Byla T‑153/10

Schneider España de Informática, SA

prieš

Europos Komisiją

„Muitų sąjunga — Turkijoje surinktų spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvų importas — Importo muitų išieškojimas išleidus prekes — Prašymas dėl paskesnio muitų neįtraukimo į apskaitą ir atsisakymo išieškoti — Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punktas ir 239 straipsnis — Komisijos sprendimas atmesti prašymą — Nacionalinio teismo sprendimas panaikinti nacionalinės valdžios institucijų sprendimus dėl paskesnio muito įtraukimo į apskaitą — Nereikalingumas priimti sprendimą“

Nutarties santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo — Ieškinys dėl Komisijos sprendimo, kuriuo atmestas prašymas dėl paskesnio neatsižvelgimo ir atsisakymo išieškoti skolą muitinei, konstatuotą nacionalinių muitinės institucijų — Nacionalinių muitinės institucijų sprendimo dėl paskesnio atsižvelgimo panaikinimas galutiniu nacionalinio teismo sprendimu — Dalyką praradęs ieškinys — Nereikalingumas priimti sprendimą

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 113 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 2913/92)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį — Ieškinys, kuriuos siekiama ateityje išvengti Sąjungos institucijos ar įstaigos akto neteisėtumo pasikartojimo — Priimtinumas — Sąlygos

(SESV 263 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punktas, 236 ir 239 straipsniai)

1.      Dalyko neturi ieškinys, kuriuo siekiama, kad būtų panaikintas Komisijos sprendimas atmesti ieškovo prašymą dėl paskesnio neatsižvelgimo ir atsisakymo išieškoti skolą muitinei, jam priskaičiuotą keliais nacionalinių muitinės institucijų sprendimais, nes, panaikinus šiuos sprendimus dėl paskesnio atsižvelgimo galutiniu nacionalinio teismo sprendimu, reikalauti, kad ieškovas sumokėtų aptariamą muito mokestį, nebegalima, todėl ginčijamo sprendimo panaikinimas nebenaudingas ieškovui.

Šios išvados negali paneigti tai, kad Komisijos sprendimas gali daryti poveikį kitiems importuotojams. Iš tiesų, suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi būti asmeninis ir ieškovas negali pareikšti ieškinio dėl panaikinimo, vadovaudamasis bendruoju trečiųjų asmenų ar teisėtumo interesu. Be to, šis asmeninis interesas turi būti pakankamai tiesioginis. Todėl šiomis sąlygomis vien to, kad ginčijamo sprendimo panaikinimu suinteresuotas ne tik ieškovas, bet ir tretieji asmenys, dar nepakanka išvadai, jog šis ieškinys neprarado savo dalyko, padaryti.

(žr. 19, 34, 38, 40, 57 punktus)

2.      Ieškovas gali išsaugoti suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl Sąjungos institucijos ar įstaigos priimto akto panaikinimo, siekdamas ateityje išvengti tariamai dėl šio akto atsiradusio neteisėtumo, tačiau tik jei ginčijamas neteisėtumas gali pasikartoti, nesvarbu, kokios yra bylos aplinkybės, dėl kurių šis ieškovas pareiškė ieškinį.

Šiuo aspektu ieškovo nurodyti motyvai susiję, pirma, su procedūriniais kaltinimais, kurie susiję su juo pačiu, ir, antra, su klaidomis, kurias Komisija padarė taikydama Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 220 straipsnio 2 dalies b punktą, 236 ir 239 straipsnius konkrečiai ieškovo situacijai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesusijusiomis su neteisėtumu, kuris gali atsirasti nepaisant bylos aplinkybių.

(žr. 41 ir 42 punktus)