Language of document :

2022 m. birželio 20 d. Raad van State (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid / M.A.

(Byla C-402/22)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid

Kita apeliacinio proceso šalis: M.A.

Prejudiciniai klausimai

1a klausimas

Kada nusikaltimas yra toks „itin sunkus“ pagal Direktyvos 2011/951 14 straipsnio 4 dalies b punktą, kad valstybė narė gali atsisakyti suteikti pabėgėlio statusą asmeniui, kuriam reikalinga tarptautinė apsauga?

1b klausimas

Ar kriterijai, taikytini „sunkiam nusikaltimui“ pagal Direktyvos 2011/95 17 straipsnio 1 dalies b punktą, ir nurodyti 2018 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ahmed, EU:C:2018:713, 56 punkte, yra svarbūs vertinant, ar buvo padarytas „itin sunkus nusikaltimas“? Jei taip, ar yra kokių nors papildomų kriterijų, pagal kuriuos nusikaltimas turėtų būti kvalifikuojamas kaip „itin“ sunkus?

2 klausimas

Ar Direktyvos 2011/95/ES 14 straipsnio 4 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad pavojus visuomenei konstatuojamas vien dėl to, jog pabėgėlio statusą turintis asmuo paskutinėje instancijoje buvo nuteistas už itin sunkų nusikaltimą, ar taip, kad, norint konstatuoti pavojų visuomenei, nepakanka vien fakto, jog tas asmuo paskutinėje instancijoje buvo nuteistas už itin sunkų nusikaltimą?

3 klausimas

Jeigu vien nuteisimo paskutinėje instancijoje už itin sunkų nusikaltimą nepakanka pavojui visuomenei nustatyti, ar Direktyvos 2011/95/ES 14 straipsnio 4 dalies b punktą reikia aiškinti taip, jog pagal jį reikalaujama, kad valstybė narė įrodytų, jog prašymo teikėjas ir po to, kai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, toliau kelia pavojų visuomenei? Ar valstybė narė turi įrodyti, kad šis pavojus yra tikras ir esamas, ar pakanka potencialaus pavojaus buvimo? Ar Direktyvos 2011/95/ES 14 straipsnio 4 dalies b punktas, vertinamas atskirai arba siejamas su proporcingumo principu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį pabėgėlio statusas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu jo panaikinimas yra proporcingas, o pavojus, kurį kelia šio statuso turėtojas, yra pakankamai rimtas, kad juo būtų galima pateisinti šio statuso panaikinimą?

4 klausimas

Jeigu valstybė narė neprivalo įrodyti, kad ir po to, kai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, prašymo teikėjas toliau kelia pavojų visuomenei ir kad šis pavojus yra realus, esamas ir pakankamai rimtas, kad juo būtų galima pateisinti pabėgėlio statuso panaikinimą, ar Direktyvos 2011/95/ES 14 straipsnio 4 dalies b punktą reikia aiškinti taip, jog pagal jį pavojus visuomenei iš principo konstatuojamas dėl to, kad asmuo, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, paskutinėje instancijoje buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, bet tas asmuo gali įrodyti, kad nekelia arba nebekelia pavojaus visuomenei?

____________

1 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L337, 2011, p. 9)