PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2009 m. birželio 22 d.

Byla T‑376/08 P

Bart Nijs

prieš

Europos Bendrijų Audito Rūmus

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – 2005–2006 m. laikotarpio karjeros raidos ataskaita – Sprendimas nepaaukštinti apelianto pareigų per 2007 m. pareigų paaukštinimo procedūrą – Audito Rūmų sprendimas pratęsti savo generalinio sekretoriaus mandatą – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2008 m. birželio 26 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) nutarties Nijs prieš Audito Rūmus (F‑1/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000), kuriuo prašoma panaikinti šią nutartį.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Bart Nijs padengia savo ir Europos Bendrijų Audito Rūmų šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Apeliacinis skundas – Teisinių pagrindų ir argumentų išdėstymas skunde – Nepakankamai tikslus pagrindas – Nuoroda į visus priedus – Nepriimtinumas

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies c punktas)

Kai Pirmosios instancijos teisme pateikiamas apeliacinis skundas dėl Tarnautojų teismo sprendimo, bendra nuoroda į kitus nei apeliacinis skundas dokumentus negali kompensuoti pagrindinių teisinių argumentų nebuvimo, kurie pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies c punktą turi būti nurodyti pačiame apeliaciniame skunde. Be to, Pirmosios instancijos teismas neprivalo prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų ir argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti pagrindžiančiais apeliacinį skundą, nes priedai atlieka tik įrodomąją ir pagalbinę funkciją.

(žr. 24 punktą)

Nuoroda: 1999 m. gegužės 21 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Asia Motor France ir kt. prieš Komisiją, T‑154/98, Rink. p. II‑1703, 49 punktas; 2005 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Honeywell prieš Komisija, T‑209/01, Rink. p. II‑5527, 57 punktas.