Byla T‑300/03

Moser Baer India Ltd

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Antisubsidiniai tyrimai – Indijos kilmės įrašomieji kompaktiniai diskai – Subsidijos dydžio apskaičiavimas – Žalos nustatymas – Priežastinis ryšys – Teisė į gynybą“

Sprendimo santrauka

1.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų šalių subsidijų – Subsidija ilgalaikiam turtui įsigyti

(Tarybos reglamento Nr. 2026/97 7 straipsnio 3 dalis)

2.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų šalių subsidijų – Subsidija ilgalaikiam turtui įsigyti

(Tarybos reglamento Nr. 2026/97 7 straipsnio 3 dalis)

3.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų šalių subsidijų – Subsidijos ir žalos vertinimas

(Tarybos reglamento Nr. 2026/97 11 straipsnio 1 dalis)

4.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų šalių subsidijų – Nuvertėjimo trukmės nustatymas

(Tarybos reglamentas Nr. 2026/97)

5.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų šalių subsidijų – Tyrimo eiga

(Tarybos reglamento Nr. 2026/97 30 straipsnio 1 ir 2 dalys)

6.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų šalių subsidijų – Žala

(Tarybos reglamentas Nr. 2026/97)

7.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų šalių subsidijų – Žala

(Tarybos reglamentas Nr. 2026/97)

8.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų šalių subsidijų – Žala

(Tarybos reglamentas Nr. 2026/97)

9.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų šalių subsidijų – Žala

(Tarybos reglamentas Nr. 2026/97)

10.    Bendra prekybos politika – Apsauga nuo trečiųjų šalių subsidijų – Žala

(Tarybos reglamento Nr. 2026/97 8 straipsnio 7 dalis)

1.      Prekybos apsaugos priemonių srityje Bendrijos teismo vykdoma institucijų atlikto vertinimo kontrolė ribojama patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčijamas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdi klaida vertinant šias aplinkybes arba nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais.

Tai taikoma ir nuvertėjimo trukmės vertinimui, atliekamam vadovaujantis Reglamento Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 7 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad su ilgalaikio turto įgijimu susijusi subsidija paskirstoma „laikotarpiui, atitinkančiam įprastą tokio turto nuvertėjimo trukmę atitinkamoje pramonėje“. Iš šios nuostatos, reikalaujančios, be kita ko, įvertinti įprastą atitinkamos pramonės srities praktiką, formuluotės ir sistemos iš tikrųjų matyti, kad nagrinėjamojo laikotarpio nustatymas yra didelės institucijų diskrecijos analizuoti sudėtingas ekonomines situacijas dalis.

(žr. 28–29 punktus)

2.      Reglamento Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 7 straipsnio 3 dalyje nėra specialių taisyklių dėl aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti atitinkamoje pramonės srityje nustatant įprastą nuvertėjimo trukmę, kuri reikalinga apskaičiuoti perkant ilgalaikį turtą eksportuotojo gautos naudos dalį, tenkančią tiriamajam laikotarpiui. Todėl Bendrijos institucijos turi didelę diskreciją, kurios neapribojo šioje srityje Komisijos priimtos gairės, pasirinkti aplinkybes, kurios gali būti laikomos svarbiomis.

Šiuo atžvilgiu nacionalinės teisės aktais numatytas nuvertėjimo apskaičiavimo metodas gali būti reikšmingas, jeigu atitinkamoje trečiojoje šalyje nuvertėjimas yra reglamentuojamas. Aplinkybė, kad Bendrijos institucijos nepanaudojo tokio metodo kituose antisubsidiniuose tyrimuose, savaime dar nereiškia minėtos nuostatos pažeidimo.

Be to, kai taikytini teisės aktai institucijoms palieka tam tikrą diskreciją, aplinkybė, kad šios institucijos naudojasi šia diskrecija detaliai ir iš anksto nepaaiškinusios kriterijų, kuriuos jos ketina taikyti kiekvienoje konkrečioje situacijoje, nepažeidžia teisinio saugumo principo, net jei institucijos nustato naujas pagrindines taisykles.

(žr. 40–46, 67, 88, 104 punktus)

3.      Reglamento Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 11 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad vertinant subsidiją ir žalą dažniausia neatsižvelgiama į informaciją, kuri susijusi su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio. Todėl Bendrijos institucijų analizei reikšmingi duomenys paprastai yra susiję su laikotarpiu, kuris pasibaigia kartu su tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau ši nuostata nepanaikina galimybės nagrinėjant šiuos duomenis atsižvelgti į ateityje galimų įvykių prognozę, kiek ji yra svarbi ir pagrįsta objektyviais atliekant tyrimą gautais įrodymais.

(žr. 92 punktą)

4.      Prekybos apsaugos priemonių tyrimas yra tęstinis procesas, per kurį daugelis išvadų nuolat peržiūrimos. Todėl įmanoma, kad galutinės Bendrijos institucijų išvados, kaip antai dėl nuvertėjimo trukmės, skiriasi nuo tam tikru tyrimo momentu pateiktų išvadų.

(žr. 114 punktą)

5.      Vadovaujantis Reglamento Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 30 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atitinkami eksportuotojai gali reikalauti atskleisti galutinę informaciją apie esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu ketinama rekomenduoti imtis nuolatinių priemonių. Šiuo galutinės informacijos atskleidimo reikalavimu siekiama užtikrinti atitinkamų įmonių teisės į gynybą apsaugą.

Be to, įmonėms, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl nuolatinių priemonių įvedimo, administracinėje procedūroje turi būti sudarytos galimybės veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl nurodytų aplinkybių tikrumo ir svarbos.

Šiuo atžvilgiu nevisiškas galutinės informacijos atskleidimas lemia nuolatinius muitus nustatančio reglamento neteisėtumą tik tuo atveju, kai dėl šio trūkumo atitinkamos šalys neturėjo galimybės veiksmingai apginti savo interesų.

(žr. 125–127 punktus)

6.      Bendrijos institucijos turi didelę diskreciją nustatyti laikotarpį, į kurį procedūroje, skirtoje apsisaugoti nuo trečiųjų šalių subsidijų, reikia atsižvelgti vertinant žalą.

Jos gali nagrinėti žalą, patirtą per daug ilgesnį nei tiriamąjį laikotarpį. Ši galimybė pateisinama tuo, kad ekonominių tendencijų nagrinėjimas turi apimti pakankamai ilgą laikotarpį.

(žr. 161–162 punktus)

7.      Pagal procedūrą, skirtą apsisaugoti nuo trečiųjų šalių subsidijų, turi būti įvertinta bendra žala, nesant poreikio individualizuoti kiekvienos iš atsakingų bendrovių importuotų prekių poveikio. Bendrijos institucijos nepadaro akivaizdžios vertinimo klaidos, jei remiasi duomenimis, kurie joms yra pagrįstai prieinami.

(žr. 168 punktą)

8.      Siekdamos pagal procedūrą, skirtą apsisaugoti nuo trečiųjų šalių subsidijų, ištirti ekonomines tendencijas, Bendrijos institucijos teisėtai gali atsižvelgti į Bendrijos pramonės raidą visu nagrinėjamuoju laikotarpiu, įskaitant metus, kuriais importas dar nebuvo pasiekęs didelių apimčių.

(žr. 176 punktą)

9.      Žalos nagrinėjimas pagal procedūrą, skirtą apsisaugoti nuo trečiųjų šalių subsidijų, turi apimti visus veiksnius, o atskirai paimtas vienas ar kitas veiksnys negali būti sprendimą lemiantis pagrindas. Teigiama vieno veiksnio raida nekliudo konstatuoti didelės žalos, jei šis konstatavimas grindžiamas skirtingais veiksniais, į kuriuos atsižvelgti reikalauja Reglamentas Nr. 2026/97.

Ginčydamas bendrą žalos įvertinimą ieškovas negali apsiriboti tuo, kad pasiūlo savo įvairių ekonominių veiksnių įvertinimą, o turi detalizuoti priežastis, dėl kurių, remdamosi šiais veiksniais, Bendrijos institucijos turėjo padaryti kitokią išvadą dėl žalos.

(žr. 213, 216 punktus)

10.    Reglamento Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 8 straipsnio 7 dalis numato pareigą išnagrinėti žinomus veiksnius, kurie tuo pačiu metu, kaip ir subsidijuotas importas, daro žalą Bendrijos pramonei. Šis nagrinėjimas turi leisti atskirti nagrinėjamajam importui šių kitų veiksnių padarytą žalą. Šie veiksniai, be kita ko, yra nesubsidijuoto importo kiekiai ir kainos. Jais taip pat gali būti ir antikonkurenciniai veiksmai, kuriuose dalyvauja Bendrijos gamintojai.

Taigi, tuo atveju, kai atitinkama Bendrijos pramonės sritis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo veikiama kitų veiksnių, kaip antai importo iš trečiųjų šalių dempingo, Bendrijos institucijos, nustatydamos subsidijuoto importo padarytą žalą, privalo išnagrinėti, ar kitų veiksnių poveikis nenutraukė priežastinio ryšio tarp subsidijuoto importo ir Bendrijos pramonei padarytos žalos.

Šis nagrinėjimas nebūtinai reikalauja nustatyti tikslų nagrinėjamo veiksnio poveikį. Pakanka, kad Bendrijos institucijos konstatuotų, jog, nepaisant šio išorinio veiksnio, nagrinėjamo importo padaryta žala buvo didelė.

Taigi vien aplinkybė, kad šie kiti veiksniai galėjo turėti poveikio žalai, kuri Bendrijos pramonei padaryta per dalį nagrinėjamojo laikotarpio, negali panaikinti galimybės, jog subsidijuotas importas tuo pačiu laikotarpiu taip pat padarė didelės žalos.

Atsakomybė už žalą iš tikrųjų gali būti priskirta nagrinėjamam importui, net jeigu jis lėmė tik dalį didesnės, dėl kitų veiksnių atsiradusios žalos. Todėl negalima iš karto atmesti galimybės, kad žalą vienu metu sukėlė keletas veiksnių, kurių kiekvienas, atskirai vertinamas, yra didelės žalos priežastis.

Todėl svarbaus išorinio veiksnio buvimas automatiškai nenutraukia priežastinio ryšio tarp nagrinėjamojo importo ir Bendrijos pramonei padarytos žalos.

(žr. 230–232, 236–238, 260, 269 punktus)