Language of document : ECLI:EU:C:2014:244

Byla C‑583/12

Sintax Trading OÜ

prieš

Maksu- ja Tolliamet

(Riigikohus prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 – Priemonės, kuriomis siekiama neleisti pateikti rinkai suklastotų ir piratinių prekių – 13 straipsnio 1 dalis – Muitinės kompetencija nustatyti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą“

Santrauka – 2014 m. balandžio 9 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.        Bendra prekybos politika – Priemonės, kuriomis siekiama neleisti pateikti rinkai suklastotų ir piratinių prekių – Reglamentas Nr. 1383/2003 – Muitinės veiksmai – Kompetencija nustatyti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą – Ribos – Pareiga nustatyti teisių gynimo priemones dėl priimtų sprendimų

(Tarybos reglamento Nr. 1383 13 straipsnio 1 dalis)

2.        Tarptautiniai susitarimai – Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) – Administracinių institucijų pareiga paisyti intelektinės nuosavybės teisių – Pareiga numatyti galimybę pareikšti ieškinį

(TRIPS sutarties 41 straipsnio 4 dalis ir 49 straipsnis)

1.        Reglamento Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises, 13 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ja nedraudžiama, intelektinės nuosavybės teisių subjektui nesiėmus jokios iniciatyvos, muitinės įstaigoms pačioms inicijuoti ir vykdyti šioje nuostatoje nurodytos procedūros su sąlyga, kad dėl šių įstaigų šioje srityje priimtų sprendimų galima pareikšti ieškinį, kuriuo užtikrinama teisės subjektų pagal Sąjungos teisę ir ypač šį reglamentą turimų teisių apsauga.

Nei iš Reglamento Nr. 1383/2003 13 straipsnio 1 dalies, nei iš jokios kitos šio reglamento nuostatos nematyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino įpareigoti valstybes suteikti tam tikroms institucijoms šią kompetenciją priimti sprendimą iš esmės. Apsiribojęs nuoroda į atitinkamoje valstybėje narėje galiojančių teisės nuostatų taikymą nustatant, ar pažeistos intelektinės nuosavybės teisės, Sąjungos teisės aktų leidėjas dėl to iš principo neatmetė galimybės, kad kompetentinga institucija, galinčia priimti sprendimą iš esmės, gali būti paskirta kita institucija nei teismas.

(žr. 44, 46, 47, 53 punktus ir rezoliucinę dalį)

2.        Iš Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis), nuostatų, ypač iš šios sutarties 49 straipsnio nuostatų, matyti, kad intelektinės nuosavybės teisių paisymas gali būti užtikrinamas nagrinėjant bylą iš esmės administracine tvarka, jeigu tokia tvarka atitinka, be kita ko, šios sutarties 41 straipsnyje nustatytas garantijas. Visų pirma kiekviena valstybė narė savo vidaus teisės sistemoje pagal šios sutarties 41 straipsnio 4 dalį turi suteikti procedūros šalims galimybę prašyti, kad galutinių administracinių sprendimų peržiūrą atliktų teismas.

(žr. 48, 51 punktus)