Sujungtos bylos T‑307/12 ir T‑408/13

Adib Mayaleh

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Lėšų įšaldymas – Sirijos centrinio banko valdytojo funkcijos – Ieškinys dėl panaikinimo – Pranešimas apie aktą, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės – Ieškinio pareiškimo terminas – Priimtinumas – Teisė į gynybą – Teisingas bylos nagrinėjimas – Pareiga motyvuoti – Įrodinėjimo pareiga – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Proporcingumas – Nuosavybės teisė – Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą – Apribojimų įsileisti taikymas valstybės narės piliečiui – Laisvas Sąjungos piliečių judėjimas“

Santrauka – 2014 m. lapkričio 5 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) sprendimas

1.      Teismo procesas – Sprendimas ar reglamentas, kuriuo vykstant procesui pakeičiamas ginčijamas aktas – Naujas faktas – Naujų reikalavimų leistinumas 

(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis; Tarybos sprendimai 2012/739/BUSP ir 2013/255/BUSP)

2.      Teismo procesas – Aktai, kuriais vykstant procesui panaikinami arba pakeičiami ginčijami aktai – Prašymas patikslinti reikalavimus dėl panaikinimo, pateiktas vykstant procesui – Tokio prašymo pateikimo terminas – Eigos pradžia – Pranešimo suinteresuotiesiems asmenims apie naują aktą data – Pareiga pranešti apie aktą net jei jame nenurodyti nauji motyvai

(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 36/2012 32 straipsnio 1 ir 2 dalys ir Tarybos reglamentas Nr. 363/2013)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Eigos pradžia – Aktas, kuriuo remiantis asmens ar subjekto atžvilgiu imamasi ribojamųjų priemonių – Aktas, kuris yra paskelbtas ir apie kurį pranešta adresatams – Pranešimo apie aktą data – Pranešimas suinteresuotajam asmeniui paskelbiant „Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje“– Leistinumas – Sąlygos – Galimybės Tarybai pranešti nebuvimas

(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa ir 275 straipsnio antra pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 36/2012 32 straipsnio 1 ir 2 dalys ir Tarybos reglamentas Nr. 363/2013)

4.      Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Eigos pradžia – Pranešimas – Sąvoka – Pranešimas ieškovo atstovui – Sąlyga

(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa)

5.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sirijai taikomos ribojamosios priemonės – Tam tikrų asmenų ir subjektų, atsakingų už smurtines represijas prieš civilius gyventojus, atvykimo ir tranzito draudimas ir lėšų įšaldymas – Pareiga pranešti suinteresuotajam asmeniui apie motyvus tuo pačiu metu, kai priimamas jam nepalankus aktas arba iš karto po to – Motyvavimo nebuvimo ištaisymas proceso metu – Nepriimtinumas

(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Tarybos sprendimai 2011/782/BUSP, 2012/256/BUSP, 2012/739/BUSP ir 2013/255/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 36/2012, Nr. 410/2012 ir Nr. 363/2013)

6.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sirijai taikomos ribojamosios priemonės – Tam tikrų asmenų ir subjektų, atsakingų už smurtines represijas prieš civilius gyventojus, atvykimo ir tranzito draudimas ir lėšų įšaldymas – Pareiga pranešti suinteresuotajam asmeniui apie motyvus tuo pačiu metu, kai priimamas jam nepalankus aktas arba iš karto po to – Ribos – Sąjungos ir valstybių narių saugumas ar jų tarptautinių santykių palaikymas – Sprendimas, priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jam taikomos priemonės reikšmę – Leistinumas glaustai išdėstyti motyvus

(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Tarybos sprendimai 2011/782/BUSP, 2012/256/BUSP, 2012/739/BUSP ir 2013/255/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 36/2012, Nr. 410/2012 ir Nr. 363/2013)

7.      Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Motyvų nebuvimas arba stoka – Pagrindas, kuris skiriasi nuo pagrindo dėl materialaus teisėtumo

(SESV 263 ir 296 straipsniai)

8.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė būti išklausytam – Teisė pareikšti ieškinį ir teisė į veiksmingą teisminę apsaugą – Tam tikrų asmenų ir subjektų, atsakingų už smurtines represijas prieš civilius gyventojus, atvykimo ir tranzito draudimas ir lėšų įšaldymas – Nepranešimas apie kaltę patvirtinančius įrodymus ir minėtų asmenų bei subjektų neišklausymas – Leistinumas

(ESS 6 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas ir 47 straipsnis; Tarybos sprendimai 2011/782/BUSP, 2012/256/BUSP, 2012/739/BUSP ir 2013/255/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 36/2012 ir Nr. 410/2012)

9.      Bendra užsienio ir saugumo politika – Sirijai taikomos ribojamosios priemonės – Tam tikrų asmenų ir subjektų, atsakingų už smurtines represijas prieš civilius gyventojus, atvykimo ir tranzito draudimas ir lėšų įšaldymas – Teisė į gynybą – Kaltę patvirtinančių įrodymų pateikimas – Vėlesnis sprendimas, kuriame ieškovo pavadinimas paliktas asmenų, kuriems taikomos šios priemonės, sąraše – Naujų motyvų nebuvimas – Teisės būti išklausytam pažeidimas – Nebuvimas

(Tarybos sprendimai 2012/739/BUSP ir 2013/255/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 363/2013)

10.    Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Sirijai taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią smurtinėms represijoms prieš civilius gyventojus – Aktas, kuriuo nustatytos ar toliau taikomos tokios priemonės – Nepranešimas ieškovui – Poveikio nebuvimas, nebent pažeistos ieškovo teisės

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

11.    Europos Sąjunga – Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Sirijai taikomos ribojamosios priemonės – Tam tikrų asmenų ir subjektų, atsakingų už smurtines represijas prieš civilius gyventojus, atvykimo ir tranzito draudimas ir lėšų įšaldymas – Teisminė kontrolė – Apimtis – Ribota bendrų taisyklių kontrolė – Kontrolė, apimanti faktinių aplinkybių vertinimą ir įrodymų patikrinimą aktų, taikomų specifiniams subjektams, atveju 

(ESS 29 straipsnis; SESV 215 straipsnio 2 dalis; Tarybos sprendimai 2012/256/BUSP, 2012/739/BUSP ir 2013/255/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 410/2012 ir Nr. 363/2013)

12.    Bendra užsienio ir saugumo politika – Sirijai taikomos ribojamosios priemonės – Tam tikrų asmenų ir subjektų, atsakingų už smurtines represijas prieš civilius gyventojus, atvykimo ir tranzito draudimas ir lėšų įšaldymas – Parama režimui – Sąvoka – Bet kokios formos parama – Pareigos, suteikiančios galimybę vadovauti subjektui, kuriam taikomos ribojamosios priemonės – Sirijos centrinio banko valdytojas, atliekantis šios šalies vyriausybės bankininko funkcijas – Įtraukimas – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas

(Tarybos sprendimo 2011/782/BUSP 18 straipsnio 1 dalis ir 19 straipsnio 1 dalis, Tarybos sprendimas 2012/256/BUSP, Tarybos sprendimo 2012/739/BUSP 24 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalis ir Tarybos sprendimo 2013/255/BUSP 27 straipsnio 1 dalis ir 28 straipsnio 1 dalis)

13.    Europos Sąjungos teisė – Principai – Proporcingumas – Priemonės proporcingumas – Vertinimo kriterijai

14.    Bendra užsienio ir saugumo politika – Sirijai taikomos ribojamosios priemonės – Tam tikrų asmenų ir subjektų, atsakingų už smurtines represijas prieš civilius gyventojus, atvykimo ir tranzito draudimas ir lėšų įšaldymas – Nuosavybės teisių apribojimas – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis; Tarybos sprendimo 2011/782/BUSP 19 straipsnio 3–7 dalys, Tarybos sprendimo 2012/739/BUSP 25 straipsnio 3–11 dalys ir Tarybos sprendimo 2013/255/BUSP 28 straipsnio 3–11 dalys; Tarybos reglamento Nr. 36/2012 16–18 straipsniai)

15.    Bendra užsienio ir saugumo politika – Sirijai taikomos ribojamosios priemonės – Tam tikrų asmenų ir subjektų, atsakingų už smurtines represijas prieš civilius gyventojus, atvykimo ir tranzito draudimas ir lėšų įšaldymas – Teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir judėjimo Sąjungoje laisvės apribojimas – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas

(SESV 21 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 27 straipsnis; Tarybos sprendimo 2011/782/BUSP 18 straipsnio 2 dalis, Tarybos sprendimo 2012/739/BUSP 24 straipsnio 2 dalis ir Tarybos sprendimo 2013/255/BUSP 27 straipsnio 2 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 47–49 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 56–58 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 59–66 punktus)

4.      Jeigu tam, kad būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio pareiškimo terminas, apie aktą turi būti pranešta, šis aktas iš principo turi būti pateiktas asmeniui, kuriam yra skirtas, o ne jam atstovaujantiems advokatams. Iš tikrųjų pranešimas ieškovo atstovams laikomas pranešimu asmeniui, kuriam skirtas pranešimas, tik jeigu tokia pranešimo forma aiškiai numatyta teisės aktuose arba šalių susitarime.

(žr. 74 punktą)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 85 punktą)

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 86–88, 93, 94 punktus)

7.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 96 punktą)

8.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 102, 103, 110–113, 120 punktus)

9.      Priimant Sprendimą 2012/739, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 363/2013 ir Sprendimą 2013/255 dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, kuriuo ieškovo pavardė paliekama asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše, negalima pagrįstai remtis argumentu, susijusiu su priemonių netikėtumu. Tačiau teisė būti išklausytam prieš priimant aktus, kuriais ir toliau taikomos ribojamosios priemonės asmenims, kuriems šios priemonės jau taikomos, leidžia teigti, kad Taryba turi naujų įrodymų dėl šių asmenų.

Kadangi palikdama ieškovo pavardę asmenų, kuriems taikytinos ribojamosios priemonės Sirijai, sąrašuose Taryba nepateikė jokių naujų įrodymų, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas pirmą kartą jį įtraukus į šiuos sąrašus, o ieškovas nepasinaudojo galimybe savo iniciatyva pateikti Tarybai pastabas, nes nesant naujų įrodymų nereikia iš naujo aiškiai paraginti tai padaryti prieš priimant kiekvieną vėlesnį aktą, ieškovas kelis mėnesius turėjo galimybę pateikti Tarybai pastabas ir ginčyti motyvų, pakankamai aiškiai nurodytų ginčijamuose aktuose, dėl kurių jis buvo įtrauktas į priedą, kuriame nurodyti asmenys, kuriems taikytinos ribojamosios priemonės, ir paliktas jame, pagrįstumą. Tad ieškovo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista.

(žr. 114–119, 123 punktus)

10.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 122 punktą)

11.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 127–129 punktus)

12.    Dėl ribojamųjų priemonių, nustatytų Sirijos režimą remiantiems asmenims, pažymėtina, jog nors sąvoka „parama režimui“ neapibrėžta reikšmingose nuostatose – Sprendimo 2011/782 18 straipsnio 1 dalyje ir 19 straipsnio 1 dalyje, Sprendimo 2012/739 24 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje ir Sprendimo 2013/255 27 straipsnio 1 dalyje ir 28 straipsnio 1 dalyje, – negalima daryti išvados, kad ribojamosios priemonės gali būti taikomos tik Sirijos režimą remiantiems asmenims, siekiantiems būtent padėti jam tęsti civilių gyventojų represijas. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į tai, kad Taryba negali kontroliuoti, kokiais tikslais panaudojamos šiam režimui teikiamos lėšos, buvo būtina priimti priemones, kuriomis draudžiama bet kokios formos parama.

Pažymėtina, kad asmuo, einantis pareigas, kurios suteikia jam galimybę vadovauti subjektui, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, paprastai gali pats būti laikomas susijusiu su veikla, dėl kurios buvo priimtos aptariamam subjektui taikytinos priemonės.

Taryba, nepažeisdama proporcingumo principo, galėjo pasiremti vien asmens einamomis pareigomis, nagrinėjamu atveju – Sirijos centrinio banko valdytojo, atliekančio šios šalies vyriausybės bankininko funkcijas, pareigomis, kad konstatuotų, jog šis asmuo užėmė įtakingą vadovaujamą poziciją, kiek tai susiję su Sirijos centrinio banko Sirijos režimui teikiama finansine parama ir todėl Taryba taip pat teisėtai galėjo nuspręsti, kad ribojamųjų priemonių nustatymas tam asmeniui gali padėti daryti spaudimą šiam režimui, kuris gali užbaigti arba sušvelninti civilių gyventojų represijas.

Iš tiesų ribojamosios priemonės Sirijai buvo nustatytos reaguojant į šios šalies valdžios institucijų vykdomas civilių gyventojų smurtines represijas, tad jeigu šios ribojamosios priemonės būtų taikomos tik Sirijos režimo vadovams, o ne ir šį režimą remiantiems asmenims, Tarybai nebūtų pavykę pasiekti savo tikslų, nes šie vadovai, pasinaudodami kitais Sirijos valstybės pagrindinėse institucijose aukštas vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis, gali lengvai gauti minėtoms represijoms tęsti reikalingą paramą, pirmiausia – finansinę. Galiausiai, reikia atsižvelgti į tai, kad Sąjungai labai svarbus tikslas išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą ir apsaugoti civilius gyventojus.

(žr. 135–137, 143, 147, 148 punktus)

13.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 146 punktą)

14.    Nors bendros užsienio ir saugumo politikos srityje nustatytos asmenų, nurodytų kaip teikiančių paramą Sirijos režimui, lėšų, finansinio turto ir kitų ekonominių išteklių įšaldymo priemonės yra apsaugos priemonės, kuriomis iš atitinkamų asmenų nėra atimama jų nuosavybė, jomis neabejotinai apribojamas naudojimasis nuosavybės teise.

Vis dėlto, pirma, šios priemonės numatytos įstatyme, atsižvelgiant į tai, kad jos įtvirtintos, be kita ko, visuotinai taikytinuose aktuose ir turi aiškų teisinį pagrindą Sąjungos teisėje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jos suformuluotos pakankamai tiksliai, kiek tai susiję su jų apimtimi ir taikymo ieškovui priežastimis. Antra, kiek tai susiję su nagrinėjamų priemonių tinkamumu, atsižvelgiant į tokį tarptautinei bendrijai svarbų bendrojo intereso tikslą, kaip civilių gyventojų apsauga, pažymėtina, kad šios priemonės savaime negali būti laikomos netinkamomis. Trečia, dėl nagrinėjamų priemonių būtinumo reikia konstatuoti, kad alternatyvios ir ne tokios varžančios priemonės, kaip išankstinio leidimo sistema arba pareiga a posteriori pagrįsti pervestų lėšų panaudojimą, neleidžia taip pat veiksmingai pasiekti norimo tikslo, t. y. daryti spaudimo Sirijos režimo, kuris persekioja civilius gyventojus, rėmėjams, visų pirma atsižvelgiant į galimybę apeiti nustatytus apribojimus.

Be to, Sprendimo 2011/782 19 straipsnio 3–7 dalyse, Sprendimo 2012/739 25 straipsnio 3–11 dalyse, Sprendimo 2013/255 28 straipsnio 3–11 dalyse ir Reglamento Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių Sirijai 16–18 straipsniuose numatyta galimybė, pirma, leisti naudotis įšaldytomis lėšomis siekiant patenkinti pagrindinius poreikius ar įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus ir, antra, išduoti specialius leidimus, pagal kuriuos leidžiama panaikinti lėšų, kito finansinio turto ar kitų ekonominių išteklių įšaldymą. Galiausiai, pažymėtina, kad ieškovo pavardės palikimas prie ginčijamų aktų pridėtuose sąrašuose reguliariai persvarstomas tam, kad būtų galima įsitikinti, jog asmenys ir subjektai, kurie nebeatitinka įtraukimo į nagrinėjamą sąrašą kriterijų, būtų iš jo išbraukti.

(žr. 172, 175–181 punktus)

15.    Kiek tai susiję su teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimu ir teisės atvykti į valstybės narės, kurios pilietis yra ieškovas, teritoriją ir judėjimo Sąjungoje laisvės apribojimu pažymėtina, kad specialiose su piliečiais susijusiose nuostatose, būtent Sprendimo 2011/782 18 straipsnio 2 dalyje, Sprendimo 2012/739 24 straipsnio 2 dalyje ir Sprendimo 2013/255 dėl ribojamųjų priemonių Sirijai 27 straipsnio 2 dalyje, pripažįstama išimtinė valstybių narių kompetencija dėl nagrinėjamų apribojimų taikymo savo piliečiams. Darytina išvada, kad, kalbant apie asmenį, kuris be Sirijos pilietybės turi dar ir kitos valstybės narės pilietybę, pagal Sąjungos teisė neįpareigoja valstybės narės valdžios institucijų uždrausti jam atvykti į jos teritoriją.

Tačiau valstybės narės, taigi ir Sąjungos, pilietis, kurio pavardė nurodyta asmenų, kuriems taikomos nuostatos dėl apribojimų įsileisti, sąraše, patenka į šių nuostatų taikymo sritį, kiek tai susiję su kitomis valstybėmis narėmis nei ta, kurios pilietis jis yra. Todėl šiems piliečiams tokios valstybės narės savo teritorijose privalo taikyti nagrinėjamus apribojimus. Iš tikrųjų, su piliečiais susijusios nuostatos taikytinos tik valstybės narės, kurios pilietis toks asmuo yra, teritorijai. Be to, Sąjungos piliečių judėjimo laisvė nėra absoliuti. Iš tikrųjų, pagal SESV 21 straipsnio 1 dalies antroje sakinio dalyje suformuluotą sąlygą, Taryba, priimdama aktus bendros užsienio politikos ir saugumo srityje, nepažeisdama proporcingumo principo, iš principo galėjo apriboti ieškovo teisę laisvai judėti Sąjungoje, nes argumentai dėl priemonių, kuriomis ieškovo lėšos įšaldomos, tinkamumo, būtinumo ir ribojimo laiko atžvilgiu analogiškai taikytini nuostatoms dėl apribojimų įsileisti.

Be to, nuostatos dėl apribojimų įsileisti, kiek jos taikomos Sąjungos piliečiams, laikytinos lex specialis direktyvos 2004/38 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą Nr. 1612/68 ir panaikinančios direktyvas 64/221, 68/360, 72/194, 73/148, 75/34, 75/35, 90/364, 90/365 ir 93/96, atžvilgiu, todėl šios nuostatos turi viršenybę prieš šią direktyvą situacijose, kurias konkrečiai jomis siekiama sureguliuoti. Be to, šis lex specialis tik bendrai konkrečiame kontekste atspindi judėjimo laisvės apribojimus, kuriuose valstybės narės gali uti singuli taikyti tam tikriems asmenims pagal Direktyvos 2004/38 27 straipsnį. Iš tikrųjų, pagal pastarąją direktyvą Sąjungos piliečiams nesuteikiama absoliuti judėjimo Sąjungoje laisvė, o valstybėms narėms, laikantis proporcingumo principo, leidžiama apriboti šią laisvę pirmiausia dėl viešosios tvarkos ar saugumo priežasčių.

(žr. 172, 185, 186, 190, 191, 194–199 punktus)