BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. lapkričio 25 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Erdvinis Bendrijos prekių ženklas – Kubas languotu paviršiumi – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys – Žymens, kurį sudaro tik techniniam rezultatui gauti būtina prekės forma, nebuvimas – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis) – Žymens, kurį sudaro tik pačios prekės nulemta forma, nebuvimas – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktis) – Žymens, kurį sudaro tik forma, suteikianti prekei esminę vertę, nebuvimas – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis) – Skiriamasis požymis – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas) – Apibūdinamojo pobūdžio nebuvimas – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas) – Dėl naudojimo įgytas skiriamasis požymis – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalis) – Pareiga motyvuoti – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmas sakinys“
Byloje T‑450/09
Simba Toys GmbH & Co. kg, įsteigta Fiurte (Vokietija), atstovaujama advokato O. Ruhl,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą D. Botis,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme,
Seven Towns Ltd, įsteigta Londone (Jungtinė Karalystė), iš pradžių atstovaujama QC M. Edenborough ir solisitorės B. Cookson, vėliau advokatų K. Szamosi ir M. Borbás,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2009 m. rugsėjo 1 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1526/2008‑2), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Simba Toys GmbH & Co. kg ir Seven Towns Ltd,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Frimodt Nielsen, teisėjai F. Dehousse ir A. M. Collins (pranešėjas),
posėdžio sekretorė J. Weychert, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2009 m. lapkričio 6 d.,
susipažinęs su 2010 m. kovo 10 d. ir liepos 9 d. nutartimis sustabdyti bylų nagrinėjimą,
atsižvelgęs į proceso atnaujinimą,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2010 m. lapkričio 30 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2010 m. lapkričio 24 d.,
susipažinęs su dubliku, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. kovo 4 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į dubliką, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. gegužės 25 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į dubliką, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. gegužės 23 d.,
atsižvelgęs į Bendrojo Teismo kolegijų sudėties pasikeitimą,
įvykus 2013 m. gruodžio 5 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1996 m. balandžio 5 d. įstojusi į bylą šalis Seven Towns Ltd pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) [pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)] pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį prašyta įregistruoti, yra šis erdvinis žymuo:
3 Prekės, dėl kurių buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir pataisytos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 28 klasei ir apibūdinamos taip: „Erdvinės dėlionės“.
4 1999 m. balandžio 6 d. šis prekių ženklas buvo įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas Nr. 162784. Jo registracija atnaujinta 2006 m. lapkričio 10 d.
5 2006 m. lapkričio 15 d. ieškovė Simba Toys GmbH & Co. kg pateikė prašymą pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia pagal Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a punktą (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punktas), siejamą su šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a–c ir e punktais (dabar Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies a–c ir e punktai).
6 2008 m. spalio 14 d. sprendimu Anuliavimo skyrius atmetė prašymą pripažinti registraciją negaliojančia (toliau – 2008 m. spalio 14 d. sprendimas).
7 2008 m. spalio 23 d. ieškovė dėl šio sprendimo pateikė apeliaciją VRDT pagal Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsnius (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai). Savo apeliaciją ji grindė minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies a–c ir e punktų pažeidimu.
8 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT antroji apeliacinė taryba patvirtino 2008 m. spalio 14 d. sprendimą ir atmetė apeliaciją.
9 Dėl priekaišto, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimu, Apeliacinė taryba nusprendė, kad jis nepagrįstas, nes, pirma, ginčijamas prekių ženklas tapačiai pavaizduotas grafiškai ir, antra, „nėra jokios akivaizdžios priežasties, dėl kurios languotas kubo paviršius teoriškai netiktų atskirti vienos įmonės prekes ir paslaugas nuo kitų įmonių prekių ir paslaugų“ (ginčijamo sprendimo 16 punktas).
10 Priekaištą, susijusį su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, Apeliacinė taryba atmetė konstatavusi, kad ginčijamas prekių ženklas labai skiriasi nuo sektoriaus įpročių. Pirma, ji nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad „languotas kubo paviršius yra „įprastas“ konkrečiai erdvinių dėlionių srityje“. To, jog egzistuoja dėlionė, t. y. Soma kubas, panašus į kubą, kuriam skirtas ginčijamas prekių ženklas, nepakanka įrodyti, kad šis prekių ženklas yra įprastas sektoriuje (ginčijamo sprendimo 20 punktas). Antra, ji nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas turi savybių, kurių pakanka, kad jį būtų galima laikyti skiriamuoju atitinkamų prekių atžvilgiu (ginčijamo sprendimo 21 punktas).
11 Dėl priekaišto, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu, Apeliacinė taryba nurodė, kad jis nepagrįstas, nes ginčijamas prekių ženklas nepanašus į erdvinę dėlionę ir nesukelia minčių apie ją, nebent vartotojas iš anksto ją žinotų (ginčijamo sprendimo 23 punktas).
12 Galiausiai Apeliacinė taryba atmetė priekaištą, susijusį su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto pažeidimu. Pirma, nurodžiusi, jog „languotas kubo paviršius“ nepateikia jokios nuorodos apie kubo funkciją ar apie tam tikros funkcijos buvimą ir neįmanoma padaryti išvados, kad jis gali būti „naudingas arba daryti tam tikrą techninį poveikį erdvinių dėlionių srityje“ (ginčijamo sprendimo 28 punktas), Apeliacinė taryba nusprendė, kad ginčijamo prekių ženklo registracija nedraudžiama pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis). Antra, Apeliacinė taryba pripažino: „kadangi nagrinėjama forma akivaizdžiai nėra dėlionės forma ir kadangi funkcijos ir judesiai, kuriuos ji galėtų atlikti, yra paslėpti, negalima manyti, kad ją lemia pats prekės pobūdis“ (ginčijamo sprendimo 29 punktas). Remdamasi tuo ji padarė išvadą, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktis) šiuo atveju netaikytinas. Trečia, Apeliacinė taryba nusprendė, kad paprastų „kubo paviršiaus langelių, kaip vaizduojami ginčijamame prekių ženkle, nereikėtų laikyti kaip turinčių formą, suteikiančią prekėms esminę vertę“, todėl Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis) šiuo atveju taip pat netaikytinas (ginčijamo sprendimo 30 punktas).
Šalių reikalavimai
13 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacine procedūra ir procesu Bendrajame Teisme.
14 VRDT ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
15 Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo aštuonis pagrindus. Pirmasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimu. Antrasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio pažeidimu. Trečiasis – su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčio pažeidimu. Ketvirtasis pagrindas pateiktas dėl Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunkčio pažeidimo. Penktasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu. Šeštasis pagrindas – su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu. Septintasis – su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalies (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalis) pažeidimu. Aštuntasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmo sakinio pažeidimu.
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimu
16 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalį:
„Procedūrų metu Tarnyba faktus nagrinėja savo iniciatyva; tačiau procedūros dėl atsisakymo registruoti paraiškas santykinių pagrindų atveju Tarnyba nagrinėja tiktai šalių nurodytus faktus, įrodymus bei argumentus bei siekiamą reikalavimų patenkinimo būdą.“
17 Pirmasis ieškovės nurodytas pagrindas susijęs su šios nuostatos pirmo sakinio pažeidimu ir jį sudaro penkios dalys. Pirma, ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba „visiškai neidentifikavo [ginčijamo] prekių ženklo savybių“. Konkrečiai kalbant, Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad šis prekių ženklas vaizduojamas taip, jog „aiškiai“ matyti, kad tarp kiekvienoje nagrinėjamo kubo sienoje esančių „juodų linijų“ yra tarpeliai, o tai leidžia „aiškiai“ suprasti, kad šiomis linijomis siekiama ne sukurti „juodą narvą“, bet atskirti „mažiausius kubo elementus“ vienus nuo kitų. Antra, ieškovė priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl to, kad ši neatsižvelgė į aplinkybę, jog pats dėlionės pobūdis lemia tai, kad ją sudaro atskiri elementai. Ji nurodo, jog, atsižvelgiant į tai, kad dėlionė yra žaidimas, kurį žaidžiant tokie elementai dėliojami „taip, kad būtų pasiektas konkretus iš anksto nustatytas rezultatas“, šiuo atveju paprasti vartotojas ir prekybininkas visada manys, kad minėtų juodų linijų funkcija yra padalyti nagrinėjamą kubą į atskirus elementus, kuriuos „vienaip ar kitaip“ galima judinti. Trečia, ieškovė priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl to, jog ši neatsižvelgė į tai, kad, kaip ieškovė paaiškino savo 2007 m. gegužės 2 d. pastabose Anuliavimo skyriuje, 3x3x3 kubo forma yra būtina siekiant techninio rezultato, t. y. kalbama erdvinę dėlionę, kurią sudaro besisukantys elementai, kuri yra tam tikro sudėtingumo lygio ir turi tam tikrų ergonominių savybių. Ketvirta, ji tvirtina, jog Apeliacinė taryba klaidingai neatsižvelgė į aplinkybę, kad, kaip ieškovė paaiškino savo 2007 m. gegužės 2 d. pastabose Anuliavimo skyriuje, minėtos juodos linijos atlieka techninę funkciją. Penkta, ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad Soma kubas nepatenka į atitinkamą sektorių. Ji nurodo, kad ji ir įstojusi į bylą šalis pateikė su tuo susijusių įrodymų per procedūrą VRDT.
18 VRDT mano, kad pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
19 Pirma, reikia nurodyti, kad pateikdama pirmąjį pagrindą, susijusį su procedūrinės nuostatos pažeidimu, ieškovė veikiau siekia užginčyti Apeliacinės tarybos atlikto tam tikrų aplinkybių ir tam tikrų jos argumentų vertinimą, nei priekaištauja tarybai, kad prieš priimdama ginčijamą sprendimą neatsižvelgė į šias aplinkybes ir argumentus. Taigi klausimas, ar Apeliacinė taryba teisingai vertino tam tikras aplinkybes, argumentus ar įrodymus, priskiriamas prie ginčijamo sprendimo esminio teisėtumo, o ne procedūros, per kurią jis buvo priimtas, pažeidimų nagrinėjimo.
20 Antra, reikia konstatuoti, kad bet kuriuo atveju šiam pagrindui trūksta faktinio pagrindimo ir juo iš dalies klaidingai aiškinamas ginčijamas sprendimas.
21 Iš tikrųjų, pirma, iš ginčijamo sprendimo matyti (žr., be kita ko, ginčijamo sprendimo 16, 21 ir 28 punktus), kad Apeliacinė taryba išsamiai išnagrinėjo grafinius ginčijamo prekių ženklo vaizdus, įskaitant juose matomas storas juodas linijas, kurios į langelius dalija kiekvieną nagrinėjamo kubo sieną (toliau – juodos linijos). Be kita ko, reikia nurodyti, kad tarpeliai tarp juodų linijų sunkiai matomi ir bet kuriuo atveju, kaip ginčijamo sprendimo 21 punkte teisingai konstatavo Apeliacinė taryba, dėl jų buvimo neišnyksta galimybė ginčijamo prekių ženklo suvokti kaip vaizduojančio „juodą narvą“.
22 Antra, reikia konstatuoti, jog niekas ginčijamame sprendime neleidžia manyti, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad dėl savo pobūdžio dėlionė sudaryta iš atskirų elementų. Šiuo atžvilgiu ieškovė nepagrįstai priekaištavo Apeliacinei tarybai dėl to, kad nagrinėdama klausimą, ar gali būti laikoma, kad ginčijamam prekių ženklui būdingas skiriamasis požymis atitinkamų prekių atžvilgiu, ši ginčijamo sprendimo 21 punkte nurodė, jog nagrinėjamas kubas neturi „jokios akivaizdžios savybės, rodančios, kad jį galima sukti arba pertvarkyti“. Priešingai, nei tvirtina ieškovė, tai, jog dėl savo pobūdžio dėlionė sudaryta iš atskirų elementų, nebūtinai reiškia, kad šiuos elementus galima sukioti. Šiuo atveju juodas linijas objektyvus vertintojas, net darant prielaidą, kad jis pastebi tarpelius tarp jų, nebūtinai suvoktų kaip tokias, kurių funkcija yra padalyti nagrinėjamą kubą į atskirus elementus, kuriuos „vienaip ar kitaip“ galima pajudinti. Devyniuose kvadratėliuose, kiekvienoje nagrinėjamo kubo sienoje matomuose dėl juodų kraštų, galėtų, be kita ko, būti uždedamų raidžių, skaitmenų, spalvų ar paveikslėlių, o tam nebūtina, keisti pačių kvadratėlių vietos. Iš tikrųjų, kaip bus išsamiau paaiškina šio sprendimo 54 punkte, ieškovės tvirtinimas didžiąja dalimi grindžiamas klaidinga prielaida, kad egzistuoja būtinas tariamos galimybės sukioti tam tikrus nagrinėjamo kubo elementus ir juodų linijų šio kubo paviršiuje ryšys.
23 Trečia, dėl trečios ir ketvirtos šio pagrindo dalių reikia nurodyti, jog iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Apeliacinė taryba išsamiai išnagrinėjo visus argumentus ir įrodymus, kuriuos skirtingos šalys pateikė per administracinę procedūrą (žr., be kita ko, ginčijamo sprendimo 3–11, 16, 20, 21 ir 28–30 punktus). Konkrečiai kalbant, Apeliacinė taryba visiškai atsižvelgė į ieškovės argumentus, kad, pirma, nagrinėjama forma yra būtina techniniam rezultatui pasiekti ir, antra, juodos linijos atlieka techninę funkciją (žr. ginčijamo sprendimo 10, 28 ir 29 punktus).
24 Ketvirta, reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovė nurodydama ginčijamo sprendimo 20 punktą, Apeliacinė taryba neatmetė, kad Soma kubas patenka į atitinkamą sektorių. Tame punkte Apeliacinė taryba paprasčiausiai nurodė, jog to, kad egzistuoja dėlionė, t. y. minėtas kubas, panašus į kubą, kuriam skirtas ginčijamas prekių ženklas, nepakanka įrodyti, kad šis prekių ženklas atitinka sektoriaus įpročius (žr. 106 punktą).
25 Trečia, reikia konstatuoti, kad vykstant registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrai, net jeigu ši susijusi, kaip šioje byloje, su absoliučiais negaliojimo pagrindais, Apeliacinė taryba neprivalo nagrinėti faktinių aplinkybių savo iniciatyva (2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Fürstlich Castell’sches Domänenamt / VRDT – Castel Frères (CASTEL), T‑320/10, Rink. (Ištraukos), EU:T:2013:424, apskųsto apeliacine tvarka, 25–29 punktai). Žinoma, Apeliacinei tarybai netrukdoma, jeigu ji mano, kad tai būtina, savo iniciatyva atsižvelgti į visus jos atliekamai analizei svarbius elementus. Tačiau iš bylos medžiagos nematyti, kad šiuo atveju buvo tokia būtinybė.
26 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmąjį pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimu, reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio pažeidimu
27 Ieškovės nurodytas antrasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio pažeidimu ir jį sudaro aštuonios dalys. Pirma, ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba klaidingai neatsižvelgė į tai, jog juodos linijos atlieka techninę funkciją. Antra, ji tvirtina, kad svarbu išsiaiškinti tai, ar esminės prekių ženklo savybės priskirtinos tik prie techninio rezultato, o ne tai, ar jos iš tikrųjų atlieka techninę funkciją. Trečia, ji priekaištauja Apeliacinei tarybai, kad neatsižvelgė į bendrąjį interesą, kuriuo grindžiama minėta nuostata. Ji nurodo, kad jeigu ginčijamo prekių ženklo registracija nebūtų panaikinta, jos savininkas galėtų ja remtis prieš trečiuosius asmenis, pageidaujančius prekiauti erdvinėmis dėlionėmis, kurias galima sukioti. Ketvirta, ji priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl to, kad ši neatsiribojo nuo Anuliavimo skyriaus pareiškimo, pateikto 2008 m. spalio 14 d. sprendime, pagal kurį esminės nagrinėjamos formos savybės neatlieka techninės funkcijos, nes dėl šios formos registracijos kaip prekių ženklo nesukuriama monopolijos teisė į techninį sprendimą. Penkta, ji nurodo, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į faktą, jog bylose, kuriose priimtas 2002 m. birželio 18 d. Sprendimas Philips (C‑299/99, Rink., EU:C:2002:377) ir 2008 m. lapkričio 12 d. Sprendimas Lego Juris / VRDT – Mega Brands (Raudonas Lego kubelis) (T‑270/06, Rink., EU:T:2008:483), atitinkamos techninės funkcijos taip pat tiesiogiai nebuvo matyti iš nagrinėjamų prekių ženklų vaizdo. Šešta, ji kaltina Apeliacinę tarybą, kad neatsižvelgė į aplinkybę, kad nėra alternatyvių formų, galinčių atlikti tą pačią techninę funkciją. Septinta, ji tvirtina, jog Apeliacinė taryba klaidingai manė, kad ginčijamo prekių ženklo vaizdas nesukelia minčių apie jokią konkrečią funkciją. Iš tikrųjų tarpeliai tarp juodų linijų leidžia daryti prielaidą, kad galima sukioti atskirus nagrinėjamo kubo elementus. Aštunta, ji priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl to, jog ši neatsižvelgė į tai, kad „tokio pobūdžio“ erdvinės dėlionės ir galimybė jas sukioti buvo žinomos iki ginčijamo prekių ženklo paraiškos pateikimo.
28 VRDT ir įstojusi į bylą šalis nepritaria ieškovės argumentams ir reikalauja atmesti antrąjį pagrindą.
29 Prekės forma priskiriama prie žymenų, galinčių sudaryti prekių ženklą. Kalbant apie Bendrijos prekių ženklą, tai išplaukia iš Reglamento Nr. 40/94 4 straipsnio (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnis), pagal jį Bendrijos prekių ženklą gali sudaryti bet kokie žymenys, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, būtent: žodžiai, tarp jų – asmenų pavardės, dizainas, raidės, skaitmenys, išorinis prekių arba jų įpakavimo vaizdas, jeigu jie leidžia atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų.
30 Vis dėlto pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį „neregistruojami žymenys, <...> kuriuos sudaro vien <...> prekių forma, būtina techniniam rezultatui gauti“.
31 Iš teismų praktikos matyti, jog šia nuostata draudžiama registruoti bet kokią formą, kurią, kalbant apie esmines savybes, sudaro vien prekės forma, lemiama ir pakankama nustatytam techniniam rezultatui gauti, net jei šį rezultatą galima pasiekti kitomis formomis, naudojant tą patį arba kitokį techninį sprendimą (27 punkte minėto Sprendimo Raudonas Lego kubelis, EU:T:2008:483, 43 punktas).
32 Be kita ko, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, kiekvienas iš Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų atsisakymo registruoti pagrindų turi būti aiškinamas atsižvelgiant į jį grindžiantį visuomenės interesą. Šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį grindžiantis interesas yra vengti, kad dėl teisių į prekių ženklą įmonei būtų suteikta monopolijos teisė į prekės techninius sprendimus ar funkcines savybes (žr. 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, Rink., EU:C:2010:516 43 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
33 Teisės aktų leidėjo nustatytos taisyklės šiuo atveju atspindi dviejų teiginių pusiausvyrą, kurie abu gali padėti įgyvendinti sveikos ir sąžiningos konkurencijos sistemą (32 punkte minėto Sprendimo Lego Juris / VRDT, EU:C:2010:516, 44 punktas).
34 Viena vertus, tai, kad į Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalį įtrauktas draudimas registruoti kaip prekių ženklus žymenis, kurie yra vien prekių forma, būtina techniniam rezultatui gauti, užtikrina, kad įmonės negalėtų remtis prekių ženklų teise siekdamos neribotą laiką naudotis su techniniais sprendimais susijusiomis išimtinėmis teisėmis (32 punkte minėto Sprendimo Lego Juris / VRDT, EU:C:2010:516, 45 punktas).
35 Iš tiesų, kol prekės forma tik perteikia gamintojo įgyvendintą ir jo prašymu patentuotą techninį sprendimą, šiai formai suteikta prekių ženklo apsauga pasibaigus patentui gerokai ir ilgam laikui sumažintų kitų įmonių galimybę naudoti šį techninį sprendimą. Tačiau Sąjungoje išplėtotoje intelektinės nuosavybės teisių sistemoje techniniai sprendimai gali būti saugomi tik ribotą laiką, kad paskui juos laisvai galėtų naudoti visi ūkio subjektai (32 punkte minėto Sprendimo Lego Juris / VRDT, EU:C:2010:516, 46 punktas).
36 Be kita ko, vien funkcinės prekės formos registravimas kaip prekių ženklo gali suteikti šio prekių ženklo savininkui galimybę uždrausti kitoms įmonėms naudoti ne tik tokią pačią, bet ir panašias formas (šiuo klausimu žr. 32 punkte minėto Sprendimo Lego Juris / VRDT, EU:C:2010:516, 56 punktą).
37 Kita vertus, apribodamas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje įtvirtinto atmetimo pagrindo taikymą tik žymenims, kuriuos sudaro „vien“ prekės forma, „būtina“ techniniam rezultatui gauti, teisės aktų leidėjas manė, kad visos prekės formos tam tikra prasme yra funkcinės ir kad dėl to būtų netinkama atsisakyti registruoti prekės formą kaip prekių ženklą tik dėl to, kad ji turi funkcinių savybių. Žodžiais „vien“ ir „būtina“ ši nuostata užtikrina, kad būtų atsisakoma įregistruoti tik tokias prekių formas, kurios perteikia techninį sprendimą ir kurių įregistravimas kaip prekių ženklo iš tiesų trukdytų kitoms įmonėms panaudoti tą techninį sprendimą (32 punkte minėto Sprendimo Lego Juris / VRDT, EU:C:2010:516, 48 punktas).
38 Be to, iš teismų praktikos matyti, kad teisingas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio taikymas reikalauja, kad erdvinio žymens esmines savybes nustatytų institucija, nagrinėjanti prašymą įregistruoti tą žymenį kaip prekių ženklą. Sąvoka „esminės savybės“ turi būti suprantama kaip apimanti svarbiausius žymens elementus (32 punkte minėto Sprendimo Lego Juris / VRDT, EU:C:2010:516, 68 ir 69 punktai).
39 Šios pagrindinės savybės turi būti nustatytos kiekvienu konkrečiu atveju, nesant sisteminės skirtingų elementų, iš kurių gali būti sudarytas žymuo, hierarchijos. Atlikdama esminių žymens savybių tyrimą kompetentinga institucija gali arba tiesiogiai remtis bendru žymens kuriamu įspūdžiu, arba pirmiausia išnagrinėti skirtingus žymenį sudarančius elementus (žr. šio sprendimo 32 punkte minėto Sprendimo Lego Juris / VRDT, EU:C:2010:516, 70 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
40 Konkrečiai kalbant, kaip Teisingumo Teismas nurodė šio sprendimo 32 punkte minėto Sprendimo Lego Juris / VRDT (EU:C:2010:516) 71 punkte, žymens esminės savybės, siekiant taikyti Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį, pagal situaciją ir ypač šio žymens sudėtingumą gali būti nustatytos tiesiog vizualiai išnagrinėjus žymenį arba, priešingai, remiantis išsamiu nagrinėjimu, kai atsižvelgiama į vertinant naudingus elementus, kaip antai apklausas ir ekspertizes arba duomenis, susijusius su intelektinės nuosavybės teisėmis, anksčiau suteiktomis nagrinėjamos prekės atžvilgiu.
41 Kai nustatomos esminės žymens savybės, VRDT turi patikrinti, ar visos šios savybės atitinka nagrinėjamos prekės techninę funkciją. Iš tikrųjų Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis taikomas tik tada, kai prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą prekės formą, kurioje nefunkcinio pobūdžio elementas, dekoratyvinis arba išgalvotas, vaidina svarbų vaidmenį. Tokiu atveju konkuruojančios įmonės lengvai gali naudoti tokio paties funkcionalumo alternatyvias formas, nes nėra grėsmės daryti poveikį techninio sprendimo prieinamumui. Šis sprendimas tokiu atveju gali būti lengvai panaudojamas prekių ženklo savininko konkurentų prekės formose, neturinčiose tokio paties nefunkcinio elemento kaip savininko forma, kurios, palyginti su šia forma, nėra nei identiškos, nei panašios (šio sprendimo 32 punkte minėto Sprendimo Lego Juris / VRDT, EU:C:2010:516, 72 punktas).
42 Taigi šį pagrindą reikia išnagrinėti atsižvelgiant į minėtus principus.
43 Pirmiausia reikia nustatyti esmines ginčijamo prekių ženklo savybes.
44 Šiuo atveju, kaip buvo konstatuota ginčijamo sprendimo 28 punkte, ginčijamo prekių ženklo registracijos paraiškoje trimis skirtingomis perspektyvomis grafiškai pavaizduotas kubas languotu paviršiumi, juodos spalvos kraštais, dėl ko siena padalyta į devynis vienodų matmenų kvadratus, sudarančius 3x3 lentelę. Keturios storos juodos linijos, t. y. juodos linijos (žr. šio sprendimo 21 punktą), iš kurių dvi horizontalios, o kitos dvi – vertikalios, suskirsto į kvadratėlius kiekvieną kubo sieną. Kaip teisingai nurodyta ginčijamo sprendimo 21 punkte, dėl šių skirtingų elementų ginčijamas prekių ženklas įgauna „juodo narvo“ vaizdą.
45 Iš ginčijamo sprendimo 16, 20, 28 ir 30 punktų matyti, kad esminėmis ginčijamo prekių ženklo savybėmis Apeliacinė taryba laiko „languotą kubo paviršių“, t. y. pirma, patį kubą ir, antra, langelius, esančius kiekvienoje kubo sienoje.
46 Priešingai nei savo rašytiniuose dokumentuose tvirtina ieškovė, Apeliacinė taryba nenusprendė, kad esmines ginčijamo prekių ženklo savybes sudaro tik „horizontalios ir vertikalios linijos, kuriomis vieni nuo kitų atskiriami atskiri kubo elementai“. Be kita ko, priešingai, nei per posėdį atsakydamos į Bendrojo Teismo klausimą nurodė VRDT ir įstojusi į bylą šalis, faktas, kad šiame prekių ženkle yra pilkų atspalvių, o tai, beje, netiesa, nėra papildoma esminė minėto prekių ženklo savybė. Iš tikrųjų, be to, kad ginčijamo prekių ženklo registracijos paraiškoje nenurodyta jokia spalva, reikia konstatuoti, jog grafinis šio prekių ženklo vaizdas – baltos arba juodais brūkšniais padengtos kubo sienos.
47 Reikia pritarti šio sprendimo 45 punkte minėtam Apeliacinės tarybos vertinimui, nes iš paprastos ginčijamo prekių ženklo vizualios analizės aiškiai matyti, kad tame punkte nurodyti elementai yra svarbiausi šio prekių ženklo elementai.
48 Antra, reikia įvertinti, ar visos nurodytos esminės ginčijamo prekių ženklo savybės atitinka tam tikrų prekių techninę funkciją.
49 Ginčijamo sprendimo 28 punkte Apeliacinė taryba visų pirma nurodė, jog iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad, „taikant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies [e) punkto ii) papunktį], erdvinių prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia priežastys turi būti grindžiamos tik tokio prekių ženklo, koks jis buvo įregistruotas, vaizdo analize, o ne nurodomomis ar numanomomis nematomomis savybėmis“. Toliau ji konstatavo, kad ginčijamo prekių ženklo grafiniai vaizdai „nesukelia minčių apie jokią konkrečią funkciją, net jei atsižvelgiama į prekes, t. y. „erdvines dėliones“. Ji nusprendė, kad neturi būti atsižvelgiama į „gerai žinomą“ galimybę sukioti vadinamosios „Rubiko kubo“ dėlionės vertikalias ir horizontalias juostas ir „neteisėtai bei atgaline data“ funkcionalumą atrasti vaizduose. Apeliacinės tarybos nuomone, „kubą sudarantys langeliai“ nepateikia jokios informacijos apie savo funkciją ar apie tam tikros funkcijos buvimą, ir „neįmanoma daryti išvados, kad jis gali būti naudingas arba daryti kokį nors techninį poveikį trimačių dėlionių srityje“. Ji pridūrė, kad tai yra taisyklinga geometrinė forma ir kad joje „nėra jokių dėlionės, kurią ji įkūnija, požymių“.
50 Pirma, ieškovė ginčija šią analizę ir, remdamasi pirma, antra ir septinta šio pagrindo dalimis, nurodo, kad tarpeliai tarp „juodų linijų“ leidžia „aiškiai“ suprasti, kad šiomis linijomis siekiama vienus nuo kitų atskirti „mažiausius kubo elementus“, kuriuos galima pajudinti, visų pirma sukioti. Todėl minėtos linijos „priskirtinos prie techninių funkcijų“ pagal šio sprendimo 27 punkte minėto Sprendimo Philips 84 punktą (EU:C:2002:377). Ji priduria, kad iš to sprendimo matyti, jog svarbu išsiaiškinti ne tai, ar esminės prekių ženklo savybės iš tikrųjų atlieka techninę funkciją, bet tai, ar „techninis produktas, turintis tam tikrų techninių savybių, turi aptariamų [esminių] savybių, kurias lemia jo techninės savybės“. Taigi šiuo atveju juodos linijos kaip tik ir yra techninės funkcijos, t. y. galimybė sukioti atskirus nagrinėjamo kubo elementus.
51 Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad ieškovė tuo pačiu metu tvirtina, kad juodos linijos atlieka techninę funkciją ir kad jos yra tokios funkcijos pasekmė. Per posėdį Bendrojo Teismo paprašyta paaiškinti savo poziciją šiuo klausimu, ji tvirtino, kad, pirma, juodos linijos atlieka „atskyrimo“ funkciją, kuri yra nagrinėjamo kubo atskirų elementų judumo „išankstinė sąlyga“, ir, antra, kad atitinkamas techninis sprendimas ir juodos linijos yra tarpusavyje susiję.
52 Pirma, reikia atmesti ieškovės tvirtinimą, kad juodos linijos yra tariama galimybė sukioti atskirus nagrinėjamo kubo elementus.
53 Iš tikrųjų, pirma, toks tvirtinimas yra nesvarbus, nes tam, kad galėtų būti taikomas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis, reikia nustatyti, kad esminės nagrinėjamo prekių ženklo savybės pačios savaime atlieka nagrinėjamo prekių ženklo techninę funkciją ir buvo pasirinktos tam, kad ją atliktų, ir jos nėra tos funkcijos rezultatas Taigi, kaip teisingai tvirtina VRDT, iš šio sprendimo 27 punkte minėto Sprendimo Philips (EU:C:2002:377) 79 ir 80 punktų matyti, kad būtent taip reikia suprasti Teisingumo Teismo tvirtinimą, pateiktą to paties sprendimo 84 punkte, pagal kurį žymuo, kurį sudaro tik prekės forma, neregistruojamas, jei įrodyta, kad esminės šios formos funkcinės savybės priskirtinos tik prie techninio rezultato. Tai patvirtina ir šio sprendimo 27 punkte minėto Sprendimo Raudonas Lego kubelis (EU:T:2008:483) 43 punkte Bendrojo Teismo pateiktas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio išaiškinimas (žr. šio sprendimo 31 punktą), pagal kurį šioje nuostatoje numatytas atmetimo pagrindas taikomas tik jei prekės forma yra „lemiama ir pakankama nustatytam techniniam rezultatui gauti“; šį aiškinimą Teisingumo Teismas patvirtino šio sprendimo 32 punkte minėto Sprendimo Lego Juris / VRDT 50–58 punktuose (EU:C:2010:516).
54 Pažymėtina, kad minėtas tvirtinimas bet kuriuo atveju nepagrįstas. Iš tikrųjų, kaip savo rašytiniuose dokumentuose ir per posėdį pažymėjo įstojusi į bylą šalis, visiškai tikėtina, kad kubas, kurio sienos arba kiti elementai gali būti sukiojami, neturi matomų atskiriančių linijų. Taigi nėra būtino ryšio tarp, pirma, tokios tariamos galimybės sukioti arba bet kokios kitos galimybės judinti tam tikrus nagrinėjamo kubo elementus ir, antra, aplinkybės, kad ant minėto kubo sienų yra storos juodos linijos arba a fortiori tokie langeliai, kokie matyti grafiniuose ginčijamo prekių ženklo vaizduose.
55 Pagaliau reikia priminti, kad ginčijamas prekių ženklas buvo įregistruotas bendrai „erdvinėms dėlionėms“, t. y. neapsiribojant tomis, kurios gali būti sukiojamos ir kurios sudaro tik vieną iš konkrečių dėlionių rūšių. Be kita ko, reikia nurodyti, kad, kaip per posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą nurodė įstojusi į bylą šalis, prie savo registracijos paraiškos ji nepridėjo aprašymo, kuriame būtų patikslinta, kad nagrinėjama forma turi tokią savybę.
56 Kita vertus, reikia atmesti ir ieškovės tvirtinimą, kad juodos linijos atlieka techninę funkciją, šiuo atveju atskiria vienus nuo kitų nagrinėjamo kubo elementus, kad juos būtų galima judinti, visų pirma sukioti.
57 Iš tikrųjų šis tvirtinimas grindžiamas klaidinga prielaida, kad šis kubas neišvengiamai būtų suvokiamas kaip apimantis elementus, kuriuos būtų galima atitinkamai judinti (žr. šios sprendimo 22 punktą). Net darant prielaidą, jog objektyvus stebėtojas gali iš ginčijamo prekių ženklo grafinių vaizdų suprasti, kad juodų linijų funkcija yra atskirti vienus nuo kitų judančius elementus, jis tiksliai nežinotų, ar šie elementai galėtų būti, pavyzdžiui, sukiojami arba išrenkami, kad vėliau vėl būtų surenkami arba leistų pakeisti šio kubo formą.
58 Iš tikrųjų ieškovės argumentai, kaip matyti iš jos raštu pateiktų dokumentų, grindžiami tik žinojimu, kad vertikalios ir horizontalios Rubiko kubo juostos gali būti sukiojamos. Taigi aišku, kad tokią galimybę turėtų lemti ne pačios juodos linijos ir bendrai – langeliai, esantys ant kiekvienos nagrinėjamo kubo sienos, bet daugių daugiausia jo vidinis mechanizmas, kuris nematomas ginčijamo prekių ženklo grafiniuose vaizduose ir kuris neturėtų būti laikomas esmine šio prekių ženklo savybe, o to, beje, šalys neginčijo.
59 Tokiomis aplinkybėmis Apeliacinei tarybai neturėtų būti priekaištaujama dėl to, kad ji neįtraukė šio nematomo elemento į ginčijamo prekių ženklo esminių savybių funkcionalumo analizę. Iš tikrųjų, nors Apeliacinei tarybai neturėtų būti draudžiama atliekant tokią analizę taikyti dedukcijos metodo, reikia, kad šis metodas būtų taikomas kuo objektyviau ir remiantis tokia nagrinėjama forma, kokia pavaizduota grafiškai; be to, dedukcija turi būti taikoma ne visai spekuliaciniais, bet pakankamai aiškiais tikslais. Taigi šiuo atveju remiantis ginčijamo prekių ženklo grafiniais vaizdais nusprendus, kad yra vidinis sukimosi mechanizmas, netenkinami šie reikalavimai.
60 Iš tikrųjų, kaip ginčijamo sprendimo 28 punkte teisingai nurodė Apeliacinė taryba, juodos linijos ir, bendriau tariant, langeliai ant kiekvienos nagrinėjamo kubo sienos neatlieka jokios techninės funkcijos ir nesukelia minčių apie ją. Žinoma, langeliai, nors visų pirma jie yra išgalvotas ornamentas, atliekantis svarbų nagrinėjamos formos kilmės nuorodos vaidmenį (žr. šio sprendimo 110 punktą), vizualiai padalija kiekvieną minėto kubo sieną į devynis vienodo dydžio kvadratinius elementus. Tačiau tai nėra techninė funkcija, kaip tai suprantama pagal atitinkamą teismų praktiką. Šiuo atžvilgiu svarbu priminti, kad teisės aktų leidėjas nesiekė to, kad kaip prekių ženklas nebūtų registruojama prekės forma vien todėl, kad ji turi praktinių savybių, nes bet kokia prekės forma tam tikra prasme yra funkcinė (žr. šio sprendimo 37 punktą).
61 Dėl kitos esminės ginčijamo prekių ženklo savybės, šiuo atveju paties kubo, pažymėtina, kad nereikia nustatyti, ar jis atitinka nagrinėjamos prekės techninę funkciją, nes, kaip matyti iš pateiktų paaiškinimų, taip bet kuriuo atveju nėra kalbant apie esminę savybę, kurią sudaro langeliai. Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje įtvirtintas atmetimo pagrindas taikomas tik tada, kai visos žymens pagrindinės savybės yra funkcinio pobūdžio. Negalima atsisakyti registruoti tokio žymens kaip prekių ženklo, jei prekės forma turi svarbų nefunkcinio pobūdžio elementą (šiuo klausimu žr. 32 punkte minėto Sprendimo Lego Juris / VRDT, EU:C:2010:516, 52 punktą).
62 Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad pirma, antra ir septinta antrojo pagrindo dalis yra nepagrįstos.
63 Taip pat reikia atmesti kaip nepagrįstą ir trečią šio pagrindo dalį, susijusią su neatsižvelgimu į bendrąjį interesą, kuriuo grindžiamas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis.
64 Iš tikrųjų, priešingai, nei nurodo ieškovė, ginčijamu prekių ženklu jo savininkas neturėtų remtis siekdamas uždrausti tretiesiems asmenims prekiauti erdvinėmis dėlionėmis, kurias galima sukioti. Iš tikrųjų, kaip matyti iš pateiktų paaiškinimų, įregistravus šį prekių ženklą apsaugoma ne galimybė sukioti, kurios nėra nagrinėjamos formos atveju, o tik kubo forma languotu paviršiumi, dėl kurios jis tampa panašus į „juodą narvą“. Šis prekių ženklas neturėtų, be kita ko, sudaryti kliūčių tretiesiems asmenims prekiauti erdvinėmis dėlionėmis, kurių forma skiriasi nuo kubo arba kurių forma yra kubas, tačiau ne languotu paviršiumi, analogišku ginčijamam prekių ženklui, ar bet kokio kito panašaus motyvo, neatsižvelgiant į tai, ar šias dėliones galima, ar negalima sukioti. Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad iš bylos medžiagos matyti, jog prašomo įregistruoti prekių ženklo paraiškos pateikimo dieną rinkoje jau buvo erdvinių dėlionių, kurias galima sukioti ir kurių formos skyrėsi nuo kubo formos ir (arba) turėjo kitokių motyvų nei langeliai.
65 Trečia, kiek tai susiję su ketvirta antrojo pagrindo dalimi, ieškovė kritikuoja tai, kad Apeliacinė taryba neatsiribojo nuo 2008 m. spalio 14 d. sprendimo 28 punkte pateikto tvirtinimo:
„Nagrinėjamos formos esminės savybės neatlieka techninės funkcijos ir tai, kad ji buvo įregistruota kaip prekių ženklas, nesuteikia monopolio teisės į techninį sprendimą. Todėl ji netrukdo konkurentams prekiauti mechaninėmis dėlionėmis, apimančiomis sudedamųjų elementų judrumo ar sukiojimosi funkciją. Ginčijamas prekių ženklas netrukdo konkurentams įgyvendinti tokios techninės funkcijos savo pačių prekėse“.
66 Ieškovės nuomone, šie argumentai grindžiami idėja, kad ginčijamo prekių ženklo registracija neturi būti pripažinta negaliojančia, nes „ieškiniai dėl teisių pažeidimo bet kuriuo atveju negali būti pareiškiami dėl trečiųjų asmenų prekių, kurios yra tapačios arba analogiškos prekių ženklui, jeigu šios prekės <...> atlieka techninę funkciją (t. y. jeigu jas galima sukioti)“. Taigi minėti argumentai grindžiami Reglamento Nr. 40/94 12 straipsnio b punktu (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 12 straipsnio b punktas). Pagal teismų praktiką pastaroji nuostata neturėtų daryti lemiamos įtakos Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio aiškinimui.
67 Reikia konstatuoti, kad ieškovės argumentai grindžiami klaidingu cituotos 2008 m. spalio 14 d. sprendimo 28 punkto dalies aiškinimu. Toje dalyje Anuliavimo skyrius visiškai nenusprendė dėl Reglamento Nr. 40/94 12 straipsnio „Bendrijos prekių ženklo veikimo apribojimas“ b punkto, kuriame numatyta, kad Bendrijos prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiosioms šalims komercinėje veikloje naudoti prekių ar teikiamų paslaugų rūšies, kokybės, kiekio, paskirties, vertės, geografinės kilmės, pagaminimo laiko nuorodas arba kitas jų charakteristikas, t. y. apibūdinamąsias nuorodas. Iš tikrųjų cituotoje dalyje Anuliavimo skyrius įvertino tik ginčijamo prekių ženklo registracijos pasekmes bendrojo intereso, kuriuo grindžiamas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis, atžvilgiu (žr. šio sprendimo 32 punktą). Kaip matyti iš šio sprendimo 63 ir 64 punktų, toks Anuliavimo skyriaus vertinimas yra teisingas, todėl Apeliacinei tarybai neturėtų būti priekaištaujama dėl to, kad ji nuo jo neatsiribojo ginčijamame sprendime.
68 Todėl ketvirta antrojo pagrindo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
69 Ketvirta, būtina konstatuoti, kad nepagrįsta ir penkta antrojo pagrindo dalis, susijusi su tuo, kad bylose, kuriose priimti šio sprendimo 27 punkte minėti sprendimai Philips (EU:C:2002:377) ir Raudona Lego kaladėlė (EU:T:2008:483), nagrinėjamų formų techninė funkcija taip pat nebuvo tiesiogiai matoma iš atitinkamų prekių ženklų vaizdų.
70 Iš tikrųjų, pirma, byloje, kurioje priimtas šio sprendimo 27 punkte minėtas Sprendimas Philips (EU:C:2002:377), atitinkama techninė funkcija, šiuo atveju skutimo funkcija, aiškiai išplaukė iš nagrinėjamos formos grafinio vaizdo – elektrinio skustuvo viršutinėje dalyje yra trys apvalios besisukančios galvutės, kurios išdėstytos taip, kad sudarytų lygiakraštį trikampį.
71 Be to, kita vertus, šio sprendimo 27 punkte minėtoje byloje Raudonas Lego kubelis (EU:T:2008:483) iš nagrinėjamo prekių ženklo grafinio vaizdo buvo matyti, kad nagrinėjamo žaidimų kubelio viršutinėje sienoje yra dvi eilės išsikišimų. Kadangi atitinkamos prekės yra „konstruktoriai“, dėl šių išsikišimų logiška manyti, kad jie skirti žaidimo kubeliams surinkti, ir kad juose yra apatinė tuščiavidurė ertmė ir antraeiliai išsikišimai, net jei šių elementų nematyti.
72 Tačiau iš ginčijamo prekių ženklo grafinių vaizdų negalima sužinoti, ar nagrinėjama forma turi tam tikrą techninę funkciją, ir, jei taip, kokia ji. Konkrečiai kalbant, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 22, 54, 57 ir 58 punktuose, iš šių vaizdų pakankamai aiškiai nematyti, kad nagrinėjamas kubas sudarytas iš judančių elementų, juo labiau nematyti, kad juos galima sukioti.
73 Penkta, negalima pritarti ir šeštai antrojo pagrindo daliai, susijusiai su tuo, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tariamą alternatyvių formų, galinčių atlikti „tą pačią techninę funkciją“, nebuvimą. Ieškovė neturi pagrindo tvirtinti, kaip tai darė dublike, kad jei nėra tokių alternatyvių formų, turi būti taikomas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis.
74 Iš tikrųjų, viena vertus, šis priekaištas faktiniu požiūriu yra nepagrįstas. Darant prielaidą, kad techninė funkcija, kuria remiasi ieškovė, yra galimybė sukioti erdvinę dėlionę, reikia priminti, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo paraiškos pateikimo dieną rinkoje jau buvo erdvinių dėlionių, turėjusių tokią funkciją, tačiau kitokios nei kubo formos, pavyzdžiui tetraedro, oktaedro, dodekaedro ar ikosaedro formos arba jų išorėje nebuvo langelių (žr. šio sprendimo 64 punktą).
75 Kita vertus, ir bet kuriuo atveju, kaip matyti ir iš šio sprendimo 27 punkte minėto Sprendimo Philips (EU:C:2002:377, 81–84 punktai), ir iš šio sprendimo 32 punkte minėto Sprendimo Lego Juris / VRDT (EU:C:2010:516, 53–58 punktai), kalbant apie formos esminių savybių funkcionalumą, nesvarbu, ar yra kitų formų, leidžiančių gauti tokį patį techninį rezultatą.
76 Šešta, aštuntai šio pagrindo daliai, pagal kurią Apeliacinė taryba klaidingai neatsižvelgė į tai, jog „tokio pobūdžio“ erdvinės dėlionės ir galimybė jas sukioti buvo žinomos iki ginčijamo prekių ženklo paraiškos pateikimo, neturi būti pritarta dėl tokių pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 58 punkte.
77 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčio pažeidimu
78 Ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktį, nes neatsižvelgė į tai, kad kiekvieną ginčijamo prekių ženklo individualią savybę lėmė prekės „funkcija“.
79 VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
80 Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktį „neregistruojami <...> žymenys, kurie yra vien <...> prekių forma, būtina techniniam rezultatui gauti“.
81 Reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 29 punkte Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad ši nuostata šiuo atveju netaikytina.
82 Iš tikrųjų akivaizdu, jog dėl atitinkamų prekių, šiuo atveju erdvinių dėlionių, pobūdžio visiškai nebūtina, kad tos prekės turėtų kubo languotu paviršiumi formą. Taigi, kaip teisingai tvirtino VRDT ir įstojusi į bylą šalis ir kaip matyti iš bylos medžiagos, jau prašomo įregistruoti prekių ženklo paraiškos pateikimo dieną erdvinės dėlionės, net tos, kurias galima sukioti, buvo įvairių formų: nuo dažniausiai pasitaikančių geometrinių (pavyzdžiui, kubai, piramidės, sferos, kūgiai) iki pastatų, monumentų, daiktų ar gyvūnų formų.
83 Todėl trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunkčio pažeidimu
84 Ieškovė nurodo: kadangi nagrinėjamos formos individualios savybės yra būtinos erdvinėms dėlionėms, turinčioms tam tikrų „optimizuotų individualių savybių (pertvarkymo galimybė, tam tikras sudėtingumo laipsnis ir ergonominės funkcijos)“, ši forma suteikia esminę vertę atitinkamoms prekėms ir jų komercinei sėkmei. Todėl Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį.
85 VRDT ir įstojusi į bylą šalis prašo atmesti ketvirtąjį pagrindą kaip nepagrįstą.
86 Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį „neregistruojami žymenys, kurie yra vien <...> forma, suteikianti prekėms esminę vertę“.
87 Kad būtų taikomas šis atmetimo pagrindas, reikia, kad atitinkamą žymenį sudarytų tik forma ir kad estetinės jos savybės, t. y. išorinis vaizdas, didžiąja dalimi lemtų vartotojų pasirinkimą ir kartu nagrinėjamos prekės komercinę vertę. Taigi, jei forma suteikia nagrinėjamai prekei esminę vertę, nesvarbu tai, kad kitos šios prekės savybės, pavyzdžiui, techninės, taip pat gali suteikti jai didelę vertę (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 6 d. Sprendimo Bang & Olufsen / VRDT (Garsiakalbio vaizdas), T‑508/08, Rink., EU:T:2011:575, 73–79 punktus).
88 Šiuo atveju būtina konstatuoti, kad, kaip teisingai nurodė VRDT, ieškovės argumentai grindžiami idėja, kad esminę vertę atitinkamoms prekėms suteikia tam tikros nagrinėjamos prekės funkcinės savybės. Ieškovė neįrodo ir net nenurodo, kad tokia esminė vertė išplaukia iš minėtos formos estetinio aspekto.
89 Iš to matyti, kad ieškovė neįrodė, jog Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai ginčijamo sprendimo 30 punkte nusprendė, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis šiuo atveju netaikytinas. Todėl ketvirtąjį pagrindą, susijusį su šios nuostatos pažeidimu, reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl penktojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu
90 Ieškovės nurodytas penktasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu ir jį sudaro penkios dalys. Pirma, ieškovė priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl to, jog ši neatsižvelgė į aplinkybę, kad ginčijamas prekių ženklas panašus į atitinkamų prekių formą. Antra, ji tvirtina, kad esminės ginčijamo prekių ženklo savybės yra paprasčiausiai techninės, todėl šis prekių ženklas neturi būti laikomas kilmės nuoroda. Trečia, ji vėl kaltina Apeliacinę tarybą neatsižvelgus į tai, kad dėl savo pobūdžio dėlionė yra sudaryta iš atskirų elementų. Ketvirta, ji tvirtina, kad Apeliacinė taryba klaidingai perkėlė jai įrodinėjimo naštą, kiek tai susiję su klausimu, ar prekių ženklas labai skiriasi nuo standartų ir įpročių atitinkamame sektoriuje, nes ši našta turėtų tekti šio prekių ženklo savininkui. Penkta, ji pakartoja, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad Soma kubas nepatenka į atitinkamą sektorių.
91 VRDT ir įstojusi į bylą šalis atmeta ieškovės argumentus ir reikalauja atmesti penktąjį pagrindą.
92 Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą neregistruojami „neturintys jokio skiriamojo požymio prekių ženklai“.
93 Pagal šią nuostatą prekių ženklo skiriamasis požymis reiškia, jog šis prekių ženklas leidžia identifikuoti prekę, kuriai prašoma registracijos, kaip pagamintą konkrečios įmonės, todėl ir atskirti ją nuo kitų įmonių pagamintų prekių (2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Henkel / VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, Rink., EU:C:2004:258, 34 punktas ir 2004 m. spalio 7 d. Sprendimo Mag Instrument / VRDT, C‑136/02 P, Rink., EU:C:2004:592, 29 punktas).
94 Skiriamasis požymis turi būti vertinamas atsižvelgiant, pirma, į prekes ar paslaugas, kurioms prašoma registracijos, ir, antra, į tai, kaip jį suvokia atitinkama visuomenė (93 punkte minėto Sprendimo Henkel / VRDT, EU:C:2004:258 35 punktas ir 2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Storck / VRDT, C‑25/05 P, Rink., EU:C:2006:422, 25 punktas).
95 Šiuo atveju reikia nurodyti, kaip tai daro Anuliavimo skyrius (žr. 2008 m. spalio 14 d. sprendimo 34 ir 35 punktus), kad ginčijamu prekių ženklu žymimos prekės, t. y. erdvinės dėlionės, yra plataus vartojimo prekės, skirtos galutiniams vartotojams, ir kad atitinkamą visuomenę sudaro vidutiniai Sąjungos vartotojai, kurie yra pakankamai informuoti, protingai pastabūs ir nuovokūs. Ieškovė šių vertinimų neginčijo.
96 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką erdvinio prekių ženklo, kurį sudaro pačios prekės forma, skiriamojo požymio vertinimo kriterijai nesiskiria nuo taikomų kitoms prekių ženklų kategorijoms (žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo Freixenet / VRDT, C‑344/10 P ir C‑345/10 P, Rink., EU:C:2011:680, 45 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
97 Tačiau taikydama šiuos kriterijus atitinkama visuomenė nebūtinai taip pat suvoks pačios prekės formą turintį erdvinį prekių ženklą ir žodinį ar vaizdinį prekių ženklą, sudarytą iš žymens, nepriklausomo nuo juo žymimų prekių išorės. Iš tikrųjų vidutiniai vartotojai nėra įpratę preziumuoti prekių kilmės remdamiesi jų ar pakuotės išore ir be jokių grafinių ar teksto elementų, todėl nustatyti tokio erdvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį gali būti sunkiau negu žodinio ar vaizdinio prekių ženklo atveju (žr. šio sprendimo 96 punkte minėto Sprendimo Freixenet / VRDT, EU:C:2011:680, 46 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
98 Be kita ko, pagal teismų praktiką kuo labiau forma, kurią prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, panaši į labiausiai tikėtiną prekės formą, tuo labiau tikėtina, kad ta forma neturi skiriamojo požymio pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Tokiomis aplinkybėmis tik prekių ženklas, kuris labai skiriasi nuo atitinkamo sektoriaus standartų ir įpročių ir dėl to gali atlikti savo esminę kilmės nuorodos paskirtį, turi skiriamąjį požymį pagal minėtą nuostatą (93 punkte minėtų sprendimų Henkel / VRDT, EU:C:2004:258, 39 punktas ir Mag Instrument / VRDT, EU:C:2004:592, 31 punktas).
99 Pagaliau vertinant, ar formą sudarančių elementų derinys atitinkamos visuomenės gali būti suprantamas kaip kilmės nuoroda, reikia išanalizuoti bendrą šio derinio sukuriamą įspūdį, o tai nėra nesuderinama su tolesniu naudojamų skirtingų pateikimo elementų nagrinėjimu (žr. 2009 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Alber / VRDT (Rankena), T‑391/07, EU:T:2009:336, 49 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
100 Ieškovės argumentai turi būti nagrinėjami atsižvelgiant būtent į šiuos samprotavimus.
101 Ginčijamo sprendimo 20 ir 21 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas labai nukrypsta nuo įpročių sektoriuje. Visų pirma ji iš esmės nurodė, kad ieškovė nepateikė įtikinamų įrodymų, kad „languotas kubo paviršius yra „standartas“ konkrečiame erdvinių dėlionių sektoriuje“. Antra, ji konstatavo, kad ginčijamas prekių ženklas turi pakankamai savybių, jog būtų galima manyti, kad jai būdingas skiriamasis požymis atitinkamų prekių atžvilgiu. Šiuo klausimu ji nurodė, kad „akivaizdu, jog 3x3x3 kubas nėra – bent jau iš anksto nežinant jo paskirties – erdvinės dėlionės vaizdas“, kad jis „labiau panašus į konstrukcinį bloką nei į žaidimą“, kad „jame nėra nei skaitmenų, nei raidžių nei jokių akivaizdžių požymių, kurie rodytų, kad jį galima sukioti ar pertvarkyti“, ir kad „jame nėra nieko, kas galėtų leisti manyti, kad tai yra kažkoks žaidimas“. Be to, ji paaiškino, kad „ginčijamas prekių ženklas turi savybių, perteikiamų „juodo narvo“ pavidalu, kurios galėtų pritraukti vidutinių vartotojų dėmesį ir dėl kurių jie galėtų reaguoti į įstojusios į bylą šalies prekių formą“, ir kad ši forma yra ne „viena iš atitinkamame sektoriuje įprastų prekių formų ar paprasčiausias šių formų variantas, bet ypatingo vaizdo forma, kuri, atsižvelgiant ir į estetinį visumos rezultatą, gali pritraukti atitinkamos visuomenės dėmesį ir leisti jai atskirti ginčijamu prekių ženklu žymimas prekes nuo kitos komercinės kilmės prekių“. Pagaliau ji nusprendė, kad nei jeigu ginčijamo prekių ženklo skiriamasis požymis nėra labai ryškus, jis negali būti laikomas neturinčiu jokio skiriamojo požymio atitinkamų prekių atžvilgiu.
102 Pirmiausia reikia atmesti ketvirtą šio pagrindo dalį, susijusią su tariamu įrodinėjimo naštos perkėlimu.
103 Iš tikrųjų, pirma, kaip teisingai nurodo VRDT ir įstojusi į bylą šalis, preziumuojamas registruotų prekių ženklų registracijos galiojimas, kurį galima paneigti tik per registracijos panaikinimo ar pripažinimo negaliojančia procedūrą. Būtent prašymą panaikinti registraciją arba pripažinti ją negaliojančia pateikęs asmuo turi pateikti įrodymų, kad pagrįstų savo prašymą panaikinti registraciją arba pripažinti ją negaliojančia (šiuo klausimu žr. 25 punkte minėto Sprendimo CASTEL, EU:T:2013:424, 27 ir 28 punktus; taip pat žr. 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), 37 straipsnio b punkto iv papunktį). Todėl šiuo atveju ieškovė turi įrodyti, kad ginčijamas prekių ženklas neturi skiriamojo požymio ir, be kita ko, kad jis labai panašus „į labiausiai tikėtiną nagrinėjamos prekės formą“, kaip tai suprantama pagal reikšmingą teismų praktiką. Tačiau, kaip bus toliau matyti iš 105 punkto, ji to neįrodė.
104 Antra, reikia konstatuoti, jog ieškovės argumentams, kuriais ji grindžia šią dalį, negalima pritarti, nes ji klaidingai tvirtina, kad iš šio sprendimo 98 punkte minėtos teismų praktikos išplaukia, kad jeigu erdvinis prekių ženklas panašus į nagrinėjamą prekę, tai „faktiškai reiškia“, jog vartotojai jo nesuvoks kaip kilmės nuorodos, nebent jis labai nukrypsta nuo standartų ir įpročių sektoriuje, o tai visada turi įrodyti prekių ženklo savininkas. Iš tikrųjų, jei erdvinis prekių ženklas labai nukrypsta nuo standartų ir įpročių sektoriuje, jis negali būti panašus į nagrinėjamą prekę, kaip tai suprantama pagal šią teismų praktiką.
105 Būtina konstatuoti, kad, kaip teisingai nurodyta ginčijamo sprendimo 20 punkte, teisiniu požiūriu ieškovė nepakankamai įrodė, kad nagrinėjama forma yra standartinė erdvinių dėlionių sektoriuje. Savo argumentais ji, be kita ko, net nebando to įrodyti, o tik tvirtina, kad kubą sudarantys langeliai yra viena iš galimų dėlionės formų.
106 Kaip nurodyta ir tame pačiame ginčijamo sprendimo punkte, per administracinę procedūrą ieškovė rėmėsi tuo, kad egzistuoja Soma kubas, vadinama „analizės“ dėlionė, kurią sudaro septynios skirtingos dalys, turinčios po keturis mažus kubus, kurias surinkus gaunamas 3x3x3 kubas. Tačiau, kaip minėtame punkte teisingai nurodė Apeliacinė taryba, vien to, kad rinkoje yra dėlionė, panaši į įstojusios į bylą šalies dėlionę, nepakanka įrodyti, kad forma, sudaranti ginčijamą prekių ženklą, yra standartinė erdvinių dėlionių sektoriuje. Šie paaiškinimai, be kita ko, rodo, kad Apeliacinė taryba neatmetė, jog Soma kubas patenka į šį sektorių.
107 Iš tikrųjų, kaip teisingai buvo konstatuota ginčijamo sprendimo 21 punkte, vidutinis vartotojas spontaniškai, t. y. iš anksto nežinodamas nagrinėjamos formos paskirties, jos nesuprastų kaip vaizduojančios erdvinę dėlionę. Šiuo atžvilgiu Apeliacinė taryba teisingai nurodė, kad nagrinėjamo kubo išoriniame paviršiuje nėra jokių raidžių, skaitmenų ir „akivaizdžių požymių, rodančių, kad jį galima sukioti ar pertvarkyti“. Dėl pastarojo klausimo pažymėtina, jog iš pirma pateiktos antrojo pagrindo analizės matyti, kad reikia atmesti ieškovės argumentą, pagal kurį ginčijamo prekių ženklo esminės savybės yra paprasčiausiai techninės.
108 Be to, priešingai, nei dublike nurodė ieškovė, kubo a fortiori languotu paviršiumi forma nėra „įprasta“ erdvinėms dėlionėms. Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 82 punkte, minėtos dėlionės gali būti įvairių skirtingų formų.
109 Iš tikrųjų, kaip savo rašytiniuose dokumentuose teisingai pastebėjo VRDT, net jeigu nagrinėjamą formą vartotojai suvokia kaip vaizduojančią erdvinę dėlionę, ji visuomet būtų siejama tik su konkrečia preke, kuria prekiauja įstojusi į bylą šalis, t. y. Rubiko kubu, o ne su bendra erdvinių dėlionių pakategore.
110 Be kita ko, reikia pritarti ginčijamo sprendimo 21 punkte pateiktam Apeliacinės tarybos vertinimui, jog ginčijamas prekių ženklas turi pakankamai savybių, kad būtų galima manyti, jog jam būdingas skiriamasis požymis. Iš tikrųjų aplinkybė, kad nagrinėjamas išorinis vaizdas negali būti laikomas paprastu įprastos trimatės dėlionės, apie kurią natūraliai pagalvojama, variantu, reikia priminti, jog tai, kad ant kiekvienos nagrinėjamo kubo sienos yra langelių, suteikia ginčijamam prekių ženklui, kaip visumai, „juodo narvo“ vaizdą (žr. šio sprendimo 44 punktą). Šios savybės yra pakankamai išskirtinės ir pasirinktos taip, kad suteiktų šiam prekių ženklui originalumo aspektą, kuris lengvai išliktų vidutinio vartotojo atmintyje ir leistų jam atskirti minėtu prekių ženklu žymimas prekes nuo kitos komercinės kilmės prekių.
111 Šio sprendimo 110 punkte pateiktų vertinimų nepaneigia ieškovės argumentas: kadangi dėlionę sudaro atskiri elementai, atitinkama visuomenė juodas linijas suvoks kaip atliekančias kubo padalijimo į elementus, kurie „vienaip ar kitaip yra judūs“, funkciją (žr. šio sprendimo 22 punktą).
112 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą penktojo pagrindo dalis taip pat reikia atmesti kaip nepagrįstas.
113 Todėl reikia atmesti visą penktąjį pagrindą ir daryti išvadą, jog Apeliacinė taryba teisingai manė, kad ginčijamas prekių ženklas turi skiriamąjį požymį atitinkamų prekių atžvilgiu.
Dėl šeštojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu
114 Šeštasis ieškovės nurodytas pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu ir jį sudaro keturios dalys. Pirma, ieškovė tvirtina, kad ginčijamas prekių ženklas apibūdina erdvines dėliones, turinčias „3x3x3“ kubo formą. Antra, ji nurodo, jog vertinant, ar prekių ženklui taikytinas šioje nuostatoje įtvirtintas atsisakymo registruoti pagrindas, nesvarbu tai, kad prekių arba paslaugų savybės, kurios gali būti apibūdintos, yra esminės, ar paprasčiausiai papildomos. Trečia, ji priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl to, jog ši neatsižvelgė į aplinkybę, kad sektoriaus specialistai tiesiogiai suvoktų, kad juodos linijos yra galimybė sukioti nagrinėjamo kubo elementus. Ketvirta, ji tvirtina, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į būsimą viešąjį interesą suteikti tretiesiems asmenims galimybę prekiauti savo pačių „3x3x3“ kubais ir juos nurodyti savo komerciniuose dokumentuose.
115 VRDT ir įstojusi į bylą šalis mano, kad šeštąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
116 Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą neregistruojami „prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, ar kitoms prekių ar paslaugų savybėms“.
117 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte neleidžiama jame minimus žymenis ir nuorodas naudoti tik vienai įmonei dėl to, kad jie buvo įregistruoti kaip prekių ženklai. Šia nuostata siekiama bendrojo intereso, pagal kurį reikalaujama, kad tokie žymenys arba nuorodos galėtų būti visų laisvai naudojami (žr. 2007 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Tegometall International / VRDT – Wuppermann (TEK), T‑458/05, Rink., EU:T:2007:349, 77 punktą ir nurodytą teismų praktiką; 2008 m. liepos 9 d. Sprendimo Reber / VRDT – Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli (Mozart), T‑304/06, Rink., EU:T:2008:268, 86 punktą].
118 Taigi, Reglamento Nr. 207/2001 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti žymenys ir nuorodos yra tik tie žymenys ir nuorodos, kurie, atitinkamos visuomenės požiūriu, gali būti įprastai naudojami, tiesiogiai arba paminint vieną iš esminių jų savybių, žymėti prekes arba paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą (2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Procter & Gamble / VRDT, C‑383/99 P, Rink., EU:C:2001:461, 39 punktas ir 2005 m. birželio 22 d. Sprendimo Metso Paper Automation / VRDT (PAPERLAB), T‑19/04, Rink., EU:T:2005:247 24 punktas).
119 Iš to matyti, jog tam, kad žymeniui būtų taikomas minėtoje nuostatoje nustatytas draudimas, reikia, kad tarp jo ir nagrinėjamų prekių ar paslaugų būtų pakankamai tiesioginė ir konkreti sąsaja, leidžianti suinteresuotajai visuomenei iš karto nesvarstant suvokti nagrinėjamų prekių ir paslaugų arba vienos iš jų savybių apibūdinimą (118 punkte minėto Sprendimo PAPERLAB, EU:T:2005:247, 25 punktas).
120 Taip pat reikia priminti, kad žymens apibūdinamasis pobūdis gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į suinteresuotosios visuomenės suvokimą ir į atitinkamas prekes bei paslaugas (2008 m. balandžio 2 d. Sprendimo Eurocopter / VRDT (STEADYCONTROL), T‑181/07, EU:T:2008:86, 38 punktas). Iš tikrųjų prekių ženklo apibūdinamasis požymis vertinamas atsižvelgiant į prekes, dėl kurių įregistruotas prekių ženklas, ir į preziumuojamą vidutinio vartotojo, kuris yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, suvokimą apie ginčijamų prekių ir paslaugų kategoriją.
121 Ieškovės argumentai turi būti nagrinėjami atsižvelgiant būtent į šiuos samprotavimus.
122 Iš esmės ieškovė tvirtina, kad ginčijamas prekių ženklas, „vaizduojantis kubą su tam tikrais elementais, grafiškai atskirtais juodomis linijomis“, „paprasčiausiai apibūdina „3x3x3“ kubo formą turinčią erdvinę dėlionę“.
123 Šiam tvirtinimui, kuriuo grindžiama pirma, antra ir trečia šio pagrindo dalys, neturi būti pritarta. Iš tikrųjų dėl tokių pačių kaip šio sprendimo 105–111 punktuose išdėstytų motyvų reikia manyti, kad, atitinkamos visuomenės požiūriu, nėra pakankamai tiesioginio ir konkretaus ryšio tarp, pirma, ginčijamo prekių ženklo ir, antra, trimačių dėlionių. Minėta visuomenė spontaniškai, t. y. konkrečiai iš anksto nežinodama Rubiko kubo, nedvejodama ir be minimalių svarstymo ar analizės pastangų, ieškovės nurodytų ginčijamo prekių ženklo savybių (žr. šio sprendimo 122 punktą) nelaikytų apibūdinančiomis tokias prekes.
124 Ieškovė neturėtų, be kita ko, tvirtinti, kaip ji daro pateikdama trečią šio pagrindo dalį, kad srities specialistai, pamatę ginčijamo prekių ženklo grafinį vaizdą, iš karto pamanytų, jog juodos linijos yra galimybė sukioti nagrinėjamo kubo elementus. Iš tikrųjų, pirma, šiuo atveju atitinkamą visuomenę sudaro ne specialistai, bet vidutiniai vartotojai (žr. šio sprendimo 95 punktą). Antra, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 54 punkte, nėra būtino ryšio tarp tokios galimybės sukioti arba kitaip judinti tam tikrus nagrinėjamo kubo elementus ir juodų storų linijų šiame kube. Be kita ko, reikia priminti, kad ginčijamas prekių ženklas buvo įregistruotas bendrai „erdvinėms dėlionėms“, t. y. ne tik toms, kurias galima sukioti (žr. šio sprendimo 55 punktą).
125 Todėl reikia konstatuoti, jog ginčijamo sprendimo 23 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas neturi apibūdinamojo pobūdžio.
126 Šios išvados nepaneigia argumentas, ieškovės naudojamas ketvirtai šeštojo pagrindo daliai pagrįsti; pagal jį VRDT neatsižvelgė į „būsimą viešąjį interesą“, kuris yra suteikti tretiesiems asmenims galimybę prekiauti jų pačių „3x3x3“ kubais ir vaizduoti juos savo komerciniuose dokumentuose. Iš tikrųjų, kaip matyti iš šio sprendimo 64 punkte pateiktų paaiškinimų, ginčijamo prekių ženklo savininkas neturėtų remtis šiuo prekių ženklu siekdamas uždrausti tretiesiems asmenims prekiauti, be kita ko, erdvinėmis dėlionėmis, kurių forma yra toks kubas, tačiau be languotų sienų arba kitokio panašaus motyvo, dėl ko jis būtų panašus į „juodą narvą“.
127 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, šeštąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl septintojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalies pažeidimu
128 Remdamasi septintuoju pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalies pažeidimu, ieškovė priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl to, kad ši nenusprendė dėl klausimo, ar ginčijamas prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo. Ji nurodo per administracinę procedūrą pateiktas pastabas ir „dėl visa ko“ tvirtina, kad į šį klausimą turėtų būti atsakyta neigiamai.
129 VRDT nurodo, kad septintąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą.
130 Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalį jo 7 straipsnio 1 dalies b–d punktuose nurodytais absoliučiais atmetimo pagrindais nedraudžiama registruoti prekių ženklo, jeigu dėl naudojimo jis įgijo skiriamąjį požymį tų prekių, kurioms prašoma registracijos, atžvilgiu.
131 Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 22 punkte Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad ginčijamam prekių ženklui būdingas skiriamasis požymis atitinkamų prekių atžvilgiu, todėl ji neturi patikrinti, ar šis prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo.
132 Todėl septintąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl aštuntojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmo sakinio pažeidimu
133 Remdamasi aštuntuoju pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmo sakinio pažeidimu, ieškovė tvirtina, jog ginčijamame sprendime nenurodytos priežastys, dėl kurių Apeliacinė taryba manė, kad ginčijamas prekių ženklas buvo įregistruotas nepažeidžiant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto.
134 VRDT prašo atmesti aštuntąjį pagrindą.
135 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmą sakinį VRDT sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. Šios pareigos apimtis yra tokia pati kaip ir tos, kuri įtvirtinta EB 253 straipsnyje (žr. 2009 m. kovo 25 d. Sprendimo Anheuser-Busch / VRDT – Budějovický Budvar (BUDWEISER), T‑191/07, Rink., EU:T:2009:83, 125 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
136 Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad pareiga motyvuoti individualius sprendimus turi dvigubą tikslą: pirma, leisti suinteresuotajam asmeniui sužinoti priemonės priėmimo priežastis tam, kad galėtų ginti savo teises, ir, antra, Sąjungos teismui – vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę (žr. 135 punkte minėto Sprendimo BUDWEISER, EU:T:2009:83, 126 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
137 Tačiau negalima reikalauti, kad apeliacinės tarybos pateiktų išsamų atsakymą į kiekvieną procedūros šalių nurodytą argumentą. Taigi motyvavimas gali būti numanomas su sąlyga, kad jis leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti, dėl ko buvo priimtas Apeliacinės tarybos sprendimas, o kompetentingam teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti jam priklausančią teisminę kontrolę (žr. šio sprendimo 135 punkte minėto Sprendimo BUDWEISER, EU:T:2009:83, 128 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
138 Šiuo atveju dėl Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 23 punkte tvirtino, kad ginčijamas prekių ženklas yra suderinamas su šia nuostata, ir aiškiai rėmėsi motyvais, kuriuos ji buvo išdėsčiusi, kai nagrinėjo to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto taikymą, taip pat nurodė, kad „[šis] prekių ženklas nepanašus į erdvinę dėlionę ir nesukelia minčių apie ją, nebent vartotojas iš anksto ją žinotų“.
139 Todėl negalima teigti, kad ginčijamas sprendimas nemotyvuotas tiek, kiek jis susijęs su ginčijamo prekių ženklo suderinamumu su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktu.
140 Be kita ko, negalima paneigti, kad šių motyvų pakanka. Iš tikrųjų, kaip matyti iš pirmesnės penktojo ir šeštojo pagrindų analizės, šiuo atveju tie patys motyvai leidžia daryti išvadą, kad ginčijamam prekių ženklui būdingas skiriamasis požymis ir kad juo neapibūdinamos atitinkamos prekės.
141 Darytina išvada, kad aštuntas pagrindas turi būti atmestas.
142 Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikia atmesti visą ieškinį kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
143 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė.
144 Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT ir įstojusios į bylą šalies pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Simba Toys GmbH & Co. kg bylinėjimosi išlaidas.
Frimodt Nielsen | Dehousse | Collins |
Paskelbta 2014 m. lapkričio 25 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Ginčo aplinkybės
Šalių reikalavimai
Dėl teisės
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pažeidimu
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio pažeidimu
Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčio pažeidimu
Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunkčio pažeidimu
Dėl penktojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu
Dėl šeštojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto pa˛eidimu
Dėl septintojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalies pa˛eidimu
Dėl aštuntojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmo sakinio pažeidimu
Dėl bylinėjimosi išlaidų