Sujungtos bylos T‑267/08 ir T‑279/08
Région Nord-Pas-de-Calais ir Communauté d’agglomération du Douaisis
prieš
Europos Komisiją
„Valstybės pagalba – Geležinkelių įrangos gamyba – Grąžintini avansai – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka ir nurodyta ją susigrąžinti – Reikalavimų pakeitimas – Teisė į gynybą – Pareiga motyvuoti – Valstybės ištekliai – Priskyrimas valstybei – Privataus investuotojo kriterijus – Sunkumų patirianti įmonė“
Sprendimo santrauka
1. Procesas – Sprendimas, kuriuo vykstant procesui pakeičiamas ginčijamas sprendimas – Nauja aplinkybė – Pradinių reikalavimų ir ieškinio pagrindų išplėtimas
2. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Komisijos sprendimas valstybės pagalbos srityje
(SESV 296 straipsnis; Komisijos pranešimas 97/C 273/03)
3. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Administracinė procedūra – Komisijos pareiga paprašyti suinteresuotųjų asmenų, taigi ir pagalbą skirstančių valstybės teritorinių vienetų, pateikti savo pastabas – Ribos
(SESV 108 straipsnio 2 dalis)
4. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Sprendimas pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą – Pareiga motyvuoti – Apimtis
(SESV 108 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnis)
5. Institucijų aktai – Atšaukimas – Neteisėti aktai – Nepakankamai motyvuotas sprendimas, kuriuo valstybės pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka – Naujo sprendimo priėmimas – Pareiga vėl pradėti oficialią tyrimo procedūrą – Nebuvimas
6. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Iš valstybės išteklių teikiama pagalba – Finansavimas iš valstybės kontroliuojamų išteklių – Įtraukimas
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
7. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Naudos suteikimas pagalbos gavėjams – Pinigų, kurie turi būti grąžinti su palūkanomis, paskolinimas – Vertinimas atsižvelgiant į nustatytą palūkanų dydį
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
8. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima laikyti suderinama su bendrąja rinka – Komisijos diskrecija – Galimybė priimti gaires
(SESV 107 straipsnio 3 dalis; Komisijos komunikatas 2004/C 244/02)
9. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima laikyti suderinama su bendrąja rinka – Pagalba sunkumų patiriančiai įmonei restruktūrizuoti – Sunkumų patiriančių įmonių nustatymas
(SESV 107 straipsnio 3 dalis; Komisijos komunikato 2004/C 244/02 11 punktas)
10. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Sunkumų patiriančios įmonės statuso pripažinimas siekiant pasinaudoti pagalbos draudimo netaikymu
11. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Vertinimas taikant privataus investuotojo kriterijų
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
12. Institucijų aktai – Atšaukimas – Neteisėti aktai – Komisijos sprendimai valstybės pagalbos srityje – Naujo sprendimo priėmimas įtraukiant naujas aplinkybes, kuriomis siekiama atsakyti į suinteresuotųjų asmenų prieštaravimus – Teisės į gynybą pažeidimas – Nebuvimas
1. Jeigu vykstant procesui sprendimas pakeičiamas kitu sprendimu, kurio dalykas tas pats, jis turi būti laikomas nauja aplinkybe, leidžiančia ieškovui pakeisti savo reikalavimus ir ieškinio pagrindus. Iš tiesų, jeigu iš ieškovo būtų reikalaujama pareikšti naują ieškinį, būtų pažeistas geras teisingumo vykdymas ir proceso ekonomijos principas. Be to, būtų neteisinga, jeigu atitinkama institucija, susidūrusi su prieštaravimais dėl sprendimo, dėl kurio pareikštas ieškinys Sąjungos teisme, galėtų papildyti ar pakeisti jį kitu ir pasinaudoti šiuo papildymu ar pakeitimu procese taip, kad kitai šaliai būtų užkirstas kelias išplėsti savo pradinius reikalavimus ir ieškinio pagrindus paskesniam sprendimui arba dėl jo pateikti papildomus reikalavimus ir ieškinio pagrindus.
(žr. 23 punktą)
2. Sprendimas, kuriuo valstybės pagalba sunkumų patiriančiai įmonei pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka, kalbant apie Komisijos nurodytą pagalbos sumos apskaičiavimo metodą, atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, nes juo neapsiribojama paprastu nukreipimu į Komisijos komunikatą dėl orientacinių normų, bet pateikiamas išsamus pasirinkto metodo aprašymas ir išsami įmonės finansinės situacijos analizė bei yra grindžiamas garantijų nebuvimu ir, kalbant apie taikytinos orientacinės normos padidinimo motyvavimą, remiamasi atlikta finansinių rinkų praktikos analize, grindžiama empiriniais tyrimais dėl priedų, į kuriuos atsižvelgiama rinkoje dėl skirtingų su įmonėmis ar sandoriais susijusių rizikos kategorijų.
(žr. 50, 52 ir 53 punktus)
3. Pagal teismų praktiką remiantis SESV 108 straipsnio 2 dalimi pradėtoje administracinėje procedūroje valstybės pagalbos srityje suinteresuotieji asmenys, tarp kurių yra ir nagrinėjamą pagalbą skirstantys valstybės teritoriniai vienetai, iš esmės atlieka Komisijos informacijos šaltinio vaidmenį. Iš to matyti, kad suinteresuotieji asmenys, negalintys pasinaudoti teise į gynybą, pripažįstama asmenims, kurių atžvilgiu pradėta procedūra, turi tik teisę dalyvauti procedūroje tiek, kiek yra tinkama atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes.
Todėl suinteresuotieji asmenys negali remtis gero administravimo principo pažeidimu, kurį lėmė aplinkybė, kad Komisija asmeniškai nepaprašė jų pateikti pastabų dėl pagalbos tyrimo procedūros. Komisija taip pat neturi pareigos perduoti suinteresuotiesiems asmenims pastabas ar informaciją, kurią ji gavo iš atitinkamos valstybės narės vyriausybės.
(žr. 71, 74 ir 75, 88 punktus)
4. Pagal Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 6 straipsnį, kai Komisija nusprendžia pradėti oficialią tyrimo procedūrą, sprendime pradėti procedūrą gali būti tik apibendrinami reikšmingi faktai ir teisės klausimai, pateikiamas pirminis nagrinėjamos valstybės priemonės įvertinimas siekiant nustatyti, ar ji yra pagalba, ir išdėstomos priežastys, keliančios abejonių dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka.
Sprendimu pradėti procedūrą suinteresuotosioms šalims turi būti sudarytos sąlygos veiksmingai dalyvauti oficialioje tyrimo procedūroje, per kurią jos galėtų pateikti savo argumentus. Dėl to pakanka, kad suinteresuotosios šalys žinotų argumentus, leidusius Komisijai preliminariai nuspręsti, kad nagrinėjama priemonė gali būti nauja su bendrąja rinka nesuderinama pagalba.
(žr. 80 ir 81 punktus)
5. Atšaukus pirminį sprendimą neteisėto akto pakeitimo procedūra gali būti vėl pradėta atsižvelgiant į tą konkretų momentą, kai buvo padarytas pažeidimas, ir Komisija neprivalo vėl pradėti procedūros nuo etapo iki to konkretaus momento.
Kalbant apie sprendimą, kuriuo valstybės pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka ir nurodoma ją susigrąžinti, pirminio sprendimo atšaukimą lėmęs nepakankamas motyvavimas yra nesusijęs su procedūros, per kurią nebuvo padaryta jokių pažeidimų, pradėjimu. Jei oficiali tyrimo procedūra prieš priimant atšauktą sprendimą buvo atlikta teisėtai, ji neprivalo būti vėl pradėta prieš priimant naują sprendimą.
Dėl papildomų aplinkybių įtraukimo į naują sprendimą negali būti kvestionuojamas šis teiginys, jei tokiu įtraukimu siekiama išsamiau atsakyti į prieštaravimus, pateiktus dėl pirminio sprendimo.
(žr. 83–85 punktus)
6. SESV 107 punkto 1 dalies taikymo srityje galimas nagrinėjamų priemonių finansavimas ištekliais, kurie nėra mokestinio ar paramokestinio pobūdžio, neturėtų lemti, kad šios priemonės nebūtų kvalifikuojamos kaip valstybės pagalba. Iš tiesų esminis kriterijus valstybės išteklių srityje yra viešoji kontrolė, o SESV 107 straipsnio 1 dalis apima visas pinigines priemones, nepaisant to, ar jas lemia privalomos įmokos, ar ne, kurias viešasis sektorius gali veiksmingai naudoti teikiant paramą įmonėms.
(žr. 111 punktą)
7. Pinigų, kurie turi būti grąžinti su palūkanomis, paskolinimo atveju palūkanos, kurias įmonė gali būti priversta mokėti kaip atlygį už paskolą, negali visiškai panaikinti naudos, kurią gauna ši įmonė. Žinoma, tai yra našta paskolą suteikusio subjekto biudžetui, nes ji galėtų pasinaudoti palankesne grąžos norma, jei paskolintų šią sumą įprastomis rinkos sąlygomis arba jei būtų ją kitaip panaudojusi ar investavusi. Esant tokiai situacijai pagalbą sudaro skirtumas tarp palūkanų, kurios turėtų būti mokamos, jei būtų taikoma įprastas rinkos sąlygas atitinkanti palūkanų norma, ir faktiškai sumokėtų palūkanų.
(žr. 112 punktą)
8. Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį Komisija turi didelę diskreciją. Be to, pasinaudodama šia diskrecija, ji gali nustatyti taisykles, priimdama tokius aktus, kaip antai Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, su sąlyga, kad šios taisyklės neprieštarauja Sutarties nuostatoms. Komisijai priėmus tokį aktą, jis jai tampa privalomas. Todėl teismas turi patikrinti, ar Komisija laikėsi jos pačios nustatytų taisyklių.
Vis dėlto, kadangi Komisijai suteikta didelė diskrecija, tam tikrais atvejais paaiškinta jos pačios priimtose taisyklėse, apima sudėtingus ekonominio ir socialinio pobūdžio vertinimus, kurie turi būti atliekami atsižvelgiant į Bendriją, teismas vykdo jų ribotą kontrolę. Atliekant šią kontrolę tik patikrinama, ar laikytasi procedūros taisyklių ir pareigos motyvuoti, ar teisingai išdėstytos faktinės aplinkybės, ar nepadaryta akivaizdi vertinimo klaida ir ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais.
(žr. 129–132 punktus)
9. Kadangi Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 11 punkte nurodoma, kad „įmonė vis tiek gali būti laikoma patiriančia sunkumų, ypač jeigu jai būdingi įprasti sunkumų patiriančios įmonės bruožai, pvz., augantys nuostoliai [ir] mažėjanti apyvarta <...>“, Komisija teisingai mano, kad įmonė, turinti nuosavo kapitalo ir neigiamą gryną balansą, traktuojama kaip sunkumų patirianti įmonė.
Komisija neturi atsižvelgti į vėlesnes aplinkybes po nagrinėjamų pagalbos priemonių priėmimo. Iš esmės ji privalo atsižvelgti į situaciją priemonės priėmimo momentu, nes jeigu ji privalėtų atsižvelgti į vėlesnes aplinkybes, suteiktų pranašumą valstybėms narėms, kurios nevykdo įsipareigojimų pranešti apie planuojamą suteikti pagalbą. Be to, pagerėjusi pagalbą gavusios įmonės padėtis tais metais, kuriais buvo suteiktos ginčijamos priemonės, negali turėti poveikio įmonės padėties vertinimui priemonės suteikimo momentu, visų pirma kadangi negalima atmesti galimybės, kad šių priemonių egzistavimas galėjo turėti įtakos tokiai raidai.
(žr. 135, 141, 143,144 ir 146 punktus)
10. Kadangi Sąjungos teisės sistemoje iš esmės nesiekiama jos sąvokų apibrėžti atsižvelgiant į vieną ar kelias nacionalinės teisės sistemas, nebent tai aiškiai nurodoma, ir kadangi aktualiose gairėse nėra jokios nuorodos į nacionalines teisės sistemas, taikant Sąjungos taisykles valstybės pagalbos srityje ir vertinant Komisijos atliktą kvalifikavimo kaip sunkumų patiriančios įmonės teisėtumą nėra reikalo atsižvelgti į valstybės narės teismų praktiką.
(žr. 150 punktą)
11. Siekiant įvertinti, ar valstybės priemonė yra pagalba, reikia nustatyti, ar pagalbą gavusi įmonė gauna ekonominės naudos, kurios ji įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų gavusi. Šiuo tikslu svarbu taikyti kriterijų, grindžiamą pagalbą gavusios įmonės galimybėmis gauti nagrinėjamas sumas panašiomis į kapitalo rinkos sąlygas. Konkrečiai kyla klausimas, ar privatus investuotojas būtų realizavęs nagrinėjamą operaciją tomis pačiomis sąlygomis.
(žr. 158 ir 159 punktus)
12. Sąjungos institucijos turi teisę atšaukti sprendimą, jeigu jis yra neteisėtas, kuriuo buvo suteikta nauda jo adresatui, remiantis teisėtų lūkesčių apsauga ir teisinio saugumo principu, ir jei toks atšaukimas įvyksta per protingą terminą. Ši teisė atšaukti neteisėtą sprendimą turi būti a fortiori pripažįstama Sąjungos institucijoms, jei tai yra neteisėtas, teisių nesukuriantis aktas. Tokiu atveju motyvai, susiję su teisėtų lūkesčių ir sprendimo adresato įgytų teisių apsauga, nedraudžia atšaukti sprendimą.
Dėl naujų aplinkybių įtraukimo į naują sprendimą, kuriuo Komisija siekia išsamiau nei pirminiame sprendime atsakyti į ieškovų nurodytus su teismui jų pateiktais skundais susijusius argumentus, pažymėtina, kad toks atsižvelgimas į pačių ieškovų nurodytus argumentus negali būti traktuojamas kaip teisės į gynybą pažeidimas vykstant teismo procesui.
(žr. 189 ir 190, 192 punktus)