Language of document : ECLI:EU:T:2022:156

BENDROJO TEISMO (ketvirtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. kovo 23 d.(*)

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Drausminė nuobauda – Papeikimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnis – Vertinimo klaida“

Byloje T‑757/20

OT, atstovaujama avocats C. Bernard-Glanz ir S. Rodrigues,

ieškovė,

prieš

Europos Parlamentą, atstovaujamą I. Lázaro Betancor ir M. Windisch,

atsakovą,

dėl SESV 270 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2019 m. gruodžio 19 d. Parlamento sprendimą, kuriuo ieškovei skirtas papeikimas,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Gervasoni, teisėjai L. Madise, P. Nihoul (pranešėjas), R. Frendo ir J. Martín y Pérez de Nanclares,

posėdžio sekretorė H. Eriksson, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. lapkričio 26 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Ginčo aplinkybės

1        Ginčas susijęs su ieškove OT, Europos Parlamento pareigūne, kuriai ši institucija skyrė papeikimą dėl to, kad būdama Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) laikinoji tarnautoja ji pasirašė du dokumentus, kuriuose nuspręsta taikyti derybų procedūrą be išankstinio skelbimo apie pirkimą.

A.      EASO

2        EASO, kurio buveinė yra Valetoje (Malta), buvo įsteigtas 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 439/2010 (OL L 132, 2010, p. 11), siekiant padėti įgyvendinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS), stiprinti valstybių narių praktinį bendradarbiavimą prieglobsčio srityje ir teikti ir (arba) koordinuoti teikiamą operatyvinę paramą valstybėms narėms, kurių prieglobsčio ir priėmimo sistemoms tenka ypatingas krūvis. Nuo 2015 m. EASO, be kita ko, teikia paramą Graikijai migracijos krizės sąlygomis.

3        Tuo metu, kai klostėsi šios bylos faktinės aplinkybės, EASO sudarė trys departamentai: Prieglobsčio paramos departamentas (DAS), Operacijų departamentas (DOP) ir Administracijos departamentas (DOA). Administracijos departamentas apėmė Finansų skyrių ir Viešųjų pirkimų skyrių.

B.      Ieškovės pozicija EASO

4        Nuo 2016 m. balandžio mėn. iki spalio mėn. ieškovė, Parlamento pareigūnė nuo 2004 m., tarnybos interesais buvo laikinai perkelta į EASO.

5        2016 m. lapkričio 1 d. ji išėjo atostogų dėl asmeninių priežasčių Parlamente ir kaip laikinoji tarnautoja įsidarbino EASO Prieglobsčio paramos departamento vadove.

6        Be to, nuo 2017 m. gegužės mėn. ieškovė kartu su Administracijos departamento vadovu užtikrino kasdienį Operacijų departamento, kurio vadovė A nebuvo darbe dėl ligos, valdymą.

7        2017 m. liepos 16 d. ieškovė buvo paskirta Operacijų departamento vadove ad interim ir šias pareigas ėjo iki atsistatydinimo 2018 m. liepos 31 d.; visą tą laiką ji ir toliau buvo Prieglobsčio paramos departamento vadovė.

8        2018 m. rugsėjo 1 d. ieškovė grįžo dirbti į Parlamentą.

C.      Ginčijami dokumentai

9        2016 m. spalio mėn. EASO, pasitaręs su Graikijos valdžios institucijomis, nusprendė priėmimo ir tapatybės nustatymo centrus, kuriuos jis administravo su Graikijos prieglobsčio tarnyba, perkelti už Morijos (Lesbas, Graikija) ir Vial (Chijas, Graikija) pabėgėlių stovyklų (hotspots) ribų.

10      2017 m. vasario 22 d. A pasirašė „išimties dokumentą“, iš kurio matyti, kad pastatas, skirtas įkurdinti EASO tarnyboms, trejiems metams bus išnuomotas bendrovei, kuri taip pat atliks remonto ir statybos darbus. Sandoris, įskaitant priežiūrą, buvo įvertintas 351 120 EUR.

11      Šio dokumento 1 punkte paaiškinta, kad pabėgėlių stovyklose kylančios riaušės ir streikai kelia saugumo problemų jose dirbantiems asmenims, dėl to sutrinka šių stovyklų veikla, taigi kelios valstybės narės paprašė perkelti ekspertus už stovyklos ribų, priešingu atveju jie būtų atšaukti. Graikijos vyriausybė taip pat to prašė.

12      Be to, šio dokumento 2 punkte buvo nurodyta:

„Dėl laiko stokos manoma, kad sutartį reikia pasirašyti nesilaikant tinkamos sutarčių sudarymo procedūros.“

13      2017 m. gegužės 11 d. ieškovė, kaip Prieglobsčio paramos departamento vadovė, pasirašė pirmą šio dokumento pakeitimą (toliau – 2017 m. gegužės 11 d. dokumentas) dėl tų pačių pastatų nuomos tam pačiam asmeniui ketveriems metams ir papildomų darbų atlikimo, įskaitant dvylikos papildomų darbo vietų įrengimą. Šis sandoris buvo įvertintas 655 609,85 EUR.

14      Procedūros pasirinkimas buvo pagrįstas taip pat, kaip ir 2017 m. vasario 22 d. A dokumente.

15      Be to, 2017 m. birželio 11 d. ieškovė, kaip Operacijų departamento ad interim vadovė, pasirašė dokumentą (toliau – 2017 m. birželio 11 d. dokumentas) dėl Chijo saloje esančio pastato nuomos bendrovei ketverių metų laikotarpiui ir dėl darbų šiame pastate atlikimo. Sandorio vertė buvo 1 040 609,85 EUR.

16      Šį raštą pateisinanti situacija buvo aprašytas taip pat, kaip ir 2017 m. vasario 22 d. ir gegužės 11 d. dokumentuose.

17      2017 m. birželio 11 d. dokumento 2 punkte buvo nurodyta, kad su Graikijos valdžios institucijomis buvo identifikuoti šeši pastatai, tačiau pasirinktas pastatas buvo laikomas tinkamiausiu, be kita ko, dėl jo vietos ir dydžio.

18      2017 m. birželio 11 d. dokumento 4 punkte buvo nurodyta:

„Dėl laiko stokos ir problemos skubos manoma, kad reikia pasirašyti sutartį nesilaikant tinkamos sutarčių sudarymo procedūros.

Tiesioginį sutarties dėl pastatų sudarymą lėmė tam tikri veiksniai, pavyzdžiui, saugumo sumetimai, būtinybė užtikrinti veiklos tęstinumą, Chijo saloje esančių pastatų vieta, priimtinumas vietos visuomenei ir ypač Graikijos valdžios institucijų prašymas. Šie reikalavimai lėmė, kad dėl nuomos sutarties buvo tiesiogiai sudaryta viešojo pirkimo sutartis.“

19      2017 m. birželio 16 d. ir rugpjūčio 10 d. buvo pasirašytos atitinkamai Lesbo ir Chijo salose esančių pastatų nuomos sutartys.

D.      OLAF tyrimas

20      2017 m. birželio 6 d. Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pradėjo tyrimą prieš EASO vykdomąjį direktorių dėl taisyklių, susijusių su viešaisiais pirkimais, įdarbinimo procedūromis, duomenų apsaugos taisyklėmis ir draudimu priekabiauti, nesilaikymo.

21      2017 m. gruodžio 5 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad OLAF tyrimas išplečiamas, taip pat atliekamas ir dėl kitų asmenų, įskaitant ją.

22      2018 m. vasario 19 d. OLAF išklausė ieškovę pagal 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl OLAF atliekamų tyrimų, kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013, p. 1), 9 straipsnio 2 dalį.

23      2018 m. liepos 27 d. ieškovės buvo paprašyta pateikti pastabas dėl pagal Reglamento Nr. 883/2013 9 straipsnio 4 dalį OLAF parengtos faktinių aplinkybių santraukos; ji tai padarė 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašte.

24      2018 m. lapkričio 28 d. raštu OLAF, remdamasi Reglamento Nr. 883/2013 11 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Parlamento Generaliniam sekretoriui pateikė rekomendaciją pradėti, be kita ko, ieškovės atžvilgiu drausminę procedūrą dėl Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 21 ir 21a straipsniuose numatytų pareigų nesilaikymo.

25      Iš 2018 m. liepos 27 d. ieškovei pateiktos OLAF parengtos faktinių aplinkybių santraukos matyti, kad ji visų pirma kaltinama dalyvavusi procedūrose, kurios neatitiko viešojo pirkimo taisyklių, nes, pirma, buvo pradėtos skuba grindžiamos išimtinės procedūros, nors nuo sprendimo nuomoti atitinkamus pastatus iki sutarčių sudarymo praėjo aštuoni ir dešimt mėnesių, ir, antra, kad nebuvo atlikta tinkama rinkos analizė.

26      Be to, OLAF konstatavo, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. numatomos su Lesbo saloje esančiu pastatu susijusios išlaidos buvo 811 478 EUR, o 2017 m. vasario mėn. laikinasis biudžetas buvo 351 120 EUR, ir kad su Chijo saloje esančiu pastatu susijusios nepagrįstos išlaidos sudarė bent 85 000 EUR.

E.      Drausminė procedūra

27      2019 m. vasario 4 d. raštu Parlamento Generalinis sekretorius pranešė ieškovei, kad remdamasis OLAF rekomendacijomis jis nusprendė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 1 ir 2 straipsnius ir 2004 m. gegužės 18 d. Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų dėl drausminių procedūrų ir administracinių tyrimų vykdymo (toliau – bendrosios įgyvendinimo nuostatos) 2 straipsnį pradėti administracinį tyrimą dėl to, kad ji nevykdė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį jai tenkančios pareigos pranešti apie pažeidimus ir didelius nusižengimus tuo laikotarpiu, kai dirbo EASO.

28      2019 m. kovo 7 d. ieškovė buvo išklausyta asmenų, kuriuos Parlamento Generalinis sekretorius paskyrė atlikti administracinį tyrimą.

29      2019 m. kovo 29 d. ieškovė tyrėjams pateikė papildomas pastabas dėl 2019 m. kovo 7 d. pareiškimų.

30      2019 m. birželio 7 d. Parlamento tyrėjai, remdamiesi bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 2 straipsnio 3 dalimi, parengė administracinio tyrimo pabaigos ataskaitą, joje nurodė, kad nepranešusi savo viršininkui ar kompetentingoms institucijoms apie tai, kad pasirašant dvi sutartis dėl Lesbo ir Chijo salose esančių pastatų nesilaikyta finansinių taisyklių, ieškovė pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį. Finansinių taisyklių nesilaikymas buvo dvejopas: pirma, „nebuvo būtina taikyti išimtines procedūras, nes Agentūra turėjo laiko ir galėjo taikyti įprastą procedūrą“, ir, antra, „nebuvo ištirta vietos rinka, o tai lėmė ginčytinus sprendimus“. Tyrėjai taip pat laikėsi nuomonės, kad būdama patyrusi pareigūnė, turinti teisinį išsilavinimą, ieškovė žinojo arba turėjo žinoti, kad nesilaikyta finansinių taisyklių.

31      2019 m. birželio 18 d. raštu Parlamentas, remdamasis Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 2 straipsnio 2 dalimi ir bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 2 straipsnio 3 dalimi, perdavė šią ataskaitą ieškovei ir pranešė, kad Parlamento Generalinis sekretorius nusprendė prieš pradėdamas drausminę procedūrą ją išklausyti pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnio 1 dalį ir bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 3 straipsnį.

32      2019 m. liepos 9 d. elektroniniame laiške ieškovė pateikė pastabas dėl tyrimo ataskaitos.

33      2019 m. liepos 10 d. Personalo generalinis direktorius išklausė ieškovę pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnio 1 dalį ir bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 3 straipsnį.

34      2019 m. lapkričio 8 d. raštu Parlamento Generalinis sekretorius informavo ieškovę apie savo sprendimą nesikreipti į Drausmės komisiją, nes „buvo būtina atsižvelgti į labai sunkias sąlygas, kuriomis [ji vykdė] savo pareigas Graikijos salose kilus humanitarinei krizei, dėl kurios reikėjo nedelsiant imtis veiksmų, ir į tai, kad ji dalyvavo tik baigiantis abiem nagrinėjamoms procedūroms, atitinkamai likus vienam ir dviem mėnesiams iki jų pabaigos“. Be to, jis pranešė, kad vis dėlto ketina jai skirti papeikimą dėl to, kad ji nepranešė savo viršininkui ar kompetentingoms institucijoms apie Finansinio reglamento nesilaikymo atvejus ir taip nevykdė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį jai tenkančių pareigų. Taigi jis paprašė jos pateikti galimas pastabas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 11 straipsnį.

35      2019 m. lapkričio 22 d. elektroniniu laišku ieškovė pateikė savo pastabas Parlamento Generaliniam sekretoriui.

36      2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas), apie kurį pranešta 2020 m. sausio 9 d. raštu, Parlamento Generalinis sekretorius skyrė ieškovei papeikimą dėl to, kad „ji nepranešė savo viršininkui ar kompetentingoms valdžios institucijoms apie Finansinio reglamento nesilaikymo atvejus, kurie susiję su Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnio pažeidimu“.

37      Elektroniniame laiške, kuriuo ieškovei pranešta apie šį sprendimą, nurodyta:

„Prieš priimdamas sprendimą, be visų bylos medžiagoje esančių duomenų, aš labai atidžiai išnagrinėjau informaciją, kurią pateikėte savo lapkričio 22 d. elektroniniame laiške; jame pabrėžiate ypatingas aplinkybes, susijusias su dėl humanitarinės krizės atsiradusia skuba, kuriomis dirbote EASO. Šiuo klausimu, be kita ko, nurodote, kad šiomis aplinkybėmis sudarant viešojo pirkimo sutartis reguliariai buvo taikomos išimtinės procedūros ir kad jūsų kolegos, atsakingi už viešuosius pirkimus ir sandorius, jus patikino, jog viskas atitinka teisės aktų reikalavimus. Taip pat atkreipiau dėmesį, kad teigiate, jog jūsų dalyvavimas bylose buvo ribotas ir kad tuo metu jūsų darbo krūvis buvo labai didelis.

Būtent dėl šios priežasties, atsižvelgdamas, pirma, į itin sudėtingas sąlygas, kuriomis turėjote eiti savo pareigas, ir, antra, į aplinkybę, kad dalyvavote tik procedūrai baigiantis ir negalite būti laikoma atsakinga už pradinius sprendimus dėl sutarčių sudarymo, nusprendžiau skirti šią nuobaudą, kuri, atsižvelgiant į jums prikišamus veiksmus, yra švelni. Galiausiai manau, kad apskritai jūsų darbas Europos Parlamente buvo nepriekaištingas.“

38      2020 m. balandžio 10 d. ieškovė, remdamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi, apskundė ginčijamą sprendimą.

39      2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu (toliau – sprendimas atmesti skundą), apie kurį ieškovei pranešta tą pačią dieną, Parlamento pirmininkas atmetė skundą.

40      Sprendime atmesti skundą Parlamento pirmininkas nurodė:

„Iš bylos medžiagos ir ypač iš jūsų klientės pareiškimų matyti, kad ji laikėsi su jos pareigomis susijusių bendrųjų nurodymų imtis veiksmų dėl jai pateiktų finansinių bylų, nesigilinant į šių bylų esmę, nors išimtinės procedūros buvo taikomos sistemingai. Be to, Jūsų klientė pareiškė, kad jautėsi vadovybės įpareigota užbaigti kolegų pradėtą darbą, kad vykdomasis direktorius darė spaudimą ir primygtinai reikalavo įgyvendinti projektus iki 2017 m. rugsėjo mėn., taip pat norėjo paspartinti procedūras bet kokia kaina. Iš to matyti, kad egzistavo įsakymai, kaip jie suprantami pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį.

Jūsų klientė, turinti teisinį išsilavinimą, vadovaudamasi Finansinio reglamento (Reglamento Nr. 966/2012) 104 straipsniu ir tuo metu, kai klostėsi faktinės aplinkybės, taikytinų Finansinio reglamento taikymo taisyklių (Reglamentas Nr. 1268/2012) 134 straipsnio 1 dalies c punktu, turėjo suprasti, kad daromi pažeidimai, ir pasekmes, kurių gali atsirasti dėl šių pažeidimų. Kaip teisininkė, ji turėjo žinoti teisės aktų aiškinimo principą, pagal kurį bendrųjų taisyklių išimtys turi būti aiškinamos siaurai. Taigi Finansinio reglamento 104 straipsnį reikia aiškinti kartu su minėtų taikymo taisyklių 134 straipsnio 1 dalies c punktu, kuriame kalbama apie atvejus, „kai tai tikrai būtina“ ir „dėl ypatingos skubos priežasčių, atsiradusių dėl nenumatytų įvykių“; jūsų klientė turėjo atkreipti į tai dėmesį, juo labiau kad žinojo apie 36 išimties dokumentus, ir tai rodo, kad išimtinės procedūros buvo taikomos sistemingai, o tai sunkiai suderinama su abiejų minėtų nuostatų tekstu.

<…>“

II.    Procesas ir šalių reikalavimai

41      2020 m. gruodžio 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

42      2021 m. sausio 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės prašymą užtikrinti anonimiškumą. 2021 m. vasario 4 d. sprendimu Bendrasis Teismas patenkino šį prašymą.

43      Atsiliepimas į ieškinį, duplikas ir triplikas buvo pateikti atitinkamai 2021 m. kovo 24 d., gegužės 7 d. ir birželio 21 d.

44      Ketvirtosios kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas, remdamasis savo Procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

45      Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (ketvirtoji išplėstinė kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

46      2021 m. rugpjūčio 9 d., spalio 14 d. ir lapkričio 10 d. laiškais teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija), taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė Parlamento pateikti tam tikrus dokumentus ir pateikė šalims klausimus. Šalys atsakė į šiuos klausimus per nustatytą terminą.

47      2021 m. lapkričio 26 d. posėdyje šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

48      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą ir, jei reikia, sprendimą atmesti skundą,

–        priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

49      Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą,

–        nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti visą ieškinį kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

A.      Dėl ginčo dalyko

50      Pateikdama pirmąjį reikalavimą ieškovė prašo prireikus panaikinti sprendimą atmesti skundą.

51      Remiantis suformuota jurisprudencija, reikalavimais panaikinti tam tikrą aktą, nors ir formaliai pareikštais dėl sprendimo atmesti skundą, Bendrajame Teisme siekiama užginčyti tą aktą, dėl kurio buvo pateiktas skundas, kai šių reikalavimų turinys nėra savarankiškas (2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo Camós Grau / Komisija, T‑309/03, EU:T:2006:110, 43 punktas; taip pat žr. 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo Curto / Parlamentas, T‑275/17, EU:T:2018:479, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

52      Nagrinėjamu atveju, kadangi sprendimu atmesti skundą tik patvirtinamas ginčijamas sprendimas, patikslinant jį pagrindžiančius motyvus, konstatuotina, kad reikalavimų panaikinti sprendimą atmesti skundą turinys nėra savarankiškas, todėl dėl jų nereikia priimti atskiro sprendimo. Vis dėlto nagrinėjant ginčijamo sprendimo teisėtumą reikia atsižvelgti į sprendime atmesti skundą nurodytus motyvus, nes šie motyvai laikomi sutampančiais su ginčijamo sprendimo motyvais (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Wattiau / Parlamentas, T‑737/17, EU:T:2019:273, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

53      Prie ginčijamo sprendimo motyvų taip pat priskirtini 2020 m. sausio 9 d. rašte, kuriuo apie šį sprendimą pranešta ieškovei, pateikti argumentai. Tiek ginčijamą sprendimą, tiek jo lydraštį parengė Parlamento Generalinis sekretorius, ir jie tą pačią dieną buvo išsiųsti ieškovei.

B.      Dėl ieškinio pagrindų ir argumentų, kuriais remiamasi

54      Ieškovė nurodo du pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnio pažeidimas; šį pagrindą sudaro trys dalys. Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas ginčijamo sprendimo motyvavimo stoka, kiek tai susiję su priežastimis, dėl kurių ieškovė žinojo arba turėjo žinoti, kad buvo pažeistas 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012, p. 1, toliau – Finansinis reglamentas) ir 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Reglamento Nr. 966/2012 taikymo taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1, toliau – Finansinio reglamento taikymo taisyklės).

1.      Dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnyje numatytos pareigos pranešti

55      Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnio 1 dalyje, kurią, Parlamento teigimu, pažeidė ieškovė, numatyta:

„1. Pareigūnas, gavęs įsakymų, kurie, jo nuomone, yra nederami, arba dėl kurių gali kilti rimtų sunkumų, apie tai informuoja savo tiesioginį viršininką, kuris, jei tokia informacija pateikiama raštu, turi atsakyti raštu. Laikantis 2 dalies nuostatų, jei tiesioginis viršininkas patvirtina įsakymus, o pareigūnas mano, kad toks patvirtinimas nėra tinkamas reagavimas į jo susirūpinimo priežastis, jis šiuo klausimu raštu kreipiasi į betarpiškai aukštesnę pagal hierarchiją instituciją. Jei pastaroji raštu patvirtina įsakymus, pareigūnas turi juos vykdyti, išskyrus atvejus, kai jie yra akivaizdžiai neteisėti ar pažeidžia svarbius saugos standartus.

2. Jei, tiesioginio viršininko nuomone, įsakymai turi būti įvykdyti greitai, pareigūnas juos turi vykdyti, išskyrus atvejus, kai jie yra akivaizdžiai neteisėti ar pažeidžia svarbius saugos standartus. Pareigūno prašymu tiesioginis viršininkas yra įpareigotas tokius įsakymus duoti raštu.

3. Nė vienas pareigūnas, kuris informuoja savo vadovybę apie potvarkius, kurie, jo manymu, neteisingi arba dėl kurių gali kilti didelių sunkumų, dėl to nenukenčia.“

56      Pagal šios nuostatos 1 dalį, pirma, pareigūnui, gavusiam įsakymą, kuris jam atrodo neteisėtas, leidžiama jo nevykdyti laikantis aprašytos procedūros ir, antra, šiam pareigūnui nustatoma pareiga, laikantis tos pačios procedūros, apie tokį įsakymą pranešti savo viršininkui.

57      Šioje byloje nagrinėjamas antrasis Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnio aspektas.

2.      Dėl sprendimų dėl drausminės atsakomybės, susijusių su Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnio pažeidimu, turinio

58      Primintina, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktu, SESV 296 straipsniu ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa siekiama, viena vertus, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kad jis galėtų įvertinti jo nenaudai priimto teisės akto pagrįstumą, ir, kita vertus, leisti atlikti šio teisės akto teisminę kontrolę (1981 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Michel / Parlamentas, 195/80, EU:C:1981:284, 22 punktas ir 2014 m. lapkričio 19 d. Sprendimo EH / Komisija, F‑42/14, EU:F:2014:250, 130 punktas).

59      Klausimas, ar sprendimas, kuriuo skiriama drausminė nuobauda, atitinka šiuos reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir kontekstą ir visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (šiuo klausimu žr. 1999 m. gegužės 19 d. Sprendimo Connolly / Komisija, T‑34/96 ir T‑163/96, EU:T:1999:102, 93 punktą ir 2015 m. spalio 21 d. Sprendimo AQ / Komisija, F‑57/14, EU:F:2015:122, 113 punktą).

60      Remiantis jurisprudencija, nereikalaujama, kad paskyrimų tarnyba, kuri priima sprendimą dėl drausminės atsakomybės, sistemingai aptartų visus vykstant procedūrai suinteresuotojo asmens iškeltus fakto ir teisės klausimus (šiuo klausimu žr. 1999 m. gegužės 19 d. Sprendimo Connolly / Komisija, T‑34/96 ir T‑163/96, EU:T:1999:102, 93 punktą ir 2002 m. gegužės 30 d. Sprendimo Onidi / Komisija, T‑197/00, EU:T:2002:135, 156 punktą). Priešingu atveju administracija privalėtų atsakyti į pareigūno argumentus, net jeigu jie viršija ribas ir yra visiškai nereikšmingi.

61      Vis dėlto pagal jurisprudenciją reikalaujama, kad paskyrimų tarnyba tokiame sprendime tiksliai nurodytų, kuo kaltinamas pareigūnas, ir argumentus, kuriais vadovaudamasi ji skyrė pasirinktą nuobaudą (2015 m. spalio 21 d. Sprendimo AQ / Komisija, F‑57/14, EU:F:2015:122, 113 punktas).

62      Tuo atveju, kai pareigūnas kaltinamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnio pažeidimu, pagal šio sprendimo 58–61 punktuose nurodytas taisykles paskyrimų tarnyba privalo nurodyti, kodėl, jos nuomone, įsakymas, apie kurį atitinkamas pareigūnas nepranešė savo viršininkui, yra nederamas, ir priežastis, dėl kurių šis įsakymas jam turėjo pasirodyti nederamas, taigi, jis privalėjo apie tai pranešti. Būtent šie elementai sudaro pareigos nevykdymą, kuriuo kaltinamas pareigūnas.

63      Be to, paskyrimų tarnyba sprendime dėl drausminės atsakomybės turi nurodyti lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pagrindžiančias nuobaudos pasirinkimą, kad teismas, gavęs prašymą šiuo klausimu, galėtų patikrinti, ar ji nėra akivaizdžiai neproporcinga, palyginti su pažeidimu, kuriuo kaltinamas suinteresuotasis asmuo.

64      Nepateikus šio sprendimo 62 ir 63 punktuose nurodytos informacijos, suinteresuotasis asmuo negalėtų veiksmingai įgyvendinti savo teisės į gynybą. Taigi šiais aspektais nepakanka bendros nuorodos į drausminės procedūros dokumentus, kuriuose išdėstyta daug kitų aplinkybių.

3.      Dėl pirmojo pagrindo

65      Pirmąjį ieškinio pagrindą sudaro trys dalys; jose ieškovė tvirtina, kad Parlamentas pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad ji gavo įsakymą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą (pirma dalis), taip pat, kad ji žinojo arba turėjo žinoti, jog buvo pažeistas Finansinis reglamentas ir jo taikymo taisyklės (antra dalis), ir kai skyrė jai drausminę nuobaudą (trečia dalis).

a)      Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies

66      Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė teigia, kad Parlamento paskyrimų tarnyba pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes ji negavo konkretaus EASO vykdomojo direktoriaus įsakymo pasirašyti 2017 m. gegužės 11 d. ir birželio 11 d. dokumentus (toliau – ginčijami dokumentai), o pasirašydama šiuos dokumentus tik vykdė savo pareigas.

67      Atsiliepime į ieškinį Parlamentas teigia, kad, kiek tai susiję su Chijyje esančiu pastatu ir su Lesbo saloje esančiu pastatu, iš ieškovės pareiškimų, pateiktų vykstant tyrimui, iš 2017 m. balandžio 1 d. vykdomojo direktoriaus elektroninio laiško ir iš ieškinio matyti, kad prieš ieškovei prisijungiant dalyvauti sutarčių pasirašymo procedūroje buvo pateikti EASO vykdomojo direktoriaus „tikslūs nurodymai“, kurie buvo ieškovei skirti įsakymai, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį.

68      Dublike ieškovė tvirtina, kad šie argumentai nepriimtini, nes jie pakeičia motyvus, kurie buvo nurodyti sprendime atmesti skundą. Tame sprendime Parlamento pirmininkas teigė, kad iš bylos medžiagos ir ieškovės pareiškimų matyti, kad ji laikėsi su pareigomis susijusių „bendrųjų nurodymų“ imtis veiksmų dėl jai pateiktų finansinių bylų, nesigilinant į šių bylų esmę, nors išimtinės procedūros buvo taikomos sistemingai.

69      Dėl esmės ieškovė mano, kad Parlamento atsiliepime į ieškinį nurodyti dokumentai neįrodo, kad ji gavo EASO vykdomojo direktoriaus įsakymą, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį.

70      Parlamentas ginčija šiuos du argumentus.

1)      Dėl Parlamento atsiliepime į ieškinį pateiktų argumentų priimtinumo

71      Pagal viešosios tarnybos srityje taikytiną jurisprudenciją institucija atsakovė negali klaidingų pirminių ginčijamo akto motyvų pakeisti visiškai naujais motyvais, tačiau vykstant procesui ji gali pateikti jau išdėstytų motyvų papildomų patikslinimų (šiuo klausimu žr. 2017 m. balandžio 24 d. Sprendimo HF / Parlamentas, T‑584/16, EU:T:2017:282, 132 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

72      Nagrinėjamu atveju sprendime atmesti skundą Parlamento pirmininkas laikėsi nuomonės, kad įsakymo, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį, buvimas laikomas įrodytu ne tik todėl, jog iš bylos medžiagos, visų pirma iš ieškovės pareiškimų, matyti, kad ji „laikėsi su jos pareigomis susijusių bendrųjų nurodymų imtis veiksmų dėl jai pateiktų finansinių bylų, nesigilinant į šių bylų esmę“, bet ir todėl, kad ji teigė, kad „jautėsi vadovybės įpareigota užbaigti kolegų pradėtą darbą, kad vykdomasis direktorius darė spaudimą ir primygtinai reikalavo įgyvendinti projektus iki 2017 m. rugsėjo mėn., taip pat norėjo paspartinti procedūras bet kokia kaina“.

73      Būtent visą šį teiginį, o ne tik jo pirmą dalį, Parlamentas patikslino atsiliepime į ieškinį, pažymėdamas, kad iš įvairių šio sprendimo 67 punkte minėtų dokumentų matyti, jog ieškovė gavo tikslius EASO vykdomojo direktoriaus nurodymus.

74      Taigi reikia pripažinti, kad pateikdamas šiuos patikslinimus atsiliepime į ieškinį Parlamentas nepakeitė ginčijamame sprendime pateiktų motyvų naujais motyvais, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 71 punkte nurodytą jurisprudenciją.

75      Vadinasi, Parlamento atsiliepime į ieškinį pateikti argumentai turi būti laikomi priimtinais.

2)      Dėl ieškinio antrojo pagrindo pirmos dalies pagrįstumo

76      Atsiliepime į ieškinį Parlamentas paaiškina, kad siekdamas įrodyti, jog ieškovė gavo įsakymą, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį, jis rėmėsi šia informacija:

–        2017 m. balandžio 1 d. EASO vykdomojo direktoriaus elektroniniu laišku, kuriame pateikti tiesioginiai ir tikslūs nurodymai dėl taikytinos procedūros ir pastatų pasirinkimo,

–        2018 m. rugpjūčio 17 d. ieškovės pastabose pateiktu pareiškimu dėl OLAF parengtos faktinių aplinkybių santraukos, pagal kurią „procedūrą vykdė Administracijos ir Operacijų departamentai, o jai vadovavo vykdomasis direktorius, keisdamasis informacija tiesiogiai su Graikijos valdžios institucijomis aukščiausiu lygiu“,

–        ieškovės pareiškimu per 2019 m. liepos 9 d. pokalbį, vykusį per administracinę procedūrą; ieškovė teigė, kad „direktorius tarėsi su Graikijos vyriausybe, siekdamas rasti tinkamą pastatą“, kad vadovybė „jos prašė skubiai pasirašyti dokumentus“, kad ji „jautėsi įpareigota užbaigti kolegų pradėtą darbą ir pasirašyti dokumentus“, kad „2017 m. gegužės mėn. jos pirmą kartą paprašyta pasirašyti šios sutarties pakeitimą, o 2017 m. birželio mėn. – pasirašyti naują išimties dokumentą“,

–        2019 m. liepos 9 d. pastabose dėl administracinio tyrimo ataskaitos esančiu ieškovės teiginiu, kad, „kiek tai susiję su Chiju, vykdomasis direktorius primygtinai ragino pasirašyti išimties dokumentą“.

77      Iš šios informacijos matyti, kad EASO vykdomasis direktorius, kuris buvo ieškovės viršininkas, davė nurodymus kuo greičiau perkelti Lesbo ir Chijo biurus, kad šiuos nurodymus ieškovė gavo, nors ir netiesiogiai, ir dėl to pasirašė ginčijamus dokumentus – ji privalėjo tai padaryti eidama savo pareigas. Ši informacija traktuojama kaip įsakymas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį.

78      Kaip pažymėjo Parlamentas, šią išvadą patvirtina ieškinio 34 punktas, kuriame ieškovė tvirtino, kad „2016 m. pabaigoje EASO vykdomasis direktorius priėmė sprendimą pradėti išimtines procedūras, kad EASO operatyvinė parama ir Graikijos prieglobsčio tarnyba būtų fiziškai perkeltos už minėtų karštųjų taškų ribų“.

79      Vis dėlto ieškovė ginčija šią išvadą.

80      Pirma, ji tvirtina, kad 2017 m. balandžio 1 d. EASO vykdomojo direktoriaus elektroninis laiškas buvo skirtas visoms padėtimi pabėgėlių stovyklose ir prieglobsčio bylų nagrinėjimo centrų perkėlimu už jų ribų suinteresuotosioms šalims ir kad, darant prielaidą, jog šiame elektroniniame laiške buvo pateikti nurodymai, jie buvo skirti Operacijų departamento vadovei A, kuri, beje, atsakė į jį 2017 m. balandžio 3 d., tačiau neatsiuntė ieškovei atsakymo kopijos. Be to, 2017 m. balandžio 1 d. elektroninis laiškas buvo susijęs su Chijo sala, o ne su Lesbo sala.

81      Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad 2017 m. balandžio 1 d. elektroniniame laiške yra nurodymų dėl biurų perkėlimo už pabėgėlių stovyklų ribų ir kad ieškovė yra viena iš jo adresatų, kaip ir kitų departamentų vadovai. Nors iš pradžių jis iš esmės buvo skirtas A, kuri vadovavo Operacijų departamentui ir dėl to turėjo pasirašyti prašomą dokumentą, vėliau jis taip pat buvo susijęs su ieškove, kai jos buvo paprašyta pakeisti A.

82      Be to, netikslu teigti, kad vėliau gautas 2017 m. balandžio 3 d. A elektroninis laiškas buvo atsakymas į 2017 m. balandžio 1 d. elektroninį laišką. 2017 m. balandžio 3 d. elektroninis laiškas buvo skirtas užtikrinti, kad kompetentingi asmenys vykdys vykdomojo direktoriaus nurodymus. Kadangi tuo metu ieškovė nebuvo atsakinga už šį vykdymą, nebuvo neįprasta, kad A jai neatsiuntė elektroninio laiško kopijos.

83      Galiausiai, nors 2017 m. balandžio 1 d. elektroninis laiškas iš esmės buvo susijęs su Chijo sala, jis taip pat buvo susijęs su Lesbo sala, nes jo septintoje pastraipoje nurodyta, kad „ministras Y. Mouzalas pabrėžė, kaip svarbu ir būtina skubiai įrengti biurų patalpas už Chijo ir Lesbo stovyklų ribų, ir užtikrino, kad Graikijos vyriausybė teiks paramą, imdamasi visų būtinų priemonių“.

84      Taigi pirmąjį ieškovės argumentą reikia atmesti.

85      Antra, ieškovė teigia, kad „prašymuose skubiai pasirašyti dokumentus“, kuriuos ji nurodė per 2019 m. kovo 7 d. pokalbį, buvusį administracinės procedūros dalimi, nebuvo nuorodos į ginčijamus dokumentus; šie prašymai buvo pateikti kaip dalis bendro komentaro, susijusio su skubos aplinkybėmis, kuriomis ji turėjo pasirašyti šimtus finansinio pobūdžio dokumentų. Be to, šiuos prašymus pateikė ne EASO vykdomasis direktorius, o Administracijos departamentas, konkrečiau kalbant, jo Finansų ir Viešųjų pirkimų skyriai.

86      Be to, per tą patį pokalbį ieškovė pareiškė, kad „2017 m. gegužės mėn. jos pirmą kartą buvo paprašyta pasirašyti [su Lesbo sala susijusios] sutarties pakeitimą, o vėliau 2017 m. birželio mėn. – pasirašyti naują [su Chijo sala susijusį] išimties dokumentą“, taip pat nurodė Administracijos departamento, o ne EASO vykdomojo direktoriaus prašymus, kaip matyti iš viso jos atsakymo.

87      Priešingai, nei mano ieškovė, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį nereikalaujama, kad nederamas įsakymas būtų formaliai, tiesiogiai ir individualiai skirtas pareigūnui ar tarnautojui, laikomam pažeidusiu šią nuostatą; pakanka, kad jis būtų turėjęs imtis neteisėtų veiksmų, sužinojęs apie savo vadovybės nurodymus.

88      Taigi aplinkybė, kad prašymą pasirašyti ginčijamus dokumentus pateikė Administracijos departamentas, o ne tiesiogiai EASO vykdomasis direktorius, neturi reikšmės, nes, atsižvelgiant į kitas Parlamento nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad šiame departamente dirbantys asmenys veikė pagal šio direktoriaus nurodymus paspartinti atitinkamų projektų įgyvendinimą.

89      Be to, nesvarbu, kad prašymai pasirašyti nebuvo konkrečiai susiję su ginčijamais dokumentais, nes šie prašymai apėmė tuos dokumentus, ir ieškovė to neginčija.

90      Vadinasi, ieškovės antrasis argumentas turi būti atmestas.

91      Trečia, ieškovė teigia, kad 2019 m. liepos 9 d. pastabose dėl administracinio tyrimo ataskaitos nurodydama, jog, „kiek tai susiję su Chiju, vykdomasis direktorius primygtinai ragino pasirašyti išimties dokumentą“, ji pabrėžė skubos aplinkybes, atsiradusias dėl valstybių narių ir Graikijos vyriausybės spaudimo.

92      Ši kritika nepaneigia išvados, kad EASO vykdomasis direktorius tikėjosi, jog ieškovė pasirašys 2017 m. birželio 11 d. dokumentą, ir kad, jo nuomone, pasirašyti buvo jos pareiga.

93      Taigi reikia atmesti ir trečiąjį ieškovės argumentą.

94      Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Parlamentas nepažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnio ir nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad ieškovė gavo įsakymą, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą.

95      Taigi ieškinio pirmojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

b)      Dėl pirmojo pagrindo antros dalies

96      Pirmojo pagrindo antroje dalyje ieškovė teigia, kad Parlamentas padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai sprendime atmesti skundą konstatavo, kad, turėdama teisinį išsilavinimą, pasirašydama ginčijamus raštus ji žinojo arba turėjo žinoti, kad nebuvo įvykdytos Finansiniame reglamente ir jo taikymo taisyklių 134 straipsnio 1 dalies c punkte reikalaujamos sąlygos.

97      Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, kad, pirma, EASO atsidūrė ypatingos skubos padėtyje, kaip tai suprantama pagal Finansinio reglamento taikymo taisyklių 134 straipsnio 1 dalies c punktą, kuri leido jam taikyti derybų procedūrą be išankstinio skelbimo apie pirkimą, antra, EASO viduje nepareikšta prieštaravimų dėl šios procedūros pasirinkimo ir, trečia, ji buvo įtraukta dalyvauti jau pasibaigus sprendimų priėmimo procesui.

98      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį, cituojamą šio sprendimo 55 punkte, pareigūnui tenkanti pareiga pranešti siejama su sąlyga, kad gautas įsakymas, „jo nuomone“, turi būti nederamas, o tais atvejais, kai tiesioginis viršininkas patvirtina tokį įsakymą, pareigūnas turi „manyti“, kad toks patvirtinimas nėra tinkamas reagavimas į jo susirūpinimo priežastis.

99      Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareigūno pareiga pranešti viršininkui apie įsakymą, kuris, jo nuomone, yra nederamas, negali priklausyti nuo to, ar šis nederamumas yra akivaizdus. Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnio 1 dalyje įsakymų, kurie atrodo nederami, ir įsakymų, kurie yra akivaizdžiai neteisėti, pasekmės skirtingos. Pirmuoju atveju pareigūnas, pranešęs apie, jo nuomone, nederamą įsakymą, galiausiai privalo jį vykdyti, jei tokį įsakymą patvirtina jo tiesioginis viršininkas, o antruoju atveju jis turi teisę jo nevykdyti, nepaisydamas tokio patvirtinimo.

100    Vis dėlto vien abejonės dėl pareigūno gauto įsakymo deramumo nepakanka, kad pareigūnas apie jį praneštų savo viršininkui. Jei pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį pareigūnas privalėtų pranešti savo tiesioginiam viršininkui, o tam tikrais atvejais ir tiesiogiai aukštesnei pagal hierarchiją institucijai apie bet kokias dėl gauto įsakymo jam kilusias abejones, kiltų pavojus, kad daugybės įsakymų, viršininkų duotų pavaldiniams, kvestionavimas kliudytų administracijos veikimui.

101    Taigi pareigūno drausminės atsakomybės dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnyje numatytos pareigos nevykdymo negali atsirasti, jei administracija negali įrodyti bent to, kad pareigūnui galėjo kilti didelių abejonių dėl gauto įsakymo deramumo, ypač atsižvelgiant į rūpestingumo lygį, kurio iš jo tikimasi vykdant pareigas, ir aplinkybes, kuriomis jam pranešta apie įsakymą.

102    Vertinant, ar atitinkamas pareigūnas turėjo pranešti savo viršininkui apie įsakymą, kuris, jo nuomone, yra nederamas, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnyje, reikia atsižvelgti į šiuos aspektus:

–        pirma, galimybę susipažinti su taikytinomis taisyklėmis ir jų sudėtingumą,

–        antra, pareigūno išsilavinimą, jo atsakomybės lygį Europos Sąjungos institucijose ir agentūrose ir patirtį,

–        trečia, aplinkybes, kuriomis gautas šis įsakymas.

103    Siekiant nustatyti, ar įsakymas galėjo kelti didelių abejonių, dėl kurių pareigūnui atsirastų pareiga apie jį pranešti, reikia atsižvelgti būtent į įsakymo gavimo momentą.

1)      Dėl galimybės susipažinti su taikytinomis taisyklėmis ir jų sudėtingumo

104    Nagrinėjamu atveju iš sprendimo atmesti skundą matyti, kad Parlamentas laikėsi nuomonės, jog ieškovė žinojo arba turėjo žinoti, kad gautas įsakymas neatitinka Finansinio reglamento 104 straipsnio ir Finansinio reglamento taikymo taisyklių 134 straipsnio 1 dalies c punkto, todėl neįvykdė savo pareigos informuoti viršininką, būtent dėl to, kad ji turi teisinį išsilavinimą ir žinojo apie prieš tai pasirašytus 36 išimties dokumentus, „ir tai įrodo, kad išimtinės procedūros buvo taikomos sistemingai, o tai sunkiai suderinama su abiejų minėtų nuostatų tekstu“.

105    Vis dėlto šios aplinkybės neleidžia manyti, kad ieškovė privalėjo pranešti savo viršininkui apie galimai nederamą įsakymą.

106    Viešieji pirkimai reglamentuojami sudėtingomis taisyklėmis, apie kurias žinoti negali būti reikalaujama iš bendrąjį išsilavinimą įgijusio teisininko, juo labiau kad, kaip matyti iš 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014, p. 65) ir kuri yra valstybėse narėse taikomo viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pagrindas, 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 10 straipsnio a punkto, ši direktyva netaikoma viešojo pirkimo sutartims dėl nekilnojamojo turto. Tuo ši direktyva skiriasi nuo Finansinio reglamento ir jo taikymo taisyklių, taikomų nagrinėjamu atveju.

107    Prireikus viešuosius pirkimus reglamentuojančių taisyklių sudėtingumą gali patvirtinti aplinkybė, kad sprendime atmesti skundą Parlamentas priekaištavo ieškovei dėl to, jog nepranešė savo viršininkui, kad įsakymas prieštarauja Finansinio reglamento taikymo taisyklių 134 straipsnio 1 dalies c punktui, nustatančiam sąlygas, su kuriomis siejamas derybų procedūros be išankstinio skelbimo apie pirkimą taikymas ypatingos skubos atvejais, tačiau nenurodė šių taisyklių 134 straipsnio 1 dalies g punkto, pagal kurį, kai sudaromos sutartys dėl pastatų, perkančioji organizacija įpareigojama ištirti vietos rinką, nors savo procesiniuose dokumentuose, išskyrus ginčijamą sprendimą, jis teigia, kad EASO pažeidė ir pastarąją nuostatą. Šis praleidimas rodo, kad šioje srityje nesispecializuojančiam teisininkui sudėtinga išmanyti visus jos aspektus.

108    Taip pat pasakytina, jog to, kad 36 išimties dokumentai buvo parengti prieš ieškovei pasirašant ginčijamus dokumentus, nepakanka, kad būtų galima rimtai abejoti jos gauto įsakymo deramumu. Šių dokumentų kvalifikavimas kaip „išimties dokumentų“ reiškė ne tai, kad jie neteisėti, o tik tai, kad jais siekiama pateisinti viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros, kuri skiriasi nuo atviro ar riboto konkurso, kuris, kaip nurodyta Finansinio reglamento 104 straipsnio 5 dalies a punkte, taikomas bet kokiam Sąjungos institucijų vykdomam „pirkimui“, taikymą.

109    Priešingai, manytina, kad dėl to, jog išimties dokumentai EASO buvo rengiami dažnai, ieškovė galėjo manyti, jog, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis EASO turėjo imtis veiksmų, derybų procedūros be išankstinio skelbimo apie pirkimą taikymo sąlygos yra įvykdytos.

110    Taigi motyvai, kuriais ginčijamame sprendime rėmėsi Parlamentas, siekdamas pagrįsti aplinkybę, kad ieškovė žinojo arba turėjo žinoti, kad jos gautas įsakymas neteisėtas, taigi, ir tai, kad jo deramumas kėlė didelių abejonių, yra nepagrįsti.

2)      Dėl pareigūno išsilavinimo, jo atsakomybės lygio Sąjungos institucijose bei agentūrose ir patirties

111    Parlamentas tvirtina, kad ieškovės einamos pareigos, ypač dėl informacijos, su kuria ji galėjo susipažinti, suponuoja, kad ji žinojo arba turėjo žinoti, kad gautas įsakymas yra nederamas.

112    Šiuo klausimu Parlamentas pateikia tris argumentus.

113    Pirma, per posėdį jis tvirtino, kad ieškovė žinojo arba turėjo žinoti, jog įsakymas neteisėtas, nes buvo EASO Operacijų departamento vadovė ir leidimus suteikianti pareigūnė, taigi jos atsakomybės lygis buvo aukštas.

114    Vis dėlto šis pagrindimas nenurodytas ginčijamame sprendime, nors tai yra esminė aplinkybė tvirtinant, kad ieškovė privalėjo pranešti pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį. Kaip nurodyta šio sprendimo 62 punkte, svarbu, kad sprendime, kuriuo skiriama drausminė nuobauda už Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnio pažeidimą, būtų nurodytos visos aplinkybės, dėl kurių institucija nusprendė, kad kyla didelių abejonių dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo.

115    Bet kuriuo atveju svarbu pažymėti, kad pasirašydama ginčijamus dokumentus ieškovė buvo Prieglobsčio paramos departamento vadovė ir kad jos buvo paprašyta pavaduoti kolegę, t. y. Operacijų departamento direktorę. Kaip matyti iš ieškinio A 6 priedo, ieškovė šio departamento ad interim vadove tapo tik 2017 m. liepos 16 d., t. y. jau po to, kai buvo pasirašyti ginčijami dokumentai. Taip pat pasakytina, kad Finansų ir Viešųjų pirkimų skyriai priklausė ne šiam departamentui, o Administracijos departamentui.

116    Be to, nors ieškovei, kaip leidimus suteikiančiai pareigūnei, teko ypatinga atsakomybė, apibūdinta Finansinio reglamento 65 straipsnio 5 dalyje ir 66 straipsnio 1 dalyje ir EASO valdybos sprendimo Nr. 20, priimto pagal Reglamento Nr. 439/2010 37 straipsnį, 44 straipsnio 1 dalyje, konstatuotina, kad ji buvo paskirta tokia pareigūne 2017 m. balandžio 20 d., t. y. likus kelioms savaitėms iki ginčijamų dokumentų pasirašymo, taigi tuo momentu, kai juos pasirašė, ji dar negalėjo būti įgijusi reikšmingos patirties viešųjų pirkimų srityje. Kaip per posėdį pažymėjo ieškovė, iš minėto Sprendimo Nr. 20 44 straipsnio 2 dalies ir 45 straipsnio 1 dalies matyti, kad leidimus suteikiantis pareigūnas turi galėti remtis vidaus kontrolės procedūromis. Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad ginčijamiems dokumentams pritarė EASO Administracijos departamento Finansų ir Viešųjų pirkimų skyriai.

117    Taigi reikia atmesti šio sprendimo 113 punkte nurodytą Parlamento argumentą.

118    Antra, Parlamentas savo pareiškimuose ir per teismo posėdį teigė, jog tai, kad ieškovė žinojo arba turėjo žinoti, kad įsakymas yra neteisėtas, todėl turėjo apie tai pranešti savo viršininkui, įrodo aplinkybė, kad 2018 m. Chijo saloje esančio pastato įrengimo darbams taikyta įprasta procedūra ir kad 2018 m. rugpjūčio mėn. ji ėmėsi priemonių, kad ištaisytų su dviem pastatais susijusių procedūrų trūkumus.

119    Šio argumento taip pat nėra ginčijamo sprendimo motyvuose, nors juo siekiama paaiškinti priežastis, dėl kurių ginčijamas įsakymas turėjo pasirodyti neteisėtas (žr. šio sprendimo 62 ir 114 punktus).

120    Minėti trūkumai buvo ištaisyti jau pasirašius ginčijamus dokumentus, todėl, priešingai nei pagal šio sprendimo 103 punkte nurodytą taisyklę, jie nesusiję su aplinkybėmis, kuriomis buvo gautas įsakymas.

121    Bet kuriuo atveju, nors ieškovė ištaisė įvairių procedūrų trūkumus, ji tai darė ne dėl to, kad pasirašydama ginčijamus dokumentus žinojo, jog ginčijamas įsakymas neteisėtas, bet dėl to, kad 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėn. buvo paskirti du nauji EASO Finansų departamento ir Viešųjų pirkimų departamento vadovai, kurie atkreipė jos dėmesį į galimai padarytus pažeidimus. Be to, 2017 m. gruodžio mėn. OLAF informavo ieškovę, kad pradėjo tyrimą dėl vykdomojo direktoriaus ir kitų EASO darbuotojų padarytų pažeidimų ir sunkių nusižengimų, ypač vykstant viešojo pirkimo procedūroms. Konkrečiau kalbant, 2018 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė pateikė savo pastabas dėl OLAF jai pateiktos faktinių aplinkybių santraukos (žr. šio sprendimo 23 punktą).

122    Taigi reikia atmesti šio sprendimo 118 punkte nurodytą Parlamento argumentą.

123    Trečia, atsiliepime į ieškinį Parlamentas teigia, kad sutartis dėl Chijo saloje esančio pastato buvo sudaryta neatsižvelgiant į aukščiausios grandies vadovų nuomonę.

124    Be to, šio teiginio nėra ginčijamame sprendime, jis pateiktas tik OLAF parengtoje faktinių aplinkybių santraukoje ir nebuvo patikslintas paskesniuose procedūros etapuose. Nebuvo nustatyta, kurie aukščiausios grandies vadovai prieštaravo projektui, ir nebuvo įrodyta, kad ieškovė buvo informuota apie jų poziciją.

125    Taigi reikia atmesti šio sprendimo 123 punkte nurodytą Parlamento argumentą.

126    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Parlamento pateikti įrodymai, susiję su ieškovės EASO einamomis pareigomis ir atsakomybe, neleidžia daryti išvados, kad jos gauto įsakymo teisėtumas kėlė didelių abejonių ir kad dėl to ji turėjo apie tai pranešti savo viršininkui pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį.

3)      Dėl aplinkybių, kuriomis buvo gautas įsakymas

127    Kadangi įrodymai, kuriais remiasi Parlamentas, buvo atmesti, prireikus pažymėtina, kad vertindamas elgesį, už kurį skirta nuobauda, Parlamentas nepakankamai teisiškai atsižvelgė į įvairias aplinkybes, kuriomis gautas galimai neteisėtas įsakymas, nors šios aplinkybės turėjo lemiamą reikšmę pasirašant ginčijamus dokumentus.

128    Pirma, kaip savo pareiškimuose nurodė ieškovė, o Parlamentas neginčijo, masinis iš Sirijos bėgančių migrantų antplūdis sukėlė migracijos ir humanitarinę krizę, be kita ko, Graikijos Lesbo ir Chijo salose.

129    Konkrečiau kalbant, gaisras suniokojo Lesbo saloje esančią Morijos pabėgėlių stovyklą, ir šioje stovykloje bei Chijo saloje esančioje Vial stovykloje padaugėjo riaušių, todėl darbo sąlygos tapo vis pavojingesnės darbuotojams ir į šias dvi salas valstybių narių atsiųstiems ekspertams ir dėl kilusio pavojaus jos pradėjo atšaukti šiuos darbuotojus ir ekspertus.

130    Šios aplinkybės lėmė nepaprastąją padėtį, dėl kurios atsirado būtinybė užtikrinti darbuotojų ir ekspertų, atsiųstų į Lesbo ir Chijo salas valdyti migrantų antplūdį, saugumą.

131    Antra, kaip nurodyta šio sprendimo 116 punkte, pasirinkimą taikyti derybų procedūrą be išankstinio skelbimo apie pirkimą patvirtino EASO Administracijos departamento Finansų ir Viešųjų pirkimų skyriai, kurie konkrečiai buvo atsakingi už šį klausimą. Be to, nei EASO valdyba, nei Europos Komisija, atstovaujama šioje valdyboje, dėl to nepareiškė prieštaravimų. Priešingai, kaip matyti iš 2016 m. valdybos veiklos ataskaitos, ji patvirtino 36 per tuos metus parengtus išimties dokumentus.

132    Kaip pabrėžia ieškovė, ginčijami dokumentai buvo pasirašyti pasibaigus seniai pradėtam sprendimų priėmimo procesui. Dokumentą dėl Lesbo saloje esančio pastato ieškovė, pavaduodama A, pasirašė 2017 m. gegužės 11 d., tačiau, kaip matyti iš ieškinio priedų A 19, A 20 ir A 34, Lesbo saloje pastatas parinktas 2017 m. vasario mėn. laiškuose, o dėl pastato Chijo saloje nuspręsta 2017 m. balandžio mėn. Be to, 2017 m. gegužės 11 d. dokumentas dėl Lesbo saloje esančio pastato papildė pirmąjį dokumentą, kurį A pasirašė tų pačių metų vasario 22 d.; buvo pridėta dvylika darbo vietų, siekiant įvykdyti šiame dokumente nustatytus tikslus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013, p. 60) nustatytų standartų.

133    Trečia, tuo metu, kai ieškovė pasirašė ginčijamus dokumentus, jos darbo krūvis buvo labai didelis, nes jis vienu metu turėjo ir vadovauti EASO Prieglobsčio paramos departamentui, ir kartu su Administracijos departamento vadovu užtikrinti Operacijų departamento, kurio vadovė A nebuvo darbe dėl ligos, kasdienį valdymą.

134    Į šią aplinkybę Parlamentas turėjo atsižvelgti ne tik kaip į lengvinančią aplinkybę, nustatydamas ieškovei skirtiną nuobaudą, į ją turėjo būti atsižvelgta ir nustatant, ar ieškovė pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį.

135    Iš šių įvairių aplinkybių matyti, kad ginčijamų dokumentų pasirašymo aplinkybės neleido manyti, jog ieškovė pažeidė minėtą nuostatą.

136    Parlamentas nepritaria tokiam požiūriui ir pateikia du prieštaravimus dėl šio sprendimo 128 bei 129 ir 131 bei 132 punktuose nurodytų pastabų.

137    Visų pirma Parlamentas teigia, kad, nors buvo nepaprastoji padėtis, procedūros, susijusios su Lesbo ir Chijo salose esančių pastatų nuoma, truko atitinkamai aštuonis ir dešimt mėnesių, taigi EASO turėjo pakankamai laiko vykdyti įprastą pirkimo procedūrą pagal Finansinį reglamentą ir jo taikymo taisykles. Vadinasi, neįvykdyta šių taisyklių 134 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta sąlyga, kad dėl ypatingos skubos neįmanoma laikytis nustatytų konkurso atveju taikomų terminų.

138    Vis dėlto šie argumentai neturi reikšmės. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį institucija turi įrodyti ne įsakymo neteisėtumą, o tai, kad, nepaisydamas didelių abejonių dėl šio įsakymo teisėtumo, kaip apibrėžta šio sprendimo 101 ir 102 punktuose, pareigūnas apie jį nepranešė.

139    Be to, tokių didelių abejonių buvimo negalima vertinti atsižvelgiant į aplinkybes, susiklosčiusias po to, kai buvo gautas galimai neteisėtas įsakymas (žr. šio sprendimo 103 ir 119 punktus).

140    Taigi Parlamento argumentus reikia atmesti.

141    Parlamentas taip pat teigia, kad ieškovė turi būti laikoma atsakinga ir už Finansų ir Viešųjų pirkimų skyrių darbuotojų galimai padarytus pažeidimus. Pareigūnų tarnybos nuostatų 21 straipsnio antroje pastraipoje nurodyta, kad už tarnybos padalinį atsakingo pareigūno pavaldinių atsakomybė jo neatleidžia nuo jo paties atsakomybės. Be to, Finansinio reglamento 65 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tarnautojai, atsakingi už tam tikrų biudžetui vykdyti ir ataskaitoms pateikti būtinų operacijų vykdymą, veikia leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybe.

142    Vis dėlto šiam argumentui negalima pritarti.

143    Parlamento pateikti argumentai dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 21 straipsnio yra nereikšmingi, nes šioje nuostatoje daroma prielaida, kad tarp asmenų yra hierarchinis ryšys, kurio nagrinėjamu atveju nebuvo, nes ieškovė, EASO Prieglobsčio paramos departamento vadovė, nebuvo ginčijamus dokumentus rengusių asmenų iš Administracijos departamento Finansų ir Viešųjų pirkimų skyrių viršininkė.

144    Pasakytina, kad Finansinio reglamento 65 straipsnio 5 dalis turi būti siejama su šio sprendimo 116 punkte nurodytomis Sprendimo Nr. 20 44 straipsnio 2 dalimi ir 45 straipsnio 1 dalimi ir būtina atsižvelgti į tai, kad pasirašydama ginčijamus dokumentus ieškovė neturėjo daug patirties kaip leidimus suteikianti pareigūnė.

145    Bet kuriuo atveju Parlamento argumentai nepaneigia fakto, kad nei EASO valdyba, nei Komisija nepateikė prieštaravimų dėl tokių išimties dokumentų, kaip ginčijami dokumentai.

146    Taigi Parlamento argumentus reikia atmesti.

147    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Parlamentas pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį, kai nusprendė, jog ieškovė žinojo arba turėjo žinoti, kad jai duotas įsakymas pasirašyti ginčijamus dokumentus yra nederamas.

c)      Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies

148    Pirmojo pagrindo trečioje dalyje, kurią sudaro du aspektai, ieškovė subsidiariai, t. y. tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad buvo pažeistas Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnis, teigia, kad, atsižvelgiant į didelį jos darbo krūvį, Parlamentas padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, skirdamas jai drausminę nuobaudą.

149    Ieškovė tvirtina, kad tuo metu, kai klostėsi faktinės aplinkybės, t. y. 2017 m. gegužės ir birželio mėn., ji turėjo vadovauti Prieglobsčio paramos departamentui, kaip numatyta jos sutartyje, ir EASO Operacijų departamentui dėl kolegės A laikinojo nedarbingumo atostogų. Iš viso šiuose departamentuose dirbo daugiau kaip 200 asmenų.

150    Ieškovė teigia, kad, be pagrindinės šių departamentų veiklos, ji turėjo atlikti veiklos rezultatų vertinimą, rūpintis įdarbinimu, nuolat atvykstančių valstybių narių ekspertų darbu, pirmininkauti suplanuotuose susitikimuose su valstybių narių kontaktiniais centrais, atlikti vis daugiau sričių apimančio bendradarbiavimo su Turkija stebėseną ir viešųjų pirkimų, susijusių su Administracijos ir Operacijų departamentais, stebėseną.

151    Atsižvelgdama į dėl šios veiklos susidariusį darbo krūvį, ieškovė teigia, kad turėjo dirbti labai ilgai, kaip patvirtina jos darbotvarkė ir užfiksuotas atėjimo į darbą ir išėjimo iš jo laikas.

152    Parlamentas mano, kad ieškovės argumentai yra nepriimtini ir nepagrįsti.

1)      Dėl ieškinio pirmojo pagrindo trečios dalies priimtinumo

153    Parlamentas mano, kad pirmojo pagrindo trečia dalis yra nepriimtina, nes joje nurodytas argumentas nebuvo pateiktas ieškovės skunde.

154    Šiuo klausimu primintina, kad, remiantis jurisprudencija, pagal ikiteisminio skundo ir vėliau pareikšto ieškinio atitikties taisyklę reikalaujama, kad Sąjungos teisme nurodytas pagrindas atitiktų pagrindą, kuriuo jau buvo remtasi per ikiteisminę procedūrą, kad paskyrimų tarnyba galėtų susipažinti su suinteresuotojo asmens prieštaravimais, suformuluotais ginčijant sprendimą, priešingu atveju ieškinys būtų nepriimtinas. Tokia taisyklė pateisinama ikiteisminės procedūros tikslu – leisti taikiai išspręsti tarp pareigūnų ir administracijos kilusius ginčus. Tai reiškia, kad pareigūnų ieškiniuose Sąjungos teisme pateikti prieštaravimai gali apimti tik skunde nurodytuosius, paremtus tais pačiais pagrindais, tačiau šie prieštaravimai Sąjungos teisme gali būti išdėstyti išsamiau, pateikiant pagrindus ir argumentus, kurie nebūtinai buvo nurodyti skunde, tačiau yra glaudžiai su juo susiję (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 16 d. Sprendimo Lucaccioni / Komisija, T‑316/19, EU:T:2021:367, 90 punktą (nepaskelbtas) ir jame nurodytą jurisprudenciją).

155    Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad skundo 46–49 punktuose ieškovė rėmėsi šio sprendimo 149–151 punktuose nurodytais argumentais.

156    Tiesa, šiais argumentais siekiama įrodyti ne tai, kad jai skirta nuobauda buvo per griežta ir taip pažeistas Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio a punktas, o tai, kad aplinkybė, jog prieš pasirašydama ginčijamus dokumentus ji neatliko išsamaus vertinimo, jos atveju negali būti vertinama kaip Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnio pažeidimas.

157    Vis dėlto jurisprudencijoje nurodyta: kadangi ikiteisminė procedūra yra neformalaus pobūdžio ir suinteresuotieji asmenys šiame etape paprastai nesinaudoja advokato pagalba, administracija negali skundų aiškinti siaurai; priešingai, ji turi juos nagrinėti vadovaudamasi plačiu požiūriu (2019 m. gegužės 7 d. Sprendimo WP / EUIPO, T‑407/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:290, 119 punktas ir 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo AH / Eurofound, T‑630/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:538, 42 punktas).

158    Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsniu, iš kurio išplaukia atitikties taisyklė, nesiekiama griežtai ir galutinai apriboti galimo bylos nagrinėjimo teisme etapo, jei teisme pareikštu ieškiniu nekeičiamas nei skundo pagrindas, nei dalykas (2019 m. gegužės 7 d. Sprendimo WP / EUIPO, T‑407/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:290, 119 punktas ir 2018 m. gruodžio 14 d. Sprendimo TP / Komisija, T‑464/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:1006, 33 punktas).

159    Atsižvelgiant į tai, kad, vykstant drausminei procedūrai, padaryto pažeidimo konstatavimas glaudžiai susijęs su skiriama nuobauda, ir į platų požiūrį, kuriuo reikia vadovautis aiškinant skundus viešosios tarnybos srityje, kaip nurodyta šio sprendimo 157 ir 158 punktuose primintoje jurisprudencijoje, darytina išvada, kad pirmojo pagrindo trečioje dalyje išdėstyti argumentai yra priimtini.

2)      Dėl ieškinio pirmojo pagrindo trečios dalies pagrįstumo

i)      Dėl pirmojo argumento, grindžiamo dideliu darbo krūviu, tekusiu ieškovei tuo metu, kai klostėsi faktinės aplinkybės

160    Pateikdama pirmąjį argumentą ieškovė priekaištauja Parlamento paskyrimų tarnybai, kad ši neatsižvelgė į tuo metu, kai klostėsi faktinės aplinkybės, jai tekusį darbo krūvį kaip į lengvinančią aplinkybę.

161    Pažymėtina, kad 2019 m. lapkričio 22 d. elektroniniame laiške ieškovė Parlamento Generalinio sekretoriaus prašė atsižvelgti į šias aplinkybes: humanitarinę krizę, tai, kad ji dalyvavo tik baigiantis dviem aptariamoms viešųjų pirkimų procedūroms, išsamiai aprašytą itin didelį jos darbo krūvį, jos elgesį per visą karjerą ir visapusišką bendradarbiavimą visose tyrimo stadijose.

162    Prie ginčijamo sprendimo pridėtame 2020 m. sausio 9 d. rašte Parlamento Generalinis sekretorius tvirtino, kad „labai atidžiai išnagrinėjo visą informaciją, kurią ieškovė jam pateikė 2019 m. lapkričio 22 d. elektroniniame laiške“, „atkreipė dėmesį į tai, kad tuo metu jos darbo krūvis buvo labai didelis“, ir „visapusiškai atsižvelgė į itin sudėtingas sąlygas, kuriomis ji turėjo eiti savo pareigas“.

163    Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, priimdamas sprendimą, kuriuo jai skirta nuobauda, Parlamento Generalinis sekretorius atsižvelgė į tuo metu, kai klostėsi faktinės aplinkybės, jai tekusį didelį darbo krūvį.

ii)    Dėl antrojo argumento, susijusio su Parlamento sprendimu ieškovei skirti nuobaudą

164    Šio sprendimo 148–151 punktuose nurodytais argumentais ieškovė apskritai ginčija sprendimą skirti jai sankciją. Ji mano, kad, net jei būtų konstatuotas Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnio pažeidimas, Parlamento paskyrimų tarnyba neturėjo skirti jai nuobaudos.

165    Šiuo aspektu primintina, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje nenumatyta konkretaus ryšio tarp jame išvardytų drausminių nuobaudų ir įvairių pareigūnų padarytų nusižengimų rūšių (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 5 d. Sprendimo Bernaldo de Quirós / Komisija, T‑273/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:371, 126 punktą ir 2016 m. balandžio 11 d. Sprendimo FU / Komisija, F‑49/15, EU:F:2016:72, 122 punktą).

166    Vis dėlto šioje nuostatoje aiškiai reikalaujama, kad drausminė nuobauda būtų proporcinga padarytam nusižengimui.

167    Šiuo tikslu joje nurodyti kriterijai (jų sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos paskyrimų tarnyba turi atsižvelgti parinkdama nuobaudą, kad įvykdytų proporcingumo reikalavimą. Tarp šių kriterijų yra, be kita ko, „[nusižengimo] aplinkybės“.

168    Atsižvelgiant į šiuos veiksnius ir pagal proporcingumo principą jurisprudencijoje prieita prie išvados, kad nuobauda turi būti skiriama remiantis bendru visų konkrečių kiekvieno atvejo faktų ir aplinkybių vertinimu; šį vertinimą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje nustatytus kriterijus turi atlikti paskyrimų tarnyba (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 5 d. Sprendimo Bernaldo de Quirós / Komisija, T‑273/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:371, 126 punktą ir 2016 m. balandžio 11 d. Sprendimo FU / Komisija, F‑49/15, EU:F:2016:72, 122 punktą).

169    Taigi sprendime, kuriuo skiriama nuobauda, paskyrimų tarnyba turi nurodyti priežastis, dėl kurių, atsižvelgdama į bylos faktus ir aplinkybes, ji skyrė būtent tą, o ne kitą nuobaudą (žr. šio sprendimo 61 ir 63 punktus).

170    Sąjungos teismas, kai į jį kreipiamasi šiuo klausimu, savo ruožtu turi patikrinti, ar sprendime skirti nuobaudą paskyrimų tarnybos nurodyti konkretūs bylos faktai ir aplinkybės patenka į sunkinančių, ar lengvinančių aplinkybių teisines sąvokas (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 9 d. Sprendimo DI / ECB, T‑514/19, pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2021:332, 196 punktą).

171    Atlikdamas kontrolę Sąjungos teismas taip pat turi patikrinti, ar drausminė institucija proporcingai įvertino tiek sunkinančias, tiek lengvinančias aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2004 m. kovo 16 d. Sprendimo Afari / ECB, T‑11/03, EU:T:2004:77, 203 punktą ir 2010 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Andreasen / Komisija, T‑17/08 P, EU:T:2010:374, 146 ir 147 punktus).

172    Šis reikalavimas kyla iš pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio, pagal kurį kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme.

173    Tam, kad gynyba būtų veiksminga, suponuojama, kad „bausmei“ turi būti galima taikyti vėlesnę teisminės institucijos, turinčios įgaliojimus išsamiai įvertinti nusižengimo ir nuobaudos proporcingumą, kai ją skiria administracinė institucija, kuri pati netenkina Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje nustatytų sąlygų, kaip nagrinėjamu atveju Parlamento Generalinis sekretorius, kontrolė (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 15 d. Sprendimo Nijs / Audito Rūmai, T‑184/11 P, EU:T:2012:236, 85 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. birželio 9 d. Sprendimo DI / ECB, T‑514/19, pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2021:332, 197 punktą; šiuo klausimu taip pat žr. 2015 m. kovo 31 d. EŽTT sprendimo Andreasen prieš Jungtinę Karalystę ir 26 kitas Europos Sąjungos valstybes nares, CE:ECHR:2015:0331DEC002882711, 73 punktą).

174    Vadovaudamasis Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsniu Parlamento Generalinis sekretorius, nusprendęs, kad ieškovė pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 21a straipsnį, galėjo iš toliau nurodytų galimybių pasirinkti tą, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jam atrodė tinkamiausia.

175    Pirma, jis galėjo neskirti drausminės nuobaudos (Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnio 1 dalies b punktas).

176    Antra, neskyręs nuobaudos jis galėjo nuspręsti pareigūnui nusiųsti įspėjimą (Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnio 1 dalies b punktas).

177    Trečia, jis galėjo pradėti drausminę procedūrą be drausmės komisijos ir skirti rašytinio įspėjimo ar papeikimo nuobaudą (Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktis ir 11 straipsnis).

178    Ketvirta, jis galėjo pradėti drausminę procedūrą drausmės komisijoje, o tai leistų skirti griežtesnes nuobaudas (Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktis ir 9 straipsnis).

179    Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. lapkričio 8 d. Parlamento Generalinis sekretorius, nusprendęs skirti nuobaudą ieškovei nesikreipdamas į drausmės komisiją, pasirinko trečiąją galimybę, nurodytą šio sprendimo 177 punkte.

180    2020 m. sausio 9 d. rašte, pridėtame prie ginčijamo sprendimo, Parlamento Generalinis sekretorius savo sprendimą grindė tokia informacija:

–        ypatingomis aplinkybėmis, t. y. dėl humanitarinės krizės atsiradusia skuba,

–        tuo, kad šiomis aplinkybėmis sudarydamas viešojo pirkimo sutartis EASO reguliariai taikė išimtines procedūras,

–        tuo, kad ieškovės kolegos, atsakingi už viešuosius pirkimus ir sandorius, ją patikino, jog viskas atitinka teisės aktų reikalavimus,

–        tuo, kad ieškovės dalyvavimas buvo ribotas, ji įsitraukė tik procedūros pabaigoje ir nebuvo atsakinga už pradinius pasirinkimus sudaryti sutartis,

–        tuo metu ieškovei tekusiu darbo krūviu,

–        jos nepriekaištingu darbu.

181    Kaip per posėdį pabrėžė ieškovė, šios šešios aplinkybės be išlygų jai yra palankios ir leidžia manyti, kad tuo atveju, jei būtų konstatuota jos atsakomybė, šios aplinkybės turėtų būti laikomos lengvinančiomis.

182    Šios 2020 m. sausio 9 d. rašte išvardytos aplinkybės būtų galėjusios pateisinti Parlamento paskyrimų tarnybos sprendimą konstatuoti pažeidimą, bet neskirti nuobaudos ir ieškovę įspėti arba skirti rašytinį įspėjimą, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 11 straipsnyje.

183    Vis dėlto 2020 m. sausio 9 d. rašte Parlamento paskyrimų tarnybos nurodytos aplinkybės nesuteikia jokio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima pateisinti griežčiausios nuobaudos, kurią galima skirti nesikreipiant į drausmės komisiją, t. y. papeikimo pasirinkimą.

184    Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, atsižvelgiant į informaciją, kurią Parlamento paskyrimų tarnyba pateikė grįsdama ginčijamą sprendimą, ieškovei skirta nuobauda yra neproporcinga, palyginti su pažeidimu, kuriuo ji kaltinama.

185    Per posėdį Parlamentas teigė, kad buvo pasirinkta griežčiausia nuobauda iš nurodytųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 11 straipsnyje, nes ginčijamų dokumentų pasirašymas padarė didelę žalą Sąjungai.

186    Be to, jis pabrėžė, kad ši aplinkybė nurodyta administracinio tyrimo ataskaitos, į kurią daroma nuoroda ginčijamo sprendimo penktoje nurodomojoje dalyje, 3 puslapyje.

187    Vis dėlto pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo penkta nurodomoji dalis suformuluota taip: „Atsižvelgiant į 2019 m. birželio 7 d. administracinio tyrimo išvadas“.

188    Taigi šioje nurodomojoje dalyje pateikiama nuoroda ne į visą administracinio tyrimo ataskaitą, o tik bendrai į jos išvadas, kuriose visiškai neminima žala, kurią patyrė Sąjunga pasirašius ginčijamus dokumentus.

189    Bet kuriuo atveju primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją (šiuo klausimu žr. 1996 m. kovo 28 d. Sprendimo V / Komisija, T‑40/95, EU:T:1996:45, 36 punktą; 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo DK / EIVT, T‑217/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:571, 149 punktą ir 2015 m. spalio 21 d. Sprendimo AQ / Komisija, F‑57/14, EU:F:2015:122, 113 punktą) tiek sunkinančios, tiek lengvinančios aplinkybės turi būti aprašytos ginčijamame sprendime. Dėl šio sprendimo 165–173 punktuose nurodytų priežasčių svarbu, kad argumentai, kuriais paskyrimų tarnyba grindė sprendimą skirti drausminę nuobaudą, pateisintų atitinkamam asmeniui skirtą nuobaudą.

190    Dėl tos pačios priežasties į administracinio tyrimo ataskaitos VI punkte nurodytas ieškovei nepalankias aplinkybes, t. y. tai, kad, „kaip patyrusi pareigūnė, turinti teisinį išsilavinimą ir anksčiau dirbusi Belgijos teisminės valdžios pareigūne, ji turėjo įsitikinti, kad laikomasi galiojančių taisyklių ir tvarkos“, ir kad „ji užėmė pareigas, kurioms, jos teigimu, nebuvo tinkamai pasirengusi“, negali būti atsižvelgta siekiant pateisinti tai, kad jai buvo skirtas papeikimas, o ne rašytinis įspėjimas ar tiesiog įspėjimas, darant prielaidą, kad jai turėjo būti skirta nuobauda, nors buvo pradėta drausminė procedūra be drausmės komisijos.

191    Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad ginčijamame sprendime Parlamento pateikta informacija neleidžia nustatyti, kad ieškovei skirta nuobauda atitinka Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo reikalavimą.

192    Kadangi padaryta tokia klaida, pirmojo pagrindo trečios dalies antrasis argumentas turi būti pripažintas priimtinu ir pagrįstu.

193    Kadangi ieškinio pirmojo pagrindo antra dalis ir trečios dalies antrasis argumentas buvo pripažinti pagrįstais, ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas ir nebereikia nagrinėti ieškinio antrojo pagrindo.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

194    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

195    Kadangi Parlamentas pralaimėjo bylą, iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2019 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento sprendimą skirti OT papeikimą.

2.      Priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

Gervasoni

Madise

Nihoul

Frendo

 

      Martín y Pérez de Nanclares

Paskelbta 2022 m. kovo 23 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: prancūzų.