GENERALINĖS ADVOKATĖS

VERICA TRSTENJAK IŠVADA,

pateikta 2009 m. vasario 12 d.(1)

Byla C‑5/08

Infopaq International A/S

prieš

Danske Dagblades Forening

(Højesteret (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 2001/29/EB – 2 ir 5 straipsniai – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Atgaminimo teisė – Išimtys ir apribojimai – Laikino atgaminimo veiksmai – Žiniasklaidos apžvalga ir analizė – Laikraščių straipsnių ištraukos, kurias sudaro vienuolika žodžių“

Turinys

I –   Įvadas

II – Teisinis pagrindas

III – Faktinės aplinkybės, pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

IV – Procesas Teisingumo Teisme

V –   Šalių argumentai

A –   Pirmas prejudicinis klausimas

B –   Antras–dvyliktas prejudiciniai klausimai

C−     Tryliktas prejudicinis klausimas

VI – Generalinės advokatės vertinimas

A –   Įvadas

B –   Pagrindiniai laikraščių straipsnių ištraukų sudarymo proceso, kurį naudoja „Infopaq“, požymiai

C –   Direktyvos 2001/29 2 straipsnio aiškinimas (pirmas prejudicinis klausimas)

D –   Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies aiškinimas (antras−dvyliktas prejudiciniai klausimai)

1.     Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies turinys ir tikslas

2.     5 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga: laikino atgaminimo veiksmai

3.     Keturių Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies sąlygų nagrinėjimas

a)     Pirma sąlyga: trumpalaikiai veiksmai (antras−penktas klausimai)

b)     Antra sąlyga: būtina ir svarbi technologinio proceso dalis (šeštas, septintas ir aštuntas klausimai)

c)     Trečia sąlyga: veiksmai, kurių tikslas sudaryti teisėto naudojimo sąlygas (devintas ir dešimtas klausimas)

i)     Bendrosios pastabos dėl teisėto naudojimo sąlygos (devintas klausimas)

ii)   Teisėtas naudojimas nagrinėjamoje byloje (dešimtas klausimas)

–       Dešimto klausimo performulavimas

–       Nagrinėjimas ir atsakymas į dešimtą klausimą

d)     Ketvirta sąlyga: veikla, kuri nėra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbi (vienuoliktas ir dvyliktas klausimai)

4.     Išvada dėl Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies aiškinimo

E –   Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies aiškinimas (tryliktas prejudicinis klausimas)

1.     Ar laikraščių straipsnių ištraukų atspausdinimas atitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlygas?

2.     Ar laikino atgaminimo veiksmai atitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlygas?

3.     Išvada dėl Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies aiškinimo

F –   Išvada

VII – Išvada

I –    Įvadas

1.        Šioje byloje nagrinėjamas opus autorių teisių ir technologijų plėtros informacinėje visuomenėje pusiausvyros klausimas. Viena vertus, autorių teisių apsauga neturi sudaryti kliūčių normaliam naujų technologijų veikimui ir vystymuisi, tačiau, kita vertus, taip pat reikia užtikrinti tinkamą autorių teisių apsaugą informacinėje visuomenėje. Technologijų plėtra leidžia greičiau ir paprasčiau atgaminti kūrinius ir būtent todėl autorių teisių apsaugą reikia suderinti su šia technologijų plėtra.

2.        Šioje byloje pateikti prejudiciniai klausimai susiję visų pirma su klausimu, ar laikraščių straipsnių ištraukų išsaugojimas ir atspausdinimas, kai ištrauką sudaro paieškos žodis, penki žodžiai, einantys ta pačia tvarka kaip laikraščio straipsnyje prieš paieškos žodį, ir penki − po jo, reiškia atgaminimą pagal 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(2) 2 straipsnį. Pateikti klausimai taip pat susiję su klausimu, ar minėtų ištraukų sudarymo procesas, kurį sudaro laikraščių straipsnių nuskaitymas, vaizdinės rinkmenos sudarymas ir jos pavertimas tekstine rinkmena, taip pat vienuolikos žodžių ištraukos išsaugojimas, yra teisėtas, nes kalbama apie atgaminimo veiksmus, atitinkančius Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies sąlygas. Galiausiai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiais prejudiciniais klausimais klausia, ar atgaminimo veiksmai šioje byloje atitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlygas.

3.        Šie klausimai pateikti nagrinėjant ginčą, kilusį tarp bendrovės Infopaq International A/S (toliau − Infopaq) ir profesinės Danijos dienraščių sąjungos. Infopaq prašo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pripažinti, kad ji neprivalėjo gauti laikraščio straipsnio autorių teisių turėtojo sutikimo sudaryti laikraščio straipsnių ištraukas, kurias sudaro paieškos žodis, penki prieš jį einantys žodžiai ir penki − po jo.

II – Teisinis pagrindas

4.        Direktyvos 2001/29 4, 5, 9, 11, 21, 22, 31 ir 33 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„4)      Suderinta teisinė autorių teisių ir gretutinių teisių sistema, padidindama teisinį aiškumą ir nustatydama aukštą intelektinės nuosavybės apsaugos lygį, skatins esmines investicijas į kūrybingumą ir novatoriškumą <...>.

5)      Technologijų plėtra padaugino ir paįvairino kūrybos, gamybos ir naudojimo kryptis. Nors ir nereikia jokių naujų intelektinės nuosavybės apsaugos koncepcijų, galiojantys autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymai turėtų būti pakeisti ir papildyti, kad atitinkamai atspindėtų ekonomikos realybes, pavyzdžiui, naujas naudojimo formas.

<...>

9)      Kiekvienas autorių teisių ir gretutinių teisių derinimas turi būti grindžiamas aukšto lygio apsauga, nes tokios teisės yra labai svarbios intelektinei kūrybai. Jų apsauga padeda užtikrinti kūrybingumo palaikymą ir plėtojimą autorių, atlikėjų, prodiuserių, vartotojų, kultūros, pramonės ir apskritai visuomenės labui. Dėl to intelektinė nuosavybė yra pripažinta sudedamąja nuosavybės dalimi.

10)      Kad autoriai ar atlikėjai galėtų tęsti savo kūrybinį ir meninį darbą, už savo darbo naudojimą jie turi gauti teisingą atlyginimą; jį turi gauti ir prodiuseriai, kad galėtų finansuoti šį darbą. <...> Tinkama teisinė intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra būtina, kad būtų galima garantuoti galimybes gauti tokį atlyginimą ir patenkinamą investicijų grąžą.

11)      Griežta, veiksminga autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos sistema yra vienas iš pagrindinių būdų užtikrinti, kad Europos kultūra gautų būtinų lėšų kūrybai ir gamybai, o meno kūrėjai ir atlikėjai išlaikytų nepriklausomumą ir orumą.

<...>

21)      Ši direktyva turėtų apibrėžti veiksmus, kuriems taikoma atgaminimo teisė, atsižvelgiant į skirtingus naudos gavėjus. Tai turėtų būti padaryta vadovaujantis Bendrijos acquis communautaire. Reikia plataus šių veiksmų apibrėžimo, kad vidaus rinkoje būtų užtikrintas teisinis aiškumas.

22)      Deramos paramos kultūrai skleisti tikslo neturi būti siekiama aukojant griežtą teisių apsaugą arba toleruojant neteisėtus suklastotų ar piratinių kūrinių platinimo būdus.

<...>

31)      Turi būti išlaikyta derama pusiausvyra tarp įvairių kategorijų teisių turėtojų teisių ir interesų, taip pat tarp įvairių kategorijų teisių turėtojų ir saugomų objektų naudotojų. Valstybių narių nustatytos ir šiuo metu egzistuojančios išimtys ir teisių apribojimai turi būti iš naujo įvertinti atsižvelgiant į naują elektroninę terpę. Egzistuojantys išimčių ir tam tikrų teisių apribojimų skirtumai turi tiesioginį neigiamą poveikį autorių teisių ir gretutinių teisių vidaus rinkos veikimui. Tokie skirtumai galėtų dar labiau išryškėti numatant tolesnę kūrinių tarpvalstybinio naudojimo ir tarptautinės veiklos plėtrą. Siekiant užtikrinti deramą vidaus rinkos veikimą, tokios išimtys ir apribojimai turėtų būti darniau apibrėžti. Jų derinimo laipsnis turėtų būti grindžiamas jų poveikiu sklandžiam vidaus rinkos veikimui.

<...>

33)      Išimtinei atgaminimo teisei turėtų būti taikoma išimtis siekiant leisti tam tikrus laikino atgaminimo veiksmus, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai atgaminimai, sudarantys neatskiriamą ir esminę technologinio proceso dalį ir atliekami tik tam, kad tarpininkas galėtų užtikrinti veiksmingą perdavimą tinkle tarp trečiųjų asmenų, arba tam, kad paskui būtų teisėtai pasinaudota kūriniu ar kitu objektu. Atitinkami atgaminimo veiksmai patys savaime neturėtų turėti atskiros ekonominės vertės. Jei jie atitinka šiuos reikalavimus, ši išimtis turėtų būti taikoma veiksmams, leidžiantiems peržvalgą, taip pat saugojimą tarpinėje atmintyje, įskaitant tuos veiksmus, kurie leidžia perdavimo sistemoms veiksmingai veikti, kad būtų gauti duomenys apie informacijos naudojimą, jeigu tik tarpininkas nekeičia informacijos ir nesikiša į teisėtą, plačiai pripažintą ir taikomą šioje komercinėje veikloje technologijos naudojimą. Naudojimas turėtų būti laikomas teisėtu tais atvejais, kai leidžia teisių turėtojas arba neriboja įstatymas“.

5.        Direktyvos 2001/29 2 straipsnyje „Atgaminimo teisė“ numatyta:

„Valstybės narės nustato išimtinę teisę leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai ar nuolat bet kuriuo būdu ir bet kuria forma atgaminti visą arba iš dalies:

a) autoriams − savo kūrinius;

<...>“.

6.        Pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnį „Išimtys ir apribojimai“:

„1. 2 straipsnyje minėtiems laikiniems atgaminimo veiksmams(3), kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai ir kartu − būtina bei svarbi technologinio proceso dalis, kurių vienintelis tikslas yra sudaryti sąlygas:

a) tarpininkui perduoti tinkle tretiesiems asmenims arba

b) teisėtai naudoti

kūrinį ar kitą objektą ir kurie atskirai nėra ekonominiu atžvilgiu svarbūs, 2 straipsnyje nustatytos atgaminimo teisės netaikomos.

<...>

3. Valstybės narės 2 ir 3 straipsniuose nustatytoms teisėms gali nustatyti išimtis arba apribojimus šiais atvejais, kai:

<...>

c)      atgaminami spaudoje, viešai skelbiami ar padaromi viešai prieinami paskelbti straipsniai aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temomis ar atgaminamos kūrinių ar kitų panašaus pobūdžio objektų transliacijos, tais atvejais, kai toks naudojimas nėra aiškiai uždraustas teisių turėtojų ir jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, arba naudojami kūriniai ar kiti objektai norint pranešti apie tuo metu vykstančius įvykius tiek, kiek tai pateisina informacijos tikslai, su sąlyga, kad būtų nurodytas šaltinis, įskaitant ir autoriaus vardą, išskyrus tuos atvejus, kai to neįmanoma padaryti;

d)      cituojama, pavyzdžiui, kritikos ar apžvalgos tikslais, jeigu šios citatos susijusios su kūriniu ar kitu objektu, kuris jau yra teisėtai padarytas viešai prieinamu, ir jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma, ir jeigu toks naudojimas atitinka sąžiningumo praktiką ir yra tokio masto, kokio reikia konkrečiam tikslui;

<...>

o)      naudojama tam tikrais kitais nelabai svarbiais atvejais, kai išimtys ar apribojimai pagal nacionalinę teisę jau egzistuoja, jeigu jie yra susiję tik su analoginiu naudojimu ir neturi poveikio laisvai prekių ir paslaugų apyvartai Bendrijoje, nepažeidžiant kitų šiame straipsnyje numatytų išimčių ir apribojimų.

5. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos išimtys ir apribojimai taikomi tik tam tikrais specialiais atvejais, kurie neprieštarauja įprastiniam kūrinio ar kito objekto naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų teisių turėtojų interesų.“

7.        Direktyvos 2009/29 2 straipsnis buvo perkeltas į Danijos teisę Autorių teisių įstatymo (ophavsretslov)(4) 2 straipsniu, kuriame skelbiama:

„1. Atsižvelgiant į apribojimus, kuriuos numato šis įstatymas, autoriaus teisė apima išimtinę teisę disponuoti kūriniu jį atgaminant ar leidžiant visuomenei naudotis jo originalia ar pakeista versija, išverstu ar pertvarkytu į kitą literatūros ar meno kūrinį ar bet kokiu kitu būdu.

2. Atgaminimas yra bet koks tiesioginis ar netiesioginis, laikinas ar nuolatinis viso ar dalies kūrinio atgaminimas bet kokiu būdu ar forma. Atgaminimu taip pat laikytinas kūrinio perkėlimas į įrenginį, kuris gali jį atgaminti.

<...>“

8.        Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalis buvo perkelta į Danijos teisę Danijos autorių teisių įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta:

„Nedraudžiamas laikinas atgaminimas, jei jis:

i)      yra trumpalaikis ir atsitiktinis;

ii)      yra būtina ir svarbi technologinio proceso dalis;

iii)      jo vienintelis tikslas yra sudaryti sąlygas tarpininkui perduoti kūrinį tinkle tretiesiems asmenims arba teisėtai naudoti; ir

iv)      atskirai nėra ekonominiu atžvilgiu svarbus.“

III – Faktinės aplinkybės, pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

9.        Infopaq bendrovės veikla yra spaudos apžvalga ir analizė. Spaudos apžvalga – tai pasirinktų Danijos dienraščių ir kitų periodinių spaudinių straipsnių santraukų parengimas(5). Straipsnių pasirinkimą lemia bendrovės Infopaq klientų pasirinktos temos. Santraukos jiems išsiunčiamos elektroniniu paštu. Klientų prašymu Infopaq siunčia jiems laikraščių straipsnių ištraukas.

10.      Straipsniai atrenkami taikant vadinamąjį „informacijos perkėlimo“ procesą, kurį sudaro penki etapai.

11.      Per pirmą etapą Infopaq darbuotojai rankiniu būdu elektroninėje duomenų bazėje įregistruoja pagrindinę kiekvieno spaudinio informaciją.

12.      Per antrąjį etapą spaudiniai nuskaitomi. Prieš nuskaitymą spaudinio kraštas nukerpamas, kad visi jo lapai būtų atskiri, ir pasirinkta ištrauka nuskaitoma. Po nuskaitymo padaroma kiekvieno spaudinio puslapio vaizdinė rinkmena(6). Vėliau vaizdinė rinkmena perkeliama į optinio simbolių atpažinimo serverį(7).

13.      Trečiuoju etapu optinio simbolių atpažinimo serveris vaizdinę rinkmeną paverčia tekstine rinkmena. Tiksliau tariant, kiekvieno simbolio atvaizdas paverčiamas į vadinamąjį ASCII kodą(8), kuris leidžia kompiuteriui atpažinti konkretų simbolį. Pavyzdžiui, TDC raidžių atvaizdas paverčiamas informacija, kurią kompiuteris galės atpažinti kaip raides TDC. Taigi žodžio atvaizdas paverčiamas žodžiu, kuris išsaugomas kaip tekstinė rinkmena, kuri gali būti perskaitoma naudojant bet kokią tekstų apdorojimo programą. Optinio simbolio atpažinimo procesas užbaigiamas ištrinant vaizdinę rinkmeną.

14.      Ketvirtuoju etapu tekstinė rinkmena analizuojama siekiant surasti nustatytus raktinius žodžius. Kiekvieną kartą suradus tekste paieškos žodį, jis išsaugomas rinkmenoje nurodant spaudinio pavadinimą, skyrių ir puslapį, kuriame yra šis terminas. Be to, rinkmenoje taip pat nurodomas dydis, išreikštas procentais nuo nulio iki 100, kuris parodo paieškos žodžio vietą tekste. Siekiant dar palengvinti paieškos žodžio paiešką skaitant laikraštį, pateikiami penki žodžiai, einantys prieš paieškos žodį, ir penki − po jo. Šis etapas užbaigiamas ištrinant tekstinę rinkmeną.

15.      Per penktąjį, paskutinį, šio proceso etapą atspausdinamas visų dienraščio puslapių, kuriuose buvo paieškos žodis, dokumentas. Šiame dokumente pateikiamas paieškos žodis, penki žodžiai, einantys prieš jį, ir penki − po jo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikia tokio dokumento pavyzdį:

„2005 m. lapkričio 4 d. − Dagbladet Arbejderen, 3 puslapis:

TDC: 73 % „telekomunikacijų grupės TDC, kuri, manoma, bus nupirka, pardavimas“.

16.      Danske Dagblades Forening (toliau – DDF) yra profesinė Danijos dienraščių sąjunga, kurios tikslas – padėti savo nariams visais klausimais, susijusiais su autorių teisėmis. 2005 m. DDF sužinojo, kad Infopaq sudaro dienraščių straipsnių santraukas komerciniais tikslais, neturėdama šių straipsnių autorių teisių turėtojo sutikimo, ir apie tai informavo Infopaq.

17.      Infopaq nesutiko su argumentu, kad jos veiklai reikia autorių teisių turėtojo sutikimo, ir pateikė Østre Landsret ieškinį prieš DDF, reikalaudama, kad ši pripažintų, jog Infopaq turi teisę naudoti „informacijos perkėlimo“ procesą be DDF ar jos narių sutikimo. Kadangi Østre Landsret atmetė šį ieškinį, Infopaq pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui (Højesteret).

18.      Nutartyje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, jog šioje byloje neginčijama, kad autorių teisių turėtojų sutikimo nereikia rašytinės spaudos apžvalgos ir laikraščių straipsnių santraukų sudarymo veiklai vykdyti, jei asmuo fiziškai skaito kiekvieną spaudinį, jei straipsniai atrenkami remiantis nustatytais paieškos žodžiais ir jei šiuo pagrindu rankiniu būdu surašomas dokumentas nurodant paieškos žodį nagrinėjamame straipsnyje ir šio straipsnio vietą spaudinyje. Taip pat neginčijama, kad santraukos sudarymas pats savaime yra teisėtas ir jam nereikia autorių teisų turėtojų sutikimo.

19.      Šioje byloje taip pat neginčijama, kad vadinamasis „informacijos perkėlimo“ procesas apima du atgaminimo veiksmus, t. y.: 1) vaizdinių rinkmenų sukūrimą nuskaičius spaudos straipsnius, 2) vaizdinių rinkmenų pavertimą tekstinėmis rinkmenomis. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tvirtina, kad šis procesas taip pat apima vėlesnį apdorotų straipsnių atgaminimą tiek, kiek: 3) kiekvienas paieškos žodis išsaugomas su penkiais žodžiais, einančiais prieš jį, ir penkiais − po jo, d) šie vienuolika žodžių yra atspausdinami. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad pagrindinės bylos šalys nesutaria dėl klausimo, ar 3 ir 4 dalyse nurodyti veiksmai yra atgaminimo veiksmai pagal Direktyvos 2001/29 2 straipsnį.

20.      Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus(9):

„1.      Ar dienraščio straipsnio ištraukos, kurią sudaro [paieškos žodis] ir penki prieš jį einantys žodžiai bei penki po jo einantys žodžiai, išsaugojimas atmintyje ir vėlesnis atspausdinimas gali būti traktuojamas kaip atgaminimo veiksmas(10), kurį saugo 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230)(11) 2 straipsnis?

2.      Ar reikia atsižvelgti į aplinkybes, kurioms esant atliekamas atgaminimo veiksmas, kad minėtą veiksmą būtų galima pripažinti „trumpalaikiu“ pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį?

3.      Ar laikinojo atgaminimo veiksmas gali būti pripažintas „trumpalaikiu“, jei atgaminimas yra apdorojamas, pvz., tekstinę rinkmeną sukuriant vaizdinės rinkmenos pagrindu arba žodžių seka yra ieškoma šioje tekstinėje rinkmenoje?

4.      Ar laikinojo atgaminimo veiksmas gali būti pripažintas „trumpalaikiu“, kai atgaminimo dalis, kurią sudaro viena ar daugiau teksto ištraukų, susidedančių iš vienuolikos žodžių, yra išsaugoma?

5.      Ar laikinojo atgaminimo veiksmas gali būti pripažintas „trumpalaikiu“, kai atgaminta dalis, kurią sudaro viena ar daugiau teksto ištraukų, susidedančių iš vienuolikos žodžių, vėliau atspausdinama?

6.      Ar tam, kad veiksmas galėtų būti traktuojamas kaip sudarantis „būtiną ir svarbią technologinio proceso dalį“ pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, reikia atsižvelgti į technologinio proceso etapą, kuriuo jis yra atliekamas?

7.      Ar atgaminimo veiksmas gali būti laikomas sudarančiu „būtiną ir svarbią technologinio proceso dalį“, jei jį sudaro rankiniu būdu atliekamas visų dienraščio straipsnių nuskaitymas, kuriuo minėti straipsniai, t. y. atspausdinta informacija, paverčiami skaitmenine informacija?

8.      Ar laikinojo atgaminimo veiksmas gali būti laikomas sudarančiu „būtiną ir svarbią technologinio proceso dalį“, jei jį sudaro atgaminimo dalies, apimančios vieną ar daugiau teksto ištraukų iš vienuolikos žodžių, atspausdinimas?

9.      Ar „teisėto naudojimo“ sąvoka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje apima visas naudojimo formas, kurioms nereikia autorių sutikimo?

10.      Ar įmonės atliekamas visų dienraščio straipsnių nuskaitymas, po kurio atliekamas atgamintos medžiagos apdorojimas, išsaugojimas ir galbūt jos dalies, kurią sudaro viena ar daugiau teksto ištraukų iš vienuolikos žodžių, atspausdinimas, naudojamas šios įmonės rengiant santraukas, priskirtinas „teisėto naudojimo“ sąvokai pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, nors autoriai nedavė sutikimo tokiems veiksmams?

11.      Kokiais kriterijais remiantis galima įvertinti, ar laikinojo atgaminimo veiksmai yra „atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs“ pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, jei įvykdytos visos kitos šioje nuostatoje numatytos sąlygos?

12.      Ar reikia atsižvelgti į naudotojo pasiektą našumą atliekant laikinojo atgaminimo veiksmus, norint įvertinti, ar veiksmai yra „atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs“ pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį?

13.      Ar įmonės atliekamas visų dienraščio straipsnių nuskaitymas, po kurio atgaminta medžiaga apdorojama, išsaugojama ir galbūt jos dalis, kurią sudaro viena ar daugiau teksto ištraukų iš vienuolikos žodžių, atspausdinama neturint autorių sutikimo, gali būti traktuojamas kaip „tam tikri specialūs atvejai, neprieštaraujantys įprastiniam“ minėtų straipsnių naudojimui, kurie „nepagrįstai nepažeidžia teisėtų teisių turėtojų interesų“ pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalį“.

IV – Procesas Teisingumo Teisme

21.      Teisingumo Teismas nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą gavo 2008 m. sausio 4 dieną. Per rašytinę proceso dalį Infopaq, DDF ir Komisija pateikė savo pastabas. Per 2008 m. lapkričio 20 d. vykusį posėdį Infopaq, DDF ir Komisija pateikė savo pastabas žodžiu ir atsakė į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus.

V –    Šalių argumentai

A –    Pirmas prejudicinis klausimas

22.      Infopaq mano, kad dienraščio straipsnio teksto ištraukos, kurią sudaro paieškos žodis, penki prieš jį einantys žodžiai ir penki − po jo, išsaugojimas ir vėlesnis atspausdinimas nėra atgaminimo iš dalies veiksmas pagal Direktyvos 2001/29 2 straipsnį. Infopaq pabrėžia, kad Direktyva 2001/29 tikrai nenustato minimalaus žodžių skaičiaus, kurį viršijus nebegalima kalbėti apie atgaminimą iš dalies, nors bet kuriuo atveju tokia de minimis riba turėtų būti. Infopaq mano, kad vienuolika išsaugotų ir atspausdintų žodžių neviršija nustatyto minimalaus žodžių skaičiaus, kuris yra atgaminimo iš dalies sąlyga.

23.      Komisija ir DDF mano atvirkščiai, kad dienraščio straipsnio teksto ištraukos, kurią sudaro paieškos žodis, penki prieš jį einantys žodžiai ir penki − po jo, išsaugojimas ir vėlesnis atspausdinimas yra atgaminimo veiksmas, saugomas pagal Direktyvos 2001/29 2 straipsnį.

24.      Komisija mano, kad straipsnio ištraukos išsaugojimas ir atspausdinimas yra atgaminimo formos. Ji pabrėžia, jog iš Direktyvos 2001/29 2 straipsnio matyti, kad autorių turima išimtinė teisė atgaminti taip pat apima atgaminimą iš dalies ir kad straipsnio ištrauka, kurią sudaro vienuolika žodžių, yra atgaminimas iš dalies pagal šį straipsnį.

25.      DDF, kaip ir Komisija, tvirtina, kad straipsnio ištraukos, kurią sudaro vienuolika žodžių, išsaugojimas ir atspausdinimas yra atgaminimas iš dalies pagal Direktyvos 2001/29 2 straipsnį. DDF pabrėžia, kad kai paieškos žodis kartojamas straipsnyje daug kartų, atgaminamos didelės straipsnio dalys. Kaip pavyzdį ji pateikia straipsnį, kuriame pabrėžti du paieškos žodžiai, penki prieš juos einantys žodžiai ir penki – po jų. Ji nesutinka su Austrijos vyriausybės požiūriu(12), pagal kurį atgaminta autoriaus kūrinio dalis turi tenkinti nustatytas sąlygas, kad ją galima būtų laikyti kūriniu. Ji mano, jog aplinkybė, kad kūrinio buvimo sąlygos ir sąvoka Direktyvoje 2001/29 nesuderinti, nedraudžia Teisingumo Teismui aiškinti kūrinio atgaminimo iš dalies sąvokos. Klausimą, ar nagrinėjamoje byloje kalbama apie kūrinio atgaminimą iš dalies, reikia vertinti neatsižvelgiant į nacionalinėje teisėje nustatytas kūrinio buvimo sąlygas.

26.      Austrijos vyriausybė mano, kad Direktyvos 2001/29 2 straipsnyje autoriams aiškiai suteikta išimtinė teisė iš dalies atgaminti kūrinį, tačiau jame neapibrėžta kūrinio sąvoka ir nereglamentuota, kokiomis konkrečiai sąlygomis užtikrinama tokio kūrinio apsauga. Kadangi kūrinių apsaugos sąlygos Bendrijos teisėje nesuderintos, Austrijos vyriausybės nuomone, jas reikia vertinti remiantis nacionaline teise. Atsižvelgdama į tai, Austrijos vyriausybė pabrėžia, kad ir atgaminta kūrinio dalis turi atitikti sąlygas, kurioms esant ji būtų laikoma kūriniu.

B –    Antras–dvyliktas prejudiciniai klausimai

27.      Infopaq ir Austrijos vyriausybė mano, kad tuo atveju, jei straipsnių ištraukų sudarymo procesas yra laikinas atgaminimo veiksmas pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, šis procesas nėra draudžiamas, nes tenkina visas šio straipsnio sąlygas, būtent: pirma, tai yra trumpalaikis veiksmas, antra, šis veiksmas yra būtina ir svarbi technologinio proceso dalis, trečia, vienintelis jo tikslas sudaryti sąlygas teisėtai naudoti kūrinį ar kitą gretutinių teisių objektą ir, ketvirta, jis atskirai nėra ekonominiu atžvilgiu svarbus.

28.      Dėl pirmos sąlygos („trumpalaikis“ veiksmas) Infopaq pabrėžia, kad Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalis apima ne tik laikiną atgaminimo veiksmą, leidžiantį peržvalgą ir saugojimą tarpinėje atmintyje. Sąlyga, pagal kurią veiksmas turi būti „trumpalaikis“, susijusi tik su laikino atgaminimo veiksmo trukme, todėl tik atgaminimo veiksmai, kurių bendra trukmė yra 30 sekundžių arba mažiau, laikytini „trumpalaikiais“.

29.      Dėl antros sąlygos („būtina ir svarbi technologinio proceso dalis“) Infopaq mano, kad būtinos dalies sąvoka aiškiai įrodo, jog nesvarbu, per kurį technologinio proceso etapą atliekamas laikino atgaminimo veiksmas.

30.      Dėl trečios sąlygos („teisėtas naudojimas“) Infopaq tvirtina, kad nei iš Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies, nei iš jos 33 konstatuojamosios dalies neišplaukia, kad tik peržvalga internete ir saugojimas tarpinėje atmintyje yra teisėtas naudojimas. „Teisėtas naudojimas“ – tai bet koks kūrinio naudojimas, kuriam nebūtinas kūrinio autoriaus sutikimas. Be to, teisėto naudojimo atveju visiškai nesvarbu, kas naudoja kūrinį. Tai gali būti galutinis naudotojas arba bet koks kitas asmuo. Lemiamas kriterijus nustatant, ar „naudojimas teisėtas“, yra tai, ar nagrinėjamame procese naudojamas teisėtai gautas spaudinio originalas.

31.      Dėl ketvirtos sąlygos („atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbus“) Infopaq tikina, kad atskiros svarbos ekonominiu atžvilgiu klausimą reikia vertinti iš autoriaus pozicijos. Be to, nagrinėjant šią sąlygą pakanka konstatuoti, kad laikino atgaminimo veiksmas yra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbus, o ne tai, kad visas technologinis procesas turi tokią reikšmę. Infopaq pabrėžia, kad galutinis jos naudojamo technologinio proceso tikslas yra santraukų sudarymas, kuris savaime yra teisėtas ir nepažeidžia spaudinių autorių teisių, tačiau patys trumpalaikio atgaminimo vaizdinėje ar tekstinėje rinkmenoje veiksmai teisių turėtojams nėra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs. Jei „atskira svarba ekonominiu atžvilgiu“ būtų siejama su autorių teisių turėtojo atlyginimu, Infopaq nuomone, tai prieštarautų Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies tikslui.

32.      Austrijos vyriausybė, kaip ir Infopaq, mano, kad direktyvos 5 straipsnio 1 dalies sąlygos yra įvykdytos, ir tvirtina, jog šios sąlygos neapsiriboja laikinomis kopijomis, kurios išsaugomos internetu atliekant perdavimą tarp įvairių serverių. Jos nuomone, vaizdinės rinkmenos sukūrimas ir jos pavertimas tekstine rinkmena yra „trumpalaikiai“ veiksmai, nes šis atgaminimas trunka trumpai. Kartu šie veiksmai yra „būtina ir svarbi technologinio proceso dalis“. Austrijos vyriausybė taip pat mano, kad kūriniai naudojami „teisėtai“, nes laikraščių straipsnių ištraukos neatitinka autorių teisių apsaugos sąlygų. Vienintelis Infopaq naudojamo proceso tikslas – remiantis paieškos žodžiais sudaryti laikraščių straipsnių ištraukas. Būtent todėl, anot Austrijos vyriausybės, šie veiksmai „nėra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs“.

33.      DDF ir Komisija teigia priešingai, kad Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies sąlygos nėra įvykdytos.

34.      DDF pabrėžia, kad Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į šios direktyvos tikslą, ir daro šiuo klausimu nuorodą į direktyvos 9 ir 10 konstatuojamąsias dalis, iš kurių matyti, kad direktyva siekiama užtikrinti aukštą autorių, kurie už savo kūrinių naudojimą turi gauti teisingą atlyginimą, apsaugos lygį. Taigi tokią apsaugą garantuojančios direktyvos nuostatos turi būti aiškinamos plačiai, o nuostatos, kuriose numatytos šios apsaugos išimtys, turi būti aiškinamos siaurai.

35.      Dėl pirmos sąlygos („trumpalaikis“ veiksmas) DDF mano, kad atgaminimo veiksmai nėra trumpalaikiai, nes kūriniai atgaminami ilgam ir neištrinami, nors sąvoka „trumpalaikis“ reiškia, kad atgaminama trumpam laikui.

36.      Dėl antros sąlygos („būtina ir svarbi technologinio proceso dalis“) DDF tvirtina, kad šios sąlygos tikslas – užkirsti kelia atgaminimui, kuris per šį procesą atliekamas automatiškai. Tačiau nagrinėjamoje byloje atgaminimas neatliekamas automatiškai, nes straipsnių nuskaitymas ir vaizdinės rinkmenos pavertimas tekstine rinkmena yra tik pereinamasis šių tekstų techninio apdorojimo etapas. Todėl tai nėra tarpinis technologinis procesas. Vienuolikos žodžių atgaminimas taip pat nėra „būtina ir svarbi technologinio proceso dalis“, nes vienuolika žodžių yra atspausdinami.

37.      Dėl trečios sąlygos („teisėtas naudojimas“) DDF mano, kad naudojimas, kuris kitaip būtų neteisėtas, negali tapti teisėtas pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį. Anot DDF, nagrinėjamoje byloje naudojimas yra neteisėtas.

38.      Dėl ketvirtos sąlygos („atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbus“) DDF pažymi, jog ši sąlyga susijusi su aplinkybe, kad atgaminimas nagrinėjamoje byloje nėra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbus nei naudotojai (t. y. bendrovei Infopaq), nei teisių turėtojui. DDF tvirtina, kad atgaminimas yra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbus bendrovei Infopaq, nes jeigu atgaminimas būtų ne automatinis, o atliekamas rankiniu būdu, DDF nuomone, jai reikėtų 2−4 mln. DKK (Danijos kronų). Tačiau atgaminimas yra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbus ir DDF nariams, nes išduodami sutikimus atgaminti savo kūrinius jie galėtų gauti didesnį atlyginimą.

39.      Komisija taip pat mano, kad Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies sąlygos šioje byloje neįvykdytos.

40.      Dėl pirmos sąlygos („trumpalaikis“ veiksmas) Komisija mano, kad laikini atgaminimo veiksmai yra trumpalaikiai, jei trunka trumpai, pavyzdžiui, kai atgaminimas atliekamas naršant internete. Komisija mano, kad nagrinėjant klausimą, ar atgaminimo veiksmai yra trumpalaikiai, reikia atsižvelgti į technologinį procesą, per kurį atgaminimas atliekamas, ir ypač į tai, ar per šį procesą atliktas ilgalaikis atgaminimas. Per Infopaq naudojamą procesą buvo atliekamas ilgalaikis atgaminimas atspausdinant vienuolika žodžių ir todėl ta aplinkybė, kad sukurtos vaizdinės ir tekstinės rinkmenos ištrintos atspausdinus vienuolika žodžių, nereiškia, jog atgaminimo veiksmas yra trumpalaikis. Komisija taip pat pabrėžia, jog tai, kad atgaminta dalis, kurioje yra viena arba daugiau vienuolikos žodžių ištraukų, yra atspausdinama, neturi reikšmės vertinant, ar laikino atgaminimo veiksmas laikytinas trumpalaikiu veiksmu.

41.      Dėl antros sąlygos („būtina ir svarbi technologinio proceso dalis“) Komisija mano, kad technologinio proceso etapas, per kurį atliekami laikini atgaminimo veiksmai, nėra svarbus nustatant, ar jie laikytini „būtina ir svarbia technologinio proceso dalimi“. Komisija pabrėžia, kad vykstant procesui Infopaq fiziškai daug kartų stebi atgaminimą ir kad ji dar ilgai gali turėti išsaugotų popierinių arba elektroninių kopijų po to, kai išsiunčia ištraukas klientams. Be to, elektronines kopijas galima naudoti ne tik perduodant jas tinkle elektroniniu būdu, pavyzdžiui, nagrinėjamoje byloje elektroninės kopijos yra pagrindas kurti tekstines rinkmenas. Komisija taip pat teigia, kad šie laikino atgaminimo veiksmai negali būti „būtina ir svarbi technologinio proceso dalis“, jei jie apima visų laikraščio straipsnių nuskaitymą rankiniu būdu, paverčiant atspausdintus straipsnius skaitmeniniais, nes šis procesas viršija tai, ko reikia rašant ištrauką. Komisija taip pat mano, kad ištraukos atspausdinimas nėra laikino atgaminimo veiksmas ir todėl negali būti „būtina bei svarbi technologinio proceso dalis“.

42.      Dėl trečios sąlygos („teisėtas naudojimas“) Komisija mano, kad „teisėtas naudojimas“ apima ne tik visas naudojimo formas, kurioms nereikia autorių teisių turėtojo sutikimo, bet ir, atvirkščiai, naudojimo, kuriam reikia autorių teisių turėtojo sutikimo arba kuris nepatenka į išimtinės autorių teisės taikymo sritį ar yra išimtinės teisės išimtis, formas. Ji taip pat pabrėžia, kad Infopaq naudojamas ištraukų sudarymo procesas nėra teisėtas kūrinių naudojimas, nes kūrinys pakeičiamas siekiant sukurti trumpą teksto ištrauką.

43.      Dėl ketvirtos sąlygos („atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbus“) Komisija pažymi, kad šios sąlygos vertinimo kriterijai nustatyti Direktyvos 2001/29 33 konstatuojamojoje dalyje ir kad pagal ją atgaminimo veiksmai nėra „atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs“, jeigu jais nekeičiama informacija ir nesikišama į teisėtą, plačiai pripažintą ir taikomą šioje komercinėje veikloje technologijos naudojimą. Komisija taip pat mano, kad Infopaq naudojamas procesas leidžia padidinti našumą, nes toks ištraukų sudarymas yra greitesnis ir pigesnis. Komisijos nuomone, į šią aplinkybę reikia atsižvelgti vertinant, ar veiksmai yra „atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs“.

 C−     Tryliktas prejudicinis klausimas

44.      Dėl trylikto klausimo Infopaq mano, kad Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalyje nenustatyta atskirų sąlygų, kurias reikėtų įvykdyti kartu su šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalies sąlygomis. Jei 5 straipsnio 1 dalies sąlygos įvykdytos, nebūtina nagrinėti direktyvos 5 straipsnio 5 dalies sąlygų.

45.      Austrijos vyriausybė mano, kad Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlygos įvykdytos, tačiau ji detaliau nemotyvuoja savo nuomonės.

46.      DDF dėl trylikto klausimo teigia, kad atgaminimo veiksmai neatitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlygų. Infopaq atlieka šiuos atgaminimo veiksmus siekdama sumažinti savo išlaidas, palyginti su konkurentais. Be to, DDF mano, kad atgaminimo veiksmai yra tokios apimties ir tiek svarbūs, kad negali būti kalbama apie normalų kūrinio naudojimą. Jie daro nepateisinamą žalą teisėtiems autorių teisių turėtojų, kurie galėtų gauti atlyginimą už tokį naudojimą leidžiančio sutikimo išdavimą, interesams.

47.      Komisija tvirtina, kad iš principo nebūtina atsakyti į tryliktą klausimą, nes bendrovės Infopaq veiklai netaikoma Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis, tačiau ji vis dėlto pateikė pasiūlymą dėl atsakymo į šį klausimą. Ji teigia, kad 5 straipsnio 5 dalis, vadinama „trijų pakopų testu“, panaši į TRIPS sutarties 13 straipsnį. Komisija pabrėžia, kad 5 straipsnio 5 dalies trijų pakopų testas iš principo turi būti atliekamas kitaip nei vertinimas pagal 5 straipsnio 1 dalį ir kad 5 straipsnio 5 dalies sąlyga, susijusi su „įprastiniu kūrinio naudojimu“, yra tapati Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies sąlygai, pagal kurią laikino atgaminimo veiksmas turi būti „atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbus“. Taigi pagrindinis klausimas, kuris kyla dėl abiejų paminėtų sąlygų, yra tas, ar atgaminimo veiksmai leidžia informacijos perdavimą elektroniniu būdu nesuteikdami atskiros ekonominiu atžvilgiu svarbos, ar jie suteikia tokią svarbą, kuri viršija tik informacijos perdavimą. Kadangi atgaminimo veiksmai šioje byloje yra ekonominiu atžvilgiu svarbūs Infopaq, kūrinys nėra naudojamas įprastai ir todėl, Komisijos nuomone, 5 straipsnio 5 dalies sąlygos neįvykdytos.

VI – Generalinės advokatės vertinimas

A –    Įvadas

48.      Nagrinėjama byla susijusi su tokia atgaminimo teisės apimtimi ir šios teisės išimtimis ir apribojimais, kokia reglamentuota Direktyvoje 2001/29, kuria suderinami autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikri aspektai(13). Atgaminimo teisė yra autorių teisės, būtent išimtinės autorių teisės leisti arba uždrausti atgaminti jo kūrinį, esmė(14). Išimtinės autorių teisės apimtis atgaminimo atžvilgiu priklauso nuo to, kaip plačiai bus apibrėžta kūrinio atgaminimo sąvoka.

49.      Anksčiau būdavo papraščiau apibrėžti atgaminimo sąvoką, nes buvo mažiau atgaminimo būdų(15), tačiau, vystantis informacinėms technologijoms ir atsiradus skaitmeninio atgaminimo galimybei, padaugėjo galimybių paprasčiau ir greičiau atgaminti. Dėl to, kad atgaminimas yra paprastesnis ir greitesnis, reikia, pirma, užtikrinti tinkamą autorių teisių apsaugą. Tačiau ši apsauga, antra, turi būti pakankamai lanksti, kad netrukdytų naujų technologijų plėtrai ir įprastam veikimui(16). Norėdama atsakyti į šioje byloje pateiktus prejudicinius klausimus turiu remtis tinkama pusiausvyra tarp pakankamai aukštos apsaugos ir kartu pakankamai lanksčios autorių teisių apsaugos.

50.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus šioje byloje galima suskirstyti į tris kategorijas, atitinkančias argumentų struktūrą šioje išvadoje. Pirma kategorija, apimanti pirmą prejudicinį klausimą, susijusi su Direktyvos 2001/39 2 straipsnyje numatytos sąvokos „atgaminimas“ aiškinimu. Antra kategorija, apimanti antrą–dvyliktą prejudicinius klausimus, susijusi su šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje numatytos atgaminimo teisės išimties, pagal kurią tam tikromis sąlygomis laikino atgaminimo veiksmas leidžiamas, aiškinimu. Trečia kategorija, kurią sudaro tryliktas prejudicinis klausimas, susijusi su direktyvos 5 straipsnio 5 dalies, pagal kurią atgaminimo teisės išimtys ir apribojimai taikomi tik tam tikrais specialiais atvejais, kurie neprieštarauja įprastam kūrinio ar kito objekto naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų teisių turėtojų interesų, aiškinimu.

51.      Prieš nagrinėdama tris kategorijas ir atsakydama į prejudicinius klausimus pirmiausia šioje išvadoje trumpai pateiksiu pagrindines laikraščių straipsnių ištraukų sudarymo požymius.

B –    Pagrindiniai laikraščių straipsnių ištraukų sudarymo proceso, kurį naudoja „Infopaq“, požymiai

52.      Kaip tvirtina prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šioje byloje neginčijama, kad laikraščių straipsnių ištraukų sudarymo procesas (t. y. vadinamasis „informacijos perkėlimo“ procesas), kurį naudoja Infopaq, neabejotinai apima du atgaminimo veiksmus, kaip antai 1) vaizdinės rinkmenos sudarymą nuskaičius laikraščių straipsnius ir 2) vaizdinės rinkmenos pavertimą tekstine rinkmena. Tačiau nesutariama dėl klausimo, ar atgaminimas taip pat apima 3) kiekvieno paieškos žodžio, penkių prieš jį einančių žodžių ir penkių − po jo išsaugojimą ir 4) šių vienuolikos žodžių atspausdinimą.

53.      Todėl nagrinėsiu klausimą, ar kiekvieno paieškos žodžio ir penkių prieš jį einančių žodžių bei penkių − po jo išsaugojimas ir šių vienuolikos žodžių atspausdinimas yra atgaminimas pagal Direktyvos 2001/29 2 straipsnį.

C –    Direktyvos 2001/29 2 straipsnio aiškinimas (pirmas prejudicinis klausimas)

54.      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar dienraščio straipsnio ištraukos, kurią sudaro paieškos žodis, penki prieš jį einantys žodžiai ir penki – po jo, išsaugojimas ir vėlesnis atspausdinimas gali būti laikomi atgaminimu pagal Direktyvos 2001/29 2 straipsnį.

55.      Direktyvos 2001/29 2 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės narės nustato autorių ir jų kūrinių „išimtinę teisę leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai ar nuolat bet kuriuo būdu ir bet kuria forma atgaminti visą arba iš dalies“. Taigi iš šio straipsnio matyti, kad kūrinių atgaminimas be autoriaus sutikimo draudžiamas, nesvarbu, ar atgaminamas visas kūrinys, ar jo dalis. Tačiau Direktyvos 2001/29 2 straipsnyje neapibrėžta „atgaminimo“ sąvoka ir kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis kalbama apie „atgaminimą iš dalies“, todėl nagrinėdama pirmą klausimą išanalizuosiu abi sąvokas.

56.      Kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, apibrėžiant sąvokas „atgaminimas“ ir „atgaminimas iš dalies“ reikia atsižvelgti į tai, jog iš vienodo Bendrijos teisės taikymo reikalavimų išplaukia, kad kai siekiant nustatyti Bendrijos teisės nuostatų, kaip antai Direktyvos 2001/29, prasmę ir apimtį nėra jokios aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, jos visoje Europos bendrijoje turi būti aiškinamos autonomiškai ir vienodai(17). Atsižvelgiant į šį reikalavimą, galima, mano nuomone, apibrėžti kūrinio „atgaminimo“ sąvoką kaip kūrinio užfiksavimą tam tikroje informacijos laikmenoje(18). Todėl „atgaminimą iš dalies“ galima suprasti kaip tik dalies kūrinio užfiksavimą informacijos laikmenoje.

57.      Be to, iš Direktyvos 2001/29 2 straipsnio matyti, kad „atgaminimo“ sąvoką reikia suprasti plačiąja prasme, nes ji apima atgaminimą „tiesiogiai ar netiesiogiai“, „laikinai ar nuolat“, „bet kuriuo būdu ir bet kuria forma“, „visą arba iš dalies“. Plataus aiškinimo reikalavimas taip pat numatytas šios direktyvos 21 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nustatyta, kad direktyva turėtų apibrėžti „veiksmus, kuriems taikoma atgaminimo teisė, atsižvelgiant į skirtingus naudos gavėjus“ ir kad „reikia plataus šių veiksmų apibrėžimo, kad vidaus rinkoje būtų užtikrintas teisinis aiškumas“. Plačiai apibrėžti atgaminimo sąvoką yra būtina siekiant užtikrinti Direktyvoje 2001/29 numatytą aukštą autorių teisių apsaugos lygį(19). Remiantis plačiu „atgaminimo“ sąvokos aiškinimu taip pat galima rasti argumentų dėl plataus „atgaminimo iš dalies“ sąvokos aiškinimo: jei sąvoka „atgaminimas“ aiškintina plačiai, reikia a maiori ad minus plačiai aiškinti visas atgaminimo rūšis, įskaitant atgaminimą iš dalies, nes tik taip galima užtikrinti aukštą autorių teisių apsaugos lygį.

58.      Tačiau sąvokos „atgaminimas iš dalies“ aiškinimas neturi virsti absurdišku ir per daug techniniu aiškinimu, pagal kurį prie šios sąvokos būtų priskiriamas bet koks, net nedidelis ir nereikšmingas, kūrinio fragmento atgaminimas. Manytina, kad aiškinant šią sąvoką reikia rasti tarpinį variantą tarp techninio aiškinimo ir aplinkybės, kad atgaminimas iš dalies taip pat turi turėti turinį, skiriamųjų požymių ir, kaip konkretaus kūrinio dalis, tam tikrą intelektinę vertę, dėl kurios ją reikia apsaugoti pagal autorių teisę. Manau, kad siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju kalbama apie atgaminimą iš dalies, reikia vadovautis dviem kriterijais. Pirma, reikia nustatyti, ar atgaminimas iš dalies iš tikrųjų tapatus kūrinio originalo daliai (identifikavimo kriterijus). Laikraščio straipsnio atgaminimo iš dalies atveju tai konkrečiai reiškia, kad reikia nustatyti, ar atgamintoje dalyje esantys žodžiai sutampa su laikraščio straipsnyje pavartotais žodžiais ir ar šie žodžiai pavartoti ta pačia eilės tvarka. Antra, reikia įvertinti, ar, remiantis atgaminimu iš dalies, galima atpažinti kūrinio turinį arba aiškiai nustatyti, kad kalbama apie tikslų tam tikro kūrinio atgaminimą iš dalies (atpažinimo kriterijus). Laikraščio straipsnio atgaminimo iš dalies atveju tai reiškia, jog galima aiškiai nustatyti, kad atgaminta nagrinėjama ištrauka tikrai paimta iš konkretaus laikraščio straipsnio(20). Taigi atgaminimo iš dalies negalima apibrėžti tik kiekybiškai(21) arba remiantis de minimis kriterijumi, kuris tiksliai nurodo, kokia procentinė kūrinio dalis turi būti atgaminta, kad galima būtų kalbėti apie atgaminimą iš dalies arba, kaip yra šioje byloje, kiek konkretaus kūrinio žodžių pakanka, kad būtų atgaminimas iš dalies(22). Atgaminimo iš dalies faktas turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju.

59.      Remiantis 58 punkte nurodytais kriterijais šioje byloje galima padaryti išvadą, kad dienraščio straipsnio ištraukos, kurią sudaro paieškos žodis, penki prieš jį einantys žodžiai ir penki − po jo, išsaugojimą ir vėlesnį atspausdinimą galima apibrėžti kaip šio straipsnio atgaminimą iš dalies pagal Direktyvos 2001/29 2 straipsnį. Iš tikrųjų tenkinami ir identifikavimo, ir atpažinimo kriterijai.

60.      Pirma, nagrinėjamoje byloje vienuolika atspausdintų ištraukos žodžių ir vienuolika laikraščio straipsnio žodžių sutampa. Jų eilės tvarka atitinka eilės tvarką laikraščio straipsnyje. Antra, palyginti su laikraščio straipsnio tekstu, vienuolikos ištraukos žodžių seka yra pakankamai ilga, kad būtų galima konstatuoti, jog ši ištraukos žodžių seka tikrai paimta iš konkretaus laikraščio straipsnio. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje ištraukų, kurias sudaro paieškos žodis, penki prieš jį einantys žodžiai ir penki − po jo, tikslas − padėti skaitytojui surasti paieškos žodį straipsnyje(23).

61.      Be to, reikia nurodyti, jog nagrinėjamoje byloje kaskart, kai paieškos žodis pasitaikydavo straipsnio tekste, Infopaq iš kiekvieno straipsnio atspausdindavo šį žodį, penkis prieš paieškos žodį einančius žodžius ir penkis − po jo. Taigi, kaip teisingai teigia DDF(24), didžioji straipsnio dalis gali būti atspausdinta, o tai, be abejo, reiškia šio straipsnio atgaminimą iš dalies pagal Direktyvos 2001/29 2 straipsnį.

62.      Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į pirmąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad dienraščio straipsnio ištraukos, kurią sudaro paieškos žodis, penki prieš jį einantys žodžiai ir penki – po jo, išsaugojimas ir vėlesnis atspausdinimas yra atgaminimas pagal Direktyvos 2001/29 2 straipsnį.

D –    Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies aiškinimas (antras−dvyliktas prejudiciniai klausimai)

63.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė kelis klausimus dėl Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies aiškinimo, todėl juos nagrinėsiu kartu. Turime omenyje antrą−dvyliktą prejudicinius klausimus, kuriais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar toks laikraščių straipsnių ištraukų sudarymo procesas, kokį naudoja Infopaq, gali būti atliekamas be autoriaus teisių turėtojų sutikimo, nes jam turi būti taikoma Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis, pagal kurią tam tikromis sąlygomis laikino atgaminimo veiksmas nepriskiriamas atgaminimo teisei.

64.      Vėliau savo argumentuose pirmiausia pateiksiu Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies turinį ir nurodysiu jos tikslą, o paskui išnagrinėsiu atskiras šio straipsnio sąlygas ir su jomis susijusius klausimus.

1.      Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies turinys ir tikslas

65.      Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje numatyta atgaminimo teisės taikymo išimtis kai kuriems laikino atgaminimo veiksmams. Iš 5 straipsnio 1 dalies matyti, kad atgaminimo teisė netaikoma šias sąlygas atitinkantiems atgaminimo veiksmams:

–        tai turi būti laikino atgaminimo veiksmas,

–        šis atgaminimo veiksmas turi tenkinti dar keturias sąlygas: pirma, veiksmai yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai, antra, šie veiksmai yra būtina ir svarbi technologinio proceso dalis, trečia, jų tikslas sudaryti tarpininkui sąlygas užtikrinti veiksmingą perdavimą tinkle tarp trečiųjų asmenų arba teisėtai naudoti kūrinį ar kitą gretutinių teisių objektą ir, ketvirta, šie veiksmai atskirai nėra ekonominiu atžvilgiu svarbūs.

66.      5 straipsnio 1 dalies išimtis Direktyvoje 2001/29 buvo numatyta siekiant išvengti plataus atgaminimo teisės apibrėžimo kai kurių laikino atgaminimo veiksmų, kurie yra būtina technologinio proceso dalis, atžvilgiu. Vienintelis jų tikslas – leisti kitokią konkretaus kūrinio naudojimo formą(25). Direktyvos 2001/29 33 konstatuojamojoje dalyje kaip laikino atgaminimo veiksmų, kuriems neturi būti taikoma atgaminimo teisė, pavyzdžiai nurodomi veiksmai, leidžiantys peržvalgą, taip pat saugojimą tarpinėje atmintyje, įskaitant tuos veiksmus, kurie leidžia perdavimo sistemoms veiksmingai veikti(26). Pagal šią konstatuojamąją dalį minėti atgaminimo veiksmai leidžiami, „jeigu tik tarpininkas nekeičia informacijos ir nesikiša į teisėtą, plačiai pripažintą ir taikomą šioje komercinėje veikloje technologijos naudojimą“. Jei šių veiksmų atžvilgiu būtų taikomas platus atgaminimo teisės apibrėžimas, tai reikštų, kad taikant naujas technologijas reikėtų gauti autorių teisių turėtojo sutikimą bet kokiam atgaminimui, nežiūrint į tai, jog atgaminimas yra trumpalaikis ir techniškai būtinas(27). Praktiškai tai reiškia, pavyzdžiui, jog autorių teisių turėtojo sutikimą reikia gauti kiekvienam išsaugojimo tarpinėje atmintyje (caching)(28) veiksmui, kai automatiškai darant laikinas skaitmenines duomenų kopijas užtikrinamas įprastas informacinės technologijos ir interneto naudojimas(29). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia paaiškinti, kad Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis taikoma ne tik internete pasitaikantiems laikino atgaminimo veiksmams, bet, atvirkščiai, visiems atgaminimo veiksmams, atitinkantiems šiame straipsnyje nurodytas bendrąsias sąlygas(30).

67.      Taip pat pažymėtina, kad vertinant pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį reikia aiškiai atskirti, pirma, laikino atgaminimo veiksmus, kurių atžvilgiu reikia nustatyti, ar jie atitinka šio straipsnio sąlygas, ir, antra, konkretaus kūrinio naudojimo formas, dėl kurių šie veiksmai yra įmanomi. Pavyzdžiui, išsaugojimo tarpinėje atmintyje veiksmai leidžia interneto naudotojams skaityti ir gauti informaciją apie tinklo turinį. Laikinas išsaugojimas kompiuterio RAM atmintyje(31) leidžia naudotojui padaryti garso arba vaizdo įrašo kopiją. Vertinant pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį reikia nuolat skirti laikino atgaminimo veiksmus ir konkretaus kūrinio privalomą naudojimo formą, dėl kurios šie veiksmai yra įmanomi. Toks atskyrimas yra ypač svarbus nagrinėjant trečią 5 straipsnio 1 dalies sąlygą, pagal kurią laikino atgaminimo veiksmais turi būti užtikrintas teisėtas kūrinio naudojimas(32).

2.      5 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga: laikino atgaminimo veiksmai

68.      Iš Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies aiškiai matyti, kad pagal šiame straipsnyje numatytą išimtį leidžiami tik laikino atgaminimo veiksmai. Šios išimties taikymo sąlyga – laikino atgaminimo veiksmas. Išnagrinėsiu, ar šis laikino atgaminimo veiksmas taip pat atitinka kitas šiame straipsnyje numatytas sąlygas. Prieš analizuodama, ar Infopaq naudojamas laikraščių straipsnių ištraukų sudarymo procesas atitinka šiame straipsnyje numatytas atskiras sąlygas, turiu išnagrinėti, kokie šio proceso atgaminimo veiksmai gali būti laikomi laikino atgaminimo veiksmais.

69.      Infopaq naudojamame laikraščių straipsnių ištraukų sudarymo procese galima išskirti kelis atgaminimo veiksmus. Pirmiausia laikraščių straipsniai nuskaitomi sukuriant vaizdinę rinkmeną, kuri vėliau paverčiama tekstine rinkmena. Iš faktinių aplinkybių matyti, jog vaizdinė rinkmena ištrinama pavertus ją tekstine rinkmena, o ši ištrinama parašius laikraščio straipsnio ištrauką. Taip apdoroti iš šių ištraukų paimti paieškos žodžiai, penki prieš paieškos žodį einantys žodžiai ir penki − po jo vėliau išsaugomi ir atspausdinami.

70.      Taigi vaizdinės rinkmenos nuskaitymas ir pavertimas tekstine rinkmena yra vienuolikos žodžių laikraščio straipsnio ištraukos išsaugojimo ir atspausdinimo parengiamieji veiksmai. Vaizdinės arba tekstinės rinkmenos ištrinamos vykstant ištraukų sudarymo procesui arba iš karto po jo. Taigi vaizdinės rinkmenos nuskaitymą ir pavertimą tekstine rinkmena galima, mano nuomone, priskirti prie laikino atgaminimo veiksmų.

71.      Manytina, kad klausimu, ar galima vienuolikos žodžių laikraščio straipsnio ištraukos išsaugojimą apibrėžti kaip laikino atgaminimo veiksmą, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą trūksta informacijos. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nutartyje tik teigia, kad kartu su paieškos žodžiu išsaugomi penki prieš jį einantys žodžiai ir penki − po jo(33), tačiau jis nenurodo, kiek laiko šie žodžiai saugomi kompiuterio atmintyje. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi paaiškinti šią faktinę aplinkybę.

72.      Nesvarbu, kaip apibrėžiamas vienuolikos žodžių ištraukos išsaugojimas, šio straipsnio atspausdinimas, mano nuomone, neturi būti apibrėžiamas kaip laikino atgaminimo veiksmas. Iš tikrųjų atspausdinimas popieriuje laikytinas atgaminimu ilgam(34). Toks atgaminimas ilgam nereiškia laiko atžvilgiu neriboto atgaminimo, nes atgamintą kūrinį galima panaikinti, tačiau tik šio atgaminimo naudotojas nusprendžia, kada jis jį panaikins. Dėl ištraukos atspausdinimo pabrėžtina, kad tai nėra veiksmas, kuris, kaip numatyta Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies išimtyje, leidžia kitokią kūrinio naudojimo formą. Infopaq naudojamame ištraukų sudarymo procese laikraščio straipsnio ištraukos atspausdinimas yra galutinis atgaminimas, todėl šioje byloje ypač svarbu žinoti, ar galutinis atgaminimas reiškia teisėtą kūrinio atgaminimą(35), dėl kurio per šią procedūrą atlikti trumpalaikiai atgaminimo veiksmai yra įmanomi.

73.      Toliau išnagrinėsiu, ar straipsnių nuskaitymas, vaizdinių rinkmenų pavertimas tekstinėmis ir vienuolikos žodžių ištraukų išsaugojimas, leidžiantys atspausdinti vienuolikos žodžių ištrauką, atitinka 5 straipsnio 1 dalies sąlygas.

3.      Keturių Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies sąlygų nagrinėjimas

a)      Pirma sąlyga: trumpalaikiai veiksmai (antras−penktas klausimai)

74.      Pagal pirmą 5 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą laikino atgaminimo veiksmas turi būti trumpalaikis arba atsitiktinis. Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausimais konkrečiai tik klausia, ar šioje byloje nagrinėjami atgaminimo veiksmai yra trumpalaikiai, aš paaiškinsiu šią sąlygą ir nenagrinėsiu, ar veiksmai yra atsitiktiniai. Antras−penktas prejudiciniai klausimai susiję su trumpalaikio veiksmo sąlygos išaiškinimu.

75.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas antrą prejudicinį klausimą suformulavo taip, kad juo klausiama, ar aplinkybės, kurioms esant atliekami atgaminimo veiksmai, yra tokios svarbios, kad minėtus veiksmus būtų galima pripažinti trumpalaikiais pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį. Tačiau nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą konkrečiai nenurodoma, apie kokias aplinkybes kalbama. Neaišku, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi omenyje atgaminimo formas (skaitytuvu, optinio simbolių atpažinimo ir išsaugojimo programine įranga), atgaminto kūrinio buvimo trukmę arba kitas aplinkybes. Kadangi nežinoma, kokias aplinkybes nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, į šį klausimą negalima atsakyti tik teigiamai arba neigiamai. Manytina, kad norint pateikti naudingą atsakymą šį klausimą reikia performuluoti.

76.      Todėl antrą prejudicinį klausimą reikia performuluoti taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, kokios aplinkybės yra svarbios tam, kad minėtus veiksmus būtų galima pripažinti trumpalaikiais pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį.

77.      Trečiu prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar laikino atgaminimo veiksmas gali būti pripažintas trumpalaikiu pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, jei atgaminama apdorojant tekstinę rinkmeną vaizdinės rinkmenos pagrindu arba ieškant žodžių sekos šioje tekstinėje rinkmenoje. Trečią klausimą taip pat reikia iš dalies performuluoti, nes šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar atgaminama ieškant „žodžių sekos šioje tekstinėje rinkmenoje“. Kadangi vien žodžių sekos paieška nėra atgaminimas, trečią klausimą reikia suprasti taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar laikino atgaminimo veiksmas gali būti pripažintas trumpalaikiu, jeigu atgaminama, pavyzdžiui, apdorojant tekstinę rinkmeną vaizdinės rinkmenos pagrindu.

78.      Ketvirtu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar laikino atgaminimo veiksmas(36) gali būti pripažintas trumpalaikiu pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, kai atgaminimo dalis, kurią sudaro viena ar daugiau teksto ištraukų, susidedančių iš vienuolikos žodžių, išsaugoma.

79.      Penktu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar laikino atgaminimo veiksmas gali būti pripažintas trumpalaikiu pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, kai atspausdinama atgaminta dalis, kurią sudaro viena ar daugiau teksto ištraukų, susidedančių iš vienuolikos žodžių.

80.      Siekiant atsakyti į šiuos prejudicinius klausimus pirmiausia reikia išnagrinėti tai, koks laikino atgaminimo veiksmas yra trumpalaikis.

81.      Manome, jog atgaminimo veiksmas yra trumpalaikis, kai atgaminama tik trumpam(37). Taigi savaime iškyla klausimas, kaip atskirti trumpalaikį atgaminimo veiksmą nuo laikino atgaminimo veiksmo. Mano nuomone, skirtumas yra tas, kad trumpalaikis atgaminimo veiksmas trunka neilgai, o laikino atgaminimo veiksmas gali trukti ilgesnį laiką(38). Taigi trumpalaikiai atgaminimo veiksmai – tai laikino atgaminimo veiksmai, kurie trunka itin trumpai, tam tikrą laiką ir nutrūksta po to, kai yra atlikti(39). Aišku, laikino atgaminimo veiksmų trukmė yra apribota laiko atžvilgiu, tačiau ji gali būti ilgesnė nei trumpalaikių atgaminimo veiksmų(40). Neabejotinai yra labai sunku, net neįmanoma, iš pat pradžių nustatyti, kiek laiko turi egzistuoti atgamintas (kūrinys), kad jį būtų galima pripažinti trumpalaikiu. Tai reikia nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.

82.      Taigi į antrą prejudicinį klausimą reikia atsakyti, jog pagrindinė aplinkybė, kurį yra svarbi, kad konkretų atgaminimo veiksmą būtų galima pripažinti trumpalaikiu pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, yra tai, kad atgaminimas trunka labai trumpai, net jei vertinant reikia atsižvelgti į visas konkretaus atvejo aplinkybes.

83.      Vaizdinė rinkmena, sukurta nuskaičius laikraščio straipsnį, ir tekstinė rinkmena, sukurta pavertus į ją vaizdinę rinkmeną, nagrinėjamoje byloje ištrinamos sudarius laikraščio straipsnio ištrauką. Infopaq rašytinėse pastabose tvirtina, kad būtina veiksmo trukmė yra trisdešimt sekundžių. Remiantis tuo, jog būtina trukmė nepaprastai trumpa, o abi rinkmenos ištrinamos, šioje byloje, mano nuomone, galima daryti išvadą, kad aptariami atgaminimo veiksmai yra trumpalaikiai.

84.      Taigi į trečią prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad jeigu laikino atgaminimo veiksmas atliekamas apdorojant tekstinę rinkmeną vaizdinės rinkmenos pagrindu ir jeigu šios rinkmenos ištrinamos esant tokioms aplinkybėmis, kokios yra šioje byloje, šis atgaminimo veiksmas turi būti pripažintas trumpalaikiu pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį.

85.      Dėl laikraščio straipsnio ištraukos išsaugojimo šios išvados 71 punkte jau buvo nurodyta, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo nutartyje nepateikia jokių paaiškinimų dėl vienuolikos žodžių ištraukos išsaugojimo trukmės.

86.      Taigi į ketvirtą prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad remdamasis atsakyme į antrą prejudicinį klausimą nurodytais kriterijais nacionalinis teismas turi nuspręsti, ar atgaminimo veiksmas gali būti pripažintas trumpalaikiu pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, kai išsaugoma atgaminimo dalis, kurią sudaro viena ar daugiau teksto ištraukų, susidedančių iš vienuolikos žodžių.

87.      Dėl laikraščio straipsnio ištraukos atspausdinimo šios išvados 72 punkte jau buvo pažymėta, kad tai nėra laikino atgaminimo veiksmas ir todėl šis veiksmas a fortiori negali būti pripažintas trumpalaikiu atgaminimo veiksmu.

88.      Taigi į penktą prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad atgaminimo veiksmas negali būti pripažintas trumpalaikiu pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, kai tokiomis kaip šios bylos aplinkybėmis atspausdinama atgaminta dalis, kurią sudaro viena ar daugiau teksto ištraukų, susidedančių iš vienuolikos žodžių.

b)      Antra sąlyga: būtina ir svarbi technologinio proceso dalis (šeštas, septintas ir aštuntas klausimai)

89.      Pagal antrą 5 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą laikino atgaminimo veiksmas turi būti būtina ir svarbi technologinio proceso dalis. Šeštame ir septintame prejudiciniuose klausimuose prašoma išaiškinti šią sąlygą atsižvelgiant į vaizdinės rinkmenos nuskaitymą ir jos pavertimą tekstine rinkmena, o aštuntas prejudicinis klausimas susijęs su laikraščio straipsnio ištraukos atspausdinimu. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai neklausia, ar laikraščio straipsnio atspausdinimas taip pat yra būtina ir svarbi technologinio proceso dalis.

90.      Šeštu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar kad laikino atgaminimo veiksmai galėtų būti traktuojami kaip sudarantys būtiną ir svarbią technologinio proceso dalį pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, reikia atsižvelgti į technologinio proceso etapą, per kurį jie atliekami.

91.      Septintu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar laikino atgaminimo veiksmai gali būti laikomi sudarančiais būtiną ir svarbią technologinio proceso dalį pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, jei juos sudaro rankiniu būdu atliekamas visų dienraščio straipsnių nuskaitymas, kuriuo minėti straipsniai iš atspausdintos informacijos paverčiami skaitmenine informacija.

92.      Aštuntu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar laikino atgaminimo veiksmai gali būti laikomi sudarančiais būtiną ir svarbią technologinio proceso dalį pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, jei juos sudaro atgaminimo dalies, apimančios vieną ar daugiau teksto ištraukų iš vienuolikos žodžių, atspausdinimas.

93.      Siekiant atsakyti į šeštą ir septintą klausimus pirmiausia reikia išnagrinėti, kokiais atvejais nagrinėjamas atgaminimas yra būtina ir svarbi technologinio proceso dalis(41). Reikia nustatyti, kiek ribojantis yra sąlygos, pagal kurią laikino atgaminimo veiksmas turi būti būtina ir svarbi technologinio proceso dalis, aiškinimas. Iš literatūros matyti, kad pagrindinė problema aiškinant šį klausimą yra klausimas, ar atgaminimo veiksmas yra būtina ir svarbi technologinio proceso dalis tik tais atvejais, kai šis veiksmas yra būtinas technologinio proceso elementas, be kurio šis technologinis procesas būtų neįmanomas arba, ar kiti veiksmai, kurie nėra būtinas šio technologinio proceso elementas, taip pat patenka į šią kategoriją(42)

94.      Mano − ir daugelio doktrinos atstovų(43) − nuomone, nebūtina, kad atgaminimo veiksmas būtų būtinas konkretaus technologinio proceso elementas, kad būtų pripažintas jo būtina ir svarbia dalimi. Ši aplinkybė išplaukia jau iš Direktyvos 2001/29 projekto aiškinamojo rašto, kuriame Komisija tvirtina, kad 5 straipsnio 1 dalies tikslas – taikyti išimtį laikino atgaminimo veiksmams, kuriuos „lemia technologijos“ (44). Iš to taip pat galima padaryti išvadą, jog nebūtina žinoti, kokiame technologinio proceso etape atliekamas laikino atgaminimo veiksmas.

95.      Taigi į šeštą prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad klausimui, ar laikino atgaminimo veiksmai turi būti traktuojami kaip sudarantys būtiną ir svarbią technologinio proceso dalį pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės tai, kokiame technologinio proceso etape jie yra atliekami.

96.      Siekiant atsakyti į septintą klausimą šioje byloje reikia nustatyti, iš ko susideda laikraščių straipsnių ištraukų sudarymo technologinis procesas. Ar technologinis procesas apima tik vaizdinės rinkmenos nuskaitymą ir jos pavertimą tekstine rinkmena, ar, atvirkščiai, yra susijęs su visu laikraščių straipsnių ištraukų sudarymo procesu?

97.      Manytina, kad technologinis procesas šioje byloje apima visą laikraščių straipsnių ištraukų sudarymo procesą. Šį procesą sudaro vaizdinės rinkmenos nuskaitymas ir jos pavertimas tekstine rinkmena, paieškos žodžio kartu su penkiais prieš jį einančiais žodžiais ir penkiais − po jo išsaugojimas ir atspausdinimas. Taigi visi nurodyti elementai yra to paties technologinio proceso dalys. Pagal šį požiūrį straipsnių nuskaitymas ir vaizdinės rinkmenos pavertimas tekstine rinkmena visais atvejais yra būtinos ir svarbios technologinio proceso dalys.

98.      Taigi į septintą prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios yra šioje byloje, laikino atgaminimo veiksmai yra būtina ir svarbi technologinio proceso dalis pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, jei juos sudaro rankiniu būdu atliekamas visų dienraščio straipsnių nuskaitymas, kuriuo minėti straipsniai iš atspausdintos informacijos paverčiami skaitmenine informacija.

99.      Norint atsakyti į aštuntą klausimą, reikia išsiaiškinti, ar atgaminimo, kurį sudaro viena ar daugiau vienuolikos žodžių teksto ištraukų, atspausdinimas gali būti laikomas sudarančiu būtiną ir svarbią technologinio proceso dalį pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį. Kaip jau buvo pažymėta šios išvados 97 punkte, laikraščio straipsnio ištraukos atspausdinimas laikytinas sudarančiu būtiną ir svarbią technologinio proceso dalį. Tačiau šiuo klausimu pabrėžtina, kad atspausdinimas nėra laikino atgaminimo veiksmas, todėl jis neatitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos.

100. Todėl į aštuntą prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios yra šioje byloje, ištraukos atspausdinimas nėra laikino atgaminimo veiksmas, todėl jo negalima pateisinti pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį ir dėl šios priežasties visiškai nesvarbu, ar šis atgaminimo veiksmas gali būti laikomas sudarančiu būtiną ir svarbią technologinio proceso dalį.

c)      Trečia sąlyga: veiksmai, kurių tikslas sudaryti teisėto naudojimo sąlygas (devintas ir dešimtas klausimas)

101. Pagal trečią 5 straipsnio 1 punkto sąlygą reikalaujama, kad vienintelis laikino atgaminimo veiksmo tikslas būtų sudaryti sąlygas tarpininkui perduoti tinkle tretiesiems asmenims arba teisėtai naudoti kūrinį. Kadangi akivaizdu, jog šioje byloje kalbama ne apie perdavimą tinkle, o, be to, prejudicinis klausimas susijęs tik su ta trečios sąlygos dalimi, kuri susijusi su teisėtu kūrinio naudojimu, analizuodama sutelksiu dėmesį į teisėto naudojimo sąlygos nagrinėjimą. Devintas ir dešimtas prejudiciniai klausimai susiję su teisėto naudojimo sąlyga.

i)      Bendrosios pastabos dėl teisėto naudojimo sąlygos (devintas klausimas)

102. Savo devintu prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar teisėtas naudojimas pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį apima visas kūrinio naudojimo formas, kurioms nereikia autorių teisių turėtojo sutikimo.

103. Siekiant atsakyti į devintą prejudicinį klausimą, reikia išsiaiškinti teisėto kūrinio naudojimo sąvokos reikšmę pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį.

104. Iš Direktyvos 2001/29 33 konstatuojamosios dalies matyti, kad kūrinio naudojimas laikomas teisėtu(45) „tais atvejais, kai leidžia teisių turėtojas arba neriboja įstatymas“. Remiantis šia konstatuojamąja dalimi galima daryti išvadą, kad naudojimas yra teisėtas trimis atvejais. Pirma, naudojimas yra teisėtas, kai kalbama apie kūrinio naudojimo formą, kuriai nereikia autorių teisių turėtojo sutikimo, pavyzdžiui, laikraščių straipsnių skaitymą. Tačiau, kai kalbama apie kūrinio naudojimą atgaminant, kaip yra šioje byloje, arba kitokią naudojimo formą, kuriai iš principo reikia autoriaus sutikimo(46), naudojimas yra teisėtas, antra, jei autorių teisių turėtojas aiškiai sutiko su šiuo naudojimu arba, trečia, jei šis naudojimas nedraudžiamas pagal vieną iš Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse(47) nustatytų išimčių ir apribojimų, jeigu atitinkama valstybė narė perkėlė šią išimtį ar apribojimą į nacionalinę teisę, ir jei jis neprieštarauja Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 daliai.

105. Tad į devintą prejudicinį klausimą reikia atsakyti, kad teisėtas kūrinio naudojimas pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį apima bet kokią kūrinio naudojimo formą, kuriai nereikia autorių teisių turėtojo sutikimo arba su kuria autorių teisių turėtojas aiškiai sutiko. Kai kūrinys naudojamas atgaminant, autorių teisių turėtojo sutikimas nebūtinas, jei atgaminimas nedraudžiamas pagal vieną iš Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų išimčių ir apribojimų, jeigu atitinkama valstybė narė perkėlė šią išimtį arba apribojimą į nacionalinę teisę, ir jei atgaminimas neprieštarauja Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 daliai.

ii)    Teisėtas naudojimas nagrinėjamoje byloje (dešimtas klausimas)

106. Savo dešimtu prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar teisėtas kūrinio naudojimas pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį apima bendrovės atliekamą visų dienraščio straipsnių nuskaitymą, po kurio atgamintas kūrinys, kurį sudaro viena ar daugiau vienuolikos žodžių teksto ištraukų, šios bendrovės naudojamų rengiant santraukas, apdorojamas, išsaugomas ir galbūt atspausdinamas, nors autorių teisių turėtojas nedavė sutikimo tokiems veiksmams. Manau, kad dešimtą klausimą reikia performuluoti(48), ir todėl toliau nurodysiu šio performulavimo priežastis.

–       Dešimto klausimo performulavimas

107. Dešimtas prejudicinis klausimas suformuluotas taip, kad teisėto naudojimo sąlyga yra susijusi su visais atgaminimo veiksmais, atliekamais per Infopaq naudojamą laikraščių straipsnių ištraukų sudarymo procesą. Taip suformuluotas klausimas išplaukia iš klaidingo Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies suvokimo. Iš tikrųjų negalima teisėto kūrinio naudojimo sąlygos aiškinti taip, kad pagal ją reikalaujama, jog laikino atgaminimo veiksmai savaime turi būti teisėtas kūrinio naudojimas. Atvirkščiai, ši sąlyga suprastina kaip numatanti, kad laikini atgaminimo veiksmai turi sudaryti sąlygas kitokiam kūrinio naudojimui, kuris savaime turėtų būti teisėtas. Imkime tokį pavyzdį: jei mokymo įstaiga per paskaitą iliustravimo tikslais padaro tam tikro kūrinio kopiją, t. y. atgamina, pavyzdžiui, įrašo mokomojo turinio laidą, ir atliekant šį atgaminimo veiksmą šio vaizdo įrašo kopija laikinai įrašoma į kompiuterio RAM atmintį, ši RAM atmintyje padaryta laikina kopija leidžia per paskaitą atgaminti kūrinį iliustravimo tikslais ir šis atgaminimas yra teisėtas pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį(49). Tačiau RAM atmintyje padaryta kopija yra teisėta tik tuo atveju, jei ji atitinka visas kitas Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies sąlygas, t. y. jei ji yra trumpalaikė arba atsitiktinė, jei yra būtina ir svarbi technologinio proceso dalis ir jei nėra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbi. Jeigu Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje numatytos teisėto naudojimo sąlygos būtų aiškinamos taip, kad laikino atgaminimo veiksmas yra teisėtas naudojimas, tai reikštų, kad laikino atgaminimo veiksmo teisėtumui neturi reikšmės, ar įvykdytos kitos šio straipsnio sąlygos, o Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalis netektų prasmės.

108. Todėl vertinant pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį reikia aiškiai atskirti laikino atgaminimo veiksmus, turinčius atitikti visas šio straipsnio sąlygas, ir galutinį atgaminimo veiksmą arba kitą kūrinio naudojimo formą, kuriai šie laikino atgaminimo veiksmai sudaro sąlygas ir kuri turi būti teisėtas kūrinio naudojimas. Kūrinio, t. y. laikraščio straipsnio, naudojimas nagrinėjamoje byloje yra vienuolikos žodžių laikraščio straipsnio ištraukos atspausdinimas.

109. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą aiškiai nenurodyta, ar šie laikraščių straipsniai naudojami kaip vidaus laikraščių straipsnių santraukų rengimo pagrindas, ar tik kaip pagalba pasirenkant laikraščių straipsnius, kurių santraukos sudaromos. Taigi nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nėra jokios nuorodos į straipsnių santraukų sudarymo metodą ir į tai, ar jose pažodžiui cituojamos vienuolikos žodžių ištraukos. Atsižvelgiant į tai, kad faktinės aplinkybės nėra aiškiai aprašytos, neatmetama galimybė, kad bendrovė Infopaq išsiunčia vienuolikos žodžių ištraukas tiesiogiai savo klientams, taip sudarydama galimybę iš konteksto nuspręsti, kokie laikraščių straipsniai jiems įdomūs. Bet kuriuo atveju vienuolikos žodžių ištraukos vienaip ar kitaip naudojamos vykdant bendrovės Infopaq komercinę veiklą, kurios esmę sudaro laikraščių straipsnių santraukų rengimas.

110. Nežiūrint į tai, mano nuomone, šioje byloje negalima teigti, kad Infopaq klientams siunčiamų santraukų rengimas yra kūrinio naudojimas ir kad teisėto kūrinio naudojimo sąlyga pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį įvykdyta, nes pagal Danijos teisę santraukų rengimas leidžiamas. Taigi šioje byloje negalima daryti išvados, kad toks laikraščių straipsnių santraukų sudarymo procesas, kokį naudoja Infopaq, sudaro sąlygas rengti santraukas. Tiesa, kad šių ištraukų sudarymo procesas galbūt gerokai palengvina santraukų rengimą, tačiau negalima teigti, kad jis sudaro jam sąlygas. Infopaq taip pat galėtų rengti visų laikraščių straipsnių santraukas be iš anksto paruoštų vienuolikos žodžių ištraukų. Be to, rengiant santraukas nebūtinai tęsiamas vienuolikos žodžių ištraukų sudarymo procesas, todėl santraukų rengimo negalima laikyti paskutiniu ištraukų sudarymo proceso etapu, kuris šiam rengimui sudaro sąlygas.

111. Tad dešimtą prejudicinį klausimą reikia suvokti taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar visų laikraščių straipsnių nuskaitymas, vėlesnis atgamintos medžiagos apdorojimas ir kūrinio, kurį sudaro viena ar daugiau vienuolikos žodžių teksto ištraukų, išsaugojimas sudaro sąlygas teisėtai naudoti kūrinį pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, kai vienuolikos žodžių teksto ištraukos atspausdinamos ir naudojamos šios įmonės rengiant laikraščių straipsnių santraukas, nors autoriai nedavė sutikimo tokiems veiksmams.

–       Nagrinėjimas ir atsakymas į dešimtą klausimą

112. Nagrinėjant šį prejudicinį klausimą pirmiausia apskritai pažymėtina, jog laikraščių straipsnių dalies, t. y. vienuolikos žodžių ištraukų, atgaminimas bus teisėtas dviem atvejais: kai autorių teisių turėtojas aiškiai sutinka su šiuo atgaminimu iš dalies arba kai šį atgaminimą iš dalies galima pateisinti remiantis viena iš Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų atgaminimo teisės išimčių ir apribojimų, jeigu Danija jas numatė savo nacionalinėje teisėje ir jei atgaminimas atitinka tos pačios direktyvos 5 straipsnio 5 dalį.

113. Šioje byloje iš faktinių aplinkybių aiškiai matyti, kad autorių teisių turėtojai nedavė sutikimo sudaryti laikraščių straipsnių ištraukas ir todėl šių ištraukų sudarymas negali būti teisėtas. Taigi toliau nagrinėsime, ar laikraščių straipsnių panaudojimas atgaminant šių laikraščių straipsnių ištraukas gali būti teisėtas pagal vieną iš Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų atgaminimo teisės išimčių ir apribojimų. Atsakydama į tryliktą prejudicinį klausimą, kuris susijęs su Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalimi, išanalizuosiu, ar šis atgaminimo veiksmas atitinka šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalį.

114. Reikia pabrėžti du 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų atgaminimo teisės išimčių ir apribojimų aspektus. Pirma, 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos atgaminimo teisės išimtys ir apribojimai neprivalomi ir valstybės narės, jeigu nori, gali jų neperkelti į nacionalinę teisę. Tai matyti iš direktyvos 5 straipsnio 2 ir 3 dalių įžanginių sakinių, kuriuose įtvirtinta, kad valstybės narės „gali“ nustatyti išimtis ir apribojimus(50). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šioje byloje nepateikė jokios informacijos apie Danijos nacionalinėje teisėje numatytas išimtis ir apribojimus. Todėl šioje išvadoje tik išnagrinėsiu, kaip reikia aiškinti įvairias išimtis ir apribojimus. Tačiau galutinį vertinimą turės atlikti nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į šias išimtis ir apribojimus. Taigi šioje byloje nacionalinis teismas turės išnagrinėti, kokias Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis ir apribojimus Danija įtvirtino savo nacionalinėje teisėje, ir patikrinti, ar laikraščių straipsnių dalies atgaminimas vienuolikos žodžių ištraukoje gali būti laikomas teisėtu laikraščių straipsnių naudojimu.

115. Antra, kaip matyti iš 32 konstatuojamosios dalies(51), Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išsamus išimčių ir apribojimų sąrašas, o tai reiškia, kad valstybės narės negali nacionalinėje teisėje įtvirtinti kitų išimčių ir apribojimų, nei numatyta direktyvoje. Taigi Danija nacionalinėje teisėje negali nustatyti, kad laikraščių straipsnių dalies atgaminimas vienuolikos žodžių ištraukoje leidžiamas, kai jis naudojamas rengiant santraukas, jeigu šis veiksmas neleidžiamas pagal vieną iš Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų atgaminimo teisės išimčių ir apribojimų.

116. Vienintelė išimtis, kuri iš pirmo žvilgsnio gali būti svarbi šioje byloje, yra 5 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta išimtis(52), pagal kurią leidžiamas atgaminimas spaudoje ir kūrinio naudojimas norint pranešti apie tuo metu vykstančius įvykius(53). Šiame straipsnyje numatytos dvi atgaminimo teisės išimtys. Pirma įtvirtinta išimtis yra „atgaminami spaudoje, viešai skelbiami ar padaromi viešai prieinami paskelbti straipsniai aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temomis <...> tais atvejais, kai toks naudojimas nėra aiškiai uždraustas teisių turėtojų ir jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą“. Antra įtvirtinta išimtis – „kūrinių ar kitų objektų naudojimas norint pranešti apie tuo metu vykstančius įvykius tiek, kiek tai pateisina informacijos tikslai, su sąlyga, kad būtų nurodytas šaltinis, įskaitant ir autoriaus vardą, išskyrus tuos atvejus, kai to neįmanoma padaryti“.

117. Tačiau, mano nuomone, iš to matyti, kad nė viena iš Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkte numatytų išimčių negalima pateisinti laikraščių straipsnių dalies atgaminimo vienuolikos žodžių ištraukose, net jei Danija įtvirtino tai savo nacionalinėje teisėje.

118. 5 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta pirma išimtimi negalima pateisinti šio atgaminimo, nes tai nėra atgaminimas spaudoje, kuriuo paprastai verčiasi laikraščiai ir žurnalai(54). Be to, ši byla nėra susijusi su viešu paskelbimu arba paskelbtų straipsnių padarymu viešai prieinamų(55). Viešo paskelbimo teisė apima bet kokį kūrinio transliavimą ar retransliavimą laidais ar bevielėmis priemonėmis, įskaitant transliavimą per radiją ar televiziją(56). Padarymas viešai prieinamo, atvirkščiai, reiškia kūrinio padarymą prieinamo visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, kurioje įvyko viešas paskelbimas(57). Net jei Infopaq elektroniniu paštu išsiųstų savo klientams laikraščių straipsnių ištraukas, tai nebūtų laikoma viešu paskelbimu(58) arba padarymu viešai prieinamo(59).

119. Taigi laikraščių straipsnių dalių atgaminimo šių straipsnių ištraukose negalima pateisinti remiantis direktyvos 5 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta antra išimtimi, pagal kurią galima atsižvelgti į tuo metu vykstančius įvykius. Pagal šią išimtį iš tikrųjų galima naudoti kūrinį vykdant veiklą, nesusijusią su informavimu apie tuo metu vykstančius įvykius(60). Taigi konkretus kūrinys gali būti naudojamas pranešant apie konkretų tuo metu vykstantį įvykį. Be to, jei būtų galima atgaminti laikraščių straipsnius remiantis išimtimi, leidžiančia atsižvelgti į tuo metu vykstančius įvykius, tai prieštarautų pirmos 5 straipsnio 3 dalies c punkto išimties tikslui, kuris aiškiai apima straipsnių aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temomis atgaminimą, viešą paskelbimą ar jų padarymą viešai prieinamų ir kuris šių straipsnių atžvilgiu yra lex specialis antros šiame straipsnyje nustatytos išimties atžvilgiu.

120. Todėl laikraščių straipsnių dalių atgaminimas negali būti pripažintas šių laikraščių straipsnių teisėtu naudojimu pagal vieną iš Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalyje arba 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų išimčių arba apribojimų.

121. Taigi į dešimtą prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad visų laikraščių straipsnių nuskaitymas, vėlesnis atgamintos informacijos apdorojimas ir kūrinio, kurį sudaro viena ar daugiau vienuolikos žodžių teksto ištraukų, išsaugojimas tokiomis aplinkybėmis, kokios yra šioje byloje, nesudaro sąlygų teisėtai naudoti kūrinį pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, nes vienuolikos žodžių teksto ištraukos atspausdinamos ir naudojamos šios įmonės rengiant laikraščių straipsnių santraukas, nors autorių teisių turėtojai nedavė sutikimo tokiems veiksmams.

d)      Ketvirta sąlyga: veikla, kuri nėra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbi (vienuoliktas ir dvyliktas klausimai)

122. Ketvirta sąlyga, kurią pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį turi atitikti laikino atgaminimo veiksmas, kad jam būtų taikoma atgaminimo teisės išimtis, yra atskira svarba ekonominiu atžvilgiu(61).

123. Vienuoliktas ir dvyliktas prejudiciniai klausimai susiję su šios sąlygos išaiškinimu. Vienuoliktu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, kokiais kriterijais remiantis reikia įvertinti, ar laikino atgaminimo veiksmai yra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį. Dvyliktu klausimu jis klausia, ar reikia atsižvelgti į naudotojo pasiektą našumą atliekant laikino atgaminimo veiksmus, norint įvertinti, ar veiksmai yra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį.

124. Atskiros svarbos ekonominiu atžvilgiu sąlyga Direktyvoje 2001/29 neapibrėžta. Tikslios šios sąlygos reikšmės taip pat negalima nustatyti iš direktyvos projekto aiškinamojo rašto, iš kurio matyti, kad direktyva netaikytina atgaminimo veiksmams, kurie yra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs(62). Aiškinant šią sąlygą, reikia nustatyti, ką reiškia konkretaus atgaminimo veiksmo svarba ekonominiu atžvilgiu, jos atskirumas ekonominiu atžvilgiu ir asmuo, kuriam(63) šis atgaminimo veiksmas turi būti atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbus.

125. Svarba ekonominiu atžvilgiu reiškia, kad laikino atgaminimo veiksmas turi teikti naudą jį atliekančiam asmeniui. Tačiau netiesiogiai šis atgaminimo veiksmas taip pat yra ekonomiškai naudingas autoriui(64), t. y. kai autorių teisių turėtojas gauna tinkamą atlyginimą. Ekonominė nauda gali būti, pavyzdžiui, pelnas arba išlaidų sumažėjimas, našumo padidėjimas ir panaši nauda(65).

126. Pagrindinis kriterijus nustatant, ar ši svarba ekonominiu atžvilgiu atskira, mano nuomone, yra tai, ar ekonominė nauda susijusi su laikino atgaminimo veiksmais. Pavyzdžiui, veiksmai būtų atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs, jei Infopaq savo klientams kartu su laikraščių straipsnių santraukomis siųstų nuskaitytus minėtus laikraščių straipsnius ir gautų už tai atlyginimą arba jei Infopaq klientai galėtų susipažinti, pavyzdžiui, internetu, su nuskaitytais laikraščių straipsniais. Veiksmai taip pat būtų atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs, jei Infopaq verstųsi vadinamąja laikraščių straipsnių nuskaitymo veikla, jei ji elektroniniu paštu siųstų šiuos straipsnius klientams ir jei gautų iš jų atlyginimą(66). Vien aplinkybės, kad Infopaq gali turėti konkrečios ekonominės naudos iš šių dviejų atgaminimo veiksmų, nepakanka, kad būtų įvykdyta atskiros svarbos ekonominiu atžvilgiu sąlyga; bendrovė turi iš tikrųjų verstis šia veikla.

127. Taigi į vienuoliktą prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad vertinant, ar laikino atgaminimo veiksmai yra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti, ar ekonominė nauda tiesiogiai priklauso nuo laikino atgaminimo veiksmų.

128. Šioje byloje laikraščių straipsnių nuskaitymas, vaizdinės rinkmenos pavertimas tekstine rinkmena ir laikraščių straipsnių ištraukų(67) išsaugojimas reiškia bendrovės Infopaq sąnaudų sumažėjimą, našumo padidėjimą ir laiko ekonomiją. Neginčijama, kad šie atgaminimo veiksmai yra ekonominiu atžvilgiu svarbūs bendrovei Infopaq, tačiau, mano nuomone, jie nėra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs. Kad jie būtų atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs, nepakanka, kad dėl minėto atgaminimo veiksmo bendrovė Infopaq galėtų veiksmingiau sudaryti ištraukas. Nuskaitymas, vaizdinės rinkmenos pavertimas tekstine rinkmena ir laikraščių straipsnių ištraukų išsaugojimas iš tikrųjų yra tik dalis platesnio ištraukų sudarymo proceso ir nėra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs(68). Šiuo atveju atskirą nuskaitymo, vaizdinės rinkmenos pavertimo tekstine rinkmena ir laikraščių straipsnių išsaugojimo svarbą ekonominiu atžvilgiu reikia vertinti kitaip negu ekonominę svarbą, kurią bendrovei Infopaq turi galutinis laikraščių straipsnių ištraukų atspausdinimas. Taigi, darytina išvada, kad straipsnių nuskaitymas, vaizdinės rinkmenos pavertimas tekstine rinkmena ir ištraukų išsaugojimas nėra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs.

129. Todėl į dvyliktą prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad norint įvertinti, ar veiksmai yra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, nereikia atsižvelgti į naudotojo pasiektą našumą atliekant laikino atgaminimo veiksmus tokiomis aplinkybėmis, kokios yra šioje byloje.

4.      Išvada dėl Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies aiškinimo

130. Remiantis atlikta Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies sąlygų analize ir atsakymais į antrą–dvyliktą prejudicinius klausimus darytina išvada, kad per tokį laikraščių straipsnių ištraukų sudarymo procesą, kokį naudoja bendrovė Infopaq, atliekamų laikino atgaminimo veiksmų negalima pateisinti Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje nustatytomis atgaminimo teisės išimtimis. Praktikoje tai reiškia, kad norėdama sudaryti ištraukas bendrovė Infopaq turi gauti autorių teisių turėtojo sutikimą.

E –    Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies aiškinimas (tryliktas prejudicinis klausimas)

131. Tryliktu prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar įmonės atliekamas visų dienraščio straipsnių nuskaitymas, po kurio atgaminta medžiaga apdorojama, išsaugojama ir galbūt jos dalis, kurią sudaro viena ar daugiau vienuolikos žodžių teksto ištraukų, atspausdinama neturint autorių sutikimo, gali būti traktuojami kaip tam tikri specialūs atvejai, neprieštaraujantys įprastam minėtų straipsnių naudojimui, kurie nepagrįstai nepažeidžia teisėtų teisių turėtojų interesų pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalį.

132. Turint omenyje tai, kad nagrinėjant Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies sąlygas jau nustatyta, jog atgaminimo veiksmai šioje byloje neatitinka šio direktyvos straipsnio sąlygų, iš esmės nebūtina nagrinėti, ar šie atgaminimo veiksmai atitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlygas. Iš tikrųjų Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalyje nustatytos papildomos sąlygos, kurias turi atitikti atgaminimo veiksmai, jeigu jie atitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies sąlygas. Toliau trumpai išnagrinėsiu, ar Infopaq atliekami atgaminimo veiksmai atitinka 5 straipsnio 5 dalies sąlygas, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad jie atitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį.

133. Šioje byloje, vertinant pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalį, reikia, mano nuomone, dar kartą atskirti galutinius atgaminimo veiksmus, t. y. laikraščių straipsnių atspausdinimą, ir atgaminimo veiksmus, kuriems šie galutiniai atgaminimo veiksmai sudaro sąlygas, t. y. laikraščių straipsnių nuskaitymą, vaizdinės rinkmenos pavertimą tekstine rinkmena ir straipsnio ištraukos išsaugojimą. Jei Teisingumo Teismas vertindamas pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį iš tikrųjų nuspręstų, kad galutinis atgaminimo veiksmas, kuriam sudaro sąlygas laikino atgaminimo veiksmas, gali būti pripažintas teisėtu kūrinio naudojimu pagal vieną iš direktyvos 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų išimčių arba apribojimų, tam, kad būtų įgyvendinta teisėto naudojimo sąlyga, reikia išnagrinėti, ar šis galutinis atgaminimo veiksmas atitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlygas. Taigi, tik jeigu ši sąlyga būtų įvykdyta kartu su visomis kitomis Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis, galima būtų nagrinėti, ar galutiniam naudojimui sąlygas sudarantys atgaminimo veiksmai taip pat atitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlygas. Taigi toliau išnagrinėsiu, ar galutinis atgaminimo veiksmas (laikraščių straipsnių atspausdinimas) atitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlygas, o vėliau išanalizuosiu, ar šias sąlygas atitinka veiksmai, kurie sudaro sąlygas šiam veiksmui (laikraščių straipsnių nuskaitymas, vaizdinės rinkmenos pavertimas tekstine rinkmena ir laikraščio straipsnio ištraukos išsaugojimas(69)).

1.      Ar laikraščių straipsnių ištraukų atspausdinimas atitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlygas?

134. Iš Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies matyti, kad šiame straipsnyje nustatytos išimtys ir apribojimai taikomi, pirma, tik tam tikrais specialiais atvejais, kurie, antra, neprieštarauja įprastam kūrinio ar kito objekto naudojimui, ir, trečia, nepagrįstai nepažeidžia teisėtų teisių turėtojų interesų(70). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlygos, kurios doktrinoje nuolat apibrėžiamos kaip „trijų pakopų testas“(71), buvo įtrauktos į direktyvą pagal tarptautinių konvencijų modelį, būtent pagal Berno konvencijos 9 straipsnio 2 dalį(72), Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties 10 straipsnį(73) ir TRIPS sutarties 13 straipsnį(74). Kaip matyti iš Direktyvos 2001/29 44 konstatuojamosios dalies, nustatytos išimtys ir apribojimai turi būti įgyvendinami atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus(75). Taigi Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tarptautines konvencijas.

135. Pagal pirmą Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlygą reikalaujama, kad išimtys ir apribojimai būtų taikomi tik tam tikrais specialiais atvejais. Ši sąlyga reiškia, kad išimtys ir apribojimai turi būti aiškiai apibrėžti ir pagrįsti tam tikrais specialiais tikslais(76). Specialus Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto tikslas yra visuomenės informavimas apie tuo metu vykstančius įvykius. Tačiau taip pat tiesa, kad ši išimtis nepašalina komercinio tikslo bent netiesiogiai pranešti apie tuo metu vykstančius įvykius galimybės(77).

136. Jei Teisingumo Teismas turėtų konstatuoti, kad laikraščių straipsnių ištraukų atgaminimas yra teisėtas naudojimas pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio c punktą, jis jau netiesiogiai remtųsi prielaidą, kad laikraščių straipsnių ištraukų atgaminimo tikslas yra visuomenės informavimas. Aišku, galima būtų teigti, kad laikraščių straipsnių dalies atgaminimas ištraukose ne visai atitinka šį tikslą ir kad pirmas tikslas yra komercinis, o informavimas – tik antraeilis tikslas. Tačiau, pavyzdžiui, kai žurnale išspausdinamas kito žurnalo straipsnis, kai per radiją skaitoma laikraščio straipsnio ištrauka arba kai įrašoma dalis parodos per televizijos reportažą apie šią parodą, tokios žiniasklaidos priemonės naudoja kūrinius ne tik visuomenės informavimo tikslais, bet veikiau atvirkščiai, siekdamos komercinio tikslo. Todėl, mano nuomone, galima konstatuoti, kad atgamintos laikraščių straipsnių ištraukos naudojamos visuomenės informavimo tikslais, jeigu jos naudojamos šių straipsnių santraukoms rengti. Darytina išvada, kad tai yra Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies pirmoje sąlygoje numatytas specialus atvejis. Taigi atspausdinant laikraščių straipsnių ištraukas tenkinama pirma Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlyga.

137. Pagal antrą Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlygą reikalaujama, kad specialūs atvejai, kuriais taikomi išimtys ir apribojimai, neprieštarautų įprastam kūrinio ar kito objekto naudojimui. Įprastas laikraščių straipsnių naudojimas reiškia, kad laikraščiai, kuriuose išspausdinami minėti straipsniai, parduodami ir iš to gaunamas pelnas. Galimą ekonominę naudą iš laikraščių straipsnių turi gauti autorių teisių turėtojai(78). Kai poveikis laikraščių pardavimo rinkai yra pastebimas, o laikraščių pardavimas mažėja, tai prieštarauja įprastam naudojimui(79).

138. Laikraščių straipsnių ištraukų atgaminimas leidžia bendrovei Infopaq greitai nustatyti, kokie straipsniai yra svarbūs ir kokių straipsnių santraukas reikia parengti. Todėl bendrovė Infopaq gali rengti visų laikraščių straipsnių santraukas, o jos klientams nereikia pirkti laikraščių(80). Taigi, mano nuomone, laikraščių straipsnių ištraukų atgaminimas turi įtakos įprastam šių straipsnių naudojimui ir todėl antra Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlyga neįvykdyta.

139. Trečia Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlyga reikalaujama, kad specialūs atvejai, kuriais taikomi išimtys ir apribojimai, nepagrįstai nepažeistų teisėtų teisių turėtojų interesų. Pagal trečią sąlygą nepakanka nedidelio poveikio teisėtiems teisių turėtojų, kuriems galiausiai daro poveikį bet kokia išimtis ar apribojimas, interesams(81). Šiuo atveju reikia atsižvelgti į aptariamo poveikio kiekybinį ir kokybinį pobūdį(82).

140. Nagrinėjamoje byloje sudaromos visų laikraščio straipsnių, kuriuose yra tam tikrų paieškos žodžių, ištraukos. Jei šiuose straipsniuose dažnai pasitaiko paieškos žodis, kiekybiškai tai gali reikšti, kad šios ištraukos gali būti sudarytos daugelio laikraščių straipsnių atžvilgiu. Jei viename straipsnyje yra keli skirtingi paieškos žodžiai, tai reiškia, kad veikiausiai bus sudarytos kelios šio straipsnio ištraukos. Išnagrinėjus antrą Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlygą jau buvo konstatuota, kad šių ištraukų atgaminimas rengiant santraukas daro netiesioginį poveikį laikraščių straipsnių pardavimui, todėl autorių teisių turėtojai taip pat turi teisėtą interesą gauti bendrovės Infopaq pelno dalį. Atsižvelgiant į tai, kad ištraukos rašomos daugeliui laikraščių straipsnių, tai, mano nuomone, nepagrįstai pažeidžia teisėtus teisių turėtojų interesus. Todėl darytina išvada, kad atspausdinant laikraščių straipsnių ištraukas taip pat netenkinama trečia Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlyga.

141. Laikraščių straipsnių atspausdinimas negali būti pripažintas teisėtu laikraščių straipsnių naudojimu pagal šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalį, nes jis netenkina antros ir trečios Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlygų.

2.      Ar laikino atgaminimo veiksmai atitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies sąlygas?

142. Kadangi šios išvados 141 punkte buvo nustatyta, kad laikraščių straipsnių atspausdinimas negali būti pripažintas teisėtu laikraščių straipsnių naudojimu, galima teigti, kad nuskaitymas, vaizdinės rinkmenos pavertimas tekstine rinkmena ir laikraščių straipsnių ištraukų išsaugojimas(83) nesudaro sąlygų teisėtam kūrinio naudojimui ir neatitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Kadangi šie atgaminimo veiksmai nepateisinami pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, jų taip pat negalima atskirai pateisinti pagal šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalis sąlygas. Taigi darytina išvada, kad laikino atgaminimo veiksmai neatitinka šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalies sąlygų.

3.      Išvada dėl Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies aiškinimo

143. Atsižvelgiant į analizę, atliktą remiantis Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalimi, į tryliktą prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad įmonės atliekamas visų dienraščio straipsnių nuskaitymas, po kurio atgaminta informacija apdorojama, išsaugojama, o jos dalis, kurią sudaro viena ar daugiau vienuolikos žodžių teksto ištraukų, atspausdinama, esant tokioms aplinkybėms, kokios yra šioje byloje, negali būti traktuojamas kaip tam tikri specialūs atvejai, neprieštaraujantys įprastiniam minėtų straipsnių naudojimui, kurie nepagrįstai nepažeidžia teisėtų teisių turėtojų interesų pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalį.

F –    Išvada

144. Šioje išvadoje atlikta analizė parodė, kad visi Infopaq atgaminimo veiksmai, atliekami rašant laikraščių straipsnių ištraukas, yra atgaminimo veiksmai pagal Direktyvos 2001/29 2 straipsnį. Šiems atgaminimo veiksmams negali būti taikoma tokia atgaminimo teisės išimtis, kokia numatyta Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje, ir jie neatitinka šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalies. Todėl Infopaq, norėdama atlikti šiuos veiksmus, turi gauti autorių teisių turėtojo sutikimą.

VII – Išvada

145. Atsižvelgdama į visus prieš tai išdėstytus argumentus ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, siūlau Teisingumo Teismui į Højesteret pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip ir tokia tvarka:

1.      Dienraščio straipsnio ištraukos, kurią sudaro paieškos žodis, penki prieš jį einantys žodžiai ir penki po jo einantys žodžiai, išsaugojimas ir vėlesnis atspausdinimas gali būti traktuojamas kaip atgaminimo veiksmas pagal Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnį.

2.      Pagrindinė aplinkybė, kuri yra svarbi, kad konkretų atgaminimo veiksmą būtų galima pripažinti trumpalaikiu pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, yra tai, kad atgaminimas trunka labai trumpai, net jei vertinant reikia atsižvelgti į visas konkretaus atvejo aplinkybes.

3.      Jeigu laikino atgaminimo veiksmas atliekamas apdorojant tekstinę rinkmeną vaizdinės rinkmenos pagrindu ir jeigu šios rinkmenos ištrinamos esant tokioms aplinkybėmis, kokios yra šioje byloje, šis atgaminimo veiksmas turi būti pripažintas trumpalaikiu pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį.

4.      Remdamasis atsakyme į antrą prejudicinį klausimą nurodytais kriterijais nacionalinis teismas turi nuspręsti, ar atgaminimo veiksmas gali būti pripažintas trumpalaikiu pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, kai yra išsaugoma atgaminimo dalis, kurią sudaro viena ar daugiau teksto ištraukų, susidedančių iš vienuolikos žodžių.

5.      Atgaminimo veiksmas negali būti pripažintas trumpalaikiu pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, kai tokiomis kaip šios bylos aplinkybėmis atspausdinama atgaminta dalis, kurią sudaro viena ar daugiau teksto ištraukų, susidedančių iš vienuolikos žodžių.

6.      Klausimui, ar laikino atgaminimo veiksmai turi būti traktuojami kaip sudarantys būtiną ir svarbią technologinio proceso dalį pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės tai, kokiame technologinio proceso etape jie yra atliekami.

7.      Tokiomis aplinkybėmis, kokios yra šioje byloje, laikino atgaminimo veiksmai yra būtina ir svarbi technologinio proceso dalis pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, jei juos sudaro rankiniu būdu atliekamas visų dienraščio straipsnių nuskaitymas, kuriuo minėti straipsniai iš atspausdintos informacijos paverčiami skaitmenine informacija.

8.      Tokiomis aplinkybėmis, kokios yra šioje byloje, ištraukos atspausdinimas nėra laikino atgaminimo veiksmas, todėl jo negalima pateisinti pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį ir dėl šios priežasties visiškai nesvarbu, ar šis atgaminimo veiksmas gali būti laikomas sudarančiu būtiną ir svarbią technologinio proceso dalį.

9.      Teisėtas kūrinio naudojimas pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį apima bet kokią kūrinio naudojimo formą, kuriai nereikia autorių teisių turėtojo sutikimo arba su kuria autorių teisių turėtojas aiškiai sutiko. Kai kūrinys naudojimas atgaminant, autorių teisių turėtojo sutikimas nebūtinas, jei atgaminimas nedraudžiamas pagal vieną iš Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų išimčių ir apribojimų, jeigu atitinkama valstybė narė perkėlė šią išimtį arba apribojimą į nacionalinę teisę, ir jei atgaminimas neprieštarauja Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 daliai.

10.      Visų laikraščių straipsnių nuskaitymas, vėlesnis atgamintos informacijos apdorojimas ir kūrinio, kurį sudaro viena ar daugiau vienuolikos žodžių teksto ištraukų, išsaugojimas tokiomis aplinkybėmis, kokios yra šioje byloje, nesudaro sąlygų teisėtai naudoti kūrinį pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, nes vienuolikos žodžių teksto ištraukos atspausdinamos ir naudojamos šios įmonės rengiant laikraščių straipsnių santraukas, nors autorių teisių turėtojai nedavė sutikimo tokiems veiksmams.

11.      Vertinant, ar laikino atgaminimo veiksmai yra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti, ar ekonominė nauda tiesiogiai priklauso nuo laikino atgaminimo veiksmų.

12.      Norint įvertinti, ar veiksmai yra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, nereikia atsižvelgti į naudotojo pasiektą našumą atliekant laikino atgaminimo veiksmus tokiomis aplinkybėmis, kokios yra šioje byloje.

13.      Įmonės atliekamas visų dienraščio straipsnių nuskaitymas, po kurio atgaminta informacija apdorojama, išsaugojama, o jos dalis, kurią sudaro viena ar daugiau vienuolikos žodžių teksto ištraukų, atspausdinama, esant tokioms aplinkybėms, kokios yra šioje byloje, negali būti traktuojamas kaip tam tikri specialūs atvejai, neprieštaraujantys įprastam minėtų straipsnių naudojimui, kurie nepagrįstai nepažeidžia teisėtų teisių turėtojų interesų pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalį.

1 – Originalo kalba: slovėnų.

2 – OL L 167, 2001 6 22, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230.

3 −      Ši išnaša susijusi tik su šios išvados redakcija slovėnų kalba.

4 – Konsoliduota 2006 m. birželio 30 d. Autorių teisių įstatymo Nr. 763 versija (Bekendtgørelse af lov om ophavsret Nr. 763 af 30. juni 2006). Konsoliduotos Danijos autorių teisių įstatymo versijos vertimą į anglų kalbą galima rasti Danijos kultūros ministerijos interneto svetainėje http://www.kum.dk/sw832.asp.

5 – Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą neaišku, kaip šios santraukos rengiamos ir koks jų tikslus turinys. Be to, joje nėra aiškiai nurodytas ryšys tarp šių santraukų ir laikraščių straipsnių ištraukų, kurias sudaro paieškos žodis, penki prieš jį einantys žodžiai ir penki − po jo (žr. šios išvados 15 punktą). Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą visai nenurodyta, kad vienuolikos žodžių ištraukos naudojamos tik vidaus reikalais ir ar egzistuoja šių ištraukų išsiuntimo bendrovės Infopaq klientams galimybė.

6 – Kalbama apie TIFF formatą (Tagged Image File Format).

7 – Kalbama apie vadinamąjį OCR serverį (Optical Character Recognition).

8 – ASCII – tai „American Standard Code for Information Interchange“ akronimas.

9 – Ši išnaša susijusi tik su šios išvados redakcija slovėnų kalba.

10 –      Ši išnaša susijusi tik su šios išvados redakcija slovėnų kalba.

11 –      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prejudiciniuose klausimuose Direktyvos 2001/29 atžvilgiu vartoja terminą „direktyva Infosoc“. Infosoc – tai angliškų žodžių „information society“ (informacinė visuomenė) trumpinys. Toliau šioje išvadoje vartosime vieną sutrumpintą direktyvos pavadinimą – Direktyva 2001/29.

12 – Dėl Austrijos vyriausybės pozicijos žr. šios išvados 26 punktą.

13 – Direktyvoje 2001/29 ypač akcentuojama autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga informacinėje visuomenėje, tačiau neapsiribojama vien šia sritimi. Ja siekiama, pirma, suderinus kai kuriuos autorių teisių ir gretutinių teisių aspektus informacinėje visuomenėje dalyvauti vidaus rinkos veikime, ir, antra, įgyvendinti tam tikrus tarptautinius įsipareigojimus šioje srityje. Šiuo klausimu, kaip matyti iš Direktyvos 2001/29 15 konstatuojamosios dalies, visų pirma turimas omenyje įsipareigojimų pagal dvi Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) sudarytas tarptautines sutartis, būtent „PINO autorių teisių sutartį“ ir „PINO atlikimų ir fonogramų sutartį“, vykdymas. Literatūroje žr., pavyzdžiui, M. Lehmann „The EC Directive on the Harmonisation of Certain Aspects of Copyright and Related Rights in the Information Society – A Short Comment“, International review of industrial property and copyright law, Nr. 5/2003, p. 521.

14 – Šiuo klausimu žr. Žaliąją knygą dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje, COM(95) 382 galutinis, p. 49; M. Vivant „Directive 2001/29/EC on the harmonisation of certain aspects of copyright and related rights in the information society“, A. R. Lodder, H.W.K. Kaspersen (leid.), Edirectives: Guide to European Union Law on E-Commerce, Haga, Kluwer Law International, 2002, p. 98; 13 išnašoje minėto M. Lehmann veikalo p. 523, 18 išnaša.

15 – Šiuo klausimu žr. Žaliąją knygą dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje, COM(95) 382 galutinis.

16 – Sąlygų naujų technologijų plėtrai ir įprastam veikimui sudarymas reiškia, pavyzdžiui, kad, techniškai būtinas įprastam interneto veikimui arba programinei įrangai naudoti atgaminimas nėra draudžiamas. Tai aiškiai matyti iš Direktyvos 2001/29 33 konstatuojamosios dalies, pagal kurią atgaminimo teisės išimtis turėtų būti taikoma veiksmams, leidžiantiems peržvalgą, taip pat saugojimą tarpinėje atmintyje. Reikalavimas, kad atgaminimo teisė neužkirstų kelio įprastam naujų technologijų veikimui, taip pat nustatytas kitose direktyvose, pavyzdžiui, 1991 m. gegužės 14 d. Tarybos Direktyvoje dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (OL L 122, 1991 5 17, p. 42; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 114), kurios septynioliktoje konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, jog „kadangi autoriaus išimtinei teisei drausti neteisėtai atgaminti savo kūrinį turi būti taikoma apribota išimtis, kai leisti atgaminti kompiuterio programą techniškai būtina, kad ta programa galėtų naudotis ją teisėtai įsigijęs asmuo“.

17 – Žr., pavyzdžiui, 2006 m. gruodžio 7 d. Sprendimo SGAE, C‑306/05, Rink. p. I‑11519, 31 punktą; 2000 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Yiadom, C‑357/98, Rink. p. I‑9265, 26 punktą ir 2003 m. vasario 6 d. Sprendimo SENA, C‑245/00, Rink. p. I‑1251, 23 punktą.

18 – Literatūroje žr., pavyzdžiui, 14 išnašoje minėtą M. Vivant veikalą, p. 98, kuriame atgaminimas apibrėžiamas kaip kūrinio „užfiksavimas“ laikmenoje. T. Kritharas „The Challenge of Copyright in Information Society. Copyright on the Internet: Current Legal Aspects“, Revue hellénique de droit international, Nr. 1/2003, p. 22, remdamasis Didžiosios Britanijos teismų praktika, taip apibrėžia atgaminimo teisę: „Tai, kas verta būti nukopijuota, verta, prima facie, būti apsaugota [autorių teisės]“.

19 – Tikslas užtikrinti aukštą apsaugos lygį numatytas Direktyvos 2001/29 9 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas autorių teisių ir gretutinių teisių derinimas turi būti grindžiamas aukšto lygio apsauga, nes tokios teisės yra labai svarbios intelektinei kūrybai“. Šis siekis taip pat netiesiogiai išplaukia iš 4 ir 10 konstatuojamųjų dalių. 4 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad „suderinta teisinė autorių teisių ir gretutinių teisių sistema, padidindama teisinį aiškumą ir nustatydama aukštą intelektinės nuosavybės apsaugos lygį, skatins esmines investicijas į kūrybingumą ir novatoriškumą“. Direktyvos 10 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad autoriai „už savo darbo naudojimą turi gauti teisingą atlyginimą“ ir kad „tinkama teisinė intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra būtina, kad būtų galima garantuoti galimybes gauti tokį atlyginimą“. Aukšto apsaugos lygio reikalavimas, kuris leistų jiems už savo darbo naudojimą gauti teisingą atlyginimą, buvo patvirtintas teismo praktikoje. Šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 7 d. Sprendimo SGAE, C‑306/05, Rink. p. I‑11519, 36 punktą.

20 – Kaip pavyzdį taip pat galima nurodyti vaizdo atgaminimą iš dalies. Jei objektas pavaizduotas baltame fone, tai iš fotografijos (t. y. atgaminimo), kurios dalį sudarys baltas fonas, negalima nustatyti vaizdo. Tačiau, kai nuotraukoje yra dalis objekto ir kai akivaizdu, kad tai tikslus atitinkamo vaizdo atgaminimas, galima kalbėti apie atgaminimą iš dalies. Pateiksime dar tokį kraštutinį pavyzdį: jei Infopaq sudarytose laikraščių straipsnių ištraukose būtų pakartotas tik vienas žodis, pavyzdžiui, „ir“, arba tik tam tikros įmonės pavadinimas, būtų neįmanoma nustatyti, iš kokio laikraščio straipsnio paimta ši ištrauka, ir todėl šiuo atveju nebūtų atgaminimo iš dalies.

21 – Dėl problemų nustatant citatų ilgį pažymėtina, kad Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (1886 m. rugsėjo 9 d., papildyta 1896 m. gegužės 4 d. Paryžiuje, iš dalies pakeista 1908 m. lapkričio 13 d. Berlyne, papildyta 1914 m. kovo 20 d. Berne, iš dalies pakeista 1928 m. birželio 2 d. Romoje, 1948 m. birželio 26 d. Briuselyje, 1967 m. liepos 14 d. Stokholme, 1971 m. liepos 24 d. Paryžiuje ir iš dalies pakeista 1979 m. rugsėjo 28 d.) 10 straipsnio 1 dalies, pagal kurią leidžiami citavimai, komentaruose neaptariamas klausimas dėl leistinų citavimų ribų ir teigiama, kad citatų ilgį sunkų nustatyti. Žr., pavyzdžiui, S. Ricketson, J.C. Ginsburg „International Copyright and Neighbouring Rights. The Berne Convention and Beyond“, I tomas, Niujorkas, Oxford University Press, 2005, p. 788, 13.42 punktą; S. Ricketson „The Berne Convention for the protection of literary and artistic works: 1886-1986“, Centre for Commercial Law Studies, Queen Mary College, Londonas, Kluwer, 1987, p. 493, 9.23 punktas.

22 – Poemų ir žinomų citatų atveju pakanka kelių žodžių, kad būtų atgaminimas. Pavyzdžiui, citatoje „Et tu, Brute?“ yra tik trys žodžiai, tačiau galima teigti, jog iš dalies atgaminami Viljamo Šekspyro dramos „Julijus Cezaris“ žodžiai. Tačiau, jei paimtume tris žodžius iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paminėtos laikraščio straipsnio ištraukos (žr. šios išvados 15 punktą) – „telekomunikacijų grupės pardavimas“,– būtų labai sunku teigti, jog šiuo atveju kalbama apie tikslų konkretaus laikraščio straipsnio atgaminimą iš dalies.

23 – Žr. šios išvados 14 punktą.

24 – Žr. šios išvados 25 punktą.

25 – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo projekto, COM(97) 628 galutinis, p. 29, aiškinamojo rašto 3 punktas.

26 – Pažymėtina, kad atgaminimo veiksmų pavyzdžiai, kuriems pagal 5 straipsnio 1 dalį taikoma išimtis, taip pat minimi Komisijos ataskaitoje Tarybai, Europos Parlamentui ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl Direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo taikymo SEC(2007) 1556, p. 3: atgaminimas per interneto maršrutizatorių (Internet routers), atgaminimas atliekant peržvalgą internete, RAM (Random Access Memory) atmintyje arba tarpinėje atmintyje (caches).

27 – Šiuo klausimu žr., pavyzdžiui, 13 išnašoje minėtą M. Lehmann veikalą, p. 523–524.

28 – P.B. Hugenholtz „Caching and Copyright: The Right of Temporary Copying“, European Intellectual Property Review, Nr. 10/2000, p. 482, „caching“ apibrėžiamas kaip „laikinų skaitmeninių informacijos kopijų darymas <...> siekiant turėti galimybę iškart jomis pasinaudoti ateityje“.

29 – 18 išnašoje minėtame T. Kritharas veikale, p. 34, pabrėžiama, kad pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį išsaugojimui tarpinėje atmintyje (caching) taikoma išimtis. Žr., pavyzdžiui, 28 išnašoje minėtą P. B. Hugenholtz veikalą, p. 482 ir paskesni, kuriame iš autorių teisių apsaugos pozicijos nagrinėjami įvairūs išsaugojimo tarpinėje atmintyje (caching) tipai.

30 – Šis požiūris taip pat patvirtinamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo projekto, COM(97) 628 galutinis, p. 29, aiškinamojo rašto 3 punkte, iš kurio matyti, kad 5 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis taikoma laikino atgaminimo veiksmams internete ir už jo ribų. Pavyzdžiui, J. Plaza Penadés „Propiedad intelectual y sociedad de la información (la Directiva comunitaria 2001/29/CE)“, F. Paula Blasco Gascó (leid.), Contratación y nuevas tecnologías, Madridas, Consejo General del Poder Judicial, 2005, p. 147.

31 – RAM (Random Access Memory) atmintyje laikinai išsaugomi duomenys, kurie užtikrina kompiuterio darbą. Naudotojui išjungus kompiuterį RAM išsaugoti duomenys ištrinami. Šiuo klausimu žr. 18 išnašoje minėto T. Kritharas veikalo p. 22; G. Westkamp „Transient Copying and Public Communications: The Creeping Evolution of Use and Access Rights in European Copyright Law“, George Washington International Law Review, Nr. 5/2004, p. 1057, 2 išnašą.

32 – Žr. šios išvados 101 punktą ir paskesnius.

33 – Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė šią informaciją nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 2 punkte, kuriame aprašomas laikraščių straipsnių ištraukų rašymo procesas.

34 – Žr. tyrimo „Study on the implementation and effect in Member States' laws of Directive 2001/29/EC on the harmonisation of certain aspects of copyright and related rights in the information society“, Institute for Information Law, Amsterdamo universitetas, Nyderlandai, 2007 (galima rasti http://ec.europa.eu/internal_market/copyright/docs/studies/infosoc-study_en.pdf, p. 23), kuriame prie atgaminimo ilgam priskiriama „nuolatinė materiali kopija“, o prie laikino atgaminimo – „laikina nematoma kopija“.

35 – Žr. šios išvados 101 punktą ir paskesnius.

36 – Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vartoja sąvoką „laikino atgaminimo veiksmas“. Kadangi šios išvados 71 punkte jau buvo pažymėta, jog neaišku, ar vienuolikos žodžių ištraukos išsaugojimas yra laikino atgaminimo veiksmas, nagrinėdama prejudicinius klausimus vartosiu tik sąvoką „atgaminimo veiksmas“.

37 – Šiuo klausimu taip pat 34 išnašoje minėtas tyrimas „Study on the implementation and effect in Member States' laws of Directive 2001/29/EC on the harmonisation of certain aspects of copyright and related rights in the information society“, p. 32, kuriame pabrėžiama, jog Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies sąvoka „trumpalaikis“ reiškia „labai trumpą laikotarpį“.

38 – Tai taip pat išplaukia iš įprastos sąvokų „trumpalaikis“ ir „laikinas“ kitomis kalbomis reikšmės. Anglų kalba sąvoka „temporary“ (laikinas) reiškia „laiko atžvilgiu apribotą laikotarpį“, o sąvoka „transient“ (trumpalaikis) reiškia „trumpą laikotarpį“; žr. „Oxford Dictionary of English“, 2-asis leidimas, Oksfordas, Oxford University Press, 2005. Vokiečių kalba sąvoka „vorübergehend“ (laikinas) apibrėžiama kaip „laiko atžvilgiu apribotas laikotarpis; laikinas“, o sąvoka „flüchtig“ (trumpalaikis) (pagal trečią žodžio „flüchtig“ reikšmę) apibrėžiama kaip „greitai besibaigiantis, trumpai trunkantis“; žr. „Duden – Deutsches Universalwörterbuch“, 6-asis leidimas, Manheimas, 2006. Prancūzų kalba sąvoka „provisoire“ (laikinas) reiškia „tai, kas egzistuoja, daroma tik ribotą laiką, belaukiant kokio nors galutinio įvykio“, o sąvoka „transitoire“ (trumpalaikis) reiškia „kuris netrunka“; žr. „Nouveau Larousse Encyclopédique“, 2-asis leidimas, Paryžius, Larousse, 2003. Italų kalba sąvoka „temporaneo“ (laikinas) reiškia „trunka laiko atžvilgiu ribotą laikotarpį, kuris yra negalutinis“, o sąvoka „transitorio“ (trumpalaikis) reiškia „trunka trumpai“; žr. „Dizionario Italiano Sabatini Coletti“, Florencija, Giunti, 1997. Tačiau tiesa, jog kalbama apie niuansus, kurie turi būti vertinami pagal kontekstą, kad būtų galima nustatyti galutinę konkrečios sąvokos reikšmę.

39 – Žr. 34 išnašoje minėtą tyrimą „Study on the implementation and effect in Member States' laws of Directive 2001/29/EC on the harmonisation of certain aspects of copyright and related rights in the information society“, p. 32.

40 – Ten pat.

41 – Literatūroje pabrėžiama, kad visiškai neaišku, ką ši sąlyga reiškia. Žr., pavyzdžiui, M. Hart „The Copyright in the Information Society Directive: An Overview“, European Intellectual Property Review, Nr. 2/2002, p. 59. H.-P. Mayer „Richtlinie 2001/29/EG zur Harmonisierung bestimmter Aspekte des Urheberrechts und der verwandten Schutzrechte in der Informationsgesellschaft“, Europäische Zeitschrift für Wirtschaftsrecht, Nr. 11/2002, p. 327, kuriame ši sąlyga vadinama „problemine“.

42 – Ši sąlygos, pagal kurią laikino atgaminimo veiksmas turi būti būtina ir svarbi technologinio proceso dalis, aiškinimo problema nurodyta, pavyzdžiui, 34 išnašoje minėtame tyrime „Study on the implementation and effect in Member States' laws of Directive 2001/29/EC on the harmonisation of certain aspects of copyright and related rights in the information society“, p. 33. Taip pat žr. G. Spindler „Europäisches Urheberrecht in der Informationsgesellschaft“, Gewerblicher Rechtsschutz und Urheberrecht, Nr. 2/2002, p. 111.

43 – 42 išnašoje minėtas G. Spindler veikalas, p. 111. 34 išnašoje minėtas tyrimas „Study on the implementation and effect in Member States' laws of Directive 2001/29/EC on the harmonisation of certain aspects of copyright and related rights in the information society“, p. 33.

44 – Projekto aiškinamajame rašte kalbama apie „certain acts of reproduction which are dictated by technology“ (tam tikri atgaminimo veiksmai, kuriuos lemia technologijos). Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo projektas, COM(97) 628 galutinis, p. 29.

45 – Ši išnaša susijusi tik su šios išvados redakcija slovėnų kalba.

46 – Viešas kūrinio paskelbimas, pateikimas visuomenei arba jo platinimas.

47 – Dėl aplinkybės, kad teisėto naudojimo sąlyga susijusi su teisėtu naudojimu pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 ir 3 dalis žr., pavyzdžiui, C. Waelde, H. MacQueen „The Scope of Copyright“, Electronic Journal of Comparative Law, Nr. 3/2006, p. 63. Taip pat žr. 34 išnašoje minėtą tyrimą „Study on the implementation and effect in Member States' laws of Directive 2001/29/EC on the harmonisation of certain aspects of copyright and related rights in the information society“, p. 34, kuriame pabrėžiama, kad 5 straipsnio 1 dalyje numatyta teisėto naudojimo sąlyga susijusi su kitomis teisės normomis nei 5 straipsnio 1 dalis.

48 – Žr. šios išvados 111 punktą.

49 – Pavyzdžiui, 34 išnašoje minėtame tyrime „Study on the implementation and effect in Member States' laws of Directive 2001/29/EC on the harmonisation of certain aspects of copyright and related rights in the information society“, p. 34, pažymėta: kūrinio atgaminimui RAM atmintyje, kuris atliekamas kartu su kopija asmeniniam naudojimui pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punkto [į nacionalinę teisę perkeltas nuostatas], gali būti taikoma atgaminimo teisės išimtis pagal šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalies b punktą, nes naudojimas, kuriam jį sudaro sąlygas, t. y. kopija asmeniniam naudojimui, yra teisėtas.

50 – Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys ir apribojimai direktyvos 2 straipsnyje nustatytai atgaminimo teisei, o 5 straipsnio 3 dalyje numatytos išimtys ir apribojimai 2 straipsnyje nustatytai teisei ir 3 straipsnyje nustatytai viešo kūrinių paskelbimo teisei bei gretutinių teisių objektų padarymo viešai prieinamų teisei.

51 – Direktyvos 2001/29 32 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, kad „direktyva nustato išsamų atgaminimo teisės <...> išimčių ir apribojimų sąrašą“.

52 – Dėl šio straipsnio pridursiu, kad jis buvo įtrauktas į Direktyvą 2001/29 remiantis 24 išnašoje minėtos Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 10a straipsnio modeliu. Konkrečiai tariant, pirma 5 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtinta išimtis buvo įtraukta į Direktyvą 2001/29 pagal Berno konvencijos 10a straipsnio 1 dalies modelį, o antra 5 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtinta išimtis buvo įtraukta į Direktyvą 2001/29 pagal Berno konvencijos 10a straipsnio 2 dalies modelį.

53 – Kitos išimtys šioje byloje nesvarbios. Dėl 5 straipsnio 3 dalies d punkte numatytos išimties, kuri leidžia „cituoti, pavyzdžiui, kritikos ar apžvalgos tikslais, jeigu šios citatos susijusios su kūriniu ar kitu objektu, kuris jau yra teisėtai padarytas viešai prieinamas, ir jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma, ir jeigu toks naudojimas atitinka sąžiningumo praktiką ir yra tokio masto, kokio reikia konkrečiam tikslui“, reikia ypač pažymėti, kad šioje byloje nagrinėjamos laikraščių straipsnių ištraukos, aišku, galėtų būti būdingos citatoms, tačiau šiuo atveju nekalbama apie citatas kritikos ir apžvalgos tikslais. Šios citatos iš tikrųjų naudojamos ne nagrinėjamų laikraščių straipsnių kritikai ar apžvalgai, o, atvirkščiai, sudarant laikraščių straipsnių santraukas.

54 – Pavyzdžiui, C. Berger „Elektronische Pressespiegel und Informationsrichtlinie. Zur Vereinbarkeit einer Anpassung des § 49 UrhG an die Pressespiegel-Entscheidung des BGH mit der Informationsrichtlinie“, Computer und Recht, Nr. 5/2004, p. 363; V. Glas „Die urheberrechtliche Zulässigkeit elektronischer Pressespiegel. Zugleich ein Beitrag zur Harmonisierung der Schranken des Urheberrechts in den Mitgliedstaaten der EU“, Tiubengenas, Mohr Siebeck, 2008, p. 131. Iš literatūros dėl šios Berno konvencijos 10a straipsnio 1 dalies, pagal kurios modelį į Direktyvą 2001/29 buvo įtraukta pirma 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis, aiškinimo matyti, kad laikraščiai ir žurnalai paprastai atitinka šią sąlygą; žr., pavyzdžiui, 21 išnašoje minėto S. Ricketson veikalo, p. 501, 9.30 punktą ir p. 503, 9.32 punktą. Literatūroje taip pat teigiama, kad pagal Berno konvencijos 10a straipsnio 1 dalį iš principo nedraudžiama laikraščių ir žurnalų sklaida internetinėje erdvėje; žr. šiuo klausimu, pavyzdžiui, 21 išnašoje minėto S. Ricketson, J. C. Ginsburg veikalo, p. 801, 4 punktą.

55 – Teisė viešai paskelbti kūrinius ir teisė padaryti kūrinius viešai prieinamus įtvirtintos Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad „valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis, įskaitant savo kūrinių padarymą viešai prieinamų taip, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktų“.

56 – Viešas paskelbimas paaiškinamas Direktyvos 2001/29 23 konstatuojamojoje dalyje, iš kurios matyti, kad ši teisė „apima bet kokį viešą paskelbimą visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama“, ir „bet kokį kūrinio transliavimą ar retransliavimą laidais ar bevielėmis priemonėmis, įskaitant transliavimą per radiją ar televiziją“. Ši teisė apima, pavyzdžiui, kūrinių ar gretutinių teisių objektų viešą paskelbimą, transliavimą per radiją ir televiziją, transliavimą laidais arba per palydovą.

57 – Padarymas viešai prieinamų išaiškinamas direktyvos 24 konstatuojamojoje dalyje, kurioje numatyta, kad jis „apima visus padarymo viešai prieinamais veiksmus visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, kurioje tas viešo prieinamumo veiksmas atsiranda“. Iš doktrinos dėl PINO sutarčių (PINO autorių teisių sutartis ir PINO atlikimų ir fonogramų sutartis), kurios perkeltos į Bendrijos teisę Direktyva 2001/29, matyti, kad padarymas viešai prieinamų reiškia padarymą prieinamų visuomenei per informacines sistemas, per kurias galima gauti atitinkamą kūrinį; žr. M. Ficsor „The Law of Copyright and the Internet. The 1996 WIPO Treaties, their Interpretation and Implementation“, Niujorkas, Oxford University Press, 2002, p. 183, 4.56 punktą. Taip pat žr. J. Reinbothe, S. von Lewinski „The WIPO Treaties 1996. The WIPO Copyright Treaty and The WIPO Performances and Phonograms Treaty. Commentary and Legal Analysis“, Londonas, Butterworths, 2002, p. 109, 20 punktą.

58 – Išsiuntimas elektroniniu paštu, be abejo, nėra viešas kūrinio transliavimas arba retransliavimas laidais ar bevielėmis priemonėmis, įskaitant transliavimą per radiją ar televiziją.

59 – Laikraščių straipsnių ištraukų išsiuntimas atskiriems klientams elektroniniu paštu, mano nuomone, negali būti pripažintas padarymu viešai prieinamų. Kaip išplaukia iš Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 2 dalies, padarymo viešai prieinamų sąlyga yra ta, kad visuomenės nariai turi galėti šias ištraukas pasiekti pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tačiau siunčiant elektroniniu paštu ši sąlyga neįvykdoma, nes tai yra konkretus bendravimas su konkrečiais klientais, per kurį klientai patys negali susipažinti su atgamintomis laikraščių straipsnių dalimis ir patys nepasirenka laiko, kada jie tai padarys. Literatūroje taip pat pabrėžiama, kad kūrinio perdavimas elektroniniu paštu nėra padarymas viešai prieinamo. Žr., pavyzdžiui, S. von Lewinski „Die Multimedia-Richtlinie – Der EG-Richtlinienvorschlag zum Urheberrecht in der Informationsgesellschaft“, MultiMedia und Recht, Nr. 3/1998, p. 116; 42 išnašoje minėtas G. Spindler veikalas, p. 108.

60 – 54 išnašoje minėtas V. Glas veikalas, p. 144. Toks aiškinimas taip pat patvirtintas Berno konvencijos 10a straipsnio 2 dalyje, pagal kurios modelį ši išimtis buvo įtvirtinta Direktyvoje 2001/29 ir kurioje nustatyta: „Sąjungos šalių įstatymams taip pat suteikiama teisė nustatyti sąlygas, kuriomis literatūros ir meno kūriniai, parodyti ar paskelbti einamųjų įvykių apžvalgose, gali būti informacijos tikslą pateisinančiu mastu atgaminti ar tapti prieinami visuomenei einamųjų įvykių apžvalgose fotografijos ar kinematografijos priemonėmis arba transliavimo eteryje ar paskelbimo visuomenei laidais būdu“ (pažymėta mano). Doktrinoje žr. 21 išnašoje minėtą Ricketson, J.C. Ginsburg veikalą, p. 802 (13.54 punktas) ir p. 805 (13.55 punktas).

61 – Doktrinoje pabrėžiama, kad šios sąlygos nepasitaiko nei tarptautinėse konvencijose, nei nacionalinėje autorių teisėje. Šiuo klausimu žr. 31 išnašoje minėtą G. Westkamp veikalą, p. 1101. Taip pat žr. 31 išnašoje minėtą tyrimą „Study on the implementation and effect in Member States' laws of Directive 2001/29/EC on the harmonisation of certain aspects of copyright and related rights in the information society“, p. 35.

62 – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo projekto aiškinamasis raštas, COM(97) 628 galutinis, p. 37.

63 – Šiuo atveju svarbu žinoti, ar atgaminimo veiksmas yra atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbus konkretų atgaminimo veiksmą atliekančiam asmeniui arba autorių teisių turėtojui.

64 – Žr. 34 išnašoje minėtą tyrimą „Study on the implementation and effect in Member States' laws of Directive 2001/29/EC on the harmonisation of certain aspects of copyright and related rights in the information society“, p. 35, kuriame pabrėžiama, kad jei Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalis turi tikrą reikšmę, atskira svarba ekonominiu atžvilgiu negali būti aiškinama atsižvelgiant tik į teisių turėtojų interesus.

65 – J. Corbet „De ontwerp-richtlijn van 10 december 1997 over het auteursrecht en de naburige rechten in de Informatiemaatscjhappij’“, Informatierecht/AMI, Nr. 5/1998, p. 96, kuris teigia, kad išsaugojimas tarpinėje atmintyje (caching) yra ekonominiu atžvilgiu svarbus, nes padidina duomenų perdavimo greitį ir todėl tokios duomenų perdavimo paslaugos klientams patrauklesnės. Tačiau J. Corbet kalba tik apie ekonominę svarbą, o ne apie atskirą svarbą ekonominiu atžvilgiu. Taip pat žr. P. B. Hugenholtz, K. Koelman „Digital Intelelctual Property Practice Economic Report“, Institute for Information Law (IViR), p. 24, 36 išnašą, ataskaitą galima rasti www.ivir.nl/publications/hugenholtz/PBH-DIPPER.doc.

66 – Doktrinoje taip pat pabrėžiama, kad atgaminimas, kaip atskira ekonominė veikla, yra atskirai ekonominiu atžvilgu svarbus. Šiuo klausimu žr. 28 išnašoje minėtą P.B. Hugenholtz veikalą, p. 488; 31 išnašoje minėtą G. Westkamp veikalą, p. 1098; 65 išnašoje minėtą P.B. Hugenholtz, K. Koelman veikalą, p. 24.

67 − Ši analizė laikraščių straipsnių išsaugojimui taikytina, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nuspręstų, kad šioje byloje kalbama apie laikino atgaminimo veiksmą. Priešingu atveju ištraukų išsaugojimo negalima pateisinti remiantis Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalimi.

68 − Žr. argumentus 31 išnašoje minėtame G. Westkamp veikale, p. 1101, kuriame tvirtinama, kad laikino atgaminimo veiksmų svarbą ekonominiu atžvilgiu visais atvejais reikia vertinti atsižvelgiant į ilgiausiai trunkantį galutinį atgaminimo veiksmą.

69 − Laikraščių straipsnių ištraukų išsaugojimo vertinimas turi būti atliktas tuo atveju, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nuspręstų, kad tai laikino atgaminimo veiksmas. Priešingu atveju ištraukų išsaugojimo negalima pateisinti remiantis Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalimi.

70 − Dėl Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies norėčiau paaiškinti, kad šioje nuostatoje nustatytos papildomos atgaminimo teisės, viešojo paskelbimo teisės, teisės padaryti kūrinį viešai prieinamą ir kūrinio arba gretutinių teisių objekto platinimo teisės išimčių ir apribojimų taikymo sąlygos. Tačiau, kaip matyti iš šio straipsnio, Direktyvos 2001/29 5 straipsnis apima tik „1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis ir apribojimus“. Šiose dalyse reglamentuojamos atgaminimo teisės (2 ir 3 dalys), viešojo paskelbimo teisės ir teisės padaryti kūrinį viešai prieinamą (3 dalis) bei platinimo teisės (4 dalis) išimtys ir apribojimai.

71 − Žr. pavyzdžiui, 41 išnašoje minėtą M. Hart veikalą, p. 61; 18 išnašoje minėtą T. Kritharas veikalą, p. 30; 13 išnašoje minėtą M. Lehmann veikalą, p. 526

72 − 21 išnašoje minėta Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Bendrija nedalyvauja Berno konvencijoje, tačiau vadovaudamasi šios konvencijos modeliu Direktyvoje 2001/29 suformulavo tam tikras nuostatas. Žr. Berno konvenciją pasirašiusių šalių sąrašą http://www.wipo.int/treaties/en/ShowResults.jsp?country_id=ALL & start_year=ANY & end_year=ANY & search_what=C & treaty_id=15.

73 − Europos bendrija yra viena iš Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties šalių. Žr. šalių sąrašą http://www.wipo.int/treaties/en/ShowResults.jsp?country_id=ALL & start_year=ANY & end_year=ANY & search_what=C & treaty_id=16.

74 − Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights. Bendrija yra viena iš TRIPS sutartį pasirašiusių šalių. Kompetencija sudaryti šią sutartį dalijasi Bendrija ir valstybės narės. Šiuo klausimu žr. 1994 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo nuomonę (Nuomonė 1/94, Rink. p. I‑5267, 3 punktas).

75 − Be to, 44 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad išimtys ir apribojimai „negali būti taikomi pažeidžiant teisėtus teisių turėtojo interesus arba prieštaraujant įprastam jo kūrinio ar kito objekto naudojimui“. Taigi šioje konstatuojamojoje dalyje aiškiai daroma nuoroda į Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalį.

76 − Toks specialus tikslas yra, pavyzdžiui, kūrinio atgaminimas mokymo tikslais, naudojimas neįgaliųjų naudai arba visuomenės saugumo tikslais. Dėl specialių išimčių šiose srityse žr. Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktus. Doktrinoje žr. 21 išnašoje minėto S. Ricketson, J.C. Ginsburg veikalo, p. 764, 13.12 punktą; 57 išnašoje minėto J. Reinbothe, S. von Lewinski veikalo, p. 124, 15 punktą.

77 − Šiuo klausimu pažymėtina, kad Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto išimtis aiškiai nepatvirtina, kad visuomenės informavimas apie tuo metu vykstančius įvykius negali būti komercinis; tuo Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto išimtis skiriasi, pavyzdžiui, nuo šio straipsnio 2 dalies b arba c punktuose numatytų išimčių, pagal kurias aiškiai draudžiama komerciniais tikslais atgaminti asmeniniam naudojimui arba atgaminti viešosiose bibliotekose ir įstaigose.

78 – Šiuo klausimu žr. 57 išnašoje minėto M. Ficsor veikalo, p. 516, C10.03 punktą.

79 − 57 išnašoje minėto J. Reinbothe, S. von Lewinski veikalo, p. 125, 18 punkte pabrėžiama, kad nagrinėjant šią sąlygą reikia apibrėžti atitinkamą kūrinio naudojimo rinką, kuriai negali daryti poveikio nustatyta išimtis. Pateiktame pavyzdyje (19 punkte) nurodoma, kad vadovėlių kopijų pardavimas daro poveikį vadovėlių rinkai ir todėl nepateisinamas pagal atgaminimą mokymo tikslais leidžiančią išimtį.

80 − Šią analizę reikia atlikti neatsižvelgiant į tai, kad, kaip tvirtina prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir dvi šalys pagrindinėje byloje, santraukų sudarymas nedraudžiamas pagal Danijos teisės aktus. Kaip pavyzdį galima pažymėti, kad nukopijuotų knygų skaitymas nedraudžiamas, tačiau tai nepateisina neriboto knygos kopijavimo.

81 − 57 išnašoje minėto M. Ficsor veikalo, p. 516, C10.03 punktas.

82 − 57 išnašoje minėto J. Reinbothe, S. von Lewinski veikalo, p. 126 ir 127, 22 punktas.

83 − Ši analizė taikytina laikraščių straipsnių ištraukų išsaugojimui, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustatytų, kad tai yra laikini atgaminimo veiksmai. Priešingu atveju ištraukų išsaugojimo negalima pateisinti remiantis Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalimi.