Language of document : ECLI:EU:C:2018:538

Byla C‑213/17

X

prieš

Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie

(Rechtbank Den Haag, zittingsplaats Amsterdam prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (ES) Nr. 604/2013 – Valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymas – 17, 18, 23 ir 24 straipsniai – Valstybėje narėje tebevykstanti anksčiau pradėta tarptautinės apsaugos procedūra – Kitoje valstybėje narėje pateiktas naujas prašymas – Prašymo atsiimti nepateikimas per numatytus terminus – Atitinkamo asmens perdavimas, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn“

Santrauka – 2018 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1.        Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Valstybės narės, atsakingos už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai – Reglamentas Nr. 604/2013 – Perėmimo savo žinion ir atsiėmimo procedūros – Prašymo atsiimti pateikimui numatyti terminai – Šių terminų nesilaikymo pasekmė – Atsakomybės už naujo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą perėjimas valstybei narei, laiku nepateikusiai minėto prašymo – Kitoje valstybėje narėje tebenagrinėjamas skundas dėl sprendimo atmesti vieną iš anksčiau šioje valstybėje narėje pateiktų tarptautinių apsaugos prašymų – Poveikio nebuvimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 604/2013 18 straipsnio 1 dalies d punktas ir 23 straipsnio 1–3 dalys)

2.        Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Valstybės narės, atsakingos už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai – Reglamentas Nr. 604/2013 – Perėmimo savo žinion ir atsiėmimo procedūros – Prašymo atsiimti pateikimas – Prašančioje valstybėje narėje tebenagrinėjamas skundas dėl sprendimo atmesti vieną iš anksčiau šioje valstybėje narėje pateiktų tarptautinių apsaugos prašymų – Pareiga sustabdyti skundo nagrinėjimą ir vėliau, tuo atveju, jei sutinkama patenkinti minėtą prašymą, jį nutraukti – Nebuvimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 604/2013 18 straipsnio 2 dalis)

3.        Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Valstybės narės, atsakingos už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai – Reglamentas Nr. 604/2013 – Perėmimo savo žinion ir atsiėmimo procedūros – Prašyme atsiimti pateiktina informacija – Informacija apie prašančioje valstybėje narėje tebenagrinėjamą skundą dėl sprendimo atmesti vieną iš anksčiau šioje valstybėje narėje pateiktų tarptautinių apsaugos prašymų – Neįtraukimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 604/2013 22 straipsnio 3 dalis, 23 straipsnio 2 dalis ir 24 straipsnio 5 dalis)

4.        Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Valstybės narės, atsakingos už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai – Reglamentas Nr. 604/2013 – Perėmimo savo žinion ir atsiėmimo procedūros – Tarptautinės apsaugos prašymą pateikęs asmuo, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, esantis orderį išdavusioje valstybės narės teritorijoje, kurioje nepateikė naujo tarptautinės apsaugos prašymo – Minėtos valstybės narės prašymo atsiimti pateikimas vykdančiajai valstybei narei – Leistinumas – Galimybė išduodančiajai valstybei narei nagrinėti vykdančiojoje valstybėje narėje pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą – Nebuvimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 1 dalies d punktas ir 24 straipsnio 1 dalis]

1.      2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, 23 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad valstybė narė, kuriai buvo pateiktas naujas tarptautinės apsaugos prašymas, yra atsakinga už jo nagrinėjimą tais atvejais, jei ši valstybė narė nepateikė prašymo atsiimti per šio reglamento 23 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus, nors, pirma, kita valstybė narė buvo atsakinga už anksčiau pateiktų tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą ir, antra, pasibaigus šiems terminams pastarosios valstybės narės teisme tebebuvo nagrinėjamas apeliacinis skundas, pateiktas dėl sprendimo atmesti vieną iš šių prašymų.

Atsiėmimo savo žinion procedūros taikymo sritis apibrėžta reglamento „Dublinas III“ 23 ir 24 straipsniuose. Iš šio reglamento 23 straipsnio 1 dalies matyti, kad ši procedūra, be kita ko, taikoma asmenims, numatytiems minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies d punkte (šiuo klausimu žr. 2017 m. balandžio 5 d. Nutarties Ahmed, C‑36/17, EU:C:2017:273, 26 ir 27 punktus ir 2018 m. sausio 25 d. Sprendimo Hasan, C‑360/16, EU:C:2018:35, 42 ir 43 punktus). Pastarojoje nuostatoje, be kita ko, nurodytas trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kurio tarptautinės apsaugos prašymas buvo atmestas ir kuris pateikė naują prašymą kitoje valstybėje narėje. Taigi, atsiėmimo savo žinion procedūra, numatyta pagal reglamento „Dublinas III“ 23 straipsnį, taikytina trečiosios šalies piliečiui, kuris pateikė naują tarptautinės apsaugos prašymą valstybėje narėje, nors anksčiau kitoje valstybėje narėje pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas buvo atmestas atsakingos institucijos sprendimu, net jei šis sprendimas, apskųstas pastarosios valstybės narės teisme, dar netapo galutinis.

Todėl tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, valstybės narės institucijos, kurioms buvo pateiktas naujas prašymas, turėjo galimybę pagal šio reglamento 23 straipsnio 1 dalį pateikti prašymą atsiimti atitinkamą asmenį. Vis dėlto pagal minėto reglamento 23 straipsnio 2 dalį jos privalėjo šį prašymą pateikti kuo greičiau – bet kuriuo atveju per šioje nuostatoje nurodytus terminus, nes toks prašymas negali būti pagrįstai pateiktas šiems terminams pasibaigus (pagal analogiją žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Mengesteab, C‑670/16, EU:C:2017:587, 67 punktą). Iš reglamento „Dublinas III“ 23 straipsnio 3 dalies teksto, reglamento bendros sistemos ir tikslų matyti, kad, jeigu sueina minėti terminai, atsakomybė savaime pereina valstybei narei, kurioje buvo pateiktas naujas tarptautinės apsaugos prašymas (pagal analogiją žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Mengesteab, C‑670/16, EU:C:2017:587, 61 punktą ir 2017 m. spalio 25 d. Sprendimo Shiri, C‑201/16, EU:C:2017:805, 30 punktą).

(žr. 27, 28, 32–35, 40 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.      Reglamento Nr. 604/2013 18 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad valstybei narei pateikus prašymą atsiimti trečiosios šalies pilietį, kuris, neturėdamas leidimo gyventi šalyje, yra jos teritorijoje, nereikalaujama, kad ši valstybė narė sustabdytų skundo dėl sprendimo atmesti anksčiau pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą nagrinėjimą, o prašomai valstybei narei sutikus patenkinti šį prašymą atsiimti – skundo nagrinėjimą nutraukti.

Nors reglamento „Dublinas III“ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta įvairių pareigų dėl veiksmų, kurių turi būti imamasi nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą, atsižvelgiant į tai, kuris atitinkamos tarptautinės apsaugos procedūros etapas pasiektas, visos šios pareigos skirtos tam, kad būtų užtikrinta, kad tarptautinės apsaugos procedūra būtų tęsiama, ir jomis nesiekiama, kad ji būtų sustabdyta arba nutraukta kurioje nors valstybėje narėje.

(žr. 42, 44 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.      Reglamento Nr. 604/2013 24 straipsnio 5 dalį reikia aiškinti taip, kad, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, valstybė narė, pateikdama prašymą atsiimti pagal šio reglamento 24 straipsnį, kai prašomoje valstybėje narėje pasibaigė terminai, numatyti minėto reglamento 23 straipsnio 2 dalyje, neprivalo pranešti pastarosios valstybės narės institucijoms, kad prašančiosios valstybės narė teisme tebenagrinėjamas skundas dėl sprendimo atmesti anksčiau pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą.

Reglamento „Dublinas III“ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prašymas atsiimti pateikiamas naudojant standartinę formą ir apima tiesioginius ar netiesioginius įrodymus, kaip aprašyta dviejuose šio reglamento 22 straipsnio 3 dalyje minėtuose sąrašuose, arba svarbias atitinkamo asmens pareiškimų ištraukas, leidžiančias prašomos valstybės narės valdžios institucijoms pasitikrinti, ar ji yra atsakinga pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus. Taigi iš pačios minėto reglamento 24 straipsnio 5 dalies formuluotės matyti, kad prašančioji valstybė narė įpareigota tik perduoti tą informaciją, kuri prašomai valstybei narei padėtų įvertinti savo atsakomybę.

(žr. 47, 48, 53 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

4.      Reglamento Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnį reikia aiškinti taip, kad, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl perdavimo, kai pirmoji valstybė narė, vykdydama Europos arešto orderį, perdavė tarptautinės apsaugos prašytoją antrajai valstybei narei ir šis buvo pastarosios teritorijoje, tačiau nebuvo pateikęs joje naujo tarptautinės apsaugos prašymo, ši antroji valstybė narė gali prašyti pirmosios valstybės narės atsiimti šį prašytoją ir ji neprivalo nuspręsti nagrinėti jo pateikto prašymo.

Reglamento „Dublinas III“ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė narė, be kita ko, gali prašyti kitos valstybės narės atsiimti šio reglamento 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą asmenį, kuris yra jos teritorijoje be leidimo gyventi šalyje ir joje nepateikė naujo tarptautinės apsaugos prašymo, kai mano, kad antroji valstybė narė yra atsakinga pagal pastarąją nuostatą. Minėtoje nuostatoje nėra jokio reikalavimo dėl atitinkamo asmens atvykimo į prašančiosios valstybės narės teritoriją tvarkos, taigi reikia konstatuoti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nesiekė nustatyti jokių su tuo susijusių teisės pateikti prašymą atsiimti sąlygų.

Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad reglamente „Dublinas III“ ir 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34) nustatytos savarankiškos procedūros, kuriomis siekiama skirtingų tikslų ir kurios negali pakeisti viena kitos, aplinkybė, kad asmuo į prašančiosios valstybės narės teritoriją atvyko po to, kai buvo perduotas pagal Europos arešto orderį, pati savaime negali užkirsti kelio galimybei pateikti prašymą atsiimti.

Be to, iš pačios reglamento „Dublinas III“ 17 straipsnio 1 dalies matyti, jog pagal šią nuostatą leidžiama kiekvienai valstybei narei nuspręsti nagrinėti „jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą“, o tai reiškia, kad šios nuostatos tikslas ar poveikis nėra leisti valstybei narei nuspręsti nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą, kuris nebuvo jai pateiktas.

(žr. 56–58, 60, 63 punktus, rezoliucinės dalies 4 punktą)