimo principas ir vienintelis kriterijus vertinant pateiktų įrodymų vertę yra jų patikimumas. Be to, vertinant dokumento įrodomąją galią pirmiausia reikia patikrinti jame nurodytos informacijos tikrumą ir atsižvelgti, be kita ko, į dokumento kilmę, jo parengimo aplinkybes, adresatą, taip pat atsakyti į klausimą, ar jo turinys atrodo pagrįstas ir patikimas (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Shell Petroleum ir kt. / Komisija, T‑343/06, EU:T:2012:478, 161 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

259    Reikia pažymėti, kad So Tong Myong parodymai buvo duoti specialiai šio ieškinio tikslais ir kad kaip duoti asmens, kuriam taikomos ginčijamos ribojamosios priemonės, šie parodymai turi nedidelę įrodomąją galią.

260    Taip yra visų pirma tuomet, kai parodymus paneigia viešas dokumentas, kurį pateikė Komisija, kaip antai Hamburgo įmonių registro ištrauka.

261    Taigi So Tong Myong įtraukimo į sąrašą motyvuose nėra vertinimo klaidų.

262    Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad nagrinėjami ryšiai, pareigos ir atitinkami veiksmai, kaip antai nurodyti pirmuose įtraukimo į sąrašą motyvuose, susijusiuose su ieškovais byloje T‑533/15, buvo pakankamai teisiškai įrodyti ir minėti ieškovai jų išsamiai neginčijo.

263    Todėl šį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

–       Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, kildintino iš duomenų apsaugos pažeidimo

264    Savo ieškinio trečiuoju pagrindu ieškovai byloje T‑533/15 iš esmės nurodo Reglamento Nr. 45/2001 4, 10, 14 ir 16 straipsnių pažeidimą.

265    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nors ieškovai byloje T‑533/15 tik išvardija Nr. 45/2001 nuostatas ir remiasi Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės ištraukomis, iš esmės jie teigia, kad Taryba ir Komisija paskelbė netikslius duomenis. Taip Taryba ir Komisija sudarė įspūdį, jog ieškovai byloje T‑533/15 dalyvavo neteisėtoje veikloje, susijusioje su neteisėtu masinio naikinimo ginklų kūrimu.

266    Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad, atsižvelgiant į ieškinio antrojo pagrindo analizę, pirmuose įtraukimo į sąrašą motyvuose, susijusiuose su ieškovais byloje T‑533/15, nėra vertinimo klaidos, todėl Taryba ir Komisija nepaskelbė netikslių duomenų ir nesudarė įspūdžio, kad ieškovai dalyvavo neteisėtoje veikloje.

267    Todėl šis ieškinio pagrindas atmestinas.

268    Antra, bet kuriuo atveju šis pagrindas neturi reikšmės.

269    Iš tiesų, darant prielaidą, kad Taryba ir Komisija su ieškovais byloje T‑533/15 susijusius asmens duomenis tvarkė tokiu būdu, kuris neatitinka Reglamento Nr. 45/2001, ši aplinkybė negali lemti to, kad būtų panaikinti pirmieji ginčijamieji aktai. O jei ieškovai byloje T‑533/15 sugebėtų įrodyti, kad duomenys buvo taip tvarkomi, jie galėtų remtis minėto reglamento pažeidimu ieškinyje dėl žalos atlyginimo (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Rotenberg / Taryba, T‑720/14, EU:T:2016:689, 140 punktą ir 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendimo HD / Parlamentas, T‑652/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:828, 33 ir 34 punktus).

270    Tokiomis aplinkybėmis šį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

–       Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, kildintino iš neproporcingo pagrindinių teisių pažeidimo

271    Ieškinio ketvirtuoju pagrindu ieškovai byloje T‑533/15 nurodo neproporcingą teisės į nuosavybę ir laisvės užsiimti verslu, kaip tai suprantama pagal Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnį, ir teisės į asmeninio ir šeiminio gyvenimo, buto neliečiamybės ir reputacijos gerbimą, kaip ji suprantama pagal EŽTK 8 straipsnį, ribojimą.

272    Anot ieškovų byloje T‑533/15, jų pavardžių įtraukimas į ginčijamus sąrašus neturi prasmės, nors pačią KNIC ZD buvo tinkama į jį įtraukti. Jie neskatino ir nepadėjo KNIC ZD gauti pajamų. Minėti ieškovai, išskyrus Kang Song‑Sam, neatstovauja KNIC ZD. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad tai yra neproporcingas jų laisvės apribojimas.

273    Taryba ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

274    Pirma, tariant, kad šiais labai bendro pobūdžio argumentais ieškovai byloje T‑533/15 ginčija įtraukimo į sąrašą kriterijų proporcingumą, teigdami, kad jų pavardžių įtraukimas į nagrinėjamus sąrašus ir žala, atsiradusi dėl pirmųjų ginčijamų aktų, neproporcinga tų teisės aktų tikslams, pakanka konstatuoti, kad ieškovai byloje T‑533/15 nepateikė neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo pagal SESV 277 straipsnį dėl įtraukimo į sąrašą kriterijų.

275    Taigi ieškovai byloje T‑533/15 negali ginčyti šių įtraukimo į sąrašą kriterijų proporcingumo, neginčydama jų teisėtumo ir nesiremdama neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu, kaip tai suprantama pagal SESV 277 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 20 d. Sprendimo Melli Bank / Taryba, T‑492/10, EU:T:2013:80, 58 ir 59 punktus ir 2013 m. kovo 20 d. Sprendimo Bank Saderat / Taryba, T‑495/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:142, 53–59 punktus).

276    Be to, bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad argumentai, kuriais ieškovai byloje T‑533/15 remiasi šiame ieškinio pagrinde, negali paneigti šių įtraukimo į sąrašą kriterijų teisėtumo. Iš tiesų, argumentai pagrįsti su pačiais ieškovais susijusiomis aplinkybėmis, nes jie suformuluoti atsižvelgiant į konkrečią jų padėtį ir paremti tariama žala, atsiradusia todėl, kad jų pavardės įtrauktos į nagrinėjamus sąrašus, o ne pačių minėtų kriterijų neproporcingumu.

277    Antra, ieškovai byloje T‑533/15 savo argumentą grindžia prielaida, kad KNIC ZD neatneša jokių pajamų Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, o jie neskatina ir nepadeda KNIC ZD gauti pajamų. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš antrojo šio ieškinio pagrindo analizės matyti, jog pirmieji įtraukimo į sąrašus motyvai, susiję su ieškovais byloje T‑533/15, kildinami iš to, kad jie veikė KNIV vardu arba jos nurodymu, todėl juose nėra vertinimo klaidų.

278    Todėl šį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl ieškovų byloje T‑533/15 ieškinio, kiek jis susijęs su antraisiais ginčijamais aktais ir Sprendimu 2016/849

279    2016 m. gegužės 27 d. ir birželio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovų byloje T‑533/15 pareiškimus, kuriuose jie pakoregavo ieškinį taip, kad jis apimtų ir antruosius ginčijamus aktus ir Sprendimą 2016/849, tiek, kiek jie su jais susiję.

280    Kai ieškovai byloje T‑533/15 pakoregavo ieškinį taip, kad jis apimtų ir antruosius ginčijamus aktus, jie paliko keturis ieškinio pagrindus, kuriais rėmėsi ir ginčydami pirmuosius ginčijamus aktus, o kartu papildė ieškinį kai kuriais papildomais argumentais, susijusiais, be kita ko, su tuo, kad Taryba antruose ginčijamuose aktuose iš dalies pakeitė motyvus, kuriais buvo grindžiamas jų pavardžių įtraukimas į nagrinėjamus sąrašus. Kai ieškovai byloje T‑533/15 pakoregavo savo ieškinį taip, kad jis apimtų ir Sprendimą 2016/849, jie paliko keturis ieškinio pagrindus, kuriais rėmėsi anksčiau, ir nenurodė jokių papildomų argumentų.

281    Reikia pažymėti, kad antruose ginčijamuose aktuose buvo šiek tiek pakeista su ieškovais byloje T‑533/15 susijusi informacija ir motyvai, tačiau jų įtraukimo į sąrašą kriterijai pakeisti nebuvo. Kalbant apie Sprendimą 2016/849, reikia pažymėti, kad buvo šiek tiek pakeisti fizinių asmenų įtraukimo į sąrašą kriterijai, tačiau šie redakciniai pakeitimai negali paveikti ieškinio esmės analizės. Be to, Sprendime 2016/849 nurodyti ieškovų byloje T‑533/15 įtraukimo į sąrašą motyvai iš esmės identiški tiems, kurie nurodyti antruose ginčijamuose aktuose.

282    Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad, atsižvelgiant į nedidelius ginčijamų motyvų skirtumus, ieškinį reikia nagrinėti kartu tiek, kiek jis pareikštas dėl antrųjų ginčijamų aktų ir Sprendimo 2016/849.

–       Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, kildintino iš pareigos motyvuoti pažeidimo

283    Dėl iš dalies pakeistų su ieškovais byloje T‑533/15 susijusių motyvų reikia pažymėti, kad jie teigia, kad išbraukus pavadinimą „KNIC GmbH“ iš nagrinėjamų sąrašų ir iš dalies pakeitus motyvus, pateisinančius jų pavardžių įtraukimą į antruosius ginčijamus aktus, reiškia Tarybos ir Komisijos netiesioginį pripažinimą, kad jos suklydo įtraukdamos KNIC GmbH į sąrašus ir kad jos nurodė netinkamus asmenų įtraukimo į sąrašą, nurodytą pirmuose ginčijamuose aktuose, motyvus. Ieškovų byloje T‑533/15 teigimu, nepaisant to, kad motyvai buvo iš dalies pakeisti, jie išlieka neaiškūs.

284    Anot ieškovų byloje T‑533/15, antruose ginčijamuose aktuose nėra jokios informacijos, kuri leistų jiems suprasti, kokiu pagrindu įtariama, kad jie gali daryti įtaką KNIC veiksmams gaunant dideles pajamas užsienio valiuta, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ginklavimosi programų.

285    Taryba ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

286    Šioje byloje reikia konstatuoti, kad antraisiais ir trečiaisiais įtraukimo į sąrašą motyvais, susijusiais su ieškovais byloje T‑533/15, nurodytais antruose ginčijamuose aktuose ir Sprendime 2016/846, visiškai užtikrinama, kad būtų visiškai laikomasi pareigos nurodyti motyvus, kaip ji išaiškinta anksčiau nurodytoje jurisprudencijoje.

287    Antruose ir trečiuose įtraukimo į sąrašą motyvuose, susijusiuose su ieškovais byloje T‑533/15, patenkinti įtraukimo į sąrašus kriterijai ir pakeisti įtraukimo į sąrašą kriterijai ir aiškiai bei suprantamai įvardijamos minėtų asmenų pareigos KNIC ZD arba KNIC ir veiksmai, kuriuos jie kaltinami atlikę KNIC.

288    Be to, nei antruose, nei trečiuose motyvuose, susijusiuose su ieškovais byloje T‑533/15, nedaroma klaidingų nuorodų į „KNIC GmbH“. Todėl ieškovų byloje T‑533/15 argumentai, tiek susiję su KNIC GmbH įtraukimu į sąrašą, tiek su šio KNIC įtraukimo motyvų pobūdžiu, neturi reikšmės. Galiausiai Kang Song‑Sam parašyta teisingai, priešingai, nei tvirtina ieškovas.

289    Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad ieškovai byloje T‑533/15, perskaitę antruosiuose ginčijamuose aktuose ir Sprendime 2016/849 pateiktus motyvus, galėjo suprasti, kad jų pavardės nagrinėjamuose sąrašuose buvo paliktos dėl jų KNIC atliekamų pareigų, tai patvirtina ir faktas, kad, nagrinėjant ieškinio antrąjį pagrindą, iš esmės jie ginčija Tarybos šiuo klausimu pateiktų argumentų pagrįstumą. Be to, kadangi Tarybos sprendimo priežastys aiškiai nurodytos antruose ginčijamuose aktuose ir Sprendime 2016/849, Bendrasis Teismas gali įvertinti jų pagrįstumą.

290    Todėl šį pagrindą reikia atmesti.

–       Dėl ieškinio antrojo pagrindo, kildintino iš akivaizdžios vertinimo klaidos

291    Ieškovai byloje T‑533/15 tvirtina, kad antruose ginčijamuose aktuose nurodytų motyvų nepakanka pagrįsti jų pavardžių įtraukimą į ginčijamus sąrašus. Konkrečiai kalbant, So Tong Myong nutraukė savo veiklą KNIC 2014 m. ir nebeturi jokio ryšio su šia bendrove. Teiginys, kad jis yra KNIC prezidentas, yra klaidingas. Jei buvo siekiama įtraukti jį į sąrašą remiantis ankstesnėmis pareigomis, Taryba turi paaiškinti, kodėl šis įtraukimas lieka tinkamas ir pagrįstas.

292    Be to, anot ieškovų byloje T‑533/15, dėl jų pateiktuose motyvuose, išskyrus dėl So Tong Myong, tik konstatuojama, kad šie asmenys dirba KNIC. Vis dėlto to nepakanka siekiant remtis Sprendimo 2013/183 13 straipsnio 1 dalies b punktu ar 15 straipsnio 1 dalies b punktu. Taryba turėjo pateikti aiškių ir tikslių įrodymų, kad kiekvienas iš šių asmenų savo veiksmais turėjo galimybę daryti įtaką KNIC, ir tai būtų jų pavardžių įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvas.

293    Atsikirsdama į argumentus, kad So Tong Myong ir Pak Chun‑San išėjo į pensiją ir neina jokių pareigų KNIC – pirmasis tai padarė dar prieš priimant pirmuosius ginčijamus aktus, o antrasis – jau priėmus šiuos aktus, Taryba pažymi, kad šiuos argumentus paneigia jos turima informacija apie ieškovus byloje T‑533/15, apie kurią jiems buvo pranešta (žr. atsiliepimo į ieškinį B.1, B.2, B.3 ir B.4 priedus). Be to, Tarybos nuomone, vien tai, kad šie asmenys teigia išėję į pensiją, dar nereiškia, kad taip iš tiesų yra. Galiausiai, net jei jie oficialiai išėjo į pensiją, nereiškia, kad jie daugiau nebegali veikti KNIC, kurios buveinė yra Šiaurės Korėjoje, vardu.

294    Kalbant apie Kim Il‑Su, Kang Song‑Sam, Choe Chun‑Sik ir Sin Kyu‑Nam, reikia pažymėti, jog Taryba pabrėžia tai, kad remiantis informacija, dėl kurios jie įtraukti į sąrašą, pateiktą atsiliepimo į ieškinį B.1, B.2, B.3 ir B.4 prieduose, šių asmenų pavardės buvo įtrauktos į šį sąrašą ne vien dėl to, kad jie buvo KNIC darbuotojai, bet ir dėl to, kad jie veikė KNIC vardu arba jos nurodymu.

295    Komisijos teigimu, to, kad kai kurie asmenys, kurie, kaip įrodyta, ėjo svarbias pareigas vienintelėje Šiaurės Korėjos draudimo bendrovėje, tvirtina priėmus sankcijas anksčiau arba ne anksčiau išėję į pensiją ir nepateikia nė menkiausio įrodymo, nepakanka siekiant paneigti prielaidą, kad šie asmenys veikia KNIC vardu arba jos nurodymu. Komisija ginčija teiginių, susijusių su So Tong Myong išėjimu į pensiją ir Chun‑San Pak veiklos nutrūkimu, teisingumą.

296    Taigi, Komisijos teigimu, ieškovai byloje T‑533/15 savo parodymais pagrindžia jų įtraukimo į sąrašą motyvus.

297    Pirma, kalbant apie prieštaravimus, susijusius su nepakankamais įrodymais dėl KNIC eitų pareigų, reikia konstatuoti, kad Tarybos pateikta aktuali informacija pripažintina dėl ieškovų byloje T‑533/15 pateiktų antrojo ir trečiojo motyvų įrodymu. Visų pirma, B.3 priede pateiktas išsamus ieškovų byloje T‑533/15 eitų pareigų KNIC aprašymas. Komisija taip pat pateikė Bendrajam Teismui oficialius sertifikatus, taip pat ir paskyrimo į pareigas raštus. Šie dokumentai daugiausia susiję su laikotarpiu prieš priimant antruosius ginčijamus aktus.

298    Taigi, kalbant apie Kim Il‑Su, reikia pasakyti, kad jis antruose ir trečiuose įtraukimo į sąrašą motyvuose, susijusiuose su ieškovais byloje T‑533/15, nurodytas kaip KNIC Perdraudimo departamento, esančio buveinėje Pchenjane, valdytojas ir kaip buvęs KNIC įgaliotasis vyriausiasis atstovas Hamburge, veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu.

299    Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad vertinant pirmųjų ginčijamų aktų teisėtumą buvo nustatyta, kad dėl Kim Il‑Su pavardės įtraukimo į pastaruosius motyvus, būtent dėl jo kaip į Sąjungos sąrašą įtrauktos KNIC įgaliojimus turinčio įgaliotojo atstovo, veikiančio KNIC vardu arba jos nurodymu, statuso, nebuvo padaryta klaidų. Be to, savo parodymuose ieškinio A.4 priede ir 2016 m. liepos 21 d. rašto 9 priede jis neginčija to, kad 2009 m. vėl pradėjo eiti atstovo pareigas, anksčiau priklausiusias Pak Chun‑San, ir kad jas ėjo nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2015 m. sausio mėn., bet, priešingai, tai patvirtina. Galiausiai, tai taip pat patvirtina Komisijos pastabų dėl reikalavimų patikslinimo F.1 priede pateiktas 2016 m. kovo 16 d. įmonių registro išrašas, iš kurio matyti, kad Kim Il‑Su buvo įtrauktas į registrą kaip KNIC ZD atstovas. Prieštaravimams dėl minėto išrašo negalima pritarti, nes jie pateikti tik Kim Il‑Su parodymuose ir tik jais pagrįsti.

300    Be to, 2016 m. liepos 21 d. rašto 8 priede pateiktuose parodymuose Kim Il‑Su patvirtina, kad jis ėjo KNIC Perdraudimo departamento valdytojo pareigas, kai grįžo iš Vokietijos.

301    Galiausiai tai, kad Kim Il‑Su nutraukė savo kaip KNIC atstovo Hamburge veiklą, nereiškia, kad jis nebėra susijęs su KNIC ZD veikla.

302    Iš tiesų, viena vertus, iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad Kim Il‑Su ne tik ėjo pareigas KNIC ZD, bet ir tai, kad ėjo vadovaujamas pareigas KNIC Pchenjane esančiame Perdraudimo departamente, o perdraudimas yra Europoje vykdoma KNIC veikla. Motyvų, kuriais pagrįstas jo pavardės įtraukimas į nagrinėjamus sąrašus, teisingumas negali būti paneigtas.

303    Kita vertus, kaip matyti iš šio sprendimo 235 ir 236 punktų, asmenys, einantys pareigas KNIC, gali būti laikomi dalyvaujantys gaunant pajamas užsienio valiuta, kaip nurodyta dėl KNIC ZD ir KNIC pateiktuose ginčijamuose motyvuose.

304    Taigi Kim Il‑Su pavardės įtraukimo į ginčijamus sąrašus motyvuose nebuvo padaryta vertinimo klaidų.

305    Kalbant apie Kang Song‑Sam padėtį, pažymėtina, kad jis antruose ir trečiuose įtraukimo į sąrašą motyvuose nurodytas kaip KNIC buvęs įgaliotasis atstovas Hamburge, toliau veikiantis KNIC labui, jos vardu arba jos nurodymu.

306    Šiuo klausimu reikia priminti, kad vertinant pirmųjų ginčijamų aktų teisėtumą buvo nustatyta, kad dėl Kim Il‑Su pavardės įtraukimo į pastaruosius motyvus, būtent dėl jo kaip į Sąjungos sąrašą įtrauktos KNIC GmbH įgaliotojo atstovo, veikiančio KNIC vardu arba jos nurodymu, statuso, nebuvo padaryta klaidų. Todėl dėl jo pavardės įtraukimo į ginčijamus sąrašus, remiantis tuo, kad jis yra buvęs bendrovės KNIC įgaliotasis atstovas Hamburge, negali būti abejojama.

307    Be to, informacija Kang Song‑Sam teismo procese pateiktuose parodymuose neprieštarauja tokių motyvų pagrįstumui. Savo parodymuose ieškinio A.5 priede jis nurodė, kad „šiuo metu dirba kaip bendrovės KNIC įgaliotinis [filiale] Hamburge, Vokietijoje“. Jis šias pareigas eina nuo 2013 m. gruodžio mėn. ir jas perėmė iš Sin Kyu‑Nam. Be to, savo parodymuose Bendrajam Teismui pateikto 2016 m. liepos 21 d. rašto 7 priede Kang Song‑Sam tvirtina einantis Perdraudimo departamento valdytojo pareigas. Taigi įtraukimo į sąrašą motyvuose nebuvo padaryta vertinimo klaidos.

308    Kalbant apie Choe Chun‑Sik, pažymėtina, kad jis nurodytas kaip KNIC Perdraudimo departamento, esančio buveinėje Pchenjane, direktorius, veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu.

309    Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad 2016 m. gegužės 27 d. ir birželio 3 d. pakoreguotame ieškinyje Choe Chun‑Sik nurodo, kad nėra ir niekada nebuvo KNIC ZD atstovas, kad šioje bendrovėje turėjo pradėti dirbti 2015 m. vasario mėn., tačiau buvo atmestas jo vizos prašymas, todėl teiginys, jog jis yra KNIC ZD, Sąjungos į sąrašus įtraukto subjekto, įgaliotasis atstovas, veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu, yra klaidingas. Tačiau šie argumentai negali būti motyvas, dėl kurio Choe Chun‑Sik pavardė buvo įtraukta į ginčijamus sąrašus, t. y. tai, kad jis yra KNIC Perdraudimo departamento, esančio buveinėje Pchenjane, direktorius, veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu.

310    Be to, pats Choe Chun‑Sik patvirtina, kad jis buvo susijęs su KNIC. Taigi savo parodymuose ieškinio A.6 priede jis pripažįsta, kad 2015 m. sausio mėn. KNIC paprašė jį tapti bendrovės KNIC vyriausiuoju atstovu Hamburge ir pakeisti ankstesnį atstovą Kim Il‑Su. Iš visų Choe Chun‑Sik parodymų matyti, kad jis yra KNIC Perdraudimo departamento Pchenjane direktorius. Vadinasi, įtraukimo į sąrašą motyvuose nėra vertinimo klaidos.

311    Kalbant apie Sin Kyu‑Nam, pažymėtina, kad jis nurodytas kaip KNIC Perdraudimo departamento, esančio buveinėje Pchenjane, direktorius ir buvęs KNIC įgaliotasis atstovas Hamburge, veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu.

312    Šiuo klausimu reikia priminti, kad vertinant pirmųjų ginčijamų aktų teisėtumą buvo nustatyta, jog Sin Kyu‑Nam pavardės įtraukimo į šiuos aktus motyvuose, būtent dėl jo kaip į Pchenjane esančios KNIC buveinės departamento vadovo ir buvusio KNIC įgaliojimus turinčio įgaliotojo atstovo Hamburge, veikiančio KNIC vardu arba jos nurodymu, statuso, nebuvo padaryta klaidų. Todėl dėl jo pavardės įtraukimo į ginčijamus sąrašus, remiantis tuo, kad jis yra buvęs KNIC įgaliotasis atstovas Hamburge, veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu, negali būti abejojama.

313    Kaip matyti iš 2016 m. gegužės 27 d. pareiškimo dėl pakoreguoto ieškinio, Sin Kyu‑Nam neginčija, kad KNIC ZD dirbo nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn., o tada dirbo KNIC buveinėje Pchenjane.

314    Be to, reikia konstatuoti, kad šias faktines aplinkybes patvirtina ir Sin Kyu‑Nam. Savo parodymuose ieškinio A.7 priede jis pareiškia, kad nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. buvo atstovas KNIC filiale Hamburge. Be to, kaip matyti iš Bendrajam Teismui pateikto 2016 m. liepos 21 d. rašto 5 priedo, Sin Kyu‑Nam pripažįsta ir patvirtina ne tik tai, kad ėjo pareigas KNIC ZD, bet ir tai, kad vėliau ėjo pareigas KNIC Perdraudimo departamente. Taigi įtraukimo į sąrašą motyvuose nebuvo padaryta vertinimo klaidos.

315    Kalbant apie Pak Chun‑San, pažymėtina, kad jis nurodytas kaip KNIC Perdraudimo departamento, esančio buveinėje Pchenjane, direktorius bent iki 2015 m. gruodžio mėn., ir buvęs KNIC įgaliotasis vyriausiasis atstovas Hamburge, toliau veikiantis KNIC labui, jos vardu arba jos nurodymu.

316    Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad šio sprendimo 248–252 punktuose vertinant pirmųjų ginčijamų aktų teisėtumą buvo nustatyta, jog Pak Chun‑San pavardės įtraukimo į šiuos aktus motyvuose, būtent dėl jo kaip Pchenjane esančios KNIC buveinės departamento vadovo ir buvusio KNICįgaliojimus turinčio įgaliotojo atstovoHamburge, veikiančio KNIC vardu arba jos nurodymu, nebuvo padaryta klaida.

317    Antra, reikia pažymėti, kad Pak Chun‑San tik teigia, kad jis „nėra pagrindinės būstinėje Pchenjane esančios KNIC buveinės departamento direktorius“, ir neginčija, kad dirbo buveinėje Pchenjane bent iki 2015 m. gruodžio mėn.

318    Trečia, reikia pažymėti, kad Pak Chun‑San teiginiai, jog jis paliko savo postą prieš priimant antruosius ginčijamus aktus ir Sprendimą 2016/849, nėra pagrįstas jokiu dokumentiniu įrodymu, nors tinkamiausia, kad pats pareiškėjas pateiktų jo įrašymo į sąrašą motyvus paneigiančių įrodymų.

319    Šioje byloje, fakto, kad Pak Chun‑San nebedirba KNIC, negalima pripažinti įrodytu vien remiantis asmens, kuriam taikomos ginčijamos ribojamosios priemonės, pateiktais parodymais specialiai šio ieškinio nagrinėjimo tikslais.

320    Be to, Pak Chun‑San daug metų palaikė ryšius su KNIC. Iš tiesų iš bylos medžiagos matyti, kad KNIC reguliariai skyrė Pak Chun‑San į pagrindinius postus ir kad jis ilgai ėjo keletą svarbių pareigų, kaip antai KNIC perdraudimo departamento direktoriaus ir buvusio KNIC įgaliotojo vyriausiojo atstovo Hamburge.

321    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kadangi nėra įrodymų, negalima pripažinti, kad įrodyta, jog jis nėra susijęs su KNIC.

322    Taigi jo įtraukimo į sąrašą motyvuose nebuvo padaryta vertinimo klaidos.

323    Kiek tai susiję su So Tong Myong, jis buvo nurodytas kaip KNIC prezidentas, veikiantis KNIC vardu arba jos nurodymu.

324    Šiuo klausimu, kaip matyti iš Bendrajam Teismui pateiktų dokumentų, So Tong Myong buvo nurodytas kaip KNIC prezidentas nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gegužės mėn. Šį faktą patvirtino ir jis pats savo parodymuose ieškinio A.9 priede, kuriame jis patikslino, kad jo kaip KNIC prezidento kadencija truko nuo 2007 m. iki 2014 m. spalio mėn.

325    Kalbant apie So Tong Myong, kuris tvirtina išėjęs į pensiją 2014 m. spalio mėn., argumentus, reikia pažymėti, kad Komisija pateikė 2016 m. kovo 16 d. Amtsgericht Hamburg (Hamburgo apygardos teismas) įmonių registro išrašą, iš kurio matyti, kad tuo metu jis tebebuvo KNIC prezidentas.

326    Bendrajam Teismui pateikto 2016 m. liepos 21 d. rašto 2 priede So Tong Myong pabrėžia, kad ši informacija teisinga tik kalbant apie laikotarpį nuo 2010 m. iki 2014 m., kai jis išėjo į pensiją.

327    Vis dėlto, kaip priminta anksčiau, Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo veiklą reglamentuoja laisvo įrodymų vertinimo principas ir vienintelis kriterijus vertinant pateiktų įrodymų vertę yra jų patikimumas. Be to, vertinant dokumento įrodomąją galią pirmiausia reikia patikrinti jame nurodytos informacijos tikrumą ir atsižvelgti, be kita ko, į dokumento kilmę, jo parengimo aplinkybes, adresatą, taip pat atsakyti į klausimą, ar jo turinys atrodo pagrįstas ir patikimas (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Shell Petroleum ir kt. / Komisija, T‑343/06, EU:T:2012:478, 161 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

328    Reikėtų pažymėti, kad So Tong Myong parodymai buvo pateikti specialiai šio ieškinio tikslais ir kad kaip pateikti asmens, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, šie parodymai turi tik nedidelę įrodomąją galią, priešingai nei viešasis dokumentas, kaip antai prekybos registro išrašas.

329    Atsižvelgiant į tai, kad So Tong Myong nepateikė dokumentų dėl savo kaip KNIC prezidento pareigų, negalima laikyti, jog įrodyta, kad jis nebėra susijęs su KNIC ir kad jis neveikia KNIC labui, jos vardu arba jos nurodymu.

330    Taigi įtraukimo į sąrašą motyvuose nebuvo padaryta vertinimo klaidos.

331    Atsižvelgdamos į tai, kas išdėstyta pirmiau, Taryba ir Komisija galėjo pagrįstai manyti, kad priimant antruosius ginčijamus aktus ir Sprendimą 2016/849 ieškovai byloje T‑533/15 vis dar veikė KNIC vardu arba jos nurodymu.

332    Antra, kalbant apie ieškovų byloje T‑533/15 argumentą, kad neturima įrodymų, jog jų veikla galėjo daryti įtaką KNIC veiklai, pakanka pažymėti, kad jie patenka į įtraukimo į sąrašą kriterijų, kuris apibrėžtas kaip „asmenys ar subjektai, veikiantys jų vardu arba jų nurodymu“ (Sprendimo 2013/183 15 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis) ir kaip „asmenys ar subjektai, veikiantys jų vardu arba jų nurodymu“ (Sprendimo 2016/849 27 straipsnio 1 dalies b punktas).

333    Atsižvelgiant į įtraukimo į sąrašą kriterijus ir pakeistus įtraukimo į sąrašą kriterijus, kurių teisėtumo ieškovai byloje T‑533/15 neginčijo, jie patenka į kategoriją asmenų, veikiančių įtraukto į sąrašus subjekto vardu ar nurodymu, galinčių dalyvauti gaunant pinigus, kuriais galėtų būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinių ginklų platinimo.

334    Tokiomis aplinkybėmis šis kriterijus nebūtinai reiškia, kad ieškovai byloje T‑533/15 yra asmenys, sprendžiantys dėl finansinio turto, kuriuo galėtų būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinių ginklų platinimo, pervedimo, arba kad jie gali daryti įtaką tokiam pervedimui. Tačiau jie turėtų būti susieti su veikla, nurodyta ginčijamuose motyvuose, aiškinamuose atsižvelgiant į nagrinėjamus kriterijus, t. y. faktą, kad gaunamos pajamos užsienio valiuta, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinės programos.

335    Iš tiesų, Bendrasis Teismas jau nusprendė, kad asmuo, einantis pareigas, kurios suteikia jam galimybę vadovauti subjektui, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, paprastai gali būti pats laikomas susijusiu su veikla, dėl kurios buvo priimtos aptariamam subjektui taikytinos priemonės (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Nabipour ir kt. / Taryba, T‑58/12, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:640, 110 punktą ir 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 143 punktą).

336    Kalbant apie ieškovų byloje T‑533/15 argumentą, grindžiamą 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimu Nabipour ir kt. / Taryba (T‑58/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:640), pažymėtina, kad, priešingai, nei šioje byloje taikytinas teisinis pagrindas, 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendime Nabipour ir kt. / Taryba (T‑58/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:640) ieškovės pavadinimo įtraukimas į sąrašus buvo pagrįstas kriterijais, kurie skyrėsi nuo šioje byloje nagrinėjamų kriterijų. Jeigu tame sprendime buvo reikalaujama, kad fiziniai asmenys, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, būtų susiję su branduolinių ginklų platinimo veikla, šiuo atveju tiesiog reikalaujama, kad fiziniai asmenys, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, būtų susiję su finansinių paslaugų teikimo veikla ar lėšų, turto ar ekonominių išteklių, kuriais galėtų būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinės programos, pervedimu, nereikalaujant, kad tie asmenys būtų konkrečiai susiję su branduolinių ginklų platinimo veikla.

337    Taigi, šioje byloje nei kriterijais, nei ginčijamais motyvais, kuriais remiantis ieškovų byloje T‑533/15 pavardės įtrauktos į ginčijamus sąrašus, nereikalaujama įrodyti ryšį tarp suinteresuotojo asmens ir branduolinių ginklų platinimo veikla užsiimančio subjekto, tačiau reikalaujama įrodyti ryšį tarp suinteresuotojo asmens ir subjekto, kuris teikia finansinį turtą arba užtikrina jo perdavimą, ir tuo galėtų būti prisidedama prie Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) branduolinių ginklų platinimo veiklos.

338    Šioje byloje visi ieškovai byloje T‑533/15, kaip matyti iš šio sprendimo 298–331 punktų, ėjo KNIC vadovaujamas pareigas. Kim Il‑Su yra KNIC Perdraudimo departamento valdytojas ir buvęs KNIC įgaliotasis atstovas Hamburge. Kang Song‑Sam yra buvęs KNIC įgaliotasis atstovas Hamburge ir eina KNIC Perdraudimo departamento valdytojo pareigas. Choe Chun‑Sik yra KNIC Perdraudimo departamento direktorius. Sin Kyu‑Nam yra KNIC Perdraudimo departamento direktorius ir buvęs įgaliotasis atstovas Hamburge. Pak Chun‑San buvo KNIC Perdraudimo departamento direktorius ir buvęs KNIC vyriausiasis atstovas Hamburge. So Tong Myong buvo KNIC prezidentas. Todėl reikia konstatuoti, kad savo atitinkamomis pareigomis, susijusiomis su KNIC perdraudimo veikla, kaip antai KNIC Perdraudimo departamento valdytojo, šio departamento direktoriaus arba KNIC prezidento, pakanka, kad būtų galima laikyti, jog jie susiję su KNIC pajamų užsienio valiuta gavimo veikla, veikiantys KNIC vardu ir jos nurodymu, ir, kita vertus, kad išskyrus patikrintus antruosius ir trečiuosius motyvus, susijusius su ieškovais byloje T‑533/15, nebūtina remtis informacija, susijusia su atskirais jų veiksmais, siekiant įrodyti, kad į sąrašus jie įtraukti vadovaujantis nustatytais įtraukimo į sąrašą kriterijais.

339    Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti visą šį ieškinio pagrindą.

–       Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, kildintino iš duomenų apsaugos pažeidimo

340    Savo ieškinio trečiuoju pagrindu ieškovai byloje T‑533/15 iš esmės nurodo Reglamento Nr. 45/2001 4, 10, 14 ir 16 straipsnių pažeidimą.

341    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nors ieškovai byloje T‑533/15 tik išvardija Reglamento Nr. 45/2001 nuostatas ir remiasi Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomone, iš esmės jie teigia, kad Taryba ir Komisija buvo paskelbusios netikslius duomenis. Taip Taryba ir Komisija sudarė įspūdį, jog ieškovai byloje T‑533/15 dalyvavo neteisėtoje veikloje, susijusioje su neteisėtu masinio naikinimo ginklų kūrimu.

342    Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad, atsižvelgiant į nagrinėjant ieškinio antrąjį pagrindą, antruose ir trečiuose ieškovų byloje T‑533/15 įtraukimo į sąrašus motyvuose nėra padaryta vertinimo klaida ir todėl Taryba ir Komisija nepaskelbė neteisingų duomenų, leidžiančių suprasti, kad ieškovai dalyvavo neteisėtoje veikloje.

343    Todėl šis ieškinio pagrindas atmestinas.

344    Antra, bet kuriuo atveju šis pagrindas neturi reikšmės.

345    Iš tiesų, darant prielaidą, kad Taryba ir Komisija su ieškovais susijusius asmens duomenis tvarkė tokiu būdu, kuris neatitinka Reglamento Nr. 45/2001, ši aplinkybė negali lemti to, kad būtų panaikinti antrieji ginčijamieji aktai ir Sprendimas 2016/849. Tačiau jei ieškovai sugebėtų įrodyti, kad duomenys buvo taip tvarkomi, jie galėtų remtis minėto reglamento pažeidimu ieškinyje dėl žalos atlyginimo (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Rotenberg / Taryba, T‑720/14, EU:T:2016:689, 140 punktą ir 2017 m. lapkričio 22 d. Sprendimo HD / Parlamentas, T‑652/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:828, 33 ir 34 punktus).

–       Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, kildintino iš neproporcingo pagrindinių teisių pažeidimo

346    Pakartodami argumentus, nurodytus dėl pirmųjų ginčijamų aktų, ieškovai byloje T‑533/15 priduria, kad antraisiais ginčijamais aktais padaryta žala yra visiškai neproporcinga.

347    Iš tiesų, ieškovai byloje T‑533/15 teigia, kad jie nepadeda KNIC ZD gauti jokių pajamų, nes ji negauna jų nei šiuo metu, nei jų veiklos metu. Be to, du iš jų – Pak Chun‑San ir So Tong Myong – išėjo į pensiją ir nebedirba KNIC, o kiti keturi ieškovai, nors ir eina įvairias pareigas KNIC, pajamų negauna. Jų pavardžių įtraukimas į ginčijamus sąrašus neturi jokios prasmės, net jei būtų tinkama į sąrašą įtraukti KNIC ZD. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad tai yra neproporcingas laisvės apribojimas.

348    Taryba ir Komisija ginčija šiuos argumentus.

349    Šis argumentas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie ieškovų byloje T‑533/15 pateikti ieškinio ketvirtajame pagrinde dėl pirmųjų ginčijamų aktų, todėl atsižvelgiant į argumentus, išdėstytus šio sprendimo 274–277 punktuose, reikia jį atmesti.

350    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškinį byloje T‑533/15, kiek juo siekiama, kad būtų panaikinti antrieji ginčijamieji aktai ir Sprendimas 2016/849.

351    Todėl reikia atmesti visą ieškinį byloje T‑533/15.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

352    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

353    Kadangi ieškovai bylą T‑533/15 pralaimėjo, reikia jiems nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Tarybos ir Komisijos pateiktus reikalavimus.

354    Kadangi KNIC pralaimėjo bylą T‑264/16, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Tarybos ir Komisijos pateiktus reikalavimus.

355    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį įstojusios į bylą valstybės narės turi pačios padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl reikia konstatuoti, kad Jungtinė Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas byloje T‑533/15.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinius.

2.      Byloje T‑533/15 Kim Il‑Su ir kiti ieškovai, kurių pavardės nurodytos šio sprendimo priede, padengia bylinėjimosi išlaidas, išskyrus Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Byloje T‑264/16 Korea National Insurance Corporation padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

4.      Byloje T‑533/15 Jungtinė Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Frimodt Nielsen Kreuschitz Półtorak

Paskelbtas 2018 m. kovo 14 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

Dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai

Ieškovams taikomos ribojamosios priemonės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

Dėl Sprendimo 2013/183 panaikinimo ir pakeitimo procesinių pasekmių

Dėl bylų T 533/15 ir T264/16 nagrinėjimo eilės tvarkos

Dėl ieškinio byloje T 264/16

Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, kildintino iš pareigos motyvuoti pažeidimo

Dėl ieškinio antrojo pagrindo, kildintino iš akivaizdžios vertinimo klaidos

Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, kildintino iš principų dėl duomenų apsaugos pažeidimo

Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, kildintino iš neproporcingo pagrindinių teisių ribojimo

Dėl ieškinio byloje T 533/15

Dėl ieškovų byloje T 533/15 ieškinio, kiek jis susijęs su pirmaisiais ginčijamais aktais

– Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, kildintino iš pareigos motyvuoti pažeidimo

– Dėl ieškinio antrojo pagrindo, kildintino iš akivaizdžios vertinimo klaidos

– Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, kildintino iš duomenų apsaugos pažeidimo

– Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, kildintino iš neproporcingo pagrindinių teisių pažeidimo

Dėl ieškovų byloje T 533/15 ieškinio, kiek jis susijęs su antraisiais ginčijamais aktais ir Sprendimu 2016/849

– Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, kildintino iš pareigos motyvuoti pažeidimo

– Dėl ieškinio antrojo pagrindo, kildintino iš akivaizdžios vertinimo klaidos

– Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, kildintino iš duomenų apsaugos pažeidimo

– Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, kildintino iš neproporcingo pagrindinių teisių pažeidimo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

*      Proceso kalba: anglų.

1      Kitų ieškovų sąrašas pridedamas prie sprendimo redakcijos, apie kurią pranešta šalims.