BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. balandžio 22 d.(*)
„Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriai – Pagalba gamintojų grupėms – Finansavimo iš Sąjungos lėšų ribojimas – Teisinis saugumas – Teisėti lūkesčiai – Pareiga motyvuoti – Lojalus bendradarbiavimas“
Byloje T‑290/12
Lenkijos Respublika, iš pradžių atstovaujama B. Majczyna ir M. Szpunar, vėliau B. Majczyna ir K. Strás,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą N. Donnelly, B. Schima ir D. Milanowska, vėliau D. Milanowska ir M. Schima,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2012 m. balandžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 302/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (OL L 99, p. 21), 1 straipsnio 2–4, 6, 12 ir 13 punktus, 2 straipsnio 1–3 dalis, siejamas su 3 straipsniu, ir I ir II priedus
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias, teisėjai M. Kancheva ir C. Wetter (pranešėjas),
posėdžio sekretorė J Weychert,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. rugsėjo 17 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2012 m. balandžio 5 d. įsigaliojo 2012 m. balandžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 302/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (OL L 99, p. 21). Įgyvendinimo reglamentu Nr. 302/2012 įtvirtintais 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (OL L 157, p. 1), pakeitimais siekiama apriboti vaisių ir daržovių gamintojų grupėms (toliau – GG) teikiamos pagalbos finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų.
2 Įgyvendinimo reglamente Nr. 302/2012 numatyta įterpti į Įgyvendinimo reglamentą Nr. 543/2011 Va ir Vb priedus ir iš dalies pakeisti to reglamento 36–39, 44, 47, 92, 95, 97, 98 ir 112 straipsnius.
3 GG yra vaisių ir daržovių gamintojų, įsisteigusių valstybėse narėse, kurios į Sąjungą įstojo 2004 m. gegužės 1 d. ar vėliau, atokiausiuose Sąjungos regionuose ar mažose Egėjo jūros salose, iniciatyva sukurti subjektai. Jie yra pereinamojo pobūdžio ir buvo sukurti siekiant per penkerius metus atitikti kriterijus, leidžiančius pripažinti juos kaip gamintojų organizacijas (toliau – GO).
4 Galimybė įkurti GG numatyta iš dalies pakeisto 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras BRO reglamentas) (OL L 299, 2007, p. 1), 125e straipsnyje.
5 GG yra pagrindiniai vaisių ir daržovių sektoriuje veikiantys subjektai. Kad būtų laikomas GG, atitinkamas subjektas turi atitikti Bendro BRO reglamento 122, 125a ir 125b straipsniuose įtvirtintus kriterijus, tarp kurių, be kita ko, yra pareiga turėti minimalų narių skaičių ir parduoti minimalų kiekį produkcijos. Pripažintos GG gali gauti finansinę pagalbą per veiklos programas.
6 Bendro BRO reglamento 103a straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės gali suteikti gamintojų grupėms dviejų rūšių pagalbą, t. y. pirma, pagalbą jų kūrimuisi skatinti ir palankesnėms sąlygoms administracinei veiklai sudaryti ir, antra, pagalbą daliai investicijų, reikalingų pripažinimui gauti ir numatytų pripažinimo plane, padengti.
7 Pirmiausia valstybė narė suteikia pagalbą GG. Paskui dalį išmokėtų lėšų kompensuoja Sąjunga.
8 Įgyvendinimo reglamentu Nr. 302/2012 padaryti daliniai pakeitimai susiję su Sąjungos kompensuojamomis lėšomis. Bendro BRO reglamento 103a straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjunga kompensuoja 1 dalyje nurodytą pagalbą pagal tokių priemonių finansavimo taisykles, kurias turi patvirtinti Komisija, įskaitant žemutines bei viršutines ribas ir Sąjungos finansavimo lygį. Iš tiesų pagalbos suteikimas GG daugiausia priklauso nuo valstybių narių. Bendro BRO reglamento 103a straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „valstybės narės gali suteikti [GG] pagalbą“. Pagal iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 36 straipsnį valstybėms narėms suteikiama diskrecija nustatyti būtiniausius kriterijus, kuriuos turi atitikti subjektas, kad galėtų pateikti pripažinimo planą, taisykles, reglamentuojančias pripažinimo planų projektų rengimą, turinį ir įgyvendinimą, pripažinimo planų patvirtinimo, stebėsenos ir įgyvendinimo administracines procedūras ir planų pakeitimus, kuriems nereikia kompetentingos institucijos leidimo. Be to, valstybės narės sprendžia dėl GG finansavimo priemonių svarbos nacionalinėje žemės ūkio politikoje. Taikant GG palankesnes taisykles negu GO siekiama suteikti galimybę vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojams, dar neatitinkantiems GO numatytų kriterijų, formaliai organizuotai veikti rinkoje. Pagal iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 29 konstatuojamąją dalį skatinant steigti stabilias gamintojų organizacijas, galinčias darniai padėti siekti vaisių ir daržovių sektoriuje taikomos tvarkos tikslų, išankstinis pripažinimas turėtų būti suteikiamas tik toms gamintojų grupėms, kurios gali įrodyti savo gebėjimą per nurodytą laikotarpį įvykdyti visus pripažinimo reikalavimus.
9 Tai, kad gerokai viršytos iš pradžių numatytos sumos, ir per patikrinimus valstybėse narėse nustatyti tam tikri pažeidimai taikant Sąjungos teisės nuostatas dėl GG finansavimo paskatino Komisiją priimti Įgyvendinimo reglamentą Nr. 302/2012.
10 Iki 2012 m. balandžio 5 d., kai įsigaliojo Įgyvendinimo reglamentas Nr. 302/2012, nebuvo nustatyta GG teikiamos pagalbos finansavimo iš Sąjungos lėšų metinė viršutinė riba ir nebuvo apribotas Bendro BRO reglamento 103a straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos pagalbos investicijoms padengti finansavimas iš Sąjungos lėšų.
11 Kiek tai susiję su GO, priešingai, finansavimas iš Sąjungos lėšų buvo apribotas iki 4,1 % parduodamos produkcijos vertės. GG taip pat galėjo finansuoti investicijas, kurios nefinansuojamos GO atveju.
12 Prieš įsigaliojant Įgyvendinimo reglamentui Nr. 302/2012 darbas vyko BRO vadybos komitete (toliau – vadybos komitetas). Pirmasis projektas dėl taisyklių, susijusių su finansavimu iš Sąjungos lėšų, pakeitimo iš dalies vadybos komitetui pateiktas 2011 m. rugsėjo mėn. Šiame Komisijos projekte, be kita ko, buvo siūloma apriboti pagalbą investicijoms padengti, nurodytą Bendro BRO reglamento 103a straipsnio 1 dalies b punkte, sudaryti investicijų, kurioms padengti pagalba neteikiama, sąrašą ir nustatyti galimybės iš dalies keisti jau pradėtus įgyvendinti pripažinimo planus viršutinę ribą, t. y. 25 % pradinės patvirtintos sumos. Šis pirmasis projektas nagrinėtas per vadybos komiteto susirinkimus, vykusius 2011 m. rugsėjo 20 d., spalio 4 ir 19 d. Per 2011 m. spalio 19 d. vadybos komiteto susirinkimą vyko balsavimas dėl projekto siekiant pakeisti iš dalies. Vadybos komitetas per šį susirinkimą negalėjo pateikti savo nuomonės, todėl Komisija nusprendė atidėti jo priėmimą.
13 Paskui Komisija pateikė antrą Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 pakeitimo iš dalies projektą, kuris nagrinėtas per vadybos komiteto susirinkimus 2012 m. kovo 27 ir 29 d. bei balandžio 3 d.; pastarąją dieną vyko balsavimas dėl šio projekto. Minėtame projekte Komisija iš esmės numatė iš dalies pakeisti pagalbos investicijoms padengti, nurodytos Bendro BRO reglamento 103a straipsnio 1 dalies b punkte, apribojimus, palikti investicijų, kurioms padengti pagalba neteikiama, sąrašą ir sumažinti galimybės iš dalies keisti jau pradėtus įgyvendinti pripažinimo planus viršutinę ribą iki 5 % pradinės patvirtintos sumos. Ji taip pat numatė apriboti Bendro BRO reglamento 103a straipsnyje nurodytos pagalbos finansavimą iš Sąjungos lėšų iki 10 milijonų eurų per kalendorinius metus. Vadybos komitetas vėl negalėjo pareikšti nuomonės dėl šio projekto.
14 2012 m. balandžio 4 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą Nr. 302/2012.
Procesas ir šalių reikalavimai
15 2012 m. birželio 29 dieną Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Lenkijos Respublika pareiškė šį ieškinį.
16 Atsiliepimas į ieškinį Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktas 2012 m. rugsėjo 14 d.
17 Dublikas Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktas 2012 m. lapkričio 6 d.
18 Triplikas Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktas 2013 m. sausio 18 d.
19 Pasitraukus iš pradžių paskirtam teisėjui pranešėjui, ši byla paskirta naujam teisėjui pranešėjui.
20 Iš dalies atnaujinus Bendrojo Teismo sudėtį, teisėjas pranešėjas paskirtas į aštuntąją kolegiją; dėl to ši byla perskirta šiai kolegijai.
21 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnį, pateikė šalims rašytinius klausimus. Šalys į juos atsakė per nustatytą terminą.
22 Per 2014 m. rugsėjo 17 d. posėdį išklausytos šalių nuomonės žodžiu ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
23 Lenkijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti Įgyvendinimo reglamento 1 straipsnio 2–4, 6, 12 ir 13 punktus, 2 straipsnio 1–3 dalis, siejamas su 3 straipsniu, ir I ir II priedus (toliau – ginčijamos nuostatos),
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
24 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
25 Grįsdama ieškinį Lenkijos Respublika remiasi keturiais pagrindais, siejamais, pirma, su teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu, antra, su proporcingumo principo pažeidimu, trečia, su SESV 296 straipsnio pažeidimu nepakankamai motyvavus ginčijamas nuostatas ir, ketvirta, su solidarumo ir lojalaus bendradarbiavimo principų pažeidimu.
26 Prieš nagrinėjant kitus ieškinio pagrindus reikia išnagrinėti trečiąjį ieškinio pagrindą, siejamą su pareigos motyvuoti pažeidimu.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, siejamo su SESV 296 straipsnio pažeidimu nepakankamai motyvavus ginčijamas nuostatas
27 Lenkijos Respublika tvirtina, kad Komisija nepakankamai motyvavo pagalbos GG finansavimo iš Sąjungos lėšų ribojimą, taigi nesilaikė SESV 296 straipsnyje įtvirtintos pareigos motyvuoti.
28 Lenkijos Respublika teigia, kad Komisija turėjo motyvuoti ginčijamas nuostatas, nes šios nuostatos turi itin neigiamų padarinių vaisių ir daržovių gamintojams ir dėl jų atsirado neįprastų iki tol nebuvusių pokyčių, įgyvendintų labai greitai.
29 Be to, Lenkijos Respublika mano, kad pagal galiojančią teismo praktiką Komisija turėjo nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias pagalbos GG finansavimo iš Sąjungos lėšų apribojimą ir tokiu apribojimu siekiamus tikslus.
30 Lenkijos Respublika pažymi, kad Komisija aiškiai nenurodė tikslų, kurių siekiama nustatant aptariamus ribojimus.
31 Komisija ginčija Lenkijos Respublikos argumentus.
32 Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką SESV 296 straipsniu reikalaujami motyvai turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį ir parodyti aiškią ir vienareikšmę aktą priėmusios institucijos argumentaciją, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti, kuo pagrįsta priimta priemonė, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę (žr. 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑138/03, C‑324/03 ir C‑431/03, Rink., EU:C:2005:714, 54 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
33 Šis reikalavimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, visų pirma akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems skirtas aktas, bei kitų asmenų, su kuriais aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, galimą interesą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvai apimtų visas faktines ir teisines aplinkybes, nes klausimas, ar akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant ne tik į jų formuluotę, bet ir aplinkybes bei atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (žr. 32 punkte minėto Sprendimo Italija / Komisija, EU:C:2005:714, 55 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Juo labiau taip yra tuo atveju, kai valstybės narės aktyviai dalyvauja ginčijamo akto priėmimo procese ir dėl to žino šio akto priėmimo priežastis (žr. 2001 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Nyderlandai / Taryba, C‑301/97, Rink., EU:C:2001:621, 188 punktą ir 2012 m. birželio 26 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, C‑335/09 P, Rink., EU:C:2012:385, 153 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
34 Jei kalbama apie reglamentą, motyvai gali apsiriboti, pirma, jo priėmimą lėmusios bendros situacijos ir, antra, juo siekiamų bendrų tikslų nurodymu (1985 m. liepos 3 d. Sprendimo Abrias ir kt. / Komisija, 3/83, Rink., EU:C:1985:283, 30 punktas ir 2005 m. kovo 10 d. Sprendimo Ispanija / Taryba, C‑342/03, Rink., EU:C:2005:151, 55 punktas).
35 Be to, jei iš bendro pobūdžio akto galima nustatyti institucijos siekiamo tikslo esmę, reikalavimas nurodyti konkrečius skirtingų naudojamų techninių sprendimų motyvus būtų perteklinis (žr. 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Ispanija / Taryba, C‑310/04, Rink., EU:C:2006:521, 59 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
36 Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių iš dalies pakeistas GG teikiamos pagalbos finansavimas iš Sąjungos lėšų, nurodytos Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 5 ir 6 konstatuojamosiose dalyse. Jose nurodyta, kad viršutinės ribos nustatytos „siekiant biudžetinės drausmės“ ir „norint kuo tvariau ir veiksmingiau paskirstyti finansinius išteklius“.
37 Be to, iš Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 2 konstatuojamosios dalies matyti, kad finansavimo sistemos pakeitimai padaryti siekiant užkirsti kelią situacijoms, prieštaraujančioms Bendro BRO reglamento tikslams, visų pirma situacijai, kai atitinkami subjektai dirbtinai sukuria sąlygas, leidžiančias gauti Sąjungos pagalbą dėl to, kad gamintojai pereina iš vienos GG į kitą siekdami gauti pagalbą ilgiau nei penkerius metus, taip pat ją gauti ir tuomet, kai jos atitinka GO taikomus pripažinimo kriterijus.
38 Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 17 konstatuojamojoje dalyje remiamasi teisėtais gamintojų lūkesčiais ir pirmiausia numatyta, kad pakeitimai netaikomi pripažinimo planams, kurie buvo priimti iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, jei subjektai jau prisiėmė finansinių įsipareigojimų arba sudarė teisiškai privalomų susitarimų su trečiosiomis šalimis dėl atitinkamų investicijų.
39 Kiek tai susiję su Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 įsigaliojimu, iš šio reglamento 19 konstatuojamosios dalies matyti, kad jis įsigalioja jo paskelbimo dieną „siekiant kontroliuoti Sąjungos išlaidas“.
40 Be to, konstatuotina, kad aplinkybės, kuriomis priimtos ginčijamos nuostatos, leido Lenkijos Respublikai žinoti jas pagrindžiančias priežastis. Ši valstybė dalyvavo vadybos komiteto susirinkimuose, per kuriuos buvo aptariami pakeitimų pasiūlymai. Be to, per posėdį ji pripažino, kad vaisių ir daržovių gamintojų atstovams buvo pranešta apie vykdomus reikšmingus pakeitimus.
41 Taigi pažymėtina, kad pagal šio sprendimo 32–35 punktuose nurodytą teismo praktiką ginčijamų nuostatų motyvai pakankami, nes jie leidžia Lenkijos Respublikai ir ūkio subjektams suprasti, kuo pagrįsta priimta priemonė, o Bendrajam Teismui – vykdyti kontrolę.
42 Todėl trečiąjį ieškinio pagrindą, siejamą su SESV 296 straipsnio pažeidimu nepakankamai motyvavus ginčijamas nuostatas, reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, siejamo su teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu
43 Lenkijos Respublika tvirtina, jog ginčijamos nuostatos priimtos taip, kad vaisių ir daržovių gamintojai negalėjo numatyti nagrinėjamų pakeitimų ir pritaikyti savo veiklos prie šių pokyčių. Ji teigia, kad nors galėjo pasikeisti šių gamintojų finansinė situacija, jie vis dėlto galėjo tikėtis, kad šie pakeitimai bus padaryti laikantis tokio tempo ir tokia tvarka, kad būtų galima prisitaikyti per protingą terminą.
44 Lenkijos Respublika pažymi, kad vaisių ir daržovių gamintojai turi sutelkti finansines ir organizacines pastangas dar prieš pateikdami pripažinimo planą. Anot jos, kaip atlygis už šias pastangas yra valdžios institucijų įsipareigojimas Sąjungos ir valstybių narių lygiu subsidijuoti gamintojų veiklą, o šio mechanizmo tikslas – geresnė vaisių ir daržovių rinkos struktūra.
45 Taigi vaisių ir daržovių gamintojai turėjo teisę tikėtis, kad GG finansavimo taisyklės nebus pakeistos „vykstant žaidimui“ ir kad sprendimas, paskatinęs juos imtis pastangų kurti GG, nebus atšauktas prieš pat patvirtinant pripažinimo planą arba jį patvirtinus.
46 Anot Lenkijos Respublikos, Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 pereinamojo laikotarpio nuostatos yra per „siauros“, nes jos netaikomos pripažinimo planams, priimtiems prieš įsigaliojant šiam reglamentui, kaip numatyta jo 2 straipsnio 1 dalyje. Tai taikoma ir pereinamojo laikotarpio taisyklėms, pagal kurias finansavimo iš Sąjungos lėšų viršutinė riba netaikoma pripažinimo planams, kurie buvo priimti prieš įsigaliojant Įgyvendinimo reglamentui Nr. 302/2012 ir dėl kurių atitinkama GG jau prisiėmė finansinių įsipareigojimų arba sudarė teisiškai privalomų susitarimų su trečiosiomis šalimis dėl atitinkamų investicijų.
47 Kiek tai susiję su GG, kurių pripažinimo planai priimti ir kurios prisiėmė finansinių ar teisinių įsipareigojimų prieš įsigaliojant Įgyvendinimo reglamentui Nr. 302/2012, Lenkijos Respublika taip pat tvirtina, kad galimybės padidinti išlaidų sumą įgyvendinant pripažinimo planą panaikinimas yra teisinio saugumo principo pažeidimas.
48 Galiausiai Lenkijos Respublika teigia, kad Komisija turėjo numatyti ilgesnį laikotarpį nuo ginčijamų nuostatų priėmimo iki jų įsigaliojimo, kad GG galėtų prisitaikyti prie Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 pakeitimų.
49 Komisija ginčija Lenkijos Respublikos argumentus.
50 Pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad teisės normos, ypač kai jos gali sukelti asmenims ir įmonėms nepalankių pasekmių, būtų aiškios, tikslios, o jų pasekmės – nuspėjamos (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 7 d. Sprendimo VEMW ir kt., C‑17/03, Rink., EU:C:2005:362, 80 punktą ir 2012 m. vasario 16 d. Sprendimo Costa ir Cifone, C‑72/10 ir C‑77/10, Rink., EU:C:2012:80, 74 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
51 Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Komisija nepažeidė teisinio saugumo principo. Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 nuostatose aiškiai ir konkrečiai įtvirtintos suinteresuotųjų teisės subjektų teisės ir pareigos, taigi šie galėjo tiksliai žinoti savo teises ir pareigas nuo pat šio reglamento įsigaliojimo. GG teisės ir pareigos įtvirtintos Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 1 straipsnio 3 punkto c papunktyje (susijusiame su iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 38 straipsnio 5 dalimi), kuriame aiškiai nustatyta, kad, nustačius paskirstymo koeficientus, valstybės narės kompetentinga institucija suteikia GG galimybę pakeisti arba atsiimti pripažinimo planą. Be to, Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 1 straipsnio 4 punkte (susijusiame su iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 39 straipsnio 2 dalimi) numatyta, kad valstybės narės kompetentinga institucija gali GG leisti bendrą pripažinimo plane numatytų išlaidų sumą padidinti ne daugiau kaip 5 % iš pradžių patvirtintos sumos arba ją sumažinti didžiausiu procentiniu dydžiu.
52 Tas pats taikytina pereinamojo laikotarpio nuostatoms, įtvirtintoms Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 2 straipsnio 1–3 dalyse, kuriose reglamentuojamos GG teisės taikant naujas taisykles dėl pagalbos sumos. Šios pereinamojo laikotarpio nuostatos taip pat atitinka nuspėjamumo reikalavimą, nes jos leidžia atitinkamiems vaisių ir daržovių gamintojams žinoti finansavimo taisykles, kurios jiems bus taikomos ateityje, atsižvelgiant į jų pripažinimo plane numatytų investicijų pažangą.
53 Todėl nereikia pritarti argumentams, siejamiems su teisinio saugumo principo pažeidimu.
54 Kiek tai susiję su teisėtų lūkesčių apsaugos principu, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad teisę remtis šiuo principu turi kiekvienas asmuo, kuriam Bendrijos institucija suteikė pagrįstų lūkesčių (1987 m. kovo 11 d. Sprendimo Van den Bergh en Jurgens ir Van Dijk Food Products / Komisija, 265/85, Rink., EU:C:1987:121, 44 punktas). Be to, niekas negali remtis šio principo pažeidimu, jeigu administracija nesuteikė jam konkrečių garantijų (2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimas Vokietija / Komisija, C‑506/03, EU:C:2005:715 ir 2000 m. sausio 18 d. Sprendimo Mehibas Dordtselaan / Komisija, T‑290/97, Rink., EU:T:2000:8, 59 punktas).
55 Iš teismo praktikos taip pat matyti, kad jei rūpestingas ir nuovokus ūkio subjektas galėjo numatyti jo interesus paveiksiančios priemonės priėmimą, jis negali remtis šiuo principu priėmus priemonę (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2004 m. liepos 15 d. Sprendimo Di Lenardo ir Dilexport, C‑37/02 ir C‑38/02, Rink., EU:C:2004:443, 70 punktą; šio sprendimo 35 punkte minėto 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Ispanija / Taryba, EU:C:2006:521, 81 punktą ir 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Plantanol, C‑201/08, Rink., EU:C:2009:539, 53 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
56 Be to, yra nepagrįsta, kad ūkio subjektai turėtų teisėtą lūkestį išlaikyti egzistuojančias aplinkybes, kurios gali būti pakeistos Bendrijos institucijoms įgyvendinant savo diskreciją, ypač tokioje srityje, kokia yra bendras rinkos organizavimas, kurio tikslas – nuolatinis prisiderinimas prie besikeičiančių ekonominių sąlygų (žr. 1996 m. vasario 15 d. Sprendimo Duff ir kt., C‑63/93, Rink., EU:C:1996:51, 20 punktą; 1997 m. balandžio 15 d. Sprendimo Irish Farmers Association ir kt., C‑22/94, Rink., EU:C:1997:187, 25 punktą ir 33 punkte minėto Sprendimo Lenkija / Komisija, EU:C:2012:385, 180 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
57 Tas pats pasakytina, kiek tai susiję su stojančiąja valstybe nare (žr. 33 punkte minėto Sprendimo Lenkija / Komisija, EU:C:2012:385, 181 punktą).
58 Nagrinėjamu atveju Lenkijos Respublika neįrodė ir netvirtino, kad Komisija jai suteikė konkrečių garantijų. Dėl argumento, kad tokių konkrečių garantijų suteikta ūkio subjektams ir dėl to šie turėjo teisėtų lūkesčių, pažymėtina tai, kas išdėstyta toliau.
59 Dėl teisės subjektų, kurių pripažinimo planai nebuvo priimti prieš įsigaliojant ginčijamoms nuostatoms, pirmiausia pažymėtina, kad Komisijos kompetencija, pripažinta Bendro BRO reglamento 103a straipsnio 2 dalyje, siejamoje su 103h straipsnio pirmos pastraipos a punktu, jai suteikia įgaliojimus priimti taisykles, leidžiančias nustatyti taikomos pagalbos žemutines ir viršutines ribas ir pagalbos finansavimo iš Sąjungos lėšų lygį. Atsižvelgiant į šią Komisijos diskreciją ir į tai, kad atitinkami teisės subjektai veikia bendro rinkų organizavimo srityje, jie negali turėti teisėtų lūkesčių, kad nuostatos, galiojusios prieš įsigaliojant ginčijamoms nuostatoms, liks galioti.
60 Be to, iš bylos medžiagos nematyti, kad Sąjungos institucijos suteikė konkrečių garantijų atitinkamiems teisės subjektams. Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 38 straipsnyje nebuvo užtikrinta, kad pateikus pripažinimo planus jie bus priimti ir juo labiau kad šis pateikimas įpareigoja Sąjungą finansiškai. Šio straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad po 111 straipsnyje nurodytų atitikties patikrų valstybės narės gali priimti pripažinimo planą, prašyti atlikti jo pakeitimus arba jį atmesti.
61 Taigi atitinkamų teisės subjektų organizacinės ir finansinės pastangos, kurių jie ėmėsi dar prieš pateikdami pripažinimo planą, kilo ne iš konkrečių garantijų, dėl kurių galėjo atsirasti jų teisėti lūkesčiai, o tik dėl vilties, kad jų pateikti pripažinimo planai bus priimti. Jie ėmėsi šių pastangų, nors žinojo, jog yra rizika, kad pripažinimo planas bus atmestas ar kad Lenkijos valdžios institucijos pareikalaus padaryti pakeitimų.
62 Be to, iš 2012 m. kovo 14 d. Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro laiško Komisijai matyti, o Lenkijos Respublika per posėdį patvirtino, kad vaisių ir daržovių gamintojai žinojo apie Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 pakeitimo iš dalies projektą nuo 2011 m. rudens ir, kai jiems buvo pranešta apie siūlomus Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 pakeitimus, skubėjo pateikti priimti pripažinimo planus per paskutinius du 2011 m. mėnesius.
63 Taigi konstatuotina, kad atitinkami teisės subjektai ne vėliau kaip nuo 2011 m. rudens žinojo arba turėjo žinoti, kad numatyta iš dalies pakeisti Įgyvendinimo reglamente Nr. 543/2011 įtvirtintas finansavimo taisykles. Tačiau jie toliau teikė priimti pripažinimo planus tikėdamiesi, kad šie bus priimti prieš galiojančių taisyklių pakeitimą iš dalies.
64 Šio fakto negali paneigti, kaip norėtų Lenkijos Respublika, tai, kad vaisių ir daržovių gamintojai neturėjo galimybės susipažinti su Komisijos teisės aktų projektais, pateiktais per vadybos komiteto susirinkimus, nes šie aktai yra konfidencialūs, kaip numatyta šio komiteto vidaus tvarkos taisyklių 13 straipsnio 3 dalyje.
65 Norint atmesti teisėtų lūkesčių egzistavimą, pakanka konstatuoti, kad tuo atveju, kai atsargus ir informuotas ūkio subjektas gali numatyti, jog bus priimta priemonė, galinti paveikti jo interesus, jis negali remtis šiuo principu priėmus tą priemonę. Taigi nagrinėjamu atveju nebūtina, kad vaisių ir daržovių gamintojai būtų žinoję konkretų ginčijamų nuostatų turinį, kad būtų galima teigti, jog jie pakankamai žinojo apie siūlomus Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 pakeitimus, ir pripažinti, kad jų teisėti lūkesčiai neegzistuoja.
66 Vaisių ir daržovių gamintojai juo labiau negalėjo tikėtis, kad dėl jų bus numatytas ilgesnis terminas nuo ginčijamų nuostatų priėmimo iki įsigaliojimo. Primintina, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 40 ir 62 punktuose, atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes atitinkami teisės subjektai ir Lenkijos Respublika žinojo arba turėjo žinoti, kad finansinės sistemos pakeitimai bus atliekami iškart.
67 Todėl teisės subjektų, kurių pripažinimo planai nebuvo priimti prieš įsigaliojant ginčijamoms nuostatoms, teisėtų lūkesčių apsaugos principas nebuvo pažeistas.
68 Dėl GG, kurių pripažinimo planai priimti prieš įsigaliojant ginčijamoms nuostatoms, reikia pripažinti, pirma, kad jos, kaip atsargūs ir informuoti ūkio subjektai, galėjo numatyti, kad bus padaryti Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 pakeitimai, ir, antra, kad Komisija pakankamai užtikrino jų teisėtų lūkesčių apsaugą, kiek tai susiję su pereinamojo laikotarpio nuostatomis, įtvirtintomis Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 2 straipsnyje, ir nereikėjo numatyti ilgesnio laikotarpio nuo ginčijamų nuostatų priėmimo iki jų įsigaliojimo. Be to, taip suteikta galimybė tinkamai apsaugoti ir GG interesus, ir Sąjungos finansinius interesus.
69 Į galbūt egzistuojančių GG, kurių pripažinimo planai buvo priimti, bet kurios dar nebuvo prisiėmusios teisinių ar finansinių įsipareigojimų prieš įsigaliojant ginčijamoms nuostatoms, teisėtų lūkesčių apsaugą Komisija atsižvelgė, kai Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 1 straipsnio 3 dalyje (atitinkančioje iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 38 straipsnio 5 dalį) įtvirtino nuostatas šiuo klausimu. Šiame straipsnyje nustatyta, kad sužinojusios paskirstymo koeficientus, susijusius su finansavimu iš Sąjungos lėšų ir nustatytus pagal iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 47 straipsnio 4 dalį, GG gali pakeisti arba atsiimti pripažinimo planą. Be to, GG, kurių pripažinimo planai buvo priimti, bet kurios neprisiėmė teisių ar finansinių įsipareigojimų iki 2012 m. balandžio 5 d., taip pat paminėtos Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 pereinamojo laikotarpio nuostatose. Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 2 straipsnio 3 dalies c punktą tokioje situacijoje atsidūrusios GG gali gauti visą pagalbos kūrimuisi ir administracinei veiklai sumą. Be to, Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 2 straipsnio 3 dalies d punkte numatyta, kad kai planas atsiimamas, Sąjunga kompensuoja GG po pradinio plano priėmimo patirtas kūrimosi ir administravimo išlaidas, neviršijant 3 % pagalbos, kurią GG būtų galėjusi gauti pagal Bendro BRO reglamento 103a straipsnio 1 dalies a punktą, jeigu pripažinimo planas būtų įgyvendintas.
70 Galiausiai, kiek tai susiję su GG, kurių pripažinimo planai buvo priimti ir kurios šių planų pagrindu prisiėmė teisinių ar finansinių įsipareigojimų prieš įsigaliojant ginčijamoms nuostatoms, pažymėtina, kad priėmusi Įgyvendinimo reglamentą Nr. 302/2012 Komisija nepažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principo, nes jos turėjo galimybę pripažinimo planuose numatytas investicijas įgyvendinti pagal ankstesnes finansavimo taisykles, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 2 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte. Be to, 5 % viršutinės ribos, kiek galima padidinti išlaidų sumą įgyvendinant pripažinimo planą, nustatymas nėra teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas šių GG atžvilgiu, nes išlaidų sumos padidinimas įgyvendinant pripažinimo planą negali būti traktuojamas kaip Komisijos joms suteikta konkreti garantija. Iš Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 39 straipsnio 2 dalies teksto matyti, kad šio pakeitimo buvo galima prašyti valstybių narių nustatytomis sąlygomis. Taigi tai buvo tik galimybė pakeisti pripažinimo planus juos jau įgyvendinant, o ne konkreti Komisijos suteikta garantija.
71 Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, visą pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagristą.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, siejamo su proporcingumo principo pažeidimu
72 Lenkijos Respublika teigia, kad Komisija nepatikrino, ar priimdama ginčijamas nuostatas nepažeidė proporcingumo principo. Šis nepatikrinimas savaime reiškia proporcingumo principo pažeidimą.
73 Lenkijos Respublika neginčija, kad bendros žemės ūkio politikos srityje Sąjungos priimtų teisės aktų teisminė kontrolė yra ribota. Šis ribojimas visų pirma taikomas visiems pagal teisėkūros procedūrą priimtiems aktams, lemiantiems sudėtingą politinį pasirinkimą, kai Komisija turi rasti įvairių bendros žemės ūkio politikos tikslų, kurie dažnai vienas kitam prieštarauja, pusiausvyrą. Tačiau šis teisminės kontrolės ribojimas netaikomas Komisijos aktams, nereiškiantiems politinio pasirinkimo, kai Komisija tik sukonkretina plano ar politikos srities praktinį įgyvendinimą ir administravimą. Todėl aktai, kuriais šiurkščiai pažeidžiami pagrindiniai Sąjungos teisės principai, visų pirma proporcingumo principas, negali išvengti teisminės kontrolės.
74 Lenkijos Respublika pripažįsta, kad vienas iš drastiškiausių apribojimų yra 10 milijonų eurų per metus viršutinė riba visoje Sąjungoje įkurtoms GG, numatyta Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 1 straipsnio 6 dalyje (atitinkančioje iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 47 straipsnio 4 dalį). Ji teigia, kad taip apribota pagalba investicijoms padengti yra tik simbolinė, palyginti su gamintojų poreikiais ir įsipareigojimais organizuojant vaisių ir daržovių sektorių.
75 Šis finansavimo iš Sąjungos lėšų ribojimas lemia tai, kad panaikinama priemonė, skatinanti gamintojus bendradarbiauti siekiant sukurti GG, atsižvelgiant į situaciją vaisių ir daržovių rinkoje Lenkijos ir kitų naujų valstybių narių teritorijoje.
76 Be to, Lenkijos Respublika tvirtina, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 1 straipsnio 6 dalyje nustačius pagalbos investicijoms padengti viršutines ribas trečiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais pripažinimo plano įgyvendinimo metais atitinkamai 70 %, 50 % ir 20 % suinteresuotųjų GG parduodamos produkcijos vertės vaisių ir daržovių gamintojai bus demotyvuoti.
77 Dėl nuostatų, kuriose numatyta neskirti pagalbos tam tikroms investicijoms padengti (Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 1 straipsnio 2 ir 12 punktai ir I priedas), Lenkijos Respublika taip pat laikosi nuomonės, kad šios nuostatos pažeidžia proporcingumo principą, nes jos nepadeda įgyvendinti finansinio saugumo ir teisinio saugumo tikslų. Ji neginčija, kad Komisija yra kompetentinga parengti investicijų, kurioms padengti pagalba neteikiama, sąrašą, bet tvirtina, kad ši institucija turi prieš tai patikrinti, ar tai, kad ta pagalba neteikiama, „atitinka“ proporcingumo principą, juo labiau kad spręsti klausimą dėl investicijų finansavimo yra valstybių narių kompetencija. Minėtame priede numatyti pagalbos neteikimo atvejai nesuteikia galimybės atsižvelgti į konkrečių GG, kurios savo pripažinimo planuose numatė tokias investicijas, specifiką.
78 Lenkijos Respublika tvirtina, kad dėl ginčijamų nuostatų įsigaliojimo GG patirta žala bus „didesnė už galimą naudą visų pirma biudžeto ekonomikai“.
79 Komisija ginčija Lenkijos Respublikos argumentus.
80 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad Sąjungos aktu įgyvendintos priemonės būtų tinkamos siekiamam tikslui įvykdyti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti (2005 m. gruodžio 6 d. Sprendimo ABNA ir kt., C‑453/03, C‑11/04, C‑12/04 ir C‑194/04, Rink., EU:C:2005:741, 68 punktas; 2009 m. liepos 7 d. Sprendimo S.P.C.M. ir kt., C‑558/07, Rink., EU:C:2009:430, 41 punktas ir 2010 m. birželio 8 d. Sprendimo Vodafone ir kt., C‑58/08, Rink., EU:C:2010:321, 51 punktas).
81 Bendros žemės ūkio politikos srityje Taryba gali suteikti Komisijai plačius vykdomuosius įgaliojimus, nes tik pastaroji turi teisę nuolat atidžiai stebėti žemės ūkio rinkų raidos tendencijas ir prireikus skubiai veikti. Šių įgaliojimų ribos turi būti įvertintos, atsižvelgiant, be kita ko, į bendruosius rinkos organizavimo principus (žr. 1997 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Somalfruit ir Camar, C‑369/95, Rink., EU:C:1997:562, 62 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
82 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Sąjungos teisės aktų leidėjas bendrosios žemės ūkio politikos srityje taip pat turi didelę diskreciją, kuri atitinka SESV 40 ir 43 straipsniais jam priskirtas politines funkcijas, ir tokios priemonės teisėtumą gali paveikti tik tai, jog šioje srityje priimta priemonė, atsižvelgiant į tikslą, kurį kompetentinga institucija nori pasiekti, yra akivaizdžiai netinkama (žr. 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Association Kokopelli, C‑59/11, Rink., EU:C:2012:447, 39 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
83 Atsižvelgiant į šią teismo praktiką nereikia pritarti Lenkijos Respublikos argumentui, kad Bendrasis Teismas negali vykdyti ribotos ginčijamų nuostatų proporcingumo kontrolės. Komisija, priimdama šias nuostatas, turėjo rasti Bendro BRO reglamento tikslų, t. y. vaisių ir daržovių gamintojų organizavimo proceso, ir Sąjungos biudžetinės drausmės pusiausvyrą. Taigi, priešingai, nei teigia Lenkijos Respublika, šios priemonės nėra plano ar politikos srities įgyvendinimo priemonės.
84 Taigi reikia išnagrinėti, ar ginčijamos nuostatos yra akivaizdžiai netinkamos, palyginti su siekiamais tikslais.
85 Anot Komisijos, ginčijamomis nuostatomis siekiama visų pirma biudžetinės drausmės, t. y. būtinybės iškart kontroliuoti Sąjungos išlaidas ir jas optimizuoti, kad būtų pasiekti nustatyti tikslai.
86 Kaip nurodė Komisija, o Lenkijos Respublika neginčijo, iš pradžių Komisijos numatytos išlaidos iš tiesų buvo gerokai viršytos. 2007 m. Komisija numatė, kad GG skirtos Sąjungos išlaidos 2008–2013 m. bus tokios: 30 milijonų eurų 2008 m., 40 milijonų eurų 2009 m., 40 milijonų eurų 2010 m., 40 milijonų eurų 2011 m., 40 milijonų eurų 2012 m. ir 30 milijonų eurų 2013 m., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2009–2011 m. Sąjungos išlaidos šiam tikslui iš viso sudarė nuo maždaug 82 milijonų eurų 2009 m. (iš kurių apie 40,9 milijono eurų skirta GG Lenkijoje) iki maždaug 195 milijonų eurų 2011 m. (iš kurių apie 174 milijonai eurų skirta GG Lenkijoje).
87 Be to, neginčijama, kad atsižvelgiant į palankias GG finansavimo sąlygas sumažėjo jų siekis būti pripažintoms kaip GO.
88 Siekdama ištaisyti šią situaciją Komisija ginčijamose nuostatose nustatė GG skiriamos pagalbos finansavimo iš Sąjungos lėšų viršutines ribas ir nurodė kai kurias investicijas, kurioms padengti pagalba neteikiama ir kurios išvardytos Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 I priede (iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 naujas V a priedas), atitinkančias GO jau taikomus pagalbos neteikimo atvejus, nurodytus reikalavimų neatitinkančių veiksmų ir išlaidų pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 60 straipsnio 1 dalyje numatytas veiklos programas sąraše.
89 Be to, Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 1 straipsnio 3 punkto b papunktyje Komisija įtvirtino taisykles, leidžiančias išsamiau kontroliuoti pripažinimo planų, kuriuos pateikė GO taikomus pripažinimo kriterijus jau atitinkantys subjektai, trukmę ir įgyvendinimą ir šių planų atmetimą.
90 Tiesa, neatmetama galimybė, kad finansavimo iš Sąjungos lėšų sumažinimas gali turėti įtakos GG siekiui organizuotis. Vis dėlto pagalba GG ir toliau bus teikiama, ji tik bus reglamentuojama naujomis taisyklėmis. Iš tiesų ši pagalba GG vis dar skiriasi nuo GO finansavimo, nes pastarosios negauna pagalbos kūrimuisi. Pripažinimo plano patvirtinimas leidžia GG gauti Sąjungos finansinę pagalbą, net jeigu jos neatitinka sąlygų GO statusui gauti. Taigi, priešingai, nei teigia Lenkijos Respublika, GG organizavimo procesas nesustos.
91 Kiek tai susiję su ginčijamų nuostatų įsigaliojimo tempu, pažymėtina, kad Komisija neviršijo to, kas būtina iškeltiems tikslams pasiekti. Ji siekė iškart kontroliuoti Sąjungos išlaidas ir kartu atsižvelgti į GG, kurių pripažinimo planai buvo priimti, situaciją. Dėl teisės subjektų, kurių pripažinimo planai nebuvo priimti prieš įsigaliojant ginčijamoms nuostatoms, pažymėtina, kad, kaip minėta šio sprendimo 59–66 punktuose, šie subjektai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių ir kad Sąjungos institucijos jiems nesuteikė konkrečių garantijų. Taigi nereikėjo numatyti ilgesnio laikotarpio nuo ginčijamų nuostatų priėmimo iki jų įsigaliojimo arba įtvirtinti pereinamojo laikotarpio nuostatų. Be to, kaip jau konstatuota, Komisija turėjo veikti greitai, nes per paskutinius du 2011 m. mėnesius gerokai išaugo priimtų pripažinimo planų skaičius.
92 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamos nuostatos nėra akivaizdžiai netinkamos siekiamiems tikslams įgyvendinti.
93 Taigi antrąjį ieškinio pagrindą, siejamą su proporcingumo principo pažeidimu, reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, siejamo su solidarumo principo ir lojalaus bendradarbiavimo principo pažeidimu
94 Anot Lenkijos Respublikos, pažeistas lojalaus bendradarbiavimo principas, nes nesilaikyta Komisijos deklaracijos, pateiktos 2007 m. birželio 15 d. dokumente „Susitarimas dėl pirmininkavimo Komisijai sutikus“ (toliau – 2007 m. susitarimas). Šioje deklaracijoje Komisija aiškiai įsipareigojo išlaikyti iki tol galiojusį finansavimo lygį. Ginčijamomis nuostatomis drastiškai sumažinamas finansavimo lygis ir pažeistas minėtas susitarimas, sudarytas vykstant minėtos reformos parengiamiesiems darbams.
95 Lenkijos Respublikos teigimu, kiek tai susiję su Komisijos ir valstybių narių santykiais, lojalaus bendradarbiavimo principas taip pat pažeistas dėl ginčijamų nuostatų priėmimo tvarkos. Atsižvelgiant į trumpą laikotarpį, praėjusį nuo pagrindinio pakeitimo, t. y. finansavimo iš Sąjungos lėšų viršutinės ribos – 10 milijonų eurų – nustatymo pirmojo pristatymo iki Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012 priėmimo, Komisija veikė netikėtai ir pateikė valstybėms narėms jau „įvykusį faktą“ su jomis nepasitarusi.
96 Be to, Lenkijos Respublika teigia, kad ginčijamos nuostatos pažeidžia solidarumo principą, nes Komisija ėmėsi biudžeto taupymo, susijusio su subjektais, kurių organizuotumo lygis vaisių ir daržovių sektoriuje yra silpniausias. Taigi vaisių ir daržovių gamintojai, kurie ima veikti organizuotai, labiausiai pajus nagrinėjamų pakeitimų pasekmes. Finansavimo apribojimas, priešingai, nepaveiks tų, kurie jau veikia per GO, t. y. gamintojų tuose regionuose, kur vaisių ir daržovių sektoriaus organizuotumo lygis didelis. Ginčijamose nuostatose pabrėžiami valstybių narių skirtumai, susiję su vaisių ir daržovių rinkos plėtra, užuot padėjus juos sumažinti.
97 Komisija ginčija Lenkijos Respublikos argumentus.
98 ESS 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
„Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sąjunga ir valstybės narės gerbia viena kitą ir viena kitai padeda vykdydamos iš Sutarčių kylančias užduotis.“
99 Visų pirma konstatuotina, kad Bendro BRO reglamento 4, 103h ir 127 straipsniuose Komisijai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, o šio reglamento 195 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Komisijai padeda vadybos komitetas. 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, p. 13), 13 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad kai Komisija naudojasi įgyvendinimo įgaliojimais, taikoma šio reglamento 5 straipsnyje nurodyta nagrinėjimo procedūra.
100 Pagal Reglamente Nr. 182/2011 ir vadybos komiteto darbo tvarkos taisyklėse numatytas procedūras Komisijos įgyvendinimo aktų priėmimas siejamas su valstybių narių kontrole ir šioms suteikiama galimybė pareikšti nuomonę dėl Komisijos pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektų. Taigi reikia išnagrinėti, ar priimdama Įgyvendinimo reglamentą Nr. 302/2012 Komisija laikėsi šio reglamento priėmimo procedūrą reglamentuojančių taisyklių ir ar per šią procedūrą ji laikėsi lojalaus bendradarbiavimo principo.
101 Primintina, kad Komisija pirmiausia pateikė taisyklių dėl finansavimo iš Sąjungos lėšų pakeitimo projektą. Paskui, 2011 m. spalio 19 d., šis Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 pakeitimo projektas pateiktas balsuoti vadybos komitete. Vadybos komitetas nepateikė nuomonės šiuo klausimu. Vėliau, 2012 m. kovo 27 d., Komisija pateikė naują pakeitimo projektą valstybėms narėms, dėl kurio vadybos komitetas balsavo 2012 m. balandžio 3 d. Komitetas vėl nepareiškė nuomonės.
102 Kadangi vadybos komitetas nepareiškė nuomonės per 2012 m. balandžio 3 d. balsavimą, Komisija 2012 m. balandžio 4 d. priėmė Įgyvendinimo reglamentą Nr. 302/2012.
103 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą Nr. 302/2012 pagal galiojančias procedūrines taisykles ir nėra aplinkybių, leidžiančių manyti, kad per šio reglamento priėmimo procedūrą ji pažeidė lojalaus bendradarbiavimo principą. Be to, Lenkijos Respublika neginčija aplinkybės, kad Įgyvendinimo reglamentas Nr. 302/2012 priimtas laikantis procedūrinių taisyklių.
104 Kiek tai susiję su galbūt netikėtu finansavimo iš Sąjungos lėšų viršutinės ribos – 10 milijonų eurų – nustatymu, akivaizdu, kad apie viršutinės ribos nustatymą pranešta 2012 m. kovo 27 d., t. y. likus mažai laiko iki 2012 m. balandžio 3 d. vykusio vadybos komiteto balsavimo dėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 302/2012. Tačiau dėl finansavimo iš Sąjungos lėšų taisyklių pakeitimo projekto 2011 m. rugsėjo mėn. tartasi ir diskutuota su Lenkijos ir kitų valstybių narių valdžios institucijomis, o pakeitimo projekto priėmimas buvo sustabdytas po 2011 m. spalio 19 d. vadybos komiteto balsavimo. Taigi nenuostabu, kad Komisija nusprendė priimti antrąjį pakeitimo projektą po 2012 m. balandžio 3 d. vykusio balsavimo dėl šio projekto, nes per 2012 m. kovo 29 d. vadybos komiteto susirinkimą ji pabrėžė, kad svarbu priimti šį projektą greitai. Be to, Reglamento Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Komisija gali priimti įgyvendinimo akto projektą, jeigu vadybos komitetas nepateikia nuomonės. Tokiu atveju netaikomas joks laukimo terminas. Iš pakeitimo projektų taip pat matyti, jog Komisija numatė, kad siūlomi Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 pakeitimai įsigalios greitai po jų priėmimo. Pirmajame pakeitimo projekte buvo numatyta, kad pakeitimai įsigalios septintą dieną po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o antrajame projekte – kad pakeitimai įsigalioja jų paskelbimo Oficialiajame leidinyje dieną. Taigi Lenkijos Respublika žinojo šias taisykles ir dalyvavo vadybos komiteto darbe, todėl negali pagrįstai teigti, kad Komisija veikė netikėtai ir pateikė valstybėms narėms jau „įvykusį faktą“ su jomis nepasitarusi.
105 Darytina išvada, kad priimdama Įgyvendinimo reglamentą Nr. 302/2012 Komisija laikėsi lojalaus bendradarbiavimo principo.
106 Be to, konstatuotina, kad 2007 m. susitarimo 29 punkte pateikta deklaracija susijusi su 2003 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1943/2003, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 nuostatų dėl pagalbos preliminarų pripažinimą gavusioms gamintojų organizacijoms taikymo taisykles (OL L 286, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 467), 8 straipsnyje nustatytų Bendrijos įmokų dydžių laikymusi ir kad Įgyvendinimo reglamente Nr. 302/2012 šie įmokų dydžiai nepakeisti. Šie įmokų dydžiai palikti iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamento Nr. 543/2011 47 straipsnyje.
107 Dėl solidarumo principo pasakytina, kad ginčijamos nuostatos susijusios su neorganizuotais vaisių ir daržovių gamintojais. Tačiau reikia pripažinti, kad šis finansavimo iš Sąjungos lėšų apribojimas nekliudo vaisių ir daržovių rinkos organizavimui pagal politikos orientavimą ir Bendro BRO reglamento tikslus. Ginčijamomis nuostatomis nepakeičiamos GO finansavimo taisyklės ir, kaip nurodyta šio sprendimo 90 punkte, jomis siekiama skatinti GG kūrimąsi, nepaisant joms teikiamos paramos ribojimo.
108 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ketvirtąjį ieškinio pagrindą kaip nepagrįstą, taigi ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
109 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Lenkijos Respublika pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Lenkijos Respublika padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2015 m. balandžio 22 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.