2011 m. sausio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Italija prieš Komisiją

(Byla T-44/11)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato L. Ventrella

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Iš dalies panaikinti 2010 m. lapkričio 4 d. Komisijos sprendimą Nr. C (2010) 7555, apie kurį pranešta 2010 m. lapkričio 5 d., dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP).

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė grindžia ieškinį primis pagrindais.

Pirmas pagrindas: esminių procedūros reikalavimų nesilaikymas (ES sutarties 269 straipsnis, buvęs EB 253 straipsnis) dėl motyvavimo trūkumo. Faktinių aplinkybių iškraipymas. Proporcingumo principo pažeidimas. 1999 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2799/1999, nustatančio išsamias Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles, susijusias su pagalbos už pašarams skirtą nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius suteikimu ir šių nugriebto pieno miltelių pardavimu, (OL L 340, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 28 t., p. 110) 24 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

Šiuo atžvilgiu tvirtinama, kad Komisija taikė tam tikrus finansinius koregavimus nugriebto pieno miltelių sektoriuje, remdamasi tariamu teisės aktais numatytų pagalbos sumažinimų ir sankcijų neteisingu taikymu. Konkrečiai tariant, remdamasi siauru Reglamento (EB) Nr. 2799/0999 24 straipsnio 2 dalies aiškinimu, kuris yra klaidingas ir neatitinka šio reglamento sistemos, ji nustatė, kad ketvirčio patikrinimas, atliktas savaitę po tos, kurią buvo paimtas reikalavimų neatitinkantis mėginys, nebuvo Bendrijos teisės nuostatose numatytas specialus tyrimas ir todėl negalėjo būti laikomas jį pakeičiančiu. Be to, remdamasi vos keliais nereikšmingais specifiniais atvejais, Komisija padarė apibendrinimą dėl visiškai hipotetinės galimybės, kad Italijos valdžios institucijos neskyrė baudų, o tai lėmė faktinių aplinkybių iškraipymą. Galiausiai kadangi baudų, kurios būtų neskirtos, suma yra gerokai mažesnė, nei bendra baudos, kurią Komisija ketina skirti Italijai, suma, neaišku, dėl kokių priežasčių taikomi nustatyto dydžio koregavimai, kurie bet kuriuo atveju yra neproporcingi ir per dideli. Iš šių argumentų matyti, kad ne tik trūksta motyvavimo, bet ir buvo pažeistas proporcingumo principas.

Antras pagrindas: esminių procedūros reikalavimų nesilaikymas (ES sutarties 269 straipsnis, buvęs EB 253 straipsnis) dėl motyvavimo trūkumo. Proporcingumo principo pažeidimas. ES sutarties 6 straipsnio 3 dalies pažeidimas dėl pagrindinių principų - teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo ir materialinių normų negaliojimo atgaline data - pažeidimo. 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, p. 1) 32 straipsnio 5 dalies pažeidimas. "Ne bis in idem" principo pažeidimas.

Šiuo atžvilgiu ieškovė tvirtina, kad atlikusi 2003 m. pradėtą tyrimą, Komisija, atsižvelgdama į mokėjimo agentūrų taikomos išieškojimo sistemos organizavimą, valstybei narei pritaikė koregavimą 2009 finansiniams metams, apskaičiuotą pagal sumą tais atvejais, dėl kurių pati Komisija dar nebuvo priėmusi sprendimų pagal tuo metu galiojusias Bendrijos teisės nuostatas, kurie, Komisijos manymu, patenka į naujų taisyklių taikymo sritį ir todėl jiems taikoma Reglamentu (EB) Nr. 1290/05 įtvirtinta vadinamoji "50 - 50" taisyklė. Nagrinėjamas finansinis koregavimas yra neteisėtas, nes dėl jo valstybė narė automatiškai turi padengti 50 % nagrinėjamų sumų pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 5 dalį, kuris neteisėtai atgaline data taikytas skolų administravimo tyrimui, iš esmės susijusiam su "2002/2003 m. stebėta situacija", kaip tai aiškiai pripažino pati Komisija. Be to, kalbant apie tuos pačius atvejus, kuriais buvo atlikti patikrinimai, 50 % finansinis koregavimas jau buvo taikytas Italijos valstybei pagal Reglamento 1290/2005 32 straipsnį priimtu 2007 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimu Nr. C (2007) 1901. Ginčijamu sprendimu Komisija pateikdama tuos pačius kaltinimus tiems patiems atvejams taiko papildomą vienkartinį finansinį koregavimą, siekiantį 100 % neišieškotų skolinių įsipareigojimų. Todėl neteisėta ir visiškai neproporcinga praėjus tiek metų reikalauti papildomai sumokėti 50 % dydžio baudą, be to akivaizdžiai pažeidžiant "ne bis in idem" principą.

Trečias pagrindas: pasibaigė terminas, per kurį Komisija turi teisę skirti baudas. Viršytas protingas terminas užbaigti nagrinėjamą tyrimą. Reglamento (EB) Nr. 1290/05 32 straipsnio 5 dalies pažeidimas. "Ne bis in idem" principo pažeidimas.

Nepritarus antrajam pagrindui, ieškovės tvirtinimu, jei, nors ji su tuo nesutinka, Reglamento (EB) Nr. 1290/05 32 straipsnio 5 dalis, kurią Komisija nagrinėjamam tyrimui taikė atgaline data, būtų laikoma procedūrine nuostata, minėtas koregavimas būtų neteisėtas, nes jis taikytas pasibaigus ketverių metų terminui, per kurį Komisija gali pasinaudoti savo teise skirti baudas. Jei būtų nepritarta ir šiam pagrindui, ieškovė nurodo, kad minėtas koregavimas neteisėtas, nes nagrinėjami tyrimai nebaigti per protingą terminą. Kadangi minėti tyrimai nebaigti per protingą laiką (aštuoneri metai nuo tyrimo pradžios), valstybės biudžetas jau patyrė didelių nuostolių dėl Komisijos sprendimo C (2007) 1901 taikyti 50 % nustatyto dydžio koregavimą tais pačiais atvejais, dėl kurių priimtas ir ginčijamas sprendimas, o tai iš esmės prilygsta akivaizdžiam "ne bis in idem" principo pažeidimui.

____________