BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. spalio 18 d.(*)
„Konkurencija – Karteliai – Karščio stabilizatoriai – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas pradinis sprendimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Priimtinumas – Baudos – 10 % viršutinė riba – Įmonių grupė – Vienodas požiūris“
Byloje T‑640/16
GEA Group AG, įsteigta Diuseldorfe (Vokietija), atstovaujama advokatų I. Du Mont ir C. Wagner,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą P. Rossi, A. Biolan ir V. Bottka,
atsakovę,
dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2016 m. birželio 29 d. Komisijos sprendimą C(2016) 3920 final, kuriuo iš dalies keičiamas 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimas C(2009) 8682 final dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38589 – Šilumos stabilizatoriai),
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias, teisėjai I. Labucka (pranešėja) ir I. Ulloa Rubio,
posėdžio sekretorė N. Schall, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. vasario 1 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė GEA Group AG įsteigta 2005 m. susijungus Metallgesellschaft AG (toliau – MG) ir kitai bendrovei. MG buvo grupės patronuojančioji bendrovė, kuriai iki 2000 m. tiesiogiai ar per patronuojamąsias įmones priklausė Chemson Polymer-Additive mbH (toliau – OCG) ir Polymer-Additive Produktions- und Vertriebs GmbH (toliau – OCA).
2 2000 m. gegužės 17 d. MG pardavė OCG; ši bendrovė buvo pervadinta Aachener Chemische Werke Gesellschaft für glastechnische Produkte und Verfahren mbH (toliau – ACW).
3 Po to, kai OCA 2000 m. gegužės mėn. nutraukė veiklą, jos veiklą perėmė bendrovė, nuo 2000 m. rugpjūčio 30 d. pavadinta Chemson Polymer-Additive AG (toliau – CPA), šiuo metu jau nebepriklausanti įmonių grupei, kurios patronuojančioji bendrovė buvo ieškovė.
Byla T‑45/10
4 2009 m. lapkričio 11 d. Sprendime C (2009) 8682 final dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38589 – Šilumos stabilizatoriai) (toliau – 2009 m. sprendimas) Komisija konstatavo, kad tam tikros įmonės pažeidė EB 81 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnį, nes dalyvavo sudarant du antikonkurencinius susitarimus ir derinant veiksmus visoje EEE teritorijoje, pirma, alavo stabilizatorių sektoriuje ir, antra, epoksidinto sojos pupelių aliejaus ir esterių sektoriuje (toliau – ESPA / esterių sektorius).
5 2009 m. sprendimo 1 straipsnio 2 dalies k punkte ieškovė pripažinta atsakinga už pažeidimus, padarytus ESPA / esterių sektoriaus rinkoje nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 2000 m. gegužės 17 d.
6 Jos atsakomybė pripažinta už visą pažeidimo laikotarpį; kaip MG teisių ir pareigų perėmėja ji pripažinta atsakinga už OCG padarytus pažeidimus laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 2000 m. gegužės 17 d. ir už OCA padarytus pažeidimus laikotarpiu nuo 1997 m. kovo 13 d. iki 2000 m. gegužės 17 d.
7 Be to, ACW, kaip OCG teisių ir pareigų perėmėja, buvo nubausta už pažeidimą, kurį padarė OCG per visą pažeidimo laikotarpį, t. y. nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 2000 m. gegužės 17 d., ir už pažeidimą, kurį padarė OCA nuo 1999 m. rugsėjo 30 d. iki 2000 m. gegužės 17 d., nors 100 % šios bendrovės akcijų priklausė OCG.
8 Taip pat CPA, kaip OCA teisių ir pareigų perėmėja, buvo nubausta už pažeidimą, kurį padarė OCA nuo 1997 m. kovo 13 d. iki 2000 m. gegužės 17 d., ir už pažeidimą, kurį padarė OCG nuo 1995 m. rugsėjo 30 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d., nors 100 % šios bendrovės akcijų priklausė OCA. 2009 m. sprendimo 2 straipsnio antroje pastraipoje nurodyta:
„Už pažeidimą (-us) [ESPA / esterių sektoriuje] skirtos tokios baudos:
<…>
31) [ieškovė], [ACW] ir [CPA] solidariai atsakingos už 1 913 971 [euro] sumą;
32) [ieškovė] ir [ACW] solidariai atsakingos už 1 432 229 [eurų] sumą;
<…>“
9 2010 m. sausio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės ieškinį dėl 2009 m. sprendimo.
10 2015 m. liepos 15 d. Sprendimu GEA Group / Komisija (T‑45/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:507) Bendrasis Teismas atmetė ieškovės pareikštą ieškinį.
Byla T‑189/10
11 2009 m. gruodžio 15 d. ACW atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad bauda, kuri jai buvo skirta 2009 m. sprendimu, viršijo 10 % apyvartos ribą (toliau – 10 % riba), leidžiamą pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 23 straipsnio 2 dalį.
12 Kadangi ACW skirta bauda viršijo 10 % ribą, Komisija 2010 m. vasario 8 d. priėmė Sprendimą C (2010) 727 final, kuriuo iš dalies keičiamas [2009 m. sprendimas] (toliau – 2010 m. sprendimas).
13 2010 m. sprendime Komisija konstatavo, kad bauda, skirta ACW solidariai su, pirma, ieškove ir CPA ir, antra, su ieškove, viršijo 10 % ribą, taigi reikėjo iš dalies pakeisti 2009 m. sprendimą (žr. 2010 m. sprendimo 2 konstatuojamąją dalį).
14 Komisija taip pat nurodė, kad ieškovei ir CPA skirta bauda nepakito, tačiau ACW skirta bauda buvo sumažinta, ir kad 2010 m. sprendimas neturi įtakos kitiems 2009 m. sprendimo adresatams.
15 2010 m. sprendimo 1 straipsniu taip iš dalies pakeista 2009 m. sprendimo 2 straipsnio antra pastraipa:
„2 straipsnio 31 [punktas] pakeičiamas taip:
31.a) [ieškovė], [ACW] ir [CPA] solidariai atsakingos už 1 086 129 [eurų] sumą;
31.b) [ieškovė] ir [CPA] [solidariai] atsakingos už 827 842 EUR sumą.“
2 straipsnio 32 punktas pakeičiamas taip:
„32) [ieškovė] atsakinga už 1 432 229 [eurų] sumą.“
16 2010 m. balandžio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės ieškinį dėl 2010 m. sprendimo; šiame ieškinyje ieškovė subsidiariai prašė Bendrojo Teismo pakeisti jai skirtos baudos dydį.
17 2015 m. liepos 15 d. Sprendimu GEA Group / Komisija (T‑189/10, EU:T:2015:504) Bendrasis Teismas panaikino 2010 m. sprendimą tiek, kiek jis susijęs su ieškove. Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija pažeidė ieškovės teisę į gynybą, nes priėmė 2010 m. sprendimą iš anksto jos neišklausiusi.
Ginčijamas sprendimas
18 2016 m. vasario 5 d. raštu Komisija pranešė ieškovei apie savo ketinimą priimti naują sprendimą ir paragino ACW, CPA ir ieškovę pateikti rašytinių pastabų.
19 2016 m. kovo 24 d. ieškovė pateikė Komisijai rašytines pastabas.
20 2016 m. gegužės 2 d. raštu Komisija atsakė į ieškovės pastabas.
21 2016 m. birželio 29 d. Komisija priėmė Sprendimą C (2016) 3920 final, kuriuo iš dalies keičiamas 2009 m. sprendimas (toliau – ginčijamas sprendimas).
22 Ginčijamo sprendimo 1 straipsnio tekstas identiškas šio sprendimo 15 punkte pateiktam 2010 m. sprendimo 1 straipsnio, kuriuo iš dalies pakeista 2009 m. sprendimo 2 straipsnio antra pastraipa, tekstui.
23 Ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje kaip data, iki kurios baudos turi būti sumokėtos, nustatyta 2010 m. gegužės 10 d.
Procesas ir šalių reikalavimai
24 2016 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.
25 Ieškinio priede ieškovė pateikė 2013 m. kovo 18 d. Komisijos pastabas, siekiant atsakyti į Bendrojo Teismo klausimą dėl galimo bylų T‑45/10 ir T‑189/10 sujungimo, kad šios dvi bylos būtų nagrinėjamos kartu (toliau – priedas A.9).
26 2016 m. rugsėjo 22 d. Bendrojo Teismo pirmininkas priėmė proceso organizavimo priemonę, siekdamas paklausti ieškovės, ar Komisija leido pateikti priedą A.9.
27 2016 m. rugsėjo 27 d. ieškovė pranešė Bendrajam Teismui, kad neprašė Komisijos sutikimo pateikti priedą A.9.
28 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininkas nusprendė nepašalinti iš bylos medžiagos priedo A.9, nes, pirma, šis dokumentas susijęs su ankstesne procedūra byloje T‑189/10 tarp tų pačių šalių, antra, byla T‑640/16 buvo susijusi su bylomis T‑45/10 ir T‑189/10, nes šioje byloje ginčijamas sprendimas priimtas po to, kai byloje T‑189/10 panaikintas 2010 m. sprendimas, ir, trečia, priedas A.9 susijęs su Komisijos atsakymu į proceso organizavimo priemonę, Bendrojo Teismo patvirtintą bylose T‑45/10 ir T‑189/10.
29 Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2018 m. vasario 1 d. posėdį.
30 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– pirmiausia panaikinti ginčijamą sprendimą,
– nepatenkinus šio reikalavimo, sumažinti baudą ir nustatyti naują datą, iki kurios turi būti sumokėta bauda ir nuo kurios pradedami skaičiuoti delspinigiai; ši data turi būti vėlesnė nei ginčijamo sprendimo priėmimo diena,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
31 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– pirmiausia atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– nepatenkinus šio reikalavimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
32 Šiuo ieškiniu ieškovė Bendrojo Teismo prašo visų pirma panaikinti ginčijamą sprendimą, o nepatenkinus šio reikalavimo – pakeisti jai skirtos baudos dydį.
33 Atsiliepime į ieškinį Komisija tvirtina, kad ieškinys yra nepriimtinas.
34 Kadangi ieškovė pirmiausia prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, jos subsidiariai pateiktus reikalavimus sumažinti skirtą baudą reikėtų nagrinėti tik tuo atveju, jei pagrindinis reikalavimas būtų atmestas.
Dėl priimtinumo
35 Anot Komisijos, ieškovė visiškai nėra suinteresuota prašyti panaikinti ginčijamą sprendimą.
36 Viena vertus, ji teigia, kad ginčijamame sprendime nekonstatavo naujo pažeidimo, inkriminuojamo ieškovei, ir nepakeitė 2009 m. sprendimu jai skirtos baudos dydžio; tas sprendimas ieškovei tapo galutinis priėmus 2015 m. liepos 15 d. Sprendimą GEA Group / Komisija (T‑45/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:507).
37 Taigi, anot Komisijos, ginčijamo sprendimo panaikinimas negali suteikti jokios naudos ieškovei, nes ji bet kuriuo atveju turi sumokėti baudą, skirtą 2009 m. sprendimu.
38 Ji priduria, kad, atsižvelgiant į 2015 m. spalio 6 d. Sprendimą Corporación Empresarial de Materiales de Construcción / Komisija (T‑250/12, EU:T:2015:749, 47 ir 48 punktai), būtų buvę kitaip tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų galėjusi ginčyti ne tik baudą, bet ir savo dalyvavimą darant pažeidimą.
39 Kita vertus, ACW ir CPA solidariai su ieškove skirta bauda negali būti keičiama, nes ji nustatyta 2010 m. sprendime, o šis sprendimas jau tapo galutinis ACW ir CPA.
40 Komisija pažymi, kad ieškovė negali reikalauti, jog ACW ir CPA prisiimtų didesnę atsakomybę arba kitokią, nei nustatyta 2010 m. sprendime, kad būtų padengtos pagal 2009 m. sprendimą mokėtinos sumos.
41 Savo ruožtu ieškovė teigia, kad, kaip ginčijamo sprendimo adresatė, ji turi teisę pareikšti ieškinį.
42 Ji priduria, kad taip pat turi suinteresuotumą pareikšti ieškinį, nes panaikinus ginčijamą sprendimą Komisija būtų priversta grąžinti jai 2016 m. liepos 22 d. sumokėtą baudą.
43 Dėl Komisijos argumentų, susijusių su ieškinio nepriimtinumu, ieškovė mano, kad toks požiūris yra klaidingas. Pirma, jis yra grindžiamas prielaida, kad 2009 m. sprendimas yra teisinis pagrindas baudoms rinkti.
44 Vis dėlto tai, kad Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, ieškovės teigimu, galima paaiškinti tik tuo, kad 2010 m. sprendimas, kuriuo buvo „pakeistas“ 2009 m. sprendimas, panaikintas 2015 m. liepos 15 d. Sprendimu GEA Group / Komisija (T‑189/10, EU:T:2015:504).
45 Komisija turėjo priimti naują sprendimą dėl esmės ieškovės atžvilgiu, kad turėtų teisinį pagrindą jai skirti baudą.
46 Taigi visos nuorodos į 2009 m. sprendimą negali turėti poveikio šio ieškinio priimtinumui.
47 Antra, ieškovė tvirtina, kad, darant prielaidą, jog ieškinys išties nepriimtinas, šis nepriimtinumas turėjo būti konstatuotas ir byloje T‑189/10, nes Bendrasis Teismas turėjo savo iniciatyva išnagrinėti to ieškinio priimtinumo klausimą. Tačiau taip nebuvo, taigi negalima teigti, kad šis ieškinys yra nepriimtinas.
48 Trečia, ieškovė tvirtina turinti suinteresuotumą, kad Bendrasis Teismas priimtų sprendimą dėl 2009 m. sprendimo rezoliucinės dalies, pakeistos 2010 m. sprendimu ir pakartotos ginčijamame sprendime, nes byloje T‑45/10 Bendrasis Teismas negalėjo nuspręsti, kaip nustatyti bendrąją ir solidariąją atsakomybę bendrovių, nurodytų 2009 m. sprendimo rezoliucinėje dalyje, ypač po to, kai panaikintas 2010 m. sprendimas.
49 Ketvirta, panaikinus ginčijamą sprendimą, pirma, Komisija privalėtų iš naujo nustatyti ieškovės bendrąją ir solidariąją atsakomybę, kad galėtų „geriau“ paskirstyti baudą, ir, antra, tai gali būti pagrindas pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo Bendrajame Teisme.
50 Penkta, ieškovė pažymi, kad šiuo ieškiniu siekiama ginčyti ne vien „atsakomybės perskirstymą“, bet ir jai skirtas baudas, taip pat procedūrą, per kurią priimtas ginčijamas sprendimas, ir datos, iki kurios turi būti sumokėtos šios baudos, nustatymą.
51 Šiuo klausimu pažymėtina, jog, kiek tai susiję su ieškinio priimtinumo vertinimu, Komisija neginčija, kad ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį, o tai bet kuriuo atveju negali būti rimtai ginčijama, ji yra ginčijamo sprendimo adresatė.
52 Komisija, priešingai, teigia, kad ieškovė neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį.
53 Pagal suformuotą jurisprudenciją ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas fizinio ar juridinio asmens, yra priimtinas tik tuo atveju, kai ieškovas yra suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu, o toks suinteresuotumas suponuoja, kad dėl šio akto panaikinimo ieškinį pareiškęs asmuo gali turėti naudos (žr. 2000 m. liepos 13 d. Sprendimo Parlamentas / Richard, C‑174/99 P, EU:C:2000:412, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, C‑97/08 P, EU:C:2009:536, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2004 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo MCI / Komisija, T‑310/00, EU:T:2004:275, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
54 Nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti, ar ieškovė yra suinteresuota ginčijamo sprendimo panaikinimu, pirmiausia reikia priminti, kad pagal 2009 m. sprendimo 2 straipsnio 31 ir 32 punktus ieškovei nurodyta sumokėti, pirma, 1 913 971 EUR baudą solidariai su ACW ir CPA ir, antra, 1 432 229 EUR baudą solidariai su ACW.
55 Šiomis baudomis siekiama nubausti už pažeidimą, kurį darant laikotarpiu nuo 1995 m. rugsėjo 30 d. iki 2000 m. gegužės 17 d. dalyvavo įmonė, kaip ji suprantama pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę, kurią sudaro ieškovė, ACW ir CPA, o laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 1995 m. rugsėjo 29 d. – įmonė, kaip ji suprantama pagal Sąjungos konkurencijos teisę, kurią sudaro ieškovė ir ACW.
56 Taigi, atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. sprendime įtvirtinta pareiga sumokėti baudą yra solidari, neginčijama, kad įgyvendindama šio sprendimo 2 straipsnio 31 punktą Komisija galėjo teisėtai reikalauti ieškovės sumokėti 1 913 971 euro dydžio baudą, o įgyvendindama to paties sprendimo 2 straipsnio 32 punktą – reikalauti sumokėti 1 432 229 eurus.
57 Solidarioji atsakomybė reiškia, kad Komisija gali reikalauti, kad kiekvienas bendraskolis sumokėtų visą mokėtiną sumą.
58 2010 m. sprendime nebuvo pakeista šios pareigos apimtis, kiek tai susiję su ieškove.
59 Iš tiesų 2010 m. sprendime Komisija tik ketino ištaisyti klaidą, susijusią su 10 % ribos taikymu ACW; šią korekciją ji turėjo atlikti pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį.
60 Šiuo tikslu Komisija 2010 m. sprendime pritaikė 10 % ribą visoms ACW skirtoms baudoms ir sumažino jas iki 1 086 129 eurų sumos.
61 Kad sumažintų mokėtiną sumą, Komisija priskyrė visą šią sumą prie ACW solidariai mokėtinos baudos už pažeidimą, kurį darant dalyvavo ieškovė, ACW ir CPA laikotarpiu nuo 1995 m. rugsėjo 30 d. iki 2000 m. gegužės 17 d., o likusią baudos dalį, t. y. 827 842 eurus, turi solidariai sumokėti ieškovė ir CPA (2009 m. sprendimo, iš dalies pakeisto 2010 m. sprendimu, 2 straipsnio 31 punkto a ir b papunkčiai).
62 Be to, Komisija ieškovei vienai skyrė 1 432 229 eurų baudą už pažeidimą, kurį darant dalyvavo ji ir ACW laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 1995 m. rugsėjo 29 d., nes suma, kurią turėjo sumokėti ACW, pritaikius 10 % ribą, jau įtraukta į pirmąją baudą (2009 m. sprendimo, iš dalies pakeisto 2010 m. sprendimu, 2 straipsnio 32 punktas).
63 Taigi ieškovė bet kuriuo atveju turėjo sumokėti Komisijai pinigų sumas, visiškai sutampančias su sumomis, kurias jai iš pradžių nurodyta sumokėti 2009 m. sprendime.
64 Vis dėlto 2010 m. sprendimu buvo iš dalies pakeisti ieškovės, ACW ir CPA išoriniai solidarumo santykiai, kiek tai susiję su šių baudų mokėjimu. Pirma, kiek tai susiję su pirmąja iš šių baudų, ACW ir CPA yra su ieškove solidarios bendraskolės tik dėl 1 086 129 eurų sumos ir tik CPA yra solidariai kartu su ieškove skolinga likusią sumą, t. y. 827 842 eurus. Antra, kiek tai susiję su antrąja bauda, ieškovė tapo vienintele skolininke, turinčia sumokėti šią baudą, t. y. 1 432 229 eurus.
65 Taip pat primintina, kad ieškovė vieną po kito pareiškė ieškinius dėl 2009 m. sprendimo (suteiktas bylos numeris T‑45/10) ir dėl 2010 m. sprendimo (suteiktas bylos numeris T‑189/10). Dviem atskirais sprendimais, paskelbtais tą pačią dieną, Bendrasis Teismas, pirma, atmetė pirmąjį ieškinį ir, antra, panaikino 2010 m. sprendimą patenkinęs ieškinio pagrindą, grindžiamą ieškovės teisės į gynybą pažeidimu.
66 Vis dėlto, nors, kaip teigia Komisija, Bendrasis Teismas atmetė ieškovės ieškinį 2015 m. liepos 15 d. Sprendimu GEA Group / Komisija (T‑45/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:507), o apeliacinio skundo dėl šio sprendimo nebuvo pateikta, todėl Komisijos vertinimas, kad ieškovė yra atsakinga, nes tuo metu, kai buvo daromas pažeidimas, priklausė tai pačiai įmonei, kaip ji suprantama pagal Sąjungos konkurencijos teisę, kurią sudarė ACW, CPA ir pati ieškovė, tapo galutinis, jis negalėjo toks tapti, kiek tai susiję su baudų, kurias šios įmonės turi sumokėti pagal 2009 m. sprendimo 2 straipsnio 31 ir 32 punktus, solidariu pobūdžiu. Iš tiesų ši 2009 m. sprendimo dalis buvo iš dalies pakeista 2010 m. sprendimu jau po to, kai ieškovė pareiškė ieškinį byloje T‑45/10.
67 Tiesa, dėl veikimo atgaline data 2010 m. sprendimo panaikinimas byloje T‑189/10 lėmė, kad atkurta situacija, buvusi prieš priimant šį Komisijos sprendimą, taigi vėl įsigaliojo pirminės redakcijos 2009 m. sprendimo 2 straipsnio 31 ir 32 punktai.
68 Vis dėlto, panaikinus minėtą sprendimą, Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje, visiškai sutampančioje su 2010 m. sprendimo rezoliucine dalimi, dar kartą iš dalies pakeisti 2010 m. sprendimo 2 straipsnio 31 ir 32 punktai.
69 Šiuo klausimu pažymėtina, kad, priešingai, nei tvirtina Komisija, nors ACW ir CPA yra bylos, kurioje ieškovė pareiškė ieškinį dėl 2010 m. sprendimo, šalys, jų, kaip ir ieškovės, teisinę padėtį paveikė 2010 m. sprendimo panaikinimas.
70 Pirma, primintina, kad teismo sprendimai dėl panaikinimo Sąjungos teisėje turi absoliučią res judicata galią (1999 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Komisija / AssiDomän Kraft Products ir kt., C‑310/97 P, EU:C:1999:407, 54 punktas).
71 Antra, ACW ir CPA teisinė padėtis, kiek tai susiję su panaikintomis nuostatomis, yra susijusi su ieškovės teisine padėtimi, nes šiose nuostatose nustatytos joms skirtinos baudos už pažeidimus, už kuriuos jos yra solidariai atsakingos, taip pat nustatyti šių bendrovių išoriniai solidarumo santykiai dėl šių baudų (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2014 m. balandžio 10 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Siemens Österreich ir kt., C‑231/11 P–C‑233/11 P, EU:C:2014:256, 41–52 punktus).
72 2009 m. sprendimo, iš dalies pakeisto 2010 m. sprendimu, 2 straipsnio 31 ir 32 punktais iš dalies pakeista ieškovės, ACW ir CPA teisinė padėtis, paskirsčius baudas kitaip, nei buvo numatyta pirminėje šių nuostatų redakcijoje.
73 Tas pats pasakytina ir apie ginčijamo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria 2009 m. sprendimo 2 straipsnio 31 ir 32 punktai iš dalies pakeisti taip, kad sutampa su 2010 m. sprendime nurodyta formuluote.
74 Be to, 2015 m. liepos 15 d. Sprendime GEA Group / Komisija (T‑189/10, EU:T:2015:504) Bendrasis Teismas išsakė poziciją tik dėl ieškovės teisės į gynybą pažeidimo, o ne dėl 2010 m. sprendimo teisėtumo iš esmės.
75 Taigi, nors to sprendimo 1 straipsnyje ir ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje pateiktos nuostatos yra identiškos, šis ieškinys gali lemti, kad šiose nuostatose numatytas baudų paskirstymas bus palankesnis ieškovei.
76 Be to, ginčijamas sprendimas skiriasi nuo 2010 m. sprendimo tuo, kad skiriasi 2 straipsnio pradžia, kur nustatyta data, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, ir šios nuostatos panaikinimas savaime gali suteikti naudos ieškovei.
77 Taigi ieškovė yra suinteresuota pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir tuo tikslu pateikti ieškinio reikalavimai yra priimtini.
Dėl esmės
78 Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo penkis pagrindus.
79 Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas senaties taisyklių pažeidimu. Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas SESV 266 straipsnio ir teisės į gynybą pažeidimu. Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimu. Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas vienodo požiūrio principo pažeidimu, o penktasis ieškinio pagrindas – piktnaudžiavimo įgaliojimais ir motyvų stoka.
80 Pirmiausia reikia išnagrinėti ketvirtąjį pagrindą.
Dėl ketvirtojo pagrindo
81 Ketvirtajame ieškinio pagrinde ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą dėl dviejų priežasčių.
82 Pirma, ieškovė primena, kad pagal 2009 m. sprendimą jos ir ACW padėtis, kiek tai susiję su pažeidimo laikotarpiais, yra tokia pat.
83 Vis dėlto ji tvirtina, kad taikant ACW 10 % ribą ši bendrovė atleidžiama nuo atsakomybės už pažeidimo laikotarpį nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 1995 m. rugsėjo 29 d.
84 Komisija turėjo baudos sumažinimą, atsiradusį pritaikius ACW 10 % ribą, pritaikyti ir ieškovei arba priskirti ieškovei visą atsakomybę už šį pažeidimo laikotarpį.
85 Ji priduria, kad ginčijamame sprendime numatytas baudos paskirstymas gali daryti neigiamą poveikį galutiniam baudos paskirstymui nacionaliniuose teismuose, nes ji negali pareikšti regresinio ieškinio dėl atitinkamos baudos sumos.
86 Antra, ieškovė pažymi, kad nebeturi solidarių bendraskolių, nes Komisija 100 % sumažino ACW tenkančią dalį baudos, už kurios mokėjimą ieškovė solidariai atsakinga su šia bendrove, nors ACW tenkanti dalis baudos, už kurios mokėjimą ieškovė solidariai atsakinga su šia bendrove ir CPA, sumažinta tik 43 %.
87 Tai būtų naudinga CPA, nes ji neturi padengti didesnės baudos dalies, priešingai nei ieškovė, kuriai tenka didesnė našta kaip solidariai bendraskolei ir kaip vienintelei skolininkei.
88 Ieškovė tvirtina, kad Komisija turėjo taikyti 10 % ribą proporcingai dviem baudoms, t. y. baudai, kuri jai skirta solidariai su ACW ir CPA, ir baudai, kuri jai skirta solidariai su ACW.
89 Nors toks paskirstymas buvo neįmanomas, nes 2010 m. sprendimas tapo galutinis ACW ir CPA, Komisija vis tiek turėjo sumažinti ieškovei skirtą baudą.
90 Šiuo klausimu ji nurodo, kad šis paskirstymas susijęs ne su bendraskolių solidarumo santykiais, bet su bendraskolių ir Komisijos santykiais.
91 Visų pirma Komisija atsikerta, kad ieškovės argumentai grindžiami klaidinga prielaida, pagal kurią ACW atleista nuo atsakomybės už pažeidimo laikotarpį nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 1995 m. rugsėjo 29 d.
92 Ji teigia, kad ginčijamame sprendime nustatė maksimalią baudą, už kurią kiekviena bendrovė, esanti tos pačios įmonės, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnį, dalis, gali būti pripažinta solidariai atsakinga. Ji pažymi, kad ši maksimali suma nėra atskira bauda ir neatitinka dalyvavimo darant pažeidimą konkretaus laikotarpio.
93 Ji taip pat primena, kad pažeidimą padarė įmonė, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnį. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienai iš tai pačiai įmonei, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnį, priklausančių bendrovių skirta bauda neatspindi šių bendrovių dalyvavimo darant pažeidimą, tai yra tik maksimali suma, kuri prireikus gali būti iš jos reikalaujama dėl įmonės, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnį, dalyvavimo darant pažeidimą.
94 Be to, ji pabrėžia, kad ieškovė neturi mokėti individualios baudos; Komisijai ji turi sumokėti tik baudą, iš pradžių skirtą jai solidariai su ACW, nes pastarosios bendrovės solidarioji atsakomybė sumažinta.
95 Komisija taip pat teigia, kad ieškovė neįrodė, kaip baudos paskirstymas galėjo būti palankesnis.
96 Galiausiai Komisija ragina ieškovę pareikšti ieškinį kompetentinguose nacionaliniuose teismuose, jei mano, kad, atsižvelgiant į solidarių bendraskolių santykius, jai skirta bauda yra neproporcinga.
97 Šiuo klausimu primintina, kad vienodo požiūrio principas, pagal kurį reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas, yra bendrasis Sąjungos teisės principas, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose (2014 m. liepos 11 d. Sprendimo Sasol ir kt. / Komisija, T‑541/08, EU:T:2014:628, 181 punktas).
98 Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo du nevienodo požiūrio atvejus. Pirmasis susijęs su skirtingu jos ir ACW situacijų vertinimu, o antrasis – su skirtingu jos ir CPA situacijų vertinimu.
99 Pirma, dėl skirtingo požiūrio, palyginti su ACW, ieškovė tvirtina, kad ji, kaip ir ACW, turėjo būti atleista nuo atsakomybės pritaikius 10 % ribą.
100 Vis dėlto pažymėtina, kad pritaikius ACW 10 % ribą ši bendrovė nebuvo atleista nuo atsakomybės už dalyvavimą darant pažeidimą.
101 Iš tiesų sumažinta tik ta baudos dalis, kurią ji turėjo sumokėti solidariai su, be kita ko, ieškove.
102 Be to, kiekvienai iš tai pačiai įmonei, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnį, priklausančių bendrovių skirta bauda neatspindi šių bendrovių dalyvavimo darant pažeidimą, tai yra tik maksimali suma, kuri prireikus gali būti iš jos reikalaujama dėl įmonės, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnį, dalyvavimo darant pažeidimą.
103 Taigi negalima konstatuoti, kad ieškovė ir ACW vertinamos skirtingai.
104 Antra, dėl skirtingo požiūrio, palyginti su CPA, ieškovė tvirtina, kad CPA, ACW ir ieškovės solidarumo santykiai pakeisti tik CPA naudai, nes ieškovė turi viena sumokėti dalį solidariai skirtos baudos.
105 Pasak ieškovės, Komisija galėjo kitaip paskirstyti solidariems bendraskoliams sumažintą baudos dalį, kurią iš pradžių turėjo sumokėti ACW.
106 Šiuo klausimu pasakytina, kad vienodas požiūris turi būti vertinamas atsižvelgiant ne vien į baudą, solidariai skirtą ACW, CPA ir ieškovei, bet ir į baudą, solidariai skirtą ACW ir ieškovei, todėl reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Komisija neįvykdė savo pareigų, kylančių iš vienodo požiūrio principo.
107 Pirma, ieškovės ir CPA padėtis yra panaši, nes jos abi yra solidariai atsakingos už baudos sumokėjimą kartu su ACW.
108 Kita vertus, Komisija tikrai galėjo kitaip nustatyti baudos dalį, už kurios sumokėjimą ACW ir ieškovė lieka solidariai atsakingos, kad apribotų baudos dalį, kurią ieškovė turi sumokėti viena.
109 Taip būtų buvę, jei Komisija sumažintą ACW skirtos baudos dalį būtų proporcingai paskirsčiusi, atsižvelgdama į abu aptariamus solidarumo santykius.
110 Tokiu atveju bendra baudų suma, kurią ACW turėtų sumokėti Komisijai, neviršytų 10 % jos bendrosios apyvartos ir būtų vienodai sumažinta tiek bauda, skirta solidariai ACW ir ieškovei, tiek bauda, skirta solidariai ieškovei, ACW ir CPA.
111 Taigi ACW naudai taikomą baudos sumažinimą pritaikiusi tik baudai, skirtai solidariai ieškovei, CPA ir ACW, Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą, neturėdama objektyvaus pateisinimo.
112 Vadinasi, reikia patenkinti ieškinio ketvirtąjį pagrindą.
113 Nors šis ieškinio pagrindas gali lemti viso ginčijamo sprendimo panaikinimą, siekiant tinkamo teisingumo vykdymo, reikia išnagrinėti penktąjį ieškinio pagrindą, siejamą su ginčijamo sprendimo 2 straipsniu ir grindžiamą piktnaudžiavimu įgaliojimais ir motyvų stoka, taip pat susijusį su data, iki kurios turi būti sumokėtos nagrinėjamos baudos.
Dėl penktojo pagrindo
114 Penktajame ieškinio pagrinde, kurį sudaro dvi dalys, ieškovė tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 2 straipsnis, kuriame nustatyta, kad baudos turi būti sumokėtos iki 2010 m. gegužės 10 d., yra piktnaudžiavimas įgaliojimais ir jame trūksta motyvų.
115 Pirma, ieškovės teigimu, pareiga sumokėti baudas iki 2010 m. gegužės 10 d. yra neteisėta, nes tą dieną nebuvo jokio šią pareigą pagrindžiančio teisinio pagrindo, ir kad visiškai neįmanoma laikytis termino, nustatyto atgaline data. Antra, ieškovė tvirtina, kad sprendimas yra nesuderinamas su ankstesne Komisijos praktika ir kad jos pateikti motyvai nenuoseklūs.
116 Komisija savo ruožtu ginčija šiuos argumentus. Ji teigia, kad ginčijamas sprendimas pakankamai motyvuotas, ir iš esmės tvirtina, kad ieškovė turėjo sumokėti baudas iškart po to, kai priimtas 2009 m. sprendimas, ir kad tai, jog nustatytas baudų sumokėjimo terminas yra trys mėnesiai nuo 2010 m. sprendimo priėmimo, jai yra naudinga.
117 Dėl šio ieškinio pagrindo pirmos dalies, iš esmės grindžiamos piktnaudžiavimu įgaliojimais dėl to, kad nebuvo pagrindo nustatyti baudų mokėjimo terminą 2010 m. gegužės 10 d., pirmiausia primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Komisijai suteikti įgaliojimai apima galimybę nustatyti datą, iki kurios turi būti sumokėta bauda, ir datą, nuo kurios pradedami skaičiuoti delspinigiai, šių delspinigių dydį ir savo sprendimo įgyvendinimo tvarką, o prireikus reikalauti pateikti banko garantiją, padengiančią pagrindinę sumą ir palūkanas už skirtą baudą, nes, jeigu nebūtų tokių įgaliojimų, įmonės galėtų pasinaudoti pavėluotu mokėjimu ir taip susilpninti įgyvendinant Komisijos užduotį prižiūrėti konkurencijos normų taikymą jos skirtų sankcijų poveikį (žr. 2015 m. balandžio 29 d. Sprendimo Total ir Elf Aquitaine / Komisija, T‑470/11, EU:T:2015:241, 109 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
118 Taip pat pasakytina, kad SESV 299 straipsnio nuostatos, pagal kurias, be kita ko, Komisijos aktai, kuriais skiriama piniginė prievolė, yra vykdomi privaloma tvarka, taikytinos šios institucijos sprendimams, kuriais skiriamos baudos (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 12 d. Nutarties Universal / Komisija, T‑42/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2012:122, 29 punktą).
119 Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina, kad, remiantis ginčijamo sprendimo 23 konstatuojamąja dalimi, Komisija teigia, jog 2009 m. sprendimas, patvirtintas 2015 m. liepos 15 d. Sprendimu GEA Group / Komisija (T‑45/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:507), išlieka pagrindas skirti baudas.
120 Komisija taip pat pažymi, kad rašte, kuriuo pranešama apie 2010 m. sprendimą, nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo. Komisija netiesiogiai teigia, kad ginčijamame sprendime buvo būtina nustatyti tokią datą.
121 Be to, Komisija nurodo, kad, nors ieškovė pateikė banko garantijas iki 2010 m. sprendimo panaikinimo dienos, po tos dienos ji nepakeitė šių garantijų naujomis arba laikinu baudos mokėjimu. Ji taip pat daro išvadą, kad nuo tos dienos, kai baudos nebeužtikrino jokia garantija, t. y. nuo 2015 m. liepos 15 d., kai paskelbtas 2015 m. liepos 15 d. Sprendimas GEA Group / Komisija (T‑189/10, EU:T:2015:504), ieškovė turi mokėti delspinigius.
122 Antra, reikia pažymėti, kad 2009 m. sprendimo 2 straipsnio 31 ir 32 punktų nuostatos, kuriose nustatytas baudų, už kurių mokėjimą ieškovė, ACW ir CPA buvo solidariai atsakingos, dydis, pakeistos 2010 m. sprendimo nuostatomis, kuriomis pakeičiama ACW mokėtina bendra baudų suma ir šių trijų bendrovių solidarumo santykiai.
123 Kitaip tariant, tą dieną, kai įsigaliojo 2010 m. sprendimas ir apie jį pranešta, pirminės redakcijos 2009 m. sprendimo 2 straipsnio 31 ir 32 punktai nebetaikomi ir nebegalėjo būti pagrindas nustatyti datą, iki kurios turi būti sumokėtos nagrinėjamos baudos. Toks terminas galėjo būti skaičiuojamas tik nuo pranešimo apie 2010 m. sprendimą, kuris nuo tos dienos buvo pareigos mokėti šias baudas teisinis pagrindas, gavimo dienos.
124 Kita vertus, 2010 m. sprendimą, kiek jis susijęs su ieškove, Bendrasis Teismas panaikino 2015 m. liepos 15 d. Sprendimu GEA Group / Komisija (T‑189/10, EU:T:2015:504), todėl, kaip iš esmės tvirtina ieškovė, tas sprendimas negali būti teisinis pagrindas tiek nustatant ieškovės pareigą mokėti nagrinėjamas baudas, tiek dieną, iki kurios jos turi būti sumokėtos.
125 Tiesa, kaip nurodyta šio sprendimo 67 punkte, šis panaikinimas reiškia, kad vėl galioja 2009 m. sprendimo 2 straipsnio 31 ir 32 punktų pirminė redakcija. Vis dėlto ši redakcija buvo dar kartą pakeista ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje pateikta formuluote.
126 Taigi reikia konstatuoti, kad pareiga mokėti baudas kyla tik iš ginčijamo sprendimo 1 straipsnio ir kad šių baudų mokėjimo terminas gali būti nustatytas tik nuo pranešimo apie šį sprendimą gavimo dienos.
127 Darytina išvada, kad reikia patenkinti ieškinio penktojo pagrindo pirmą dalį ir nebereikia nagrinėti jo antros dalies, taip pat, kad dėl šios priežasties turi būti panaikintas ginčijamo sprendimo 2 straipsnis.
128 Remiantis tuo, kas išdėstyta, reikia panaikinti visą ginčijamą sprendimą, ir nėra reikalo nagrinėti kitų ieškinio pagrindų. Kadangi reikalavimai dėl pakeitimo pateikti tik subsidiariai, jų nebereikia nagrinėti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
129 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2016 m. birželio 29 d. Komisijos sprendimą C(2016) 3920 final, kuriuo iš dalies keičiamas 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimas C(2009) 8682 final dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38589 – Šilumos stabilizatoriai).
2. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Gratsias | Labucka | Ulloa Rubio |
Paskelbtas 2018 m. spalio 18 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.