Sujungtos bylos T‑316/14 RENV ir T‑148/19
Kurdistan Workers’ Party (PKK)
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
2022 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Dėl PKK priimtos ribojamosios priemonės siekiant kovoti su terorizmu – Lėšų įšaldymas – Bendroji pozicija 2001/931/BUSP – Taikymas ginkluoto konflikto situacijoms – Teroristinė grupė – Sprendimų įšaldyti lėšas faktinis pagrindas – Kompetentingos institucijos priimtas sprendimas – Trečiosios valstybės valdžios institucija – Peržiūra – Proporcingumas – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Ieškinio patikslinimas“
1. Teismo procesas – Sprendimas arba reglamentas, kuriuo vykstant procesui pakeistas ginčijamas aktas – Naujas faktas – Pradinių reikalavimų ir ieškinio pagrindų išplėtimas – Sąlyga – Aktas, dėl kurio pateiktas pradinis reikalavimas panaikinti – Sąvoka
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimai (BUSP) 2015/521, (BUSP) 2015/1334, (BUSP) 2017/1426 ir (BUSP) 2020/1132; Tarybos reglamentai 2019/1337, 2020/19 ir 2020/1128)
(žr. 21, 22, 24, 25 punktus)
2. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Priėmimas arba palikimas remiantis nacionaliniu sprendimu pradėti tyrimus, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba apkaltinamuoju nuosprendžiu – Valdžios institucija, turinti kompetenciją priimti šį nacionalinį sprendimą – Sąvoka – Administracinės valdžios institucija – Įtraukimas – Sąlygos
(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalis)
(žr. 32, 33, 50–55, 58, 63 punktus)
3. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Priėmimas arba palikimas remiantis nacionaliniu sprendimu pradėti tyrimus, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba apkaltinamuoju nuosprendžiu – Peržiūra, siekiant pagrįsti asmens palikimą lėšų įšaldymo sąraše – Tarybos ir kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimas – Apimtis – Skirtumas tarp aktų pirminio priėmimo ir peržiūros
(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 ir 6 dalys)
(žr. 35, 40 punktus)
4. Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Valstybių narių ir Europos Sąjungos institucijų pareiga lojaliai bendradarbiauti – Pirminis sprendimas įšaldyti lėšas – Pateisinimas – Tarybai tenkanti įrodinėjimo pareiga – Apimtis
(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalis)
(žr. 36, 37, 137 punktus)
5. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Priėmimas arba palikimas remiantis nacionaliniu sprendimu – Reikalavimas, kad dėl naujų aspektų, pateisinančių palikimą sąraše, būtų priimtas nacionalinis sprendimas po to, kai buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo grindžiamas pirminis įtraukimas – Nebuvimas
(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 ir 6 dalys)
(žr. 38, 43, 151, 152, 192 punktus)
6. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Priėmimas arba palikimas remiantis nacionaliniu sprendimu pradėti tyrimus, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba apkaltinamuoju nuosprendžiu – Tarybos pareiga motyvuoti – Apimtis
(SESV 296 straipsnis ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 ir 6 dalys; Tarybos reglamentas Nr. 2580/2001; Tarybos sprendimai (BUSP) 2019/25 ir (BUSP) 2019/1341; Tarybos reglamentai Nr. 125/2014, Nr. 790/2014, 2015/513, 2015/1325, 2015/2425, 2016/1127, 2017/150 ir 2017/1420)
(žr. 39, 138, 153, 216–219, 222–224, 227–231, 238 punktus)
7. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Priėmimas arba palikimas remiantis nacionaliniu sprendimu pradėti tyrimus, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba apkaltinamuoju nuosprendžiu – Reikalavimo, kad nacionalinis sprendimas būtų „stricto sensu“ priimtas baudžiamojoje byloje, nebuvimas – Sąlygos
(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalis)
(žr. 56, 57 punktus)
8. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Valstybių narių ir Europos Sąjungos institucijų pareiga lojaliai bendradarbiauti – Sprendimas įšaldyti lėšas – Priėmimas arba palikimas remiantis nacionaliniu sprendimu pradėti tyrimus, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba apkaltinamuoju nuosprendžiu – Nacionalinis apkaltinamasis nuosprendis – Pareigos nurodyti svarius ir patikimus įrodymus ar įkalčius, kuriais grindžiamas nacionalinis sprendimas, nebuvimas
(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamentai Nr. 125/2014, Nr. 790/2014, 2015/513, 2015/1325, 2015/2425, 2016/1127, 2017/150 ir 2017/1420)
(žr. 73–76, 80 punktus)
9. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Priėmimas arba palikimas remiantis nacionaliniu sprendimu – Valdžios institucija, turinti kompetenciją priimti šį nacionalinį sprendimą – Sąvoka – Trečiosios valstybės valdžios institucija – Įtraukimas
(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamentai Nr. 125/2014, Nr. 790/2014, 2015/513, 2015/1325, 2015/2425, 2016/1127, 2017/150 ir 2017/1420)
(žr. 85, 86 punktus)
10. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Priėmimas arba palikimas remiantis trečiosios valstybės valdžios institucijos nacionaliniu sprendimu įšaldyti lėšas – Leistinumas – Sąlyga – Nacionalinis sprendimas, priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą – Tarybai tenkanti pareiga patikrinti – Pareiga motyvuoti – Apimtis
(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalis; Tarybos sprendimai (BUSP) 2019/25 ir (BUSP) 2019/134; Tarybos reglamentai Nr. 125/2014, Nr. 790/2014, 2015/513, 2015/1325, 2015/2425, 2016/1127, 2017/150 ir 2017/1420)
(žr. 87, 88, 91, 93–98 punktus)
11. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Ginčo dalyko nustatymas – Aiškus ir tikslus pagrindų, kuriais remiamasi, išdėstymas – Reikalavimas įrodymais pagrįsti pagrindą, kuriuo remiamasi – Nebuvimas – Priimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punktas)
(žr. 104–106 punktus)
12. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Lėšų įšaldymas – Taikymo sritis – Asmenys, grupės ir subjektai, dalyvaujantys teroro aktuose – Pirminis įtraukimas – Teroro aktai – Sąvoka – Nacionalinių institucijų atliekamas kvalifikavimas – Tarybos pareiga patikrinti
(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 3, 4 ir 6 dalys)
(žr. 109–118, 139–146 punktus)
13. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Lėšų įšaldymas – Bendroji pozicija 2001/931 – Taikymo sritis – Ginkluotas konfliktas, kaip jis suprantamas pagal tarptautinę humanitarinę teisę – Įtraukimas
(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa; Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR; Tarybos reglamentas Nr. 2580/2001)
(žr. 122–124, 127–131, 134 punktus)
14. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Lėšų įšaldymas – Taikymo sritis – Apsisprendimo principas – Naudojimosi teise į apsisprendimą tikslų ir veiksmų, kuriais jų siekiama, skirtumas – Tarybos diskrecija
(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos i–iii punktai)
(žr. 125, 126, 131, 133 punktus)
15. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Apsauginis nustatytų priemonių pobūdis – „Nėra nusikaltimų ir bausmių be įstatymo“ principas – Taikymas – Nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalis; Tarybos bendroji pozicija 2001/931)
(žr. 136 punktą)
16. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Palikimas sąraše remiantis nacionaliniu sprendimu – Nacionalinis sprendimas, pats savaime nebeleidžiantis daryti išvados, kad tebeegzistuoja dalyvavimo teroristinėje veikloje pavojus – Tarybos pareiga atsižvelgti į naujausius faktus, patvirtinančius, kad minėtas pavojus tebeegzistuoja
(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 ir 6 dalys; Tarybos sprendimai (BUSP) 2019/25 ir (BUSP) 2019/1341; Tarybos reglamentai Nr. 125/2014, Nr. 790/2014, 2015/513, 2015/1325, 2015/2425, 2016/1127, 2017/150 ir 2017/1420)
(žr. 147–150, 158, 164, 166–168, 172, 175, 181, 184–186, 188, 196–198, 200, 202, 203, 253, 254 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
17. Europos Sąjunga – Teisminė institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Palikimas sąraše remiantis kompetentingos institucijos priimtu nacionaliniu sprendimu – Kontrolės apimtis – Kontrolė, apimanti visus duomenis, kuriais remtasi siekiant įrodyti tebeegzistuojantį dalyvavimo teroristinėje veikloje pavojų – Duomenys, kurie ne visi gauti iš kompetentingos institucijos priimto nacionalinio sprendimo – Poveikio nebuvimas
(Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalis)
(žr. 154 punktą)
18. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Teisė susipažinti su dokumentais – Teisė, kurią norint įgyvendinti reikia paduoti prašymą Tarybai – Pažeidimo nebuvimas
(Tarybos bendroji pozicija 2001/931; Tarybos reglamentas Nr. 2580/2001)
(žr. 165, 240 punktus)
19. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu – Teroro aktuose dalyvaujančios organizacijos lėšų įšaldymas – Nuosavybės teisės, saviraiškos laisvės ir susirinkimų teisės ribojimai – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(Tarybos bendroji pozicija 2001/931; Tarybos sprendimai (BUSP) 2019/25 ir (BUSP) 2019/1341; Tarybos reglamentai Nr. 2580/2001, 2015/513, 2015/1325, 2015/2425, 2016/1127, 2017/150 ir 2017/1420)
(žr. 206–211, 214, 215 punktus)
20. Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Pareiga imtis įgyvendinimo priemonių – Apimtis – Pareiga išvengti situacijos, kai panaikintas aktas pakeičiamas tą patį trūkumą turinčiu aktu – Šios pareigos išplėtimas įtraukiant paskesnius aktus
(SESV 266 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antra pastraipa)
(žr. 246–248 punktus)
21. Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Dėl nepagrįstų ar nesąžiningų veiksmų patirtos išlaidos – Tarybos pareigos atsižvelgti į teismo sprendime dėl panaikinimo konstatuotą neteisėtumą nevykdymo pasekmės – Nurodymas kiekvienai šaliai padengti savo bylinėjimosi išlaidas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 133 straipsnis, 134 straipsnio 1 ir 3 dalys, 135 straipsnio 2 dalis ir 219 straipsnis)
(žr. 251, 255–259 punktus)
Santrauka
Nuo 2002 m. Kurdistan Workers’ Party (PKK) įtraukta kaip su teroro aktais susijusi organizacija į asmenų ar subjektų, kuriems taikomos lėšų įšaldymo priemonės, sąrašus, pridėtus prie Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP ir Reglamento Nr. 2580/2001(1). 2014 m. priimdama aktus dėl šios organizacijos Taryba rėmėsi nacionaliniais sprendimais, kuriuos priėmė Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijos, o nuo 2015 m. – ir Prancūzijos teismų priimtais sprendimais.
2021 m. balandžio 22 d. Sprendimu Taryba / PKK (C‑46/19 P)(2) Teisingumo Teismas panaikino 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje PKK / Taryba (T‑316/14)(3); pastaruoju sprendimu buvo panaikinti keli 2014–2017 m. Europos Sąjungos Tarybos priimti aktai(4), kuriais PKK palikta ginčijamuose sąrašuose. Ši byla buvo grąžinta Bendrajam Teismui (T‑316/14 RENV) ir sujungta su byla PKK / Taryba (T‑148/19), kurioje PKK taip pat prašė panaikinti dėl jos 2019 ir 2020 m. Tarybos priimtus aktus(5).
Abiejose bylose priimtu sprendimu Bendrasis Teismas panaikino 2014 m. Tarybos priimtus reglamentus, kiek jais PKK palikta ginčijamuose sąrašuose, motyvuodamas tuo, kad Taryba neįvykdė savo pareigos iš naujo įvertinti tebeegzistuojantį pavojų, kad PKK dalyvaus teroristinėje veikloje. Vis dėlto dėl vėlesnių Tarybos aktų Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodyti pagrindai, susiję su Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės nacionaliniais sprendimais, negali paneigti Tarybos vertinimo dėl šio tebeegzistuojančio pavojaus, grindžiamo visų pirma atsižvelgimu į vėlesnius įvykius ir faktines aplinkybes. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas taip pat patikslino savo jurisprudenciją dėl SESV 266 straipsnio apimties ribojamųjų priemonių srityje.
Bendrojo Teismo vertinimas
Bendrasis Teismas visų pirma priminė principus, kuriais remdamasi Taryba pirmą kartą nustato ribojamąsias priemones ir jas peržiūri pagal Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP(6). Taigi, kadangi pati Sąjunga neturi priemonių tyrimams atlikti, procedūra, per kurią gali būti nustatyta pirminė lėšų įšaldymo priemonė, vyksta dviem lygiais: pirma, nacionaliniu lygiu, kai kompetentinga nacionalinė institucija dėl suinteresuotojo asmens priima sprendimą, antra, Sąjungos lygiu, kai Taryba nusprendžia įtraukti suinteresuotąjį asmenį į atitinkamą sąrašą, remdamasi tikslia informacija ar atitinkamos bylos medžiaga, iš kurių matyti, kad toks sprendimas buvo priimtas nacionaliniu lygiu. Tokiu iš anksto priimtu sprendimu siekiama nustatyti, ar yra svarių ir patikimų įrodymų arba įkalčių dėl atitinkamo asmens dalyvavimo teroristinėje veikloje, kuriuos minėtos nacionalinės institucijos laikytų patikimais. Atitinkamai Taryba neprivalo tikrinti nacionaliniuose apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose, kuriais pagrįstas pirminis įtraukimas į sąrašą, nurodytų faktų tikrumo ar jų priskyrimo asmeniui, todėl jai šiuo klausimu tenkančios įrodinėjimo pareigos apimtis yra palyginti nedidelė.
Be to, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad kiekvieną iš ginčijamų aktų reikia skirti pagal tai, ar jis grindžiamas kompetentingų nacionalinių institucijų sprendimais, kuriais pagrįstas pirminis ieškovės įtraukimas į sąrašą, ar vėlesniais šių nacionalinių institucijų sprendimais arba Tarybos savarankiškai nustatytomis aplinkybėmis(7). Dėl duomenų, kuriais remiasi Taryba, siekdama įrodyti tebeegzistuojantį dalyvavimo teroristinėje veikloje pavojų anksčiau nustatytų priemonių periodinės peržiūros etape(8), pažymėtina, kad, kilus ginčui, Taryba turi patvirtinti aktuose dėl atitinkamo subjekto palikimo sąrašuose padarytų išvadų dėl faktinių aplinkybių pagrįstumą, o Sąjungos teismas – patikrinti jų turinio teisingumą.
Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad Tarybai išlieka pareiga motyvuoti, kiek tai susiję tiek su nacionaliniuose sprendimuose, į kuriuos atsižvelgta pradinio atitinkamų aktų priėmimo etape, nurodytais įvykiais, tiek su vėlesniuose nacionaliniuose sprendimuose nurodytaisiais arba įvykiais, į kuriuos Taryba atsižvelgė savarankiškai.
Dėl 2001 m. kovo 29 d. Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministro įsakymo uždrausti PKK Bendrasis Teismas priminė, kad šį įsakymą savo jurisprudencijoje jau yra pripažinęs kaip priimtą „kompetentingos institucijos“, kaip tai suprantama pagal Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP, nes šioje pozicijoje neatmetama galimybė atsižvelgti į administracinių institucijų priimtus sprendimus, kai šios institucijos gali būti laikomos „prilygstančiomis“ teisminėms institucijoms, su sąlyga, kad jų sprendimus galima skųsti teisme tiek dėl fakto, tiek dėl teisės klausimų. Iš tiesų Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministro įsakymai gali būti skundžiami Proscribed Organisations Appeal Commission (Uždraustų organizacijų apeliacinė komisija) ir atitinkamu atveju apeliaciniame teisme.
Nagrinėjamu atveju nurodęs, kad pagal bendrąją poziciją nereikalaujama, kad atitinkamas kompetentingos institucijos sprendimas būtų stricto sensu priimtas baudžiamojoje byloje, Bendrasis Teismas konstatavo, kad 2001 m. įsakymas patenka į kovos su terorizmu sritį ir jis priimtas per nacionalinę procedūrą, kuria siekiama PKK nustatyti prevencinio ar represinio pobūdžio priemones. Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ginčijami aktai atitinka bendrojoje pozicijoje šiuo klausimu nustatytas sąlygas(9).
Vis dėlto Bendrasis Teismas nusprendė, kad Taryba privalo tikrinti kompetentingos nacionalinės institucijos atliktą faktinių aplinkybių kvalifikavimą ir veiksmų, į kuriuos atsižvelgė ši institucija, atitiktį bendrojoje pozicijoje nustatytai teroro akto apibrėžčiai. Jis konstatavo, jog šiuo klausimu pakanka, kad grįsdama ginčijamus aktus Taryba motyvų pareiškimuose nurodytų informaciją, kuria remdamasi patikrino, ar motyvai, kuriais grindžiami kompetentingų nacionalinių institucijų priimti sprendimai, patenka į Bendrojoje pozicijoje 2001/931/BUSP pateiktą terorizmo apibrėžtį. Bendrasis Teismas patikslino, kad ši pareiga patikrinti susijusi tik su įvykiais, nustatytais nacionalinių institucijų sprendimuose, kuriais buvo grindžiamas pirminis atitinkamo subjekto įtraukimas į sąrašą. Jeigu atlikdama periodinę peržiūrą(10) Taryba palieka subjekto pavadinimą lėšų įšaldymo sąrašuose, ji tik turi įrodyti, kad išlieka pavojus, jog šis subjektas dalyvaus atliekant tokius veiksmus.
Taigi atlikdama šią peržiūrą Taryba privalo patikrinti, ar po atitinkamo asmens pavardės ar subjekto pavadinimo pirminio įtraukimo į sąrašą nepasikeitė faktinė padėtis dėl jo dalyvavimo teroristinėje veikloje, visų pirma tai, ar nacionalinis sprendimas nebuvo panaikintas arba atšauktas dėl naujų aplinkybių arba dėl pasikeitusio kompetentingos nacionalinės institucijos vertinimo. Šiuo klausimu vien to, kad nacionalinis sprendimas, kuriuo buvo grindžiamas pirminis įtraukimas į sąrašą, tebegalioja, atsižvelgiant į tai, kiek laiko praėjo, ir nagrinėjamo atvejo aplinkybių raidą, nepakanka, kad būtų padaryta išvada, jog tebeegzistuoja pavojus. Esant tokiai situacijai, Taryba turi pagrįsti ribojamųjų priemonių palikimą, iš naujo įvertinusi situaciją ir įrodžiusi, kad šis pavojus išlieka. Tokiu atveju Taryba gali remtis naujausiais duomenimis, gautais ne tik iš kompetentingų institucijų priimtų nacionalinių sprendimų, bet ir iš kitų šaltinių, taigi, ir savo pačios vertinimais.
Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju spręsdamas dėl pareigos motyvuoti laikymosi Sąjungos teismas privalo patikrinti, ar motyvų pareiškime, kuriuo grindžiamas palikimas lėšų įšaldymo sąrašuose, nurodyti motyvai yra pakankamai tikslūs ir konkretūs, o atlikdamas teisėtumo iš esmės kontrolę – ar šie motyvai yra pagrįsti ir paremti pakankamu faktiniu pagrindu. Taigi, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iš kompetentingos institucijos priimto nacionalinio sprendimo, ar kitų šaltinių, Taryba, kilus ginčui, turi patvirtinti išvadų dėl nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumą, o Sąjungos teismas – patikrinti atitinkamų faktinių aplinkybių turinio teisingumą.
Galiausiai dėl SESV 266 straipsnio (juo PKK rėmėsi tik byloje T‑148/19), pagal kurį institucija, kurios aktas buvo paskelbtas negaliojančiu, privalo imtis būtinų priemonių teismo sprendimui dėl panaikinimo įvykdyti(11), Bendrasis Teismas priminė, kad ši pareiga atsiranda nuo atitinkamo teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas tam tikras sprendimas, paskelbimo, o kitaip yra teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas reglamentas, atveju(12). 2019 m. sprendimų, susijusių su PKK, priėmimo dieną Taryba turėjo arba išbraukti PKK iš sąrašo, arba priimti aktą dėl pakartotinio įtraukimo į sąrašą, remdamasi 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo (T‑316/14) motyvais. Bendrasis Teismas pabrėžė, kad jeigu nebūtų nustatyta tokios pareigos, Sąjungos teismo sprendimas dėl panaikinimo taptų neveiksmingas.
Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad 2019 m. sprendimuose Taryba pateikė tuos pačius motyvus kaip ir tie, kuriais ji rėmėsi 2015–2017 m. aktuose ir kurie buvo pripažinti neteisėtais 2018 m. lapkričio 15 d. sprendime. Nors Taryba padavė apeliacinį skundą dėl to sprendimo (šis apeliacinis skundas neturėjo stabdomojo poveikio), toks Tarybos neatsižvelgimas į res judicata galią galėjo pakirsti teisės subjektų pasitikėjimą tuo, kad bus vykdomi teismų sprendimai. Vis dėlto, kadangi 2021 m. balandžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimu (C‑46/19 P) buvo panaikintas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas (T‑316/14), be kita ko, tiek, kiek juo panaikinti 2015–2017 m. aktai, atsižvelgdamas į šio Teisingumo Teismo sprendimo dėl panaikinimo galiojimą atgaline data Bendrasis Teismas nusprendė, kad tai, jog Taryba neįvykdė jai tenkančių pareigų, negali lemti 2019 m. sprendimų panaikinimo. Kadangi ieškovė galėjo manyti, kad yra pagrįsta pareikšti ieškinį byloje T‑148/19, Bendrasis Teismas į šią aplinkybę atsižvelgė spręsdamas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas dėl Tarybos atliekamos periodinės peržiūros(13) padarė išvadą, kad ji pažeidė savo pareigą iš naujo įvertinti, ar tebeegzistuoja pavojus, kad PKK dalyvaus teroristinėje veikloje, kiek tai susiję su 2014 m. aktais. Todėl byloje T‑316/14 RENV Bendrasis Teismas panaikino Tarybos įgyvendinimo reglamentus Nr. 125/2014 ir 790/2014. Vis dėlto, kiek tai susiję su vėlesniais 2015–2017 m. aktais ir 2019 m. sprendimais, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodyti pagrindai negali paneigti Tarybos vertinimo dėl tebeegzistuojančio pavojaus, kad PKK dalyvaus teroristinėje veikloje, nes jis išlieka tinkamai pagrįstas tebegaliojančiu Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministro įsakymu ir atitinkamai kitais vėlesniais įvykiais. Taigi Bendrasis Teismas atmetė likusią ieškinio byloje T‑316/14 RENV dalį ir ieškinį byloje T‑148/19.