BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. liepos 2 d.

Byla T‑266/08 P

Petrus Kerstens

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Paskyrimo pakeitimas — Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnis — Tarnybos interesas — Faktinių aplinkybių ir įrodymų iškraipymas — Tarnautojų teismo pareiga motyvuoti — Teisė į gynybą“

Dalykas: Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2008 m. gegužės 8 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Kerstens prieš Komisiją (F‑119/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑147 ir II‑A‑1‑787), kuriuo prašoma panaikinti šį sprendimą.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Petrus Kerstens padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas — Pagrindai — Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas — Nepriimtinumas — Bendrojo Teismo atliekama įrodymų vertinimo kontrolė — Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis)

2.      Apeliacinis skundas — Pagrindai — Nepakankama motyvacija — Tarnautojų teismo rėmimasis netiesioginiais motyvais

(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis)

3.      Apeliacinis skundas — Pagrindai — Procesinis pažeidimas — Šaliai nežinomomis faktinėmis aplinkybėmis ar dokumentais pagrįstas sprendimas — Teisės į gynybą pažeidimas — Rungimosi principo pažeidimas

1.      Tik pirmosios instancijos teismas yra kompetentingas, pirma, nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos dokumentų, ir, antra, vertinti šias faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismui konstatavus ar įvertinus faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas patikrinti šių faktinių aplinkybių teisinę kvalifikaciją ir teisines išvadas, kurias remdamasis šiomis aplinkybėmis padarė pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas nėra kompetentingas nei patvirtinti faktinių aplinkybių, nei, iš principo, nagrinėti įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė šias faktines aplinkybes. Iš tikrųjų, jeigu šie įrodymai gauti teisėtai ir buvo laikomasi bendrųjų teisės principų bei proceso taisyklių, taikomų įrodinėjimo pareigai ir įrodinėjimo tvarkai, tik pirmosios instancijos teismas sprendžia dėl jam pateiktų įrodymų galios. Todėl toks vertinimas, išskyrus šių įrodymų iškraipymo atvejį, savaime nėra teisės klausimas, kurį gali nagrinėti apeliacinės instancijos teismas. Šiuo atžvilgiu iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, neatliekant naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo.

(žr. 37–39 punktus)

Nuoroda: 2006 m. balandžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo General Motors prieš Komisiją, C‑551/03 P, Rink. p. I‑3173, 51, 52 ir 54 punktai; 2006 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo JCB Service prieš Komisiją, C‑167/04 P, Rink. p. I‑8935, 106–108 punktai.

2.      Pagal Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio pirmą sakinį ir I priedo 7 straipsnio 1 dalį Tarnautojų teismui tenkanti pareiga motyvuoti nereikalauja, kad jis išsamiai ir vieną po kito išnagrinėtų visus bylos šalių išdėstytus argumentus. Taigi Tarnautojų teismo motyvavimas gali būti netiesioginis, jei jis leidžia asmeniui, su kuriuo susijęs Tarnautojų teismo sprendimas, sužinoti šio sprendimo motyvus, o apeliacinės instancijos teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti savo kontrolę.

(žr. 73 punktą)

Nuoroda: 2006 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied prieš Komisiją, C‑105/04 P, Rink. p. I‑8725, 72 punktas; 2008 m. spalio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Chetcuti prieš Komisiją, C‑16/07 P, Rink. p. I‑7469, 87 punktas.

3.      Jeigu teismo sprendimas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, su kuriais šalys ar viena iš jų negalėjo susipažinti ir dėl kurių negalėjo pareikšti savo pozicijos, tai pažeidžia pagrindinį teisės principą. Iš tikrųjų, kad būtų įvykdyti reikalavimai, susiję su teise į teisingą bylos nagrinėjimą, svarbu, kad šalys žinotų ir galėtų pagal rungimosi principą užginčyti tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso proceso baigtis, ir galėtų tinkamai pareikšti savo poziciją dėl faktinių aplinkybių ir teismui pateiktų įrodymų ir pastabų, kuriomis šis ketina grįsti savo sprendimą.

(žr. 83 punktą)

Nuoroda: 1961 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Snupat prieš Vyriausiąją Valdybą, 42/59 ir 49/59, Rink. p. 99, 156; 2002 m. sausio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Plant ir kt. prieš Komisiją ir South Wales Small Mines, C‑480/99 P, Rink. p. I‑265, 24 punktas; 2009 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija prieš Airiją ir kt., C‑89/08 P, Rink. p. I‑11245, 56 punktas; 2008 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Chassagne prieš Komisiją, T‑253/06 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑43 ir II‑B‑1‑295, 27 punktas.