Byla T‑602/22
Veneziana Energia Risorse idriche Territorio Ambiente Servizi SpA (Veritas)
prieš
Europos Komisiją
2024 m. sausio 24 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dokumentas, pateiktas vykdant „EU Pilot“ PVM grąžinimo procedūrą – Iš valstybės narės kilęs dokumentas – Atsisakymas leisti susipažinti – Išankstinis valstybės narės sutikimas – Išimtis, susijusi su teismo proceso apsauga – Pareiga motyvuoti“
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Motyvų nebuvimas arba stoka – Pagrindas, kuris skiriasi nuo pagrindo dėl materialaus teisėtumo
(SESV 263 ir 296 straipsniai)
(žr. 18 punktą)
2. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Pareiga motyvuoti – Apimtis
(SESV 296 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis)
(žr. 21 punktą)
3. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Iš valstybės narės kilę dokumentai – Valstybės narės teisė prašyti institucijos neatskleisti dokumentų – Valstybės narės pareiga, norint pareikšti prieštaravimą, pateikti specialų formalų prašymą – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalis)
(žr. 23 punktą)
4. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Iš valstybės narės kilę dokumentai – Atitinkamos institucijos pareigos, susijusios su konsultavimusi su valstybe nare prieš sprendimo priėmimą – Pažeidimas – Pasekmės
(ESS 4 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 ir 5 dalys)
(žr. 24, 25 punktus)
5. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Iš valstybės narės kilę dokumentai – Valstybės narės teisė prašyti institucijos neatskleisti dokumentų – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 ir 5 dalys)
(žr. 33, 35–37 punktus)
6. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Iš valstybės narės kilę dokumentai – Valstybės narės teisė prašyti institucijos neatskleisti dokumentų – Procedūriniai padariniai – Valstybei narei ir Sąjungos institucijai tenkanti pareiga motyvuoti sprendimą neleisti susipažinti su dokumentais – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 ir 5 dalys)
(žr. 38–41, 48–50 punktus)
7. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Iš valstybės narės kilę dokumentai – Valstybės narės teisė prašyti institucijos neatskleisti dokumentų – Sąjungos teismo kompetencija kontroliuoti atsisakymo pagrįstumą – Visiška išimčių taikymo kontrolė, remiantis minėtos valstybės narės atliktu materialiniu vertinimu
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 ir 5 dalys)
(žr. 52 punktą)
8. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Teismo proceso apsauga – Taikymo sritis – Dokumentai, parengti ne vien teismo proceso tikslais, tačiau galintys pakenkti susijusių nacionalinių institucijų gynybai per minėtą procesą – Įtraukimas – Sąlygos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antra įtrauka)
(žr. 54–58, 61, 62, 64–67 punktus)
9. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Teismo proceso apsauga – Taikymo sritis – Dokumentai, parengti ne vien teismo proceso tikslais, tačiau galintys pakenkti susijusių nacionalinių institucijų gynybai per minėtą procesą – Šalių lygiateisiškumo garantija nacionalinių teismų procesuose – Vertinimo kriterijai – Nacionalinio teismo prašymo priimti prejudicinį sprendimą reikšmingumas – Netaikymas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antra įtrauka)
(žr. 69–71 punktus)
Santrauka
Gavęs ieškinį dėl Europos Komisijos sprendimo neleisti susipažinti su iš valstybės narės kilusiu dokumentu panaikinimo Bendrasis Teismas savo sprendime paaiškino skirtumą tarp formalaus reikalavimo motyvuoti atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais ir tokio atsisakymo esminio teisėtumo. Be to, jame patikslinta Reglamento Nr. 1049/2001(1) 4 straipsnio 5 dalyje numatyto išankstinio sutikimo dėl iš valstybių narių kilusių dokumentų atskleidimo tvarka ir teismo proceso apsaugos išimties taikymo nacionaliniuose teismuose sąlygos(2), esant tokiems dokumentams ir galimam prašymui priimti prejudicinį sprendimą.
Per „EU Pilot“ procedūrą(3), pradėtą gavus ieškovės Veneziana Energia Risorse idriche Territorio Ambiente Servizi SpA (Veritas) skundą, Komisija paprašė Italijos valdžios institucijų pateikti paaiškinimų dėl nepagrįstai surinkto PVM grąžinimo tvarkos, kiek tai susiję su Italijos mokesčiu už aplinkos higieną (TIAI). Komisijai informavus ieškovę, kad atsižvelgdama į Italijos valdžios institucijų atsakymą ji nusprendė nepradėti įsipareigojimų neįvykdymo nagrinėjimo procedūros dėl to, kad šios institucijos nesilaikė Sąjungos teisės, ji paprašė Komisijos pateikti Italijos valdžios institucijų atsakymo kopiją.
Savo pirminiame atsakyme Komisija atsisakė leisti susipažinti su šiuo atsakymu, motyvuodama tuo, kad jo atskleidimas pakenktų Italijoje vykstančių teismo procesų apsaugai pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką. Ginčijamu sprendimu(4) Komisija patvirtino savo sprendimą atsisakyti leisti susipažinti su dokumentu po to, kai Italijos valdžios institucijos nesutiko, kad aptariamas raštas būtų atskleistas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį, remdamosi to paties reglamento 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatyta išimtimi.
Bendrojo Teismo vertinimas
Bendrasis Teismas priminė, kad pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia atskirti nuo klausimo dėl motyvų pagrįstumo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės. Nepakankamai motyvuotas aktas, kaip tai suprantama pagal pareigą motyvuoti, yra tas, iš kurio negalima suprasti, kodėl, kokiu pagrindu arba dėl kokios priežasties jis buvo priimtas, nors akto motyvai, t. y. priežastys ir pateisinimai, gali būti pakankamai žinomi, suprantami, tačiau nepakankami, kad teisiškai pateisintų aktą, nes jie nėra pagrįsti, svarbūs ir neatitinka taikytinų nuostatų.
Dėl ieškovės argumento, susijusio su tariamai neteisėtu ginčijamo sprendimo pagrindimu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalimi nesant veiksmingo Italijos valdžios institucijų prieštaravimo atskleisti dokumentą ypač prieš pirminį Komisijos atsakymą, Bendrasis Teismas nurodė, jog nei iš šios nuostatos, nei iš jurisprudencijos nematyti, jog tam, kad galėtų pareikšti prieštaravimą, valstybė narė, parengusi atitinkamą dokumentą, prieš tai turi pateikti oficialų prašymą atitinkamai institucijai, taip pat nereikalaujama, kad valstybė narė aiškiai remtųsi šia nuostata. Iš šios nuostatos, kuri yra procedūrinė nuostata, skirta Sąjungos sprendimo priėmimo procedūrai, formuluotės nematyti, kad valstybė narė turi pateikti formalų prašymą, be kurio į jos pareikštą atsisakymą nebūtų atsižvelgta priimant minėtą sprendimą. Taigi valstybė narė, siekdama paprieštarauti vieno iš savo dokumentų atskleidimui, neprivalo veikti dviem etapais: iš pradžių prašyti Komisijos neatskleisti atitinkamo dokumento be jos išankstinio sutikimo, paskui atsisakyti duoti tokį sutikimą.
Iš to taip pat matyti, kad tai, jog su atitinkama valstybe nare konsultuojamasi pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį, nereiškia, kad vėliau negali būti taikoma to paties reglamento 4 straipsnio 5 dalis. Iš tiesų šios dvi nuostatos buvo vertinamos ne kaip viena kitą eliminuojančios, o veikiau kaip nuostata, susijusi su trečiosiomis šalimis apskritai (4 dalis), ir nuostata, taikoma konkrečioms trečiosioms šalims, t. y. valstybėms narėms, ir į kurią įtraukta prie Amsterdamo sutarties pridėta Deklaracija Nr. 35 (5 dalis).
Be to, siekiant užtikrinti veiksmingą Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalies taikymą, be kita ko, suteikiant atitinkamai valstybei narei galimybę reikalauti išankstinio sutikimo, kad būtų atskleistas jos parengtas dokumentas, Bendrasis Teismas nurodo, kad būtina ją informuoti apie paraišką leisti susipažinti su šiuo dokumentu, o tai būtent ir yra to paties reglamento 4 straipsnio 4 dalyje numatyto konsultavimosi tikslas.
Bendrasis Teismas atmeta ieškovės argumentą, kad vien teiginio apie itin tikėtiną atitinkamo Italijos teismo prašymo priimti prejudicinį sprendimą pobūdį nepakanka pagrįsti atsisakymą atskleisti Italijos valdžios institucijų raštą.
Žinoma, jis primena, jog tam, kad teismo proceso apsaugos išimtis galėtų būti taikoma dokumentams, kurie nebuvo parengti per konkretų teismo procesą, reikia, kad prašomi dokumentai sprendimo, kuriuo atsisakoma leisti su jais susipažinti, priėmimo momentu būtų reikšmingai susiję arba su Sąjungos teisme vykstančiu teismo procesu, dėl kurio atitinkama institucija remiasi šia išimtimi, arba nacionaliniame teisme vykstančiu procesu, jeigu jame keliamas Sąjungos teisės akto aiškinimo ar galiojimo klausimas, todėl, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, prašymas priimti prejudicinį sprendimą atrodo ypač tikėtinas.
Ši jurisprudencija susijusi su pačių institucijų parengtais dokumentais, o ne, kaip šiuo atveju, su iš valstybių narių kilusiais ir institucijai perduotais dokumentais. Iš tiesų, kalbant apie institucijos parengtą dokumentą, pažymėtina, kad pažeisti atitinkamos institucijos procesinį lygiateisiškumą ir gynybos pajėgumą galima tik vykstant procesams, kuriuose ji dalyvauja, t. y. procesams, kurie iš principo vyksta Sąjungos teisme.
Vis dėlto iš valstybės narės kilusio dokumento, susijusio su nacionaliniuose teismuose vykstančiais procesais, kurių šalis yra valstybė, kaip šioje byloje, atveju atsižvelgiama būtent į procesinio lygiateisiškumo šiuose nacionaliniuose procesuose garantiją. Darytina išvada, kad klausimas, ar prašymas priimti prejudicinį sprendimą, pateiktas Italijos teismo, į kurį kreiptasi nagrinėjamuose nacionaliniuose procesuose, buvo itin tikėtinas, yra nereikšmingas.